435a08fe-ecca-4b23-b28f-3a171a46cf47 · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. e2A-1446-524/2015Teisėja Viktorija Čiapaitė                                        (Proceso Nr. 2-06-3-02577-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.18. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ Â pagal ieÅ¡kovo A.

L. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-07-08 J. J. ir A. L. sudarytÄ dovanojimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos  miesto  6-ajame  notaro  biure (notarinio registro Nr. LP-1588), dėl 979/22481 dalių  rÅ«sio  patalpų,  unikalus  Nr.  (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-05-29 J.

J. ir A. L. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos miesto 6-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. LP-1523), dėl 3310/22481 dalių rÅ«sio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, priteisti iÅ¡Â atsakovo J. J. l 448,10  Eur, sumokėtų pagal Å¡iÄ pirkimo–pardavimo sutartį, 37,89 Eur sutarčių sudarymo iÅ¡laidų ir 57,13 Eur palÅ«kanų, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ (l 579,12 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2013 metais Å¡alys susitarė, kad atsakovas ieÅ¡kovui parduos dalį rÅ«sio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas ketino jose vykdyti komercinę veiklÄ , kadangi atsakovas patikino, jog Å¡ios patalpos tam yra tinkamos, atlikus patalpų remontÄ . Atsakovo siÅ«lymu 2013-07-08 buvo sudaryta dalies, t. y. 979/22481 dalių, rÅ«sio patalpų dovanojimo sutartis tam, kad galima bÅ«tų apeiti CK 4.79 str. l dalies nuostatÄ dėl bendraturčių pirmenybės teisės pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį.

Po to 2014-05-29 Å¡alys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 3310/22481 dalių rÅ«sio patalpų. Kadangi Å¡alis siejo bendri verslo santykiai, ieÅ¡kovas pasitikėjo atsakovu, abi nekilnojamojo turto perleidimo sutartys buvo sudarytos atsakovui faktiÅ¡kai neapžiÅ«rėjus įsigytų rÅ«sio patalpų, o tik susipažinus su atsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais, planais, nors pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo perkamÄ daiktÄ jo buvimo vietoje.

Mano, kad minėti sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės ir suklydimo, nes ieÅ¡kovas manė įsigyjantis rÅ«sio patalpas, skirtas komercinei veiklai, tame pačiame name (duomenys neskelbtini), su atskiru įėjimu, kurias galima naudoti pagal paskirtį, tačiau jau po sandorių sudarymo suprato, jog jo įsigytos patalpos yra bevertės ir visiÅ¡kai netinkamos naudoti jokiai veiklai.Atsakovas J. J. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012 metų pavasarį ieÅ¡kovas suradęs informacijÄ , kad varžytynėse parduodamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), jo paprašė jas apžiÅ«rėti.

ApžiÅ«rėjus patalpas bei pakalbėjus su bankroto administratore, ieÅ¡kovas paliko jam pinigus minėtų patalpų iÅ¡ varžytynių pirkimui. 2012 m. liepos 26 d. aptartos patalpos buvo nupirktos varžytynėse atsakovo vardu, nes ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Bankroto administratorė ir ieÅ¡kovÄ , ir atsakovÄ informavo, kad patalpose yra atskirai maÅ¾Ä ploto dalį užimantis vandens mazgas, elektros skydinė, kuriuos nuomojasi UAB „Klaipėdos bendrabutis“, yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raÅ¡tas, kad sutinka Å¡iÄ patalpėlę iÅ¡keisti į Å¡alia esančias 55 kv. m laisvas patalpas.

IeÅ¡kovas su tomis sÄ lygomis sutiko. Nupirkus patalpas, pats ieÅ¡kovas ėjo pas notarę ir prašė, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, kad tų patalpų nenupirktų kiti pirkėjai, kurie buvo įsigiję patalpas Å¡alia ir norėjo iÅ¡plėsti sau patalpų plotÄ . IeÅ¡kovas pats užsakė patalpų energinio naudingumo sertifikatÄ . Po dovanojimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas pats bei per nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ Ä—mėsi ieÅ¡koti patalpų pirkėjų. Tuo metu, kai ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, jam pačiam teko parodyti Å¡ias patalpas galimiems pirkėjams.

IeÅ¡kovas turėjo raktÄ nuo įėjimo į patalpas durų, nes buvo įdėjęs savo užraktÄ , o antras raktas buvo paduotas UAB „Klaipėdos bendrabutis“ administracijai. 2014 m. gegužės 29 d. pas notarÄ dar buvo sudaryta ir likusios dalies pardavimo sutartis. Be to, vėliau ieÅ¡kovas dar pirko iÅ¡ atsakovo ir namÄ bei žemės sklypÄ . Atsakovui nesuprantama, kodėl priėmęs valdyti turtÄ ir jį pardavinėdamas, ieÅ¡kovas sumanė panaikinti dovanojimo bei pirkimo–pardavimo sutartis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas norėjo investuoti turimas pinigines lėšas, norėjo įsigyti nekilnojamojo turto, kurį galėtų panaudoti komerciniais tikslais, gauti papildomų pajamų ir bÅ«tent jis pats ieÅ¡kojo žmogaus, galinčio jam padėti tai padaryti. Teismas pripažino, kad jauno amžiaus dirbančio ir turinčio lėšų investicijoms, sudariusio ne vienÄ nekilnojamojo turto sandorį ieÅ¡kovo elgesys įsigijus rÅ«sio patalpas jų tinkamai net neapžiÅ«rėjus iÅ¡ vidaus, pasiraÅ¡ius nekilnojamojo turto sutartis, net nepasidomėjus ir net neskaičius pasiraÅ¡omų sutarčių teksto, negali bÅ«ti vertinamas kaip normaliai atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus elgesys, atsižvelgiant ir į tai, kad rÅ«pestingas ir atidus žmogus analogiÅ¡koje situacijoje nebÅ«tų sudaręs sandorio prieÅ¡ tai nepatekęs į perkamų patalpų vidų, jų neapžiÅ«rėjęs ir net nepasidomėjęs, kodėl jas parduodantis asmuo neturi patalpų rakto.

Pažymėjo, kad jokio spaudimo dėl laiko, ypatingos skubos ieÅ¡kovas nepatyrė, o, prieÅ¡ingai, bÅ«tent jis pats inicijavo Å¡ių patalpų įsigijimÄ , pats konsultavosi su notare apie tai, kaip iÅ¡vengti bendraturčių prievolės pirmiau pasiÅ«lyti pirkti kitiems bendraturčiams, ir pats sutiko sudaryti ne tik pirkimo–pardavimo, bet ir dovanojimo sutartį, bÅ«tent ieÅ¡kovas dar 2013 metais kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl minėtų patalpų naudingumo sertifikato iÅ¡davimo.

SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas ieÅ¡kovo suklydimÄ , sudarant jam nepalankius sandorius, vertino kaip jo teisių ir pareigų klaidingÄ Ä¯sivaizdavimÄ , kuris įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies – ieÅ¡kovo neapdairumo, neatidumo ir nerÅ«pestingumo. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tent dėl atsakovo tyčinių veiksmų panaudojant apgaulę ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti jam nepalankius sandorius.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                      2015-05-25 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ , netinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė sandorių negaliojimÄ reglamentuojančias materialines bei įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos analogiÅ¡kose bylose, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis aiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 1.90 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡alių tarpusavio santykių, sudarytų sandorių tikslo ir paskirties, tikrosios valios. Teigia, kad atsakovas ieÅ¡kovui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie perleidžiamo daikto esmines savybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nepateikė byloje Å¡alių įrodinėjamos reikÅ¡mingos aplinkybės apie raktų nuo rÅ«sio patalpų perdavimÄ bei Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių / paneigiančių įrodymų įvertinimo.

Teigia, kad minėta aplinkybė byloje yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl ieÅ¡kovo realios galimybės apžiÅ«rėti ginčijamais sandoriais perleistas patalpas.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , nuslėpdamas tikrÄ sias aplinkybes. Pažymi, kad ieÅ¡kovas įsigytas patalpas matė ne vienÄ kartÄ , žinojo jų bÅ«klę, todėl tikslingai jas įsigijo. Mano, kad, siekdamas nuginčyti sudarytus sandorius, ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Dėl minėtos priežasties teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti paliktas nepakeistas. Pažymi, kad kitose civilinėse bylose ieÅ¡kovas yra patrauktas atsakovu dėl siekio nepagrįstai praturtėti atsakovo (Å¡ioje byloje) sÄ skaita. Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.              Šioje byloje nustatyta, kad Å¡alys sudarė du sandorius: 2013-07-08 rÅ«sio patalpų dalies, kurios unikalus Nr. 2196-3007-4017:0094, dovanojimo sandorį ir 2014-05-29 tų pačių rÅ«sio patalpų kitos dalies pirkimo–pardavimo sandorį.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos kasacinio teismo praktikÄ ir pateikia citatÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014: ,,Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ , tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo, t. y.

CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007). Tačiau vadovaujantis Å¡ia citata nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje pačioje byloje paliko nepakeistÄ nutartį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys, ir konstatavo, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia sutartį pagal CK 1.90, 1.91 straipsnius, ir dar kartÄ pažymėjo, kad ne bet koks, o tik esminis suklydimas gali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį.

Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad sandorio Å¡alies nepakankamas įsigilinimas į sandorio turinį, klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas, kurių egzistavimÄ Å¡is dokumentas patvirtina, negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, nes pripažintina, kad toks asmuo elgėsi nepakankamai apdairiai, rÅ«pestingai, buvo neatidus. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje fotonuotraukomis įrodinėja, kad atsakovas jam klaidingai rodė įėjimÄ Ä¯ patalpas ir po metų jis sužinojo, jog įėjimas yra kitoje vietoje.

Tačiau akivaizdu, jog už paminėtÄ neapdairumÄ , nepakankamÄ susipažinimÄ su perkamu objektu yra atsakingas pats ieÅ¡kovas. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.              Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl suklydimo, jų iÅ¡samiai nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.). TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, sudaranti pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį, yra ta, kad dalį Å¡ių patalpų 2013-07-08 ieÅ¡kovas gavo kaip dovanÄ . CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris.

Tai reiÅ¡kia, kad sandorio sudarymui nepakanka vien tik Å¡alių suderintos valios iÅ¡reiÅ¡kimo, nes bÅ«tina sandorio sudarymo sÄ lyga yra daikto perdavimas. Daikto perdavimo momentas laikomas sandorio sudarymo momentu. CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius. CK 4.49 str. 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo. Dovanojimo institutÄ reguliuojančiose normose įstatymo leidėjas nenumatė specialaus nuosavybės įgijimo momento ar dovanos perdavimo procedÅ«ros. Tai reiÅ¡kia, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju nuosavybės teisė pereina jo perdavimo momentu. Norminiuose aktuose taip pat nėra reglamentuota, kokius konkrečius fizinius veiksmus privalu atlikti nekilnojamojo daikto perdavimo metu.

Praktika susiformavo taip, kad perdavimas laikomas įvykusiu perdavimo faktÄ konstatavus raÅ¡ytiniame dokumente. Toks bÅ«das yra numatytas ir normoje, nustatančioje nekilnojamojo daikto perdavimÄ jo pirkimo–pardavimo atveju (CK 6.398 str.). Todėl įraÅ¡as dovanojimo sutartyje apie dovanojamo daikto priėmimÄ yra pakankamas pripažinti, jog daiktas perduotas, o jo nuosavybė perėjo apdovanotajam. Å alių sudarytos dovanojimo sutarties 3.2 p. buvo numatyta, jog dovanotojas daiktÄ perdavė apdovanotajam, o apdovanotasis jį priėmė prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

Jei toks veiksmas realiai nebuvo įvykęs, tai pagal CK 6.468 str. 1 d. apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovanÄ . Byloje nėra įrodymų, jog jis Å¡ia teise pasinaudojo. Dovanojimo sutartyje buvo nurodytas daikto perdavimas, todėl notaro pavirtinta sutartis pagal CPK 197 str. 2 d. 1 p. yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad priėmęs dovanÄ ieÅ¡kovas tapo Å¡io rÅ«sio patalpų dalies savininku.

KitÄ dalį rÅ«sio patalpų ieÅ¡kovas pirko jau bÅ«damas Å¡ių patalpų savininku, todėl nepagrįsti jo apeliacinio skundo motyvai dėl jo ydingos valios susiformavimo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu, t. y. dėl jo nurodomų aplinkybių dėl suklydimo ir apgaulės. Preziumuojama, jog savininkas realizuoja savo nuosavybes teisę į daiktÄ tuo daiktu naudodamasis, jį valdydamas ir disponuodamas (CK 4.37 str.). Å ioje byloje padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados nėra teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant tapti Å¡ių patalpų bendraturčiu ir nesiÅ«lyti Å¡io turto parduoti kitiems bendraturčiams, nesudaro pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio, nes ieÅ¡kovas atsako už neteisėto, apsimestinio veiksmo neigiamas pasekmes. Civilinėje teisėje galioja principas, jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ieÅ¡kovas dovanotų ir vėliau pirktų patalpų neapžiÅ«rėjo, jam nebuvo perduoti raktai, nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio, nes notaro patvirtintose sutartyse pasirašęs, jog dovanotas ir pirktas daiktas jam perduotas (pirkimo–pardavimo sutarties 5.2–5.3 p.), savo paaiÅ¡kinimÄ paneigė oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d. 1 p.), turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Paminėtais motyvais darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                             Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjos                                                                      Irma Čuchraj                                                                                                                                                           Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė