4349872f-cd2f-4be8-9eff-38822c2d0ee4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1625-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00872-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.14; 3.3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

B. ir atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 3 636,82 Eur – iš kurių 2 475 Eur yra ieškovei priklausanti nuompinigių dalis, o 1 161,82 Eur – kompensacija už ieškovės sumokėtas komunalines paslaugas.

2. Nurodė, kad mirus ieÅ¡kovės tėvui (iÅ¡ ankstesnės santuokos) ir atsakovės vyrui (naujoje santuokoje) 2015 m. ieÅ¡kovė paveldėjo 3/4, o atsakovė – 1/4, vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). Kadangi ieÅ¡kovė gyvena Kijeve, o atsakovė – Elektrėnuose, buvo sutarta, kad faktiÅ¡kai butÄ administruos atsakovė, pas kuriÄ ir liko raktai nuo buto. Tačiau per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ savo buto dalies negavo jokių pajamų. IeÅ¡kovė nežinojo, kad atsakovė leidžia kitiems asmenims gyventi bute, kurio didesnė dalis priklauso jai.

Atitinkamai, jokio sutikimo tam ji nebuvo davusi. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateiktas priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitos nuoraÅ¡as rodo elektros sunaudojimÄ bute, iÅ¡ Å¡ių duomenų galima spręsti, kad butu buvo naudotasi mažiausiai nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai), viso – 33 mėnesius. Siekdama iÅ¡vengti ginčų dėl buto nuomos kainos dydžio, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dalykui paskaičiuoti taikė ne vidutinę, o mažiausiÄ iÅ¡ pateiktų nuomos kainų, tai yra 100 Eur per mėnesį.

Taigi, atsakovė, nuomodama butÄ tuo metu, kai ieÅ¡kovė buvo bendrasavininkė, turėjo už tai gauti mažiausiai 3 300 Eur, atitinkamai, ieÅ¡kovei priklauso 3/4 Å¡ios sumos, kadangi jai priklausė 3/4 viso buto, tai yra 2 475 Eur. Papildomai prie Å¡ios sumos ieÅ¡kovė turi teise regreso tvarka praÅ¡yti priteisti jai sumÄ , kuriÄ ji sumokėjo už UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ butui suteiktas komunalines paslaugas. UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ pateiktas apyvartos žiniaraÅ¡tis už paslaugas patvirtina, kad tuo laiku, kai butu buvo naudotasi (nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai)), ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už komunalines paslaugas 1 161,82 Eur sumai.

Atitinkamai, ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.

3. Atsakovė prašė ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad susitarimo dėl to, jog faktiÅ¡kai butÄ administruos atsakovė, nebuvo. IeÅ¡kovė turėjo vienÄ raktų komplektÄ nuo buto, todėl galėjo netrukdomai juo naudotis. Atsakovė jokių pajamų iÅ¡ buto negavo. Atsakovė naudojosi 1/4 jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, mokėjo 1/4 komunalinių mokesčių, kadangi jie apskaitomi ne pagal suvartotÄ kiekį, o pagal buto plotÄ , bei mokesčius už elektros energijÄ .

Mokesčius mokėjo visa apimtimi, kadangi ieÅ¡kovė elektra nesinaudojo. Dalį mokesčių už elektros energijÄ sudarė mokestis bendrosioms reikmėms, kurį turėjo mokėti ir ieÅ¡kovė, tačiau atsakovė niekada jokios kompensacijos už tai neprašė. IeÅ¡kovė butu visiÅ¡kai nesidomėjo, neatliko jokių investicijų į butÄ , nors žinojo, jog butas jai priklauso nuosavybės teise ir reikia mokėti mokesčius. Atsakovė nėra atsakinga, jog po paveldėjimo ieÅ¡kovė nesudarė sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo. 2018 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12739-983/2018 atsakovės 1/4 buto dalis buvo priteista ieÅ¡kovei natÅ«ra, o ieÅ¡kovė buvo įpareigota sumokėti atsakovei 5 250,82 Eur kompensacijÄ .

Atsakovė minėtoje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio neginčijo, kadangi ji nebuvo suinteresuota toliau viena prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis butu, kurio didesnė dalis priklauso ne jai. Pažymėjo, kad niekada nekilo poreikio nustatyti naudojimosi butu tvarkos, o ieÅ¡kovė apskritai jokių teisių į butÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio neįgyvendino. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė turėjo raktus nuo buto, kas patvirtina, jog abi Å¡alys galėjo nekliudomai naudotis butu ir jokio ginčo dėl buto naudojimosi tvarkos nebuvo.

Atsakovė naudodamasi 1/4 savo buto dalimi jokių asmenų teisių nepažeidė, žalos nepadarė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2 475 Eur nuostolių priteisimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas bei atmestinas. IeÅ¡kovė neįrodė nei vienos nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės. IeÅ¡kovė proporcingai savo daliai turėjo mokėti komunalinius mokesčius. Faktas, kad ji nesinaudojo butu, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Kadangi atsakovė naudojosi tik savo buto dalimi, ji sÄ Å¾iningai mokėjo 1/4 visų komunalinių mokesčių, todėl neturi jokios pareigos padengti ieÅ¡kovės įsiskolinimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovės L. B. naudai iÅ¡ atsakovės V. D. 3 027,48 Eur nuostolių atlyginimo sumÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 027,48 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 241,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį teismas atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno ir Butu nesinaudojo. Tačiau bylos įrodymų visetas patvirtina, kad Butu, kurio didžioji dalis priklausė ieÅ¡kovei, ginčo laikotarpiu buvo nuolat naudojamasi. PastarÄ jÄ aplinkybę pagrindžia net tik Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d., antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, tačiau ir atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu.

IÅ¡ Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d. duomenų teismas nustatė, kad 2015 bei 2016 metais elektra Bute buvo vartojama nuolat, elektros energijos vartojimas fiksuotas ir daugelį 2017 m. mėnesių. Naudojimosi Butu pastovumÄ (intensyvumÄ ) akivaizdžiai patvirtina ir duomenys apie Bute suvartotos elektros energijos kiekį, kuris 2015 m. vidutiniÅ¡kai buvo 114 kWh per mėnesį, 2016 m. – vidutiniÅ¡kai 139 kWh per mėnesį, 2017 m.

– vidutiniÅ¡kai 230 kWh per mėnesį. Ä® bylÄ pateikti duomenys taip pat patvirtina ir iÅ¡ esmės nuolatinį vandens naudojimÄ Bute ginčui aktualiu laikotarpiu. Byloje vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovė ginčo laikotarpiu Butu naudojosi, nors Bute ir nebuvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji naudojosi tik jai priklausančia Buto dalimi, t. y. 1/4 Buto, tačiau nei įrodymų, nei įtikinamų paaiÅ¡kinimų minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikė.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė 1/4 Buto, kurio plotas – 35,27 kv. m. (gyvenamasis plotas – 17,77 kv. m.), taigi, atsakovei nuosavybės teise priklausė tik kiek daugiau nei 8 kv. m. Buto (kiek daugiau nei 4 kv. m. gyvenamojo Buto ploto). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepateikė paaiÅ¡kinimų, kaip atsakovė, turėdama tokiÄ Buto dalį (kiek daugiau 4 kv. m. gyvenamojo Buto ploto), naudojosi tik savo Buto dalimi. Teismas sprendė, kad neįtikima, kad atsakovė pagal jai priklausančiÄ Buto dalį ir atitinkamai jai priklausantį Buto plotÄ bei tokį Buto naudojimosi intensyvumÄ , koks nustatytas Å¡ioje byloje, galėjo visaverčiai naudotis tik jai priklausančia Buto dalimi.

6. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi Butu tvarkos, taip pat kaip ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė buvo davusi atsakovei sutikimÄ naudotis jos Buto dalimi. BÅ«tent atsakovei, kuri naudojosi Butu ginčo laikotarpiu, teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.

7. Teismas, nustatęs, kad atsakovė naudojosi ieÅ¡kovės Buto dalimi be jos sutikimo, nesant susitarimo dėl naudojimosi Butu tvarkos (atsakovės neteisėtus veiksmus), sprendė, kad egzistuoja pagrindas ieÅ¡kovės nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimui. Å iuo atveju nuostoliai pasireiÅ¡kia nauda, kuriÄ atsakovė gavo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 2 475 Eur nuostolių priteisimo iÅ¡ atsakovės. Taigi, atsakovė neteisėtai gavo naudÄ , kuri ieÅ¡kovės apskaičiuota pagal Buto nuomos rinkos kainÄ , pagrindu imat mažiausiÄ pagal pateiktus duomenis Buto nuomos rinkos kainos dydį.

Teismas vertino, kad toks nuostolių skaičiavimo bÅ«das yra pagrįstas, tiek vertinant, kad atsakovė gavo naudÄ pati intensyviai (nuolat) naudodamasi ieÅ¡kovės Buto dalimi be jos sutikimo, tiek tuo atveju, jeigu ji ButÄ , o taip pat ir ieÅ¡kovės buto dalį, be jos sutikimo nuomojo ir iÅ¡ to gavo pajamas. Kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės Buto dalies, kuri buvo žymiai didesnė už atsakovės Buto dalį, gavo naudÄ . Teismas nurodė, kad tokia iÅ¡vada pagrįsta, be kita ko, ir tuo, kad ieÅ¡kovės įrodinėjimo galimybės Å¡ioje byloje buvo neabejotinai apsunkintos – byloje įrodinėjamos aplinkybės susijusios su praeities įvykiais, ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė gyveno ne Lietuvoje, Butu tuo metu ji iÅ¡ esmės nedisponavo, ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė tik iÅ¡ trečiųjų asmenų gauta informacija apie ginčo laikotarpį.

Aptartų aplinkybių visetas taip pat pagrindžia ir paskutinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei nuostolių, pasireiÅ¡kusių atsakovės gauta nauda, egzistavimÄ . Nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina atitinkama nuostolių suma – 2 475 Eur.

8. Teismas nustatė, kad UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ apyvartos žiniaraščio už Butui teiktas paslaugas duomenimis, beveik visos iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus Å¡ildymo iÅ¡laidas, buvo susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės (Buto) eksploatavimu. Å ias iÅ¡laidas turi padengti abi Buto bendraturtės – tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė pagal jų ginčo laikotarpiu turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 3/4 ir 1/4). Naudojimosi/nesinaudojimo Butu aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pareigos atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buvimo, todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl pastarųjų iÅ¡laidų kompensavimo (priteisimo jos naudai iÅ¡ atsakovės).

Tuo tarpu Å¡ildymo iÅ¡laidas, sudarančias 552,48 Eur, pareigÄ apmokėti visa apimtimi turi faktinė Å¡ilumos energijos vartotoja, t. y. atsakovė. IeÅ¡kovė, apmokėjusi Å¡ias iÅ¡laidas (už Å¡ildymÄ ), pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo. Teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje reikalavimo dalyje laikė pagrįstu bei tenkintinu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 9. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) V. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021-03-15 sprendimÄ dalyje dėl 3027,48 Eur ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės L.

B. 2020-08-26 patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021-03-15 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 ir grÄ Å¾inti bylÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 9.1. Apeliantės įsitikinimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, selektyviai ir neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus. 9.2. 2020-08-26 ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovės 3636,82 Eur.

IeÅ¡kovė prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ (CK 6.242 str. 1 d.). Atsakovė susipažinusi su ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu ir jame pateiktais argumentais, visos bylos nagrinėjimo metu gynėsi nuo nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, teikė su tuo susijusius teisinius argumentus bei įrodymus. Atsakovė tik iÅ¡ sprendimo sužinojo, jog teismas nusprendė atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 str. 4 d.). Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, atsakovė atitinkamai bÅ«tų teikusi visai kitokio turinio atsikirtimus, t. y. praÅ¡iusi taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį bei ginčijusi civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę). 9.4.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisme priimtas 2020-06-22, todėl žalos buvo galima praÅ¡yti tik už laikotarpį nuo 2017-06-22 iki 2020-06-22. Minėta, jog žala už buto nuomÄ /panaudÄ paskaičiuota už 33 mėn. laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. spalio mėn., o žala už komunalines paslaugas paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Atsakovė neabejotinai bÅ«tų praÅ¡iusi teismo taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį, dėl ko byloje bÅ«tų vertinama galima žala tik už laikotarpį nuo 2017-06-22 iki 2017 m. spalio mėn., todėl didžioji dalis ieÅ¡kinio reikalavimų neabejotinai bÅ«tų atmesta. 9.5.

Teismas sprendimu peržengė ieÅ¡kinio ribas, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus, tokiu bÅ«du padarė proceso teisės normų pažeidimÄ , sudarantį pagrindÄ panaikinti Teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį už laikotarpį iki 2017-06-22 atmesti (CK 1.125 str. 8 d.). 9.6. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog tarp Å¡alių 2015 – 2017 m. buvo nesutarimas ir Å¡alims buvo pareiga turėti susitarimÄ , naudojimosi tvarkÄ ir t. t., tuo tarpu apeliantė turėjo įrodyti, jog tarp Å¡alių 2015 – 2017 m. nebuvo nesutarimo, todėl Å¡alims nereikėjo jokio susitarimo, naudojimosi tvarkos ir t. t.

Teismas nurodė sprendime, jog apeliantė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu Å¡alys turėjo susitarimÄ dėl buto naudojimosi tvarkos. Visgi teismas sprendime nepasisakė, jog tarp Å¡alių iki 2018 m. iÅ¡vis bÅ«tų koks nors ginčas (nesutarimas). Taigi nors ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp Å¡alių buvo ginčas, teismas nepateikdamas jokių motyvų nusprendė, jog ginčas buvo ir apeliantė neįrodė, jog Å¡alys turėjo susitarimÄ . Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į esminius faktinius aspektus, t. y. ar tarp Å¡alių buvo ginčas, todėl byla iÅ¡spręsta neteisingai ir tai yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti. 9.7.

Naudojimosi tvarka reikalinga tik tuomet kai yra bendraturčių ginčas dėl buto. Jokio ginčo / nesutarimo iki 2018 m. nebuvo, nepateikta jokių įrodymų (el. laiÅ¡kų, pretenzijų, žinučių ir t. t.), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog Å¡alys nesutarė. Nesant ginčo tarp bendrasavininkų, naudojimosi tvarka nebuvo reikalinga, todėl apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliantė iki 2019 m. buvo buto bendrasavininke, todėl turėjo visapusiÅ¡kÄ teisę juo naudotis, lygiai taip pat butu galėjo naudotis ir ieÅ¡kovė.

Byloje nenustatyta, jog apeliantė draudė ieÅ¡kovei naudotis butu. Antra, nuostoliai paskaičiuoti pagal buto nuomos rinkos kainÄ . Byloje neįrodyta, jog apeliantė butÄ nuomojo, todėl vien dėl to toks nuostolių paskaičiavimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas (jau nekartojant argumentų dėl 3 m. ieÅ¡kinio senaties taikymo). Butu galėjo naudotis ir ieÅ¡kovė, o ar buto savininkas naudojasi / nesinaudoja savo nuosavybe yra jo teisė. Nagrinėjamu atveju apeliantė naudojosi butu, tuo tarpu ieÅ¡kovė juo nesinaudojo, tačiau apeliantė negali bÅ«ti atsakinga už tai, jog ieÅ¡kovė pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ , tuo labiau atlyginti kitos pusės nuostolius dėl nesinaudojimo savo butu. 9.8.

Teismas sprendime nustatė priežastinį ryšį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kaip jis buvo nustatytas (CK 6.247 str.). Priežastinis ryÅ¡ys yra fakto klausimas, o kaip minėta bylos nagrinėjimo metu civilinės atsakomybės sÄ lygos iÅ¡vis nebuvo vertinamos. 9.9. Teismas sprendime nurodė, jog „šildymo iÅ¡laidas, sudarančias 552,48 Eur, pareigÄ apmokėti visa apimtimi turi faktinė Å¡ilumos energijos vartotoja, t. y. atsakovė“. CK 4.76 str. įtvirtinta, jog kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. 9.10.

Apeliantė su atsiliepimu pateikė įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä ), iÅ¡ kurio matyti, jog buto Å¡ildymas - centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų (tomas 1, p. 49). Pareiga Å¡ildyti butÄ yra bÅ«tinoji pareiga, kurios tikslas iÅ¡saugoti buto vertę. Esant centriniam Å¡ildymui Å¡alys privalo Å¡ildyti butÄ , mokėti mokesčius, prieÅ¡ingu atveju radiatoriai sutrÅ«ktų, bute atsirastų drėgmė, įsiveistų grybelis, Å¡iluminius nuostolius patirtų kitų butų savininkai, už kÄ numatyta atsakomybė.

Lietuvos teismų praktikoje analogiškoje byloje išaiškinta, jog šildymui skirtos lėšos yra skirtos daikto išlaikymui ir bendraturčiai privalo jas dengti proporcingai, o faktas ar jose bendraturtis gyvena ir ar jas faktiškai vartoja neturi jokios reikšmės.

10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė L. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-177-1124/2021 dalyje, kurioje L. B. nebuvo priteista 609,34 EUR, ir ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti; prijungti naujai teikiamus įrodymus. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 10.1. Teismas konstatavo, kad atsakovė naudojosi visu bendru butu. Remiantis CK 4.75 straipsniu, bendraturtis, norintis naudotis visu bendru butu, turi kreiptis į kitÄ bendraturtį su praÅ¡ymu sudaryti atitinkamÄ susitarimÄ , o nepavykus susitarti – į teismÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė to nepadarė. Jeigu atsakovė ir ieÅ¡kovė bÅ«tų susitarusios, kad atsakovė gali naudotis visu butu, tarp jų susiklostytų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai (priklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė leistų atsakovei naudotis butu už užmokestį arba nemokamai). Tai, kad bendroji nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, nereiÅ¡kia, kad tarp bendraturčių negali atsirasti ir prievolinių teisinių santykių. Tiek nuomos, tiek panaudos teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato tÄ pačiÄ taisyklę, jog pareiga iÅ¡laikyti daiktÄ , įskaitant komunalinių mokesčių mokėjimÄ , priklauso tam asmeniui, kuris tuo daiktu naudojasi, nebent buvo susitarta kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis ir 6.636 straipsniai).

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kia, kad niekada nebÅ«tų leidusi atsakovei naudotis visu butu, nemokant visų komunalinių mokesčių. Atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai naudojantis visu butu, neinformavus apie tai IeÅ¡kovės ir negavus jos sutikimo, nesant teismo nustatytos naudojimosi tvarkos, atsakovė pažeidė CK 4.75 straipsnį ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengė prievolės iÅ¡laikyti butÄ . Taigi atsakovės neteisėti veiksmai leido jai neteisėtai praturtėti, „sutaupant“ ant buto iÅ¡laikymo, kas savo ruožtu sukėlė ieÅ¡kovei papildomų iÅ¡laidų, kurių ji galėjo iÅ¡vengti. 10.2.

Teismo argumentacija vertintina ne tik kaip teisiÅ¡kai nepagrįsta, bet ir nenuosekli. Sutikęs priteisti ieÅ¡kovei 552,48 EUR už Å¡ilumos energijÄ , nes jÄ suvartojo atsakovė, teismas pagal tokiÄ pačiÄ logikÄ turėjo priteisti ir kitas komunalinių mokesčių sudedamÄ sias dalis už kitas paslaugas, kuriomis taip pat pasinaudojo bÅ«tent atsakovė, o ne Kijeve gyvenusi ieÅ¡kovė (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, bendrojo naudojimo patalpų valymas ir pan.). IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėjo ne tai, kad atsakovė pati asmeniÅ¡kai naudojosi butu, o tai, kad ji tÄ butÄ iÅ¡nuomojo tretiesiems asmenims ir gavo iÅ¡ to pajamų. 10.3.

Aplinkybė, jog butu naudojosi ne asmeniÅ¡kai Atsakovė, o tretieji asmenys, kuriems ji leido naudotis butu, nekeičia prieÅ¡ tai nurodyto teisinio vertinimo, kadangi perdavimas nuomos pagrindu taip pat yra naudojimasis. Tokia iÅ¡vada kyla iÅ¡ CK 6.477 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis įsipareigoja duoti kitai Å¡aliai daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį, o kita Å¡alis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad teisė gauti daikto duodamas pajamas įeina į daikto naudojimo teisių grupę .

Taigi ieÅ¡kovės atžvilgiu atsakovė vertintina kaip naudojusi bendrÄ butÄ nepriklausomai nuo to, ar ji pati naudojosi butu, ar perdavė jį naudotis kitiems asmenims. 10.4. Atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ne tik ieÅ¡kovės, bet ir nuomininkų atžvilgiu, kadangi, apmokėjusi tik ketvirtadalį komunalinių mokesčių, ji pasiliko sau tuos pinigus, kurie jai buvo perduoti ne nuomai, o komunaliniams mokesčiams apmokėti. Tuo atveju, jeigu atsakovė iÅ¡ nuomininkų nereikalavo komunalinių mokesčių apmokėjimo, kas mažai tikėtina, ji laikyta veikusi itin neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nes turėjo užtikrinti, kad nuomininkai iÅ¡laikytų nuomojama butÄ , kadangi tokiÄ pareigÄ jiems numato CK 6.493 straipsnio 1 dalis.

Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pati asmeniÅ¡kai naudojosi butu, ar leido juo naudotis tretiesiems asmenims, ji privalo atlyginti ieÅ¡kovei visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas už tÄ laikotarpį, kai butu buvo naudotasi.

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės L. B. apeliacinį skundÄ atsakovei V. D. atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021-03-15 sprendimÄ civilinėje byloje dalyje dėl 609,34 Eur. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 11.1. CK 4.76 str. įtvirtinta, jog kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Teismas sprendime visiÅ¡kai pagrįstai taikė CK 4.76 str. kadangi patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ sudarė 1161,82 Eur kompensacija už ieÅ¡kovės sumokėtas komunalines paslaugas, o pastaroji norma bÅ«tent ir reguliuoja su daiktu susijusias iÅ¡laidas, mokesčius, rinkliavas ir jų apmokėjimo tvarkÄ . 11.2. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ (CK 6.242 str. 1 d.), tuo tarpu apeliaciniame skunde teigia, jog teismas turėjo taikyti civilinės atsakomybės institutÄ , t. y. kvalifikuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Å ioje vietoje pažymime, jog teismas nenustatė, jog atsakovė bÅ«tų iÅ¡nuomojusi ginčo butÄ / suteikusi panaudÄ . Byloje nenustatyta, jog atsakovė bÅ«tų draudusi, neleidusi ar kaip kitaip suvaržiusi ieÅ¡kovės teisę naudotis butu. 11.3. Nagrinėjamu atveju, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nei raÅ¡tu, nei žodžiu jokių susitarimų dėl panaudos / nuomos nebuvo, ieÅ¡kovė netrukdoma galėjo naudotis butu, o tai kad ji juo nesinaudojo yra jos pasirinkimo teisė. Teismas sprendime visiÅ¡kai teisingai nurodė, jog iÅ¡laidas susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės (Buto) eksploatavimu turi padengti abi buto bendraturtės – tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė pagal jų ginčo laikotarpiu turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 3/4 ir 1/4) ir naudojimosi / nesinaudojimo butu aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pareigos atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buvimo, todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl pastarųjų iÅ¡laidų kompensavimo (priteisimo jos naudai iÅ¡ atsakovės).

12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o netenkinti atsakovės V. D. 2021 m. balandžio 14 d. apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 12.1. Nepagrįsto praturtėjimo teisės normos, kuriomis ieÅ¡kovė teisiÅ¡kai grindė savo pozicijÄ , yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) XX skyriuje. Deliktinės atsakomybės teisės normos, kuriomis pirmosios instancijos teismas grindė savo sprendimÄ , yra įtvirtintos CK XXII skyriuje. Tai reiÅ¡kia, kad tiek nepagrįstas praturtėjimas, tiek deliktinė atsakomybė yra teisės institutai, o ne faktinės aplinkybės. Atitinkamai, ginčo teisinė kvalifikacijÄ nėra ieÅ¡kinio faktinis pagrindas.

Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei ieÅ¡kovė teisiÅ¡kai kvalifikavo ginÄÄ , nereiÅ¡kia, kad jis peržengė ieÅ¡kinio ribas. 12.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄÄ ne pagal ieÅ¡kovės ar atsakovės teisinį įvertinimÄ , o savo nuožiÅ«ra, vadovaujantis įstatymu. Atitinkamai, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei ieÅ¡kovė teisiÅ¡kai kvalifikavo ginÄÄ , nereiÅ¡kia, kad jis pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. 12.3.

Trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Apie tai, kad atsakovė be leidimo naudojosi visu bendru butu, užsienyje gyvenanti ieÅ¡kovė sužinojo ne tada, kai butu buvo naudojamasi, o daug vėliau: 2019 m. balandį ieÅ¡kovė atvyko į Lietuvos Respublika spręsti su buto pardavimu susijusius klausimus.

Tuo tikslu ji nuvyko į UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“, kur jai pasakė, kad butas buvo apgyvendintas“. 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje apie tai po priesaika paliudijo I. B., kuri lydėjo lietuvių kalbos nemokančiÄ ir transporto priemonės neturinčiÄ ieÅ¡kovę ir buvo su ja apsilankymo UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ metu. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų sužinojusi anksčiau. 12.4. Atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie deliktinės atsakomybės instituto galimÄ taikymÄ , kadangi pati ieÅ¡kovė alternatyviai siÅ«le jį taikyti: ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi dublike.

IeÅ¡kovė įrodinėjo tiek nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygas, tiek civilinės atsakomybės sÄ lygas. IeÅ¡kovė tai darė sÄ moningai, kad pirmosios instancijos teismas turėtų galimybę pasirinkti, ar savo sprendimÄ grįsti nepagrįsto praturtėjimo institutu, arba civilinės atsakomybės institutu. Tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog ginčas teisiÅ¡kai kvalifikuotinas kaip nepagrįstas praturtėjimas, o civilinė atsakomybė taikytina kaip alternatyvus teisinis pagrindas, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nematyti ieÅ¡kovės nurodytų ir įrodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurias ieÅ¡kovė įrodinėjo tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek dublike. 12.5.

Atsakovei pripažinus, kad ji naudojosi bendro buto „savo dalimi“, o naudojimosi tvarkai nesant nustatytai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė naudojosi visu bendru butu. Atitinkamai, CPK 12 straipsnis įpareigojo bÅ«tent atsakovę įrodyti savo atsikirtimÄ , kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo, nes IeÅ¡kovė neva žodžiu leido atsakovei naudotis visu bendru butu. Nagrinėjamu atveju teisiniame santykyje dėl leidimo naudotis bendru butu bÅ«tent atsakovė buvo ieÅ¡kovės skolininkė, kadangi ji galėjo naudotis bendru butu tik įvykdžiusi pareigÄ , kuriÄ jai numato CK 4.75 straipsnis, nustatantis, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Taigi atsakovė, kuri ir naudojosi bendru butu, turėjo gauti ieÅ¡kovės leidimÄ tokiam naudojimuisi. Atitinkamai, bÅ«dama skolininkė prievolėje bÅ«tent ji turėjo įrodyti Å¡ios prievolės įvykdymÄ . 12.6. Kad atsakovė nuomojo butÄ tretiesiems asmenims, įrodo Å¡ie dokumentai: 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje I. B. paliudijo, jog 2019 m. balandį (po to, kai ieÅ¡kovė prisiteisė atsakovės turimÄ buto dalį, tapo vienvalde savininke ir atvyko į Lietuvos RespublikÄ spręsti su buto pardavimu susijusius klausimus) ji kartu su I.

B. nuvyko į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kur jai pasakė, kad butas buvo apgyvendintas; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ informacija; 2020 m. lapkričio 11 d. antstolio Andriaus aplinkybių konstatavimo protokolas. 12.7. Atsakovė, pažeidusi CK 4.76 straipsnį, nepagrįstai praturėjo, išvengusi išlaidų komunaliniams mokesčiams, ir sukėlė ieškovei žalos, kadangi ieškovė turėjo papildomų išlaidų, kurių, atsakovei elgiantis teisėtai, būtų išvengusi.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo 14. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021-02-14 advokato el. laiÅ¡ko kopijÄ dėl informacijos pateikimo; 2021-02-23 UAB „Cgates“ raÅ¡tÄ ; 2021-02-24 UAB „Cgates“ el. laiÅ¡ku atsiųstas atsakymas į advokato praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo.

15. Atsakovė su atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ papildomai pateikė: 1) 2015-01-15 UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ (toliau – Bendrovė) ir atsakovės sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. KP 7044760; 2) 2015-01-15 Bendrovės ir atsakovės sudarytÄ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo bei pastato Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros sutartis Nr. Å -KV 7044760; 3) 2015-01-15 Bendrovės ir atsakovės sudarytÄ Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Å V-N 7044760.

16. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo turinį bei jos apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis).

Atsakovei, kuriai buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais, turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Tuo tarpu atsakovės teikiami nauji įrodymai nėra aktualÅ«s bylai. Atsakovė nurodo, kad jos pateikti įrodymai (sutartys) patvirtina, kad komunalinių paslaugų sutartis parengė pati Bendrovė, atsakovė savo ruožtu sutartis vykdė sÄ Å¾iningai, mokėjo mokesčius jokių ginčų su Bendrove nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos atsakovės sudarytos su Bendrove sutartys nei patvirtina, nei paneigia atsakovės nurodomÄ aplinkybę, kad ji pagal nurodytas sutartis mokėjo mokesčius.

Atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina sutarčių sudarymo faktÄ , bet ne tinkamÄ jų vykdymÄ , t y. mokesčių pagal sutartis mokėjimÄ . Todėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsisakytina priimti. Dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti teismo liudijimÄ Ä¯rodymams gauti 17. Po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡duoti ieÅ¡kovės atstovui teismo liudijimÄ , suteikiantį teisę gauti iÅ¡ UAB „Cgates“ Å¡iuos duomenis: kokiam gavėjui (nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ ) buvo siunčiami laiÅ¡kai, sÄ skaitos ar kita korespondencija dėl paslaugų, suteiktų į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai nuo 2015 m. sausio 12 d., kai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas bylos medžiagoje esantis paveldėjimo teisės liudijimas (esant skirtingiems gavėjams, praÅ¡ome nurodyti visus, sugrupuojant juos pagal sÄ skaitų datas).

18. Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ 2021-04-15 rezoliucija priėmė ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme jau yra iÅ¡nagrinėtina, pateiktas praÅ¡ymas kartu su byla perduotinas apeliacinės instancijos teismui.

19. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).

20. IeÅ¡kovė savo praÅ¡yme nurodė, kad liudijimu praÅ¡oma iÅ¡reikalauti informacija leis gauti papildomų duomenų, kurie ne tik pagrįstų Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, bet ir leistų pareikÅ¡ti atsakovei kitÄ ieÅ¡kinį. Taip pat pažymi, kad praÅ¡oma priteisti suma buvo skaičiuojama už tÄ naudojimosi Butu laikotarpį, kuris buvo nustatytas pagal skaitliukų parodymus, tačiau galimai Butas buvo nuomojamas ilgesnį laikotarpį (tokiÄ prielaidÄ leidžia daryti UAB „Cgates“ 2021 m. vasario 23 d. raÅ¡tas, kuriame yra nurodyta ilgesnė paslaugų teikimo trukmė).

21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo liudijimÄ pareiÅ¡kė jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, net gi po sprendimo priėmimo, taip pažeidžiant CPK nuostatas (CPK 42 str.). Be to, ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nėra visiÅ¡kai susijęs su nagrinėjama byla, t. y. ginčo laikotarpiu. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismo liudijimas reikalingas tam, kad ji galėtų pareikÅ¡ti atsakovei kitÄ ieÅ¡kinį, kas visiÅ¡kai neatitinka įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje ir proceso koncentruotumo principo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo apeliacinės instancijos teismui perduotas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl teismo liudijimo iÅ¡davimo netenkinamas. Dėl sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė bei atsakovė 2015 m. sausio mėnesį paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teise 35,27 kv. m. butÄ (gyvenamasis plotas – 17,77 kv. m.), esantį Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) (Butas).

IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 3/4 minėto buto, atsakovei atitinkamai – 1/4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12739-983/2018 atsakovei priklausanti Buto dalis buvo atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 1/4 Buto dalis, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 5 175,82 Eur dydžio piniginė kompensacija (bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Å¡iÄ kompensacijÄ atsakovei sumokėjo 2019 m. balandžio 25 d.).

Nuo 2019 m. balandžio 3 d. ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teise ir atsakovei priklausiusiÄ 1/4 dalį Buto.

23. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu kitiems asmenims buvo iÅ¡nuomojusi ButÄ ir gavo pajamas už Buto nuomÄ . Savo ruožtu atsakovė Å¡iÄ aplinkybę neigė ir nurodė, kad Buto nenuomojo ir jokių pajamų iÅ¡ Buto negavo, naudojosi tik jai priklausančia Buto dalimi (1/4 Buto dalimi).

24. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

25. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, byloje neginčijama aplinkybė, jog ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno ir Butu nesinaudojo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos įrodymų visetas patvirtina, kad Butu, kurio didžioji dalis priklausė ieÅ¡kovei, ginčo laikotarpiu buvo nuolat naudojamasi. Tai patvirtina Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d., antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, tačiau ir atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2021-02-14 advokato el. laiÅ¡ko kopijÄ dėl informacijos pateikimo; 2021-02-23 UAB „Cgates“ raÅ¡tÄ ; 2021-02-24 UAB „Cgates“ el. laiÅ¡ku atsiųstas atsakymas į advokato praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo. Kaip matyti iÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės advokato laiÅ¡ko buvo klausiama UAB „Cgates“, kuri yra televizijos, ryÅ¡io ir kitų paslaugų teikėja, ar nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo buvo teikiamos paslaugos ir siunčiamos sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), Elektrėnai.

Taip pat buvo klausiama, ar laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo imtinai (negalint Å¡ios informacijos nurodyti, prašė patvirtinti, kad tai nėra V. D. ar M. D.). UAB „Cgates“, atsakydama į šį raÅ¡tÄ , nurodė, kad televizijos paslaugos buvo teikiamos nuo 2005 m. iki 2017-10-16, interneto paslaugos buvo teikiamos nuo 2010-01-01 – 2017-10-16 dienos bei nurodė, kad nei vienas praÅ¡yme paminėtas asmuo nebuvo Cgates klientas ir sÄ skaitos jiems nebuvo siunčiamos. Vadinasi, UAB „Cgates“ paslaugomis naudojosi ne pati atsakovė ar jos sÅ«nus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Butu ginčo laikotarpiu buvo naudojamasi ir labai tikėtina, kad jame gyveno ne ginčo šalys (Buto savininkės), o kiti asmenys. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bute buvo gyvenama nuomos pagrindais. Nei vienas iš šiame nutarties punkte paminėtų įrodymų nepatvirtina, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų būtų buvus sudaryta nuomos sutartis, o atsakovė gavo iš jų nuompinigius.

Iš antstolio konstatavimo protokolo matyti, kad vienas iš kaimynų antstoliui nurodė, jog Bute gyveno nuomininkai. Tačiau šis antstolio apklaustas asmuo nedetalizavo, iš kur jam žinoma, kad tarp atsakovės ir Bute gyvenusių asmenų buvo sudarytas nuomos sandoris ir už tai buvo gaunamas atlygis. Tuo labiau, kad antstolio apklausti asmenys nenurodė net gyvenusių asmenų pavardžių, kas reiškia, kad jiems nėra žinoma visa informacija apie gyvenusius asmenis ir su atsakove juos siejusius prievolinius santykius, t. y. ar Bute asmenys gyveno neatlygintinai ar nuomos pagrindais.

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.78 straipsnio santykio, iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė iÅ¡nuomoti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. CK 4.78 straipsnyje nurodyta iÅ¡imtimi negali bÅ«ti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės netektų prasmės. Tai reiÅ¡kia, kad bendraturčiui, ketinančiam perleisti savo dalį, taip pat jÄ iÅ¡nuomoti tais atvejais, kai yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas (pardavimo atveju bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamÄ dalį – CK 4.79 straipsnis).

Taigi, bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių nebuvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka.

28. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

29. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog atsakovė naudojosi ieškovės Buto dalimi be jos sutikimo, nesant susitarimo dėl naudojimosi Butu tvarkos (atsakovės neteisėtus veiksmus), spręstina, kad egzistuoja pagrindas ieškovės nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimui.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai, nes ji nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos – leisti Butu naudotis tretiesiems asmenims tik gavus kitos bendrasavininkės sutikimÄ . Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesant ginčo tarp bendrasavininkų, naudojimosi tvarka nebuvo reikalinga, todėl atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad atsakovė apskritai viso proceso metu neigė aplinkybę, kad Bute ginčo laikotarpiu gyveno kokie nors asmenys, nors byloje pateiktų įrodymų visetas leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Visa tai įrodo, kad šalys nebuvo linkusios bendradarbiauti ir geranoriškai spręsti su Butu susijusius klausimus. Todėl atsakovės pozicija dėl nesutarimų nebuvimo dėl Buto naudojimosi tvarkos neįtikinama. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus spręstina, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai, be ieškovės sutikimo, leido Butu, kuris nuosavybės teise priklausė ir ieškovei, naudotis kitiems asmenims.

Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėti veiksmai kaip viena iš civilinės atsakomybės šiuo atveju egzistuoja.

31. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuostoliai pasireiÅ¡kė nauda, kuriÄ atsakovė gavo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų. Pasisakydamas dėl priežastinio ryÅ¡io teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei nuostolių, pasireiÅ¡kusių atsakovės gauta nauda, egzistavimÄ . Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

32. Nuostoliai yra piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, o jais gali bÅ«ti pripažintos ir negautos dėl asmenų neteisėtų veiksmų pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika.

Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. IeÅ¡kovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktÄ , t. y. įrodžius, kad galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato Å¡ių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės nurodomais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip minėta, šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo suteikusi tretiesiems asmenims atlygintinai naudotis Butu, t. y. gavo kokias nors pajamas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo reikalingas Butas ginčo laikotarpiu ir dėl jo užimtumo negalėjo juo pasinaudoti.

Be to, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų gavusi ieÅ¡kovės sutikimÄ leisti Butu naudotis tretiesiems asmenims ar neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo bÅ«tų neperleidusi naudojimosi Butu teisės tretiesiems asmenis, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi ieÅ¡kinyje nurodomÄ 2 475 Eur nuompinigių dalį. Taigi, iÅ¡ bylos duomenų nepakanka nustatyti, kad atsakovės nuostoliai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju neįrodytas ne tik atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės nurodytos žalos dėl negautų pajamų faktinis ir teisinis priežastinis ryÅ¡ys, bet ir tokios žalos padarymo faktas.

34. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neteisėtais veiksmais bÅ«tent tokia žala ieÅ¡kovei, kaip galimybės gauti pajamas iÅ¡ ginčo Buto, nebuvo padaryta. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl 2 475 Eur sumos priteisimo panaikinamas ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmetamas. Dėl kompensacijos už ieÅ¡kovės sumokėtas komunalines paslaugas priteisimo 35.

IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ pateiktas apyvartos žiniaraÅ¡tis už paslaugas patvirtina, kad tuo laiku, kai butu buvo naudotasi (nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai)), ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už komunalines paslaugas 1 161,82 Eur sumai. Atitinkamai, Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ias iÅ¡laidas turi padengti abi Buto bendraturtės – tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė pagal jų ginčo laikotarpiu turėtas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (atitinkamai 3/4 ir 1/4).

Teismas nurodė, kad naudojimosi / nesinaudojimo Butu aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pareigos atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buvimo, todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl pastarųjų iÅ¡laidų kompensavimo (priteisimo jos naudai iÅ¡ atsakovės). Tuo tarpu teismas sprendė, kad Å¡ildymo iÅ¡laidas, sudarančias 552,48 Eur, pareigÄ apmokėti visa apimtimi turi faktinė Å¡ilumos energijos vartotoja, t. y. atsakovė.

36. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad sutikęs priteisti ieÅ¡kovei 552,48 EUR už Å¡ilumos energijÄ , nes jÄ suvartojo atsakovė, teismas pagal tokiÄ pačiÄ logikÄ turėjo priteisti ir kitas komunalinių mokesčių sudedamÄ sias dalis už kitas paslaugas, kuriomis taip pat pasinaudojo bÅ«tent atsakovė, o ne Kijeve gyvenusi ieÅ¡kovė (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, bendrojo naudojimo patalpų valymas ir pan.).

37. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistų iš atsakovės 552,48 Eur, nurodo, kad šildymui skirtos lėšos yra skirtos daikto išlaikymui ir bendraturčiai privalo jas dengti proporcingai, o faktas ar jose bendraturtis gyvena ir ar jas faktiškai vartoja neturi jokios reikšmės.

38. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo turimai turto daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.).

39. IeÅ¡kovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio (įskaitytinai)), už Butui suteiktas komunalines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos 1 161,82 Eur sumai. IÅ¡ pateiktų sÄ skaitų suvestinės matyti, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina mokesčiai už tokias paslaugas: administravimas, atliekų iÅ¡vežimas, eksploatacija, elektra bendroms reikmėms, karÅ¡to vandens pardavimo kaina (fiksuota, po 0,61 Eur), laiptinės valymas, remonto darbai, Å¡alto vandens pardavimo kaina (fiksuota, po 0,65 Eur, nuo 2015- 02 iki 2017-09 po 0,66 Eur), Å¡ildymas, Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ra, Å¡ildymas karÅ¡to vandens palaikymui, kitos paslaugos.

40. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovė kaip Buto bendrasavininkė, nevykdė savo pareigų, numatytų CK 4.76 str., todėl ieškovė, už atsakovę vykdžiusi jos turtines prievoles, įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

41. Byloje pateiktais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as), patvirtina, kad buto Å¡ildymas – centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Sutiktina su atsakove, kad pareiga Å¡ildyti butÄ yra bÅ«tinoji pareiga, kurios tikslas iÅ¡saugoti buto vertę. Esant centriniam Å¡ildymui Å¡alys privalo Å¡ildyti butÄ , mokėti mokesčius. Å ios lėšos yra skirtos daikto iÅ¡laikymui ir bendraturčiai privalo jas dengti proporcingai. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tik atsakovė turi apmokėti visas Å¡ildymo iÅ¡laidas už ginčo laikotarpį.

Byloje pateiktais duomenimis ieÅ¡kovė yra sumokėjusi iÅ¡laidas už Buto iÅ¡laikymui suteiktas paslaugas (daugiabučio namo administravimo, atliekų iÅ¡vežimo, eksploatacines, laiptinės valymo, Å¡ildymo ir jos sistemos priežiÅ«ros, palaikymo iÅ¡laidos). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ieÅ¡kovei dalį Å¡ių iÅ¡laidų yra atlyginusi. Dėl Å¡ios priežasties yra teisinga UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“ nustatytus mokesčius už Å¡ilumos energijÄ ir kitas paslaugas suteiktas butui (duomenys neskelbtini), Elektrėnai skaičiuoti proporcingai nuosavybės teise turimai daliai, t. y. iÅ¡ Å¡alių pagal jų turėtas Buto nuosavybės teise dalis, t. y. po 3/4 ir 1/4 dalį.

Kadangi ieÅ¡kovė įvykdė prievolę už visam butui susidariusį įsiskolinimÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip 1/4 dalies buto savininkę (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neiÅ¡tyrė, neįsigilino į bylos esmę, todėl Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas Å¡ioje dalyje pakeistinas ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina suma mažintina iki 290,46 Eur (1162,82 /4).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme 42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

43. Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisėjų kolegija iÅ¡ naujo perskirsto Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ viso 3636,82 Eur. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu reikalavimÄ 290,46 Eur dalyje. Todėl spręstina, kad buvo patenkinta 7,99 proc. reikalavimų. Atitinkamai atmestų reikalavimų suma sudaro 92,01 proc.

44. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 1 782,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus apie byloje turėtas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis šia proporcija ieškovei priteisiama 142,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 1288,14 Eur.

45. Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymÄ , atliekamas įskaitymas ir atsakovei priteistina 1145,74 Eur (1288,14 Eur – 142,40 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmos instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 46. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė priteisti didesnę sumÄ nei jÄ priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas Å¡io reikalavimo netenkino. Todėl apeliacinio skundo netenkinus ieÅ¡kovei jos iÅ¡laidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nekompensuojamos. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 90,47 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Vadovaujantis Å¡ia proporcija atsakovei priteisiama 61,52 Eur (68 Eur x 90,47 proc.). Netenkinus apeliacinio skundo 9,53 proc. ieÅ¡kovei priteisiama 47,65 Eur (500 x 9,53 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimu.

47. Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymÄ , atliekamas įskaitymas ir atsakovei priteistina 13,96 Eur (61,52 Eur – 47,56 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimÄ pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovės L.

B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ atsakovės V. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 290,46 Eur nuostolių atlyginimo sumÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (290,46 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti atsakovės V. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. (gimusios (duomenys neskelbtini) 1145,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ Priteisti atsakovės V.

D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės L. B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) 13,96 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rita Kisielienė Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė