2022-10-26 Nr. AB-25602-3-63-3-00081-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-289-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00081-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2D-12538 „Dėl 2020-08-14 skundo“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-18664 „Dėl 2020-09-09 sprendimo Nr. 2D-12538 teisėtumo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą iš esmės.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundu prašė Inspekciją patikrinti ir įvertinti, ar naujai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), statyba buvo vykdoma pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą, išduotą statiniui rekonstruoti, ar lietaus ir drenažo nuotekų išvedimas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra teisėtas, ar Žemės sklypo reljefo sukėlimas atliktas teisėtai. Departamentas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atsisakė nagrinėti šį pareiškėjos skundą, vadovaudamasis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) 46, 46.9.5 ir 48.1 punktais. Nors pareiškėja teikė papildomus įrodymus, prašydama patikrinti 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo teisėtumą, tačiau Departamentas priėmė pareiškėjai neigiamą 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

3. Pareiškėja teigė, kad Departamento išvada, jog pareiškėjos skundo nagrinėjimo nutraukimą patvirtina aplinkybės, kad Gyvenamojo namo statyba pabaigta statybos užbaigimo dokumentu (2019 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinta statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190808-02441 (toliau – ir Deklaracija)), o pareiškėjos skundas pateiktas praėjus daugiau nei vieniems metams nuo Deklaracijos surašymo ir patvirtinimo, nepagrįsta.

4. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 3 d. įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija. Tačiau Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, vis dėlto vadovavosi nebegaliojančios redakcijos Taisyklėmis.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, sužinojimo apie Deklaraciją terminas sietinas ne su Deklaracijos surašymo data, o su jos išviešinimo viešajame registre data, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d.

6. Pareiškėja nesutiko su išvada, kad jos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde nėra nurodyta aplinkybių, siejamų su statybos darbais, atliktais ar atliekamais Gyvenamajame name po jo statybos užbaigimo fakto. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį, tokio pobūdžio darbai, kurie buvo vykdomi (grunto vežimas, gerbūvio darbų atlikimas), laikytini statybos darbais. Inspekcijai pateikti rašytiniai įrodymai ir nuotraukos (padarytos 2019 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d.) patvirtina, jog Žemės sklype statybos darbai vyko ne tik po Deklaracijos įforminimo ir jos įregistravimo. Inspekcijai pateiktos nuotraukos, video medžiaga, kviestini į bylą kaimynai patvirtina, kad statybos darbai dar buvo vykdomi daugiau kaip mėnesį iki pareiškėjos skundo 2020 m. rugpjūčio 14 d. padavimo dienos ir jo nagrinėjimo metu. Tačiau Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, jo papildymą, šių aplinkybių neįvertino. Inspekcija, atsisakiusi nagrinėti šias aplinkybes, vengė atlikti savo tiesiogines pareigas, susijusias su statybos teisėtumo valstybine priežiūra. Todėl Departamento 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime padaryta išvada, kad ir pakartotiniame pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. skunde, įskaitant ir 2020 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu atsiųstas nuotraukas, pareiškėja nenurodė naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių priimti kitokį sprendimą, yra nepagrįsta.

7. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcijai pateikti įrodymai patvirtina, kad statybos darbai vyko net ir priėmus Deklaraciją, o tai sudarė pagrindą išvadai, kad kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo įformintas 100 proc. Gyvenamojo namo statybos užbaigimas, yra galimai suklastoti ir kad toliau atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, vykdyta neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Departamento formalus rėmimasis statybos užbaigimo aktu pažeidė pareiškėjos teisę į teisinę gynybą.

8. Pareiškėja teigė, kad išvada, jog Inspekcija neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalies dėl Žemės sklypo reljefo sukėlimo, nepagrįsta. Ginčus, susijusius su žemės paviršaus reljefo keitimu, Inspekcija nagrinėja tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams. Nuotrauka, kurioje užfiksuota kaimyno tvora dar su klojiniais, matyti, kad Žemės sklypas sukeltas daugiau nei 0,2 m, t. y. apie 0,8 m. Vien tvoros pamato aukštis vietomis yra aukštesnis nei 0,5 m. Tačiau Žemės sklypo aukštis yra dar didinamas. Nors Statybos įstatymas ir įstatymus įgyvendinantieji aktai nereglamentuoja, kiek gali būti keliamas žemės sklypo aukštis, tačiau, kai sklypas sukeliamas ir tai sudaro kliūtį vandeniui nutekėti, tokiam sukėlimui reikalingas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas (Statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai“ priede pateikta pastaba: „<...> tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršinio vandens nutekėjimo nuo gretimo žemės sklypo. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą). Šiuo atveju Žemės sklypo savininkas nebuvo gavęs pareiškėjos sutikimo, todėl Žemės sklypo reljefo sukėlimas laikytinas savavališka statyba. Tai, kad Žemės sklypo reljefo sukėlimui reikalingas gretimų sklypų savininkų sutikimas, pareiškėjai patvirtino Mažeikių rajono savivaldybė, atsakydama į pareiškėjos kreipimąsi.

9. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, jog neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalies dėl lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš Žemės sklypo teisėtumo. Šiuo atveju Žemės sklypo savininkas išvedė lietaus ir drenažo nuotekų nuvedimo sistemą į griovį, kurio didžioji dalis patenka į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Yra įregistruota baigiamojo statybos akto dalis, t. y. dalis dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Gyvenamasis namas numatytas atstumais nuo sklypų ribų, todėl dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos kaimynų sutikimai nebuvo reikalingi. Tačiau lietaus vandens nuvedimo ir sklypo drenažo įrengimas yra atskiri inžineriniai statiniai. Kaimynas šiuo atveju išvedė lietaus ir drenažo nuotekas į neįregistruotą griovį, kuris didele dalimi patenka į pareiškėjos nuosavybes teise valdomą žemės sklypą. Tačiau tam atlikti jis negavo pareiškėjos sutikimo (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p.). Vien tai, kad statybos darbai neva baigti, nes Deklaracija yra patvirtinta ir užregistruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, Gyvenamasis namas teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nedaro lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš Žemės sklypo teisėtu. Pareiškėja neturi jokios pareigos surinkti kaimyno drenažo ir lietaus kanalizacijos vandens. Tačiau Inspekcija turi pareigą patikrinti, ar šiuo atveju inžineriniams statiniams įrengti Žemės sklype buvo gautas pareiškėjos sutikimas.

10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Inspekcija, atkreipdama dėmesį, jog pareiškėja, pasirinkusi vieną iš alternatyvių 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo apskundimo būdų, pasirinko jį apskųsti ne teismui, o Inspekcijai, teigė, kad pareiškėja praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo panaikinimo teismui paduoti. Pareiškėja nenurodo, dėl kokių priežasčių praleistas terminas, ir neprašo jo atnaujinti. Todėl, Inspekcijos vertinimu, teismas turi bylos dalį dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo panaikinimo nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkte įtvirtintu pagrindu.

12. Inspekcija pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo teisėtumą ir jo atitiktį jo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, priėmė 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nors 2020 m. lapkričio 3 d. įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija, tačiau anksčiau pradėtų nagrinėti prašymų, skundų nagrinėjimas vykdomas pagal Taisykles, galiojusias iki 2020 m. lapkričio 3 d. Todėl pareiškėjos teiginys, kad 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas nepagrįstai vadovaujantis jau nebegaliojančia Taisyklių redakcija, nepagrįstas.

13. Inspekcija nurodė, kad, nustačius, jog Gyvenamojo namo rekonstrukcijai statybos leidimas išduotas 2018 m. gegužės 22 d., o Deklaracija patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde išdėstytos aplinkybės atsirado daugiau nei prieš vienus metus iki pareiškėjos skundo 2020 m. rugpjūčio 14 d. padavimo. Papildomai neturint duomenų, jog teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ar buvo pažeistas viešasis interesas, pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalies dėl Gyvenamojo namo statybos teisėtumo nagrinėjimas buvo nutrauktas pagrįstai.

14. Inspekcija teigė, kad pareiškėjos nurodomi grunto vežimo ir gerbūvio tvarkymo darbai nepatenka į Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte apibrėžtą statybos darbų sąvoką. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad atlikti darbai būtų susiję su statyba – nėra atliekama veikla, kurios metu būtų statomas, rekonstruojamas, remontuojamas ar griaunamas statinys. Grunto vežimas apskritai negali būti laikomas statybos darbais, nes nėra nustatyta, jog buvo vykdama veikla, susijusi su statyba, o to nenustačius, negalima daryti išvadą, kad grunto vežimo darbai buvo vykdomi statybos reikmėms. Gerbūvio tvarkymo darbai (aplinkos tvarkymo darbai) apskritai niekaip nėra susiję su statyba, kadangi tai yra veikla, susijusi su aplink statinį esančios aplinkos formavimu, apželdinimu, o ne su statinio statyba, rekonstravimu, remontu ar griovimu. Todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad po Deklaracijos surašymo ir patvirtinimo nebuvo vykdomi statybos darbai.

15. Inspekcija pažymėjo, kad Inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir atlieka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas, kai vykdoma veikla ar darbai yra susiję su statyba ar statybos darbais. Šiuo atveju statyba Žemės sklype baigta 2019 metais, Deklaracija įregistruota nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Todėl pagrįstai nebuvo nustatyta, kad Žemės sklype būtų vykdoma veikla, susijusi su statyba ar statybos darbai.

16. Inspekcija akcentavo, kad su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Nustačius, kad nagrinėjamu atveju statybos darbai buvo baigti, skundžiamuose sprendimuose padaryta pagrįsta išvada, kad žemės sklypo tvarkymo ir paviršinių nuotekų nuvedimo reikalavimų pažeidimai nepriskirtini Inspekcijos kompetencijai.

17. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo tyrimo metu surinkti dokumentai patvirtino, kad lietaus nuotekų sistema ir lietaus nuotekų tinklai pabaigti įrengti kartu su Gyvenamojo namo statybos darbais, 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinus Deklaraciją. Jeigu statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinio nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Tokia pareiga žemės sklypo savininkui nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Nustačius, kad statybos darbai Žemės sklype baigti 2018 m. rugpjūčio 8 d., Inspekcija pagrįstai skundžiamuose sprendimuose pripažino, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalies dėl lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš sklypo, sklypo reljefo sukėlimo nagrinėjimas nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai.

II. 18. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos D. P. skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėja, laikydamasi pozicijos, jog į greta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos žemės sklypas), esantį griovį iš gretimo Žemės sklypo buvo išvesti drenažo ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai, vykdant gyvenamojo namo statybas buvo sukeltas Žemės sklypo reljefas ir ant naujų pamatų buvo pastatytas naujas Gyvenamasis namas, nors statybos leidimas buvo išduotas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, Inspekcijai 2020 m. rugpjūčio 14 d. padavė skundą. Pareiškėja prašė įvertinti, ar Žemės sklype atlikta naujo Gyvenamojo namo statyba, turint leidimą tik rekonstrukcijai, ar lietaus bei drenažo vamzdžių išvedimas į nefunkcionuojantį griovį ir Žemės sklypo reljefo sukėlimas yra teisėti. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 46.9.5 ir 48.1 punktais, priėmė 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti skundo nagrinėjimą. Departamentas nurodė, kad Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą. Remdamasis tuo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Gyvenamojo namo rekonstravimui, Gyvenamojo namo rekonstravimo pradžia – 2018 metai, rekonstravimo pabaiga – 2019 metai, baigtumo procentas 100 proc. Duomenų įregistravimo pagrindas Deklaracija, įrašas galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., Departamentas nurodė, kad Žemės sklype statybos darbai yra užbaigti, rekonstruotas Gyvenamasis namas teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjos skunde keliami klausimai dėl Žemės sklypo reljefo sukėlimo ir lietaus bei drenažo išvedimo į griovį teisėtumo nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, kreipėsi į Inspekcijos vadovą, prašydama šį sprendimą panaikinti ir pakartotinai išnagrinėti jos skundą. Inspekcijos vadovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priėmė 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, konstatuodamas, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas yra teisėtas, juo pagrįstai, vadovaujantis Taisyklių 46.9.5 ir 48.1 punktais nuspręsta pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalį dėl Gyvenamojo namo Deklaracijos nutraukti, o skundo dalį dėl Žemės sklypo reljefo sukėlimo ir nuotekų vamzdžių nutiesimo atsisakyti priimti, kaip nepriskirtą Inspekcijos kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo nagrinėjimą.

21. Teismas, vertindamas Inspekcijos argumentą, jog pareiškėja, skųsdama teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, dėl ko byla šioje dalyje turi būti nutraukta, sistemiškai įvertino Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalį, Taisyklių 56.4.3 punktą. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas ir 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra vienos administracinės procedūros rezultatas. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, negali užkirsti kelio pareiškėjai kreiptis į teismą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo panaikinimo. Todėl teismas Inspekcijos argumentą dėl bylos dalies nutraukimo atmetė.

22. Teismas sutiko su Inspekcijos pozicija, kad Departamentas, priimdamas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo įvertino 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo teisėtumą, pagrįstai vadovavosi iki 2020 m. lapkričio 3 d. galiojusia Taisyklių redakcija.

23. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai grindžiami tuo, jog pareiškėja praleido Taisyklių 46.9.5 nustatytą terminą kreiptis į Inspekciją su skundu dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu padarytų nukrypimų nuo statybą leidžiančio dokumento reikalavimų ir pareiškėjos skunde keliami klausimai dėl Žemės sklypo reljefo sukėlimo bei lietaus ir drenažo vamzdžių nutiesimo į griovį teisėtumo nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas.

24. Teismas, spręsdamas dėl Inspekcijos kompetencijos ir išanalizavęs Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, pripažino, kad viena iš Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, funkcijų yra statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas bei asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas. Teismas, nurodytą teisinį reglamentavimą įvertinęs lingvistiškai, konstatavo, kad Inspekcija aptartus veiksmus atlieka tik kai yra vykdomi statybos darbai (Statybos įstatymo 2 str. 90 d.). Teismas pripažino, kad statybos darbai yra darbai, kurių tikslas nukreiptas į naujo statinio pastatymą arba seno statinio rekonstravimą, remontą ar nugriovimą. Todėl, siekiant konstatuoti, jog yra atliekami statybos darbai, visais atvejais privaloma nustatyti, kad darbai atliekami siekiant vieno iš tikslų.

25. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1 punktu, konstatavo, kad žemės darbai yra prilyginami statybos darbams tik tada, kai jie yra atliekami statybos reikmėms. Įvertinęs į bylą pareiškėjos pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, jog Žemės sklype buvo atliekami Žemės sklypo tvarkymo bei formavimo darbai, naudojant atsivežtą gruntą bei juodžemį, teismas padarė išvadą, kad šios nuotraukos vis dėlto nepatvirtina, jog pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo padavimo metu Žemės sklype atlikti žemės darbai buvo nukreipti į statinio statybą, rekonstrukciją, remontą ar nugriovimą.

26. Teismas konstatavo, kad skundžiamuose sprendimuose pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjos keliami klausimai dėl Žemės sklypo reljefo sukėlimo ar lietaus bei drenažo sistemos nutiesimo nėra susiję su statybos procesu ir jų nagrinėjimas nėra priskirtinas Inspekcijos kompetencijai. Šios išvados nekeičia, o priešingai – ją patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2021 m. kovo 8 d. atsakymas į pareiškėjos skundą Nr. 4D-2021/2-324/3D-656 „Dėl skundo ir Seimo kontrolierės tarpininkavimo“, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos keliami klausimai dėl nuotekų sistemos įrengimo bei Žemės sklypo reljefo sukėlimo yra priskirtini Mažeikių rajono savivaldybės administracijos kompetencijai, ją įpareigojant pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjos keliamus klausimus.

27. Teismas, spręsdamas dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos teisėtumo tyrimo, vadovavosi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 46.9.5 punktu. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame įregistruota, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija užbaigta, surašius Deklaraciją, teismas padarė išvadą, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija pabaigta 2019 m. rugpjūčio 8 d. Teismas nenustatė pagrindų abejoti šiais Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl teismas pripažino, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą padavė praėjus daugiau nei vieniems metams nuo Deklaracijos surašymo (Taisyklių 46 ir 48.1 p.), t. y. Inspekcija pagrįstai nutraukė pareiškėjos skundo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nagrinėjimą, nesant jokių duomenų, kad buvo pažeistas viešasis interesas arba kad teisėsaugos institucija atlieka tyrimą dėl Deklaracijos teisėtumo.

28. Nenustatęs pagrindų panaikinti skundžiamus 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, teismas pareiškėjos skundą atmetė. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą.

III. 29. Pareiškėja D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde, bei pažymi, kad ji neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuota, jog pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundas turėjo būti nagrinėjamas, taikant Taisyklių, galiojusių iki 2020 m. lapkričio 3 d., redakciją.

31. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo esmės, paaiškina, kad ji neginčijo Gyvenamojo namo rekonstrukcijos toje apimtyje, kurioje buvo išduotas leidimas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir kiek darbai vyko statybą leidžiančio dokumento apimtyje, o ginčijo statybos darbus, išeinančius iš leidimo Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, t. y. inžinerinių įrenginių – drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimo įrenginių – kuriais nuotekos išvestos iš Žemės sklypo į pareiškėjos žemės sklypą įrengimo darbų, neturint pareiškėjos sutikimo, įrengimą.

32. Pareiškėja nurodo, kad ji ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pripažinta, kad lietaus kanalizacijos ir drenažo įrengimo ir nuotekų nuvedimo į pareiškėjos žemės sklypą darbai nėra statybos darbai, kad inžinerinių įrenginių statybai ant žemės sklypo ribos nereikalingas pareiškėjos sutikimas, kad inžinerinių statinių statymas be pareiškėjos sutikimo nėra savavališka statyba, kad statyba leidžiančio dokumento šių darbų atlikimui išdavimo ir gavimo bei darbų atlikimo kontrolė nepatenka į Inspekcijos kompetenciją, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalį dėl Žemės sklypo aukščio sukėlimo apytiksliai 90 cm.

33. Pareiškėja, grįsdama savo poziciją, kad inžinerinių įrenginių statybos darbai yra neteisėti, teigia, kad byloje nenuginčyta aplinkybė, kurią patvirtina į bylą pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl teisių išaiškinimo“, jog Žemės sklype pastatyto Gyvenamojo namo baigiamasis statybos aktas yra įregistruotas tik dalyje dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, nes dėl inžinerinių įrenginių – lietaus vandens nuvedimo ir Žemės sklypo drenažo įrengimo – nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas. Todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ištirti, ar leidimas statybai, gautas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, statytojui suteikė teisę minėtus inžinerinius įrenginius įrengti. Faktas, kad Žemės sklypo savininkas išvedė nuotekas į pareiškėjos žemės sklypą, pareiškėjos vertinimu, yra akivaizdus. Tačiau šiuo aspektu nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismo jokio vertinimo neatliko. Tai, kad įrengiant inžinerinius statinius, susijusius su drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimu į gretimą sklypą, yra reikalingas kaimyninio sklypo savininko (šiuo atveju – pareiškėjos) sutikimas, nustatyta statybą reglamentuojančiuose dokumentuose (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 p.), Mažeikių rajono savivaldybės tvarkymo taisyklėse (Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklių 17 p.). Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai dėl to, jog Žemės sklypo savininkas į griovį išvedė drenažą ir dėl to, kad griovys nuolat persipildo, nuotekos patenka į pareiškėjos žemės sklypą, taip pat ir į kitų, skundų nepadavusių kaimynų, žemės sklypus, pažeidžia ir aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 19 punktą.

34. Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, kad Inspekcija turi kompetenciją spręsti dėl žemės sklypo aukščio sukėlimo, vadovaujasi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017) 7 priedu ir nurodo, kad šiuo atveju Žemės sklypo savininkui sukėlus Žemės sklypą 90 cm ir pastačius atraminę sienutę ir ant jos įrengus tvorą, natūraliam vandens nutekėjimui iš pareiškėjos žemės sklypo į gretimą žemės sklypą, buvo sukurtos akivaizdžios kliūtys. Todėl Žemės sklypo savininkas privalėjo dėl to susitarti su pareiškėja. Kadangi tokio susitarimo nebuvo, aptarti veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

35. Pareiškėja nurodo, kad, kadangi statinių be statybos leidimų kontrolė patenka ne į savivaldybės, bet į Inspekcijos kompetenciją, į ją pareiškėja dėl skunduose išdėstytų aplinkybių pagrįstai ir kreipėsi. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsakymas patvirtina, jog Žemės sklypo savininkas kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tačiau jokio prašymo dėl inžinerinių įrenginių nepateikė. Šiame atsakyme nurodyta, kad nebuvo suprojektuotos jokios lietaus nuvedimo sistemos, jokie Žemės sklypo reljefo pokyčiai. Kas patvirtina, kad Žemės sklypo savininkui buvo išduotas leidimas tik dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos (ko pareiškėja net neginčija) ir nebuvo išduoti jokie leidimai didinti Žemės sklypo aukštį, įrengti drenažą ir nuvesti lietaus nuotekas į pareiškėjos žemės sklypą be jos sutikimo. Todėl pareiškėja nesutinka su Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija neturi kompetencijos spręsti klausimo dėl lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš Žemės sklypo teisėtumo.

36. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad, nesant pareiškėjos sutikimo įrengti inžinerinių įrenginių ant sklypo ribos statybai ir nuotekų nuvedimui į iš dalies į pareiškėjos žemės sklypą patenkantį ir nuolat persipildantį griovį, tokių inžinerinių įrenginių kaip drenažas ir lietaus vandens nuvedimo sistemos statybos darbai yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 46 d.).

37. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo dalį teisėtumo, nepagrįstai rėmėsi vienų metų terminu. Šis terminas negali būti taikomas, nes statybos leidimas inžinerinių įrenginių statybai nebuvo išduotas. Kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, tokio leidimo Žemės sklypo savininkas net neprašė.

38. Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija, gavusi jos skundą, turėjo pareigą ne formaliai atsakyti ir remti savo sprendimus prielaida, kad neva Žemės sklypo savininkui išduotas statybos leidimas apėmė ir inžinerinių įrenginių statybą ant sklypo ribos, o privalėjo patikrinti statybos leidimo apimtį, jo išdavimo aplinkybes, nustatyti, ar pareiškėja davė leidimą inžinerinių įrenginių statymui ant sklypo ribos ir drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimui į niekur neregistruotą griovį, kurio dalis patenka į pareiškėjos žemės sklypą. Tai, kad pareiškėja turėjo duoti sutikimą pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių kontekste patvirtina ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2.2 ir 3 punktai. Atitinkamai Inspekcija turėjo pareigą patikrinti, ar sutikimas iš tiesų buvo būtinas, ar ne. Tiek Inspekcijai, tiek pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti atitinkamas išvadas.

39. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl statybos darbų sąvokos pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį. Pareiškėjos vertinimu, statybos darbai yra susieti su statinių statyba. Inžineriniai statiniai yra viena iš statinių rūšių ir atskirais atvejais jų statybai reikalingas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas. Vadinasi, statybos darbais turi būti pripažinti darbai, kuriais keliamas sklypo aukštis, statomos atraminės sienelės, tvora įrengiama ant pamatų, nuotekų nuvedimo sistemos įrengimas.

40. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartodamas faktines ginčo aplinkybes, nurodytas atsiliepime į skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

41. Inspekcija laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė nė vieno argumento, dėl kurio teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir būti panaikintas, o jame išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Inspekcija nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų argumentų dėl padarytų išvadų dėl lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš Žemės sklypo bei Žemės sklypo reljefo sukėlimo darbų teisėtumo. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundus, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

43. Inspekcija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu statybos darbų sąvokos išaiškinimu ir juo pagrįstu Inspekcijos kompetencijos ribų apibrėžimu.

44. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad inžineriniai įrenginiai įrengti vykdant statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kaip teigia pareiškėja, kad inžinerinių įrenginių įrengimas nėra laikomas statybos darbais. Nagrinėjamu atveju statybos darbų sąvokos apibrėžimas nulėmė tai, kad pareiškėjos skundai buvo paduoti po statybos proceso pabaigos ir praėjus daugiau nei vieniems metams po Deklaracijos įregistravimo. Būtent dėl to Inspekcija, ką patvirtino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nutraukė pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundo nagrinėjimą. Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Nagrinėjamu atveju galimi sklypo tvarkymo ir paviršinių nuotekų nuvedimo reikalavimų pažeidimai nepriskirtini Inspekcijos kompetencijai, kadangi statybos vykdymo darbai yra baigti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 45. Bylos esminis dalykas – atsakovo Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 2D-12538 „Dėl 2020-08-14 skundo“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja byloje taip pat yra pareiškusi reikalavimus panaikinti Departamento 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-18664 „Dėl 2020-09-09 sprendimo Nr. 2D-12538 teisėtumo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą iš esmės.

46. Pirmosios instancijos teismas atsakovo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nustatęs, kad atsakovas pagrįstai nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti skundo nagrinėjamą, konstatavęs, jog pareiškėja praleido Taisyklių 46.9.5 nustatytą terminą kreiptis į Inspekciją su skundu, teigdama, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (Gyvenamasis namas) rekonstrukcijos metu buvo nukrypta nuo statybą leidžiančio dokumento reikalavimų (Taisyklių 48.1 p.); skunde kelti klausimai dėl Žemės sklypo reljefo sukėlimo bei lietaus ir drenažo vamzdžių nutiesimo į griovį teisėtumo nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d.).

47. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji, kreipdamasi su skundu į atsakovą, neginčijo Gyvenamojo namo rekonstrukcijos ta apimtimi, kuria buvo išduotas leidimas šio namo rekonstrukcijai, vykusių statybos darbų statybą leidžiančio dokumento apimtyje, o ginčijo statybos darbų, išeinančių iš leidimo Gyvenamojo namo rekonstrukcijai inžinerinių įrenginių – drenažo ir lietaus nuotekų nuvedimo įrenginių, kuriais nuotekos išvestos iš kaimyno žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (Žemės sklypas) į pareiškėjos žemės sklypą, įrengimo darbų be jos sutikimo teisėtumą. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nustatant, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija apėmė ir lietaus bei drenažo nuotekų nuvedimo sistemų – inžinerinių įrenginių – įrengimą, aiškiai buvo pažeista pareiškėjos teisė neduoti sutikimo įrenginių įrengimui ant sklypo ribos (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p.) bei teisė neduoti sutikimo nuotekų nuvedimui į jos sklypą, numatyta kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Mažeikių rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros tvarkymo taisyklėse. Pareiškėja akcentuoja, kad leidimas buvo išduotas tik Gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir nebuvo duotas leidimas padidinti Žemės sklypo aukštį, įrengti drenažą ir nuvesti lietaus nuotekas į pareiškėjos sklypą be jos sutikimo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad kaimynui sukėlus Žemės sklypą 90 cm ir pastačius atraminę sienutę ir ant jos įrengus tvorą, natūraliam vandens nutekėjimui iš pareiškėjos sklypo į gretimą kaimyno sklypą buvo sudarytos akivaizdžios kliūtys, o kai yra toks pavojus, statytojas privalo susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

48. Atsakovas, atsikirsdamas į apeliacinį skundą ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo tikrinti Gyvenamojo namo statybos leidimo teisėtumo, vertinti kokiems darbams buvo išduotas šis statybos leidimas, ar buvo pateikti visi reikalingi teisės aktuose nustatyti dokumentai jam išduoti, tarp jų ir pareiškėjos sutikimas dėl inžinerinių įrenginių statybos, nes statybos darbai baigti 2019 metais, 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinta Deklaracija, o iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, joje esančių nuotraukų, atliktų 2019 m. liepos 10 d., Inspekcija nustatė, kad lietaus nuotekų sistemos ant Gyvenamojo namo ir lietaus nuotekų tinklas aplink Gyvenamąjį namą buvo įrengti iki statybos užbaigimo procedūrų. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjos nurodytų inžinerinių įrenginių įrengimas yra laikomi statybos darbais, o jų sampratos vartojimas aktualus tuo aspektu, kad pareiškėjos skundai pateikti po statybos proceso pabaigos ir praėjus daugiau nei vieniems metams po Deklaracijos įregistravimo. Akcentuojama, kad žemės sklypo reljefo formavimo darbai nepriskirtini Inspekcijos kompetencijai, o Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą.

49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, pirmiausia pažymi, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde kaip veiksmus (neveikimą) ar sprendimus, susijusius su jos teisių ir teisėtų interesų statybos ar teritorijų planavimo srityje pažeidimu, kurie galimai buvo padaryti ar priimti neteisėtai, įvardijo tai, jog į pareiškėjos žemės sklypą ir Žemės sklypą skiriantį „nefunkcionuojantį“ griovį buvo išvesti drenažo ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai; vykdant Gyvenamojo namo statybas Žemės sklype buvo sukeltas sklypo reljefas; ant naujų pamatų pastatytas naujas Gyvenamasis namas, nors leidimas išduotas Gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Pareiškėja prašė Inspekciją patikrinti, ar Žemės sklype atlikta naujo Gyvenamojo namo statyba, turint leidimą tik Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, taip pat ar lietaus ir drenažo vamzdžių išvedimas į „nefunkcionuojantį“ griovį, sklypo reljefo sukėlimas yra teisėti ir atitinkantys teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėja nurodė aplinkybes, kad dėl nesutvarkytos griovių sistemos (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo sklypai visada būdavo drėgni, o dėl Žemės sklypo reljefo pakėlimo aplinkiniai sklypai drėksta dar labiau, Žemės sklypo reljefas buvo sukeltas ne paskleidus sklype esantį juodžemį, o sukeliant sklypo reljefą įvežtiniu dirvožemiu.

50. Taigi pareiškėja skundą grindė neteisėta Gyvenamojo namo rekonstrukcija tuo pagrindu, kad Gyvenamasis namas buvo ne rekonstruotas, o pastatytas naujas Gyvenamasis namas, neteisėtai įrengtų lietaus ir drenažo vamzdžių išvedimu į „nefukcionuojantį“ griovį ir reljefo sukėlimu. Pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ji neginčija Gyvenamojo namo rekonstrukcijos tuo aspektu, kad rekonstrukcija atlikta nesilaikant išduoto leidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios aplinkybės, susijusios su atsakovo atsisakymu nagrinėti ir aiškintis aplinkybes, susijusias su inžinerinių įrenginių įrengimo ir reljefo sukėlimo teisėtumu.

51. Vertinant atsakovo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 21 d. pareiškėjai atsakė, kad buvo atliktas tyrimas dėl jos (pareiškėjos) pranešimo, kad kaimyninio Žemės sklypo savininkas galimai neteisėtai išsikėlė sklypo reljefą bei į jos sklype esantį griovį nuvedė paviršines nuotekas dėl ko aplinkiniai sklypai ėmė drėkti. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo savininkas nuvedė paviršines nuotekas į griovį, kuris tęsiasi per kelis sklypus, sklypo savininkas paaiškino, kad panašiai prieš porą metų jis nuvedė paviršines nuotekas į griovį, esantį jo sklype, griovyje niekada nebūna perteklinio vandens. Žemės sklypo savininkas taip pat paaiškino, kad jis pagal gautą leidimą namo rekonstrukcijai didino namo plotą ir nukastą juodžemį paskleidė sklypo ribose, nes teisės aktai draudžia juodžemį išgabenti iš sklypo.

52. Uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra centralizuotos paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo sistemos, Žemės sklypo savininkas Gyvenamojo namo projektavimo eigoje turėjo suprojektuoti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą pagal priklausomybės ribas, kad nebūtų pažeisti gretutinių sklypų savininkų interesai.

53. Pareiškėja iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 16 d. yra gavusi informaciją, kad Gyvenamojo namo projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo suprojektuoti jokie reljefo pokyčiai, nebuvo suprojektuotos jokios lietaus nuvedimo sistemos. Taip pat paaiškinta, jog gretimo sklypo savininko sutikimo nereikia, jei formuojant reljefą nestatomos atraminės sienutės ir formuojamas reljefas nedaro įtakos lietaus nuotekų tekėjimui į gretimas teritorijas.

54. Pareiškėja nurodo, kad dalis griovio, į kurį kaimynas išvedė drenažą ir nuotekas, patenka į jai nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, todėl faktas, kad kaimynas išvedė nuotekas į jos sklypą, yra akivaizdus, o tai yra draudžiama. Pareiškėja vadovaujasi statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktu, nustatančiu, jog didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12%. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

55. Pareiškėja teigia, kad griovys nuolat prisipildo ir semia jos sklypo teritoriją, o pagal aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 19 punktą, paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.

56. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Žemės sklypo savininkui sukėlus savo sklypą 90 cm ir pastačius atraminę sienutę ir ant jos įrengus tvorą, natūraliam vandens tekėjimui iš pareiškėjos sklypo į gretimo kaimyno sklypą sudarytos akivaizdžios kliūtys. Šis pažeidimas argumentuojamas tuo, kad jei sklypo reljefas formuojamas įrengiant atramines sieneles ar užtvaras, tai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedu, užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

57. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (byloje taikoma redakcija, galiojusi 2020 m. rugsėjo 9 d.) nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

58. Pagal aptartą teisės normą, Inspekcijai yra pavesta atlikti statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; nagrinėti asmenų skundus, susijusius su statybos procesu, o kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja į Inspekciją kreipėsi su skundu, kad būtų patikrinta, ar vykdant Gyvenamojo namo rekonstrukciją ir po jos atlikimo Žemės sklype teisėtai sukeltas sklypo reljefas, atlikti drenažo ir lietaus kanalizacijos įrengimo darbai, dėl kurių pažeidžiamos jos teisės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, vadovaujantis aptartu Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu, nurodoma, kad Inspekcija, gavusi informaciją apie vykdytą (vykdomą) savavališką (neteisėtą) statybą, turi atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti, ar asmuo neįvykdė (nevykdo) savavališkos statybos bei, ar esantys ginčo statiniai pastatyti teisėtai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015; kt.).

59. Iš Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo nutrauktas pareiškėjos skundo nagrinėjimas, matyti, kad šis sprendimas išimtinai yra grindžiamas tik tuo, jog pareiškėjos skunde išdėstyti klausimai dėl galimai sukelto sklypo reljefo, nuvedant vandenį į „nefunkcionalų“ griovį nėra susiję su Inspekcijos kompetencija, Žemės sklype nevykdomi statybos darbai, lemiantys Žemės sklypo paviršiaus reljefo keitimą, statybos darbai yra baigti, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. išdavė statybos leidimą rekonstruoti Gyvenamąjį namą, Deklaracija patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir įregistruota 2019 m. rugpjūčio 28 d.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo turinį, iš kurio matyti, kad jis priimtas apsiribojus tik Taisyklių 46.9.4, 46.9.5 bei 48.1 punktų nuostatomis, jų nesusiejant su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo konstatavo, kad šis Sprendimas yra teisingas.

61. Taisyklių (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.) 46.9.4 punktas nustato, kad skundai nenagrinėjami „dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo – jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas“. Taisyklių 46.9.5 punkte įtvirtinta, kad skundai nenagrinėjami „dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9.3 ir 46.9.4 papunkčiuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų – jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas“. Taisyklių 48.1 punkte įtvirtinta, kad skundų nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus skundą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės.

62. Vertinant, ar pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas pagrįstai, akcentuotina, kad pareiškėja skunde neginčijo viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, taip pat statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų.

63. Iš pareiškėjos atsakovui teiktų duomenų matyti, kad pareiškėja Inspekcijai nurodė (ir teikė įrodymus), jog vykdomi statybos darbai (Žemės sklypo reljefo sukėlimo darbai, lietaus nuvedimo ir drenažo sistemos įrengimo darbai) jau po to, kai Gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, kuriuos pareiškėja vertina kaip savavališką statybą, tačiau šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos. Neišnagrinėti ir neįvertinti pareiškėjos argumentai, kad inžineriniai statiniai pastatyti savavališkai, nes baigiamasis statybos aktas Žemės sklype įregistruotas tik dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Pareiškėja taip pat Inspekcijai teikė įrodymus (foto nuotraukas), kad yra pastatyta tvora su klojiniais, sklypas sukeltas.

64. Pažymėtina, kad Inspekcija 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime dėl lietaus ir drenažo nuotekų išvedimo iš Žemės sklypo bei jo reljefo sukėlimo pažymėjo, jog statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1 punkte nustatyta, kad žemės darbai priskirtini vienai iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšiai, tik esant sąlygai, kad kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai vykdomi statybos reikmėms. Nurodyta, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, jog Žemės sklype yra vykdomi statybos darbai, o remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Geota ir CO“ parengta statinių, esančių Žemės sklype, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, joje esančiomis nuotraukomis, atliktomis 2019 m. liepos 10 d., nustatyta, kad lietaus nuotekų sistemos ant Gyvenamojo namo ir lietaus nuotekų tinklas aplink Gyvenamąjį namą buvo įrengti iki statybos užbaigimo procedūrų.

65. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Taisyklių 5.3 punkte įtvirtinta, jog prašymo, skundo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui.

66. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

67. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad Inspekcija, priimdama 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, nesilaikė reikalavimo patikrinti faktinius duomenis, kad būtų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos skunde keltais klausimais, kad būtų argumentuotai atliktas faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas, ir procedūrų, kurios būtų užtikrinusios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

68. Nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimus, įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

69. Kadangi nustatyta, jog Inspekcijos sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir jie turi būti panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinami Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimai, įpareigojama Inspekcija iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą.

70. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą, 12 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat advokatui sumokėjo už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme 307 Eur.

71. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas patenkintas, pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

72. Kaip jau minėta, pareiškėja už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio (23 Eur – už skundą; 12 Eur – už apeliacinį skundą). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja tiek skundą, tiek apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (1,25 Eur) grąžintina pareiškėjai. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

73. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijų teisme, į pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai priteistina 307 Eur už advokato teisinę pagalbą.

75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 340,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2D-12538 „Dėl 2020-08-14 skundo“ ir 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-18664 „Dėl 2020-09-09 sprendimo Nr. 2D-12538 teisėtumo“, įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. P. 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundą.

Priteisti pareiškėjai D. P. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 340,75 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai D. P. žyminio mokesčio permoką – 1,25 Eur (vieną eurą ir 25 centus).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė