2021-10-20 Nr. AB-22111-3-61-3-03783-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1929-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03783-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys M. K., A. Š., K. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio protokolu GT1- 15(19)-P priimtą sprendimą nekelti drausmės bylų turto vertintojams M. K., A. Š. ir K. K. (toliau – ir skundžiamas aktas, Sprendimas); 2) įpareigoti Garbės teismą pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Garbės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio protokolu GT1- 15(19)-P priimti sprendimą – nekelti turto vertintojams M. K., A. Š. ir K. K. (toliau – ir turto vertintojai) drausmės bylų.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje.

4. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į atsakovą su skundu dėl drausmės bylų iškėlimo turto vertintojams. Pareiškėja paaiškino, kad turto vertintojų viešai išreikšta nuomonė yra išimtinai susijusi su pareiškėjos vykdoma profesine veikla. Pabrėžė, kad turto vertintojai išreiškė nuomonę kaip specialistai / ekspertai, siekdami pažeminti pareiškėjos dalykinę reputaciją. Du turto vertintojai, t. y. K. K. ir A. Š., išviešino įstatymu saugomą informaciją – drausmės bylos medžiagą ir Garbės teismo sprendimo esmę.

5. Pareiškėja nurodė argumentus dėl Garbės teismo vertintojo drausmės byloje padarytų nagrinėjimo procedūrinių pažeidimų ir priimto Sprendimo teisėtumo. Visų pirma, pareiškėja pažymėjo, kad Garbės teismo nariai posėdžio metu nebalsavo, o tik išreiškė savo nuomonę. Nebuvo vertinta, ar turto vertintojų elgesys atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnį, 28 straipsnio 8 punktą ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso III dalies 3 punkto keliamus reikalavimus. Pareiškėja taip pat nurodė argumentus, susijusius su 2019 m. kovo 27 d. posėdžio garso įrašo kopijos gavimo, svarstė, ar dėl to, jog K. K. ir A. Š. yra / buvo Garbės teismo nariais, Garbės teismas, vertindamas jų elgesį, galėjo objektyviai dėl jų pasisakyti.

6. Pareiškėja nesutiko su Garbės teismo nario V. Č. išsakyta pozicija, kad turto vertintojai viešai pareiškė nuomonę ne kaip turto vertintojai, o kaip asociacijų vadovai ar valdybos nariai. Pareiškėja, be kita ko, nesutiko ir su kitos Garbės teismo narės S. G. argumentais, jog komentaruose nebuvo pareikšta subjektyvios nuomonės apie pareiškėjos kompetenciją. Pabrėžė, kad pareiškėjos asmens nuotrauka be jos sutikimo buvo pateikta žurnalistams, nuotrauka reportažo metu buvo demonstruojama, todėl nesusieti komentarų su pareiškėjos asmeniu, vizualiai neįmanoma.

7. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokymo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Garbės teismas vertino turto vertintojų elgesį ir veiksmus, ar jie atitinka Įstatymo 14 straipsnį, 28 straipsnio 8 punktą ir Etikos kodekso III dalies 3 punkto keliamus reikalavimus. Tarnyba sprendė, kad jei Garbės teismas nebūtų vertinęs vertintojų pagal nurodytas normas, pareiškėja negalėtų pateikti nesutikimo motyvų su Garbės teismo Sprendimu. Pabrėžė, kad Garbės teismo Sprendime už drausmės bylų iškėlimą pasisakė vienas Garbės teismo narys, o prieš pasisakė 3 Garbės teismo nariai, todėl narių balsų dauguma buvo nuspręsta nekelti drausmės bylų.

9. Atsakovas nurodė, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis Įstatymu ir Garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuojami Garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto ir verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo procedūros. Įstatyme ir Garbės teismo nuostatuose nėra įtvirtinta tokio atvejo, kad Garbės teismas negali nagrinėti buvusių Garbės teismo narių drausmės bylų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė svarių ir nenuginčijamų įrodymų ar argumentų, kad Garbės teismas negali objektyviai išnagrinėti drausmės bylos iškėlimo buvusiam Garbės teismo nariui klausimo.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nesikreipė į Tarnybą dėl Garbės teismo posėdžio įrašo, kuriame buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas Garbės teismo Sprendimas, gavimo, ir nėra byloje pateikusi dokumentų, patvirtinančių kreipimosi faktą. Nurodė, kad pareiškėja į bylą yra pateikusi dokumentus, jog kreipėsi į Tarnybą dėl Garbės teismo sprendimo Nr. GT1-5(19)-P, tačiau šį sprendimą pareiškėja jau yra apskundusi administracine tvarka ir šis garso įrašas nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą Garbės teismo Sprendimą.

11. Įstatymo ir Garbės teismo nuostatuose nėra reikalavimo kviesti asmenis, kurių atžvilgiu Garbės teismas svarsto, ar yra pagrindas vertintojui kelti drausmės bylą, pasiaiškinti ir išreikšti poziciją nagrinėjamu klausimu. Paaiškinimai ir pozicija teikiami tuomet, kai yra iškelta drausmės byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012; 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.) yra pasisakęs, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-662/2019). Skundžiamas Garbės teismo Sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir nenustato jokių naujų teisių ir pareigų, todėl, atsakovo nuomone, šis procesas yra beprasmis.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. pažymėjo, kad niekur nenurodė, jog jis yra vertintojas ekspertas pagal Įstatymo nuostatas. Pabrėžė, kad nei viename jo pasisakyme nėra pareiškiama nuomonė apie pareiškėjos kompetenciją, ji nėra kritikuojama, nėra nurodoma, kad kažkuris jos atliktas veiksmas buvo netinkamas ar atliktas ne pagal teisės aktus. Būdamas savo srities profesionalu, specialistu, Vertintojų komisijos asociacijos prezidentu, paklaustas apie turto įvertinimą vienu euru, konstatavo faktą, ko neginčija ir pati pareiškėja, jog toks įvertinimas tikėtina yra buhalterinės vertės nurašymas, o ne vertinimas pagal realią rinkos vertę.

14. Pažymėjo, kad iš straipsnio publikacijos aiškiai matyti, kad ne jis pateikia teiginius apie pareiškėją, o žurnalistai, atlikę žurnalistinį tyrimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š., be kita ko, nurodė, kad Garbės teismo narys turi pareigą nusišalinti nuo savo drausmės bylos nagrinėjimo. Garbės teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir motyvuotai priėmė Sprendimą. Sprendimo priėmimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo ir negalėjo paveikti sprendimo priėmimo.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad žurnalistinis tyrimas buvo atliktas ne jo iniciatyva, nesiekiant savireklamos ar turint tikslą pažeminti pareiškėjos kompetenciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo pats asmeniškai nevertino pareiškėjos darbo, kompetencijos, atkreipė dėmesį į tai, kad komentaruose nėra minima pareiškėjos pavardė. Nuomonė buvo išsakyta vertinimo ataskaitų atžvilgiu, kurios parengtos ne tik pareiškėjos, bet ir kitų vertintojų. Pažymėjo, jog žurnalistiniame tyrime išsakyta nuomonė yra skirta ne pareiškėjai, o atsakovui, nes jis toleruoja analogišku būdu parengtas ataskaitas ir formuoja blogą praktiką.

17. Nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. niekur nėra nurodytas kaip ekspertas, jis neteikė eksperto išvadų ir nevertino turto. Vertinamoji informacija (nuomonė) buvo pateikta vadovaujantis viešai skelbiama informacija, buvo išsakyta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų.

18. Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys viešai kritikavo pareiškėjos turto vertinimo ataskaitas, prie viešų straipsnių buvo pridėta ir jos nuotrauka. Dėl to, kad jos ataskaitos buvo viešai kritikuojamos, dalis klientų nebenorėjo jos paslaugų, pablogėjo jos reputacija, neteko darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai ginčijamas Garbės teismo Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nesukels, net jeigu ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtų iškeltos drausmės bylos. Pažymėjo, jog Garbės teismas, priimdamas Sprendimą, išlaikė jam keliamus procedūrinius reikalavimus.

20. Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais. K. K. neteikė teismui atsiliepimo, bet išsakė savo poziciją dėl skundo posėdžio metu, nurodydamas, kad nacionalinis transliuotojas informavo jį, jog atliekamas tyrimas dėl profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitų, ir pakvietė jį atsakyti į kelis klausimus. Nacionalinio transliuotojo atstovas domėjosi priežiūros institucijų darbu. Pabrėžė, kad jis buvo klaustas, ar dalyvavo Garbės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstoma pareiškėjos drausmės byla. Jis atsakė, kad taip, bet jokios informacijos apie tai, ką jis sužinojo to posėdžio metu, nacionalinio transliuotojo atstovui neteikė, nurodęs, kad šis kreiptųsi į Garbės teismo pirmininką.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir priteisė iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio protokolinio sprendimo Nr. GT1-15(19)- P, kuriuo priimtas sprendimas nekelti turto vertintojams M. K., A. Š., K. K. drausmės bylų, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš skundžiamo akto turinio matyti, jog Garbės teismas nutarė nekelti drausmės bylų turto vertintojams, įvertinęs turto vertintojų viešus pasisakymus (kritiką) dėl profesinių mokyklų turto įvertinimo ir jų atitiktį Įstatymui bei Etikos kodeksui. Skundžiamas aktas nekelti drausmės bylų yra motyvuotas, atitinka esminius viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

24. Teismas nustatė, kad ankstesniu Garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. GT1-5(19)-P nutarta pareiškėjos atlikto turto vertinimo trūkumus pripažinti reikšmingais ir, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 36 punktu, skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Pareiškėjos teigimu, tretieji suinteresuoti asmenys ir (ar) Garbės teismo nariai išviešino informaciją, kurią tretieji suinteresuoti asmenys ir (ar) Garbės teismo nariai sužinojo nagrinėdami pareiškėjos drausmės bylą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, akcentuodama trečiųjų suinteresuotų asmenų paskelbtus viešus straipsnius, pasisakymus, konkrečiai nenurodė, kas iš jos bylos buvo paviešinta, ko negalėjo paviešinti tretieji suinteresuoti asmenys. Iš bylos medžiagos teismas nenustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys ir (ar) Garbės teismo nariai išviešino įstatymų saugomą informaciją – pareiškėjos drausmės bylos medžiagą. Teismas pažymėjo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų pasisakymuose, aptariamuose straipsniuose nėra nuorodos nei į pareiškėją, nei į jos atžvilgiu nagrinėtą drausmės bylą. Tai, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomonė yra inkorporuota į žurnalistinį straipsnį ar reportažą kaip sudedamoji jo dalis, neduoda pagrindo jiems (jų pasisakymams) priskirti viso žurnalistinio tyrimo ar reportažo turinio. Teisėjų kolegija nurodė, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl asmenų garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo ar teisės į atvaizdą ar privatų gyvenimą pažeidimo. Tai, kad ginčijamame akte nurodoma, kad pareiškėjai yra paskirta nuobauda nustačius Įstatymo trūkumus pareiškėjos atliktame turto vertinime ir tai, kad Garbės teismo Sprendimas surašytas pareiškėjos atžvilgiu dar neįsiteisėjęs, negali būti prilyginama Įstatymo 28 straipsnio 8 dalies reikalavimų pažeidimui.

25. Teismas pripažino, kad iš protokolinio sprendimo turinio matyti, jog Garbės teismo nariai iš esmės laikėsi Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų Garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), numatytos parengiamojo posėdžio tvarkos, nepasitvirtino pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad Garbės teismo nariai nebalsavo. Pareiškėja skunde neneigė, kad Garbės teismo nariai posėdžio metu pasisakė dėl siūlymo turto vertintojams (ne)iškelti drausmės bylas ir, kad trys Garbės teismo nariai siūlė nekelti drausmės bylų turto vertintojams, Garbės teismo pirmininkė teigė, kad yra pagrindas iškelti drausmės bylą turto vertintojams. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo spręsti individualizuotai teikimus dėl drausmės bylų kėlimo, kuomet faktinės aplinkybės, dėl kurių prašoma kelti drausmės bylą yra iš esmės tapačios, nėra numatyta ir tai neatitiktų proceso koncentruotumo bei operatyvumo reikalavimų. Taip pat teismas nustatė, kad sprendimas priimtas parengiamajame posėdyje, dalyvaujant 4 iš 5 Garbės teismo narių balsų dauguma (trys prieš vieną).

26. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad turto vertintojo elgesys, rengiant turto vertinimo ataskaitas, jo paaiškinimų pateikimas, vertinamas kaip bendradarbiavimas ir / ar nebendradarbiavimas su Tarnyba bei Garbės teismu, taikomos nagrinėjimo posėdžio metu, kai yra iškelta drausmės byla, bet ne tuomet, kai yra sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti procedūrinių pažeidimų skundžiamo sprendimo priėmimo metu tuo aspektu, kad į parengiamąjį posėdį nebuvo kviesti duoti paaiškinimų tretieji suinteresuoti asmenys, kuriems svarstyti teikimai kelti drausmės bylas.

27. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad išnagrinėjus ginčą iš esmės, išklausius pareiškėjos paaiškinimus, pasitvirtino išvada, jog skundžiamas aktas neturi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai. Garbės teismas nepriėmė pareiškėjos atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė. Pareiškėjos interesas informuoti apie galimus kolegų etikos pažeidimus patenkintas pateikus atitinkamai institucijai, kompetentingai nagrinėti turto vertintojų etikos klausimus, pranešimą apie galimą etikos taisyklių pažeidimą ir šiai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą.

28. Atsižvelgęs į tai, kad atsiliepimas į skundą yra nedidelės apimties, byloje nagrinėtas ginčas nėra sudėtingas, teismas trečiojo suinteresuoto asmens M. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies, priteisė iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. 250 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 29. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio protokolu GT1- 15(19)-P priimtą sprendimą nekelti drausmės bylų turto vertintojams M. K., A. Š. ir K. K..

30. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirma, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos skundą. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. administracinėje byloje Nr. AS-58-1062/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl skundžiamo Sprendimo, ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kėlė klausimus, susijusius tik su tuo, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjai sukėlė skundžiamas Sprendimas.

31. Pareiškėja iš esmės toliau nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai apibendrindama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė bylai svarbių ir esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė ir aiškino materialiosios teisės normas, t. y. Įstatymo 14, 28 straipsnio 8 punktą ir Etikos kodekso III dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

32. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas paaiškina, kad Garbės teismo narių balsų dauguma buvo nuspręsta turto vertintojams drausmės bylų nekelti. Nurodo, kad Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių ir tokios tvarkos įtvirtintos tiek Įstatyme, tiek Nuostatose, kurių Garbės teismas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė. Atsakovas apibendrina, kad byloje esanti medžiaga paneigia pareiškėjos skundo teiginius, jog Garbės teismas, priimant Sprendimą, nebalsavo, o tik išreiškė nuomonę.

34. Atsakovas Tarnyba teigia, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir nenustato jai jokių naujų teisių ir pareigų, todėl, net ir patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

36. Teigia, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo ne skundžiamo Sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą pagrindžiančias aplinkybes, bet komentuoja ir kritikuoja Garbės teismo narių pasisakymus ir / ar padarytas išvadas. Mano, kad apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Sprendimas neturi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai, o Garbės teismas pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių netaikė.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydį bei visa apimtimi priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

39. Teigia, kad teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja, akcentuodama trečiųjų suinteresuotų asmenų paskelbtus viešus straipsnius, pasisakymus, konkrečiai nenurodė, kokios aplinkybės iš pareiškėjos bylos buvo paviešintos. Trečiasis suinteresuotas asmuo nevertino asmeniškai pareiškėjos darbo kompetencijos, komentaruose nėra minima pareiškėjos pavardė. Nuomonė buvo išsakyta vertinimo ataskaitų atžvilgiu, kurios parengtos ne tik pareiškėjos, bet ir kitų vertintojų. Akcentuoja, kad žurnalistinio tyrimo esmė bei išsakyta vertinamoji informacija (nuomonė) yra skirta ne pareiškėjai, o atsakovui. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

40. Paaiškina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, atitiko bylos sudėtingumo laipsnį ir teisinių paslaugų pobūdį. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio protokolu GT1- 15(19)-P priimto sprendimo nekelti drausmės bylų turto vertintojams M. K., A. Š. ir K. K., teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

43. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

44. Taigi vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydama kreiptis į Garbės teismą su teikimu dėl drausmės bylų iškėlimo turto vertintojams M. K., A. Š. ir K. K.. Tarnyba teikimais kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylų iškėlimų minėtiems turto vertintojams. Garbės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio protokolu GT1- 15(19)-P priėmė sprendimą nekelti drausmės bylų turto vertintojams M. K., A. Š. ir K. K. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, padavė skundą pirmosios instancijos teismui.

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad Sprendimas yra motyvuotas, atitinka esminius viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas nenustatė Garbės teismo darbo organizavimo procedūrinių pažeidimų, ir pažymėjo, kad skundžiamas aktas neturi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai. Padarė išvadą, kad Garbės teismas nepriėmė pareiškėjos atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė. Pareiškėjos interesas informuoti apie galimus kolegų etikos pažeidimus patenkintas pateikus atitinkamai institucijai, kompetentingai nagrinėti turto vertintojų etikos klausimus, pranešimą apie galimą etikos taisyklių pažeidimą ir šiai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jiems pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytas teises ir pareigas, tarp jų ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-465-602/2019). Nagrinėjamu atveju klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo turto vertintojams buvo svarstomas pareiškėjos skundo pagrindu, tačiau Sprendimas nekelti drausmės bylos yra priimtas turto vertintojų (M. K., A. Š. ir K. K.) atžvilgiu ir susijęs tik su jų teisėmis arba įstatymų saugomais interesais. Atsakovas, nutaręs nekelti drausmės bylos minėtiems turto vertintojams, dėl pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nesprendė.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-556-575/2020), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, turėjo nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nustačius, kad Sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti ir dėl išvestinio pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti Garbės teismą pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. prašo visa apimtimi priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

51. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrinusi administracinių teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra pažymėjusi, kad sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-144-662/2020).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, vienas iš trūkumų – patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis. Pareiškėja patikslino skundą ir į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė M. K., A. Š. ir K. K.. Šiuo atveju, sprendžiant konkrečiai dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. K. prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad M. K. bylos nagrinėjimo eigoje su pareiškėjos reikalavimais nesutiko, prašė tiek skundą, tiek apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjos reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens M. K. teisėmis ir pareigomis, kurios būtų pasikeitusios tenkinus pareiškėjos skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo kilimo priežastis bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad galutinis procesinis sprendimas yra priimamas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jam turėtų būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

53. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), ABTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pateiktame prašyme „Dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. A-4900-756/2020“ (II t., b. l. 26) nurodė, kad jo patirtos bylos nagrinėjimo išlaidos sudaro 363 Eur ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą už suteiktas teisines paslaugas (mokėjimas atliktas 2020 m. rugsėjo 28 d.), ataskaitą, kurioje detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo pateiktoje ataskaitoje, kurioje aprašytos suteiktos paslaugos (II t., b. l. 28), nurodyta, kad 27,30 Eur (suma be PVM) sudaro skambutis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo; 218,10 Eur (suma be PVM) – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas; 27,30 Eur (suma be PVM) – atsiliepimo į apeliacinį skundą peržiūrėjimas, išsiuntimas klientui; 27,30 Eur (suma ne PVM) sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas per EPP. Taigi, bendra prašoma priteisti suma – 363,00 Eur (suma su PVM). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą ir suteiktų paslaugų turinį, konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

55. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galima maksimali priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 795,30 Eur (1,3 x 1 381). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą (iš viso 363 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, dydžio, pažymi, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą yra teisiškai argumentuotas, atsakyta į apeliacinio skundo motyvus. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų, taigi aptariamam procesiniam dokumentui parengti laiko ir darbo sąnaudų reikėjo mažiau, negu rengiant atsiliepimą į skundą.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 200 Eur dydžio suma (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas).

57. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime priteista bylinėjimosi išlaidų suma, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, galėjo pasinaudoti savo teise paduoti apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, minėtas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas nenagrinėtinas.

58. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjai grąžinamas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis – 30 Eur. Pareiškėjai taip pat grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už skundą apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur (ABTĮ 137 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys M. K., A. Š., K. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai K. V. sumokėtą 45 Eur žyminį mokestį.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. iš pareiškėjos K. V. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė