43718993-fbda-4ab0-bb64-cdab4e36ec41 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-148-124 /2011Teisėja N. Kiubienė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02926-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija 26.6. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Šiauliai, 2011 m. balandžio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo advokatui Viliui Jonaičiui ,atsakovo advokatui Gintarui Žičkui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. ir atsakovo S. R. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-721/2010 pagal M.

J. ieškinį atsakovui S. R. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :              I. M. J. ieškiniu (1 t. 1–4 b. l.) prašė pripažinti, kad 2009 m. liepos 21 d. Mažeikių rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“ Nr.57 (1419) 3, 5, 6 puslapiuose išspausdintame šio laikraščio Janinos Sulyčienės straipsnyje „Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“ atsakovo S. R. pasakyti teiginiai: „Prieš mėnesį į jo bendrovę kaip A.

S. advokatas buvo atvykęs Mažeikių policijos komisariato Kriminalinio skyriaus virÅ¡ininkas M. J.“, „PareigÅ«nas man siÅ«lė su A. S. nesibylinėti, nes iÅ¡ to nieko neiÅ¡eisiÄ â€œ, „Tada draugams kilo idėja – pradėti puolimÄ prieÅ¡ nepaklusnų verslininkÄ â€“mane“, „Jie sumÄ stė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimÄ â€œ, „Atsakingas valstybės įstaigose pareigas einantys mokesčių mokėtojų lėšomis iÅ¡laikomi pareigÅ«nai konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant sufabrikuotÄ draugo bylÄ â€œ, neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumÄ , piteisti iÅ¡ S. R. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.       IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. liepos 21 d.

Mažeikių rajono laikraÅ¡tyje „BÅ«das žemaičių“ Nr. 57 (1419), 3, 5 ir 6 puslapiuose, buvo iÅ¡spausdintas Janinos Sučylienės straipsnis, pavadintas „Verslininkas panoro atvirai iÅ¡sakyti savo problemas“. Tas pats straipsnis buvo paskelbtas ir laikraščio internetiniame puslapyje http://www. bÅ«das, lt. Å iame straipsnyje jo autorė J. Sučylienė, tiesiogiai cituodama atsakovÄ â€“ UAB „Saurida“ savininkÄ ir generalinį direktorių S. R., aprašė ieÅ¡kovui gerai žinomÄ Ä¯vykį apie tai, kaip pastarasis 2009 m. liepos mėn. 15 d. prieÅ¡inosi ir trukdė TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigÅ«nams vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl turto poėmio iÅ¡ UAB „Saurida“ priklausančių patalpų.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas, piktavaliÅ¡kai pasinaudodamas Å¡ia visuomenės informavimo priemone, iÅ¡ tiesų siekė ieÅ¡kovÄ ir tuo metu užimamas TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių r.

PK kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas, tokiais savo veiksmais specialiai pažemindamas ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Neatitinka tikrovės ir žemina garbę ir orumÄ praktiÅ¡kai beveik visi Å¡iame straipsnyje atsakovo S. R. pasakyti teiginiai, tačiau bÅ«tent Å¡ie jo žodžiai, t. y. kad prieÅ¡ mėnesį jo bendrovę kaip A. S. advokatas buvo atvykęs Mažeikių policijos komisariato kriminalinio skyriaus virÅ¡ininkas M. J.“, kad „pareigÅ«nas man siÅ«lė su A. S. nesibylinėti, nes iÅ¡ to nieko neiÅ¡eisiÄ â€œ , kad „tada draugams kilo idėja - pradėti puolimÄ prieÅ¡ nepaklusnų verslininkÄ â€“ mane“, kad „jie sumÄ stė, kad esu užvaldęs A.

S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimÄ â€œ ir, kad „atsakingas valstybės įstaigose pareigas einantys mokesčių mokėtojų lėšomis iÅ¡laikomi pareigÅ«nai konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant sufabrikuotÄ draugo bylÄ â€œ, žeidžia ir žemina labiausiai.S. R. Å¡io laikraščio skaitytojams iÅ¡ esmės siekė įrodyti, jog apraÅ¡ytoje lizingo bendrovei priklausančio turto poėmio situacijoje ieÅ¡kovas veikė ne kaip policijos pareigÅ«nas ir atitinkamo policijos skyriaus vadovas, kad esÄ piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, buvo nesÄ Å¾iningas, Å¡aliÅ¡kas ir atstovavo ne policijos padalinio interesus, bet esÄ tik A.

S. už pinigus neva nusamdytas advokatas. Tyčia paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis spaudoje, atsakovas neabejotinai pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , kadangi tuo jis ne tik vieÅ¡ai apibÅ«dino ieÅ¡kovÄ kaip, gal bÅ«t, net nusikalstamai savo tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantį pareigÅ«nÄ , bet ir vieÅ¡ai apkaltino, jog jis, tarsi koks nors mokamas teisines paslaugas teikiantis advokatas, teikia apmokamas teisines paslaugas.Dar 2009 m. liepos 24 d. laikraščio „BÅ«das žemaičių“ Nr.58 (1420) buvo iÅ¡spausdintas minėto straipsnio tęsinys, pasiraÅ¡ytas tos pačios J.

Sučylienės ir pavadintas „Atsakingos institucijos verslininkams rengia atsakymus“, kuriame Å¡io laikraščio redakcija pateikė ir kitų prieÅ¡ tai apraÅ¡ytos situacijos dalyvių, t.y. ieÅ¡kovo, jau minėto A. S. ir kt., teiginius apie tuos pačius 2009 m. liepos 15 d. įvykius. Todėl 2009 m. rugsėjo mėn. 4 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į laikraščio „BÅ«das žemaičių" leidėjÄ , t.y. UAB -Žemaitijos leidybÄ â€œ, praÅ¡ydamas įstatymų nustatyta forma ir tvarka iÅ¡spausdinti paneigimÄ .

Laikraščio „BÅ«das žemaičių"leidėjas visÄ Å¡Ä¯ paneigimÄ iÅ¡spausdino ir paskelbė 2009 m. rugsėjo 15 d. Nr. 73 (1435) taip pat 3 puslapyje. Kadangi tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie žemina ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ , per laikraÅ¡tį paskleidė atsakovas S. R., bÅ«tent jis pagal įstatymÄ ir privalo atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ . Dėl Å¡io straipsnio ieÅ¡kovas jautėsi pažemintas, pablogėjo jo reputacija bei patyrė daug nepatogumų (turėjo teisintis prieÅ¡ savo artimuosius, draugus, savo virÅ¡ininkus, darbe buvo daromas tarnybinis patikrinimas ir t. t.).

ŽalÄ , atsižvelgdamas į atsakovo kaltę (jis tai darė tyčia), Å¡ios žalos pasekmes, pakankamai didelį Å¡ių duomenų paskleidimo mÄ stÄ (spaudoje ir internete) ir atsakovo S. R. turtinę padėtį (jis yra gana didelės bendrovės savininkas bei vadovas) įvertino 25 000 Lt.Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu (2 t. 28–37 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino, kad neatitinka tikrovės ir žemina M. J. garbę ir orumÄ Å¡ios 2009-07-21 UAB „Žemaitijos leidyba“ laikraščio „BÅ«das žemaičių“ Nr. 57  3, 5, 6 puslapiuose straipsnyje „Verslininkas panoro atvirai iÅ¡sakyti savo problemas“ paskelbtos žinios:

„PrieÅ¡ mėnesį į jo bendrovę kaip A. S. advokatas buvo atvykęs Mažeikių policijos komisariato Kriminalinio skyriaus virÅ¡ininkas M. J.“, „PareigÅ«nas man siÅ«lė su A. S. nesibylinėti, nes iÅ¡ to nieko neiÅ¡eisiÄ â€œ, „Tada draugams kilo idėja – pradėti puolimÄ prieÅ¡ nepaklusnų verslininkÄ â€“ mane“, „Jie sumÄ stė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimÄ â€œ, „Atsakingas valstybės įstaigose pareigas einantys mokesčių mokėtojų lėšomis iÅ¡laikomi pareigÅ«nai konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant sufabrikuotÄ draugo bylÄ â€œ, iÅ¡ atsakovo S. R. priteisė ieÅ¡kovui 5000 Lt neturtinę žalÄ ir 2665,53 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, o iÅ¡ M.

J. atsakovui S. R. – 358,16 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad UAB,, Žemaitijos leidyba“ leidžiamo Mažeikių rajono laikraščio „BÅ«das žemaičių“ 2009 m. liepos 21 d. Nr. 57(1419) trečiame, penktame, Å¡eÅ¡tame puslapiuose buvo iÅ¡spausdintas straipsnis su antraÅ¡te „Verslininkas panoro atvirai iÅ¡sakyti savo problemas“. Straipsnis iÅ¡spausdintas atsakovo S. R. praÅ¡ymu. Å iame straipsnyje buvo paskleisti ieÅ¡kovo M. J. nurodyti kaip neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę bei orumÄ , teiginiai.

IÅ¡ 2009-07-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo ir 2009-08-03 Å iaulių apygardos teismo nutarčių matyti, kad poėmis atsakovo S. R. UAB ,,Samega“ iÅ¡nuomotuose patalpose buvo atliekamas teisėtai tikslu paimti UAB DnB Nord lizingas nuosavybės teise priklausantį turtÄ . IÅ¡ 2009-08-21 TelÅ¡ių apskrities VPK Vidaus tyrimo grupės tyrėjo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad bÅ«tent dėl minėto laikraÅ¡tyje ,,BÅ«das žemaičių“ iÅ¡spausdinto straipsnio ,,Verslininkas panoro atvirai iÅ¡sakyti savo problemas“ buvo atliktas Å¡is tarnybinis patikrinimas dėl Mažeikių rajono PK pareigÅ«nų veiksmų ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2010-06-01 Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo P. G. teismui pateikta pažyma patvirtina, jog TelÅ¡ių AVPK Mažeikių rajono PK atliekami trys ikiteisminiai tyrimai, susiję su UAB ,,Saurida“.Teismas nurodė, kad žinių ir informacijos paskleidimo faktas ir tai, jog paskleistos žinios ir informacija yra apie ieÅ¡kovÄ , įrodo 2010 m. liepos 21 d.

Mažeikių rajono laikraščio „BÅ«das žemaičių“ kopija. Teismas konstatavo, kad nėra jokių abejonių, jog minėtame straipsnyje pateikti duomenys yra apie ieÅ¡kovÄ M. J., nes tai tiesiogiai nurodyta pačiame straipsnyje. Å alys Å¡ių faktų neginčijo.            IÅ¡analizavęs straipsnį, nurodytų junginių konstrukcijÄ ir kategoriÅ¡kÄ jų reikÅ¡mę straipsnio kontekste, teismas sutiko su ieÅ¡kovo nurodymu, kad laikraÅ¡tyje paskelbti atsakovo teiginiai yra žinios, o ne nuomonė.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgdamas į teiginių kontekstÄ , į tai, kad sakiniai pakankamai konkretÅ«s, suformuluoti kaip teiginiai, o ne kaip dvejonė, visus teiginius įmanoma patikrinti ar jie atitinka tiesos kriterijų. Todėl minėti teiginiai yra vertinami kaip faktų apie tam tikrÄ ieÅ¡kovo veiklÄ konstatuojamÄ jį pobÅ«dį.Teismas nurodė, kad straipsnio ,,Verslininkas panoro atvirai iÅ¡sakyti savo problemas“ autorė J. Sučylienė teismo posėdyje nurodė, kad S. R.

žodžius straipsnyje citavo tiksliai ir jų neiÅ¡kraipė. Vien dėl to Å¡is teiginys buvo pateiktas kaip tiksli citata, t. y. atskirtas kabutėmis ir nurodytas sakinių autorius – ,,pasiryžęs teisybės iki galo ieÅ¡koti verslininkas“, t. y. atsakovas S. R., ir ko jis pats niekuomet nėra neigęs. Nors nėra nurodyti tiesiogiai ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, įvertinant viso straipsnio kontekstÄ , matyti, kad kalbama bÅ«tent apie M. J.. Teismas nurodė, kad antrasis ir penktasis teiginiai tiesiogiai susiję su pirmuoju, todėl atskirai jo neanalizavo.Dėl trečiojo ir ketvirtojo, iÅ¡ dalies ir penktojo (dėl sufabrikuotos bylos) teiginių byloje esantys dokumentai -Mažeikių rajono apylinkės ir Å iaulių apygardos teismų nutartis, liudytojų K.

Å ., E. A., Ž. G. parodymai, Tarnybinio patikrinimo aktas liudija, jog policijos pareigÅ«nų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimÄ , buvo teisėti ir M. J. pats jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko. Visi penki teiginiai negali bÅ«ti vertinami izoliuotai nuo viso straipsnio, o analizuojami kontekste, atsižvelgiant į viso straipsnio temÄ , informacijÄ , pavartotas žodines konstrukcijas ir logines sÄ sajas. Teismas nurodė, kad iÅ¡ tiesų buvo paskelbta žinia, neigiamai charakterizuojanti ieÅ¡kovÄ .

          2009 m. rugsėjo 15 d. tos pačios visuomenės informavimo priemonės UAB „, Žemaitijos leidyba“ leidžiamo Mažeikių rajono laikraščio „BÅ«das žemaičių“ Nr. 73 (1435) trečiajame puslapyje buvo iÅ¡spausdintas paneigimas. Paneigime suformuluoti teiginiai, iÅ¡ esmės, atitinka ieÅ¡kinio reikalavimų turinį. Teismas nurodė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Šioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumÄ tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti.

Taigi, kad ieÅ¡kovas M. J., pasinaudodamas tarnybine padėtimi ar net piktnaudžiaudamas, padeda ir konsultuoja kažkokius asmenis, siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų, privalėjo įrodyti atsakovas S. R.. Tačiau atsakovas nepaneigė įstatyme nurodytos prezumpcijos, kadangi net neįrodinėjo paskleistų žinių atitikties tikrovei.           Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad atsakovo S. R. straipsnyje nurodyti teiginiai atitinka ieÅ¡kovo atliekamus veiksmus. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas inicijavo kokį nors ikiteisminį tyrimÄ , jį pats atlikinėjo, davė nurodymus kitiems policijos pareigÅ«nams dėl procesinių veiksmų atlikimo ar padarė kitus veiksmus, prieÅ¡ingai nei tai nustatyta jo pareigybės apraÅ¡yme ar kitaip veikė, pažeisdamas įstatymus.

Teismas konstatavo, kad visuomenei buvo pateikta tiesos neatitinkanti ir klaidinanti visuomenę žinia, kurioje teigiama apie Å¡io asmens -TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininko M. J. netinkamus veiksmus, todėl preziumuojama, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Ä®vertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas M. J. pasinaudodamas ar net galbÅ«t piktnaudžiaujamas tarnybine padėtimi padėjo A.

S., jį konsultavo, siekdamas neteisėtų tikslų,ar elgėsi neteisėtai atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad Å¡ios žinios yra teisingos, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų taip elgėsi.           Teismas nurodė, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad neatitinkančios tikrovės bei žeminančios ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾inios buvo iÅ¡spausdintos leidinyje, kuris leidžiamas kelių tÅ«kstančių egzempliorių tiražu. Neatitinkantys tikrovės teiginiai buvo skelbiami sÄ moningai. IeÅ¡kovas M. J. patyrė neigiamo pobÅ«džio dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais žmonėmis, ypač įvertinus, jog Mažeikių miestas nėra didelis miestas ir dauguma gyventojų vieni kitus pažįsta, o ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesu yra pakankamai aukÅ¡tas pareigas užimantis asmuo.

Po minėto straipsnio publikavimo ieÅ¡kovas patyrė nervinę įtampÄ , buvo atliekamas net tarnybinis patikrinimas dėl jo ir jo pavaldinių veiksmų, turėjo įrodinėti artimiesiems ir pažįstamiems, kad atsakovo paskleista informacija neteisinga. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas negrindė patikimais įrodymais praÅ¡omo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas laikė pakankama 5 000 Lt patirtai neturtinei žalai kompensuoti.Teismas, priteisdamas Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas, konstatavo, kad sumokėtas advokatui V.

Jonaičiui mokestis už atstovavimÄ teisme neatitinka rekomenduotino maksimalaus užmokesčio už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ , konsultavimÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, jį virÅ¡ija, todėl jį sumažino iki 3500 Lt. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ byloje neturtinės žalos dydžio pakeitimÄ bei proporcijas, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovui S. R. 358,16 Lt jo turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti iÅ¡laidų dalį (968 Lt x 37 %).            IeÅ¡kovas M.

J. apeliaciniu skundu (2 t. 39–41 b. l. ) praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ atsakovo S. R. priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra neteisėta, kadangi teismas, sumažindamas Å¡ios žalos dydį nuo 25 000 Lt iki 5000 Lt bei nepriteisdamas visų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡ioje sprendimo dalyje pažei­dė bei aiÅ¡kiai netinkamai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas.

Pirmosios instancijos teismo sprendime teismas visiÅ¡­kai netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnį.2. Teismas savo sprendime teigia, jog ieÅ¡kovas nepagrindė patikimais įrodymais padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas iÅ¡ esmės laikė, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti pakankamas. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ieÅ¡kovas nesutinka. Akivaizdu, jog, spręsda­mas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas visiÅ¡kai neverti­no Å¡ios žalos pasekmių ateityje, neįvertino to, kad žinios buvo paskleistos ir internete, nevertino ir atsakovo S. R. turtinės padėties.

Neteisingas ir teismo teiginys, kad žalos dydžio ieÅ¡kovas nepagrindė patikimais įrodymais. Ä®rodinėti patirtÄ pažeminimÄ bei savo dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan., kas nesimato ir ko negalima nei už­fiksuoti, nei pateikti teismui kaip objektyvaus įrodymo, yra praktiÅ¡kai labai sunku.3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11d. sprendimu tik iÅ¡ da­lies tenkindamas ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl sprendimas iÅ¡ dalies keistinas, o ne­turtinės žalos atlyginimo dalyje priimtas naujas sprendimas.Atsakovas S. R. apeliaciniu skundu (2 t. 45–50 b. l.) praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo M.

J. ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Ginčijamuose teiginiuose nėra minimos jokių konkrečių asmenų pavardės, kalbama bendrai, atsakovas atvirai reiÅ¡kia savo nepasitenkinimÄ ir nuomonę apie prieÅ¡ jį pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuris nenustačius jokio nusikaltimo sudėties, buvo nutrauktas. Atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog tokiu bÅ«du, t. y. be realaus pagrindo pradedant ikiteisminius tyrimus, Å¡vaistomos visų mokesčių mokėtojų lėšos, be to, tokie darbo metodai vertintini kritiÅ¡kai.

Teismas neanalizavo kiekvieno ginčijamo teiginio, apsiribojo tik tuo, kad straipsnyje kelis kartus (ginčijamuose teiginiuose - kartÄ ) minima M. J. kaip nupasakotuose įvykiuose dalyvavusio asmens pavardė, ir preziumavo, kad visi teiginiai yra bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ .2. Kitas netinkamai kvalifikuotas momentas - nuomonės ir žinios atribojimo klausimas. Teismas konstatavo, jog ginčijami teiginiai yra žinia, vadovaudamasis keliais argumentais, t. y. sakiniai pakankamai konkretÅ«s, suformuluoti kaip teiginiai, o ne kaip dvejonė, visus teiginius įmanoma patikrinti ar jie atitinka tiesos kriterijų.

Teismo argumentai Å¡ioje dalyje gana abejotini. Jei teiginiai iÅ¡reikÅ¡ti klausiama forma, kaip dvejonė, svarstymas, konstatuotina, jog tai nuomonė, tačiau neiÅ¡aiÅ¡kinta, jog to nesant, automatiÅ¡kai teiginiai tampa žiniomis.3. S. R., susidÅ«ręs su galimai netinkamu pareigÅ«nų elgesiu, nepagarba, akivaizdžiai nepagrįstu ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir kt., t. y. tikrų įvykių pagrindu, iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie galimÄ viešų ir privačių interesų painiojimÄ , netinkamÄ valstybės lėšų naudojimÄ , sistemos netobulumÄ .

Teismas Å¡io momento neanalizavo, tik nurodė, kad teiginiai gali bÅ«ti patikrinami pagal tiesos kriterijų, tačiau kaip konkrečiai tai galėtų bÅ«ti padaryta, nenurodė, neatsižvelgė į subjektyvų susiklosčiusios situacijos vertinimÄ . Be to, pirmos instancijos teismas nevertino kiekvieno iÅ¡ ginčo teiginių pobÅ«džio, visur kalbama bendrai, ignoruojant galimai skirtingÄ teiginių pobÅ«dį.4. Nepagrįsta ir Mažeikių rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog straipsnio teiginiai žemina M.

J. garbę ir orumÄ . PareigÄ tai įrodyti tenka ieÅ¡kovui, tačiau kaip konkrečiai kiekvienas ginčijamas teiginys įžeidė ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kinyje nenurodoma. Teismas analizavo žodžio „advokatas“ semantikÄ , tačiau prioritetÄ teikė atlygintinumo požymiui. Be to, teismas analizavo straipsnyje esantį teiginį „juk tai akivaizdi korupcija“, nors jis nėra ieÅ¡kovo nurodytas kaip jo garbę ir orumÄ Å¾eminantis sakinys. Todėl teigtina, jog teismas Å¡ioje vietoje peržengė bylos Å¡alių nustatytas ribas, nors turėjo pareigÄ apsiriboti tik konkrečiais ieÅ¡kovo įvardintais teiginiais.5.

Teismas neargumentavo, kodėl nelaikė reikÅ¡mingais atsakovo paaiÅ¡kinimų, nepaisė to, jog jis pats asmeniÅ¡kai dalyvavo papasakotuose įvykiuose. Nevertinta ir tai, kad daiktų poėmis iÅ¡ tiesų buvo atliktas netinkamai. M. J. antrajame laikraščio straipsnyje nurodo, kad pasiÅ«lė S. R. atvykti į jo kabinetÄ , kur jam turėjo bÅ«ti paaiÅ¡kinta visa situacija, tačiau, kaip teigė pats ieÅ¡kovas, „S. R. reikalavo iÅ¡ manęs to (Nutarties dėl daiktų poėmio), ko tuo metu neturėjau“, t.y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas pripažino, jog negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu atliekamas poėmis.

Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad atsakovo pasisakymai, nors ir remiasi realiais įvykiais vertintini kaip nuomonė. Taigi darytina iÅ¡vada, kad teismas neiÅ¡samiai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai kategoriÅ¡kai konstatavo, jog atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad faktai, kuriais remiantis jis iÅ¡sakė savo nuomonę vieÅ¡osios informacijos priemonėje, atitinka tikrovę.6. Nepaisant to, kad civilinė atsakomybė už garbės ir orumo įžeidimÄ apskritai neturėjo bÅ«ti taikoma, teismas turėjo pareigÄ svarstyti galimybę atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės. CK 2.24 str. 6 d. skelbia, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei tie duomenys paskelbti apie vieÅ¡Ä asmenį, jo valstybinę, visuomeninę veiklÄ , o paskelbiant Å¡iÄ informacijÄ asmuo veikė sÄ Å¾iningai, siekė supažindinti visuomenę.

S. R. tikslas buvos sÄ Å¾iningai, nesiekiant pažeminti ar sumenkinti jokių asmenų, papasakoti, su kokiu netinkamu pareigÅ«nų elgesiu jam teko susidurti, kaip neefektyviai veikia teisėsaugos institucijos. Atsakovas iÅ¡dėstė savo pozicijÄ konfliktinėje situacijoje, tačiau nesistengė įbrukti savo nuomonės skaitytojams ar juos nuteikti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .7. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė priteisti 25 000 Lt neturtinę žalÄ ir nuo Å¡ios sumos. Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje reikalavo didesnės sumos, laikytina, kad ieÅ¡kinys patenkintas ne 63, o 60 proc., ir pagal šį rodiklį turėjo bÅ«ti paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismas S. R. priteisė 358,16 Lt. Å i suma paskaičiuota pagal aukščiau nurodytÄ neteisingÄ proporcijÄ . Teismas, nepateikdamas jokių motyvų, ignoruoja kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas skaičiuoja nuo sumos, nurodytos paskutiniojoje 2010-10-27 IÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitoje. O bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal pateiktas sÄ skaitas yra: 1 613,32 Lt ir 847 Lt, viso 2460,32 Lt. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (2 t. 65–68 b. l.) atsakovas S. R. praÅ¡o ieÅ¡kovo M. J. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo M.

J. ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovas apskritai laikosi pozicijos, kad jis ieÅ¡kovo garbės ir orumo neįžeidė, kas suponuoja ir tai, kad neturtinės žalos priteisimui pagrindo apskritai nėra, ieÅ¡kovui ginčijant teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio, Å¡iame atsiliepime plačiau dėstoma atsakovo pozicija dėl neturtinės žalos dydžio ir jo nustatymo Å¡ioje situacijoje.IÅ¡ esmės atsakovas laikosi pozicijos, kad neturtinė žala apskritai neturėjo bÅ«ti priteisiama.

Teismas, spręsdamas tiek atsakomybės kilimo, tiek atleidimo nuo atsakomybės klausimus, tiek ir priteisdamas neturtinę žalÄ , ignoruoja vienÄ reikÅ¡mingiausių Å¡ioje byloje aplinkybių -tai, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡as asmuo. Nors teismo sprendime randama tam tikrų užuominų, jog ieÅ¡kovas laikomas vieÅ¡u asmeniu, tačiau aiÅ¡kaus to konstatavimo ir vadovavimosi juo kaip reikÅ¡minga bylos aplinkybe, pasigendama. Ginant asmens garbę ir orumÄ , pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kadangi ieÅ¡kovas yra vieÅ¡as asmuo, turi bÅ«ti orientuojamasi į tokiems asmenims priteisiamos neturtinės žalos dydžius. Teismo priteista 5 000 Lt suma laikytina per didele. Teismas S. R. priteisė 358,16 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma paskaičiuota pagal aukščiau nurodytÄ neteisingÄ proporcijÄ , be to, priteistos iÅ¡laidos paskaičiuotos nuo 968 Lt sumos, kuri tariamai sudaro atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismui buvo pateiktos kelios už teisines paslaugas atsakovui iÅ¡raÅ¡ytos ir jo apmokėtos sÄ skaitos, tačiau teismas, nepateikdamas jokių motyvų, jas ignoruoja ir bylinėjimosi iÅ¡laidas skaičiuoja nuo sumos, nurodytos paskutiniojoje 2010-10-27 IÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitoje.

Iki tol buvo pateiktos sÄ skaitos 613,32 Lt sumai ir 847 Lt sumai ir apmokėjimas už jas 2 460,32 Lt sumai.   Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ( 2 t. 71–76 b. l.) ieÅ¡kovas M. J. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Apeliantas skunde teigia, kad teismas esÄ neįvykdė pareigos pateikti visapusiÅ¡kÄ kiekvieno iÅ¡ ginčijamų teiginių įvertinimÄ , dėl ko neva nepagrįstai konstatavo, jog visi ginčijami teiginiai yra tikrai apie ieÅ¡kovÄ . Jis mano, kad iÅ¡ penkių ieÅ¡kinyje nurodytų teiginių paskutinieji trys, kuriuose yra neminima ieÅ¡kovo pavardė, esÄ yra tik bendro pobÅ«džio ir juose atsakovas tik siekęs taip iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę apie neva nepakankamai objektyvų ir efektyvų teisėsaugos sistemos darbÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio 11d. apžvalgoje Nr. A2-9 iÅ¡ties yra pasakyta, kad atsakovui pripažįstant tapatumÄ , jei teismui nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra Å¡alies pareikÅ¡tas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ir pan. ar siekiant nuslėpti tiesÄ , tapatumo fakto papildomai įrodinėti net nebereikia. Atsakovo antrajame atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo net pabrėžta ir paryÅ¡kinta, jog straipsnyje yra minimas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, ir esÄ nėra ginčo, kad publikacijoje yra tikrai raÅ¡oma apie ieÅ¡kovÄ .2.

Neturėtų kilti jokių abejonių, kad Å¡ioje byloje teismas teisingai nustatė, kad visi ieÅ¡kinyje minimi atsakovo paskelbti teiginiai, kuriuos ieÅ¡kovas prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumÄ , yra žinia, bet ne nuomonė, atsižvelgiant bÅ«tent į iÅ¡sakytų teiginių kategoriÅ¡kumÄ .3. Straipsnyje iÅ¡ esmės atsakovas ieÅ¡kovÄ vieÅ¡ai apibÅ«dino kaip, nusikalstamai tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantį pareigÅ«nÄ bei vieÅ¡ai apkaltino tarsi Å¡is teikia iÅ¡skirtiniams asmenims mokamas teisines paslaugas.

Å iuo atveju turėjo visiÅ¡kai pakakti to, kÄ ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje, t. y. jog po straipsnio iÅ¡spausdinimo jautėsi pažemintas, pablogėjo reputacija, patyrė daug nepatogumų (turėjo teisintis prieÅ¡ savo artimuosius, draugus, virÅ¡ininkus, darbe buvo daromas tarnybinis patikrinimas ir t. t), todėl laikė, jog ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis byloje buvo įrodyta pakankamai.4. Pats atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, ir nedavė Å¡ioje byloje teismui jokių paaiÅ¡kinimų.

Jis tik yra pateikęs teismui du atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kurių antrasis yra taip pat pasiraÅ¡ytas ne jo, bet jo atstovo -advokato, kuris ir vedė Å¡iÄ bylÄ . AtsakovÄ atstovavęs advokatas, kaip žinia, nepaaiÅ¡kino nieko dėl byloje nagrinėjamų faktų ir aplinkybių, o tik iÅ¡sakė savo nuomonę dėl galimos Å¡ios bylos baigties, pateikdamas ieÅ¡kiniui ir ieÅ¡kovo pasisakymams savo teisinį įvertinimÄ . Kad atsakovo paskleisti duomenys yra iÅ¡ tiesų melagingi, ieÅ¡kovas teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus.5.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl asmens paskleidusio duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos skleidusio asmens elgesys, t.y. ar asmuo veikė sÄ Å¾iningai, ar jo pagrindinis tikslas buvo informuoti visuomenę apie tÄ asmenį ir jo veiklÄ , be to, pareiga įrodyti, kad veikta sÄ Å¾iningai, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės sÄ lyga Å¡iuo atveju net negali bÅ«ti taikoma, nes savo pasisakyme spaudai apie ieÅ¡kovÄ atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas ir nesiekė supažindinti visuomenę su ieÅ¡kovo veikla, o specialiai siekė ieÅ¡kovÄ kiek galima labiau pažeminti.

Todėl teismas visiÅ¡kai teisingai įvertino, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala.6. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismo posėdyje jis nematė, kad atsakovas ar jo atstovas bÅ«tų pateikę jų skunde minimas sÄ skaitas ir jų apmokėjimo dokumentus. Jeigu taip iÅ¡ tiesų yra, Å¡iÄ sprendimo dalį nekeičiant pačios sprendimo esmės ir visumoje netenkinant Å¡io skundo, gali pakeisti ir apeliacinės instancijos teismas.IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Byloje yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo M. J. asmeninės neturtinės teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo . Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (LR CK 1.114 str.), garantuoja Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis.

Atsakomybė už Å¡ių asmeninių neturtinių teisių pažeidimÄ ir atsakomybės sÄ lygos numatytos LR CK 2.24 str., pagal kurį asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.IeÅ¡kovas prašė pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus sakinius neatitinkančiais tikrovės , žeminančiais jo garbę ir orumÄ ir priteisti ieÅ¡kovo naudai 25 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino esant nustatytÄ faktų visumÄ asmens orumo ir garbės gynimui, su kuo nesutinka kolegija, t y. ieÅ¡kovo atpažįstamumo klausimas, nebuvo atribota nuomonė nuo žinios bei neįrodytas faktas, jog paskleistos žinios žemina garbę ir orumÄ ,be to neteisingai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ieškovas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ir Visuomenės informavimo įstatymo 20,21 straipsnį ginami, kai nustatoma :a) žinių paskleidimo faktas;

b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Apelianto manymu, byloje nepagrįstai nustatyta esant Å¡ių sÄ lygų visetÄ . Taigi turi bÅ«ti nustatomas faktas, kad žinios yra paskleistos apie ieÅ¡kovÄ . Ne visada yra reikalaujama, kad paskleidžiant žinias bÅ«tų konkrečiai nurodomi ieÅ¡kovo vardas, pavardė . Å iam faktui nustatyti reikÅ¡minga, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ paskleistų žinių supranta, jog Å¡ios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektyvinių teisių pažeidimÄ ir ar kiti asmenys iÅ¡ paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios liečia ieÅ¡kovo asmenį.

Tokių asmenų, suprantančių, kad žinios liečia ieÅ¡kovÄ , skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žiniÄ , be paÅ¡alinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai liečia ieÅ¡kovÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi sakiniai yra apie ieÅ¡kovÄ . Kolegija nesutinka, kad kituose sakiniuose neįvardijus ieÅ¡kovo pavardės , negalima suprasti ,apie kokį asmenį juose yra raÅ¡oma. Tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡Â viso straipsnio konteksto, nes sakiniai negali bÅ«ti analizuojami atskirai, juos iÅ¡traukiant iÅ¡ konteksto.

Straipsnis iÅ¡dėstytas pagal atitinkamus skyrius. Skyrius, kuriame yra patalpinti ginčytini sakiniai įvardytas :„Nepaliko bėdoje“. Pirmajame iÅ¡ ginčytinų sakinių atsakovas nurodė ieÅ¡kovo pareigas, vardÄ ir pavardę, įvardijo ieÅ¡kovÄ kaip A. S. advokatÄ . Straipsnio tekste toliau atsakovas įvardija ieÅ¡kovÄ kaip A. S. draugÄ („supratau, kokia stipri draugystė sieja Å¡iuos vyrus“).Toliau yra raÅ¡oma: „Ir dabar Å¡ie nepaliko bėdoje “; „draugams kilo idėja pradėti puolimÄ ..“;

„jie sumÄ stė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimÄ â€œ. Taigi vienas iÅ¡ straipsnyje nurodomų draugų yra ir ieÅ¡kovas. IÅ¡ teksto suprantama, kad ieÅ¡kovui užimant atsakingas pareigas , jis kartu su A. S. pradėjo nepagrįstÄ puolimÄ prieÅ¡ atsakovÄ ir nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Skyriaus pabaigoje korupcija yra kaltinamas atsakingas pareigas einantis asmuo, kuris konsultuoja , tarpininkauja sprendžiant „sufabrikuotÄ â€œ(t. y. suklastotÄ , sudarytÄ remiantis kuo nors neteisėtu) bylÄ .

Taigi akivaizdu, kad Å¡iuose sakiniuose ieÅ¡kovas atpažįsta save, t. y. anksčiau įvardytas advokato funkcijas atliekantis asmuo-ieÅ¡kovas. Kad ieÅ¡kovÄ atpažino ir kiti asmenys, patvirtina ir TelÅ¡ių apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, tarnybinis TelÅ¡ių VPK virÅ¡ininko A. J. praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog redakcijai atsakovas pasakoja, kaip korumpuoti policijos pareigÅ«nai žlugdo atsakovo verslÄ , kad poėmio metu ieÅ¡kovas darė spaudimÄ atsakovui ( 1 t.,17-18 b.l.).Siekiant patikrinti ieÅ¡kovo veiksmų teisėtumÄ buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbÅ«t padaryto tarnybinio nusižengimo.

Be to pats atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino, kad Å¡iame skyriuje, taip pat ir kituose sakiniuose jis aprašė ieÅ¡kovÄ , netgi nurodė motyvus, kodėl pateikė tokias žinias (1 t. 26 b.l.). Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nurodytos žinios liečia ieÅ¡kovÄ ir atmeta nurodytÄ atsakovo argumentÄ .Dėl nuomonės ir žinios atribojimo .Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas žinių (faktų) ir nuomonės (vertinamųjų teiginių) atribojimas. Faktų buvimas gali bÅ«ti pagrindžiamas objektyviais duomenimis, jai taikomas tiesos kriterijus, o vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiÅ«ris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais. Asmuo pateikiantis informacijÄ privalo veikti sÄ Å¾iningai, pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikydamasis etikos reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad straipsnyje paskelbta informacija, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančia tikrovės, yra ne nuomonė, o žinia, nes tai, kas nurodyta straipsnyje apie ieÅ¡kovÄ , galima patikrinti. Paskelbtus duomenis (žiniÄ ) nuo nuomonės atriboti bÅ«tina, nes asmens teisės pagal LR CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumÄ duomenis – žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymÄ Å¾inia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 69 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 33 dalis).Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žiniÄ nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žiniÄ nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamÄ teiginį nepakanka, bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijÄ ir kt. Dėl „nuomonės“ teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiÅ«ris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).                     Teisminėje praktikoje „duomenys“ reiÅ¡kia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informacijÄ , kurios tikrumÄ galima patvirtinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apie ieÅ¡kovÄ nurodyta informacija gali bÅ«ti patikrinta pagal tiesos ir netiesos kriterijus.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė, atsižvelgdamas į straipsnio kontekstÄ , į sakinių konstrukcijÄ , logines sÄ sajas, vertino kaip konstantuojamo pobÅ«džio, todėl laikytina ne straipsnio autoriaus nuomone. Pagal LR CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais:

1) ar teisingas pranešimas apie faktus;

2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinamas neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ginčo teiginių pobÅ«džio. Sprendime Å¡iuo klausimu yra pasisakoma, vertinami iÅ¡dėstyti sakiniai . Atsakovas nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei apeliacinės instancijos teisme, kuriame kaip ir pirmos instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo padarytus pažeidimus, neįrodinėjo aplinkybių , kad ieÅ¡kovas darė spaudimÄ , pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir pan.

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ prieÅ¡ingai nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas padarė drausminį pažeidimÄ , pažeidė tarnybinę etikÄ , kad bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad paskleistų duomenų atitikimÄ turėjo įrodyti atsakovas, ir to Å¡is nepadarė (CPK 178 str.) . Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacija, o ne žinia. IÅ¡ straipsnio turinio matyti, jog atsakovas dėsto neva įvykus tikrus faktus, t.y. ieÅ¡kovui prieÅ¡ atsakovÄ atstovavus A.

S. interesus ir veikus kaip jo užtarėjui (advokatui),o Å¡iam nepaklusus–pradėjo nepagrįstÄ puolimÄ .IÅ¡Â sakinio „sumÄ stę , kad yra užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimÄ â€œ suprantama, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo sugalvotas. Tokiu bÅ«du atsakingas pareigÅ«nas konsultuoja ir tarpininkauja, sprendžiant neva sufabrikuotÄ bylÄ . Taigi, ieÅ¡kovÄ Ä¯vardijus advokatu (užtarėju),jis straipsnyje yra apibÅ«dinamas veikęs ne kaip pareigÅ«nas, atitinkamo policijos skyriaus vadovas, o piktnaudžiavęs pareigomis–tarnybine padėtimi, buvęs Å¡aliÅ¡kas ir atstovavęs verslininko A.

S. interesus. Å iuo atveju net neturi įtakos vertinimui, ar vertinama kaip atlikus atlygintinÄ paslaugÄ ar neatlygintinÄ paslaugÄ . Svarbu, kad ieÅ¡kovas,bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir atlikdamas atitinkamus pareigybinius veiksmus,veikė kaip privataus asmens užtarėjas (advokatas), t. y. parodoma , kad buvo Å¡aliÅ¡kas, teikė pirmenybę privatiems interesams, be pagrindo sumÄ stė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tuo pačiu kaltinamas pažeidus tarnybinius nuostatus. Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigybių IV .6.10 p. numato, kad valstybės tarnautojas, einantis Å¡ias pareigas turi laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba .V.7.7 numato, kad organizuoja darbÄ taip , kad bÅ«tų kuo mažiau biurokratizmo ir užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai (1 t., 84–86 b.l.) .IÅ¡ teiginio „sprendžiant sufabrikuotÄ draugo bylÄ â€œ, ir atsakovui padarius iÅ¡vadÄ , kad „tai yra korupcija“, galima suvokti, jog atsakovas kaltina ieÅ¡kovÄ ir nusikalstamai piktnaudžiaujant tarnyba.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas byloje Nr.73-1-00424-09 ne pagal ieÅ¡kovo, o pagal A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl S. R. veiksmų, kad Å¡is, pareiÅ¡kėjo manymu,nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai neleido UAB DnB Nord lizingas įgaliotam atstovui A. S. perimti nurodytai įmonei priklausančio turto :metalo pjovimo staklių ir pjaustymo maÅ¡inos iki nustatyto termino (1t., 79 b. l.). Nors atsakovas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tolesniems straipsnyje apraÅ¡ytiems įvykiams, tačiau kolegija Å¡ių argumentų neanalizuoja, nes jie nesisieja su skyriuje “Nepaliko bėdoje“ iÅ¡sakytais teiginiais.Neabejotina, kad tikrovės neatitinkantys pirmos instancijos nustatyti teiginiai, kad ir netiesiogiai kaltinant ieÅ¡kovÄ buvus korumpuotu, netinkamai atlikus tarnybines policijos pareigÅ«no pareigas, piktnaudžiavus tarnyba , gal net nusikalstamai, sukelia visuomenėje neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ ir kaip apie asmenį, ir kaip apie policijos pareigÅ«nÄ .

Tai žemina jo dalykinę reputacijÄ , sumenkina vieÅ¡Ä nuomonę apie jį ir jo asmeninį vertinimÄ . Visa tai turėjo įtakos ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡o asmens reputacijai (CK 2.24 str.). Nors atsakovas nurodo, kad jis pateikė tik savo nuomonę, tačiau informacija nebuvo pateikta neutralia forma, nebuvo iÅ¡vengta neetiÅ¡ko vertinimo , netgi nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis 33 punktas), nes teisė reikÅ¡ti nuomonę nėra absoliuti, ja negalima piktnaudžiauti, t. y. nuomonės reiÅ¡kimo laisvės negalima naudoti siekiant pažeminti kitÄ Å¾mogų, pažeisti jo garbę ir orumÄ ..Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos eismas teisiÅ¡kai pagrįstai įvertino atsakovo paskleistas žinias kaip pažeidžiančias ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡asis asmuo.

VieÅ¡uoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punkte nurodyta, kad vieÅ¡uoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

VieÅ¡o ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi .Demokratinėje visuomenėje yra leistina griežtesnė vieÅ¡ojo asmens kritika. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Dėl to vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Å iuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiÅ¡kos laisvės – kolizijÄ , pirmenybė teiktina pastarajam.Atsakovas remiasi LR Aukščiausiojo teismo nutartimis 2009 04 29 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-193/2009 bei 200-10-19 d.

Nr. 3K-3-964/2000. Å iose bylose iÅ¡ tikrųjų LAT pripažino vieÅ¡ojo asmens kritikos ribas didesnes negu privataus asmens, tačiau Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civilinėje byloje 3K-3-193/2009 vyko vieÅ¡oji diskusija visuomenei aktualiais klausimais , asmuo buvo dalyvavęs Å¡ioje diskusijoje. Å ioje byloje buvo pripažinta, kad atsakovas yra sÄ Å¾iningas.Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vieÅ¡Ä jį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sÄ Å¾iningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Taikant Å¡iÄ teisės normÄ bÅ«tina nustatyti duomenų paskleidimo tikslÄ ir juos paskleidusio asmens elgesį. Nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, jeigu skleidžiant duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ buvo siekiama pateikti informacijÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad informacijos netikslumai, agresyvi vieÅ¡ojo asmens kritika nėra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Kartu dar kartÄ pabrėžtina, kad teisė skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti savo nuomonę nėra absoliuti; jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie vieÅ¡Ä jį asmenį paskleisti turint tikslÄ jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, nebÅ«tų pagrindo remiantis CK 2.24 straipsnio 6 dalimi atmesti ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal aptariamÄ teisės normÄ paskelbusiam duomenis asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis veikė sÄ Å¾iningai. Ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas sÄ Å¾iningumo skleidžiant duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį reikalavimas, nustatytina, vertinant kartu su visa bylos medžiaga. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas reiÅ¡kė vieÅ¡Ä kaltinimÄ ieÅ¡kovui neteisėtos veikos, pažeidus ir pareigybinę instrukcijÄ , galimai ir piktnaudžiavimu tarnyba . Tokie veiksmai, kuriais atsakovas apkaltino ieÅ¡kovÄ , užtraukia drausminę ir net baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Asmens vieÅ¡as žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobÅ«dis ir paskleidimo tikslas vieÅ¡ai pasmerkti kitÄ asmenis dėl jų veiksmų, turinčių galimai ir nusikalstamos veikos požymių, negali bÅ«ti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių vieÅ¡as paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiÅ¡kiai buvo nukreiptas sumenkinti ieÅ¡kovo reputacijÄ , dėl to Å¡is atsakovo veiksmas negali bÅ«ti įvertinamas kaip sÄ Å¾iningas.

Atsižvelgtina į ankstesnius Å¡alių santykius, į tai, kad Å¡alys buvo pažįstamos, bendravo.. Atsižvelgtina ir į tai, kad tai buvo padaryta visuomenės informavimo priemonėje bei Å¡ias žinias skelbiant ir internete. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės nepripažintini teisiÅ¡kai pagrįstais, yra atmestini. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu dėl nemotyvuoto sprendimo. Nors teismas ir neanalizavo galimybės atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės, tai nereiÅ¡kia kad sprendimas nėra motyvuotas.

Taikydamas civilinę atsakomybę, teismas pripažino esant tam pagrindÄ .. Dėl neturtinės žalos dydžio IeÅ¡kovas mano, kad jo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas visa apimtimi, jam priteisiant neturtinę žalÄ 25 000 Lt. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neįvertino patirtos žalos pasekmių ateityje ,jos masto , patirtų pergyvenimų. Atsakovas mano prieÅ¡ingai, kad priteista žala yra laikytina pernelyg didelė, nes vien pažeidimo konstatavimas tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pakankamas teisių gynimui, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡as asmuo.Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundu bei atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais Å¡ioje dalyje.

Kasacinėje praktikoje svarbiausiu vieÅ¡ojo asmens gynimo bÅ«du laikomas garbę ir orumÄ Å¾eminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, pripažįstama, kad neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Tokio principo yra laikomasi todėl ,kad vieÅ¡ajam asmeniui turėtų bÅ«ti svarbiausia gero vardo visuomenėje atkÅ«rimas, o ne didesnio dydžio žalos priteisimas. VieÅ¡asis asmuo turi didesnių galimybių apginti savo teises. Ginant jo garbę ir orumÄ pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui.

Ši nuostata buvo įgyvendinama teismų praktikoje panašiose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529 S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu irgi pripažįsta, kad vien pažeidimo konstatavimas tam tikrais atvejais gali būti pakankamas žmogaus teisių gynimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje Oberschlick v.

Austrija, 1992 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Castells v. Ispanija ir kt.). Ä®gyvendinant šį principÄ turi reikÅ¡mės tai, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡asis asmuo ir, bÅ«damas labiau pastebimas, dėl to turėdamas galimybę pasisakyti vieÅ¡ai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias, t.y. jis turi didesnes galimybes apginti savo garbę ir orumÄ . Taip pat gali bÅ«ti svarbu, ar asmuo naudojasi visapusiÅ¡ka savo pažeistų teisių teismine gynyba. Nagrinėjamoje byloje be neturtinės žalos priteisimo, teismo sprendimu yra pripažinta, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovas turėjo galimybę iÅ¡sakyti tame pačiame leidinyje savo nuomonę dėl paskelbtos publikacijos jo atžvilgiu , kÄ ir padarė (13–14 b. l., 1 t.).Taip pat Å¡ios žinios buvo paneigtos 2009-09-15 d. „Mažeikių rajono laikraÅ¡tyje „BÅ«das žemaičių“ Nr. 73 bei paneigimas iÅ¡spausdintas internete (1 t.,16 b. l.).Todėl kolegija pripažįsta , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies jau pasinaudojo tam tikra satisfakcija. Å iuo atveju yra ginamos garbė ir orumas, Å¡ios vertybės yra asmeninio pobÅ«džio vertybės , tiesiogiai nesusijusios su gyvybiÅ¡kai svarbiais fizinio asmens gėriais –gyvybe ar sveikata.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal įstatymo nustatyta tvarka parinktus kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nebaigtinis sÄ raÅ¡as yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl jis gali bÅ«ti numatytas kituose įstatymuose ar kriterijai, reikÅ¡mingi žalos dydžiui, pripažįstami teismų .

Å iuo atveju atsižvelgtina į žinių paskleidimo bÅ«dÄ , formÄ , turinį, apimtį ir kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, yra atsižvelgtina į aplinkybes, mažinančias bei didinančias atsakovo atsakomybę. Å ioje byloje žalÄ didinančios aplinkybės yra žinių paskleidimo mastas , t.y. kad paneigiamos žinios buvo iÅ¡spausdintos leidinyje bei internete, dėl to buvo atliktas tarnybinis tikrinimas .Tačiau Å¡ios žinios nebuvo pasikartojančios. Mažinančiomis laikytina tai, kad žalos siejamos su neturtinėmis asmeninėmis vertybėmis – garbe ir orumu, kad į teisminę gynybÄ pretenduoja vieÅ¡asis asmuo, žinios buvo paneigtos tuo pačiu bÅ«du, kaip ir buvo paskelbtos, ieÅ¡kovas pasinaudojo teise vieÅ¡ai spaudoje iÅ¡sakyti savo pozicijÄ tais pačiais klausimais.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie pasekmes ateityje ar kitas ypatingas patirtas pasekmes. Kasacinėje praktikoje yra iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, kad tokiam vieÅ¡am asmeniui priteisiama neturtinė žala gali bÅ«ti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudÅ«s (LAT nutartis byloje Nr.3K-3-747/2001, 3K-3-280/2005, 3K-3-142/2006,3K-3-97/2011 ir kt.).Laikytina protinga ir sÄ Å¾ininga priteisti neturtinę žalÄ artimÄ minimaliai , t.y. 2 000 Lt, kadangi pagrindiniai vieÅ¡o asmens garbės ir orumo gynimo bÅ«dai yra neturtiniai (CK 6.250,2.24 , 1.5 str.) .Gero vardo atkÅ«rimas laikytinas ieÅ¡kovo, kaip užimančio aukÅ¡tas rajono policijos komisariate pareigas, asmens svarbiausiu tikslu.Tokiu bÅ«du Å¡ioje dalyje iÅ¡ dalies yra tenkintinas atsakovo apeliacinis skundas, o ieÅ¡kovo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.).  Kolegija sprendžia , kad teismas nepagrįstai nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 150 Lt žyminio mokesčio , kaip permokėtÄ , kadangi Å¡iÄ sumÄ paskaičiavo nuo 20000 Lt, o ne nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 2500 Lt .Å ioje dalyje sprendimas keistinas. Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad patenkinus neturtinį reikalavimÄ dėl garbės ir orumo gynimo, pripažįstama, jog ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ esmės, todėl atsakovas turi teisę į atstovavimo iÅ¡laidų patenkinimÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, nuo jos dydžio yra skaičiuotinas priteistinas žyminio mokesčio dydis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo Å¡ias iÅ¡laidas :žyminis mokestis 131 Lt už neturtinį reikalavimÄ ir 750 Lt už turtinį reikalavimÄ (1 t.,5, 6 b.l.) , už suteiktas advokato teisines paslaugas 4420 Lt.(1 t.,139­-­141). Atsakovas už suteiktas advokato paslaugas sumokėjo 5243,32 Lt (1 t.,97,98,101,137 b. l.). Kolegija sutinka su teismo nuomone, kad advokatų atstovavimo iÅ¡laidos yra pernelyg didelės ir neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalių dydžių. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį, trukmę, problematikÄ , sudėtingumÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į bylos sudėtingumÄ teisinga ir protinga bÅ«tų nustatyti jas po 3500 Lt kiekvienai iÅ¡ Å¡alių. VirÅ¡ijančios šį dydį iÅ¡laidos vertinamos kaip neatitinkančios iÅ¡laidų kriterijų – bÅ«tinumo, pagrįstumo ir protingumo. Nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis Å¡alių iÅ¡laidavimas, tenkantis jiems patiems (CPK 88 straipsnis). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ esmės , ieÅ¡kovui priteistina 3500 Lt. atstovavimo iÅ¡laidų bei 191 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 98 str, 93 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme sudaro 64.23 Lt (1 t.,133 b.l. ), kurios ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ esmės priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3,92 str.). IÅ¡ dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai apeliantui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dėl turtinio reikalavimo bei dalis turėtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Laikytina, kad jos turėtų bÅ«ti atlygintinos 25 proc (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovas pateikia duomenis, kad turėjo 3539,25 Lt. atstovavimo iÅ¡laidų (2 t.,87 b.l.).Pagrįstomis laikytinos 1500 Lt iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovui priteistina 375 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Atsakovo S. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovo M. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti. Sumažinti ieÅ¡kovui M. J. priteistÄ Â sumÄ neturtinei žalai atlyginti iki 2000 Lt ( dviejų tÅ«kstančių litų). Priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 3500 Lt (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų , 191 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio ieÅ¡kovui M.

J., 64.23 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus 23 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei .Panaikinti sprendimo dalį dėl 150 Lt. žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui M. J..Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. J. 60 Lt(Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio ir 375 Lt (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui S. R. apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Laisvė Aleknavičienė                                                          Teisėjai                                                                                                                      Danutė Matiukienė                                                                                                           Virginija Žindulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Â