2022-06-15 Nr. AB-16492-4-69-3-00261-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-496-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00261-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4888 (toliau – ir Sprendimas) dalį ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. skundą dėl Sprendimo dalies panaikinimo. Teismas nustatė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pareiškėja su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą pareiškėjos advokato P. V. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas.

Pareiškėja, vykdydama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, pateikė atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos advokato P. V. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, pateikė atskirąjį skundą, naudojantis „Liteko“ viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu ir negaliojančiu parašu. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja E. M. atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą.

Pareiškėja pažymėjo, kad elektroninis parašas yra galiojantis. Taip pat paaiškino, kad atskirasis skundas buvo pateiktas per „Liteko“ VEP, todėl tai yra pakankama skundą teikiančio asmens identifikavimo ir autentifikavimo priemonė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, t. y. nutarė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo ir jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. skundą dėl Sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas nurodė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas P. V. Prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamentu bei techninės specifikacijos matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šis advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, byloje nėra. Taigi, teismas nustatė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 8 p.).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose. Pagal Aprašo 4 punktą asmuo prie „Liteko“ VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 5 punkte numatyta, jog, jungdamasis prie „Liteko“ VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir skundą priimti nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad iš teismui pateikto Sprendimo matyti, jog atitinkamuose laukeliuose pažymėta, kad pareiškėja nori naudotis valstybės garantuojama advokato pagalba. Taip pat teismui pateikta advokato sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams.

Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundas pateiktas ne pagal Aprašą, tačiau, pareiškėjos vertinimu, svarbu tai, jog skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, kaip nurodo pareiškėja, skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nes skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – ir paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – ir Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją ir Sprendimą, iš kurio matyti, kad pareiškėja ketina kreiptis į teismą ir pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad pareiškėja su skundu nepateikė visų reikalingų duomenų, skirtų patvirtinti advokato įgaliojimams, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, galėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nuo šio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama.

Taip pat papildomai pažymėtina, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėti skundo trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjai, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkto nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės, tačiau skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jos paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis