2019-05-22 Nr. DBT-67-3-61-3-00399-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
Legislator headnote
AI generated2019-05-22 Nr. DBT-67-3-61-3-00399-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. ĮV-988 „Dėl darbo drausmės pažeidimo tyrimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą.
Full text
Teismingumo byla Nr
Teismingumo byla Nr. T-20/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00399-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2019 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. ĮV-988 „Dėl darbo drausmės pažeidimo tyrimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad užima biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“, kurios savininkė yra valstybė, generalinio direktoriaus pareigas. 2015 m. spalio 30 d. pareiškėjas su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pasirašė terminuotą darbo sutartį Nr. 16-1-2015, pagal kurią jis priimtas dirbti BĮ „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“ generaliniu direktoriumi penkerių metų kadencijai, t. y. iki 2020 m. lapkričio 4 d. Ginčijamu atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-988 „Dėl darbo drausmės pažeidimo tyrimo“, vadovaujantis Darbo kodeksu bei atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 3 d. išvadą „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus M. B. darbo pareigų pažeidimo“ Nr. A9-415, buvo sprendžiama dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrįstumo. Minėto įsakymo 4 punktu buvo nuspręsta neleisti pareiškėjui dirbti antraeilėse pareigose viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“, kai tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėjas skunde nesutiko su nurodyto įsakymo 4 punktu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Teismas pažymi, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos yra susiklostę darbo teisiniai santykiai terminuotos darbo sutarties pagrindu. Lietuvos nacionalinio dramos teatro nuostatai (8.2 punktas), Profesionaliojo scenos meno įstatymas (11 straipsnio 1-3 punktai) patvirtina, kad pareiškėjas yra skiriamas į pareigas konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o su konkursą laimėjusiu vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. Taigi, pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį, jo darbo santykius su atsakovu, įskaitant darbo drausmės pažeidimų tyrimą, reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl sprendžiant dėl ginčijamos įsakymo dalies teisėtumo bei pagrįstumo, administracinis teismas turėtų vertinti išimtinai su darbo santykiais susijusius klausimus, kas neatitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje nustatytų bylų priskirtinumo administraciniams teismams taisyklių.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Aptariamu atveju pareiškėjas eina BĮ „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“ generalinio direktoriaus pareigas. Tarp pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos yra susiklostę darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu. Kadangi pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas, jis dirba pagal darbo sutartį, todėl darytina išvada, kad šis ginčas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. ĮV-988 „Dėl darbo drausmės pažeidimo tyrimo“ 4 punkto, kuriuo neleista pareiškėjui dirbti antraeilėse pareigose viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“, kai tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą, teisėtumo yra kilęs ne iš valstybės tarnybos santykių, bet iš darbo teisinių santykių.
Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi šiuo atveju ginčas kyla iš darbo teisinių santykių, jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys