2022-04-20 Nr. AB-9259-3-61-3-00820-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-234-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00820-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Redvida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Redvida“ prašymą (skundą) atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. vasario 18 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Redvida“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymas (skundas), kuriame prašoma panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. sausio 20 d. nutarimus Nr. MĮPN-6, Nr. MĮPN-7 ir Nr. MĮPN-8 dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo (toliau – ir skundžiami nutarimai). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei bus nustatyta, kad jis yra praleistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (praleidus skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus).

Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (toliau – ir Maisto įstatymas), kurio 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad skundžiami nutarimai priimti 2022 m. sausio 20 d., todėl pagal nurodytą teisinį reguliavimą skundas teismui dėl jų turėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 9 d. imtinai. Pareiškėjas skundą elektroniniu paštu teismui išsiuntė 2021 m. vasario 18 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde jokių skundžiamų nutarimų apskundimo termino praleidimo priežasčių nenurodė ir prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nemotyvavo.

Teismas, susipažinęs su skundo medžiaga, aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, taip pat nenustatė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skundžiami nutarimai buvo priimti rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui nedalyvaujant, todėl aktualus yra nutarimų įteikimo momentas. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, turėjo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas formaliai praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, tačiau jis praleistas nežymiai, t. y. 2 dienomis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal nurodytą specialų teisinį reglamentavimą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad skundžiami nutarimai priimti 2022 m. sausio 20 d., skundas teismui dėl jų turėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 9 d. imtinai, pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2021 m. vasario 18 d., yra pagrindas konstatuoti, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą turėjo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą trūkumų šalinimą institutą tikslu išsiaiškinti skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiga prašyme atnaujinti terminą nurodyti termino praleidimo priežastys ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tenka pareiškėjui (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad, pareiškėjo teigimu, yra reikšminga tai, kad skundžiami nutarimai buvo priimti rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui nedalyvaujant, todėl aktualus yra nutarimų įteikimo momentas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Pažymėtina, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Iš skundžiamų nutarimų matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. b1-648 patvirtintame Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka pareiškėjas buvo informuotas apie bylų nagrinėjimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. sausio 7 d. pranešimais, kuriuose buvo išaiškintos proceso dalyvių teisės ir pareigos, nurodyta iki 2021 m. sausio 13 d. pateikti nuomonę, jei yra priežasčių, dėl kurių bylas būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija, vadovaudamasi Aprašo 28 punktu, įvertinusi tai, kad apie Komisijos posėdžius buvo pranešta tinkamai ir laiku, į tai, kad pareiškėjas neišreiškė noro nagrinėti bylas žodinio proceso tvarka, nusprendė bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant pareiškėjui.

Aprašo 31 punktas nustato, kad bylos nagrinėjimo metu proceso šalys turi Maisto įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje nustatytas teises: apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas; pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti. Aprašo 50 punkte nustatyta, kad Komisijos priimto ir Komisijos pirmininko pasirašyto nutarimo dėl bylos kopija per 5 (penkias) darbo dienas nuo nutarimo dėl bylos paskelbimo dienos registruotu laišku, elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiunčiama asmenims, dėl kurių priimtas nutarimas dėl bylos. Pagal Aprašo 58 punktą nutarimai dėl baudų skyrimo skundžiami Maisto įstatymo 126 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, pareiškėjui Apraše nustatyta tvarka buvo pranešta, t. y. buvo žinoma, apie jo atžvilgiu Komisijoje nagrinėtas Maisto įstatymo pažeidimų bylas, o pareiškėjo neatvykimas į bylos nagrinėjimą nebuvo kliūtis nagrinėti iškeltas bylas ir priimti jo atžvilgiu nutarimus, kuriems nustatyta speciali minėta Maisto įstatymo 126 straipsnyje nurodyta apskundimo tvarka – per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Skundžiami nutarimai pareiškėjui buvo išsiųsti per Aprašo 58 punkte nustatytą terminą, t. y. 2022 m. sausio 26 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, būdamas pakankamai sąžiningas, atidus ir rūpestingas, turėjo po pranešimų apie nagrinėtinas bylas, kuriuose jam buvo išaiškintos jo teisės, domėtis nutarimų priėmimu ir jų rezultatais. Pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 20 d. turėjo realią galimybę žinoti apie priimtus nutarimus, o ta aplinkybė, jog pareiškėjas per jam nustatytą terminą nesužinojo ir neapskundė nutarimų, nagrinėjamu atveju vertintina tik kaip pačio pareiškėjo rūpestingumo stoka, lėmusi jam neigiamas pasekmes.

Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo teiginys, kad terminas paduoti skundą praleistas tik 2 dienas, nes kaip nustatyta, skundas turėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 9 d. imtinai, tačiau teismui išsiųstas 2021 m. vasario 18 d., t. y. po 8 dienų, suėjus terminui.

Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė pagrįstų nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido nutarimų apskundimo terminą. Tokių pagrįstų, objektyvių priežasčių pareiškėjas nenurodė ir atskirajame skunde.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su įstatyme nustatytu terminu skundui paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Redvida“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė