435e0bc4-e48c-4f0d-9efc-c0759d1d6aa9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja V     Baudžiamoji byla Nr. 1A-438/2011      Proceso Nr. 1-31-1-00631-2005-3                   Procesinio sprendimo kategorijos:             (S)                    1.1.8.10; 1.2.4.2.9; 2.1.7.4;                    2.4.6.4.2                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. spalio 21 d.             Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

SvajÅ«no Knizlerio, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,              dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,  gynėjoms: Annai Grinevič, Elenai Žilėnienei, Eleonorai Adai Unčiurienei, nuteistiesiems: V. D., A. J., A. C.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:V.

D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡ios bausmės neatlikta dalis – 3 metai,             8 mėnesiai ir 22 dienos – dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A.

C. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su neatlikta 2 metų 8 mėnesių ir 23 dienų ankstesne bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.V.

D., A. C. ir A. J. dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ V. D., A. C. ir A. J. solidariai priteista: nukentėjusiajam V. Å . 200 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai A. G. 67 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Dėl nukentėjusiojo V. Å . likusios civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo jam pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          V. D., A. C. bei A. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. liepos 30 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ties namu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ pavartojant fizinį smurtÄ , užpuolė nukentėjusiuosius V.

M., A. M. (A. M.), V. Å ., A. G., A. B. ir, kartu su bendrininkų grupe veikusiais asmenimis pavartoję fizinį smurtÄ â€“ tyčia spyrę ir sudavę kumščiais ne mažiau kaip keturis smÅ«gius V. Å . į galvÄ , krÅ«tinę bei juosmenį, dėl to pastarajam padarę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (poodinę kraujosruvÄ kairiajame paakyje su kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir kraujo iÅ¡laja po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus kairio antakio ir kairio skruosto bei kairio užausio srityse, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imÄ , kairės juosmens srities sumuÅ¡imÄ ), ne mažiau kaip tris smÅ«gius A.

M. į galvÄ , dėl to pastarajam padarę nežymų sveikatos sutrikdymÄ (muÅ¡tinę žaizdÄ ir poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimÄ ), bei penkis smÅ«gius V. M. į krÅ«tinę ir liemenį, dėl to pastarajam padarę nežymų sveikatos sutrikdymÄ (poodines kraujosruvas abiejų rankų dilbių, abiejų spenelių, deÅ¡inio Å¡onkaulių lanko srityse), pagrobė nukentėjusiųjų turtÄ â€“ V. Å . laikrodį „Seiko“ su apyranke, kurių vertė 100 Lt, 300 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SGHR 210S“, A.

G. 10 Lt vertės rankinę ir joje buvusius 7 Lt pinigų, bendros 20 Lt vertės du raktus, 30 Lt vertės kosmetikos reikmenis, 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3310“.V. D., A. C. ir A. J. taip pat buvo kaltinami tuo, kad nužudė kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų: veikdami bendrininkų grupe su dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. liepos 30 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ties namu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ pavartojant fizinį smurtÄ , užpuolė nukentėjusiuosius V.

M., A. M., V. Å ., A. G., A. B. ir, bendrais veiksmais su bendrininkų grupe veikiančiais asmenimis tyčia sudavę kojomis bei rankomis ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius V. M. į galvÄ , padarę jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius ir pasibaigusius V. M. mirtimi 2005 m. liepos 31 d. 7.06 val. galvos sužalojimus, dėl kurių iÅ¡sivystė galvos smegenų koma – kairio smilkinio srities kraujosruvÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties minkÅ¡taisiais dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imo-kontuzinį židinį kairio pusrutulio smilkininės skilties sferinio pavirÅ¡iaus žievėje, poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po smegenėlių minkÅ¡tais dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ deÅ¡inio smegenų pusrutulio srityse, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡tais deÅ¡inio pusrutulio dangalais, kietuoju smegenų dangalu, į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , kraujosruvÄ virÅ¡utiniame deÅ¡inės akies voke, kraujosruvas lÅ«pų gleivinėse, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, taip jį nužudė.Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V.

D., A. C. bei A. J. dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nurodė, jog Å¡is V. D., A. C. ir A. J. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Teismas nenustatė, kad V. D., A. C. ir A. J. padarė V. M. mirtį sukėlusius sužalojimus ar patys mušė V. M., taip pat nenustatė, jog V. D., A. C. ir A. J. veikė bendrininkų grupe su dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tyčiÄ nužudyti V.

M.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino V. D., A. C. ir A. J. kaltais padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė teisingas bausmes už Å¡iÄ veikÄ , tačiau dėl kitos veikos konkretizuodamas kaltininkų veiksmus netinkamai įvertino įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir A. C. nepagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ dėl V. M. nužudymo, o V.

D. bei A. J. veikos neperkvalifikavo iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Taigi teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas.V. D., A. C. bei A. J. kaltinti padarę plėšimÄ ir nužudę kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog jie bei nuo ikiteisminio tyrimo vėliau pasislėpę R.

V. ir P. V. susitarė prikibti prie nukentėjusiųjų, sukelti muÅ¡tynes bei sumuÅ¡us vyrus pagrobti turtÄ , tačiau susitarimas neapėmė mirtinų padarinių, t. y. V. M. nužudymo. Kaltininkų iÅ¡ankstinis susitarimas apėmė fizinio smurto – smÅ«gių sudavimo rankomis ir kojomis – pavartojimÄ . Teismas pagrįstai nurodė, kad už V. M. nužudymÄ atsako tik tie bendrininkai, kurie, virÅ¡iję susitarimo ribas, padarė nukentėjusiajam mirtį sukėlusius sužalojimus, bet netinkamai nustatė bendrininkų iÅ¡ankstinio susitarimo laipsnį, neatskleidė tyčios turinio ir padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl kaltininkų veiksmų bei kilusių padarinių, kuriuos apėmė jų tyčia.Prokuroras skunde teigia, jog bendro pobÅ«džio susitarimas sumuÅ¡ti nukentėjusiuosius rodo bendrininkus numačius galimybę padaryti bet kokio masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymus.

Žalodami nukentėjusiuosius kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, kad suduodami smÅ«gius į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė galimybę sutrikdyti sveikatÄ ir to norėjo, savo sÄ monėje nedetalizuodami sveikatos sutrikdymo masto. Tokias iÅ¡vadas patvirtina objektyvÅ«s ir teismo pripažinti įrodytais bylos duomenys. PrieÅ¡ nukentėjusiuosius V. Å ., A. M. bei V. M. iÅ¡ esmės buvo smurtaujama vienodai: V. Å . spiriant ir kumščiais suduota ne mažiau kaip keturi smÅ«giai į galvÄ , krÅ«tinę bei juosmenį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), A.

M. – ne mažiau kaip trys smÅ«giai į galvÄ (nežymus sveikatos sutrikdymas), o V. M. – ne mažiau kaip penki smÅ«giai į krÅ«tinę ir liemenį bei ne mažiau kaip Å¡eÅ¡i smÅ«giai į galvÄ (sunkus sveikatos sutrikdymas). Visi kaltinamieji tiesiogiai dalyvavo nukentėjusiuosius žalojant, matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, jiems pritarė ir patys aktyviai sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis. Taigi jų susitarimas sumuÅ¡ti apėmė bet kokį smurtÄ , juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo masto padariniai, tačiau susitarimas neapėmė mirtinų padarinių.

Dėl to nustačius, jog peržengtos susitarimo ribos nužudant V. M., jų kaip bendrininkų veika dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo turi bÅ«ti kvalifikuota pagal sunkiausius kilusius padarinius dėl sveikatos sutrikdymo, t. y. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nepriklausomai nuo to, kokius sužalojimus kuriam nukentėjusiajam kiekvienas iÅ¡ bendrininkų padarė. TokiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.Dėl V.

M. nužudymo. V. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino matęs A. C. kumščiais sudavus stovinčiam V. M. smÅ«gius į veidÄ , nuo kurių Å¡is nugriuvo, tada pribėgus P. V. ir spyrus gulinčiam V. M. į galvÄ . SmÅ«giuodamas į galvÄ A. C. ranka dengėsi veidÄ , vėliau paaiÅ¡kino, kad vyriÅ¡kis, kurį jis su P. V. mušė, yra jo kaimynas. Akistatos su A. C. metu V. D. parodė matęs, jog V. M. buvo atsistojęs ir bandė gintis, o A. C. viena ranka dengė savo veidÄ , kita ranka sudavė V.

M. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į veidÄ . SmÅ«gius į veidÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 711/05 (03) duomenys.             V. D. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina A. J. parodymai A. C. po muÅ¡tynių sakius, kad vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų yra jo kaimynas. Å ias bylos aplinkybes patvirtina raÅ¡ytiniai bylos duomenys, jog ir A. C., ir V. M. gyveno tame pačiame name Å¡alia esančiuose butuose, taigi buvo pažįstami.              V.

D. akistatos su A. C. metu duotus parodymus, kad V. M. bandė gintis, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 711/05 (03) duomenys dėl poodinių kraujosruvų abiejų rankų (dilbių) srityse, kurios galėjo būti patirtos pasyvios savigynos metu. Šie duomenys paneigia nukentėjusiųjų parodymus, jog V. M. konflikto metu miegojo, buvo mušamas gulintis ir nesigynė.              Nukentėjusiųjų parodymus, kad V. M. užpuolimo metu nebuvo atsistojęs, jį mušė gulintį, teismas laikė nuosekliais ir patikimais, tačiau visi nukentėjusieji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl jų parodymus reikėtų laikyti patikimais tiek, kiek juos patvirtina bylos duomenų visuma.

Nukentėjusysis V. Å . parodė, jog užpuolimo metu V. M. buvo jam už nugaros ir jis nematė, kokioje padėtyje bei kokie veiksmai prieÅ¡ V. M. atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu pasislėpęs P. V. parodė buvus tris vyrus ir dvi moteris, pastarosios bei du vyrai sėdėjo, o vienas vyras stovėjo.              Vertinant V. D. parodymų patikimumÄ reikėtų atsižvelgti į tai, kad jam bÅ«tų parankiau duoti melagingus parodymus ir apkalbėti nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį P. V. ar mirusį R.

V., bet ne kartu teisiamÄ A. C.              Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu patikimai nustatyta, jog užpuolimo metu A. C. rankomis sudavė V. M. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į veidÄ . Nukentėjusysis V. M. mirė dėl patirtos sunkios galvos traumos. Kadangi A. C., peržengęs susitarimo su kitais bendrininkais ribas, plėšimo metu nužudė V. M., jo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija).Be to, A. C. ir A. J. paskirtas bausmes bendrindamas su ankstesniais nuosprendžiais, teismas juos „iÅ¡bendrino“ ir tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:V. D., nuteistÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtÄ Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A. J., nuteistÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtÄ Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A. C., nuteistÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu 8 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu bei Palangos m. apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;visiems nuteistiesiems į bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes ir suėmimo laikÄ .Nuteistasis A.

C. atsikirtimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad prokuroro skundas Å¡aliÅ¡kas ir nepagrįstas. Prokuroras, praÅ¡ydamas skirti laisvės atėmimo bausmę 8 metams, neatsižvelgė, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis. Prokuroras jo kaltę grindžia vien melagingais V. D. parodymais.Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistieji bei jų gynėjai praÅ¡o prokuroro skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegijos nuomone, visų nuteistųjų nepripažinimas kaltais dėl V.

M. sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrįstas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Klaidai iÅ¡taisyti ir veikai tinkamai kvalifikuoti naikinama nuosprendžio dalis, kuria Å¡ie asmenys iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Taip pat nuteistiesiems netinkamai subendrintos bausmės, dėl to nuosprendis keičiamas.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                                            Dėl nuteistųjų V.

D., A. C. ir A. J. veikos kvalifikavimo Apeliacinės instancijos teismas nustatė:V. D., A. C. bei A. J., veikdami bendrininkų grupe su dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. liepos 30 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ties namu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ pavartojant fizinį smurtÄ , užpuolė nukentėjusiuosius V. M., A. M., V. Å ., A. G., A. B. ir, bendrais veiksmais su bendrininkų grupe veikusiais asmenimis pavartoję fizinį smurtÄ â€“ tyčia spyrę ir sudavę kumščiais ne mažiau kaip keturis smÅ«gius V.

Å . į galvÄ , krÅ«tinę bei juosmenį, dėl to pastarajam padarę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (poodinę kraujosruvÄ kairiajame paakyje su kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir kraujo iÅ¡laja po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus kairio antakio ir kairio skruosto bei kairio užausio srityse, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imÄ , kairės juosmens srities sumuÅ¡imÄ ), ne mažiau kaip tris smÅ«gius A. M. į galvÄ , dėl to pastarajam padarę nežymų sveikatos sutrikdymÄ (muÅ¡tinę žaizdÄ ir poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimÄ ), o V.

M. – penkis smÅ«gius į krÅ«tinę ir liemenį, pastarajam padarę poodines kraujosruvas abiejų rankų dilbių, abiejų spenelių, deÅ¡inio Å¡onkaulių lanko srityse (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), bei ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvÄ , padarę galvos sužalojimus, dėl kurių iÅ¡sivystė galvos smegenų koma – kairio smilkinio srities kraujosruvÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties minkÅ¡taisiais dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imo-kontuzinį židinį kairio pusrutulio smilkininės skilties sferinio pavirÅ¡iaus žievėje, poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po smegenėlių minkÅ¡tais dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ deÅ¡inio smegenų pusrutulio srityse, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡tais deÅ¡inio pusrutulio dangalais, kietuoju smegenų dangalu, į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , kraujosruvÄ virÅ¡utiniame deÅ¡inės akies voke, kraujosruvas lÅ«pų gleivinėse, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ (V.

M. mirė 2005 m. liepos 31 d. 7.06 val.), pagrobė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytÄ nukentėjusiųjų turtÄ . Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrininkų iÅ¡ankstinio susitarimo laipsnį, neatskleidė tyčios turinio ir padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl kaltininkų veiksmų bei kilusių padarinių, kuriuos apėmė jų tyčia. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis ne mažiau kaip dviejų susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai ir kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant buvus susitarimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo sÄ voka yra sudėtinė, iÅ¡ dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius.

Plėšimo pavojingumÄ parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kÅ«nui. Jo padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kita vertus, plėšimas neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimÄ kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V.

D., A. C., A. J. ir nuo ikiteisminio tyrimo vėliau pasislėpę R. V. (R. V.) bei P. V. susitarė prikibti prie nukentėjusiųjų, sukelti muÅ¡tynes ir sumuÅ¡us vyrus pagrobti turtÄ , tačiau susitarimas neapėmė mirtinų padarinių, t. y. kurio nors iÅ¡ užpultųjų nužudymo. Kaltininkų iÅ¡ankstinis susitarimas apėmė fizinio smurto – smÅ«gių sudavimo rankomis bei kojomis – pavartojimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bendro pobÅ«džio susitarimas sumuÅ¡ti nukentėjusiuosius rodo bendrininkus numačius galimybę padaryti bet kokio masto (nežymaus, nesunkaus ar sunkaus) nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymus.

PrieÅ¡ visus nukentėjusiuosius iÅ¡ esmės buvo smurtaujama vienodai. Visi bendrininkai tiesiogiai dalyvavo nukentėjusiuosius žalojant, matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, jiems pritarė ir patys aktyviai sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis. Taigi jų susitarimas sumuÅ¡ti apėmė bet kokį smurtÄ , juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo masto padariniai, kurių jie savo sÄ monėje nedetalizavo, tačiau susitarimas neapėmė nukentėjusiųjų mirties, kadangi norint apiplėšti žudyti nereikia.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistuosius neturėjus iÅ¡ankstinės tyčios sukelti nukentėjusiesiems sunkių sužalojimų. Bylos duomenys rodo, kad bendrininkų tyčia buvo alternatyvi, jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (abu terminai nusako tÄ patį, nes kiekviena neapibrėžta tyčia yra kartu alternatyvioji tyčia). Esant alternatyviai tyčiai, kaltininko veika kvalifikuojama pagal sunkiausiÄ iÅ¡ alternatyvių padarinių, kuriuos kaltininkas suvokė ir numatė galint kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-366/2011 ir kt.).Nors ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai sužalojimus kuriam nukentėjusiajam kiekvienas iÅ¡ bendrininkų padarė, tačiau nusikalstamos veikos pobÅ«dis, prieÅ¡ nukentėjusiuosius pavartoto fizinio smurto intensyvumas, nusikalstamos veikos padariniai – V.

Å . padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 50-51), A. M. – nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 77), V. M. sunkiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 14-16) – rodo, jog nukentėjusieji V. Å ., A. M. ir V. M. sužaloti nusikalstamos veikos bendrininkų bendrais veiksmais, siekiant vieno tikslo – bet kokiu bÅ«du ir bet kokiomis priemonėmis užvaldyti svetimÄ turtÄ . Dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo visi bendrininkai yra bendravykdytojai, nes jie veikė vieninga tyčia – pavartojant smurtÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , visiems bendrininkams buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, iÅ¡skyrus mirtį.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, visų nusikalstamos veikos bendrininkų veika dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo nepriklausomai nuo to, kokius sužalojimus kuriam nukentėjusiajam kiekvienas iÅ¡ jų padarė, kvalifikuojama pagal plėšimo metu kilusius sunkiausius padarinius, kuriuos apėmė jų tyčia. Taigi nuteistųjų V. D., A. C. ir A. J. veika kvalifikuotina ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip padarė pirmosios instancijos teismas, bet ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip plėšimo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ideali sutaptis. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, naikinama nuosprendžio dalis, kuria visi trys nuteistieji iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nes kitaip negalima pakeisti veikos kvalifikavimo.                                                                                                                                                                              Dėl V.

M. nužudymo Prokuroro apeliacinio skundo dalis, kad nuteistasis A. C., peržengęs susitarimo su kitais bendrininkais ribas, plėšimo metu nužudė V. M., yra nepagrįsta, jos objektyviai nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.Prokuroras, apeliaciniame skunde neigdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas dėl A. C. kaltės neįrodytumo, nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistÄ jį V. D. nuosekliai parodžius, jog A. C. rankomis sudavė V. M. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į veidÄ , nuo kurių Å¡is nugriuvo.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė     V.

D. parodymus, susijusius su A. C. smurtavimu prieš V. M., kadangi byloje esantys įrodymai šių parodymų nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog teismas tuos parodymus pagrįstai atmetė, nes bylos duomenys rodo, kad V. D. parodymai bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi, jie nebuvo nuoseklūs.Atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras, vertindamas V. D. parodymus kaip nuoseklius, apeliaciniame skunde remiasi tik vienos apklausos bei akistatos su A. C. metu duotais parodymais ir visiškai nevertina pirmų apklausų bei pirmosios instancijos teisme duotų parodymų.Pirmos apklausos metu (t. 2, b. l. 103-105) V.

D. parodė matęs, kaip A. C. keletÄ kartų spyrė vyrui, turėjusiam laikrodį ,,Seiko“ (nustatyta, kad Å¡is laikrodis pagrobtas iÅ¡ V. Å .).Å iuos parodymus V. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 108-109).AntrÄ kartÄ apklaustas nepraėjus nė savaitei (t. 2, b. l. 106-107) V. D. jau parodė matęs, kaip A. C. spardė vyrÄ , rankoje turintį butelį (nustatyta, jog tai A. M.) ir minėtÄ V. Å . Apklaustas daugiau nei po pusės metų (t. 2, b. l. 110-112) V. D. dar kartÄ pakeitė parodymus ir teigė matęs, kaip A.

C., viena ranka dengdamas savo veidÄ , kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius stovinčiam vyriÅ¡kiui, t. y. V. M., į galvos sritį, veidÄ , Å¡is po smÅ«gių nugriuvo ant žemės; vėliau A. C. pasakė, jog žmogus, kurį jis mušė, yra jo kaimynas, ir V. D. suprato A. C. ranka dengus savo veidÄ , kad jo neatpažintų.Akistatos su A. C. metu (t. 2, b. l. 149) V. D. patvirtino tokius savo parodymus, tačiau jau teigė po įvykio iÅ¡ paties A. C. sužinojęs, jog jis pažino kaimynÄ V.

M., todėl jam smÅ«giuodamas užsidengė veidÄ , kad jo nepažintų.Apklaustas daugiau nei po ketverių metų (t. 2, b. l. 119-120) V. D. parodė, jog visi jaunuoliai dalyvavo muÅ¡tynėse, kiekvienas iÅ¡ jų mušė kurį nors iÅ¡ trijų vyrų. Konkrečiau kas kÄ mušė, neprisiminė, tai jis pasakė duodamas ankstesnius parodymus, kurie yra teisingi (teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal aptartus ankstesnius parodymus neaiÅ¡ku, kuriuos iÅ¡ jų               V.

D. laiko teisingais).Pirmosios instancijos teisme V. D. taip pat negalėjo prisiminti, kas kÄ mušė.Apeliacinės instancijos teisme V. D. parodė A. C. dalyvavus muÅ¡tynėse, tačiau negalįs tvirtinti, jog jis smÅ«gius sudavė bÅ«tent V. M. Motyvuodamas savo parodymų kaitÄ jis paaiÅ¡kino anksčiau sakęs kitaip, nes R. V. prašė duoti parodymus prieÅ¡ A. C., kadangi jie pykosi. Kas sudavė V. M., V. D. tiksliai nematė. MuÅ¡tynių metu buvo beveik visiÅ¡kai tamsu, apÅ¡vietimo ten nebuvo, Å¡viesa nuo gatvės nesklido, beveik nieko nesimatė.

R. V. mušė V. M., o kÄ tuo metu darė A. C., neprisimena ir nematė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡dėstyti nuteistojo            V. D. parodymai paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentÄ , jog V. D. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie A. C. pavartotÄ smurtÄ prieÅ¡ V. M. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad V. D. parodymus, jog smÅ«giuodamas V. M. į galvÄ A. C. ranka dengėsi veidÄ , iÅ¡ dalies patvirtina A. J. parodymai A.

C. po muÅ¡tynių sakius, kad vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų yra jo kaimynas.Teisėjų kolegijos nuomone, tokie A. J. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys V. D. parodymus ir nesietini su A. C. noru bÅ«ti neatpažintam. PrieÅ¡ingai, A. J. parodymai atitinka A. C. parodymus. Pastarasis nuosekliai tvirtino, jog tik pamatęs grupelę žmonių prie akmenų tarp jų pažino savo kaimynÄ V. M., jam jokių smÅ«gių nesudavė (t. 2, b. l. 145-147, 148). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo tokiais A.

C. parodymais, nes neįtikinama, kad jis, atpažinęs kaimynÄ , sÄ moningai vartotų prieÅ¡ jį smurtÄ norėdamas apiplėšti. Be to, nerealu, jog V. D., pats aktyviai smurtaudamas prieÅ¡ kitus asmenis, nepažinodamas nukentėjusiųjų, tamsoje galėjo matyti, kad A. C. viena ranka užsidengė veidÄ , o kita sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius (dar ir skaičiavo!) bÅ«tent V. M.. Dėl to aptarti V. D. parodymai atmetami.Teisėjų kolegija laiko prieÅ¡taringais ir kitus V. D. parodymus, jog įvykio metu visi nukentėjusieji stovėjo, o ne sėdėjo.Nuteistasis V.

D. vienos apklausos metu parodė kompanijÄ sėdėjus rateliu (t. 2, b. l. 110-112), kitų apklausų metu ir abiejų instancijų teismuose teigė, kad visi trys nukentėję vyrai stovėjo. V. D. parodymus, jog prieÅ¡ įvykį visi nukentėjusieji stovėjo, paneigia nukentėjusiųjų ir nuteistųjų A. C. bei A. J. parodymai, kad prieÅ¡ įvykį nukentėjusieji sėdėjo (pagal nukentėjusiuosius V. M. gulėjo). Be to, nukentėjusieji parodė gėrę alkoholį, todėl neįtikinama, jog jie tai darė stovėdami.Nukentėjusiųjų parodymai, kad konflikto metu V.

M. nebuvo pakilęs nuo žemės ir jokių aktyvių veiksmų neatliko, paneigia nuteistojo V. D. parodymus, jog V. M. prieš įvykį buvo atsistojęs ir bandė gintis.Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad V. D. parodymus V. M. bandžius gintis patvirtina specialisto išvados Nr. M 711/05 (03) duomenys.Specialisto išvados Nr. M 711/05 (03) duomenys (t. 1, b. l. 14-16) iš tiesų rodo, jog poodinės kraujosruvos V. M. abiejų rankų (dilbių) srityse galėjo būti patirtos pasyvios savigynos metu, pvz. rankomis dengiantis nuo jį žalojusių traumuojančių poveikių.Tokie duomenys nesumenkina nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, nes jie dėl įvykio netikėtumo, užpuolimo metu prieš juos vartojamo intensyvaus smurto bei tamsos galėjo nepastebėti V.

M. pasyvių veiksmų ir to, ar jis miegojo, ar buvo jau prabudęs, todėl sakė, kad jis nesigynė. Juo labiau tai nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, jog V. M. mušė gulintį. Prokuroro apeliaciniame skunde cituojami nukentėjusiojo V. Å . parodymai, kad V. M. buvo jam už nugaros, todėl nukentėjusysis nematė smurto veiksmų prieÅ¡ jį, nepatvirtina V. D. parodymų V. M. stovėjus, nes V. Å . nuosekliai tvirtino, jog iki užpuolimo niekas iÅ¡ nukentėjusiųjų nestovėjo.Prokuroras apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiųjų parodymų patikimumÄ motyvuodamas tuo, kad įvykio metu visi nukentėjusieji buvo girti, nors laiko patikimais taip pat apsvaigusio nuo alkoholio (jis teisme tai pats pripažino) nuteistojo V.

D. prieÅ¡taringus parodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų neblaivumas galėjo turėti įtakos jų parodymų tikslumui, detalių prisiminimui, tačiau neabejotina, kad netrukdė suvokti esminių įvykio aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų parodymus vertino kaip patikimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo jais netikėti, kadangi juos paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra.Taigi vertinant byloje esančius įrodymus kaip visumÄ , V.

D. parodymų nenuoseklumas, prieštaravimas kitiems byloje surinktiems įrodymams neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie yra teisingi.Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi tik ta nuteistojo V. D. parodymų dalimi, kuri atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.Byloje nėra jokių abejonių nekeliančių duomenų, kad A. C. atliko veiksmus, kuriais padaryti kūno sužalojimai, sukėlę V. M. mirtį, todėl daroma išvada, jog V. M. mirtis buvo ne A.

C. veiksmų padarinys. Prokuroras, apeliaciniame skunde pagrįsdamas nuteistojo V. D. parodymų patikimumÄ , nepagrįstai remiasi pasislėpusio įtariamojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad           P. V. parodymai nebuvo (pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ir negalėjo bÅ«ti) tiriami. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje neiÅ¡tirti duomenys negali bÅ«ti pagrindas paneigti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus.PrieÅ¡ingai prokuroro apeliacinio skundo argumentams, atmetus nuteistojo V.

D. nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus, A. C. kaltės plėšimo metu nužudžius V. M. nepagrindžia jokie objektyvÅ«s duomenys.Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad vertinant V. D. parodymų patikimumÄ reikėtų atsižvelgti į tai, jog jam bÅ«tų parankiau duoti melagingus parodymus ir apkalbėti nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį P. V. ar mirusį R. V., bet ne A. C.Toks apeliacinio skundo teiginys yra tik prielaida ir negali bÅ«ti laikomas įrodančiu            A.

C. kaltę nužudžius V. M. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiÅ¡kiantis, kad visi neaiÅ¡kumai ar netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai.BÅ«tent tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2009, 2K-190/2009, 2K-32/2010 ir kt.). Å i nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje, kurioje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino A. C. dėl V. M. nužudymo, plėšimo metu peržengus susitarimo su kitais bendrininkais ribas.           Dėl bausmių Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistiesiems V. D., A. C. bei A. J. bausmės dydį už V. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ nustato remdamasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, su kuriais sutinka, su ta iÅ¡lyga, kad nuteistieji tyčia padarė ne tik apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis), bet ir labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus.

Ä®vertinusi teismo motyvus, atsižvelgusi į tai, jog visi nuteistieji nusikalto bÅ«dami nepilnamečiai, už kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ jiems galint skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 1 iki 10 metų, t. y. bausmės vidurkiui esant 5 metams ir 6 mėnesiams, ribojama prokuroro apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija V. D., A. C. ir A. J. skiria mažesnes nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes.Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad A. C. ir A.

J. paskirtas bausmes bendrindamas su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl to nuosprendis keičiamas.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistiesiems A. C. ir A. J. paskirtas bausmes teismas bendrino, taikydamas ne tik BK 63 straipsnio, bet ir BK 64 straipsnio nuostatas.BK 64 straipsnis taikomas tada, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y., kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį.

Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas iÅ¡ pradžių jam skiria bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , o po to Å¡iÄ bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis).Skundžiamu nuosprendžiu A. C. ir A. J. nuteisti už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ 2005 m. liepos 30 d. Nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti ankstesniais nuosprendžiais, A. C. padarė 2005 m. gruodžio 19 d., o A. J.

– 2008 m. kovo 20 d.Taigi vėliau iÅ¡aiÅ¡kintÄ nusikaltimÄ , už kurį jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nuteistieji padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Dėl to paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Teismas A. J. ir A. C. Å¡ias nuostatas taikė netinkamai. Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, susidÅ«ręs su bÅ«tinumu subendrinti naujai skiriamÄ bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrinamos bausmės. Å ios nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebÅ«tų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebÅ«tų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-193/2007).Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas turėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.Tiesa, vienu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukrypsta nuo tokios praktikos ir A.

C. subendrina bausmę su Palangos m. apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, nes, prieÅ¡ingu atveju, dėl Palangos m. apylinkės teismo netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ankstesnėje byloje (Å¡ios klaidos negalėjo iÅ¡taisyti tÄ bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas), ta pati bausmė, paskirta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendis, bÅ«tų subendrinta du kartus, o tai nesuderinama su vienu iÅ¡ svarbiausių baudžiamosios teisės principų – teisingumo principu.Teismas nesilaikė ir BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytos nuostatos dėl pagal ankstesnius nuosprendžius visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laikÄ .Be to, teismas nepagrįstai taikė BK 64 straipsnį, nes Å¡io straipsnio nuostatas jau taikė ankstesnius nuosprendžius priėmę teismai. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies           2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.     gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. D., A. J. ir A. C. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausti laisvės atėmimu 5 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei dalinio sudėjimo bÅ«du su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę V. D. paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.Bausmės pradžiÄ nustatyti nuo 2011 m. spalio 21 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti: laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2005 m. rugpjūčio  16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d.; visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktas bausmes pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendį bei Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausti laisvės atėmimu 5 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

J. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.              A. J. panaikinti BK 64 straipsnio taikymÄ .Bausmės pradžiÄ nustatyti nuo 2011 m. spalio 21 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti: laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2005 m. spalio 7 d.; visiÅ¡kai atliktas bausmes pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendį; kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. spalio 21 d.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausti laisvės atėmimu 5 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Palangos m. apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

C. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.A. C. panaikinti BK 64 straipsnio taikymÄ .Bausmės pradžiÄ nustatyti nuo 2011 m. spalio 21 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti: laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki    2005 m. rugpjūčio 18 d.; visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktas bausmes pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. nuosprendį, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nuosprendį, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendį (pakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu), Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendį ir Palangos m. apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį (pakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžiu).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                                                             Svajūnas Knizleris                                                                                                                                          Linas Šiukšta