436a20f7-985d-4e2a-a682-fe43623cfec6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1162-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00595-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.17; 44.8; 114.9.6; 114.11; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. J. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-878/2015 pagal ieÅ¡kovės V.

J. ieÅ¡kinį atsakovei L. Z. dėl žalos atlyginimo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 482,85 Eur (5 120 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 2 d. įvykus santechniniams gedimams atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo aplietos ieÅ¡kovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos, sienos, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai (lova, čiužiniai).

VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pagal su ieÅ¡kove 2014 m. vasario 28 d. sudarytÄ statybos darbų skaičiavimo paslaugų sutartį Nr. 140228 sudarė lokalinę sÄ matÄ , kurioje nurodė reikalingus bute atlikti remonto darbus ir jų kainÄ â€“ 4 720 Lt. Už sÄ matos parengimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 400 Lt. IeÅ¡kovė 2014 m. kovo 14 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, pateikė lokalinę sÄ matÄ . Atsakovė sutiko sumokėti tik 2 000 Lt, motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovės bute remontas atliktas seniai, todėl žala yra minimali.

IeÅ¡kovės pateikta lokalinė sÄ mata ir nuotraukos įrodo, kad jos butui padaryta didesnė materialinė žala, nei teigia atsakovė. Kadangi atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl to ieÅ¡kovei buvo padaryta žala jai nuosavybės teise priklausančiam butui, atsakovė turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 268,44 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2014 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 88,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 395,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Konstatavo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto ir kitų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, byloje kilo ginčas tik dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydžio nustatymo ir jų atlyginimo. Pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos miegamojo lovos nuotraukos nėra galimybės spręsti, kad lova buvo sulieta, o iÅ¡ kitų nuotraukų matyti, kad lubų ir sienų sandÅ«roje kambaryje, koridoriaus lubose yra nesudrėkę dideli įtrÅ«kimai, o tai teikia pagrindo labiau tikėti atsakovės paaiÅ¡kinimais ir ekspertizės akte nurodyta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės bute esantys įtrÅ«kimai lubose nesusiję su užliejimu.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ žalos remonto kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos Nr. 140228 nustatė, kad buvo skaičiuojami tik pažeidimų ieÅ¡kovės buto apdailai atstatymo kaÅ¡tai, o buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiais statybos techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais buvo remiamasi skaičiuojant buto atstatymo kaÅ¡tus. Atlikus statybos techninės veiklos teismo ekspertizę, ekspertas nustatė, jog bÅ«tini atlikti apnašų valymo, dėmių paÅ¡alinimo, senų dažų nuvalymo ar užtuÅ¡avimo, įtrÅ«kimų rievėjimo, dalinai užtepant ir Å¡lifuojant užteptas vietas, glaistymo ir Å¡lifavimo užteptos vietos, gruntavimo, gruntavimo antrÄ kart paspalvinant, dažymo ir tapnojimo darbai, žala skaičiuojama Å¡iÄ darbų sudėtį numatančiu remontiniu klijinio dažymo įkainiu R-3, Å¡io remonto sÄ naudos 2014 m. spalio 1 d. kainų lygiu darbus atliekant rangos bÅ«du, yra 1 716,46 Lt, namas (duomenys neskelbtini) pastatytas 1991 metais, jo bendras nusidėvėjimas, remiantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, yra 23 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN) mÅ«rinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl Å¡iuo metu ieÅ¡kovės buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 46 procentais.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog savo butÄ dažė vandeniniais dažais su lipalu, o ne klijiniais dažais, kaip nustatė ekspertas. Pastebėjo, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 str.), byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir pagal CPK turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Pažymėjo, kad, skiriant teismo ekspertizę, ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė pasirinkti kitÄ ekspertÄ , užduoti jam klausimus, tačiau ji Å¡ia teise nepasinaudojo, be lokalinės sÄ matos neteikė kitų objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, prašė skirti pakartotinę teismo ekspertizę, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, nes pateikta teismo ekspertizės iÅ¡vada buvo pakankamai aiÅ¡ki ir iÅ¡sami, be to, ieÅ¡kovė nenurodė konkretaus eksperto, kuriuo ji pasitikėtų, viso teisminio proceso metu nesirÅ«pino tinkamu atstovavimu, nors teismas jai ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs Å¡iÄ pareigÄ .

Konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir eksperto pateiktose lokalinėse sÄ matose neįvertintas ieÅ¡kovės buto nusidėvėjimas, nors ieÅ¡kovės butas neremontuotas nuo pat jos apsigyvenimo jame 1993 metais. Sutiko su eksperto iÅ¡vada, kad tinkuotų sienų dažymo nusidėvėjimo procentas negali bÅ«ti mažesnis nei sienų tinko nusidėvėjimo procentas. Sprendė, kad nėra duomenų, paneigiančių eksperto iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės buto sienų ir lubų dažymo nusidėvėjimas buto užliejimo metu buvo 46 procentai.

Pažymėjo, kad bet koks atliktas remontas ieÅ¡kovės bute ne tik atstatytų iki 2014 m. vasario 2 d. įvykusio užpylimo buvusiÄ buto bÅ«klę, bet ir žymiai jÄ pagerintų. Ä®vertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nenurodė, jog yra sudariusi buto remonto sutartį, pagal kuriÄ bÅ«tų numatytos pridėtinės iÅ¡laidos (administracijos Å«kio iÅ¡laidos, statybos darbuotojų aptarnavimo ir priežiÅ«ros, darbų organizavimo statybvietėje iÅ¡laidos ir kt.), sprendė, kad bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį mažinti netiesioginių, pridėtinių iÅ¡laidų suma, kuri iÅ¡ esmės sudaro apie pusę visos paskaičiuotos remonto darbų sumos, nes tokios numatytos papildomos iÅ¡laidos ir netiesioginės iÅ¡laidos galimos tik tam tikru atveju, o gali bÅ«ti, kad jų ieÅ¡kovė ir neturės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutiko sumokėti netiesiogines iÅ¡laidas, nurodytas UAB „Skena“ lokalinėje sÄ matoje, ieÅ¡kovė su jokia įmone nėra sudariusi sutarties dėl darbų atlikimo, todėl tikėtina, kad darbai bus atlikti Å«kio bÅ«du, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad ieÅ¡kovės buto remonto kaÅ¡tai bÅ«tų 497,12 Eur (1 716,46 Lt).

Ä®vertinęs nustatytÄ ieÅ¡kovės buto nusidėvėjimÄ 46 procentais, buto remonto kaÅ¡tus sumažino 46 procentais iki 268,44 Eur (926,89 Lt) sumos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai į nuostolius įtraukė 400 Lt lokalinės sÄ matos parengimo iÅ¡laidas, nes Å¡ios iÅ¡laidos pripažintinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.             Nepagrįstai buto remonto kaÅ¡tai sumažinti 46 procentais, atsižvelgiant į nustatytÄ ieÅ¡kovės buto nusidėvėjimÄ . VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinė sÄ mata sudaryta skaičiuojant remonto kainÄ sugadinto turto atkuriamÄ ja verte, o tai atitinka CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . Teismo nuostata, kad žalos dydis dėl buto užliejimo turi bÅ«ti skaičiuojamas atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ , neatitinka CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatos, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų.2.             Neteisinga iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nenurodyta, pagal kokius duomenis sÄ matÄ sudarę asmenys nustatė darbų ir medžiagÄ Ä¯kainius.

VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad ji sudaryta naudojant „Sistela“ programinę įrangÄ , kuri skirta statybos darbų kainų sÄ matiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui ir kt., licenzijos Nr. 8697. Skaičiavimus atliko T. M., atestato Nr. 25113, ir inžinierė S. K. 3.             Neatsižvelgta, kad VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ paskaičiuotos buto remonto kainos – 4 720,21 Lt – atitikimÄ realioms rinkos kainoms patvirtina ir ieÅ¡kovės teismui pateikta UAB „RÅ«dupis“ lokalinė sÄ mata 4 673,73 Lt sumai, už kuriÄ pastaroji įmonė sutiktų atlikti buto remonto po užpylimo darbus.4.             Nevertinta, kad atsakovės paaiÅ¡kinimas, jog už užlietus du žemiau esančius butus jai teko atlyginti 700 Lt žalÄ , nepagrįstas įrodymais.

AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija atsakovei patvirtina, kad draudimo bendrovė dėl 2014 m. vasario 2 d. įvykio, kurio metu buvo sugadintas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo savininkei V. B. iÅ¡mokėjo 1 973,31 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ atsakovės. 5.             Neteisingai nurodyta, jog teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 str.), byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir pagal CPK turi teise ex officio rinkti įrodymus.

Ä®statymas įtvirtina teismui galimybę siÅ«lyti Å¡alims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. Nagrinėjamoje byloje teismas užkirto keliÄ ieÅ¡kovei įrodinėti žalos dydį, atsisakydamas skirti pakartotinę teismo ekspertizę, klaidingai teigė, kad ieÅ¡kovė nenurodė konkretaus eksperto, kuriuo ji pasitikėtų.

PraÅ¡yme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovė nurodė, kad ekspertizę atlikti sutinka UAB „KA projektai“, taip pat įmonės direktoriaus kontaktinį telefono numerį, ieÅ¡kovė sutiko apmokėti suderintas ekspertizės iÅ¡laidas.6.             Neteisinga iÅ¡vada, jog pateikta teismo ekspertizės iÅ¡vada pakankamai aiÅ¡ki ir iÅ¡sami. Teismo eksperto nurodyta buto remonto kaina yra dvigubai mažesnė nei nurodyta ieÅ¡kovės pateiktoje VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sÄ matoje ir yra akivaizdžiai per maža.

Abiem atvejais skaičiavimus atliko kvalifikuoti specialistai, todėl labai didelis paskaičiuotų sumų skirtumas sudarė pagrindÄ skirti pakartotinę teismo statybinę–finansinę ekspertizę. Ekspertizės akte nėra nurodyti visų atliktinų darbų, pavyzdžiui, glaistymo, kainos, o tik dažymo. Tarp nurodytų medžiagų yra įtraukta pavojinga sveikatai medžiaga – aksolis, vario sulfatas (klijiniai dažai), o ieÅ¡kovės buto sienos buvo dažytos vandeniniais dažais su lipalu. Be to, teismo ekspertas nepaskaičiavo sienų dekoracijų atkÅ«rimo kaÅ¡tų.

Teismas, vienpusiÅ¡kai remdamasis UAB „Skena“ ataskaita, kuri prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimams, VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinei sÄ matai, UAB „RÅ«dupis“ lokalinei sÄ matai, nesivadovavo CPK 218 straipsniu, pagal kurį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.7.             Nepagrįstas motyvas, jog ieÅ¡kovė viso teisminio proceso metu nesirÅ«pino tinkamu atstovavimu, nors teismas jai ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs Å¡iÄ pareigÄ .

Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį vesti bylÄ per atstovÄ yra asmens teisė, o ne pareiga. IeÅ¡kovė, skirtingai nei atsakovė, laiku pateikė teismui visus turimus įrodymus, atvyko į visus teismo posėdžius, dėl jos praÅ¡ymų nebuvo atidėti teismo posėdžiai, t. y. ieÅ¡kovė nevilkino bylos nagrinėjimo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad, siekiant apskaičiuoti žalos dydį, privalu įvertinti turto nusidėvėjimÄ , kadangi turtas turi bÅ«ti atkurtas iki to lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne iki to lygio, kai buvo naujas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės ataskaitoje Nr. 14-12/01 nurodyta informacija, kad apeliantės vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 46 procentais.

Taip pat Å¡is nusidėvėjimo procentas skaičiuotinas ir sienÄ dengusiems dažams. Apeliantė teismo posėdyje patvirtino, kad remonto bute nebuvo dariusi nuo 1993 metų. Tai, kad turtas buvo nusidėvėjęs, patvirtino ir apeliantės pateiktos nuotraukos. Jei skaičiuojant žalÄ nebÅ«tų įvertintas turto nusidėvėjimas, žalÄ patyręs asmuo bÅ«tų žymiai praturtėjęs žalÄ padariusio asmens sÄ skaita. Žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama grÄ Å¾inti jÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, bet nepagerinti žalÄ patyrusiam asmeniui turtÄ .

IeÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nėra paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, joje įtrauktos papildomos bendros iÅ¡laidos, kurios nebuvo pagrįstos, Å¡ioje lokalinėje sÄ matoje skaičiuojama, kad darbus atliks įmonė, t. y. darbai bus atlikti rangos bÅ«du, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad yra sudariusi sutartį, minėtoje sÄ matoje įtrauktas įtrÅ«kimų rievėjimas, glaistymas, tačiau dėl vandens užliejimo tokie įtrÅ«kimai negalėjo susidaryti, todėl minėti darbai negali bÅ«ti įtraukti į lokalinę sÄ matÄ .

Nėra duomenų, kad lokalinę sÄ matÄ apskaičiavę VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ naudojosi naujausiais įkainiais, skaičiavimuose įkainiai buvo klasifikuojami pagal regionus, nes darbų įkainis didmiestyje yra žymiai didesnis nei (duomenys neskelbtini). „Sistela“ programa nėra skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, be to, tam tikri įkainiai, naudojami Å¡ioje programoje, yra rekomendacinio pobÅ«džio. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad kitiems dviem butams taip pat buvo padaryta žala ir jÄ atsakovė atlygino 700 Lt suma.

Kadangi atsakovė yra bylos Å¡alis, jos paaiÅ¡kinimai yra viena iÅ¡ faktinių duomenų nustatymo priemonių. AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, nes žala apskaičiuojama individualiai, o pas V. B. neseniai buvo padarytas Å¡iuolaikiÅ¡kas remontas. Apeliantei buvo suteikta teisė pasirinkti ekspertÄ , užduoti jam klausimus, tačiau ji to nepadarė, taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kurie keltų abejones dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų patikimumo, argumentų dėl žalos apskaičiavimo dydžio.

UAB „Skena“ ekspertizėje nebuvo abejonių ir prieÅ¡taravimų, kurie sÄ lygotų bÅ«tinybę nesivadovauti eksperto iÅ¡vada ir skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nebuvo įtrauktas sienų dekoracijų atkÅ«rimas, procesiniuose dokumentuose ji nenurodė, kad sieks atkurti sienų dekoracijas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.             Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikia naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijÄ atsakovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymÄ priimti, kadangi jo pateikimo bÅ«tinybė apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡kilo (CPK 314 str.)            Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. vasario 2 d., įvykus santechniniams gedimams atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieÅ¡kovės butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovė prašė priteisti 5 200 Lt jai padarytÄ Å¾alÄ (4 700 Lt už buto remontÄ ir 400 Lt – už sÄ matos parengimÄ ). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė 268,44 Eur buto remonto iÅ¡laidoms atlyginti ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Su sprendimu nesutinka ieÅ¡kovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Ä¯vertindamas 46 procentų buto nusidėvėjimÄ , netinkamai vertino įrodymus, paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .             Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).            Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieÅ¡kovas (apeliantė) (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.).

ApeliantėpraÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokaline sÄ mata, kurioje ieÅ¡kovės buto vertės atstatymas po apliejimo įvertintas 4 720 Lt. Apeliantės teigimu, VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinė sÄ mata sudaryta naudojant „Sistela“ programinę įrangÄ , kuri skirta statybos darbų kainų sÄ matiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui ir kt., licenzijos Nr. 8697.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos dydį, nesivadovavo ieÅ¡kovės pateiktos lokalinės sÄ matos duomenimis, nurodydamas motyvus, kodėl Å¡iuo įrodymu nesiremia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo Å¡io įrodymo vertinimui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nėra paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, joje įtrauktos papildomos bendros iÅ¡laidos, kurios nebuvo pagrįstos, Å¡ioje lokalinėje sÄ matoje skaičiuojama, kad darbus atliks įmonė, t. y. darbai bus atlikti rangos bÅ«du, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad yra sudariusi sutartį remonto darbams atlikti, minėtoje sÄ matoje įtrauktas įtrÅ«kimų rievėjimas, glaistymas, tačiau dėl vandens užliejimo tokie įtrÅ«kimai negalėjo susidaryti, todėl minėti darbai negali bÅ«ti įtraukti į lokalinę sÄ matÄ .            Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio, susijusio su aplietose patalpose atliktinais remonto darbais, vertintina, ar lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos paÅ¡alinimu, ar visi jie yra bÅ«tini.

Nors byloje neginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovės butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovės buto, tačiau įrodymais nepagrįsta aplinkybė, kad visi sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su turto sugadinimo paÅ¡alinimu. Å ias aplinkybes iÅ¡samiai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas joms pritaria ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iÅ¡ lokalinės sÄ matos turi bÅ«ti atmestos iÅ¡laidos, nesusijusios su tiesioginės žalos Å¡alinimu, t. y.

PVM, socialinio draudimo iÅ¡laidos, iÅ¡laidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius. Nors po patalpų apliejimo praėję daugiau nei metai, byloje nėra ginčo dėl to, kad remonto darbai, susiję su padarytos žalos paÅ¡alinimu, nėra atlikti, todėl faktinių iÅ¡laidų ieÅ¡kovė nepatyrė, o lokalinėje sÄ matoje remonto darbai yra apskaičiuoti už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis iÅ¡laidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra galimos, bet neaiÅ¡ku, ar bÅ«tinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas nepriteisė, nes žala pripažįstamos ne galimos iÅ¡laidos, o minimalios iÅ¡laidos, reikalingos padarytai žalai paÅ¡alinti.

            Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai buto remonto kaÅ¡tus sumažino 46 procentais, atsižvelgdamas į nustatytÄ ieÅ¡kovės buto nusidėvėjimÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, to neginčijo ir pripažino ir pati ieÅ¡kovė, kad jos bute remontas buvo atliktas apie 1993 metus.            Kasacinis teismas panaÅ¡ioje byloje (dėl buto užliejimo) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę.

AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų bylos aplinkybių kontekste įvertino ieÅ¡kovės buto nusidėvėjimÄ laiko atžvilgiu ir atitinkamai sumažino priteistinos žalos dydį įvertindamas buto patalpų nusidėvėjimÄ .           Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog žalos atlyginimo atveju teismas turi bÅ«ti aktyvus ir rinkti įrodymus, kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobÅ«džio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei žalos dydį įrodinėjant tik lokalinės sÄ matos skaičiavimais ir neteikiant kitų žalos dydį patvirtinančių įrodymų, įvertinęs joje esančius paskaičiavimus kartu su kitais bylos duomenimis, su teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės. Sutiktina su atsakove, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie keltų abejones dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų patikimumo, argumentų dėl žalos apskaičiavimo dydžio. UAB „Skena“ ekspertizėje nebuvo abejonių ir prieÅ¡taravimų, kurie sÄ lygotų bÅ«tinybę nesivadovauti eksperto iÅ¡vada ir skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad tiesioginė patirta jos žala dėl patalpų apliejimo yra 268,44 Eur.

Tuo labiau, atsakovė dėl priteistos žalos dydžio apeliacinio skundo nepadavė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog su tokia suma sutiko.           Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ .

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

           Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).            Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos spręsdamas ginÄÄ pagrįstai vadovavosi civilinės atsakomybės bendrosiomis ir deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo CK normomis, lemiančiomis, ne tik už žalÄ atsakingo asmens pareigÄ atlyginti žalÄ , bet ir žalÄ patyrusio asmens pareigÄ Ä¯rodyti žalos dydį.

Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis CPK325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                     Virginija Lozoraitytė