2025-06-04 Nr. AB-9714-3-63-3-00832-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-165-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00832-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 60,00 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos steigimo“ buvo įsteigta VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11- 672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vadovaujantis šiais nuostatais, vietinė rinkliava skaičiuojama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas mokestiniu laikotarpiu nuosavybės teise valdė sodo paskirties nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovui priskaičiuota 60 Eur vietinė rinkliava. Už laikotarpius nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovui atitinkamai priskaičiuota vietinės rinkliavos suma po 30,00 Eur. Nurodė, jog už šiuos laikotarpius taip pat atitinkamai suformuoti mokėjimo pranešimai Nr. 10231666, Nr. 10294494, kurie buvo išsiųsti paštu objekto adresu. Vietinė rinkliava neapmokėta.

5. Pareiškėjas atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad sodo pastate, kuris naudojamas ne gyvenamajai paskirčiai, o sezoniniam naudojimui, susidaro ne tik augalinės kilmės atliekos, bet ir komunalinės atliekos. Pažymėjo, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems vietinė rinkliava skaičiuojama už sodo paskirties pastatus, naudojasi bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteineriais, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek vietinės rinkliavos mokėtojas pašalino komunalinių atliekų.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas niekada netvarkė komunalinių atliekų. Pažymėjo, jog sodo namelyje negyvenama, o netinkami naudojimui surinkti vaisiai supūdomi sklypo atliekų duobėje. Teigė, jog pareiškėjas neteikia prašomos informacijos, ar renkamos ir ar apskritai kada buvo renkamos komunalinės atliekos iš sodo, esančio Saulėtekio g. 3, nors jis ir teikė dėl to 2024 m. balandžio 26 d. prašymą.

II. 8. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo A. M. pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ 60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (sprendime nurodyta 2021 m. sausio 1 d. laikytina rašymo apsirikimu).

9. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

10. Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d.), 5.8 papunktyje nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 12 punktą, savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 13 punktas).

11. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai yra įstatymais suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o VšĮ „Gargždų švara“ teisės aktais yra suteikti įgaliojimai vykdyti minėtos rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

12. Teismas, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, remdamasis byloje esančiu 2024 m. rugpjūčio 5 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovui nuo 2012 m. gegužės 10 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 60,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą.

13. Teismas nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VšĮ „Gargždų švara“ prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai Nr. 10231666, Nr. 10294494 bei VšĮ „Gargždų švara“ 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovas minėtą nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise valdė pareiškėjo nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Byloje nėra duomenų, įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį atsakovas būtų sumokėjęs ar, kad būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį (dėl atsakovo atžvilgiu nustatytos vietinės rinkliavos įmokos lengvatos, atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo ar dėl kitų objektyvių priežasčių).

14. Teismas dėl atsakovo argumentų, jog negavo iš pareiškėjo informacijos dėl renkamų komunalinių atliekų, pažymėjo, jog remiantis bylos duomenimis, 2024 m. gegužės 10 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo netenkintas atsakovo 2024 m. balandžio 26 d. prašymas, atsakymas atsakovui buvo išsiųstas paštu (reg. Nr. GŠ-(.1.6)-63), adresu (duomenys neskelbtini).

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. 11. Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

12. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismo posėdyje nebuvo ištirtos visos bylos aplinkybės, o sprendimas yra šališkas.

13. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo siūlymo mokėti vietinę rinkliavą paskaičiuotą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį. Teisę komunalinių atliekų turėtojui deklaruoti komunalines atliekas numato ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (22, 22.2 ir 82 punktai).

14. Atsakovas pažymi, kad sodo paskirties, 6 arų sklypas (su sodo nameliu) nenaudojamas nei žiemą, nei vasarą, jokia veikla sklype ir pastate nevykdoma, išskyrus su žoliapjove periodiškai nupjaunama veja, nuskinami ir sunaudojami vaismedžių vaisiai. Žolė nuo vejos nesurenkama, o netinkami naudoti vaisiai kompostuojami sklypo komposto duobėje. Taip tvarkomasi nuo 2007 m., kuomet mirė brolis, kuris ir buvo sklypo savininkas ir vykdė aktyvią sodininkystės veiklą.

15. Atsakovas teigia, kad teismas neišreikalavo iš pareiškėjo informacijos apie tai, ar jis rinko komunalines atliekas iš objekto, nes pareiškėjas atsakovui tokios informacijos neteikia. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas iš sodo sklypo niekada nerinko, netvarkė ir netvarko bei nerenka jokių komunalinių atliekų, nes atliekų sodo sklype tiesiog nėra. Pareiškėjas, reikalaudamas iš atsakovo vietinės rinkliavos, tačiau neatlikęs darbo, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, remiantis Nuostatų 14 punktu, yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojas, kadangi yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Už nekilnojamojo turto objektą įmoka skaičiuojama kiekvienai nekilnojamojo turto objekto grupei, nurodytai Nuostatų 1 priede. Atsakovui skaičiuojama vietinė rinkliava pritaikius Nuostatų 1 priedo 21 eilutę – už sodų paskirties objektą, kuriam pritaikytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas. Sodo paskirties objektams vietinė rinkliava paskaičiuota atsižvelgiant į šios paskirties objekto naudojimo intensyvumą, sezoniškumą, galintį susidaryti komunalinių atliekų kiekį.

18. Pareiškėjas dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl pasirinkimo vietinę rinkliavą mokėti pagal Taisykles, nurodo, jog mokestis apskaičiuojamas remiantis Nuostatais. Atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją už jam nuosavybės teise priklausantį sodo paskirties objektą skaičiuoti vietinę rinkliavą pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą – pagal faktiškai išvežamų komunalinių atliekų kiekį, tačiau prašymuose atsakovas nurodo skaičiuoti pagal nulinę komunalinių atliekų deklaraciją, tačiau pagal Nuostatų 76 ir 78 punktų reikalavimus, nulinė komunalinių atliekų deklaracija nenumatyta.

19. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas privalo mokėti vietinė rinkliavą už nuosavybės teise turimą sodo paskirties objektą. Nuostatų 22 punkte numatyta galimybė deklaruoti, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudojama per praėjusius kalendorinius metus, taip pat turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai, tačiau tai turi būti padaryta iki einamųjų metų balandžio 1 d., tačiau Nuostatai nenumato galimybės atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas skunde patvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausantis objektas yra naudojamas sodininkystei, daržininkystei, taigi yra naudojamas, sukuria komunalines atliekas.

20. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog teismas neišreikalavo įrodymų, ar pareiškėjas rinko komunalines atliekas iš atsakovui priklausančio objekto, pareiškėjas nurodo, kad atsakovui priklausantis sodo paskirties objektas yra sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, į SB (duomenys neskelbtini) buvo pristatyti bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, tačiau vieta, kurioje jie stovėjo, pavirto šiukšlynu, todėl 2012 m. rugsėjo 13 d. SB (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu nutarta, kad iki 2012 m. rugsėjo 30 d. iš teritorijos būtų išvežti bendrieji konteineriai ir sutvarkyta aplinka. SB (duomenys neskelbtini) valdyba priėmė sprendimą pagal poreikį užsakyti didelių gabaritų atliekų surinkimo konteinerius, kuriais gali naudotis SB (duomenys neskelbtini) sodininkai, taip pat jie gali naudotis jiems artimiausiais ir patogiausiais bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, esančiais savivaldybės teritorijoje, pareiškėjo administruojamomis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis.

21. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės aktai nenustato, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų pagal faktiškai sukauptą komunalinių atliekų kiekį. Nedraudžiama nustatyti tokią vietinė rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Be to, Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Todėl atsakovo argumentas, kad iš jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto faktiškai nevežamos atliekos ir dėl to atsakovas neturėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nepagrįstas.

22. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti Klaipėdos rajono savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neišreikalavo iš pareiškėjo įrodymų apie surinktą atliekų kiekį, atsakovas nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, todėl atliekos nesusidaro. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo siūlymo mokėti vietinę rinkliavą paskaičiuotą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, kaip numatyta Taisyklėse. Teisme nebuvo ištirtos visos bylos aplinkybės, sprendimas yra šališkas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

28. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022; kt.).

29. Nuostatų (2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T11-27 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Nuostatų (2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T11-27 redakcija) 1 priedo „Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai“ 21 eilutėje yra nurodyta nekilnojamojo turto objektų grupė – sodų paskirties pastatai, šios grupės objektai yra apmokestinami kaip turto vienetai. Taigi, Nuostatuose yra įtvirtinta atsakovo, kaip sodų paskirties pastato, esančio pareiškėjo aptarnaujamoje teritorijoje, savininko pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz.,2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis – todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-629/2020).

32. Taip pat iš aptarto reglamentavimo taip pat matyti, kad asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, jog susidariusias atliekas (netinkamus vartoti vaisius) kompostuoja sodo sklype, o nuo vejos nupjautos žolės nesurenka. Nors atsakovas teigia, kad sodo sklypu nesinaudoja, todėl atliekos nesusidaro, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be kita ko, atsakovo teiginiai, jog jis šienauja veją, o netinkamus vartoti vaisius kompostuoja, suponuoja, kad atsakovas sodo sklypu visgi naudojasi. Atsakovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš pareiškėjo įrodymų apie iš pareiškėjo surinktą atliekų kiekį, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis kreipėsi su prašymu į pareiškėją prašydamas pateikti jam tokius duomenis, o pareiškėjas atsisakė juos pateikti.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

34. Vertindama atsakovo argumentus, jog pareiškėjas iš sodo sklypo niekada nerinko, netvarkė ir netvarko bei nerenka jokių komunalinių atliekų, todėl atsakovas neturi mokėti vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-259-629/2023). Akcentuotina, kad šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie (ne)suteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

35. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, jog teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo siūlymo mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pareiškėjas, jog atsakovas ne kartą kreipėsi dėl už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą skaičiuoti vietinę rinkliavą pagal faktiškai išvežamų komunalinių atliekų kiekį, tačiau prašė ją skaičiuoti pagal nulinę komunalinių atliekų deklaraciją, tačiau tokia galimybė (skaičiuoti pagal nulinę deklaraciją) Nuostatuose nėra numatyta. Pagal Nuostatų 22 punktą, nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d. Taigi, tokia galimybe gali pasinaudoti nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) savininkai.

36. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

37. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymą tenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo atsakovas, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas buvo šališkas.

43. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė