437655f8-2a3e-4ecc-8ac4-c8fd404a1a73 · Lietuvos apeliacinis teismas

 Civilinė byla Nr. 2-70/2014Procesinio sprendimo kategorija 106.8.4                                                    (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo sumažinimo individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė iÅ¡kelti bankroto bylÄ individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras, individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras administratoriumi paskirti UAB „Audersima“.

Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis palikta nepakeista.Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė patvirtinti individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras kreditorių, tarp jų ir VSDFV Marijampolės skyriaus, finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Vėlesnėmis teismo nutartimis finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as buvo tikslinamas.Bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras administratorius 2008 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti minėtÄ Ä¯monę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė praÅ¡ymÄ pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras administratorius praÅ¡ymÄ patenkinti, pripažinti individualiÄ Ä¯monę V. ir S. M. prekybos centras bankrutavusia, jÄ likviduoti, patvirtinti individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras kreditorių finansinius reikalavimus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistÄ .Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė padidinti bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinį reikalavimÄ 6 607 Lt suma ir patvirtinti bendrÄ 391 055 Lt VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinį reikalavimÄ . 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiÅ¡kėja V.

M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo sumažinimo, praÅ¡ydama sumažinti 354 907,75 Lt apimtimi VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinį reikalavimÄ , patvirtintÄ individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras bankroto byloje, ir nustatyti jo dydį 36 147,25 Lt; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis (1997 m. liepos 1 d. redakcija Nr. VIII-361, galiojusi nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2004 m. lapkričio 3 d.) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

PareiÅ¡kime nurodė, kad individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tvirtindamas kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimÄ nevertino Å¡io reikalavimo dydžio pagrįstumo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio, galiojusio laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. liepos 16 d. ir nustačiusio valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių bei baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka dviejų metų senaties terminÄ , aspektu.

PareiÅ¡kėjos teigimu, vadovaujantis nurodytu laikotarpiu galiojusiomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, įmokų nepriemokas mokesčio administratorius turėjo teisę ir pareigÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įmonės ne ginčo tvarka, bet ne už ilgesnį kaip paskutinių dvejų metų laikotarpį. PareiÅ¡kėjos manymu, kadangi bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2004 metais, praėjus daugiau kaip dvejų metų laikotarpiui nuo mokesčio administratoriaus teisės iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka nesumokėtas įmokų ir delspinigių sumas, todėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas turi bÅ«ti mažintinas įmonei priskaičiuotų 92 249,13 Lt įmokų ir nuo jų paskaičiuotų 182 501,22 Lt delspinigių suma, t. y. 274 750,35 Lt.

Nurodė, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostata, galimai prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras buvo paskaičiuota 80 157,40 Lt delspinigių suma (79 666,84 Lt už samdomų darbuotojų ne laiku sumokėtas įmokas ir 490,56 Lt už įmonės savininkų ne laiku sumokėtas įmokas). Kadangi Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1k-97-554/2011 nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis (1997 m. liepos 1 d. redakcija Nr. VIII-361, galiojusi nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2004 m. lapkričio 3 d.) ta apimtimi, kuria Finansų ministrui suteikiama teisė nustatyti delspinigių dydį bei delspinigių apskaičiavimo tvarkÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 2 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, todėl pareiÅ¡kėjos nuomone, ir nagrinėjamu atveju bÅ«tina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras bendrasavininkės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo sumažinimo individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras bankroto byloje.             Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1053-230/2011 pagal ieÅ¡kovės V.

M. pareiÅ¡kimÄ kreditoriui VSDFV Marijampolės skyriui, tretiesiems asmenims S. M., bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras dėl įmokų ir delspinigių pripažinimo pasibaigusiais, prievolės dydžio nustatymo, kuriÄ iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo atmestas.Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pripažinti pasibaigusia bankrutavusios IÄ® V. ir S. M. prekybos centras valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemokÄ , iÅ¡nagrinėtas civilinėje byloje Nr.2-1053-230/2011, faktiÅ¡kai yra tapatus Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamam reikalavimui sumažinti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimÄ , todėl pareiÅ¡kėja V.

M. nepagrįstai reiÅ¡kia faktiÅ¡kai tapatų reikalavimÄ dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.Teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėję teismo sprendimai (Å¡iuo atveju nutartys) dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Teismas sprendė, kad atsisakius priimti pareiÅ¡kimÄ , nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį.AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tapatus praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011, yra nepagrįsta. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatomis, buvo praÅ¡oma pripažinti pasibaigusia 339 842,81 Lt bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemokÄ dėl suėjusio 5 metų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sumažinti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimÄ praÅ¡oma vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio, galiojusio nuo 1994 m. lapkričio 29 d. iki 1997 m. liepos 16 d., nuostatomis, kurios nebuvo vertinamos civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011;2) Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ , nepagrįstai rėmėsi CPK 279 straipsnio 4 dalimi bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2010 ieÅ¡kinį dėl kreditorinio reikalavimo, patvirtinto individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje sumažinimo paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nenagrinėti klausimo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus finansinio reikalavimo sumažinimo, nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kadangi Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi buvo pasisakyta tik dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo taikymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.).Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos V.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl praÅ¡ymo prijungti civilinę bylÄ Nr. 2-1053-230/2011 Atskiruoju skundu apeliantė prašė atskirojo skundo nagrinėjimui prijungti civilinę bylÄ Nr. 2-1053-230/2011.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemoje skelbiamos informacijos apie civilinės bylos Nr. 2-1053-230/2011 iÅ¡nagrinėjimÄ pakanka atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliantės praÅ¡ymas dėl civilinės bylos Nr. 2-1053-230/2011 prijungimo atmestinas.

Dėl tapataus ieÅ¡kinio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). IeÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai jų elementai – Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio faktinis pagrindas – sutampa.

IeÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodomas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Reikalavimas turi bÅ«ti grindžiamas nurodant ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ faktinio pobÅ«džio aplinkybes, patvirtinančias ieÅ¡kovo turimÄ teisę ar interesÄ , taip pat faktais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo teisės ar intereso pažeidimÄ arba ginčijimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tomis pačiomis ginamos teisės ar intereso pažeidimÄ apibÅ«dinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje. Teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008).

Dėl pareiÅ¡kimo, pareikÅ¡to nagrinėjamoje byloje, tapatumo ieÅ¡kiniui, iÅ¡nagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. M. 2010 m. birželio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti pasibaigusia bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras 339 842,81 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemokÄ ; nustatyti bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras prievolės VSDFV Marijampolės skyriui dydį – 42 423,76 Lt; sustabdyti civilinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti: ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto dalis, nustatanti, kad „valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo.

Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję įstatymai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) (VŽ, 2004-11-26, Nr. 171-6295) nuostatoms (16 straipsnio 7 dalis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam lygiateisiškumo, aiškumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d.

Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principui), konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d.

Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis nustatant, kad (8 dalis) „Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos.

Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos“, nuostatai, kad (9 dalis) „Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas“, nuostatai, kad (7 dalis) „FondÄ nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas yra 5 metai“ konstituciniam teisingumo principui ir iÅ¡ teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo reikalavimui, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d.

Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjos V.

M. pareiÅ¡kimo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo netenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1053-230/2011, ieÅ¡kovė V. M. reikalavimÄ pripažinti pasibaigusia bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras 339 842,81 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemokÄ grindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies (redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) ir Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo individualiai įmonei V. ir S. M. centras priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nutrauktas, nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ buvo pasibaigęs mokestinės nepriemokos 5 metų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, todėl inicijuota mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra turi bÅ«ti pripažinta pasibaigusia.

ReikalavimÄ dėl bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras prievolės VSDFV Marijampolės skyriui dydžio nustatymo ieÅ¡kovė grindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, jog iki 1995 m. liepos 14 d. paskaičiuotos, bet nesumokėtos įmokos delspinigiai negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi bankroto byloje, nes nuo įmokų ir delspinigių paskaičiavimo dienos buvo suėjęs dviejų metų laikotarpis, todėl VSDFV Marijampolės skyriaus finansinis reikalavimas mažintinas iki 1995 m. liepos 14 d. paskaičiuota ir nesumokėta įmokų ir delspinigių suma.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja V.

M., kreipdamasi su pareiÅ¡kimu dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo sumažinimo, savo praÅ¡ymÄ grindė tomis pačiomis materialinės teisės normomis - Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) nuostatomis bei tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl dviejų metų senaties termino taikymo draudėjų ir jų draudžiamųjų įmokų, delspinigių ir baudų iÅ¡ieÅ¡kojimui ne ginčo tvarka, kuriomis grindė savo reikalavimÄ dėl bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras prievolės VSDFV Marijampolės skyriui dydžio nustatymo civilinėje byloje Nr.2-1053-230/2011.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1053-230/2011, joje pasisakyta dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio nuostatų, galiojusių nuo 1995 m. sausio 1 d., taikymo VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimui, dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino. Priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 reikalavimas dėl bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras prievolės VSDFV Marijampolės skyriui dydžio nustatymo ir jo teisinis pagrindas yra tapatus nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamam reikalavimui dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras sumažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras sumažinimo grindžiamas tomis pačiomis pareiÅ¡kėjos ginamos teisės ar intereso pažeidimÄ apibÅ«dinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011.Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 ir nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos pateikto pareiÅ¡kimo tapatumÄ , bei atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 yra įsiteisėjęs, pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos V.

M. pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ nepasisakė dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliantės praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ymas grindžiamas galimu pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimu netaikant VSDFV Marijampolės skyriaus kreditoriniam reikalavimui Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatyto dvejų metų senaties termino draudėjų ir draudžiamų asmenų įmokų, delspinigių ir baudų iÅ¡ieÅ¡kojimui ne ginčo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, dėl Valstybinio socialinio draudimo 38 straipsnio nuostatų, galiojusių nuo 1995 m. sausio 1 d., taikymo VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimui buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1053-230/2011, kurioje ieÅ¡kovė taip pat buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Civilinės bylos Nr. 2-1053-230/2011 nagrinėjimo metu teismui nekilo abejonių dėl Valstybinio socialinio draudimo 38 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo konstitucingumo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstai sprendė, jog pasisakyti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ yra netikslinga.Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytinas įstatymų nuostatas, apeliacinio teismo teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo konstitucingumo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, galiojusių nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2004 m. lapkričio 3 d., iÅ¡aiÅ¡kinimo atmestinas.

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Alvydas PoÅ¡kus