Legislator Case Law & Legislation
433ce2db-54e3-4f9c-82b5-80b59d2f530e AI generated

433ce2db-54e3-4f9c-82b5-80b59d2f530e · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 433ce2db-54e3-4f9c-82b5-80b59d2f530e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-775-543/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22127-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorei J. Š., nukentėjusiosios R. S. įgaliotajai atstovei advokatei R. A., kaltinamajam N. S., jo gynėjai advokatei L.

Legislator headnote

AI generated

433ce2db-54e3-4f9c-82b5-80b59d2f530e · Alytaus apylinkės teismas: K., kad ji iÅ¡kviestų policijÄ . V. visÄ laikÄ buvo kambaryje ir laikė E. ant rankų. Anyta ir kita dukra buvo kieme. Tai ne pirmas kartas, kai N. jos atžvilgiu smurtavo, tačiau ji policijos nekviesdavo, susitaikydavo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad N. suėmęs už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų nebuvo ir jų nespaudė. Ji taip sakė, nes buvo susinervinusi, pavargusi, nieko nenorėjo suklaidinti. Sutuoktinis sudavė su delnu vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Po suduoto smÅ«gio ji nukrito ant lovos su dukra ant rankų.

Keywords

AI generated
traumatic hand injury psychological trauma endangerment of life and health whiplash injury physical aggression severe health impairment
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-775-543/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22127-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorei J. Š., nukentėjusiosios R. S. įgaliotajai atstovei advokatei R. A., kaltinamajam N. S., jo gynėjai advokatei L.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 227 straipsnio 2 dalį 3766 eurų bauda; 2018 m. balandžio 13 d. bausmę įvykdęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis N. S. 2020 m. birželio 7 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sutuoktinę R. S., sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant lovos, gulinčiai suėmė už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir spaudė, nukentėjusiajai atsistojus, suėmė už kairės rankos rieÅ¡o ir užlaužė rankÄ už nugaros, nukentėjusiajai pritÅ«pus ant grindų, suėmė už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir užlaužė rankÄ už nugaros, nukentėjusiajai atsigulus Å¡onu ant grindų, alkÅ«ne įsirėmė į kaklo sritį ir spaudė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R.

S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimo deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡iniame dilbyje ir kairiame žaste, kairio peties sÄ nario raiščių patempimo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis N. S. kaltę visiÅ¡kai pripažino. Duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, nurodė, kad nukentėjusioji R. S. yra jo sutuoktinė, santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus, augina (duomenys neskelbtini) dukras. 2020 m. birželio 7 d. dienos metu namuose kartu su tėvais ir R. kalbėjosi apie jų dukros krikÅ¡tynas, derino detales.

Pokalbio metu R. kategoriÅ¡kai pasakė, kad jo sesuo krikÅ¡tų mama nebus. Jie dėl Å¡ios aplinkybės susiginčijo ir visi iÅ¡siskirstė, jis su tėvu išėjo dirbti Å«kio darbų. Jiems grįžus po Å«kio darbų, apie 20.30 val., jis nuėjo į kambarį, kur buvo R.. Pasidomėjo dukromis ir paklausė, kodėl jo sesuo netinka bÅ«ti mažosios dukters krikÅ¡to mama, nes vyresniÄ jÄ pakrikÅ¡tijo jos sesuo su vyru. R. susinervinusi staiga paÅ¡oko nuo lovos ir pradėjusi Å¡aukti, kad jo sesuo krikÅ¡to mama tikrai nebus, priėjusi prie jo, iÅ¡tiesusi rankÄ rodė Å¡pygÄ ir ja baksnojo į lÅ«pÄ .

Jis dėl tokio sutuoktinės elgesio labai supyko, buvo Å¡okiruotas, todėl nesusivaldė ir delnu sudavė jai į veido sritį, dėl ko ji atsisėdo ant lovos. Paėmusi telefonÄ R. pasakė, kad kvies policijÄ . Norėdamas atimti telefonÄ , suėmė jai už kairės rankos rieÅ¡o, suspaudė ir užsuko už nugaros, tada ji pasilenkė link grindų. Po to jis iÅ¡ R. kitos rankos atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Kai atėmė telefonÄ , jie abu nugriuvo ant lovos, jis jos rankÄ vis dar laikė už rieÅ¡o.

Visko iÅ¡ pykčio gerai neprisimena, tačiau pripažįsta visus kaltinime inkriminuotus smurtinius veiksmus sutuoktinės atžvilgiu. Prisimena, kad kažkaip nukrito nuo lovos ant R., alkÅ«ne prispaudė jai kaklo srityje. R. tuo metu iÅ¡silaisvino ir bėgo pro duris, tačiau tarpduryje susitiko jo tėvÄ su maÅ¾Ä ja dukra ant rankų, todėl atsidarė langÄ ir pro jį iÅ¡lipo į laukÄ , nubėgusi pas kaimynę, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Konflikto vakarÄ iÅ¡važiuodama R. gyventi pas seserį su savimi pasiėmė bÅ«tiniausius daiktus, o po dviejų dienų iÅ¡sivežė visus jos ir vaikų daiktus.

Tai buvo pirmas toks konfliktas, kurio metu jis prieÅ¡ R. panaudojo fizinį smurtÄ . Suprato, kad tokiu savo elgesiu jis R. sukėlė fizinį skausmÄ . Be kaltinamojo N. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teisme iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusioji R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su kaltinamuoju yra susituokusi, augina dvi mažametes dukras, iki įvykio gyveno sutuoktinio tėvų namuose. Birželio 7 d. pietaujant, su savo Å¡eima ir kaltinamojo tėvais kalbėjo apie mažosios dukters krikÅ¡tynas.

Pokalbio metu ji pasakiusi, kad nesutinka, jog kaltinamojo sesuo krikÅ¡tytų jos mažametę dukrÄ . Dėl to prie stalo kilo žodinis konfliktas, vyresnioji dukra pradėjo verkti, todėl ji su vaikais nuėjo į kitÄ kambarį, o vyras su tėvu išėjo į Å«kį. Vakare jai bÅ«nant kambaryje su dukra, atėjo N., jie vėl pradėjo ginčytis dėl krikÅ¡tynų. Abu vienas ant kito Å¡aukė, ji parodė jam Å¡pygÄ , po ko N. priėjo prie jos ir sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į veido sritį, prakirto lÅ«pÄ .

Nuo smÅ«gio ji nukrito ant Å¡alia buvusios lovos. Tada jis jai suėmė už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir stipriai jį spaudė. Tuo metu į kambarį įėjo jo tėvas ir pasiėmė E., kuri buvo jos rankose. V. stovėjo kambaryje su E. ant rankų ir žiÅ«rėjo. Kadangi N. vis dar laikė jai už rieÅ¡o ir ji negalėjo iÅ¡trÅ«kti, todėl viena koja atsirėmė N. į krÅ«tinės sritį ir jį nuspyrė nuo savęs. Tada atsistojusi pasiėmė telefonÄ ir norėjo skambinti į policijÄ .

Tada N. sugriebė už kairės rankos rieÅ¡o ir jÄ užsuko, užlaužė už nugaros. Ji sakė paleisti, skauda. Dėl laužiamos rankos skausmo pritÅ«pė ant grindų, ranka siekė kito savo telefono, kuris buvo ant palangės. Tada jis jÄ sugriebė už kitos rankos, už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir užlaužė, užsuko rankÄ už nugaros ir laikė abi rankas užlaužęs. IÅ¡ skausmo atsigulė ant nugaros, o jis pritÅ«pęs laikė abi rankas. Jai atsigulus ant nugaros, pastÅ«mė po lovyte ir paleido rankas.

IÅ¡lindusi gulėjo ant grindų, ant nugaros, nes labai skaudėjo kairės rankos petį. N. bandė atimti telefonÄ , tačiau ji laikė telefonÄ suspaudusi rankoje. Jis pasilenkęs suėmė už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų ir laužė pirÅ¡tus, kad juos atlenkti ir atimti telefonÄ , bet nepavyko. Nepavykus atimti telefono, jis alkÅ«ne įsirėmė į kaklÄ ir spaudė, dėl to jai pradėjo trÅ«kti oro, Å¡aukė, kad paleistų ir atidavė telefonÄ . Tuomet atsistojo ir pabėgo pas kaimynę O.

K., kad ji iÅ¡kviestų policijÄ . V. visÄ laikÄ buvo kambaryje ir laikė E. ant rankų. Anyta ir kita dukra buvo kieme. Tai ne pirmas kartas, kai N. jos atžvilgiu smurtavo, tačiau ji policijos nekviesdavo, susitaikydavo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad N. suėmęs už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų nebuvo ir jų nespaudė. Ji taip sakė, nes buvo susinervinusi, pavargusi, nieko nenorėjo suklaidinti. Sutuoktinis sudavė su delnu vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Po suduoto smÅ«gio ji nukrito ant lovos su dukra ant rankų.

Nukrito ant nugaros. Tada jis, pasilenkęs prie jos, suėmė viena ranka už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir suspaudė. N. pasilenkus prie jos ir stipriai spaudžiant rankos rieÅ¡Ä , ji viena koja pastÅ«mė N. toliau nuo savęs, kad iÅ¡silaisvintų. Tada jis paleido rankÄ , ji atsistojo ir paėmė nuo komodos telefonÄ . Tada N. sugriebė jai už deÅ¡inės rankos, kurioje laikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir jÄ užlaužė už nugaros. Jam užlaužus rankÄ , ji pritÅ«pė ant grindų. Jai pritÅ«pus, jis paėmė už kairės rankos rieÅ¡o ir užlaužė rankÄ už nugaros.

Ji muistėsi, prieÅ¡inosi. Besimuistydama atsigulė ant deÅ¡inio Å¡ono, ant grindų tarpe lovos ir lovytės. N.us buvo pasilenkęs prie jos ir laikė užlaužęs rankas. Ji bandė iÅ¡traukti rankas iÅ¡ N., abu muistėsi, jiems besimuistant, lovytė pasistÅ«mė nuo jų. N. jos po lovyte nepakiÅ¡o. IÅ¡traukus vienÄ rankÄ ir gulint ant grindų, ji su iÅ¡laisvinta ranka siekė kito telefono. N. pirmas paėmė telefonÄ nuo palangės, ji nespėjo. N. pasilenkęs Å¡alia jos laikė vienÄ rankÄ užlaužęs už nugaros, tada uždėjo rankos alkÅ«nę prie kaklo ir stipriai spustelėjo, dėl ko jai pradėjo trÅ«kti oro.

Tada ji iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ jo ir pabėgo, iššokdama per kambario langÄ . Dėl visų jo smÅ«gių ir užlaužimų ji jautė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 2, 37-40, 41-48). Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-06-07 buvo atvažiavusi jo dukra R. K., jie visi pietavo, prie pietų stalo visi aptarė N. dukros E. krikÅ¡tynas. Jie visi norėjo, kad E. krikÅ¡to mama bÅ«tų jo dukra R., tačiau N. žmona su tuo nesutiko, įvyko žodinis konfliktas, jie supyko ir iÅ¡siskirstė.

Kai grįžo po Å«kio darbų, N. susitiko kieme. Jo žmona tvarkėsi lauko virtuvėje, plovė melžimo aparatus. Jis nuėjo į virtuvę žiÅ«rėti televizorių, N. taip pat atėjo į namus, girdėjo kaip N. R. pasakė, kodėl ji neveda mergaičių į kiemÄ . N. vyresnę dukrÄ K. iÅ¡vedė į kiemÄ ir sugrįžo atgal į kambarį, nuėjo pas R.. Matė, kad R. gulėjo ant lovos, nes jam jų kambarys prieÅ¡ais, gerai matosi. N. jai pasakė, kodėl ji neveda į kiemÄ mažosios dukros ir, tai pasakęs, uždarė kambario duris.

Tada jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , barėsi N. ir R.. Girdėjo, kad N. sakė „tu man Å¡pygų nekiÅ¡i“, girdėjo, kad vaikiÅ¡ka lovelė susibaladojo. Tada jis atsidarė kambario duris ir pamatė, kad R. buvo ant lovos, pusiau gulomis, jos kojos buvo ant grindų, o ji pati pasvirusi ant Å¡ono, N. stovėjo Å¡alia. Jis įėjo į kambarį ir paklausęs, kas čia dedasi, pasiėmė anÅ«kę ir išėjo į virtuvę. R. išėjo paskui jį, kaip išėjo, nematė, gal per kambario langÄ iššoko.

Kad N. R. atžvilgiu naudotų fizinį smurtÄ , nematė (1 t., b. l. 78-81). Liudytoja O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra R. S. kaimynė, su R. pažįstama ir bendrauja apie metus laiko. Ji nuo jos gyvena apie pusė kilometro atstumu, jai yra pati artimiausia kaimynė. 2020-06-07 vakare ji buvo savo namų sodyboje, kai 19 val. girdėjo žodinius konfliktus S. sodyboje. Girdėjo garsiai necenzÅ«rinius žodžius Å¡aukiantį N., N. bėgiojo po kiemÄ , kiek matė, Å¡aukė į telefonÄ .

R. su abiem mergaitėmis bėgiojo aplink S. sodybÄ . Viskas po kiek laiko nurimo. Ji nuėjo pas jos vyro tėvus į sodybÄ , kurie gyvena lygiagrečiai su jais, taip pat vienodai nutolę nuo S. sodybos. Po geros valandos, nurimus triukÅ¡mui S. sodyboje, apie 20 val. pas vyro tėvus į sodybÄ basa, susivėlusi, labai iÅ¡sigandusi atbėgo R. S.. Ji verkė ir garsiai jos prašė padėti, iÅ¡kviesti policijÄ . R. kairysis skruostas buvo raudonas, ji laikėsi kairę rankÄ , sakė labai skauda. Ji jÄ ramino, klausė kas nutiko, ji pasakė „mane užmuÅ¡, padarys durna atims vaikus“, dar sakė, kad jÄ sumušė N., sudavė per veidÄ , smaugė, užlaužė rankas, „dieduÅ¡ka“ sukinėjo rankÄ .

„DieduÅ¡ka“ tai N. tėvas. R. iÅ¡ jos telefono pati pasiskambino policijai ir jÄ iÅ¡sikvietė (1 t., b. l. 90-93). Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė kad dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2020-06-07 dirbo su M. J.. Jie reagavo į įvykius. Dirbo Alytaus mieste. 2020-06-07 apie 21 val. iÅ¡ budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Gavę tokį praneÅ¡imÄ , jie susiskambino su pranešėju ir nuvyko nurodytu adresu.

Atvyko į O. K. sodybÄ , kur buvo pranešėja R. S.. Kartu su R. S. nuvyko į jos sodybÄ . R. S. labai verkė, buvo stipriai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, ant jos veido buvo paraudimas, sumuÅ¡ta, prakirsta lÅ«pa, apdraskyta ranka ties dilbiu, kuri neprisimena. R. S. nurodė, kad tarp jos ir jos sutuoktinio N. S. įvyko žodinis konfliktas, nes ji nenorėjo ir nesutiko, kad jų dukros krikÅ¡to mama bÅ«tų N. sesuo. Jai bÅ«nant namuose apie 20.30 val. į kambarį atėjęs N. S. dėl Å¡ios aplinkybės pradėjo ant jos Å¡aukti, priėjęs prie jos sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tada sugriebė už vienos rankos ir užlaužė, bandė pakiÅ¡ti po lovyte, bet nepakiÅ¡o, tuomet sugriebė už kitos rankos ir užlaužė, dar sakė, kad jÄ smaugė.

Kaip tiksliai ji pasakojo įvykio aplinkybės neprisimena, dar patikslina, kad ji konflikto metu ant rankų laikė dukrÄ , kuriai apie 1 metukai. Ji sakė, kad jai pavykus iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ N., pabėgo link kaimynės O., kur ir iÅ¡sikvietė policijÄ . Jiems atvykus į minimÄ sodybÄ , N. S. su savo dukromis ir tėvais buvo virtuvėje. Tiek N. S., tiek R. S. buvo patikrintas blaivumas, jie abu buvo visiÅ¡kai blaivÅ«s, alkotesterio parodymai rodė 0,00. Paklausus N. S. kas nutiko, jis pasakė, kad jį R. iÅ¡provokavo, sakė, kad ji jam sudavė į veidÄ .

ApžiÅ«rėjus jo veidÄ vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. N. S. buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK areÅ¡tinę (1 t., b. l. 96-99). Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas R. D. (1 t., b. l. 102-105). 2020-06-07 pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. S. pareiÅ¡kimas apie tai, kad 2020-06-07 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje jÄ sumušė sutuoktinis N. S. (1 t., b. l. 1). 2020 -06-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys, kuriame yra miegamojo lova ir dvi vaikiÅ¡kos lovytės (b. l. 13, 15-16).

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 459/2020 (06) patvirtina, kad R. S. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimas deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡iniame dilbyje ir kairiame žaste, kairio peties sÄ nario raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveiktos sutrikdymas (1 t., b. l. 54). Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas Å¡iuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktÄ sÄ vokos „šeimos nariai“ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, yra jo Å¡eimos narys.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. S. kaltinime nurodytu laiku namuose tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. S., su kuria gyveno įregistravęs santuokÄ . Kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasireiÅ¡kė vieno smÅ«gio sudavimu delnu nukentėjusiajai į veido sritį, deÅ¡inės rankos rieÅ¡o spaudimu, kairės rankos rieÅ¡o užlaužimu už nugaros, deÅ¡inės rankos rieÅ¡o užlaužimu už nugaros, įsirėmimu alkÅ«ne į kaklo sritį ir jo spaudimu.

Dėl tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų atsirado padariniai : nukentėjusiajai R. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Kad kilo Å¡ie padariniai, patvirtina nukentėjusiosios R. S., liudytojos O. K., liudytojų R. D., M. J. parodymai, specialisto iÅ¡vada. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Bausmės skyrimo ir kiti klausimai BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas turi pareigÄ parinkti kaltininkui teisingÄ ir proporcingÄ bausmę, bÅ«tinÄ asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019). Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo N. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieÅ¡ Å¡eimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatÄ . Praeityje N. S. yra teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, todėl laikoma, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė lengvinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis pripažinti tai, kad N. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žinute atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino 500 eurų neturtinę žalÄ , taip pat, kad Å¡io nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes R.

S. pirmoji pradėjo konfliktÄ , paÅ¡okusi nuo lovos prie pat kaltinamojo, parodė jam Å¡pygÄ , ja baksnojo kaltinamajam į veidÄ , todėl toks nukentėjusiosios elgesys iÅ¡provokavo tolimesnius jos ginamojo veiksmus. Teismas nustatinėdamas lengvinančias aplinkybes, sutinka su gynėjos iÅ¡dėstytais motyvais, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai galisi dėl to, taip pat pervedė nukentėjusiajai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 24), todėl tai pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

BK 59 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012).

Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, tai jog nukentėjusioji R. S. pirmoji parodydama Å¡pygÄ , pademonstravo nepagarbÄ sutuoktiniui, Å¡is jos parodytas gestas iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms ir buvo įžeidžiantis kaltinamÄ jį N. S., todėl tokius nukentėjusiosios veiksmus vertina kaip provokuojančius BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, yra įregistravęs ūkininko ūkį (2 t., b. l. 23), Raitininkų seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 22), už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracinėmis nuobaudomis, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 120 – 127, 128), nėra Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje (1 t., b. l. 119), sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. S. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje.

Byla teisme iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl skiriama bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 7 d. 21.30 val., paleistas 2020 m. birželio 9 d. 13.50 val. (1 t., b. l. 111-113, 173-174). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 140 straipsnio 9 dalis). N. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. S. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ N. S. 200 eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl skuboto iÅ¡sikėlimo iÅ¡ namų teko patirti neplanuotų iÅ¡laidų, susijusių su jos ir jos dukrų įsikÅ«rimu sesers namuose. Pirko maistÄ , žaislus, knygeles, lavinimosi priemones, lovytę, dukroms drabužėlius, sau asmeninius daiktus, sauskelnes, todėl patyrė 200 eurų turtinę žalÄ .

Taip pat, dėl įvykio patytė didelį iÅ¡gÄ stį ir stresÄ . Atsirado nemiga, teko lankytis pas gydytojus, teks lankytis pas psichologÄ . Sutemus vengia iÅ¡eiti į laukÄ , nes bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Vyro tėvai nuolat terorizuoja telefono skambučiais, veržiasi į mamos ir sesers namus. TÄ patį daro ir vyro sesuo, todėl tai kelia nepatogumus, labai riboja įprastinį laisvalaikį, dėl to jaučianti diskomfortÄ , patirianti nervinę įtampÄ , todėl neturtinę žalÄ vertina 10 000 eurų ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

Nukentėjusiosios įgaliota atstovė prašė civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Kaltinamasis ir jo gynėja praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atmesti, kadangi nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji patyrė turtinius nuostolius, nepateikti jokie įrodymai, kad R. S. pirko jos nurodomus daiktus. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji iÅ¡vykdama iÅ¡ namų pasiėmė bÅ«tiniausius daiktus, o kaltinamasis grįžęs iÅ¡ laikino sulaikymo, visus jos asmeninius daiktus, taip pat ir vaikų lovytes, drabužius bei žaislus, maistÄ ir sauskelnes nuvežė nukentėjusiajai į jos sesers butÄ .

IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos praÅ¡o tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 500 eurų piniginę kompensacijÄ dėl patirto skausmo ir iÅ¡gyvenimų. Prokurorė prašė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atmesti, priteisti 500 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Kai žala padaroma, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimÄ ir nagrinėjimÄ , bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieÅ¡kovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, jo pareiga yra iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Teismas, vertindamas tai, kad nei nukentėjusioji R. S., nei jos įgaliota atstovė iki teisminio tyrimo pabaigos nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų įsigijimo faktÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad civilinė atsakovė neįrodė, jog dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jai buvo padaryta 200 eurų turtinė žala, todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos netenkinamas.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to ji patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus.

IÅ¡gyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvÅ«s, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Ä®vertinus, jog bÅ«tent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ , atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytÄ kÅ«no sužalojimo pobÅ«dį, nukentėjusiosios patirtÄ fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusiajai po įvykio teko palikti namus, kurie buvo vienintelė turima gyvenamoji vieta ir Å¡eimos bÅ«stas, visa tai sukėlė nukentėjusiajai neigiamus vidinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus, taip pat į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia) ir teismų praktikÄ , priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į tai, kad nukentėjusiosios elgesys įvykio metu paskatino kaltinamÄ jį nusikalsti, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajai nustatytina 700 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Iš mokėjimo nurodymo (2 t., b. l.

24) matyti, kad N. S. 2020 m. rugsėjo 10 pervedė R. S. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl iÅ¡ kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 eurų suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį:

1) per visÄ bausmės laikÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. V. B. kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį:

1) per visÄ bausmės laikÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. V. B. kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtÄ bausmę laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2020 m. birželio 9 d., t. y. dvi dienas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinės ieÅ¡kovės R. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. S. iÅ¡ N. S. 200 (du Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieÅ¡kinio netenkinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja I. K.