436699c5-8326-4f5e-83cf-a36f784ecef7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-453-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01058-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad ieÅ¡kovės prievolė bankrutavusiai UAB „Kortas“ (toliau – atsakovė), kilusi iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties, 3 297,43 Eur skolos dalyje yra pasibaigusi įskaitymu;

įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-535-252/2018; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, nustatant, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovės administravimui skirtų lėšų.

2. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 antstolė vykdo 4 874,24 Eur skolos (3 297,43 Eur tariamai nesumokėtos skolos likučio ir 1 576,85 Eur palÅ«kanų) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė pasirinko leistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , ieÅ¡kinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, su ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė neturi teisės reikalauti sumokėti 3 297,43 Eur skolos dalį ir nuo Å¡ios skolos priskaičiuotų palÅ«kanų, nes ieÅ¡kovės prievolė Å¡ioje skolos dalyje pasibaigė ieÅ¡kovei taikius vienaÅ¡alį įskaitymÄ .

Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kyla dėl to, kad atsakovė yra bankrutavusi ir šiuo metu likviduojama įmonė. Jeigu toliau bus vykdomas išieškojimas ieškovės atžvilgiu bankrutavusios įmonės naudai, o teismo sprendimu bus pripažinta, kad ieškovės prievolė yra pasibaigusi ir išieškojimas turi būti nutrauktas, ieškovei galbūt bus neįmanoma išsireikalauti iš atsakovės nepagrįstai išieškotų piniginių lėšų, nes tokiu atveju ieškovė atsidurtų paskutinėje (trečioje) atsakovės kreditorių eilėje.

Neatmestina galimybė, kad atsakovė iki iÅ¡reikalaujant nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas bus likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Tokiu atveju, jeigu iÅ¡ ieÅ¡kovės bus iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos, o teismas vėliau pripažins, kad ieÅ¡kovės prievolė yra pasibaigusi ir iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nutrauktas, toks sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas ir iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos negalės bÅ«ti grÄ Å¾inamos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiÅ¡kos ir proporcingos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kovės prievolė atsakovei, kilusi iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties, dėl 3 297,43 Eur skolos yra pasibaigusi įskaitymu. IeÅ¡kinio dalyko, kokį jį suformulavo ieÅ¡kovė, patenkinimo atveju teismo sprendimo dalis dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties dalies dėl 3 297,43 Eur pripažinimo įvykdyta nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktÄ ).

Užtikrinti įvykdymÄ to, ko faktiÅ¡kai nereikės vykdyti, nėra bÅ«tina ir įprastai negalima. Neegzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019.

4. Teismas pažymėjo, kad esminę reikÅ¡mę turi ir atsakovės teisinis statusas. IÅ¡kėlus atsakovei bankroto bylÄ ir jai tapus bankrutuojančia, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, jog teismas turi teisę nustatyti ribojimus bankroto administratoriui vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus tik iÅ¡imtiniais atvejais, griežtai laikydamasis įstatymų reikalavimų.

Tuo tarpu, kai įsiteisėja teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡ skolininko bankrutavusiai įmonei priteista pinigų suma, iÅ¡ieÅ¡kojimas paprastai neturėtų bÅ«ti stabdomas, o bankroto administratorius turėtų kuo greičiau ir operatyviau imtis priemonių iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ pinigų sumÄ , nes to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866/2008). Teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovės kreditorių interesus, vieÅ¡Ä jį interesÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo Å¡iuo pagrindinius argumentus: 5.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kyla grėsmė, jog dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ .

Teismas gali taikyti konservacinės paskirties laikinÄ sias apsaugos priemones, kai byloje tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ . 5.2. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje teismas pripažino, kad apeliantui palankus teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo, bet atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiÄ ja prasme.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo motyvuojamas būtent tokia grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų jų paskirties (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-925-881/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017 ). 5.3.

Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje skolininkė (ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ dėl pagrindinės prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio pagrįstumo (skolos dydžio nustatymo) ir prašė taikyti konservacinio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamojo turto (buto) realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino, konstatavęs, kad apsaugant ieÅ¡kovės interesus yra tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ ginčo buto, kol nėra iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl mokėtinos skolos dydžio. 5.4.

Nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiÄ ja prasme. Å ioje byloje grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui kyla dėl to, kad atsakovė yra bankrutavusi ir Å¡iuo metu likviduojama įmonė. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, t. y., toliau bus vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas apeliantės atžvilgiu bankrutuojančios įmonės naudai, o teismo sprendimu bus pripažinta, kad apeliantės prievolė yra pasibaigusi ir iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdymo procese turi bÅ«ti nutrauktas, apeliantei galbÅ«t bus neįmanoma iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovės nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų piniginių lėšų, nes tokiu atveju apeliantė atsidurtų paskutinėje atsakovės kreditorių eilėje. 5.5.

Neatmestina galimybė, kad atsakovė iki iÅ¡reikalaujant nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas bus likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Tokiu atveju, jeigu iÅ¡ apeliantės bus iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos, o teismas vėliau pripažins, kad apeliantės prievolė yra pasibaigusi ir iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nutrauktas, toks sprendimas negalės bÅ«ti įgyvendintas de facto ir iÅ¡ieÅ¡kotos piniginės lėšos negalės bÅ«ti grÄ Å¾inamos apeliantei. 5.6.

Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ieÅ¡kojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos tuomet, kai teismas atsisako iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ . Akivaizdu, kad šį straipsnį aiÅ¡kindamas taip, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos iÅ¡kėlus atsakovei bankroto bylÄ ir jam tapus bankrutuojančiu, yra klaidingas ir neatitinka teisės normos, kuria remiamasi, prasmės. Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 25 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurios įtvirtinta analogiÅ¡kas nuostatas.

Taigi, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino bankroto procedÅ«rÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai laikosi pozicijos, jog atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir jam tapus bankrutuojančia įmone, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. 5.7. Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalis negali bÅ«ti taikoma, nes joje kalbama ne apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , o apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimÄ . Dėl to nėra pagrindo teigti, kad įstatymas draudžia taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje, kurioje atsakovu yra bankrutuojanti įmonė. 5.8.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nustatytų ribojimus vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apeliantės ne atsakovės bankroto administratoriui, o vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0113/19/01545 vykdančiai antstolei. 5.9. Laikinas vykdomosios bylos sustabdymas nesukels atsakovei neigiamų pasekmių ir neproporcingai nepažeis įmonės kreditorių teisių bei vieÅ¡ojo intereso, nes ieÅ¡kinio atmetimo atveju ieÅ¡kovė nedelsiant atsiskaitys su atsakove. IeÅ¡kovė neturi mokumo problemų, ieÅ¡kovės akcininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė. 5.10.

Apeliantės praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tik bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, bet Å¡ios priemonės neproporcingai neapribotų atsakovės ir jos kreditorių teisių ginčo laikotarpiu. 5.11. Bankroto byla atsakovei iÅ¡kelta 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1527-924/2019). Atsakovė apie ieÅ¡kovės atliktÄ Ä¯skaitymÄ buvo informuota dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. 2019 m. vasario 12 d., ir atsakovė šį įskaitymÄ priėmė, netgi įtraukė apeliantės pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Ä¯ gautinų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registrÄ , tačiau net ir žinodamas (ar turėdamas žinoti) šį faktÄ , atsakovės bankroto administratorius kreipėsi inicijavo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl ginčijamos skolos likučio.

Akivaizdu, kad tuo metu, kai atliktas įskaitymas, atsakovė dar nebuvo bankrutuojanti įmonė, o jeigu atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ paskirtas bankroto administratorius bÅ«tų pasidomėjęs skolos likučiu, iÅ¡ apeliantės nebÅ«tų vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeista, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 6.1. Net atsižvelgiant į pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , laikinosios apsaugos priemonės Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi:

1) ieškovė prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje visiškai, tačiau joje išieškojimas iš ieškovės vykdomas 4 874,24 Eur sumai, kai tuo tarpu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pasibaigė įskaitymu tik 3 297,43 Eur skolos dalyje;

2) ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje grindžia, kad 3 297,43 Eur įskaitymÄ atliko remdamasis 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos sutarties Nr. PS-2016-16 8.2 papunkčiu, numatančiu, kad ieÅ¡kovė turi teisę be atskiro iÅ¡ankstinio įspėjimo sulaikyti ir / ar iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ atsakovei pagal sutartį mokėtinų sumų visas nuostolių kompensavimo sumas, vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitant vienarūšį prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ atitinkamai sumai, tačiau įskaitymo atlikimo metu ieÅ¡kovė nebuvo pagal sutartį skolinga atsakovei sumų, t. y. nesant ieÅ¡kovės skolos atsakovei pagal sutartį, ieÅ¡kovė pagal sutartį negalėjo atlikti ir įskaitymo, nes negali įskaityti, ko nėra;

3) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, susiję su įskaitymo pagrįstumu, jau buvo įvertinti, iÅ¡nagrinėti ir dėl jų nepagrįstumo pasisakyta įsigaliojusioje ir nenuginčytoje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2019, kurioje tenkintas atsakovės praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡ naujo kelia tapačius reikalavimus, teismo jau iÅ¡nagrinėtus iÅ¡duodant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 6.2. IeÅ¡kovės pagrindinis reikalavimas yra dėl pripažinimo, o tokio ieÅ¡kinio patenkinimo atveju Å¡i teismo sprendimo dalis realizuotųsi savaime.

Užtikrinti įvykdymÄ to, ko faktiÅ¡kai nereikės vykdyti, negalima. IeÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymÄ pagal ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ pripažinti dalies ieÅ¡kovės prievolės atsakovei įvykdymÄ Ä¯skaitymu neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. 6.3. Nėra pagrindo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ vykdomojoje byloje. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtino tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė, kad pagal sutartį ieÅ¡kovė atsakovei yra skolinga 90 000 Eur.

Pagal taikos sutartį ieÅ¡kovė visÄ skolÄ atsakovei privalėjo iÅ¡mokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau taikos nutarties neįvykdė. Taikos nutartis nėra nuginčyta, taigi, joje patvirtintas Å¡alių susitarimas privalomas abiem susitarimo Å¡alims. IeÅ¡kovei nesilaikant galiojančios taikos nutarties, atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ , kuris 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2019 tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ . 6.4.

Atsakovės bankroto byla nebus iÅ¡nagrinėta ir atsakovė nebus likviduota artimoje laiko perspektyvoje, dėl ko grėsmės galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieÅ¡kovės nurodytais argumentais nėra. Bet kokie atsakovės inicijuotų vykdymo procesų stabdymai turi neigiamos įtakos atsakovės bankroto proceso eigai, nes stabdomas turto ir piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas, dėl teisinių ir kito pobÅ«džio iÅ¡laidų didėja bankroto administravimo sÄ naudos, ilgėja administravimo trukmė ir t. t.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar ieÅ¡kovės reikalavimas – pripažinti, kad ieÅ¡kovės prievolė atsakovei, kilusi iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties, 3 297,43 Eur skolos dalyje yra pasibaigusi įskaitymu – gali bÅ«ti užtikrinamas pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje civilinėje byloje.

Dėl bylos esmės 12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas, kuri leistų ieÅ¡kovui, priėmus jam palankų sprendimÄ , tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

13. Pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma. Tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

14. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė teismo, be kita ko, prašė pripažinti, jog ieÅ¡kovės prievolė atsakovei, kilusi iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties, 3 297,43 Eur skolos dalyje yra pasibaigusi įskaitymu. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieÅ¡kiniai pagal procesinį tikslÄ skirstomi į ieÅ¡kinius:

1) dėl pripažinimo;

2) dėl priteisimo;

3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pateiktas pagrindinis reikalavimas dėl pripažinimo (dalies ieÅ¡kovės prievolės atsakovei pasibaigimo po įskaitymo). IeÅ¡kiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galiÄ ieÅ¡kiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Užtikrinti įvykdymÄ to, ko faktiÅ¡kai nereikės vykdyti, negalima. Dėl Å¡ios priežasties pripažintina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymÄ pagal ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus pripažinti, jog ieÅ¡kovės prievolė atsakovei, kilusi iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties, 3 297,43 Eur skolos dalyje yra pasibaigusi įskaitymu, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties.

Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pagrindinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimo dalis dėl taikos sutarties dalies dėl 3 297,43 Eur pripažinimo įvykdyta nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi savaime.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl Å¡i laikinoji apsaugos priemonė taikoma iÅ¡imtiniais atvejais. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismÄ Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovė atsakovei skolinga 90 000 Eur. Kadangi ieÅ¡kovė nesilaikė taikos sutarties, atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ , kuris 2019 m liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2019 tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ . Minėtos nutartys įsiteisėjusios, todėl ieÅ¡kovė privalo jas vykdyti.

17. Grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdymui ieškovė grindžia tuo, jog jeigu teismo sprendimu bus pripažinta, kad ieškovės prievolė yra pasibaigusi ir išieškojimas vykdymo procese turi būti nutrauktas, ieškovei galbūt bus neįmanoma išsireikalauti iš atsakovės nepagrįstai išieškotų piniginių lėšų, nes tokiu atveju ieškovė atsidurtų paskutinėje atsakovės kreditorių eilėje, o taip pat atsakovė iki nepagrįstai išieškotų piniginių lėšų išreikalavimo gali būti likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, susijusiais su atsakovės, kaip bankrutuojančios įmonės, statuso ypatumais, kad atsakovė gali būti likviduota, arba ieškovės reikalavimas atsakovei gali būti patenkinamas paskutine eile. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjami civiliniai ginčai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolų priteisimo, kuriose dalyvauja atsakovė. Taip pat matyti kad atsakovės bankroto byloje nuolat tikslinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Todėl pritartina atsakovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad atsakovės bankroto byla, tikėtina kad, nebus iÅ¡nagrinėta ir atsakovė nebus likviduota artimiausiu metu, tikėtina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei bus iÅ¡nagrinėtas žymiai greičiau, nei atsakovės bankroto byla. IeÅ¡kovės prielaidos, kad atsakovė gali bÅ«ti likviduota ir nebus galimybės iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡koti galbÅ«t neteisėtai Å¡iuo metu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai iÅ¡ieÅ¡komas lėšas, taip pat nesudaro pagrindo stabdyti teisėtai, pagal galiojančius teismų procesinius sprendimus vykstantį vykdymo procesÄ .

Nenustačius iÅ¡imtinių aplinkybių vykdymo proceso stabdymui nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

19. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodytais argumentais nepaneigė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Agnė TikniÅ«tė