43579ca8-22d0-400b-98c1-90fcdfb2d548 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1169-671/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00281-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) TELŠIŲAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja A. A., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. J., dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Admituras“ atstovui A.

B., trečiojo asmens UAB „Elotus“ atstovei D. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Admituras“, tretysis asmuo – UAB „Elotus“, dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo. Teismas nustatė: 2020 m. vasario 4 d. TelÅ¡ių apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovės UAB „Gjensidige“ ieÅ¡kinys, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 628,10 Eur iÅ¡mokėtÄ sumÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. name esančiame (duomenys neskelbtini), dėl trÅ«kusio kanalizacijos stovo tarp IV ir V aukÅ¡to, buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, draudimo apsauga galiojo ir įvykio metu. IeÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo 628,10 Eur draudimo iÅ¡mokÄ apdraustų patalpų savininkui. Remiantis ieÅ¡kovės surinkta informacija už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakingas namo administratorius UAB „Elotus“.

Kuriam, kaip atsakingam už žalÄ asmeniui, buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau UAB „Elotus“ geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino. 2020 m. vasario 12 d. UAB „Elotus“ teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, kuriame nurodė, jog ji nėra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. A1-1482 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“, administratoriumi paskirta UAB „Admituras“. Taip pat pažymėjo tai, jog už minėto daugiabučio gyvenamojo namo bÅ«klę yra atsakingi bÅ«tent jo patalpų savininkai, kurie yra tikrieji bendrojo turto objektų valdytojai, bei turi teisę nuspręsti dėl konkrečių Å¡io gyvenamojo namo tvarkymo klausimų. 2020 m. kovo 9 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovės UAB „Gjensidige“ praÅ¡ymas dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama, kuriuo praÅ¡oma netinkamÄ atsakovÄ UAB „Elotus“, pakeisti tinkamu – UAB „Admituru“.

Atsakovė 2020 m. kovo 18 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad kapitaliniai daugiabučio gyvenamojo namo tvarkymo darbai gali bÅ«ti atliekami tik pačių namo gyventojų iniciatyva bei tik iÅ¡ jų asmeninių lėšų. Toks sprendimas priimamas namo gyventojų susirinkime balsų dauguma. Vamzdyno ar jo dalies keitimas – kapitaliniai (ne priežiÅ«ros) darbai, atsirandantys fizinio susidėvėjimo iÅ¡davoje gali bÅ«ti atliekami namo gyventojams pageidaujant.

Vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T1-363 „Dėl gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 9.3 punktu inžinerinės įrangos avarijų atvejais patalpų savininkai privalo leisti avarinės tarnybos darbuotojus, pateikusius tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu patekti į butÄ ir kitas savo patalpas avarijai likviduoti, o nuo 7 val. iki 20 val. administratoriaus vadybininkui, vandens, dujų, Å¡iluminės ir elektros energijos tiekimo įmonių darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, leisti bute ir kitose patalpose atlikti inžinerinės įrangos pažiÅ«rÄ bei patikrinti individualios apskaitos prietaisų rodmenis.

Å iuo konkrečiu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos įmonės, atliekančios namo priežiÅ«rÄ , darbuotojams patekti į patalpas apžiÅ«rėti trÅ«kusį kanalizacijos stovÄ , ko pasėkoje padaryta žala draustam turtui. Atsakomybė atsakovei galėtų kilti tik esant visiems civilinės atsakomybės pagrindams. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės kaltus veiksmus ar neveikimÄ . Taip pat atsakovė negavo visų bÅ«tinų jos kaltę ir nuostolių dydį įrodančių dokumentų (nebuvo pakviesta dalyvauti nustatant avarijos priežastis ir nuostolių dydį).

Atsakovė negali užkirsti kelio tokiems įvykiams – nelaimingiems atsitikimams, nes vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti vamzdyno stovį privačiose patalpose neįmanoma. 2020 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog iÅ¡mokėjusi įmokas nukentėjusiems asmenims, ieÅ¡kovė įstojo į nukentėjusiųjų asmenų vietÄ , bei perėmė jų teises reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kaltininko. Nukentėjusiųjų turtÄ prisiėmė prižiÅ«rėti ir tvarkyti bÅ«tent UAB „Admituras“, o tai kad atsakovė savo pareigoms atlikti pasisamdė trečiuosius asmenis yra atsakovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai.

Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju už padarytÄ Å¾alÄ dėl įvykusio užliejimo yra atsakinga ir kaltę turi prisiimti atsakovė. Ji kaip namo administratorius yra atsakinga už bendrÄ sias pastato inžinerines sistemas, nagrinėjamu atveju – bendrÄ jį kanalizacijos stovÄ . Atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl kanalizacijos remonto darbų nesiėmė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė savo pareigų tinkamu neatlikimu.

Atsakovė, kaip namo administratorius turėjo ne tik patikrinti namo kanalizacijos vamzdžio būklę, bet ir laiku jį suremontuoti, kad neįvyktų avarija. Šiuo atveju atsakovė neveikė pakankamai apdairiai, kaip priklauso verslo subjektui, kad būtų apsaugotas administruojamas turtas. Atsakovė, įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti namo bendrųjų vamzdžių priežiūros ir remonto darbus. Ji netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t. y. namo kanalizacijos vamzdžio, dėl ko jam trūkus buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas.

Taip pat pažymėjo tai, jog atsakovės pozicija nepagrįsta jokiais raÅ¡ytinais įrodymais, nes ji nepateikė jokių jo tinkamÄ priežiÅ«rÄ pagrindžiančių dokumentų. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Admituras“ atstovas A. B. nurodė, kad UAB „Admituras“ yra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorius. Veikdamas kaip administratorius daro viskÄ , kas numatyta jo darbo reglamentuose ir įstatymuose. Numatyti visų bendro naudojimo sistemų gedimų yra neįmanoma.

Dėl avarijos žino tiek, jog buvo apipiltas butas. AvarijÄ likvidavo UAB „Elotus“, kurį samdo pagal sutartį, apmokėta buvo iÅ¡ namo kaupimo fondo. Gedimas įvyko ne dėl administratoriaus ar techninio prižiÅ«rėtojo kaltės, o todėl kad susidėvėjo fasoninė detalė ir įvyko įvykis, kurio apžiÅ«ros metu nebuvo galima numatyti, kadangi įtrÅ«kimas atsirado vietoje kuri yra užtaisyta, uždengta konstrukcijomis. Sprendimus dėl kapitalinio remonto ir kitų investicijų priima gyventojai.

UAB „Elotus“ maždaug kas mėnesį apžiÅ«ri ir tikrina bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Trečiojo asmens UAB „Elotus“ atstovė D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi bÅ«tina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Namo administratorius tik padeda savininkams įgyvendinti sprendimus, kuriuos jie priima balsuojant, jis yra kaip tarpininkas. IÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ dėl galimybės sumokėtÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kalto asmens.

Taip pat ieÅ¡kovė, kaip draudimo kompanija savo veikloje turėtų elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu. Žala nėra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo kalta atsakovė ir tik nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus galima bÅ«tų kalbėti apie kaltę. Atsakovės kaltės Å¡iuo atveju nėra, kadangi neįmanoma užkirsti kelio tokiems įvykiams ir tikrinti vamzdynus, kurie yra žmogaus privačioje nuosavybėje.

Praktika rodo, jog tokie įtrÅ«kimai atsiranda staiga, todėl periodinis stebėjimas Å¡iuo aspektu yra mažai informatyvus. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų įrodančių, jog atsakovė neatliko savo pareigų numatytų įstatymuose, kadangi patikrinimai daromi, aktai raÅ¡omi. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė neatsakingai pildo dokumentus, viskas yra taisoma, kečiama, namo techninis prižiÅ«rėtojas nebuvo kviečiams pildant aktÄ . Liudytojas E. Å . teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Grįžus namo rado užlietÄ butÄ ir paskambino UAB „Elotus“ dispečerei, kurios telefonÄ rado skelbimų lentoje. Jis gyvena antrame aukÅ¡te, pagalba atvažiavo labai greitai, kol laukė, bėgo per kaimynus žiÅ«rėti kas atsitiko. PaaiÅ¡kėjo, jog nelaimė įvyko 5 aukÅ¡te, užpylė juos ir laiptinės sienas. Kiek žino kaltas ne gyventojas, o kanalizacija. Buvo atėjusi atstovė su klausimais apie vamzdynų keitimÄ , tačiau pinigai yra panaudoti laiptinės remontui, todėl nėra iÅ¡ ko keisti vamzdynų.

Yra sutarta, jog kai sukaups pakankamai, administratorė praneÅ¡ ir bus keičiami vamzdžiai. Niekam priekaiÅ¡tų neturi, viskas padaryta laiku, greit atvažiavo pagalba, paaiÅ¡kino kaip elgtis jei dar kartÄ taip nutiktų. IeÅ¡kinys atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi.

BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 16 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp IV ir V aukÅ¡tų trÅ«ko vandens stovas ir buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl buto užliejimo priežasties, nors 2020 m. kovo 20 d. praneÅ¡ime apie įvykį kaip nustatytas ar numanomas įvykio kaltininkas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) butas, vėliau UAB „Elotus“ ir galiausiai UAB „Admituras“. Patalpos buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT Nr. 2710013), kurio draudimo apsauga galiojo įvykio metu. IeÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo 628,10 Eur draudimo iÅ¡mokÄ apdraustų patalpų savininkui E. Å ..

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakingas namo administratorius UAB „Admituras“ ir jis privalėjo užtikrinti tinkamÄ vamzdžių funkcionavimÄ , todėl ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokėtų sumų gražinimo pareiÅ¡kė bÅ«tent atsakovei UAB „Admituras“. IeÅ¡kovė, nurodydama, kad atsakovė yra įrenginio – trÅ«kusio vandens stovo, dėl kurio trÅ«kumų atsirado žala, valdytoja, atsakovės atsakomybę grindžia CK 6.266 straipsniu.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi, pagal Å¡iÄ teisės normÄ griežtoji atsakomybė konkrečiam asmeniui gali bÅ«ti taikoma tik jeigu asmuo yra statinio savininkas arba valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ , t. y. kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018).

Teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar atsakovei buvo perduota teisė savarankiÅ¡kai valdyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus.

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso Å¡io namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 8 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Funkcijos, kurias atlieka administratorius įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, įtvirtintos Nuostatų 4 punkte. Pagal jį administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sÄ raÅ¡Ä (4.1 punktas), sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä (4.2 punktas), organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ (4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ , apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifÄ ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ (4.5 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas), dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedÅ«rose (4.7 punktas), rengia, teikia patalpų savininkams pasiÅ«lymus dėl energijÄ taupančių priemonių įgyvendinimo ir Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (4.8 punktas), Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu dėl namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo Å¡ildymo bÅ«do keitimo, namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo pagal Å¡iai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, Å¡ilumos paskirstymo metodo, karÅ¡to vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus, atlieka namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo Å¡ildymo sezonui kontrolę (4.9 punktas), apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitÄ (4.10 punktas), vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu (4.11 punktas), rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitÄ (4.12 punktas), skelbia informacijÄ apie savo veiklÄ (4.13 punktas), užtikrina valstybinės vėliavos iÅ¡kėlimÄ (4.14 punktas).

Nuostatų 7 punkte nustatomos administratoriaus pareigos įgyvendinant nurodytas funkcijas. Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti administratoriui suteiktos valdymo teisės turinį, iÅ¡skirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, (7.7 punktas).

Teismas, įvertinęs Nuostatuose įtvirtintas administratoriaus funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, konstatuoja, kad administratoriui nesuteikta teisė savarankiÅ¡kai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiÅ¡kai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė keliÄ grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sÄ lygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio dalyje nustatytų sÄ lygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trÅ«kumais, lėmusiais žalos padarymÄ .

Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, visų pirma bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, nulėmusias ieÅ¡kovės patirtos žalos atsiradimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. A1-2812 atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore (CK 4.84, 4.240 straipsniai). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas, turi užtikrinti Å¡io objekto priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.

Å iame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nėra nuostatų apie tai, kad administratoriui bendro naudojimo objektai perduodami savarankiÅ¡kai valdyti, prieÅ¡ingai – jame kalbama pagrinde apie techninės priežiÅ«ros organizavimÄ , ir nurodoma (kaip ir minėtose CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatose), kad sprendimus dėl Å¡io objekto keitimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo, modernizavimo ir pan. gali priimti ne administratorius (atsakovė), o tik daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkai. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad atsakovei nurodytais teisės aktais buvo perduota ne minėto daugiabučio bendro naudojimo objektų savarankiÅ¡ko valdymo, o tik techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo (-ų) nurodymus funkcija, todėl atsakovė negali bÅ«ti pripažinta bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir name trÅ«kusio kanalizacijos stovo) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kaip to reikalauja ieÅ¡kovė.

Aplinkybė, kad bÅ«tų kilusi grėsmė kanalizacijos stovo iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigÄ atsakovei imtis veiksmų, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu negalima ir ieÅ¡kinys Å¡iuo pagrindu atmestinas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje remiasi ir CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl teismas mano, jog, atskleisdamas bylos esmę, turi pasisakyti ir dėl atsakovės atsakomybės bendrais pagrindais klausimo.

Pagal 6.263 CK straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sÄ lygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis.

Dėl žalos fakto ir dydžio byloje ginčo nėra. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobÅ«džio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė.

Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iÅ¡ teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė kuo pasireiÅ¡kė atsakovės neteisėti veiksmai, kokiais veiksmais kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus pažeidė arba ko atsakovė neatliko, nors turėjo. Atvirkščiai, iÅ¡ aptartų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, tinkamai užtikrino jai pavestas namo administratoriaus pareigas.

Kaip matyti iš byloje esančio Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo duomenų, pastato būklės apžiūros vyksta periodiškai, paskutinė apžiūra prieš 2019 m. kovo 16 d. draudiminį įvykį buvo 2019 m. vasario 28 d., kurios metu buvo pastebėti šie defektai: 1 laiptinėje 5 aukšte netvarkinga elektros instaliacija, 1 laiptinėje ir rūsyje elektros gedimas ir 1 laiptinėje netvarkingas šildymo stovas. Taip pat pateiktas 2019 m. kovo 14 d. statinio apžiūros aktas Nr. 88, patvirtina, jog buvo atlikta statinio apžiūra.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, o jiems nesant nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos apliejus butÄ . IeÅ¡kovei Å¡ių aplinkybių neįrodžius, teismas laiko, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, nes nėra visų bÅ«tinų jos taikymo sÄ lygų. Todėl ieÅ¡kinys Å¡iuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, nusprendžia:

IeÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja A. A.