2025-12-30 Nr. AB-23324-3-64-3-02259-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-12-30 Nr. AB-23324-3-64-3-02259-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – Etikos komisija) – kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Z. M. skundo“ (toliau – Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1300-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02259-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – Etikos komisija) – kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Z. M. skundo“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad VTEK Sprendimas yra nepagrįstas, nes Etikos komisija sprendimą buvo priėmusi įvertinusi turimų duomenų visumą ir vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, o VTEK, priimdama ginčo Sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą bei neišnagrinėjo visų pateiktų rašytinių įrodymų.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 24¹ straipsnis reglamentuoja institucijų ir įstaigų priimtų sprendimų apskundimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tvarką bei nustato subjektų, turinčių teisę skųsti tokius sprendimus, ratą.
Teismo vertinimu, Etikos komisija nepatenka į VTEKĮ 24¹ straipsnyje nustatytą subjektų, turinčių teisę skųsti VTEK sprendimus, ratą, nes ji nėra nei pareiškėjas, nei asmuo, dėl kurio veiklos institucijoje ar įstaigoje buvo atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti jos skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat konstatavo, kad VTEK Sprendimas nesukelia Etikos komisijai teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas jai adresuotu administraciniu aktu.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VTEKĮ 24¹ straipsniu, nes ši teisės norma reglamentuoja skundo pateikimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tvarką, tačiau nereglamentuoja kreipimosi su skundu į administracinį teismą tvarkos. Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, teismas pritaikė netaikytiną teisės normą.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Etikos komisija nėra subjektas, kuriam ginčijamas Sprendimas sukelia teisines pasekmes, ir nurodo, jog Etikos komisija yra viešojo administravimo subjektas, veikiantis įstatymų pagrindu bei turintis teisę priimti sprendimus ir ginti jų teisėtumą.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas sukelia teisines pasekmes Etikos komisijai, nes ši ne tik vykdo tarybos narių elgesio kontrolę, bet ir yra atsakinga už savo priimamų sprendimų teisėtumą. Pareiškėjas pažymi, kad Etikos komisija, atsižvelgdama į aukštesnių institucijų, įskaitant teismų, sprendimus, atitinkamai koreguoja savo veiklą ir sprendžia dėl kitų tyrimų atlikimo.
Pareiškėjas nurodo, kad Etikos komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę kreiptis į teismą dėl savo priimtų sprendimų, nes priešingu atveju būtų paneigta jos teisė ginti šių sprendimų teisėtumą. Pareiškėjo nuomone, tokios teisės pripažinimas taip pat yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą – tinkamą valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybės taikymą už Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teismų praktikos nuoseklumą ir analogiškų bylų sprendimą pagal jau suformuotą jurisprudenciją, nuo kurios nukrypti galima tik esant objektyviai pagrįstai būtinybei. Šiuo požiūriu administracinius teismus saisto jų pačių suformuota precedentų doktrina (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).
Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1695-1047/2022, savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimai, kaip individualūs administraciniai aktai, yra skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, veikiančiai kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o po šios stadijos – nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie tikrina galutinio sprendimo teisėtumą ir atitiktį įstatymo reikalavimams. Ši teismo praktika reikšminga nagrinėjant šią bylą.
Teisė kreiptis į administracinį teismą (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų priėmimo sąlygų, inter alia teismingumo ir pareiškėjo suinteresuotumo reikalavimų. Pagal ABTĮ administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių ir viešojo administravimo srities (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis), o kompetencijos ribos apibrėžtos ABTĮ 17 ir 18 straipsniuose.
VTEKĮ 24¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad VTEK, nagrinėdama pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o VTEKĮ 32 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad toks VTEK sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegija pažymi, kad VTEKĮ 24¹ straipsnis reglamentuoja skundų padavimą VTEK ir subjektų, turinčių teisę kreiptis į VTEK, ratą, tačiau šia nuostata nenustatomos kreipimosi į administracinį teismą dėl VTEK sprendimų sąlygos. Teisė skųsti VTEK sprendimą teismui įtvirtinta VTEKĮ 32 straipsnyje, kuriame vartojama „suinteresuoto asmens“ sąvoka aiškintina sistemiškai kartu su ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VTEKĮ 24¹ straipsniu ir juo susiaurino subjektų, galinčių skųsti VTEK sprendimą teismui, ratą.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 23 straipsnį savivaldybės taryba privalomai sudaro Etikos komisiją, kuri vykdo savivaldybės tarybos narių ir mero elgesio kontrolę, tiria jų elgesio atitiktį teisės aktams ir priima sprendimus pagal jai suteiktą kompetenciją. Valstybės politikų elgesio kodeksas savivaldybių etikos komisijas įtvirtina kaip politikų elgesio kontrolės subjektus, atliekančius tyrimus ir priimančius sprendimus dėl savivaldybių tarybų narių ir merų elgesio. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Etikos komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas ir turi įgaliojimus priimti privalomojo pobūdžio sprendimus.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą gali paduoti asmuo, kuriam ginčijamas administracinis aktas sukelia teisines pasekmes, t. y. pažeidžia teises ar įstatymo saugomą interesą; viešojo administravimo subjektas taip pat gali būti pareiškėju, kai ginčas susijęs su jo įstatyme nustatytos kompetencijos įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju ginčijamu VTEK sprendimu buvo įvertintas Etikos komisijos priimtas sprendimas ir pakeista šio sprendimo teisinė padėtis, todėl VTEK sprendimas daro tiesioginį poveikį komisijos priimto administracinio akto galiojimui ir komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, teisių bei pareigų apimčiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Etikos komisija VTEKĮ 32 straipsnio prasme laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę prašyti teismo patikrinti ginčijamo VTEK sprendimo teisėtumą.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikomas, kai ginčas aiškiai nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai arba kai ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš viešojo administravimo srities – dėl VTEK sprendimo, priimto vykdant Etikos komisijos sprendimų kontrolę, todėl jis pagal ABTĮ 1 ir 3 straipsnius bei VTEKĮ 32 straipsnį priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Be to, ginčijamas VTEK sprendimas sukelia Etikos komisijai teisines pasekmes, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Šia nutartimi nevertinamas ginčijamo VTEK sprendimo teisėtumas iš esmės – konstatuojama tik tai, kad skundas atitinka priėmimo (teismingumo ir suinteresuotumo) sąlygas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi VTEKĮ 24¹ straipsniu ir netinkamai įvertino Etikos komisijos procesinį suinteresuotumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl to skundžiama nutartis panaikintina, atskirasis skundas tenkintinas, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atskirąjį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius