2017-03-29 Nr. AB-7219-3-61-3-00336-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-293-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00336-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. sausio 31 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. 2D-14845(7.9) ir įpareigoti jos prašymą svarstyti iš naujo.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad Inspekcija jos skundo faktiškai netyrė, formaliai pasisakė dėl nurodytų pažeidimų. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis praleisto termino skundui paduoti atnaujinimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad ji nesutinka su Inspekcijos 2016 m. spalio 17 d. atsakymu Nr. 2D14845(7.9). Šiame atsakyme nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo administracinio akto įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Pareiškėja skundą dėl Inspekcijos atsakymo panaikinimo teismui pateikė 2017 m. sausio 31 d. (spaudas ant voko), t. y. net laikant, kad pareiškėjai minėtas aktas buvo siųstas paštu, praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė jokių pagrįstų, svarbių priežasčių, kodėl Inspekcijos atsakyme išaiškinus apskundimo tvarką, ji ja nesivadovavo, delsė kreiptis į teismą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustato teisės aktai, todėl negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atmetus prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra formali, nes teismas neatsižvelgė į pareiškėjos socialinę ir turtinę padėtį. Laiku pateikti skundo neturėjo galimybių, nes nebuvo gavusi pensijos ir per teismo nustatytą terminą negalėjo sumokėti žyminio mokesčio (administracinė byla Nr. I-1548-281/2017). Teismas priimdamas tokio turinio nutartį užkirto kelią jos pažeistų teisių gynimui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ji gauna tik (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensiją. Kitų pajamų ar turto, kurį galėtų parduoti, neturi.

2. 2016 m. rugsėjo 28 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriame nurodė pažeidimus, kuriuos daro (atliko) pareiškėjos kaimynė. Pateikto skundo šios įstaigos pareigūnai faktiškai netyrė, nes jie tik formaliai atsakė dėl jos nurodytų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėja iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji į teismą dėl skundžiamo akto panaikinimo kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.), tačiau teigia, jog tai padariusi dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo pasirinkto elgesio, neatidumo, neveiklumo, ar kitų subjektyvių priežasčių, jam kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės: teismas atsisako atnaujinti skundo padavimo terminą ir nepriima skundo nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-208-146/2017).

Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą, aplinkybėmis, dėl kurių tai turi būti padaryta, pirmosios instancijos teismui nurodė tik tai, kad Inspekcija jos skundo faktiškai netyrė, formaliai pasisakė dėl nurodytų pažeidimų. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Šios aplinkybės, kurios iš esmės sudaro pareiškėjos skundo, paduoto teismui, pagrindą, apskritai neturi jokios reikšmės sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjos socialinę ir turtinę padėtį. Teigia, kad laiku pateikti skundo neturėjo galimybių, nes nebuvo gavusi pensijos ir per teismo nustatytą terminą negalėjo sumokėti žyminio mokesčio (administracinė byla Nr. I-1548-281/2017).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pirmą kartą su skundu dėl Inspekcijos 2016 m. spalio 17 d. atsakymo Nr. 2D-14845(7.9) panaikinimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 16 d. (administracinė byla Nr. I-1548-281/2017). Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus – nepateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjai teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja nepašalino nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl to paties dalyko (Inspekcijos 2016 m. spalio 17 d. atsakymo Nr. 2D-14845(7.9) panaikinimo) pareiškėja kreipėsi 2017 m. sausio 31 d.

Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina, kad pareiškėja aktyviai nesiekė savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėja netinkamai reagavo į Vilniaus apygardos administracinio teismo patvarkymus, po šio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo nebuvo rūpestinga ir operatyviai nepasirūpino kreipimusi į teismą.

Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl skundžiamo akto panaikinimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ir delsdama jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentai, susiję su pareiškėjos sunkia turtine padėtimi ir negalėjimu sumokėti per teismo nustatytą terminą žyminio mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti. Ši aplinkybė nesudaro pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežasties. Tokiu atveju pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo pateikti per teismo nustatytą terminą motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip pareiškėjai buvo išaiškinta teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartyje. Tačiau pareiškėja, kaip minėta, nesiėmė jokių veiksmų nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Toks pareiškėjos pasirinktas elgesys sukėlė jai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas pasekmes, tad pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo padavimo termino ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius