436d9e53-b5a5-42ae-9015-27dfdfd0ab02 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-20462-595/2015 Teisminio proceso Nr.2-68-3-20462-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.1.1., 116.1. (S)  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Barakauskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. Z., jos atstovei advokatei I. D.,atsakovo atstovui R. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nustatė:                                                                                              ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 5146,75 Eur draudimo iÅ¡mokos, 185,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. l. 1-11, 69-80).

Nurodė, kad 2013-08-30 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo apdraustas jai priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014-04-19 įvyko draudiminis įvykis-sudegė dalis apdrausto namo. Apie įvykį pranešė draudikui. Draudikas raÅ¡tu atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas, kad draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų bei dėl su draudėju susijusių asmenų didelio neatsargumo (Taisyklių 12,2.1 p., 12.2.2. p.).

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad vienintelė gaisro kilimo priežastis yra neatsargus pareiÅ¡kėjos dėdės P. S. elgesys. Nurodo, kad institucija, tyrusi įvykį nekonstatavo, jog gaisras kilo bÅ«tent dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, o tik spėjo, kad galbÅ«t, greičiausiai, tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus rÅ«kymo. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ detaliau gaisro kilimo aplinkybių netyrė, gaisro kilimo priežastį grindė tik prielaidomis ir jÄ vertino kaip tikrÄ jÄ tiesÄ .

Faktiniais duomenimis gaisro priežastis neįrodyta. IeÅ¡kovė nurodo, kad P. S. nelaikytinas su draudėju susijusiu asmeniu, kadangi jis neatitinka Draudimo taisyklių 1.2.1. papunktyje įtvirtintų asmens požymių. SÄ lyga, numatyta draudimo sutarties standartinėse sÄ lygose (Taisyklių 12.2.2. p.), taikoma bendram nevienkartiniam naudojimui, kurias draudikas yra parengęs iÅ¡ anksto nebuvo suderinta su ieÅ¡kove individualiai kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 103 str. bei 91 str. 5 d. IeÅ¡kovei nebuvo individualiai paaiÅ¡kinta Taisyklių 12.2.2.p. sÄ lyga, IeÅ¡kovė sudarydama draudimo sutartį neiÅ¡reiÅ¡kė nei raÅ¡tu, nei žodžiu savo valios, nedavė sutikimo, jog toji sÄ lyga taptų draudimo sutarties dalimi.

Ä®statymas imperatyviai nurodo, jog atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ mažinti kai draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo didelio neatsargumo draudikas turi teisę tik tada, kai tokia sutarties sÄ lyga yra aptarta individualiai, todėl draudikas negali remtis minėta sÄ lyga kaip atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindu. Atsakovas, nurodydamas, jog ne tik dėl draudėjo, apdraustojo, bet ir dėl su draudėju ar apdraustuoju susijusių asmenų (P. S.) didelio neatsargumo jis turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neteisėtai Taisykles praplečia sÄ lyga, kuri prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymui.

Draudimo įstatymas neleidžia atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl su draudėju ar apdraustuoju susijusiu asmenų didelio neatsargumo.Nurodo, kad siekiant įvertinti dėl gaisro padarytos žalos dydį, buvo kreiptasi į UAB „Narika"' dėl sÄ matos atstatymo darbams po gaisro atlikti sudarymo. Pagal sÄ matÄ matyti, jog pastato atstatymo po gaisro iÅ¡laidos sudaro 29 544,67 Lt. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė patikslino žalos dydį pagal atsakovo pateiktÄ draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimÄ , todėl paskaičiuodama žalos dydį, vadovavosi atsakovo sÄ matoje pateiktais duomenimis, juos patikslindama mokėtinu PVM dydžiu.

IeÅ¡kovė vadovaudamasi Draudimo taisyklių 9.3 p. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 185,28 eur delspinigių paskaičiuotų už Å¡eÅ¡is mėnesius.             Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose - atsiliepime į ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, triplike, nurodė, kad jis su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (el.b.l. 52-61, 82-84, 90-91). Nurodė, kad gaisro kilimo aplinkybes iÅ¡tyrė ir jo priežastį nustatė ne pats atsakovas, o valstybinė įstaiga, vykdydama jai įstatymo nustatytus įpareigojimus, ieÅ¡kovė neginčijo institucijos nustatytos gaisro kilimo priežasties.

Faktas jog gaisro kilimo priežastis yra neatsargus P. S. elgesys su ugnimi nėra nuginčytas ir neįrodyta priešingai, todėl atsakovas neturi pagrindo abejoti specialistų išvada dėl gaisro kilimo priežasties. Akivaizdu, kad P. S. rūkymas gyvenamojo namo buitinėse patalpose, nesiimant saugumo priemonių, neužgesinant nuorūkos laikytinas pačių paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymu. Atsakovas turėjo teisę, remdamasis Taisyklių Specialiosios dalies 12.2.2. p., dėl P. S., asmens susijusio su ieškove, didelio neatsargumo, nemokėti draudimo išmokos.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama draudimo liudijimÄ , raÅ¡tu patvirtino, kad yra susipažinusi ir su Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 039, įskaitant ir 12.2.2. p., taip pat iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ , kad Taisyklių 12.2.2. p. bÅ«tų draudimo sutarties sudėtinė dalis. Nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad Taisyklių 12.2.2. p. prieÅ¡tarauja LR Draudimo įstatymo 103 str., kuriame nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, dėl kurių kaltės draudikas turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovo nuomone Draudimo įstatymo 103 str. nurodytų asmenų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. IeÅ¡kovės dėdė P. S. faktiÅ¡kai nuolat gyveno apdraustame name. Nesutikdamas su ieÅ¡kovės nurodytu draudimo iÅ¡mokos dydžiu, nurodo, kad kol nėra suteikta paslauga arba parduota prekė, neatsiranda pareiga mokėti PVM į valstybės biudžetÄ , todėl preliminarios sÄ matos skaičiavimai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atliekami be PVM, tas pats pasakytina ir apie mokamos draudimo iÅ¡mokos dydį (iÅ¡mokama be PVM), kadangi Å¡is mokestis sumokamas valstybei tik už jau suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar nupirktas prekes.Teismo posėdyje ieÅ¡kovė bei jos atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais.

IeÅ¡kinys tenkintinas.             Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutartis yra rizikos sutartis.

Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. nustato draudikui pareigÄ Â Ä¯rodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ , suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje bei draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-08-30 tarp Å¡alių buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (toliau - Draudimo sutartis) ir iÅ¡duotas draudimo liudijimas Nr. GT 095974, pagal kuriÄ buvo apdraustas gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turintis 100 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau- Draudimo objektas), bendrai 48 187,04 Lt turtinių nuostolių draudimo sumai (el.b.l. 12, 34). Draudimo objektas buvo apdraustas pasirinkus draudimo variantÄ Â klasikinė apsauga - nuo ugnies, vandens, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinės veikos.

Draudimo sutartis sudaryta ir jai galiojo Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039 (toliau -Taisyklės) (el.b.l. 43-50). 2014-04-19 įvyko draudiminis įvykis - sudegė dalis Draudimo objekto (el.b.l. 14). Apie įvykį ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ 2014-04-22(el.b.l. 16). 2014-04-23 Administracinio teisės pažeidimų protokolas Nr. (23)17-17(8.122.-23) suraÅ¡ytas P. S. už tai, kad 2014-04-19 (duomenys neskelbtini)sukėlė gaisrÄ , neatsargiai elgdamasis su ugnimi- rÅ«kydamas su draugais (el.b.l. 145-146).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiÅ¡kino, kad gaisrÄ sukėlė du girti draugai, o jis nepastebėjo ir labai gailisi. 2014-04-23 Vilniaus apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å venčionių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros poskyrio inspektorė Tarnybiniame praneÅ¡ime Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo nurodo, kad labiausiai tikėtina, spėjama gaisro priežastis- neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (neatsargus rÅ«kymas) (el.b.l. 139-140).

Atsakovas 2014-05-06, 2014-05-16, 2014-06-05 raÅ¡tais informavo ieÅ¡kovę, kad atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaudamasis Taisyklių 12.2.2. punktu dėl draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo(el.b.l. 13-14, 21-23, 29-302, 34). 2014-09-24 Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento direktoriaus sprendimu buvo patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas ir rekomenduota atsakovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ 2014-04-19 įvykio metu apdraustam turtui padarytÄ Å¾alÄ (el.b.l. 24-28).

Minėtos rekomendacijos atsakovas nevykdė.Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Taisyklių 12.2.2. punkto, tai yra draudiko teisės mažinti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ mokėti dėl draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo (Taisyklių 12.2.2. punktas). Ginčo tarp Å¡alių, kad įvykęs įvykis laikytinas draudžiamuoju įvykiu nėra.Teisiniams santykiams tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) , Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau- Draudimo įstatymas) bei Å¡alių sudarytos draudimo sutarties nuostatos.

Atsakovas atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas, kad gaisras kilo dėl su draudėju (Å¡iuo atveju ieÅ¡kove) susijusio asmens, ieÅ¡kovės dėdės P. S., didelio neatsargumo (Taisyklių 1.2.1. a), 12.2.2 punktai). Taisyklių 12.2 punktas nustato atvejus, kada draudikas turi teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba atsisakyti jÄ mokėti. Vienas iÅ¡ atvejų apibrėžtas 12.2.2. punkte yra draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelis neatsargumas. IeÅ¡kovas, remdamasis Taisyklių 1.2.1.

a) punktu, ieÅ¡kovės dėdę P. S., kuris pagal administracinio teisės pažeidimo protokolÄ laikomas pažeidusiu BendrÄ sias gaisrinės saugos taisykles, laiko su ieÅ¡kove susijusiu asmeniu, kaip kartu gyvenantį su draudėju. Teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais. CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. CK 2.15 str. nustato, kad sandorio Å¡alys turi teisę raÅ¡tu pasirinkti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sandoriui vykdyti ir iÅ¡ to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti.

IÅ¡ Draudimo sutarties nustatyta, kad ieÅ¡kovė sudarydama draudimo sandorį aiÅ¡kiai deklaravo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., kuri aiÅ¡kiai nesutampa su draudimo vieta, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo ieÅ¡kovės gyvenamÄ ja vieta laikyti Draudimo objekto adresÄ bei asmenis, kurie gyvena Draudimo objekte, laikyti su ieÅ¡kove susijusiais asmenimis, kaip kartu gyvenančius asmenis, ir tuo pagrindu atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , konstatuodamas, kad gaisro kilimo priežastis yra su draudėju susijusių asmenų didelis neatsargumas.Be to, teismas pripažįsta, kad atsakovas į bylÄ nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent P. S. sukėlė gaisrÄ Draudimo objekte.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad bÅ«tent P. S. neužgesinta nuorÅ«ka buvo gaisro kilimo priežastis. P. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip asmuo pažeidęs Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.2 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo atsargiai elgtis su ugnimi, buitiniais dujų prietaisais, buitinės chemijos priemonėmis, laku, dažais ir kitomis medžiagomis. IÅ¡ P. S. paaiÅ¡kinimų administracinėje byloje nustatyta, kad gaisrÄ sukėlė du girti draugai, o jis nepastebėjo neužgesintų nuorÅ«kų.

Draudimo įstatymo 96 str., nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatomos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti.

TokiÄ teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v.

UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010). CK 6.1014 str. 1 d. nustato, kad draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Draudimo įstatymo 103 str. nustato, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo.

Å ie atvejai privalo bÅ«ti aptarti individualiai.             Draudimo įstatymo 91 str. 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius teisinius santykius, numato individualaus draudimo sutarties sÄ lygų aptarimÄ , draudikas privalo praneÅ¡ti draudėjui apie siÅ«lomÄ draudimo sutarties sÄ lygÄ ir jos pasekmes. Å i individualiai aptarta sÄ lyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raÅ¡tu patvirtina susipažinęs su ja ir raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ , kad sÄ lyga bÅ«tų draudimo sutarties dalis.Ginčo atveju, taisyklių 12.2.2. papunktyje įtvirtinta sÄ lyga, suteikianti teisę atleisti draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, siejama ne su draudėjo ar apdraustojo dideliu neatsargumu, o su jais susijusių asmenų dideliu neatsargumu. Pažymėtina, kad draudimo santykius reguliuojantys įstatymai nenumato, kad draudikas gali nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kai draudiminis įvykis įvyksta dėl su draudėju ar apdraustuoju susijusių asmenų didelio neatsargumo. Minėta sÄ lyga nebuvo individualiai aptarta su ieÅ¡kove prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta tokios draudimo sÄ lygos pasekmė, ieÅ¡kovė nedavė raÅ¡ytinio sutikimo, kad jos atžvilgiu bÅ«tų taikoma minėta sÄ lyga.

Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus, tuo tarpu Taisyklėse įtvirtinta sÄ lyga, kad draudimo iÅ¡moka nemokama dėl su draudėju susijusių asmenų neatsargių veiksmų pasekmių yra iÅ¡ esmės susiaurinama draudimo apsauga, bei prieÅ¡tarauja draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (CK 6.987 straipsnis). Teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama Draudimo sutartį ir patvirtindama, kad prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį su draudimo liudijime nurodytomis taisyklių sÄ lygomis buvo supažindinta, jas suprato ir taisyklių kopijÄ gavo, reiÅ¡kia, kad su ieÅ¡kove buvo individualiai aptarta minėta draudimo sÄ lyga.

Draudimo sutartyje, kurioje Å¡alys individualiai aptarė visas draudimo sÄ lygas, Å¡alys nensusitarė, kad draudimo apsauga netaikoma dėl draudėjos ar su ja susijusių asmenų kaltės formos – didelio neatsargumo, minėta sÄ lyga nėra aptarta netgi pastabose, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i taiyklėse nevienkartiniam naudojimui, iÅ¡ anksto nustatyta sÄ lyga buvo individualiai aptarta su ieÅ¡kove ir ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti draudimo sutartį su minėta sÄ lyga. Teismo vertinimu ginčo Å¡alys sudarydamos Draudimo sutartį, nesusitarė, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjo kaltės formos didelio neatsargumo, o tuo labiau dėl su draudėju susijusių asmenų didelio neatsargumo.

Nesant minėtos sÄ lygos individualaus aptarimo, ieÅ¡kovei neiÅ¡reiÅ¡kus valios dėl minėtos sÄ lygos taikymo sudarant Draudimo sutartį, atsakovas neturi teisės remtis minėta sÄ lyga kaip pagrindu atsisakant iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus 2014-04-19 draudžiamÄ jam įvykiui.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus (LR CPK 178 str.).IeÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ paskaičiavo vadovaudamasi atsakovo į bylÄ pateikta draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimo sÄ mata, atitinkamai prie jos priskaičiuodama mokėtinÄ PVM sumÄ .

Teismų praktikoje  laikomasi pozicijos, jog apskaičiuojant atkuriamÄ jÄ Â turto vertę, skaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia iÅ¡leisti, norint atkurti sugadintÄ turtÄ iki tokios vertės, kokios Å¡is buvo iki draudžiamojo įvykio, įskaitant PVM, kurį ieÅ¡kovė kaip fizinis asmuo sumokės įsigydama medžiagas ar mokėdama už rangos darbus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ji ketina remontuoti apdegusį Draudimo objektÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡moka turėtų bÅ«ti apskaičiuota be PVM.

Atsakovas neįrodė, kad sÄ matoje paskaičiuotos iÅ¡laidos konkrečiu atveju nebÅ«tų patirtos, atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ , tuo labiau, kad ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ paskaičiavo vadovaudamasi pačio atsakovo sudaryta daikto atkÅ«rimo sÄ mata. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-03-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, konstatavo, jog draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti mažinama PVM suma, jeigu draudėjas yra fizinis asmuo, kuris Å¡ias iÅ¡laidas patirs siekdamas atstatyti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ .Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinys tenkintinas ir ieÅ¡kovei priteistina 5146, 75 Eur draudimo iÅ¡moka.IeÅ¡kovė vadovaudamasis Taisyklių 9.3 punktu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 185,28 Eur delspinigių, paskaičiuotų už Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti delspinigių, Å¡is praÅ¡ymas taip pat tenkintinas.IeÅ¡kinį tenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovo naudai 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 5146,75 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi už advokato teisines paslaugas 500 Eur bei patyrė 72,60 Eur iÅ¡laidų padarytos žalos įvertinimui, viso ieÅ¡kovė patyrė 572,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė yra vartotoja ir jos reikalavimai yra kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, todėl ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

CPK 96 str. 1 d. nustato, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ä®vertinus tai iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 120 Eur žyminio mokesčio.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais, n u s p r e n d ė:ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, j.a.k.

 300665654, 5146,75 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 185,28 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 5146,75 Eur sumÄ nuo 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 572,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, j.a.k.  300665654, valstybės naudai 120 Eur žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                          Vita Valeckaitė