2025-11-05 Nr. CB-5992-2-51-3-00463-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3796

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00463-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 22 d. paduotu atsakovės J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė J. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. ir M. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. K., taip pat atsakovės priešieškinį ieškovams V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. ir M. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba.

Byloje Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė ieškovų prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą planą, t. y. ieškovams V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. paskyrė naudotis 44758 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, linijų taškų Nr. 4-5-6-7-8-4, ieškovei M. P. paskyrė naudotis 9591 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, linijų taškų Nr. 3-4-8-9-3, atsakovei J. K. paskyrė naudotis 3197 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, linijų taškų Nr. 1-2-3-9-1, plane nurodytų taškų koordinačių sistema (duomenys neskelbtini).

UAB „Dzūkijos matininkai“ direktoriaus matininko Z. K. 2025 m. vasario 18 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:2000 teismas nusprendė laikyti neatskiriama teismo sprendimo šioje byloje dalimi; atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė ieškovei V. T. iš atsakovės 709 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priteisė ieškovei V. T. iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, arba alternatyviai – byloje nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnį, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys; praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

2. Teismai ignoravo, kad ieškovų pateiktoje naudojimosi tvarkoje nėra numatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis. Šios bylos atveju sprendžiant dėl naudojimui priskirtinų žemės sklypo dalių vertingumo teisiškai reikšminga jame esančio (augančio) faktinio medelyno (miško, medžių) apimtys ir kiekiai. Nesant tokių duomenų, spręsti apie naudojimui priskirtinų žemės sklypo dalių vienodą vertingumą nebuvo pagrindo. Teismų išvada, kad ieškovų siūloma tvarka yra racionali bei atitinka šalių, kaip bendraturčių, interesus, ir kad šalims tenkančios naudotis žemės sklypo dalys yra lygiavertės, yra nepagrįsta. Teismai netinkamai ištyrė nurodytas aplinkybes ir dėl to neatskleidė bylos esmės.

3. Teismai pažeidė CPK 93 straipsnio 1, 4 dalis, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškovai atsisakė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos užsakė atlikti atsakovė ir dėl to patyrė išlaidų. Proporcingai turimai nuosavybei ieškovai, pasinaudoję atsakovės užsakymu atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų parengtu planu, turi atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Teismai, neįvertinę ieškovų procesinio elgesio, nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei V. T. 709 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. L. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. spalio 22 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1565, kodas ZO81684.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas