2025-09-15 Nr. BB-4195-1-01-1-12681-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3036/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12681-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. O. (S. O.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo S. O. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti apeliacin4s instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių nuostatų pažeidimus, nes nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimti nuosprendžiai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė non reformatio in peus principo pažeidimą ir kt. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, spręsdami klausimą, ar buvo susiklosčiusi S. O. neleistinos „neformalios apklausos“ situacija, ar policijos pareigūno pokalbis su šiuo sulaikytuoju atitiko sąžiningo proceso reikalavimą, abiejų instancijų teismai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas dar ir nukrypo nuo savo paties formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismai nevertino, kodėl faktiškai sulaikytam S. O. nebuvo garantuotos jo, kaip įtariamojo teisės ir laisvės. Iš karto po sulaikymo S. O. įvykęs pokalbis su policijos pareigūnu prilygsta neoficialiai apklausai, todėl jo metu S. O. išsakyti teiginiai nelaikytini įrodymu byloje.

Kasatoriaus teigimu, gynybos argumentus dėl galimo savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų metu gautų duomenų neatitikties BPK reikalavimams apeliacinės instancijos teismas atmetė formaliai, siaurai įvertinęs BPK ir kitų teisės aktų nuostatas, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad nebuvo pažeisti sąžiningo proceso reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka surinktais duomenimis, t. y. S. O. ir D. C. pokalbiais policijos areštinės kameroje, pažeidė įrodymams vertinti keliamus reikalavimus. Šio pažeidimo nepastebėjo ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatoriaus nuomone, liko nepašalintos abejonės, ar skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose suimti įtariamieji S. O. ir D. C. nebuvo specialiai patalpinti į tą pačią kamerą, susitarus dviem skirtingiems ikiteisminiams tyrimams vadovavusiems prokurorams tokiu būdu išgauti iš jų parodymus. Teismai išsamiai netyrė, ar suvedant abu įtariamuosius į vieną kamerą, nepaisant to, kad teisės aktai tai daryti nedraudžia, buvo laikomasi sąžiningo proceso reikalavimo, ar ikiteisminio tyrimo institucijos nesiėmė gudrybių, siekdamos išgauti tyrimui reikšmingus duomenis, kai S. O. kaip įtariamasis atsisakė duoti parodymus.

Kasatorius kelia teisės taikymo klausimą – ar atliekant kito nuteistojo D. C. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus ir jų metu gautus duomenis panaudojant šio asmens atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuris nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, buvo būtina gauti aukštesniojo prokuroro leidimą (BPK 162 straipsnis) šiuos kriminalinės žvalgybos duomenis panaudoti nagrinėjamoje byloje, kurioje, be kita ko, nuteistas S. O.. D. C. atžvilgiu dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie galimai buvo naudojami ir kitame ikiteisminiame tyrime. Gynyba prašė apeliacinės instancijos teismo šias aplinkybes patikrinti, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to neįmanoma nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje gauti kriminalinės žvalgybos duomenys atitinka leistinumo reikalavimus nesant aukštesniojo prokuroro leidimo.

Be to, kasatorius teigia, kad byloje susiklostė BPK 386 straipsnio 3 daliai prieštaraujanti situacija. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, S. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal gynybos ir prokuratūros kasacinius skundus, šį nuosprendį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą antrą kartą, S. O. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų. Taip, pažeidžiant non reformatio in peius reikalavimą, buvo labiau pabloginta S. O. teisinė padėtis, nes prokuratūra kasaciniu skundu to neprašė ir kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą išnagrinėjus bylą priimtą nuosprendį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ne todėl, kad reikėjo pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, bet todėl, kad apeliacinės instancijos teismas S. O. išteisino pagal BK 263 straipsnio 3 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikiamas antrą kartą. Nors kasacinis skundas nėra identiškas pirmą kartą paduotam, jis grindžiamas iš esmės tokio paties pobūdžio, kaip ir ankstesniame skunde, argumentais. Kasatorius iš naujo paduotame kasaciniame skunde trūkumų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, neištaisė, skunde išreikštą nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadoms grindžia savu susiklosčiusios situacijos interpretavimu ir deklaratyviais pareiškimais apie padarytus BPK normų pažeidimus. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija pažymėjo, kad kasaciniame skunde keliami klausimai dėl advokato R. Jurkos ginamojo S. O. „neformalios apklausos“, BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka surinktų duomenų vertinimo, BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Taip pat šioje nutartyje nurodyti aiškūs motyvai, kodėl kasacinio skundo teiginiai dėl non reformatio in peius reikalavimo pažeidimo apeliacinės instancijos teisme nelaikytini teisiniais argumentais BPK prasme.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktame kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. O. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius