4355ee4e-201c-47cb-8872-b7a41ed6ff0f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                                       Civilinė byla Nr. 2A-87-459/2016Teisėja Genovaitė Vaizgelienė                                                       (Proceso Nr. 2-06-3-11439-2013-5)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.1;                                                                                               1.3.6.3.2; 1.3.9.2.1; 3.3.1.18      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS                                                                                                                  S P R E N D I M A S 2016 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, dalyvaujant sekretorei Sigitai Moncevičienei, ieškovo atstovei advokatei S. B., atsakovės UAB ,,Gretimybė“ atstovui advokatui O.

D. (O. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Gretimybė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. B. (S. B.) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gretimybė“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Gretimybė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. B. darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu atsakovės 2013-08-16 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, pripažinti neteisėtu atsakovės 2013-10-21 įsakymÄ dėl 2013-08-16 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo papildymo, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ UAB „Gretimybė“, priteisti iÅ¡ atsakovės 30000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 1997 m. birželio mėn. dirbo UAB „Gretimybė“ vadybininku, taip pat yra Å¡ios įmonės akcininkas, jam priklauso 1/3 visų akcijų. 2013-07-22 ieÅ¡kovui už tarnybinės elektroninės paÅ¡to dėžutės naudojimÄ asmeniniais tikslais laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. PaaiÅ¡kino, kad nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2013-09-10 sprendimu panaikino 2013-07-22 UAB „Gretimybė“ įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. 2013-09-09 sužinojo, jog 2013-08-16 ieÅ¡kovui yra paskirta dar viena drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo dėl to, kad darbo metu ieÅ¡kovas lankosi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su darbu nesusijusiose svetainėse.

Pažymėjo, kad minėtuose įsakymuose nėra nurodyta, kokį darbo drausmę reglamentuojantį norminį aktÄ ieÅ¡kovas savo veiksmais pažeidė. Be to, Å¡ios dvi drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skirtos už vienÄ ir tÄ patį pažeidimÄ â€“ netinkamÄ naudojimÄ si darbo kompiuteriu, o tai yra draudžiama įstatymo. Be to, 2013-10-23 sužinojo, kad atsakovė 2013-10-21 priėmė įsakymÄ dėl 2013-08-16 įsakymo papildymo, kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. Mano, kad Å¡is įsakymas priimtas pažeidžiant DK 234, 238, 240, 241 straipsnių nuostatas.

Nurodė, kad dėl priimtų neteisėtų ginčijamų įsakymų patyrė didelį moralinį ir dvasinį sukrėtimÄ , prarado darbingumÄ , jam pakilo spaudimas, turėjo lankytis pas medikus, buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, rekomenduotas gydymas, dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 30000,00 Lt. Atsakovė UAB „Gretimybė“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-09-10 sprendimÄ darbo byloje Nr. DGKS-3314 bei palikti galioti UAB „Gretimybė“ 2013-07-22 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo panaikintas 2013-07-22 atsakovės įsakymas dėl drausminės nuobaudos S. B. skyrimo. Mano, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai. Nurodė, kad 2013-05-10, pagal įmonės direktoriaus nurodymÄ atlikęs įmonės darbuotojų darbo elektroninio paÅ¡to dėžučių patikrinimÄ , informacinių technologijų inžinierius pranešė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. rastas ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas ne darbo reikalais.

Taip ieÅ¡kovas pažeidė Pareiginių nuostatų vadybininkui 1.4, 1.5, 2.1 punktus bei Darbo tvarkos taisyklių 1.2.1, 1.2.2, 1.2.5 papunkčius, teršė pagrindinį bendrovės telekomunikacijų resursÄ , darbo metu užsiėmė asmeniniais reikalais, tvarkė kitos įmonės reikalus. PasiaiÅ¡kindamas ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti, kodėl darbo metu susiraÅ¡inėja ne darbo reikalais, kadangi neprisimena; pateikus susiraÅ¡inėjimo kopijÄ , paaiÅ¡kinti taip pat nieko negalėjo. IeÅ¡kovas savo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kinti negalėjo todėl, kad pažeidimas buvo akivaizdus.

Taip pat nurodė, kad nepraleido Å¡eÅ¡ių mėnesių termino drausminei nuobaudai skirti, kadangi paskutinis susiraÅ¡inėjimas nurodytu laikotarpiu aptiktas 2013-01-26 datos. Be to, informacinių technologijų specialisto patikrinimai yra atliekami periodiÅ¡kai, todėl turi bÅ«ti vertinami kaip revizija ar auditas, o per šį patikrinimÄ paaiÅ¡kėjusiam pažeidimui turi bÅ«ti taikomas dvejų metų terminas drausminei nuobaudai skirti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-02 sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: panaikino atsakovės UAB „Gretimybė“ 2013-08-16 įsakymÄ â€žDėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“, kuriuo ieÅ¡kovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, bei 2013-10-21 įsakymÄ â€žDėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo“, kuriuo ieÅ¡kovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ S. B.

į pirmesnį darbÄ â€“ UAB „Gretimybė“ vadybininko pareigas; priteisė ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovės UAB „Gretimybė“ 42529,32 Lt (12317,34 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2014-02-03) iki teismo sprendimo priėmimo (2014-12-02), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieÅ¡kovui S. B. priteisė po 200,61 Lt (58,10 Eur) dienos vidutinio darbo užmokesčio, konstatuodamas, jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių); nustatė, kad ieÅ¡kovui įsidarbinus iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteista suma turi bÅ«ti skaičiuojama atsižvelgiant į gaunamÄ darbo užmokestį pagal DK 300 str. 3 d. nuostatas; priteisė ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovės UAB „Gretimybė“ 5000,00 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei 4000,00 Lt (1158,48 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo, kaip vadybininko, darbo funkcijos yra reglamentuotos Pareiginiuose nuostatuose vadybininkui bei Darbo tvarkos taisyklėse. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė Darbo ginčų komisija, atsakovė 2013-07-22 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nenurodė, kokį norminį ar korporatyvinį teisės aktÄ ieÅ¡kovas pažeidė, jo elektroninio paÅ¡to dėžutėje radus asmeninio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimÄ . IÅ¡ Darbo ginčų komisijai pateikto ieÅ¡kovo tarnybinio elektroninio paÅ¡to dėžutėje aptikto susiraÅ¡inėjimo ne darbo reikalais matyti, kad laiÅ¡kai, kurių iÅ¡siuntimo data 2012-11-13, 2012-12-06, 2012-12-07, 2013-01-09, 2013-01-12, 2013-01-15, 2013-01-16, 2013-01-21, o iÅ¡siuntimo laikas – ieÅ¡kovo darbo valandos, yra siųsti ne ieÅ¡kovo, kadangi jis yra tų laiÅ¡kų gavėjas.

Pažymėjo, kad elektroninių laiÅ¡kų gavimas, tokių laiÅ¡kų gavimo laikas nepriklauso nuo ieÅ¡kovo valios. Be to, atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog ieÅ¡kovas Å¡iuos asmeninio pobÅ«džio laiÅ¡kus bÅ«tų skaitęs darbo metu, todėl atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas darbo metu ne dirbo tiesioginį jam pavestÄ darbÄ , o užsiėmė asmeniniais reikalais, yra nepagrįsti. Tuo tarpu Darbo ginčų komisijai atsakovės pateikti ieÅ¡kovo tarnybinėje paÅ¡to dėžutėje rasti elektroniniai laiÅ¡kai, kurių siuntėjas yra pats ieÅ¡kovas, datuoti 2013-01-09, 2013-01-15, yra siųsti nedarbo (poilsio) metu, įvertinus tai, kad darbo laikas UAB „Gretimybė“ yra nuo 9.00 val. iki 18.00 val. (Darbo tvarkos taisyklių 3.2 punktas).

Be to, nors atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo asmeninių laiÅ¡kų buvimas tarnybinėje elektroninio paÅ¡to dėžutėje terÅ¡ia pagrindinį bendrovės telekomunikacijų įrenginį, tačiau nepateikė duomenų, kokiÄ Å¾alÄ Ä¯monei tokių laiÅ¡kų buvimas paÅ¡to dėžutėje padarė, kaip tai trukdė įmonei vykdyti veiklÄ (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė ieÅ¡kovÄ padarius darbo drausmės pažeidimÄ â€“ neįrodė ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimo sudėties, jo tarnybinėje dėžutėje radus asmeninio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimÄ .

Todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas, jog atsakovės 2013-07-22 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo neatitinka DK 236 straipsnio reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas. Paskutinis iÅ¡ komisijai pateiktų laiÅ¡kų, kuriame susiraÅ¡inėjimo dalyvis – ieÅ¡kovas (gavėjas), datuotas 2013-01-21 16.53 val., o kuriame ieÅ¡kovas siuntėjas – 2013-01-15 8.40 val., drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta 2013-07-22, praleidus naikinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ drausminei nuobaudai skirti (DK 241 str. 2 d.).

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-10 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3314 teisėtai ir pagrįstai panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo ieÅ¡kovui skyrimo, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė 2013-08-16 įsakymu skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė paÅ¡aline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas.

Pripažinus, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-10 sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo ieÅ¡kovui skyrimo, nelieka DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nes atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu galimas tik esant pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui po to, kai už pirmiau padarytÄ jį darbuotojui buvo paskirta nuobauda. 2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo“ ieÅ¡kovui dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus:

įžūliai, nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės personalu ir vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dėl to bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbÄ atvyko atostogų metu, ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Teismas, apibendrindamas bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad 2013-10-21 įsakyme nurodytos ieÅ¡kovo veikos nelaikytinos darbo drausmės pažeidimu, drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas 2013-10-21 įsakymÄ panaikinti (DK 242 str. 2 d.). IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ bÅ«ti grÄ Å¾intas į pirmesnį darbÄ UAB „Gretimybė“, nepaisant to, kad Å¡iuo metu jo ir įmonės vadovo santykiai yra konfliktiÅ¡ki, nesibaimindamas, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.

Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ ir produktyviai jį tęsti, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo pažeistos teisės geriausiai bus apgintos grÄ Å¾inant ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ (DK 300 str. 3 d.).Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimÄ ir S. B. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gretimybė“ atmesti, o UAB „Gretimybė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino Darbo ginčų komisijos 2013-09-10 sprendimo panaikinti 2013-07-22 įsakymÄ dėl darbo drausmės pažeidimo, kadangi nebuvo praleistas 6 mėnesių terminas drausminei nuobaudai paskirti. Atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ypatingai svarbių įrodymų, kurie buvo pateikti teismui, – pateiktų susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kų, kurie įrodo, kad terminas praleistas nebuvo, o ieÅ¡kovas naudojo pagrindinę darbdavio priemonę asmeniniams reikalams, taip pažeisdamas daug Darbo kodekso, Pareiginių nuostatų bei Darbo tvarkos taisyklių reikalavimų.

Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti visų paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumÄ , o, visų pirma, pasisakyti dėl tos, dėl kurios buvo priimtas įsakymas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo. Tačiau teismas Å¡ios pareigos neatliko, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovo darbo rezultatai yra gerokai blogesni nei kitų darbuotojų, užimančių tas pačias pareigas, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovo darbo rezultatus ir rastus asmeninio pobÅ«džio laiÅ¡kus darbo elektroniniame paÅ¡te, drausminė nuobauda – atleidimas paskirta pagrįstai.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , kadangi ieÅ¡kovas dirba su itin didelėmis pertraukomis jau daugiau nei dveji metai, yra praradęs reikiamÄ kvalifikacijÄ bendrauti su interesantais ir ryšį su jais bei pats vengia dirbti, todėl jo grÄ Å¾inimas į darbÄ reikÅ¡tų nepagrįstÄ materialinę žalÄ darbdaviui. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, ar darbuotojo teisių gynybai pakanka kitų priemonių, ir tik tuo atveju, jei priemonių nepakanka, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.IeÅ¡kovas S. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė S. B. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus.

Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, kuriame atsisakoma reikalavimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , praÅ¡oma pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės atstovas advokatas O. D. palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartyje nurodyta, kad pirmoji drausminė nuobauda paskirta nepraleidus Å¡eÅ¡erių mėnesių termino jai skirti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 1997-08-05 tarp ieÅ¡kovo S. B. ir atsakovės UAB „Gretimybė“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ UAB „Gretimybė“ vadybininko pareigoms užimti (tomas I, b. l. 33–34). 2013-07-22 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl to, kad jis nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. įmonės elektroninio paÅ¡to dėžutę naudojo ne tarnybinėms užduotims spręsti, o asmeniniams poreikiams tenkinti (tomas I, b. l. 44–45, tomas II, b. l. 12–13).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija skundžiamu 2013-09-10 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3314 panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas II, b. l. 10–11). 2013-08-16 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė paÅ¡aline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas I, b. l. 11). 2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo” ieÅ¡kovui dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), elgėsi įžūliai, pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dėl to bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbÄ atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (tomas I, b. l. 35–37).

Pirmos instancijos teismui priėmus 2014-12-02 sprendimÄ S. B. pradėjo dirbti, jam buvo iÅ¡mokėta 42529,32 (12317,34 Eur) suma. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2014-02-03 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (tomas II, b. l. 131). Byloje kilo ginčas dėl atsakovės priimtų įsakymų, kuriais ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos, teisėtumo. Dėl 2013-07-22 įsakymu ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovui S. B. 2013-07-22 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Nuobauda skirta, kai atsakovės UAB „Gretimybė“, kaip darbdavės, nurodymu informacinių technologijų inžinierius V. Å ., (V. Å .) 2013-05-10 patikrinęs įmonės darbuotojų elektronines paÅ¡to dėžutes (dėl sklandaus veikimo, kompiuterinių virusų, taip pat naudojimo pagal paskirtį), nustatė, kad ieÅ¡kovas darbdavio suteiktÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę naudojo asmeniniams tikslams: susiraÅ¡inėjimui ne darbo reikalais, taip pat aptiktas kitas įtartino turinio susiraÅ¡inėjimas.

Atsakovė UAB „Gretimybė“ pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl darbo paÅ¡to dėžutės naudojimo asmeniniais tikslais. IeÅ¡kovas raÅ¡tu nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti ir atsakyti, kadangi neatsimena laiÅ¡kų turinio, bei pareikalavo pateikti laiÅ¡kus. Atsakovė, pateikusi pakartotinį reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, pridėjo rasto susiraÅ¡inėjimo kopijÄ . IeÅ¡kovas, 2013-07-19 grįžęs iÅ¡ atostogų, paaiÅ¡kino, kad tokių laiÅ¡kų neprisimena. Taigi atsakovė, remdamasi DK 228, 234 straipsniais, Pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, 2013-07-22 įsakymu pritaikė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su jam taikyta drausmine nuobauda, kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Darbo ginčų komisija                    2013-09-10 sprendimu DGKS-3314 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino. Konstatavo, kad atsakovė, skirdama nuobaudÄ , nesilaikė nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, numatytos DK 236 straipsnyje, įsakymas dėl drausminės nuobaudos turi bÅ«ti konkretus, aiÅ¡kus, su nuorodomis į pažeistus teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, ir į pažeistas konkrečias materialines ir procesines teisės normas.

Taip pat Darbo ginčų komisija nurodė, kad atsakovas nesilaikė DK 242 straipsnio 2 dalies ir pažeidė 6 mėnesių terminÄ drausminei nuobaudai skirti, numatytÄ 241 straipsnio 1 dalyje, kuris skaičiuotinas nuo 2013-01-15 – paskutinio užfiksuoto asmeninio pobÅ«džio laiÅ¡ko fakto. Drausminė nuobauda buvo paskirta 2013-07-22, t. y. praleidus 6 mėnesių terminÄ . Atsakovė nesutinka su Å¡ia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, praÅ¡o jÄ panaikinti. Pirmosios instancijos teismas komisijos sprendimÄ paliko galioti.DK 234 straipsnyje numatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas jau nagrinėjo atsakovės apeliacinį skundÄ ir                2015-03-04 nutartyje konstatavo, jog Darbo ginčų komisijos 2013-09-10 sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo yra naikintini, drausminė nuobauda – papeikimas ieÅ¡kovui yra teisėta ir pagrįsta. Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-04 nutartyje nurodė, jog sutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovas pažeidė darbo drausmę, eidamas vadybininko pareigas UAB „Gretimybė“, nedirbo dorai ir sÄ Å¾iningai, nesilaikė darbo drausmės, darbo normų, technologinės drausmės, netausojo darbdavio turto (LR DK 228 str.).

IeÅ¡kovas darbo metu susiraÅ¡inėjo asmeniniais reikalais, todėl pažeidė pareigÄ dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, nesilaikė darbo drausmės, kadangi nedirbo jam pavesto darbo, o naudojosi apeliantės suteikta elektroninio paÅ¡to dėžute asmeniniais reikalais. IeÅ¡kovas, susiraÅ¡inėdamas darbo metu, negalėjo tinkamai vykdyti pavestų darbo funkcijų tuo metu, kai susiraÅ¡inėjo ne su interesantais ir klientais, o kartu ir eikvojo darbdavio turtÄ â€“ telekomunikacijos resursÄ asmeniniu susiraÅ¡inėjimu.

IeÅ¡kovas buvo supažindintas su Pareiginiais nuostatais vadybininkui UAB „Gretimybė“, kurių 1.2.5 papunktis numato, kad darbuotojas įmonės telefakso ar interneto ryÅ¡iu privalo naudotis tik darbo reikalais. Darbo ginčų komisija, panaikindama apeliantės įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, nustatė, kad apeliantė nenurodė tiksliai ir aiÅ¡kiai, už kÄ darbuotojas buvo atleistas. Taip pat kolegija sutiko su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Darbo ginčų komisijos 2013-09-10 sprendimÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, remdamasis tuo, kad atsakovė praleido terminÄ drausminei nuobaudai paskirti.

Kolegija iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad laiÅ¡kai buvo siunčiami iki pat 2013-02-04. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, 2015-03-04 nutartyje konstatavo, kad teisminio proceso metu darbdavys gali sukonkretinti darbo drausmės pažeidimÄ ir jį patvirtinančias aplinkybes. Å ia nutartimi taip pat buvo konstatuota, jog atsakovė nepraleido termino drausminei nuobaudai paskirti. Å ioms iÅ¡vadoms pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, priimtoje 2015-11 13, civilinėje byloje 3K-3-566-706/2015.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2015-11-13 nutartyje pažymėjo, kad nustatęs, jog drausmės pažeidimas buvo padarytas ir už jį paskirta drausminė nuobauda yra teisėta bei galioja, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti dėl darbo drausmės pažeidimo, padaryto po to, kai darbuotojui kartÄ už tai jau buvo skirta drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tokiam pažeidimui konstatuoti, t. y. jis gali spręsti dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo buvimo nepriklausomai nuo to, ar pakartotinį pažeidimÄ pirmosios instancijos teismas tyrė ar jo netyrė, konstatuodamas, kad pirmoji drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl nesant galiojančios nuobaudos nebuvo bÅ«tina tirti vėlesnio pažeidimo buvimo fakto, nes iÅ¡nyko DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sÄ lyga.

Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai žodinio proceso tvarka nagrinėjant atsakovės UAB „Gretimybė” apeliacinį skundÄ ir pasisakys dėl Å¡ių aplinkybių.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2013-08-16 įsakymu skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė paÅ¡aline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas I, b. l. 11).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra Å¡ių juridinių faktų sudėtis:

a) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ;

b) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda;

c) faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ (DK 240 straipsnio 3 dalis);

d) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti;

e) darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45, „Teismų praktika“ Nr. 21).DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimÄ , nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

P. v. VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Å . įmonė „MeÅ¡kėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Pirma drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovui skirta 2013-07-22 įsakymu, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija pasisakė 2015-11-13 nutartyje. 2013-08-16 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė paÅ¡aline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas I, b. l. 11).

Pažymėtina, jog pirmosios nuobaudos skyrimo metu buvo įvertinti ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. Po Å¡io laikotarpio iki antrosios nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovas dirbo tik nuo 2013-02-01 iki 2013-02-10, nuo 2013-05-11 iki 2015-05-21 ir nuo 2013-07-19 iki 2013-07-21, t. y. tik 24 dienas. Darbdavys nustatė, jog darbuotojas padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ â€“ nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė paÅ¡aline veikla, t. y. darbo metu naudojosi bendrovės kompiuteriu, lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse.

Å ie pažeidimai nustatyti įmonės informacinių technologijų specialistui atlikus patikrinimÄ , duomenys iÅ¡traukti 2013-05-21 (tomas II, b. l. 134-138). Savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2013-05-21 suvestinę, kurioje nurodyti interneto tinklalapių adresai. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės atstovas parodė, jog narÅ¡yklės turinys iÅ¡trintas, liko tik puslapio žymės ir tai vienintelis likęs įrodymas. Å ių duomenų pagrindu kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų to fakto, jog ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2013 metų vasario pradžios iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio, kai buvo priimtas 2013-08-16 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pakartotinai pažeidė darbo drausmę, naudodamasis darbo kompiuteriu asmeniniais reikalais.

Atsakovė taip pat neįrodė, jog ieÅ¡kovas, siekdamas nuslėpti darbo drausmės pažeidimÄ , sunaikino narÅ¡yklės turinį, kita vertus, nėra patikimų duomenų, jog duomenys surinkti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo kompiuterio. Be to, reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad 2013-07-22 skirdamas pirmÄ jÄ drausminę nuobaudÄ darbdavys jau turėjo 2013-05-21 atlikto patikrinimo duomenis. Paties darbdavio nuomone, darbuotojo vykdomas darbo drausmės pažeidimas buvo tęstinis. Todėl 2013-07-22 skirdamas drausminę nuobaudÄ už pažeidimÄ , kuris, darbdavio teigimu, nustatytas ir 2013-05-21 atlikto patikrinimo metu, bei 2013-08-16 priimdamas įsakymÄ , kuriuo darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo, darbdavys iÅ¡ esmės už tÄ pačiÄ veikÄ nubaudė darbuotojÄ antrÄ kartÄ , o tai pagal Darbo kodekso nuostatas yra draudžiama.

Be to, pažymėtina ir tai, jog 2013-08-16 įsakyme nėra nurodyta, kokios datos patikrinimo duomenimis remiasi darbdavys. Taigi konstatuotina, jog Å¡iuo atveju atsakovė, kaip darbdavė, neįrodė pakartotinio darbo drausmės pažeidimo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ fakto. IeÅ¡kovas taip pat teigė, jog buvo diskriminuojamas dėl amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta bendroji diskriminacijÄ draudžianti nuostata – negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas asmenų lygiateisiÅ¡kumo darbo teisiniuose santykiuose principas – užtikinama darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaikÄ , santuokinės Å¡eiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų ir pan. DK 129 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad pirmiau nurodyti kriterijai negali bÅ«ti laikomi teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų bÅ«ti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiÅ¡kumo principÄ : priimant darbuotojus į darbÄ ir atleidžiant iÅ¡ jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi bÅ«ti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sÄ lygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebÅ«tų priekabiaujama, nebÅ«tų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl diskriminacijos, jis nebÅ«tų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbuotojui pareiÅ¡kus dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl diskriminacijos buvimo, preziumuojamas diskriminavimo faktas, o skundžiamas asmuo, t. y. darbdavys, turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas lygių galimybių principas. Nenurodžius pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidÄ apie diskriminacijÄ nurodomu pagrindu, diskriminacijos faktas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Å . v. Rumunijos ambasada Lietuvos Respublikoje, bylos Nr. 3K-3-199/2014; kt.). Tačiau ieÅ¡kovas, nurodęs diskriminacijos dėl amžiaus faktus, nenurodė aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidÄ apie diskriminacijÄ dėl amžiaus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl ieÅ¡kovo amžiaus jam buvo sudarytos nepalankios darbo sÄ lygos, buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranaÅ¡umas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Kaip matyti iÅ¡ IT inžinieriaus V. Å . tarnybinio praneÅ¡imo įmonės direktoriui, tikrintos buvo ir kitų įmonės vadybininkų paÅ¡to dėžutės, O.

N. ir A. S. paÅ¡to dėžutėse nebuvo nustatyta jokių pažeidimų (tomas I, b. l. 39). Taigi teismas negali daryti prielaidos apie diskriminavimÄ ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu. IeÅ¡kovas be teisinio pagrindo darbdavio veiksmus siekia vertinti kaip diskriminacijÄ â€“ darbdavio veiksmai ir pastabos susiję iÅ¡imtinai tik su ieÅ¡kovo darbo veikla ir darbo funkcijų atlikimu. Bet koks iÅ¡skyrimas, apribojimas ar pranaÅ¡umo teikimas, susijęs su konkrečiam darbui keliamais reikalavimais, nėra laikomas diskriminacija.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovui nenurodžius aplinkybių, leidžiančių preziumuoti tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktÄ , atleidimas dėl diskriminavimo nenustatytas. Dėl 2013-10-21 įsakymu ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu Darbo kodekso136 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimÄ be įspėjimo, 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka įtvirtinta DK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes.

Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimÄ Å¡iurkščiu, tai nereiÅ¡kia, kad darbuotojui vien dėl to gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Esant Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabÄ ar papeikimÄ . Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgdamas, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui.

Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Taigi iÅ¡vardytų kriterijų taikymas konkrečioje situacijoje gali lemti tai, kad už tÄ pačiÄ veikÄ skirtingiems asmenims yra taikomos skirtingos drausminės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. UAB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. UAB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; kt.). AiÅ¡kinant DK 236–240 straipsnius darytina iÅ¡vada, kad drausminė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

B. v. VÅ¡Ä® Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Užfiksavęs darbo drausmės pažeidimÄ darbdavys turi teisę traukti darbuotojÄ drausminėn atsakomybėn. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. UAB ,,Sanatorija ,,PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-321-915/2015).2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo“ ieÅ¡kovui dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: įžūliai, nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės personalu ir vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dėl ko bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbÄ atvyko atostogų metu, ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (t. 1, b. l. 35–37).Bylos duomenimis nustatyta, kad apie paminėtÄ Ä¯sakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui praneÅ¡ta registruotÄ ja paÅ¡to siunta 2013-11-02 (tomas II, b. l. 151–152).

IeÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl Å¡io įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, pareiÅ¡kė 2014-02-04 (t. 1, b. l. 97–99). DK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo, jis turi teisę kreiptis į teismÄ per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio terminÄ Å¡iam įsakymui ginčyti, todėl prašė taikyti senaties terminÄ . 2013-10-21 įsakyme nurodyta, jog tai nėra savarankiÅ¡kas įsakymas, o įsakymas dėl 2013-08-16 įsakymo papildymo.

Remdamasis Å¡iuo faktu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie du įsakymai iÅ¡ esmės nėra atskiri: jie priimti dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, tik pakeista formuluotė dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, todėl 2013-10-21 įsakymas negali bÅ«ti vertinamas atskirai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2013-10-21 įsakymo priėmimas laikytinas vientiso ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo rezultatu, prasidėjusiu nuo 2013-08-16 įsakymo priėmimo (šį įsakymÄ ieÅ¡kovas apskundė nustatytu terminu), todėl vieno mėnesio terminas 2013-10-21 įsakymui ginčyti Å¡iuo atveju neaktualus ir netaikytinas. 2013-10-21 įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovui paskirta už tris Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, atliktus 2013-10-10.

Ä®sakyme nurodyta, kad 2013-10-10 atvykęs į atsakovės administracines patalpas ieÅ¡kovas pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , elgėsi įžūliai, kalbėjo pakeltu balso tonu, dėl to buvę interesantai iÅ¡sigando ir išėjo, o tai atitinka DK 235 str. 2 d. 1 p. sudėtį. Nurodytame punkte numatyta, jog vienas iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves, paprastai suprantami kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos žmogaus teisės ir laisvės, pavyzdžiui, teisė į žmogaus asmens neliečiamumÄ , privataus gyvenimo neliečiamumÄ , nuosavybės neliečiamumÄ , laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ar kt. Byloje esančiame atsakovės darbuotojos A. B. 2013-10-10 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad administracinėse patalpose buvę jÅ«rininkai, pamatę konfliktÄ , kuriame dalyvavo ieÅ¡kovas, elgęsis įžūliai, pažeidinėjęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , išėjo, t. y. dėl ieÅ¡kovo elgesio buvo prarasti potencialÅ«s klientai (tomas I, b. l. 67).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2014-04-22 teismo posėdžio metu apklausta A. B. parodė, jog garsiai, pakeltu tonu apie policijos iÅ¡kvietimÄ telefonu kalbėjo atsakovės direktorius, o ieÅ¡kovas buvo savo kabinete, jokio pakelto tono, įžūlaus, nepagarbaus bendravimo iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo, mano, jog interesantai iÅ¡sigando bÅ«tent atsakovės administracijos vadovo telefonu iÅ¡reikÅ¡tų ketinimų dėl policijos iÅ¡kvietimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad 2013-10-10 ieÅ¡kovui atvykus į administracines patalpas ir įvykus konfliktui su direktoriumi, patalpose buvę jÅ«reiviai iÅ¡ jų išėjo ne dėl ieÅ¡kovo nepagarbaus ir netinkamo elgesio su jais, bet dėl ieÅ¡kovo ir direktoriaus konflikto, kurio metu administracijos vadovas žadėjo iÅ¡kviesti policijÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas administracijos vadovo nurodymÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo vietos pavadino kaprizu, taip pat negalima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimo. 2013-10-21 įsakyme nurodyta, kad 2010-10-10 suraÅ¡ytu raÅ¡tu (tomas I, b. l. 68), kuriame ieÅ¡kovas atsakovės administracijos vadovo nurodymÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo vietos pavadino kaprizu, ieÅ¡kovas įžeidžiamai, nepagarbiai bendravo su bendrovės vadovybe, o tai atitinka DK 235 str. 2 d. 11 p. sudėtį. Kolegija Å¡iuose darbuotojo veiksmuose neįžvelgia darbo drausmės pažeidimo sudėties.

Darbo kodekse nėra numatyta, jog darbuotojas negali vertinti ir interpretuoti darbdavio veiksmų, aišku, tai turi būti daroma taip, kad atitiktų visuomenėje priimtas moralės normas. Šiuo atveju darbuotojo pavartotas darbdavio reikalavimų apibūdinimas nelaikytinas ypatingai įžeidžiančiu ar nepagarbiu bendravimu su vadovybe, nes parinktas apibūdinimas semantine prasme santykiuose su darbdaviu nėra nevartotinas, necenzūrinis ar kitokio ypatingai neigiamo turinio žodis. Be to, šis vertinimas pateiktas raštu surašytame ieškovo reikalavime, adresuotame atsakovės direktoriui, todėl darytina išvada, jog toks asmeninis darbuotojo vertinimas nežemina darbdavio prestižo ir reputacijos kitų darbuotojų akyse, nekenkia jo autoritetui.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės nurodomų DK 235 str. 2 d. 1 ir 11 punktuose numatytų darbo drausmės pažeidimų sudėties nėra.2013-10-21 įsakyme taip pat nurodyta, kad 2010-10-10 atvykdamas į darbo vietÄ ieÅ¡kovas nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbÄ atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo, o tai atitinka DK 235 str. 2 d. 4, 11 p. sudėtį. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-07-19 įsakymu Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ ieÅ¡kovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2013-07-22 iki 2013-11-10; iÅ¡ viso 112 kalendorinių dienų (tomas I, b. l. 63).

Nesutikdamas su Å¡iuo įsakymu, ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , tačiau Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-18 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3469 šį įsakymÄ paliko galioti (tomas I, b. l. 64–66). Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-04-23 sprendimu atsakovės 2013-07-19 įsakymo dalį dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieÅ¡kovui suteikimo panaikino (tomas III, b. l. 9–12, 18–21).

Taigi konstatuota, jog 2013-07-19 įsakymo Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ dalis dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieÅ¡kovui suteikimo buvo neteisėta nuo jos priėmimo momento, teismo sprendimu patvirtintas įsakymo neteisėtumas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atvykdamas į darbo vietÄ 2013-10-10, pirmÄ darbo dienÄ po 28 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, ieÅ¡kovas nevykdė atsakovės administracijos vadovo įsakymo, Pareiginių nuostatų vadybininkui 2.18 punkto, Darbo tvarkos taisyklių 7.1.3 punkto reikalavimų, taip savavaliavo ir pažeidė darbo drausmę, nes darbuotojas įsipareigojo vykdyti tik teisėtus darbdavio reikalavimus.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog 2013-10-21 įsakyme nurodytos ieÅ¡kovo veikos nelaikytinos Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas 2013-10-21 įsakymÄ panaikinti (DK 242 str. 2 d.).Taigi konstatavusi 2013-08-16 įsakymo ir 2013-10-21 įsakymo neteisėtumÄ bei nustačiusi esant pagrindÄ juos naikinti, kolegija, nors ir kitais motyvais, iÅ¡ esmės palieka nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovės UAB „Gretimybė“ 2013-08-16 įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“, kuriuo ieÅ¡kovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, bei 2013-10-21 įsakymas „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo”, kuriuo ieÅ¡kovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo Neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3–4 dalyse (sen. redakcijos 297 str. 3–4 d.). Pagal Å¡iose nuostatose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darbuotojas gali savo pasirinkimu praÅ¡yti teismo arba grÄ Å¾inti į darbÄ , arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ . Pažymėtina, kad bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis).

Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko Å¡ioje teisės normoje nustatytÄ pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2006; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ akcentuota, kad DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Teismai, parinkdami vienÄ iÅ¡ jų, turi savo pasirinkimÄ argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu bÅ«tų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ bÅ«ti grÄ Å¾intas į pirmesnį darbÄ UAB „Gretimybė“, nepaisant to, kad Å¡iuo metu jo ir įmonės vadovo santykiai yra konfliktiÅ¡ki, nesibaimindamas, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, atsisakydamas reikalavimo grÄ Å¾inti į darbÄ . Kolegija nurodo, jog Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 141 str.), todėl kolegija atmeta ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ir vertina tų reikalavimų, kurie suformuluoti patikslintame ieÅ¡kinyje, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas užėmė vadybininko pareigas, jo darbas ir atliekamos funkcijos yra individualios, o ne kolektyvinės – ieÅ¡kovas dirba su klientais, vykdo jÅ«rininkų atrankÄ , atlieka su jų įdarbinimu susijusias funkcijas, pagal atsakovės pateiktus duomenis kiekvieno vadybininko atliktas darbas vertinamas individualiai. IeÅ¡kovo santykiai įtempti tik su įmonės administracija – jos direktoriumi, kuris, kaip ir ieÅ¡kovas, yra vienas iÅ¡ įmonės akcininkų, o ne su kitais įmonės darbuotojais, konfliktų priežastis – akcininkų ginčai, susiję su įmonės valdymu.

IeÅ¡kovo darbo santykiai su atsakove tęsiasi ilgÄ laikÄ , anksčiau ieÅ¡kovas drausmine tvarka baustas nebuvo. Be to, Å¡iuo atveju reikėtų įvertinti ir atsižvelgti ir į ieÅ¡kovo amžių bei jo potencialias galimybes susirasti kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovas yra gimęs 1950 metais, taigi manytina, jog dėl jo amžiaus jam turėtų bÅ«ti sudėtingiau konkuruoti darbo rinkoje ieÅ¡kant kito darbo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta, jog realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržytų ar apskritai eliminuotų galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ ir produktyviai jį tęsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog darbuotojo teisės geriausiai bus apgintos grÄ Å¾inant jį į darbÄ (DK 300 str. 3 d.).

Pasisakydama dėl galimybės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , atsakovė nurodo, jog pagal apeliantės darbo specifikÄ ir atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nedirba jau dvejus metus, teigtina, kad jis yra visiÅ¡kai praradęs kvalifikacijÄ , be to, pats vengia dirbti. Kolegija atmeta Å¡iuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, ieÅ¡kovui, konstatavus neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, negali bÅ«ti perkeliama kvalifikacijos praradimo naÅ¡ta. Be to, atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovas pats vengia dirbti, nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais.

Nustatyta, kad 2014-12-05 ieÅ¡kovas, remdamasis 2014-12-02 pirmosios instancijos teismo sprendimu, pradėjo dirbti ir pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti tinkamas sÄ lygas darbui. Taip pat nustatyta, kad UAB „Gretimybė“ ieÅ¡kovui sumokėjo teismo sprendimu priteistÄ 42529,32 (12317,34 Eur) sumÄ . Duomenų, jog ieÅ¡kovas netinkamai atliktų savo darbo funkcijas, byloje nėra. Be to, atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo, padaryto 2014-04-22 teismo posėdžio metu, jog jis darbe slaptai rinko bendrovės komercines paslaptis, informacijÄ apie bendrovės vadovus bei kitus darbuotojus (tomas III, b. l. 27–28).

Kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo pasisakymo turinį („<...> Blednova man iÅ¡ biuro iÅ¡neÅ¡davo, iÅ¡ savo kompiuterio spausdino kompromituojančiÄ medžiagÄ apie direktorių, apie Jus, apie visus. IÅ¡neÅ¡davo man iÅ¡ biuro“), daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i informacija neturi pakankamos teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl galimybės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , nes yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai nebuvo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, jie nebuvo įrodinėjami ir vertinami nagrinėjant bylÄ .Taip pat paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo.

Ji priimta tinkamai pritaikius Darbo kodekso nuostatas, teisingai nustačius kompensuotinas sumas, be to, atsakovė apeliaciniame skunde Å¡ios sprendimo dalies iÅ¡ esmės neginčijo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 30000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl nepagrįstai, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų, tendencingo elgesio ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovas patyrė nerimÄ , pergyveno, atsirado Å¡irdies problemų, ieÅ¡kovas buvo priverstas lankytis pas medikus, jam rekomenduotas gydymas.

Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė pablogėjo dėl apeliantės kaltės: ieÅ¡kovas sirgo ir iki drausminių nuobaudų paskyrimo, o, be to, yra pensinio amžiaus, taigi priklauso didesnės rizikos grupei.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ vien neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimui priteisti, nes turi bÅ«ti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos bÅ«tinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimÄ , konstatavo, jog pripažinus ieÅ¡kovui skirtas drausmines nuobaudas bei ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra įrodyti.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui per trumpÄ laikÄ buvo paskirta drausminė nuobauda (2013-07-22), kuri pripažinta teisėta, neužilgo po to ieÅ¡kovas neteisėtai 2013-08-16 įsakymu atleistas iÅ¡ darbo, vėliau įsakymÄ papildant ir atleidžiant iÅ¡ darbo taip pat tuo pagrindu, jog padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Toks tendencingas atsakovės elgesys dėl ieÅ¡kovo ir siekis atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo neteisėtomis priemonėmis bei jam nepalankiu teisiniu pagrindu neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinį sukrėtimÄ .

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė duomenis apie tai, kad sužinojęs apie paskirtÄ drausminę nuobaudÄ dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir streso lankėsi pas medikus dėl pablogėjusios sveikatos (tomas I, b. l. 18), o tai rodo didesnės žalos ieÅ¡kovui padarymÄ . Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovas sirgo ir iki drausminių nuobaudų skyrimo. Tačiau iÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o apie sveikatos bÅ«klę matyti, jog 2013-05-28 ir 2013-08-27 ieÅ¡kovas kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai nuo hipertenzijos, Å¡irdies patologijos, 2013-09-09 dėl suprastėjusios sveikatos bÅ«klės (dusulio, aukÅ¡to spaudimo, krÅ«tinės skausmo) ieÅ¡kovas lankėsi stacionare, diagnozuotas hipertenzijos pablogėjimas.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės pablogėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo laikotarpiai sutampa, taigi Å¡ie duomenys leidžia teigti egzistuojant priežastinį ryšį tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Be to, Å¡iuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog darbdavio nurodyti atleidimo pagrindai, darbuotojÄ pateikiant kaip nepaklÅ«stantį vadovybei, nepagarbiai su ja bendraujantį, sistemingai atliekantį darbo drausmės pažeidimus, akivaizdžiai mažino darbuotojo konkurencijÄ darbo rinkoje, neigiamai veikė jo galimybes įsidarbinti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieÅ¡kovo amžių, tai, kad pas atsakovę dirbo nuo 1997 m., tačiau drausmine tvarka iki tol baustas nebuvo, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 248 str. 4 p., 250 str., CK 6.250 str.). Nurodytais motyvais keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo ta dalis, kurioje visiÅ¡kai atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priimtinas naujas sprendimas - prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas – naikintinas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-3314 ir paliktinas galioti UAB „Gretimybė“ direktoriaus 2013 m. liepos 22 d.

įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“. Taip pat panaikinti sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovės UAB Gretimybė priteista 4000 Lt (1158,40 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teismo sprendimo dalis, kuria tenkinta dalis ieÅ¡kinio, paliktina nepakeista.CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperdavęs bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nagrinėjamojoje byloje keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tenkinamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir beveik visi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 1 158, 48 Eur (4 000 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovė patyrė 1 205,51 Eur (4 162,40 Lt) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 41,71 Eur (144,00 Lt) iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui sumokėti pirmosios instancijos teisme.

Kadangi Å¡alių patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės savo suma panaÅ¡ios, kolegijos nuomone, tenkinus tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek ieÅ¡kinį bÅ«tų teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga Å¡alims nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistinas 1426,00 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinį (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Tenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 41,71 Eur (144,00 Lt) iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui sumokėti pirmosios instancijos teisme.Be to, atsakovė patyrė 309,72 Eur (1069,41 Lt) iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 1205,52 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 1205,52 Eur advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme ir 602,76 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme antrÄ kartÄ .

IÅ¡laidos kasacinės instancijos teisme atsakovei nepriteistinos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-13 nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2015-03-04 nutartį ieÅ¡kovo S. B. kasacinio skundo pagrindu panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka antrÄ kartÄ , tenkinta 1/3 atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų: panaikinti 2 iÅ¡ trijų atsakovės įsakymų, taigi atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1/3 iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ viso atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1808,28 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 309,72 Eur iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Maksimali priteistina už apeliacinį skundÄ suma, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus įkainius sudarytų 1190 Eur. Kadangi antrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atsakovė iÅ¡ esmės pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu (maksimali priteistina suma 280 Eur), praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (maksimali priteistina suma 70) ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie iÅ¡ viso truko 4 valandas (maksimali priteistina suma sudarytų 280), konstatuotina, jog atsakovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

Taigi atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 602,76 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 103,24 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str., 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :             Sprendimo dalį, kuria UAB „Gretimybė“ prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti:Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. DGKS-3314 bei palikti galioti UAB „Gretimybė“ direktoriaus 2013 m. liepos 22 d.

įsakymÄ â€žDėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovės UAB Gretimybė priteista 4000 Lt (1158,40 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Netenkinti ieÅ¡kovo S. B. 2016-01-13 pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo.Atsakovei UAB „Gretimybė“ iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. priteisti 602,76 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų ir 103,24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .

             Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjos                                                                                     Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                                        Albina Pupeikienė