434ee27d-e5df-4543-9e54-74cf195dc829 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1390-324/2021 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02360-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.8; 2.6.8.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos KriaučiÅ«naitės ir Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Maristika“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus, dėl sprendimo ir atsisakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kuusamet“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus gelžbetonis“ (toliau – ir UAB „Alytaus gelžbetonis) ir uždaroji akcinė bendrovė „Maristika“ (toliau – ir UAB „Maristika“) (toliau kartu – ir ieÅ¡kovės) teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymÄ Nr. 2VÄ®- 310- (14.2.2.); panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymÄ Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus gelžbetonis“ iÅ¡nuomojant 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, UAB „Maristika“ iÅ¡nuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį;

įpareigoti atsakovę NŽT pakeisti 2002 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2002-2399 dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, išnuomojant UAB „Alytaus gelžbetonis“ 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Maristika“ išnuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Alytaus gelžbetonis“ pagal 2019 m. liepos 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį pardavė UAB „Maristika“ nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo UAB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybėje liko nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Abiem ieškovėms priklausantys statiniai išsidėstę 6,6248 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). 2002 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2002-2399 (toliau - nuomos sutartis) pagrindu žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ (6,1144 ha žemės sklypo dalis) ir UAB „Kuusamet“ (buvusi UAB „Alumedas“) (0,5104 ha žemės sklypo dalis).

Visi abiejų ieÅ¡kovių statiniai buvo ir yra žemės sklypo dalyje, kuria naudojosi UAB „Alytaus gelžbetonis“. UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2019 m. kovo 25 d. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama duoti sutikimÄ parduoti statinius. Atsakovė 2019 m. balandžio 23 d. iÅ¡davė sutikimÄ Nr. 2ST-53-(14.2.5.) perleisti žemės sklypo dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, nuomos teisę. IeÅ¡kovėms susitarus dėl papildomų statinių pirkimo-pardavimo, UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2019 m. gegužės 29 d. buvo iÅ¡duotas atsakovės sutikimas Nr. 2ST-70-(14.2.5.) perleisti žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, nuomos teisę.

Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka kitais inžineriniais statiniais - kiemo aikÅ¡tele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. birželio 10 d. UAB „Altida“ parengtÄ Å¾emės sklypo dangų atidalijimo projektÄ notariniam veiksmui. Pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovės susitarė, kad pagal atidalijimo projektÄ UAB „Alytaus gelžbetonis“ jai priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti naudosis 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalimi, o UAB „Maristika“ - 28 778 m2 (2,8778 ha) ploto žemės sklypo dalimi.

UAB „Maristika“ pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigydama statinius iÅ¡ UAB „Alytaus gelžbetonis“, tapo faktine dalies žemės sklypo nuomininke. Atsakovė 2020 m. sausio 23 d. raÅ¡te Nr. 2SD-371-(14.2.5) nurodė, jog planas, pagal kurį praÅ¡oma iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, turi bÅ«ti suderintas su visais sklypo nuomininkais, o UAB „Alytaus gelžbetonis“ turi pateikti praÅ¡ymÄ dėl turimos žemės nuomos sutarties pakeitimo. UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama pakeisti žemės nuomos sutartį su UAB „Maristika“ suderinto žemės sklypo plano ribose.

Atsakovė pateikė ieÅ¡kovėms pasiraÅ¡yti 2020 m. gegužės 21 d. susitarimÄ Nr. 2SŽN-55-(14.2.55.) „Dėl 2002 m. vasario 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 11/2002-2399 pakeitimo“, sutarties 1 punktÄ iÅ¡dėstant nauja redakcija: „Nuomotojas iÅ¡nuomoja, o nuomininkai iÅ¡sinuomoja 6,6248 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iomis dalimis: UAB „Alytaus gelžbetonis“ - 1,5593 ha; UAB „Kuusamet“ - 0,5104 ha;

UAB „Maristika“ - 4,5551 ha“. Nors susitarime atsakovė nurodė, jog šalys vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 2VĮ-310-(14.2.2.), šis įsakymas ieškovėms susipažinti nebuvo pateiktas. Ieškovės, nesutikdamos su susitarime dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo siūlomų išsinuomoti žemės sklypo dalių dydžių, 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti žemės nuomos sutartį, UAB „Alytaus gelžbetonis“ išnuomojant 3,2366 ha ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Maristika“ 2,8778 ha ploto žemės sklypo dalį.

Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) atsisakė patenkinti ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ ir iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovių praÅ¡omomis iÅ¡nuomoti dalimis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymÄ Nr. 2VÄ®-310-(14.2.2.). Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymÄ Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus gelžbetonis“ iÅ¡nuomojant 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, UAB „Maristika“ iÅ¡nuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį.

Įpareigojo atsakovę pakeisti 2002 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2002-2399 dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, išnuomojant UAB „Alytaus gelžbetonis“ 32 366 m2 (3,2366 ha) ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Maristika“ išnuomojant 28 778 m2 (2,8778 ha) žemės sklypo dalį. Priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ 3 660,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „Maristika“ 1 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Konstatavo, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, į tai, kad bÅ«tinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du sÄ lygų turi bÅ«ti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, bÅ«tina nustatyti naujÄ Å¾emės sklypo dydį, reikalingÄ statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

5. Teismo vertinimu, atsakovės išduotas sutikimas perleisti žemės sklypo dalies bendrame 6,6248 ha ploto žemės sklype, išnuomotame pagal 2002 m. vasario 27 d. nuomos sutartį Nr. N11/2002-2399, reikalingame ieškovių prašyme nurodytų konkrečių statinių, tame tarpe ir dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nuomos teisę, yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes.

Å is vienaÅ¡alis sandoris sukÅ«rė teisines pasekmes, sudariusias UAB „Alytaus gelžbetonis“ sÄ lygas perleisti UAB „Maristika“ dalį nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomininkei UAB „Alytaus gelžbetonis“ perleidus dalį Å¡ių teisių ir pareigų UAB „Maristika“ kartu su dalimi nuomininkei nuosavybės teise priklausančių statinių, UAB „Maristika“ taip pat tapo 2002 m. vasario 27 d. sudarytos nuomos sutarties (Nr. N11/2002-2399) Å¡alimi – nuomininke.

Ä®vykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai. Tokiu bÅ«du valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas Å¡ioje sutartyje įraÅ¡ant naujÄ nuomininkÄ , nurodant žemės sklypo dalį, į kuriÄ perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinant ankstesniajam nuomininkui iÅ¡nuomoto žemės sklypo plotÄ , reiÅ¡kia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp Å¡alių įforminimÄ .

6. Teismas konstatavo, jog inžinerinis statinys kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visa aukščiau nurodyta asfalto ir betono danga (plane pažymėta ruda ir mėlyna spalva), yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys, kuris yra bÅ«tinas ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ vykdyti veiklÄ ir eksploatuoti statinius. Padarė iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis imperatyviomis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, valstybė privalo aikÅ¡telės, įsigytos nuosavybės teise, ant kurios yra kompleksas statinių, savininkui iÅ¡nuomoti aikÅ¡telės dydį atitinkančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Atsakovė negali tos žemės sklypo dalies nuomoti kitam asmeniui, nes tai bÅ«tų savininko nuosavybės teisių suvaržymas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iÅ¡duodant sutikimÄ perleisti žemės sklypo dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, yra nusprendžiama, kokia žemės sklypo dalis bus iÅ¡nuomota naujiems statinių savininkams.

BÅ«na situacijų, kada perleidžiami ne visi statiniai, kurie bÅ«na nurodyti sutikime, todėl NŽT tik po statinių perleidimo sandorių patikrina Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NT registras) duomenis apie statinių savininkus ir vadovaudamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu nusprendžia, kokiomis dalimis turėtų bÅ«ti iÅ¡nuomotas žemės sklypas. 7.2. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį turi bÅ«ti siekiama, kad Å¡i dalis bÅ«tų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. 7.3.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, įvertinus NT registro duomenis apie valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų ir statinių (pagrindinių) priklausomybę (valdymÄ nuosavybės teise) ir paskaičiavus proporcingai turimam plotui, žemės sklypas turėtų bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tokiomis dalimis: UAB „Alytaus gelžbetonis“ – 1,5593 ha;

UAB „Maristika – 4,5551 ha; UAB „KUUSAMET“ – 0,5104 ha. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog inžinerinis statinys - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyta asfalto ir betono danga (plane pažymėta ruda ir mėlyna spalva), yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys. Todėl darytina išvada, kad Alytaus skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 2VĮ-310-(14.2.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo“, 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakymas Nr. 2SD-3986-(14.2.55.) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ yra teisėti ir pagrįsti. 7.4.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovių motyvais ir argumentais, todėl netinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas.

8. IeÅ¡kovė UAB „Maristika“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. 2019 m. gegužės 29 d. atsakovės sutikime nurodyti perleidžiami pastatai ir 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje iÅ¡vardinti parduodami daiktai yra identiÅ¡ki, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog sutikimas nieko nereiÅ¡kia. Minėtas sutikimas priskiriamas prie prima facie įrodomosios galios turinčių įrodymų, todėl prieÅ¡ iÅ¡duodama minėtÄ sutikimÄ atsakovė privalėjo įvertinti jo pasekmes.

Notaras nebÅ«tų tvirtinęs sandorio dėl parduodamų daiktų tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ nebÅ«tų pateikusi atsakovės sutikimo dėl visų perleidžiamų statinių žemės nuomos teisės naujam daiktų įgijėjui. 8.2. Atsakovė viso proceso metu nepateikė nei vieno argumento, eliminuojančio sandorio Å¡alių nustatytÄ reikalingumÄ eksploatuoti parduodamus ir likusius ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ daiktus, esančius žemės sklype.

Atsakovė nepagrindė savo teiginio, kad žemės sklypo dalių nuoma suformuotame žemės sklype pagal ieÅ¡kovių ir trečiojo asmens susitarimÄ kaip nors pažeistų valstybės interesus ar prieÅ¡tarautų teisės aktams. Žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiÅ¡kiems statiniams tenkančių dalių, atsakovė pati nesprendė ir nesiaiÅ¡kino nei žemės sklypo dalies, reikalingos kiekvienam naudotojui, nei jos lokalizacijos. 8.3. BÅ«tinumÄ eksploatuoti pastatus bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypo dalyse, dėl kurių atsakovė iÅ¡davė sutikimÄ prieÅ¡ sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, įrodo ir faktinė aplinkybė, kad po daiktų pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai tęsia naudojimÄ si tokiomis žemės sklypo dalimis, dėl kurių buvo susitarę ir parengę planÄ , dėl kurių atsakovė iÅ¡davė sutikimÄ .

Už faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo dalis, o ne už atsakovės nurodytas įsakyme žemės sklypo dalis, ieÅ¡kovės moka valstybei žemės mokestį, kÄ patvirtina byloje esančios 2020 metų deklaracijos ir ieÅ¡kovių apmokėjimo kvitai. 8.4. Teismas detaliai aiÅ¡kinosi ieÅ¡kovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ kiekvieno VÄ® Registrų centre įregistruoto daikto paskirtį ir funkcijas. Atsakovė, atsisakydama grafiÅ¡kai pavaizduoti įsakyme nurodytÄ Å¾emės sklypo plotÄ su ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančiais pastatais, neįrodė, kad įsakyme nuodytas žemės sklypo plotas bÅ«tų pakankamas ieÅ¡kovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ pastatų iÅ¡sidėstymui.

Atsakovė sureikÅ¡mino NT registro duomenis nesigilindama į nekilnojamųjų daiktų, inžinerinių statinių ir įrenginių esmę. Sutiktina su teismo vertinimu, kad konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡is (geografinė padėtis, buvimas vienas Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi. Teismas, įvertinęs K.

A. paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad tarp statinių 4MG ir 2F1G yra asfalto danga, kuria važiuoja sunkiasvoris transportas, bÅ«tinas vykdant Å«kinę veiklÄ . Be betono ir asfalto dangos aikÅ¡telių įmonės veikla negali vykti, o į atsakovės siÅ«lomÄ plotÄ nesutelpa ieÅ¡kovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ daiktai, įregistruoti NT registre.

2. IeÅ¡kovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Nesant CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nurodytų iÅ¡imčių, ieÅ¡kovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ neturėjo teisės parduoti ieÅ¡kovei UAB „Maristika“ valstybinės žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų. Tai reiÅ¡kia, kad siekdama sudaryti tokį sandorį su UAB „Maristika“, ieÅ¡kovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ privalėjo gauti žemės sklypo savininko (Å¡iuo atveju – valstybės, veikiančios per atsakovę NŽT) sutikimÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pagrindu ieÅ¡kovei UAB „Maristika“ kartu su žemės sklype esančiais statiniais perleidžiama ir teisė naudotis žemės sklypo dalimi, bÅ«tina naudoti perleidžiamus daiktus pagal paskirtį tokiomis pat sÄ lygomis, kokiomis žemės sklypo dalimi iki sandorio naudojosi ieÅ¡kovė UAB „Alytaus gelžbetonis“.

Atsakovė, sudarydama vienaÅ¡alį sandorį – ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ iÅ¡duodama 2019 m. gegužės 29 d. sutikimÄ Nr. 2ST-70-(14.2.5) perleisti valstybinės žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) dalies, reikalingos sutikime nurodytų statinių eksploatavimui, nuomos teisę, įgijo prievolę tinkamai vykdyti iÅ¡ Å¡io sandorio atsiradusias pareigas, t. y. iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovėms žemės sklypÄ nustatyta tvarka. 9.2. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, kodėl atmetė atsakovės atstovės pasisakymuose ir atsiliepime nurodytus argumentus, o atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokių jos argumentų teismas nevertino. 9.3.

Byloje faktiškai kilęs ginčas dėl poreikio išnuomoti žemės sklypo dalį po ieškovėms dalinės nuosavybės teise priklausančiomis asfalto ir betono dangomis, apskaitytomis kaip 28 660 kv. m. ploto kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neginčijo ieškovės UAB „Alytaus gelžbetonis“ būtinybės naudotis šia aikštele savo veiklos vykdymui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

4. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais ir panaikino NŽT skyriaus vedėjo priimtus aktus, kuriais po valstybinės žemės nuomininkės sudarytos dalies nekilnojamojo turto (statinių, kurių eksploatavimui buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) nuosavybės teisės perleidimo buvo atsisakyta pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka ieÅ¡kovių pageidaujamu bÅ«du, atsižvelgiant į statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį reikalingÄ Å¾emės sklypo dydį.

5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti, nuomos santykius (Žemės įstatymÄ , CK VI knygos normas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ Å¡ių normų taikymo praktikÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja sprendime iÅ¡dėstytų su tuo susijusių motyvų.

6. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

7. Teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, apeliantė grindžia pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog inžinerinis statinys - kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyta asfalto ir betono danga (plane pažymėta ruda ir mėlyna spalva) 28 660 kv. m. ploto, yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys. Pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, jog dėl Å¡io statuso aikÅ¡telė neturi aiÅ¡kios paskirties ir į pagrindinių statinių plotÄ neįskaičiuotina, todėl, anot apeliantės, įvertinus NT registro duomenis apie valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų ir statinių (pagrindinių) priklausomybę (valdymÄ nuosavybės teise) ir paskaičiavus proporcingai turimam plotui, žemės sklypas turėtų bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tokiomis dalimis:

UAB „Alytaus gelžbetonis“ – 1,5593 ha; UAB „Maristika – 4,5551 ha; UAB „KUUSAMET“ – 0,5104 ha. IeÅ¡kovių teigimu, atskiru unikaliu numeriu įregistruota aikÅ¡telė turi ribas, konkretų plotÄ , yra skirta eksploatuoti ne vienÄ pastatÄ , o užtikrinti nenutrÅ«kstamÄ veiklÄ visame komplekse, todėl yra pagrindinis daiktas, kurio plotas turi bÅ«ti įskaičiuojamas į kitų pagrindinių statinių plotÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai įvertinęs su aikÅ¡telė naudojimu susijusias bylos aplinkybes, nustatė ir detaliai argumentavo, kad, nors pagal teisės aktuose reglamentuotus apibrėžimus aikÅ¡telė yra ne pagrindinis daiktas, o priklausinys, jos funkcinė paskirtis itin svarbi – ji yra bÅ«tina ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančių pastatų eksploatacijai, nes be statinių arba be aikÅ¡telės neįmanoma ieÅ¡kovės veikla, tuo tarpu į atsakovės siÅ«lomÄ nuomoti žemės sklypo plotÄ ieÅ¡kovė UAB „Alytaus gelžbetonis“ fiziÅ¡kai netelpa. Pažymėtina, jog apeliantė Å¡ios iÅ¡vados neginčija.

9. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintÄ nuostatÄ ir kitas minėtas normas yra pažymėta, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) Å¡ioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusÄ atitinkančių objektų valdymas. Å iuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti.

Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtis – sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamÄ jų statinių eksploatavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 22 punktas). Pastebėtina, kad ir pati apeliantė savo reikalavimus grindžia Taisyklių 8 punktu, pagal kurį, valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti siekiama, kad Å¡i dalis bÅ«tų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

10. Taigi, apeliantei nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog be aikÅ¡telės neįmanomas nei ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančių statinių eksploatavimas, nei apskritai jos veikla, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vadovaujantis imperatyviomis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis valstybė privalo aikÅ¡telės, įsigytos nuosavybės teise, ant kurios yra kompleksas statinių, savininkui iÅ¡nuomoti atitinkamÄ aikÅ¡telės dydį atitinkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Valstybę atstovaujanti institucija negali tos žemės sklypo dalies nuomoti kitam asmeniui, nes tai bÅ«tų savininko nuosavybės teisių suvaržymas.

11. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad iÅ¡duodant sutikimÄ perleisti žemės sklypo dalies, reikalingos ieÅ¡kovių praÅ¡yme nurodytų statinių, tame tarpe ir dalies kitų inžinierinių statinių - kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nuomos teisę (Å¡iuo atveju atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. iÅ¡davė sutikimÄ Nr. 2ST-70-(14.2.5.)) buvo nuspręsta, kokia žemės sklypo dalis bus iÅ¡nuomota naujiems statinių savininkams.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sprendime paminėtomis sandorių sudarymÄ reglamentuojančiomis CK normomis ir teismų praktika dėl NŽT sutikimo perleisti nuomos teisę teisinės reikÅ¡mės, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, kurioje yra pažymėta, jog Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatos suponuoja, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę ne tik priimti sprendimÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ , sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimÄ pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti Å¡ios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimÄ dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. iÅ¡duotas sutikimas Nr. 2ST-70-(14.2.5.) yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo buvo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas ir kuris sudarė UAB „Alytaus gelžbetonis“ sÄ lygas perleisti UAB „Maristika“ dalį nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ žemės nuomos sutarties. Atsakovės įsakymas, kuriame buvo naujai iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas, sudarė prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius (Taisyklių 39, 40 punktai).

Ä®vykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai. Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas Å¡ioje sutartyje įraÅ¡ant naujÄ nuomininkÄ , nurodant žemės sklypo dalį, į kuriÄ perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinant ankstesniajam nuomininkui iÅ¡nuomoto žemės sklypo plotÄ , reiÅ¡kia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp Å¡alių įforminimÄ .

Apeliantės nesutikimÄ su Å¡ia teismo iÅ¡vada grindžiantys argumentai apie pasitaikančias situacijas, kai perleidžiami ne visi sutikime nurodyti statiniai, todėl apie iÅ¡nuomotinas dalis nuspręstina tik po duomenų apie statinių savininkus patikrinimo, yra abstraktaus pobÅ«džio, nesusiję su apeliacine tvarka patikrintoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

13. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė UAB „Maristika“ 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, UAB „Alytaus gelžbetonis“ 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo 1 331 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovėms priteistinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieÅ¡kovei UAB „Alytaus gelžbetonis“, juridinio asmens kodas 149720232, 1 331 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Maristika“, juridinio asmens kodas 110679643, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Virginija Gudynienė Laimutė Kriaučiūnaitė Tomas Romeika