4356901a-0383-405a-997e-3fe79cfeebc8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                                    Civilinė

byla Nr. 2A-301-275/10

Teisėjas Andrius Ignotas                                     Procesinio

sprendimo kategorija 42.10.; 45.5.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 14 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant J.Å trimeikienei,

dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. N.Å mitui, trečiajam asmeniui T. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo T. K.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 095,82 Lt skolos, bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-12-31 butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ nesumokėta 3 095,82 Lt suma. Buto Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str. ir 1.71 str. reikalavimus ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-09-01 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 095,82 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 3 095,82 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2009-03-18 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 688 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju dėl Å¡ilumos energijos tiekimo butui nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sÄ lygas, todėl laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sÄ lygas su buto savininku, t.y. atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe (CK 6.384 str.).

Tokio teisės aiškinimo laikosi ir formuojama teismų praktika (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, Vilniaus apygardos teismo 2008-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-319/2008, Vilniaus apygardos teismo 2008-04-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A42-152/2008, kt.). Teismas atsakovo argumentus, jog buvo susitarimas tarp šilumos tiekėjo, patalpų savininko (nuomotojo) bei nuomininko, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, laikė nepagrįstais faktiniais duomenimis.

Nenustatė, kad T. K. bÅ«tų kreipusis į tiekėjÄ su praÅ¡ymu sudaryti sutartį. Tačiau tarp ieÅ¡kovo ir buto nuomininkės nebuvo pasiekta susitarimo dėl individualių Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sÄ lygų. IeÅ¡kovas ir buto nuomininkė neatliko konkliudentinių veiksmų, patvirtinančių Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ . Byloje nėra įrodymų, kad buto nuomininkė T. K. per visÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį nors kartÄ bÅ«tų mokėjusi už teiktÄ Å¡ilumos energijÄ .

Teismas motyvavo, kad 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių susitarimas dėl energijos pirkimo-pardavimo sÄ lygų, nes tai yra teisės aktas skirtas kito juridinio asmens veiklai reglamentuoti. Atsakovas nepagrįstai ginče vadovavosi CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nes Å¡ių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alių teisinius santykius, t.y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.

Teismas laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais atsakovo argumentus dėl to, kad jis, nuomodamas bÅ«stÄ , veikia nekomerciniais tikslais, kadangi civiliniuose teisiniuose santykiuose savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai (CK 2.36 str.).

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, yra suformavęs praktikÄ , jog bÅ«tina nustatyti galutinį energijos vartotojÄ .

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nesant raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties tarp buto nuomininko ir Å¡ilumos tiekėjo, už tiekiamÄ Å¡ilumÄ turi atsiskaityti buto savininkas, netinkamai pritaikė Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas bei neįvertino visų reikÅ¡mingų bylos faktinių aplinkybių. Å iuo atveju svarbu pažymėti, jog atsižvelgiant į sutarties laisvės principÄ , Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviu gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas, bet ir nuomininkas.

Å ilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar minėtas susitarimas buvo sudarytas, ar ne. CK 1.17 str. 1 d. numato sandorių formas - sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 1.17 str. 2 d. detalizuoja sandorio sudarymÄ konkliudentiniais veiksmais ir numato, jog sandoris laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.

Taigi įvertinus UAB „Vilniaus energija“ veiksmus laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi laikė buto nuomininkÄ ir bÅ«tent tarp nuomininko ir UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Å¡alių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, o nuomininkas jÄ vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iÅ¡ sandorio kylančiÄ prievolę - už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ mokėti nustatytais terminais.

IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“, įsiskolinimÄ skaičiuodamas fiziniams asmenims (vienam asmeniui), sÄ skaitas pateikdamas gyvenamųjų patalpų nuomininkams ir kt. savo veiksmais pripažino, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių Å¡alimi yra ne atsakovas, bet buto nuomininkas. Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama atitinkamus duomenis apie nuomininkus, niekada negaudama sÄ skaitų dėl apmokėjimo už Å¡ilumos energijÄ negalėjo ir neturėjo laikyti, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi yra ne buto nuomininkas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp buto nuomininko, buto savininko ir šilumos tiekėjo nėra sudaryto susitarimo, kas turi būti laikoma šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai nurodoma, koks konkrečiai turi būti susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko. Tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“.

Minėto sprendimo 1 punktu yra patvirtinti pavyzdiniai sutarčių projektai. Taip pat Å¡io sprendimo 2 punktu nuspręsta įpareigoti SP AB Vilniaus Å¡ilumos tinklų generalinį direktorių iki 2001-03-31 sudaryti Å¡ilumos energijos, karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo eksploatavimo sutartis su UAB, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Remiantis minėtu sprendimu, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sudaryti minėtas sutartis. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo pareigos neįvykdė.

Taip pat minėto sprendimo atitinkamai 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 numatė, kad UAB, eksploatuojančios namus, teikia SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ informacijÄ apie pasikeitusius gyvenamųjų namų negyvenamųjų patalpų, esančių bendrovės balanse, nuomininkus ir savininkus, duomenis apie įrengiamas papildomas Å¡ildomas gyvenamÄ sias ar negyvenamÄ sias patalpas anksčiau apgyvendintuose namuose, taip pat duomenis apie gyvenančių (įregistruotų) gyventojų skaičių butuose. Taigi laikytina, kad tarp SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ (bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju.

Esant minėtam susitarimui, nėra pagrindo įsiskolinimÄ priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. VisiÅ¡kai neteisinga ir nesÄ Å¾ininga priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės vien tik nuosavybės tiesės pagrindu. Be to, tokiu bÅ«du bÅ«tų formuojama ydinga teismų praktika, kai faktinis energijos vartotojas nebÅ«tų įpareigotas apmokėti už faktiÅ¡kai suvartotÄ energijÄ , nors tokia jo pareiga kyla tiek iÅ¡ teisės aktų nuostatų analizės, tiek iÅ¡ teismų praktikos.

Formuojama praktika, kai tokiais atvejais skolas tektų apmokėti savininkui, bet ne nuomininkui, pažeistų ne tik teisės aktų reikalavimus, bendruosius teisės principus, bet taip pat bÅ«tų visiÅ¡kai nesÄ Å¾ininga, nepagrįsta ir neteisinga kitų miesto gyventojų atžvilgiu. Tokiu atveju susidariusi situacija bÅ«tų palanki socialinio bÅ«sto nuomininkams ir toliau vengti jiems priklausančių mokesčių mokėjimo. Tokia praktika visiÅ¡kai ignoruotų galiojančių teisės aktų nuostatas, numatančias, jog už energijÄ mokesčius apmoka nuomininkas, o nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nuomininko iÅ¡ieÅ¡komi įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tinkamu atsakovu byloje turi bÅ«ti laikomas buto nuomininkas, su kuriuo UAB „Vilniaus energija“ pati konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir kuris naudojosi ieÅ¡kovo tiekiama Å¡iluma. Pats nuomininkas turi apmokėti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ (CK 6.388 str.). Apeliantas pažymi, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad UAB „Vilniaus energija“ apie susidariusį įsiskolinimÄ neinformuodavo Vilniaus miesto savivaldybės, nors reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė nuo 2006 m. lapkričio mėnesio.

CK 6.38 str. 3 d. numato Å¡alių pareigÄ kooperuotis. Be Å¡ios normos, prievolės Å¡alių pareiga bendradarbiauti specialiai pabrėžiama CK 6.64 str. (kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu dėl nepakankamo jo bendradarbiavimo skolininkas negali jos įvykdyti); 6.200 str. (bet kokio sutarties Å¡alių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis); 6.208 str. (bet kokios sutarties Å¡alių pareiga bendradarbiauti Å¡alinant sutarties įvykdymo trÅ«kumus). Å iuo atveju ieÅ¡kovas per visÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį niekada nesikreipęs į atsakovÄ , nepateikęs sÄ skaitų, kurių pagrindu bÅ«tų apskaičiuoti mokesčiai už ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas, laikytina, pažeidė kooperavimosi principÄ ir elgėsi nesÄ Å¾iningai.

CK 6.248 str. 4 d. numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.259 str. numatanti galimybę skolininkÄ atleisti nuo atsakomybės arba jÄ sumažinti, jei prievolė neįvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, ir neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo mokėtinoje skaičiuoklėje nurodytas asmenų skaičius yra 3.

Apeliantas mano, kad nuomojame bute gyvenančių asmenų skaičius yra reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl susidariusios skolos dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr. 79/76 patvirtintomis Vandens vartojimo normomis RSN 26-90, kurios taikomos tuo atveju, jeigu bute neįrengti vandens apskaitos prietaisai, yra nustatyta tam tikra vandens suvartojimo norma vienam gyventojui per parÄ . Taigi akivaizdu, kad skaičiuojant įsiskolinimÄ už karÅ¡tÄ vandenį, ieÅ¡kovas, tais atvejais, kai neįrengti apskaitos prietaisai, remiasi bÅ«tent Å¡iomis vandens suvartojimo normomis, todėl yra ypač svarbu žinoti tikslų gyventojų skaičių, deklaravusių gyvenamÄ jÄ vietÄ tam tikrame bute.

UAB „Vilniaus energija“ siekia prisiteisti susidariusį įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokiais duomenimis remiantis ieÅ¡kovas skaičiuoja įsiskolinimÄ už karÅ¡tÄ vandenį ir Å¡ildymÄ 3 asmenims, bei nepateikia Gyventojų registrų tarnybos pažymos patvirtinančios kiek iÅ¡ tikrųjų asmenų gyvena bute (duomenys neskelbtini). Remiantis Å¡iais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį pilnai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-09-01 sprendimu UAB „Vilniaus energija“ naudai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 688 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 595 Lt advokato pagalbai apmokėti (procesinių dokumentų parengimo iÅ¡laidos). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė aukščiau nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nepagrindę tokių iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, buvo pateiktas nesudėtingo turinio ieÅ¡kinys, kuriam suraÅ¡yti specialių žinių neprireikė bei iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės. Atsižvelgiant į tai, kad teismuose yra nagrinėjama daug analogiÅ¡kų bylų dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, kuriose ieÅ¡kovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, akivaizdu, kad procesiniams dokumentams parengti Å¡iose bylose nereikia daug specialių žinių.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 595 Lt už procesinių dokumentų parengimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir yra pagrindas Å¡iÄ praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažinti.

IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Å¡iam ginčui turėtų bÅ«ti taikomi CK 6.586 str. 1 d., Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876, nes nurodytos teisės normos negali bÅ«ti taikomos Å¡ilumos energijos tiekėjo ir vartotojo tarpusavio santykiams reguliuoti, Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja bendrosios CK normos ir specialiosios normos, t.y.

Å ilumos Å«kio įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai, nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiÅ¡kiai suformavęs precedentÄ , kas privalo atsiskaityti už Å¡ilumos paslaugas, jei nuomininkas nėra sudaręs raÅ¡ytinės individualios Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo vieninteliu sprendimu, kuris pagal CPK 4 str. negali bÅ«ti laikomas precedentu analogiÅ¡kose bylose.

Be to, Vilniaus apygardos teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra vienareikÅ¡mė, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kadangi atsakovui priklausančio buto Å¡ildymo prietaisai ir karÅ¡to vandens sistema prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, nesant sutarties su individualiomis sÄ lygomis, pripažįstama, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta pagal standartines sÄ lygas ir pagal jas Å¡ilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu prievolę sumokėti už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , yra buto savininkas.

Dėl to teismas teisingai konstatavo, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas. Apelianto argumentas, kad už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ turi mokėti ne savininkas, o gyventojas neatitinka jokių protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų, Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 25 d. Taip pat paminėtina, kad 2008-09-30 Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikta pretenzija „Dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas“ Nr. 893, kuria Vilniaus miesto savivaldybė buvo informuota apie įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ , tiektÄ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

Taigi, apelianto teiginys, kad UAB „Vilniaus energija“ nebendradarbiavo su Vilniaus miesto savivaldybe, sprendžiant

atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ klausimus, t.y. neinformavo apelianto apie susidariusį įsiskolinimÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovas pažymi, kad Vilniaus

miesto valdybos 2001-03-01 sprendimas Nr. 356 ginčo atveju netaikytinas, kadangi Å¡iuo sprendimu buvo nustatytas reikalavimas sudaryti Å¡ilumos teikimo sutartis su įmonėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, o ne su fiziniais asmenimis. Taip pat apeliantas nepagrįstai remiasi nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jose buvo sprendžiami klausimai dėl apmokėjimo už elektros energijÄ , taip pat ir tuo atveju, kai patalpos buvo užimtos neteisėtai. Pažymėtina, kad nei Å ilumos Å«kio įstatymas, nei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai tiksliai neįvardija, kokiu adresu turi bÅ«ti siunčiamos sÄ skaitos už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, todėl jis pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ siunčia sÄ skaitas tuo adresu, kuriuo yra tiekiama Å¡ilumos energijÄ , o atsakovas niekuomet neprašė siųsti sÄ skaitos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jam. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentÄ , kad atsakovas vykdydamas socialinio bÅ«sto nuomÄ veikia nekomerciniais pagrindais ir nėra atsakingas už socialinio bÅ«sto nuomininkų skolas jam. Taip pat teismas pagrįstai priteisė jo

turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos

advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo

teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Å ias iÅ¡laidas sudarė procesinių dokumentų parengimas, bylos medžiagos rengimas ir dalyvavimas 2009-05-19,

2009-07-02 teismo posėdžiuose, komunikacijos išlaidos (degalai, telefoniniai pokalbiai su ieškovo atstovais, kurjerio paslaugos). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šilumos energijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai nėra sudėtingi ir nereikalaujantys specialių žinių, nes operatyviai ir greitai pateikti teismui reikalaujamus dokumentus gali tik asmenys, susipažinę ir įsigilinę į šiuos ginčus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Skundas  atmestinas.

Atsakovo skundas buvo priimtas Vilniaus m. 1 apylinkės teisme 2009-09-24 , t.y. kol dar nebuvo iÅ¡nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame teisme kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio mėn. 9 d. sprendimo. Kadangi Å¡is apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-04 nutartimi ir paliktas galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-02-06 sprendimas, todėl  atsakovo skundo argumentai dėl to, kad vienoje iÅ¡ apygardos teismo nutarčių buvo  suformuota kitokia teisės normos – LR CK 6.584 straipsnio 1 dalies praktika, yra nereikÅ¡mingi, apeliantas remiasi apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuri buvo pripažinta nepagrįsta kasacinės instancijos teismo ir panaikinta. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 sprendimu, nepagrįsti, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, iÅ¡nagrinėjus analogiÅ¡kas bylas, buvo kitokia, t.y. 2008 m. sausio mėn. 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus m. savivaldybės atsiliepime į kasacinį skundÄ nurodytÄ argumentÄ , kad Vilniaus m. savivaldybė, vykdydama socialinio bÅ«sto nuomÄ nekomerciniais pagrindais,  negali bÅ«ti atsakinga už trečiųjų asmenų, t.y. socialinio bÅ«sto nuomininkų skolas UAB „Vilniaus energija“. Nutartyje nurodyta, kad, bylÄ nagrinėję teismai, spręsdami Å¡alių ginÄÄ dėl atsiskaitymo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , pažeidė Å¡ilumos pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė,  kad savivaldybė, t.y. patalpų, kurioms tiekiama Å¡iluma, savininkė, neturi atsakyti Å¡ilumos tiekėjui už netinkamÄ prievolės atsiskaityti už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , vykdymÄ . Tai, kad kasacinės instancijos teismo praktika buvo suformuota kitokia, nei priimtu 2009-06-09 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, apylinkės teismas  neturėjo pagrindo neatsižvelgti į aukščiausios teisminės instancijos suformuotÄ Ä¯statymo taikymo praktikÄ . Â

 Apeliantas, nurodydamas skunde Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , pateikia  nutartis, kurios buvo  priimtos 2005-2008 metais ne analogiÅ¡kose bylose, be to,  neatsižvelgia į paskutiniÄ sias  kasacinio teismo nutartis, aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias   atsakomybę Å¡ilumos tiekėjui už nevykdymÄ prievolės atsiskaityti už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .  PrieÅ¡ priimant teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-07-09 jau buvo iÅ¡nagrinėjęs apelianto skundÄ kitoje  civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybei dėl skolos už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ priteisimo ( civilinė byla Nr. 3K-3-280/2009 ). Atsakovas nenurodo Å¡ios nutarties, kaip suformavusios vieningÄ pastarųjų metų kasacinio teismo praktikÄ , nutarties, kurioje nurodyta, kad teismas nuosekliai laikosi teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimų, iÅ¡dėstytų kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 ( civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2008).

Atsakovo skundo argumentas, jog SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“, buvo įsipareigojęs  sudaryti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo eksploatavimo sutartis su UAB, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, nepagrįstas dėl to, kad  šioje byloje reikÅ¡minga aplinkybe yra tai, ar ieÅ¡kovas nebuvo sudaręs sutarčių dėl Å¡ilumos tiekimo su butų nuomininkais ir numatęs atsakomybę už pareigų nevykdymÄ , tačiau ieÅ¡kovo ir bendrovių, eksploatuojančių gyvenamuosius namus, susitarimai su ieÅ¡kovu, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad tarp jų turėjo bÅ«ti sudarytos Å¡ilumos energijos, karÅ¡to

vandens tiekimo ir nes ir šildymo eksploatavimo sutartys, neleidžia daryti išvados, kad šiose sutartyse turėjo būti numatyta pareiga nuomininkams būti

atsakingais už pareigos apmokėti už suteiktÄ paslaugÄ nevykdymÄ Å¡ilumos tiekėjui.

Apeliantas nurodo nepagrįstus argumentus, jog nesÄ Å¾ininga ir neteisinga kitų miesto gyventojų atžvilgiu, kad  už faktinį energijos vartotojÄ Â skolas tektų apmokėti savininkui, kad tokia situacija palanki socialinio bÅ«sto nuomininkams, jie gali ir toliau vengti jiems priklausančių mokesčių mokėjimo. Teismų praktikoje ( civilinėse bylose Nr. 3K-3-3/2008 ir 3K-3-/280/2009) suformuotose teisės normų taikymo taisyklėse nėra  iÅ¡vados, jog skolas turi prisiimti bÅ«sto savininkas. Tai, kad bÅ«sto savininkas turi vykdyti pareigÄ , atstovaudamas miesto gyventojų interesus, atlikti savo funkcijas - iÅ¡ bÅ«sto nuomininkų-skolininkų iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtas sumas už suteiktas Å¡ilumos tiekimo paslaugas,  reiÅ¡kia, kad bÅ«sto nuomininko pareiga mokėti už suteiktas paslaugas tenka ne savivaldybei, o bÅ«sto nuomininkui. Atsakovo nevykdymas pareigos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų jų nesumokėtas už paslaugas sumas negali bÅ«ti pagrindu perduoti Å¡ias funkcijas Å¡ilumÄ tiekiančiai bendrovei. Atsakovas gali imtis ir kitokių priemonių skolininkų atžvilgiu, t.y. susitarti, kad su skolininku bÅ«tų nutraukiama nuomos sutartis ne tik jam nemokant nuomos mokesčio, bet ir kitų mokesčių, todėl tik nuomojamo bÅ«sto savininkas, kaip turintis visas teises nuomininko atžvilgiu, gali bÅ«ti atsakingas už pareigos nevykdantį nuomininkÄ .

Atsakovas privalo turėti duomenis apie asmenis, gyvenančius jo nuomojamame bute. Atsakovo pareiga patiekti byloje duomenis apie tai, kiek asmenų gyvena nuomininkui iÅ¡nuomotame bute, nuo kokiam asmenų skaičiui turi bÅ«ti skaičiuojamos karÅ¡to vandens patiekimo iÅ¡laidos. Teigdamas, kad duomenis apie gyventojų, kurie gauna karÅ¡to vandens paslaugÄ , skaičių, turi patiekti nuomininkas, atsakovas turėjo patiekti byloje įrodymus, kokius duomenis patiekė ieÅ¡kovui nuomininkas, kokiam skaičiui asmenų, remiantis tokiu nuomininko praneÅ¡imu, turėjo bÅ«ti skaičiuojami mokesčiai. IeÅ¡kovai pateikti duomenys apie gyventojų skaičių bute yra pakankami, teismas neprivalėjo siÅ«lyti jam teikti papildomus įrodymus Å¡iai aplinkybei įrodyti, kai atsakovas jokių duomenų apie gyventojų skaičių byloje neteikė.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu  – 595 Lt advokato pagalbai apmokėti

yra atitinkančios advokato darbo ir laiko sÄ naudas Å¡ioje byloje ( LR CPK 98 str. 2 d. ), jos nėra didesnės,  nei numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ

(paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių.  Tai, kad atsakovas byloje teikė didelės apimties atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ( b.l. 20-30), į kuriuos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus byloje

pateikė ieÅ¡kovo atstovas ( b.l. 36-43), padidino advokato darbo laiko sÄ naudas. Be to, ieÅ¡kovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje 2009-05-19 ir 2009-07-02 , todėl priteista suma nėra per didelė.

   IeÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas dalinai. Â

IeÅ¡kovo atstovas prašė priteisti 1210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme bei už atsiliepimo paruoÅ¡imÄ , teismas šį praÅ¡ymÄ tenkina dalinai, pripažindamas, kad

300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų suma atitinka darbo laiko sÄ naudas. Tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį ir apeliaciniame skunde nurodyti analogiÅ¡ki argumentai ieÅ¡kinio atmetimui,  ieÅ¡kovo atstovo paruoÅ¡tas tik vienas dokumentas ( atsiliepimas į apeliacinį skundÄ ) , atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti žymiai mažesnės, nei už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. Be to, paÅ¡to iÅ¡laidos byloje sudarė 9,95 Lt, jos priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. , teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo

1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui   UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo  Vilniaus miesto savivaldybės 300 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš  atsakovo  Vilniaus miesto savivaldybės 9,95 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                           Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                 Neringa

Švedienė

                                                                                            Petras

Jaržemskis