434549a7-a142-4087-a357-24cd6cbaae67 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-501-340/2018  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40857-2016-2  Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6; 3.3.1.18;3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                          n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 176,18 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog 2013-11-07 Vilniuje, Pergalės g., įvykusios avarijos metu buvo apgadintas O. M. priklausantis automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės RENAULT ESPACE, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo I. G. (I. G.) kaltės. Transporto priemonės RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2013-11-07 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 176,18 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykio kaltininkas vairavo minėtÄ transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę, todėl ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę į apdraustÄ jį I.

G.. Pastarasis 2013-11-25 mirė. Už mirusio skolininko prievoles atsakingi palikimÄ priėmę Å¡io skolininko įpėdiniai. AB „Lietuvos draudimas“ gavo informacijÄ iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos, jog paveldėjimo byla Å¡iam asmeniui neužvesta, duomenų apie paveldėtojus nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-01-26 raÅ¡tu informavo, kad I. G. nuosavybės teise valdytas turtas – žemės sklypas, paveldėjimo teise perėjo valstybei. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už patikėjo skolas nevirÅ¡ydama jai perėjusio turto vertės. Nurodė, kad ieÅ¡kovas teikė pretenzijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau žala atlyginta nebuvo.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir pakeisti valstybės atstovÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Ūkio ministerijos.

Nurodė, kad I. G. mirė 2013-11-25, taigi, terminas pareikÅ¡ti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus suėjo 2014-02-26. IeÅ¡kovas į Vilniaus miesto 42-Ä notarų biurÄ kreipėsi 2014-04-02, o per minėtÄ 3 mėnesių terminÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų laikomi tinkamu kreditoriaus reikalavimų pateikimo bÅ«du. IeÅ¡kovas nei po palikėjo mirties, nei teikdamas ieÅ¡kinį ar patikslintÄ ieÅ¡kinį nesiekė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinti. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas praleido ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ , bet ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ 3 metų naikinamÄ jį terminÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui nebėra galimybės atsinaujinti minėtÄ 3 mėnesių terminÄ ir ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas. Nurodė, kad pagal BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalį visas paveldėtas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje, todėl tinkama valstybės atstovė Å¡ioje byloje yra bÅ«tent Nacionalinės žemės tarnyba.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos atsiliepimu prieÅ¡taravimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nereiÅ¡kė.

Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba administruoja tik žemės sklypo pardavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, o gautas lėšas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad visus klausimus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu, sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybei atstovauja jos lėšas administruojanti institucija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-02 sprendimu atnaujino ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ praleistÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ reikalavimui po palikėjo I.

G. mirties įpėdiniui Lietuvos Respublikos valstybei pareikÅ¡ti; ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 176,18 Eur žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (176,18 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-11-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nėra tinkamas atsakovo atstovas. Teismas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos administruoja tik žemės sklypo pardavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, o gautas lėšas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, valstybei atstovauja jos lėšas administruojanti institucija, Å¡iuo atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo teisė pareikÅ¡ti reikalavimus prasidėjo 2013-11-25 t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos ir baigėsi 2016-11-25.

Taigi, ieÅ¡kovas, kreipdamasis į notarÄ 2014-02-02, praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus mirusiojo I. G. įpėdiniams. Tačiau vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas 2016-12-08 pateikė praÅ¡ymÄ dėl termino pratęsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad mirusiojo I. G. turto paveldėtoja valstybė apie ieÅ¡kovo kreditorinius reikalavimus, pareikÅ¡tus vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, buvo informuota iki pradedant paveldėjimo procedÅ«ras, taip pat atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo veiksmus jam sužinojus apie jo skolininko I.

G. mirtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus po I. G. mirties priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus palikėjo I. G. įpėdinei – valstybei tenkino, terminÄ atnaujino. Teismas sprendė, kad mirusiojo I. G. įpėdinei – valstybei, atsirado pareiga atsakyti pagal skolininko prievoles jo esamiems kreditoriams.Teismas nurodė, kad 3 metų naikinamasis senaties terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, taikomas ne praÅ¡ymui atnaujinti praleistÄ 3 mėnesių terminÄ pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kovas 2014-04-02 raÅ¡tu informavo Vilniaus miesto 42-tÄ notarų biurÄ dėl kreditorinio reikalavimo I. G. įpėdiniams, taigi nuo palikimo atsiradimo (2013-11-25) trijų metų naikinamasis terminas nebuvo suėjęs. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių formuluočių yra aiÅ¡ku, kad įstatymų leidėjas suteikė 3 mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti ir 3 metų naikinamÄ jį terminÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimui. Visgi, sprendime yra nurodyta, kad „numatytas CK 5.63 str. 4 d., taikomas ne praÅ¡ymui atnaujinti praleistÄ 3 mėnesių terminÄ pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti.“ Teismas padarė teisės aiÅ¡kinimo klaidÄ ir tai lėmė, jog ieÅ¡kinys buvo tenkintas, nors pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti 3 mėnesių terminÄ turėjo bÅ«ti netenkintas kaip pateiktas praleidus 3 metų naikinamÄ jį terminÄ , o ieÅ¡kinys atmestas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nevertino, kad BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalis imperatyviai nurodo, kad jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamÄ turtÄ arba žemės sklypÄ (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas bÅ«tų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas.

Å ios pareigos apima ir atsiskaitymÄ su palikėjo kreditoriais. Visas paveldėtas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje, todėl tinkama valstybės atstovė Å¡ioje byloje yra bÅ«tent Nacionalinė žemės tarnyba.IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus:CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius pateikti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui ar pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

Kadangi palikėjo įpėdinių nebuvo, ieÅ¡kovas negalėjo jiems pateikti pretenzijos nei per 3 mėnesių terminÄ , nei vėliau. 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti nustatytas siekiant, kad palikimÄ ketinantys priimti įpėdiniai žinotų apie palikėjo prievoles, ir žinodami Å¡iÄ informacijÄ galėtų priimti jiems priimtinÄ sprendimÄ : priimti palikimÄ , atsisakyti priimti, ar priimti palikimÄ pagal palikto turto apyraÅ¡Ä . Kadangi pavėluotas reikalavimas neturėjo jokios įtakos palikimÄ priėmusio asmens teisėms ir pareigoms, bei terminas pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ praleistas tik 1 mėnesiu ir 3 dienomis, terminas turėjo bÅ«ti pratęstas.

Be to, palikimÄ priėmusiam asmeniui ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ ir pateikė ieÅ¡kinį nepraleidęs 3 metų naikinamojo termino.Parduodant žemės sklypÄ , valstybę atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, bet už parduotÄ sklypÄ gautomis lėšomis Å¡i institucija nedisponuoja. Visais atvejais, ir kai palikėjas neturi kreditorių, ir kai juos turi, už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautas lėšas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. SprendimÄ dėl lėšų pervedimo kreditoriui taip pat priima Valstybinė mokesčių inspekcija.

Dėl to ieÅ¡kovas atsakovo atstovu nurodė Valstybinę mokesčių inspekcijÄ .Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Â tokios kategorijos bylose.

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).Apeliantas be pagrindo teigia, kad iÅ¡ CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių formuluočių yra aiÅ¡ku, kad įstatymų leidėjas suteikė 3 mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti ir 3 metų naikinamÄ jį terminÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimui. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje termina, taikomas ne praÅ¡ymui atnaujinti praleistÄ 3 mėnesių terminÄ pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti, padarė teisės aiÅ¡kinimo klaidÄ , ir tai lėmė, jog ieÅ¡kinys buvo tenkintas, nors pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti 3 mėnesių terminÄ turėjo bÅ«ti atmestas, kaip pateiktas praleidus 3 metų naikinamÄ jį terminÄ .CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje apie galimybę atnaujinti terminÄ , numatytÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, t.y. kalbama apie galimybę atnaujinti 3 mėnesių terminÄ Â reikalavimui priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams pareikÅ¡ti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikimas atsirado 2013 m. lapkričio 25 d.; nuo palikimo atsiradimo prasidėjo termino pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams eiga.

IeÅ¡kovė kreipėsi su kreditoriniu reikalavimu į notarÄ 2014 m. vasario 2 d.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas palikimÄ tvarkančiam notarui yra tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), tačiau ieÅ¡kovė praleido trijų mėnesių terminÄ kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės doktrinoje minėtas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus skolininko įpėdiniams, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos;

Å¡is terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali šį terminÄ pratęsti (pvz. Vileita A. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, 117 p.) Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė apie palikėjo I. G. mirtį sužinojo 2014-04-02, aktyviai siekė įgyvendinti savo kaip mirusiojo asmens kreditorės teises (kreipėsi į notarÄ , mokesčių inspekcijÄ , Nacionalinę žemės tarnybÄ ), laikė kreditorinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežastį svarbia ir jį atnaujino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju teismas tinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pagrįstai atnaujino praleistÄ terminÄ .Dėl iÅ¡dėstyto argumentai dėl netinkamo CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių aiÅ¡kinimo ir taikymo atmetami. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo Lietuvos Respublikos atstovo parinkimo.Apeliantė teigia, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017 šioje byloje negali bÅ«ti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad šis apeliantės teiginys yra deklaratyvus, apeliantė nenurodo, kuo skiriasi bylų konkrečios faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje, ir nagrinėjamoje byloje sprendžiama valstybės, kaip paveldėtojos, atsakomybės už palikėjo skolas problema, kai palikėjo (skolininko) turtas – žemės sklypas perduodamas valstybės nuosavybei; tarp kitų problemos aspektų pasisakyta ir dėl tinkamo atstovavimo.

Taigi civilinių bylų faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios, dėl to kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje; pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.Atmetamas apelianto argumentas, kad teismas nevertino BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalies, kuria imperatyviai nurodo, kad valstybės paveldėto žemės sklypo valdytoja yra centralizuotas valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.Kasacinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017 pažymėjo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d.

įsigaliojusi nauja Taisyklių redakcija pakeitė valstybės paveldėto turto administravimo tvarkÄ . Pagal Å¡ių Taisyklių 43 punktÄ valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas perduodamas Å¡ia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡ie sklypai bÅ«tų priskirti, perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietÄ ; atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas.

Taigi valstybei paveldint žemę, ant kurios nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Taisyklių 45 punkte iÅ¡liko nuostata, kad, valstybei paveldėjus žemės sklypÄ (jo dalį), atitinkami paveldėjimÄ patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pradinius administravimo veiksmus atlieka VMI, t. y. gauna paveldėjimo teisės liudijimÄ , o tolesnis administravimas perduodamas NŽT (Å¡iuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas).

Tačiau NŽT administruoja tik žemės sklypo pardavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, gautas lėšas turi pervesti VMI (Taisyklių 154 straipsnis), todėl nėra pagrindo teigti, kad visus klausimus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu, sprendžia NŽT. Pagal naujos redakcijos Taisyklių nuostatas mokesčių inspekcija organizuoja valstybei perduoto turto, iÅ¡skyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamÄ turtÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡ie sklypai bÅ«tų priskirti, realizavimÄ (76 punktas).

Taisyklių dalis, reglamentavusi nekilnojamojo turto pardavimÄ , neteko galios, nes Å¡iÄ funkcijÄ perėmė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir NŽT dėl jos administruojamų žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės sklypÄ , ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ už Å¡io turto administravimÄ buvo atsakingos dvi valstybės institucijos – VMI ir NŽT, o pagal vėlesnę Taisyklių redakcijÄ Å¡Ä¯ turtÄ turėtų administruoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietÄ ).

Tačiau pažymėtina, kad Taisyklių 154 punktas liko nepakitęs ir, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 30 punkte, disponuoti pardavus žemės sklypÄ gautomis lėšomis NŽT neturi teisės, privalo jas grÄ Å¾inti VMI. Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės sklypÄ , ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ už Å¡io turto administravimÄ buvo atsakingos dvi valstybės institucijos – VMI ir NŽT, o pagal vėlesnę Taisyklių redakcijÄ Å¡Ä¯ turtÄ turėtų administruoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietÄ ).

Tačiau pažymėtina, kad Taisyklių 154 punktas liko nepakitęs ir, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 30 punkte, disponuoti pardavus žemės sklypÄ gautomis lėšomis NŽT neturi teisės, privalo jas grÄ Å¾inti VMI. Dėl nurodytų motyvų kasacinis teismas atmetė kasatorės argumentÄ , jog VMI negali bÅ«ti valstybės atstovė, kai sprendžiami ginčai dėl valstybės pareigos atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kaip teisiÅ¡kai nepagrįsta.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje į procesÄ buvo įtrauktos ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, t.y. valstybė, kaip turto paveldėtoja, buvo atstovaujama tinkamai.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ .                 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                        Tatjana Žukauskienė                                                    Â