436484fa-2435-47b5-bbb7-cb65645d34ac · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia ViÅ¡inskienė                                         Civilinė byla Nr. 2S-6-520/2010                           Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2., 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. sausio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti, n u s t a t ė:

             IeÅ¡kovas UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. B. 1083,84 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 450,33 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ pagal sutartį likusių mokėjimų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2007-09-21 iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi (toliau ir Sutartis), sudaryta tarp jo ir atsakovo, jis perdavė atsakovui E. B. valdyti ir naudotis kompiuterį, monitorių, spausdintuvÄ , klaviatÅ«rÄ , pelę, internetinę kamerÄ , kolonėles, USB laidÄ su sÄ lyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise.

Atsakovas įsipareigojo mokėti Sutarties grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo – mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , tačiau savo prievolės atsakovas tinkamai neįvykdė ir liko skolingas. Nurodė, kad vadovaudamasis Sutartimi ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia pagal savo buveinės adresÄ .             Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kuriÄ atsakovas E. B. yra vartotojas. Teismas, vadovaudamasis CK 118 str. 4 d., 193 str. 4 d., Konstitucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Bendrijos Teismo praktika, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje yra bÅ«tinybė ex officio įvertinti Sutarties nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo. Teismas, ex officio įvertinęs UAB „SNORO lizingas“ ir atsakovo E. B. sudarytos Sutarties 9.1 p. nuostatas dėl sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, siekdamas kompensuoti sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ , konstatavo, kad Sutarties sÄ lyga, susijusi su teismingumo nustatymu, yra nesÄ Å¾ininga Sutarties sÄ lyga, todėl ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Konstitucijai.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę kreiptis į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ pagal atsakovo E. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir iÅ¡spręsti civilinės bylos teismingumo klausimÄ iÅ¡ esmės – civilinę bylÄ priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė naikintinÄ nutartį.

Teismas nepagrįstai, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ex officio įvertino jo parengtÄ vartojimo Sutarties sÄ lygÄ dėl teismingumo ir konstatavo, kad tokia nuostata negali bÅ«ti laikoma Å¡alių susitarimu dėl teismingumo pagal CPK 32 str. 1 d., kadangi pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , įstatymus nėra draudžiama standartinėse vartojimo sutarčių sÄ lygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisyklės. Sutarties 9.1 p. nebuvo pažeisti vartotojo interesai, Å¡alių pusiausvyros principai, Å¡i sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, kadangi pagal Å¡iÄ Sutarties sÄ lygÄ ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek jo buveinės vietos teisme, tiek atsakovo gyvenamosios vietos teisme, t. y.

Sutarties Å¡alys turi lygiai tokias pačias teises pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal pasirinktÄ teismingumÄ . Teismas nepagrįstai, Å¡aliÅ¡kai, prieÅ¡taraudamas CPK nuostatoms, laikosi nuomonės, kad visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali bÅ«ti iÅ¡imtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Be to, pagal CK 6.188 str. 1 d. pripažinti negaliojančiomis, sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas galima tik pagal vartotojo ieÅ¡kinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 135 str., Å¡ioje proceso stadijoje turėjo spręsti klausimÄ tik dėl ieÅ¡kinio priėmimo, o ne tirti byloje esančius įrodymus. Dėl to buvo pažeisti Å¡alių rungimosi, betarpiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principai. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su teismingumÄ Ä¯tvirtinančia sÄ lyga, jis patvirtino tai savo paraÅ¡u Sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad su Sutarties sÄ lygomis atsakovas nesutiko, pageidavo jas pakeisti, ar tos sÄ lygos pažeidė atsakovo interesus.

Dėl to pripažintinas nepagrįstu teismo argumentas, kad 9.1 p. sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kuriÄ atsakovas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis (vartotojas), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės ribojimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo E. B. (vartotojo) gyvenamÄ jÄ vietÄ .Teisėjas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo aiÅ¡kintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos, t. y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , turi bÅ«ti patikrinama, ar Å¡iÄ teisę asmuo įgyvendina tinkamai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisėja atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kadangi atsakovas, kuris yra vartotojas, gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teismo Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar ieÅ¡kinys yra teismingas tam teismui, bei atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jei ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui, nurodyti kitÄ teismÄ , kuriam priklauso nagrinėti bylÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (CPK 137 str.).             IÅ¡ pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „SNORO lizingas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal 2007-09-21 iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 9.1 p., t. y. pagal ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ buveinės vietÄ .

Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 9.1 p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojas E. B. (atsakovas) prisijungė prie standartinės iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, t. y. vartotojas (atsakovas) buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, todėl Sutarties 9.1 p. ex officio vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ Sutarties sÄ lygÄ , kompensuodamas sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokia nustatyta standartinės Sutarties sÄ lyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas (atsakovas E. B.), suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turi bÅ«ti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å i iÅ¡vada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, turi bÅ«ti perduodamos nagrinėti teismui pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sÄ lyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009;

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo.

Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai Å¡is asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties.

Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ . Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Nors, kaip atskirajame skunde nurodė ieÅ¡kovas, atsakovas buvo supažindintas su teismingumÄ Ä¯tvirtinančia sÄ lyga ir tai patvirtino savo paraÅ¡u Sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pageidavęs Sutarties sÄ lygas keisti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo parengė ieÅ¡kovas, minėta nuostata standartinė, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui, todėl Å¡i Sutarties sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu pagal CPK 32 str. 1 d.

Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis ne tik paties vartotojo reikalavimu, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Dėl to apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias vartojimo sutarties sÄ lygas, Å¡iuo atveju tik atsakovas E. B., bet ne teismas savo iniciatyva, nėra pagrįstas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali bÅ«ti iÅ¡imtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme, o sprendė bÅ«tent Å¡io konkretaus ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ .Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.185, 6.188 str., CPK 32 str. 1 d., Å¡alių rungimosi, betarpiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus (CPK 12 str., 14 str. 2 d., 17 str.).

Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieÅ¡kinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ ir teisingai nustatė, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamÄ jÄ vietÄ .Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumÄ ir pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieÅ¡kovo atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ į valstybės biudžetÄ (CPK 92, 96 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „SNORO lizingas“ į valstybės biudžetÄ 2,80 Lt iÅ¡laidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                             Dalia ViÅ¡inskienė Teisėjai                                                                    Dalia Kačinskienė                                                                     Algirdas AuruÅ¡kevičius