2K-42/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-42/2013

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00311-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9;

1.2.14.3.2.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti J. K. ir D. A. , tačiau kasacinių skundų dėl jų nepateikta.

Iš J. K. , D. A. ir M. J. solidariai priteista Z. A. H. (Z. A. H.) 1000 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš M. J. priteista V. R. 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistųjų D. A. ir M. J. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė:

M. J. pripažintas kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. A. ir J. K. , 2011 m. gegužės 21 d., apie 2.00 val., Kaune, Nemuno ir Druskininkų gatvių sankirtoje, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių, narkotinių medžiagų ir alkoholio, pasikėsino pagrobti svetimą Z. A. H. priklausantį turtą. Nusikaltimas padarytas šiomis aplinkybėmis: J. K. pagal išankstinį susitarimą sustabdė nukentėjusiojo Z. A. H. vairuojamą automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė parvežti ją namo, tuo metu siųsdama SMS žinutes ir skambindama telefonu M. J. informavo nusikaltimo bendrininkus, kurie pribėgo prie nukentėjusiojo ir, panaudodami fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. D. A. sudavė jam daugybinius smūgius rankomis į veidą bei kairįjį žastą, M. J. papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą ir, išeidamas už susitarimo ribų, dūrė peiliu Z. A. H. į sėdmenis ir į dešinę šlaunį. Šiais bendrais D. A. ir M. J. veiksmais nukentėjusiajam padarytos poodines kraujosruvos veide, kairiajame žaste, o M. J. veiksmais – durtines-pjautines žaizdos sėdmenyse, dešinėje šlaunyje ir dėl jų susidariusios poodinės kraujosruvos sėdmenyse, dešinėje kojoje. Šiais veiksmais M. J. , D. A. ir J. K. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam Z. A. H. priklausančius 5000 Lt vertės automobilį „Audi A4“, 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 10 Lt vertės automobilinį mobiliojo ryšio kroviklį, 500 Lt vertės elektroninę cigaretę, 160 Lt vertės juodos spalvos dirbtinės odos švarką, 100 Lt vertės FM bangų retransliatorių, 250 Lt vertės vyrišką laikrodį „Ozon“, 350 Lt vertės vyriškus akinius nuo saulės, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimas buvo užkardytas asmenų, vykdžiusių piliečio pareigą.

M. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą už tai, kad jis 2011 m. gegužės 21 d., apie 2.00 val., Kaune, Nemuno ir Druskininkų g. sankirtoje, siekdamas sutrukdyti V. R. vykdyti piliečio pareigas – sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamus asmenis, pabėgti iš nusikaltimo vietos ir padėti tai padaryti bendrininkui D. A. , dūrė peiliu į įvairias kūno vietas V. R. , taip padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą dešinio sėdmens srityje, paviršines žaizdeles – odos nubrozdinimus krūtinėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį, pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti bausmę.

Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, dėl kurių netinkamai pritaikė BK bendrosios ir specialiosios dalies normos.

Skunde teigiama, kad teismai, netinkamai taikydami BK 54 straipsnio nuostatas, nepritaikė BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai turėjo įtakos neteisingos laisvės atėmimo bausmės paskyrimui. Šį pažeidimą kasatorius laiko esminiu, nes pažeistos jo teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorius pažymi, kad teismai, pripažindami jam atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Teismas šią išvadą padarė remdamasis vien tik vidiniu įsitikinimu, kurio nepagrindžia jokios bylos faktinės aplinkybės, o specialisto išvada Nr. T-N 1060/11(01) paneigia šią aplinkybę. Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, toks sprendimas buvo pagrįstas teismo išankstiniu nusistatymu, dėl to pažeista jo teisė į sąžiningą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, kasatorius teigia, kad teisiamojo posėdžio metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, civilinį ieškinį pripažino ir pažadėjo jį patenkinti, kai tik bus tokia galimybė, savo parodymuose buvo nuoširdus, todėl teismas tai turėjo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus manymu, esant lengvinančiai aplinkybei, teismas privalėjo skirti bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Nuteistojo įsitikinimu, veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes, jo teigimu, tyčia panaudoti peilį kilo staiga, šis veiksmas nebuvo suplanuotas ankstesniu susitarimu, todėl, nesant subjektyviojo požymio – tyčios panaudoti peilį turint tikslą apiplėšti, negalimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Anot kasatoriaus, jo veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu prašo nuteistojo M. J. kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prokurorės pažymėta, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kasatorius esminių bylos aplinkybių nepripažino, todėl, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi ir prisipažinimo, nėra teisinio pagrindo pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kasatoriaus veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis pasikėsino, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobti svetimą, Z. A. H. priklausantį turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimą užkardė asmenys, vykdantys piliečio pareigą. Perkvalifikuoti kasatoriaus veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo, nes, pasikėsinant apiplėšti, buvo panaudotas peilis, ir tai yra kvalifikuojanti veiką aplinkybė, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje. M. J. veika tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes jis nesunkiai sutrikdė sveikatą V. R. dėl jo vykdomos piliečio pareigos - šiam siekiant sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamus M. J. ir D. A. .

Atsiliepime pažymėta, kad sunkinanti atsakomybę aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nuteistajam pripažinta nepagrįstai. Įstatyme nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas tik konstatavo, kad M. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, tačiau nekonstatavo būtinos sąlygos šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei atsirasti, t. y. kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. J. , atsižvelgė į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Anot prokurorės, panaikinus vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, M. J. paskirta bausmė turi būti sušvelninta.

Remdamasi šiais argumentais, prokurorė siūlo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį: panaikinti M. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių, narkotinių medžiagų bei alkoholio; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį paskirti nuteistajam laisvės atėmimą ketveriems metams devyniems mėnesiams, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą –laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams; bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams. Kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių nekeisti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį

Byloje nustatyta, kad M. J. , dalyvaudamas grupiniame pasikėsinime apiplėšti Z. A. H. , išeidamas už susitarimo ribų, panaudojo prieš nukentėjusįjį peilį – dūrė jam į sėdmenis ir į dešinę šlaunį. Būtent dėl to M. J. veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. BK 180 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Inkriminuojant peilio panaudojimo kvalifikuojančią aplinkybę, priešingai nei mano kasatorius, nebūtina, kad tyčia jį panaudoti susiformuotų iš anksto. Tyčia panaudoti peilį gali būti tiek išankstinė, tiek staigiai kilusi, todėl teismas, taikydamas šią plėšimą kvalifikuojančią aplinkybę, tinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu.

Dėl paskirtos bausmės

Kasatoriaus argumentai, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, nes be pagrindo konstatavo sunkinančią atsakomybę aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir, turėdamas pagrindą, nekonstatavo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepagrįsti.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Pažymėtina, kad visi kaltinamieji parodė teismui, jog tą vakarą gėrė alkoholį, o D. A. pripažino kartu rūkęs kanapes. M. J. , atsakydamas į prokuroro klausimus, konkrečiai nurodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo išgėręs alaus ir degtinės ir kad jis nukentėjusiojo daiktus paėmė dėl to, kad buvo išgėręs (T. 4, b. l. 156). Nors nuteistojo šlapime alkoholio ir narkotinių medžiagų nerasta, tačiau šlapimas tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau septynioms valandoms po nusikaltimo padarymo, be to, medicininės apžiūros metu M. J. gydytojai teigė, kad vakar išgėręs apie 2,5 l alaus ir kad kažkas rūkė „žolę“ (T. 3, b. l. 73). Konstatuotina, kad, esant tokiems duomenims byloje, teismas turėjo pagrindą nustatyti visus būtinus atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, požymius – tiek M. J. apsvaigimą, tiek šios jo būklės įtaką nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino tik iš dalies ir visiškai neigė ketinimus apiplėšti nukentėjusįjį Z. A. H. , klaidino teismą teiginiais, kad nukentėjęs asmuo turėjo peilį ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis pripažino kaltę, bet atsisakė duoti parodymus. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai proceso metu, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, kad M. J. nusikalto turėdamas keturis neišnykusius teistumus, tarp jų ir už sunkius smurtinius nusikaltimus, kad nusikalto praėjus vos dviem savaitėms po paleidimo iš įkalinimo vietos, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip pažeidinėjantis pataisos įstaigos tvarką, nenorintis taisytis asmuo, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad teismo sprendimas skirti realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis viršija sankcijose numatytus bausmės vidurkius, pagrįstas, o galutinė šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė nevertintina kaip pernelyg griežta.

Kasatoriaus teiginiai, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, deklaratyvūs ir neatitinka bylos duomenų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas