433c9230-fb93-41cf-a4b2-1cb99f84dfb7 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. e2-389-460/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00738-2016-4                                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                     (S)                                                                                          2.6.10.5.2.15; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.8  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovėms L.

Ž., R. K.,ieÅ¡kovių Z. I., L. Ž., R. K. atstovui advokatui Modestui Sriubui,atsakovės VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams Dariui Juciui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių Z. I., L. Ž., R. K. ieÅ¡kinį atsakovei VieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidus paciento teises, tretieji asmenys „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas ir B.

A.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovės 2016-10-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės ieÅ¡kovei Z. I. 30 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės ieÅ¡kovei L. Ž. 30 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės ieÅ¡kovei R. K. 30 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , 2.649,22 EUR iÅ¡laidų sumÄ ;

4) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovei R. K. ieškovės patirtas 700,00 EUR išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka;

5) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovėms patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės mano, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Teigia, jog ligoninės veiksmai neatitinka gydytojo profesijai keliamų maksimalaus atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir tuo pačiu buvo pažeistos paciento teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 145-6425) 1 str. 2 d. 2 p., 2 str. 8 d., 3 str. 1 d., 5 str. 3 d., 14 str. 1 d., 15 str., 17 str.2.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovių pateikti argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pažymi, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama ieÅ¡kovių pareiÅ¡kimÄ kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministerijos konsultantÄ . KomisijÄ konsultavęs specialistas nemano, kad Å¡iuo atveju ERCP galėjo bÅ«ti Å«maus nekrotinio pankreatito, difuzinio peritronito priežastimi.

Po tokios procedÅ«ros pankreatitas nesivystė. Paciento sveikatos bÅ«klė buvo įvertinta tinkamai. Paciento sveikatos bÅ«klė buvo vertinama remiantis ne tik objektyviais klinikiniais požymiais, bet ir savalaikiais klinikiniais, biocheminiais, mokrobiologiniais, laboratoriniais, readiologiniais tyrimais, operacijų metu nustatyta patologija. Vertinant paciento bÅ«klę buvo atsižvelgta į lydinčiÄ patologijÄ â€“ cukrinį diabetÄ , nutukimÄ , iÅ¡eminę Å¡irdies ligÄ . Pacientui iÅ¡sivysčius difuzinio peritonito klinikai, operacija buvo atlikta laiku ir tinkamai, skubos tvarka.

Ligoninės gydytojai ėmėsi visų būtinų ir savalaikių priemonių paciento sveikatos būklei įvertinti ir gydyti. Komisijos išvada konkreti ir vienareikšmė – žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. R. I. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta.3. Trečiasis asmuo „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atsakovė sveikatos paslaugas suteikė kokybiškai, laiku, tinkamai bei žalos nepadarė.4.

Teismo posėdžio metu ieškovės, jų atstovas reikalavimus palaikė.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-01-05 pacientas A. R. I. buvo hospitalizuotas į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių dėl intensyvaus skausmo pilve, nestabilios hemodinamikos. Pacientas 2015-01-06 buvo operuotas, atliekant jam laparoskopinę cholecistektomijÄ . IÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pasikartojus panaÅ¡iems skausmams atvykti skubos tvarka dėl galimos bendrojo tulžies latako (toliau - BTL) akmenligės, kadangi operacijos metu stebėtas platus duetus cysticus (radiologas iÅ¡vadoje nurodė, kad tulžies latakai neiÅ¡plėsti ir operacijos metu nustatyta, kad BTL 0,56-0,6 cm) ir smulkÅ«s akmenys tulžies pÅ«slėje (radiologas iÅ¡vadoje nurodė, kad tulžies pÅ«slėje matėsi drumzlės ir operacijos protokole akmenų buvimas tulžies pÅ«slėje visai nenurodytas (nebuvo). 2015-06-07 apie 9.25 vai. pacientas A.

R. I. greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas j VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl įtariamos tulžies pÅ«slės akmenligės. Pacientas stacionarizuotas į Chirurgijos skyrių, nustatant tulžies latakų akmenligės diagnozę, numatytas gydymo planas (ligos istorijoje įraÅ¡ai neįskaitomi). 2015-06-07 11.30 vai. gydytojai numatė atlikti endoskopinę retrogradinę cholangiografija (tolia - ERC) ir papilosfinkterotomija (toliau - PST), tačiau 2015-08-08 8.00 vai. gydytojų konsiliume buvo nuspręsta atlikti endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografijÄ (toliau - ERCP).

Pacientas pasirašė ir sutiko dėl ERCP atlikimo. Gydytojas B. A. 2015-06-08 ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientui atliko ERC + PST + įvestas stentas (10 frenčių skersmens 5 cm ilgio). ProcedÅ«ros apraÅ¡yme nurodė, kad dvylikapirÅ¡tės spenelio divertikulo kaniulizacija buvo apsunkinta, kontrastavus BTL, jo spindis buvo 1 cm, be aiÅ¡kiai matomų konkrementų, atlikus 3 mm PST pradėjo kraujuoti, todėl įvedė stentÄ . 2015-06-09 gydantis gydytojas B. A. nurodė klinikinę diagnozę - tulžies latakų obstrukcija,     2015-06-10 iÅ¡rašė pacientÄ ambulatoriniam gydymui.

IÅ¡raÅ¡e nurodyta pacientui atvykti po mėnesio stento paÅ¡alinimui ir kontrolei, tačiau nėra nurodyta atvykti su prieÅ¡operaciniais laboratorinių tyrimų rezultatais, nepateiktos stento priežiÅ«ros (tiksliau režimo) rekomendacijos. 2015 m. liepos mėnesio pradžioje pacientas susitiko su gydytoju B. A. dėl stento paÅ¡alinimo, tačiau gydytojas nurodė, jog reikia atlikti prieÅ¡ operacinius tyrimus pas savo Å¡eimos gydytojÄ . UAB Viloja 2015-07-29 siuntimu dėl stento paÅ¡alinimo ir kontrolės planine tvarka, pacientas A.

R. I. 2015-08-03 buvo hospitalizuotas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Paciento apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad pacientas kartais jautė spaudimÄ epigastriume, nurodė pagrindinį susirgimÄ - mechaninę geltÄ , numatytas gydymas - ERCP + stento Å¡alinimas. Pacientas 2015-08-03 pasirašė ir sutiko dėl ERC + stento Å¡alinimo atlikimo, apie kitas galimas alternatyvias procedÅ«ras, ar papildomas procedÅ«ras (diagnostines ar gydymo), kurios bÅ«tų atliktos operacijos metu pacientas nebuvo informuotas ir sutikimo neiÅ¡reiÅ¡kė, nepasirašė, ir nebuvo supažindintas su galimomis komplikacijomis - tulžies latakų uždegimu, latako prakiurdymu (perforacija), Å«miu pankreatitu bei nebuvo informuotas apie anatominį ypatumÄ , jog latakai atsivėrė į devertikulÄ apie kurį gydytojas žinojo po 2015-06-08 procedÅ«ros. 2015-08-03 apie 10.40 vai. gydytojo B.

A. nurodyta, kad įvedus duodenoskopÄ . stentas migravęs į BTL, mėginta paÅ¡alinti kilpa, nepasisekė, įtariama, kad stentas pateko į divertikulÄ , kontrastavus aiÅ¡kios perforacijos nestebėta, paliktas papildomas stentas 7 fr.7 cm. 2015-08-03 Pilvo organų kompiuterinio tyrimo apraÅ¡yme nurodyta, kad k/nr kairiosios kepenų skilties latakuose, iÅ¡pÅ«stos žarnų kilpos po ERCP, skysčio sankaupos aplink dvylikapirÅ¡tę, bÅ«klė po ekstrahepatinių latakų stentavimo (du stentai, skirtingo kalibro vienas Å¡alia kito), duodenum divertikulas (apie 2.1 cm), aiÅ¡kių perforacijos požymių nestebima.

Apie 15.00 vai. konsiliumas sprendė, kad yra pankreatito požymiai, numatė taikyti konservatyvų gydymÄ skysčių terapija, nuskausminančiais ir antibiotikais. 19.45 vai. pacientas skundėsi stipriais viso pilvo skausmais, pilvo pÅ«timu, 22.30 vai. budintis gydytojas nurodė, kad pilvo skausmas sumažėjo, įtarė Å«minį pankreatitÄ po ERCP, numatė konsiliumo reikalingumÄ . Pažymėtina, kad pacientui 2015-08- 03 14 vai., 22 vai. ir 2015-08-04 buvo suleisti narkotiniai nuskausminamieji morfijus (sol.

Morphini 1% 1 ml.), 2015-08-03 -NoÅ¡pa 1x2 k. tabletės. 2015-08-04 apie 10.00 vai. gydytojų konsiliumas nusprendė atlikti laparoskopijÄ , toliau pagal radinius, dėl blogėjančios paciento bÅ«klės (peritonito klinika). Paciento sutikime įvardinta laparoskopija, toliau pagal radinius, dėl įtariamos perforacijos. 2015-08-04 15.55 vai. (trukmė 2.20 vai.) Operacijos protokole indikacijos operacijai jau nurodytas difuzinis peritonitas, atlikta laparoskopija, kurios metu pilve rado drumstÄ rusvÄ skystį, paėmė pasėlį, dėl iÅ¡pÅ«stų žarnų pilnai apžiÅ«rėti pilvo ertmę negalėjo, todėl pereita į laparotomijÄ . pagal radinius nurodė pooperacines diagnozes pankreatitis acuta necrotico gravis (Å«mus sunkus nekrotinis pankreatitas), deÅ¡inio retroperitoninio tarpo flegmona, difuzinis pÅ«lingas peritonitas. 2015-08-05 8.00 vai.

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydantys gydytojai stebi labai sunkiÄ paciento bÅ«klę dėl nekrotinio pankreatito, sepsio, septinio Å¡oko, DODS (dauginio organų disfunkcijos sindromo), tęsiamas intensyvus gydymas. 2015-08-08 apie 9.10 vai. stebėta paciento bloga bÅ«klė, stebėta 100 ml drumsto sekreto ir apie 200 ml tulžingo sekreto. 2015-08-10 7.00 vai. atžymėta, kad per drenÄ prie kasos galvos pasirodė 12-ės turinys su žaluma. Pažymėtina, kad pacientui nuo 2015-08-04 iki 2015-08-10 buvo taikomas enterinis maitinimo bÅ«das, o ne parenterinis. 2015-08-10 KT tyrimo protokolo iÅ¡vadoje nurodyta, kad stebimas nekrotinis pankreatitas <30 proc., 12-ės perforacija (+BTL) - 1. tikėtina perforacijos vieta ties BTL pancreaticus duetus priekine sienele. 2015-08-12 stebėta, kad iÅ¡ Duglaso ertmės skiriasi turinys, panaÅ¡us j storosios žarnos turinį. 2015-08-12 8.00 vai. konsiliumas sprendė dėl operacijos skubos tvarka.

Atlikta relaparotomija, kurios metu rastas už pilvo sienos pÅ«lingas turinys, skersinėje žarnoje dauginiai iki 0,5 skersmens opos per visÄ ilgį, kasos galvos nekrozė, deÅ¡iniame retroperitoriniame tarpe pÅ«liai su tulžies priemaiÅ¡a. 2015-08-13 paciento bÅ«klė visiÅ¡kai pablogėjo, vystėsi dauginis organų funkcijos nepakankamumas, iÅ¡sivystė asistolija, taikytos reanimacinės priemonės buvo be efekto ir pacientas 15.15 vai. mirė. Paciento atstovai 2015-08-18 skundu (pareiÅ¡kimu) kreipėsi į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, į kurį pastaroji įstaiga pateikė 2015-09-02 raÅ¡tÄ Nr. 23-3224, kuriame nepripažino pažeidusi paciento teisių, teikiant nekokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų 7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rÅ«pinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (taikoma įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.). Å io įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pacientų teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

KokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami (įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.8.Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.250 straipsniai).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, o tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Dėl atsakovės darbuotojų veiksmų (ne) teisėtumo teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas 9. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rÅ«Å¡is, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rÅ«pestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai bÅ«dinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalÄ kitiems asmenims.

Dėl Å¡ios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartis Nr. e2A-781-330/2017).11.Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sutinka su ieÅ¡kovių argumentais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pacientui parinktas gydymas, nepriklausomai nuo rezultato, negali bÅ«ti pripažintas geriausiu ar labiausiai atitinkančiu paciento interesus.

12. Teismas, aptardamas pirmÄ jį gydymo epizodÄ , pažymi kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija) 2016-09-12 sprendime Nr. 56-94 pripažino, kad Ligoninė neatliko pakankamos diferencinės diagnostikos, nes 2015-01-05 -2015-01-13 stacionarizavimo laikotarpiu pacientui nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kokia gelta, kokia jos priežastis, tačiau Å¡ių aplinkybių nevertino pagal civilinės atsakomybės sÄ lygas proceso aspektu. A. G. 2016-08-16 iÅ¡vadoje, teiktoje Komisijai, (toliau - IÅ¡vada) ir Ekspertizės akte Nr. EDM 20/2017 (01) (toliau - Ekspertizės aktas) aiÅ¡kiai patvirtina, kad pirmojo gydymosi metu (2015 m. sausį) paciento sveikatos bÅ«klė buvo įvertinta nepakankamai (IÅ¡vados 1 ir 4 atsakymai), pacientui buvo nepakankama diferencinė diagnostika, kadangi pacientui nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kokia geltos priežastis (Ekspertizės akto 20 iÅ¡vada).

Ekspertas A. G. teisme paaiÅ¡kino (garso įraÅ¡o 01.11.00-01.14.00), kad geltos priežastis, kaip nekeista, nebuvo įraÅ¡yta, taip ir liko neaiÅ¡ki. Atsakant į klausimÄ , kokiÄ klinikinę reikÅ¡mę turėjo tai, kad nebuvo nustatyta geltos priežastis, ekspertas nurodė, kad be abejo, nenustatymas turėjo įtakos. Jei priežastis bÅ«tų nustatyta, galbÅ«t II ir III hospitalizacijos nebÅ«tų buvę, t. y. bÅ«tina vertinti Ligoninės neveikimÄ proceso aspektu, nes nebuvo atliktos maksimalios pastangos, reikiamas rÅ«pestingumas ir atidumas, siekiant reikiamai įvertinti paciento sveikatos bÅ«klę ir nustatyti geltos priežastį, kas bÅ«tų leidę iÅ¡vengti antrojo gydymo epizodo (prarasta galimybė pasveikti, iÅ¡vengti kito stacionarizavimo, lėmusio vėliau sunkias komplikacijas ir paciento mirtį).

13. Antrojo gydymosi metu (2015 m. birželį) pacientui vėl buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis, neskirtas (nepasiÅ«lytas) obstrukcijos priežasčiai nustatyti alternatyvus diagnostinis kompiuterinės tomografijos tyrimas. Ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodoma, kad yra keli tiksliausi alternatyvÅ«s neinvaziniai tyrimo metodai tulžies latakų obstrukcijai nustatyti ir vienas iÅ¡ jų yra kompiuterinė tomografija. Bylos duomenimis 2015-06-07 pacientÄ stacionarizavus į Ligoninę, prieÅ¡ raÅ¡tu informuojant ir skiriant chirurginį invazinį iÅ¡tyrimÄ endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografijÄ (toliau - ERCP), minėtas kompiuterinio tomografijos tyrimas pacientui nebuvo pasiÅ«lytas, skirtas ar atliktas pacientui tulžies latakų obstrukcijos priežasčiai nustatyti.

Ekspertas A. G. teisme nurodė (garso įraÅ¡o 01.16.00-01.20.00), kad kompiuterinės tomografijos tyrimas yra vienas iÅ¡ tyrimų reikalingų atlikti esant tulžies latakų obstrukcijos diagnozei. Ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad žinant visÄ medicinos dokumentacijÄ (įraÅ¡us) abejoja, ar bÅ«tų gavę kokių duomenų, bet pažymėto, kad be abejo negali teigti, kad rekomviuterinio tomoerafiios tyrimo rezultatai nebÅ«tų davę duomenų tuo metu (01.20.07), t. y. bÅ«tina Ligoninės neveikimÄ vertinti ne rezultato, o proceso aspektu, tiksliausio neinvazinio tyrimo (KT) atlikimo bÅ«tinumÄ , bet neatlikimÄ , nes obstrukcijos priežasties nustatymas tiesiogiai lemia gydymo taktikÄ ir metodo pritaikymÄ (Ekspertizės akto 8 iÅ¡vada).14.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas A. G. teisme papildė Ekspertizės akto (garso įraÅ¡o 01.20.30-01.23.16) iÅ¡vadas nurodydamas papildomÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pagal gerÄ jÄ medicinos praktikÄ galima buvo laukti netaikant pacientui chirurginio iÅ¡tyrimo ERCP (ne ta liga ir ne ta situacija, kai kraujavimas vyksta, nėra peritonitas) ir gydymo (nesant objektyviai obstrukcijos priežasčiai), taikyti konservatyvę stebėjimo taktikÄ , kadangi Å¡iam pacientui gelta pranyko taip ir pirmo stacionarizavimo metu (kurios metu nenustatyta geltos priežastis, kaip ir dabar nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis).Sutiktina su ieÅ¡kovėmis, jog ypatingai svarbi faktinė aplinkybė, tai gvdvmo metodo taikymo pacientui parinkimas ir pats taikymas.

BÅ«tina atkreipti dėmesį į Ekspertizės akto 8 iÅ¡vadÄ , kad pagal obstrukcijos priežastį pasirenkamas chirurginio gydymo metodas ir taikomas chirurginis (radikalus, paliatyvus) gydymas. 2015-06-07 - 2015-06-10 paciento stacionarizavimo laikotarpiu tulžies latakų obstrukcijos priežastis nebuvo nustatyta. Ekspertas A. G. teisme paaiÅ¡kino (garso įraÅ¡o 01.30.50-01.31.10), kad obstrukcijos priežastys gali bÅ«ti įvairios: akmenligė, vėžiai, t. y. visos priežastys, dėl kurių kas nors spaudžia latakÄ , ir nuo to priklauso gydymo taktika.

BÅ«tina Ligoninės neveikimÄ dėl tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatymo antro stacionarizavimo metu taip pat kaip ir dėl geltos priežasties nenustatymo pirmo stacionarizavimo metu vertinti proceso aspektu, nes nebuvo atliktos maksimalios pastangos, reikiamas rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis siekiant reikiamai įvertinti paciento sveikatos bÅ«klę ir nustatyti tulžies latakų obstrukcijos priežastį, kas bÅ«tų leidę skirti adekvatų gydymÄ ir iÅ¡vengti trečiojo gydymo epizodo (prarasta galimybė pasveikti, iÅ¡vengti kito stacionarizavimo, lėmusio vėliau sunkias komplikacijas ir paciento mirtį).Tenka pripažinti, kad pacientÄ gydęs gydytojas B.

A. pacientui tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatė nei prieÅ¡ skirdamas ERCP, nei atlikęs endoskopinę retrogradinę cholangiografija (tolia - ERC). Gydytojas B. A. teisme duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė (garso įraÅ¡o 41.30), kad prieÅ¡ 2015-06-08 invazinę chirurginę procedÅ«rÄ iÅ¡ anksto planavo atlikti ne tik ERC, bet ir papilosfmkterotomijÄ (toliau - PST). Pasikartotina, kad nenustačius pacientui tulžies latakų obstrukcijos priežasties, buvo atliktas PST ir įvestas stentas (atskira chirurginė procedÅ«ra).

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau - Akreditavimo tarnyba) ataskaitoje konstatavo, kad 2015-06-08 (6 psl.) ir 2015-08-03 (7 psl.) pacientas buvo informuotas apie būdingiausias galimas chirurginių operacijų komplikacijas, tarp kurių ERC procedūrų metu galimos komplikacijos - tulžies latakų uždegimas, latakų prakiurdymas. ūmus pankreatitas, nenurodytos. Ekspertizės akto 4 išvadoje nurodoma, kad ūmus pankreatitas po ERC, ERCP, PST ši komplikacija pasitaiko nuo 2 iki 9% atvejų (10% ūminių pankreatitų būna sunkūs, iš jų 10 % baigiasi mirtimi).

Taigi, komplikacijos įvardijimas, supažindinimas ir iÅ¡aiÅ¡kinimas yra teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė.IÅ¡ nurodyto spręstina, kad taikyti chirurginiai gydymo metodai - PST ir stento įvedimas, kompiuterinės tomografijos tyrimo neatlikimas, tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatymas lėmė pacientui trečiojo gydymo epizodo reikalingumÄ .Bylos duomenys patvirtina, jog trečiojo gydymosi metu (2015 m. rugpjÅ«tį) pacientui neefektyviai Å¡alino stentÄ , netinkamai, tuo sukėlė traumÄ (uždegimÄ ), kas sÄ lygojo Å«maus pankreatito, sunkios nekrotinės formos, komplikacijÄ , kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, peritonitÄ , sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , papildomas chirurgines operacijas, letalinę iÅ¡eitį (mirtį).2015-08-03 apie 10.40 vai. gydytojo B.

A. medicinos dokumentuose nurodyta, kad įvedus duodenoskopÄ , stentas migravęs į BTL, mėginta paÅ¡alinti kilpa, nepasisekė, įtariama, kad stentas pateko į divertikulÄ , kontrastavus aiÅ¡kios perforacijos nestebėta, negalėdamas atmesti, kad buvo sužalotas bendras tulžies latakas, paliktas papildomas stentas 7 fr. 7 cm.Ekspertizės akto 13 iÅ¡vadoje nurodomos kelios svarbios aplinkybės dėl a) stento nepaÅ¡alinimo ir b) Å¡alinimo atlikimo trÅ«kumus. A) patvirtinama, kad gydantis gydytojas B. A. pacientui 2015-08-03 invazinės procedÅ«ros metu palikto stento nepaÅ¡alino naudodamas kilpÄ , tačiau kitų stento Å¡alinimo bÅ«dų - žnyplėmis, balioniniu kateteriu nenaudojo, nors kontraindikacijų (draudimo) juos naudoti tuo metu nebuvo.

B) Ligoninės specialistas pacientui stentÄ Å¡alino netinkamai, nors Ekspertizės akto 13 iÅ¡vados antrame sakinyje nurodoma, kad Å¡alinant stentÄ Ä¯tartas jatrogeninis, t. y. gydytojo veiksmų, latakų sužalojimas, turint omenyje perforacijÄ (prakiurdimÄ ), kuris po to atliktoje KT nebuvo patvirtintas, tačiau ekspertas A. G. teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai įvardijo (garso įraÅ¡o 02.12.40-02.15.30), kad bÅ«tent 2015-08-03 stento Å¡alinimas, jo metu sukelta trauma iÅ¡provokavo uždegimÄ ir suponavo Å«maus pankreatito atsiradimÄ ir vėliau kilusių komplikacijų - peritonito kilimÄ .

A. G. patvirtino Komisijai teiktų 2016-08-16 IÅ¡vadų 3 atsakymÄ , jog po 2015-08-03 atliktos procedÅ«ros iÅ¡sivystęs pankreatitas, difuzinis peritonitas galėjo bÅ«ti sÄ lygotas ne pačios ERC, o migravusio stento Å¡alinimo. Gydančio gydytojo B. A. argumentas apie stento nepaÅ¡alinimo priežastį - jog tai nulėmė divertikulas, kaip anatominis ypatumas, paneigiama i) tiek Ekspertizės akto 12 iÅ¡vada, jog divertikulas nėra vertinama kaip kontraindikacija stento Å¡alinimo procedÅ«rai, nors yra papildoma rizika invazinei procedÅ«rai atlikti ir didesnė rizika komplikacijos kilti, ii) tiek ekspertas A.

G. teismo posėdyje kelis kartus patvirtinęs( garso įraÅ¡o 02.08.00-02.09.00), kad divertikulas nėra patologija, anatominis ypatumas, bet tai nieko nereiÅ¡kia (iÅ¡tyrimui ir gydymui).Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas A. G. teisme papildė Ekspertizės akto (garso įraÅ¡o 02.17.45-02.23.15) iÅ¡vadas nurodydamas papildomÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju po 2015-08-03 pacientui atliktos procedÅ«ros buvo patvirtintas latakų pažeidimas, bÅ«tent pagal 201K-08-10 10.40 val. atlikto pilvo KT tyrimo rezultatus, kurio iÅ¡vadose ir konstatuojama dvylikapirÅ¡tės žarnos perforacija (+BTL) - labiausiai tikėtina vieta ties BTL pankreatine dalimi - priekine sienele.

Ekspertas nurodė, kad perforacijos priežastis gali bÅ«ti Å«mus pankreatitas, gali bÅ«ti ir gydytojo stento Å¡alinimo pasekmė, t. y. neatmetama reali pagal faktinę situacijÄ galimybė apie netinkamų paslaugų suteikimÄ pacientui.BÅ«tina akcentuoti, kad po 2015-08-03 apie 10.40 vai. minėtos nekokybiÅ¡kai (netinkamai) atliktos stento Å¡alinimo procedÅ«ros pacientui kilo bÅ«tent Å«minio pankreatito, sunkios nekrotinės formos, komplikacija, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas - peritonitÄ , papildomas chirurgines operacijas, sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , letalinę iÅ¡eitį (mirtį).Ligoninė pacientui pradėjo atlikti laparoskopijÄ tik 2015-08-04 15.55 vai. (trukmė 2.20 vai.), t. y. po 29 val., nors dar 2015-08-03 apie 22.30 val. budintis gydytojas nurodė, jog įtarė Å«minį pankreatitÄ po ERCP, numatė konsiliumo reikalingumÄ .

Tai, kad 2015-08-04 operacija pacientui atlikta nesavalaikiai iÅ¡ esmės patvirtino ir ekspertas A. G., kadangi pacientui iÅ¡ karto po 2015-08-03 taikyta antibiotikoterapija, jau 14.00 val. buvo skirti stiprÅ«s narkotiniai nuskausminamieji (sol. Morphini 1% 1 ml.) (vėliau 22 vai. ir kitÄ dienÄ prieÅ¡ operacijÄ ) ir antispazminiai vaistai, kurie eksperto teigimu galėjo maskuoti peritonito klinikÄ (eigÄ ) (garso įraÅ¡o 01.51.00- 01.51.40), be to, ekspertas A. G. teisme aiÅ¡kiai nurodė (garso įraÅ¡o 01.47.20- 01.48.25), kad operuoti bÅ«tina, kai yra Å«maus pankreatito komplikacijos nekrozės, flegmonos, t. y. pacientui buvo konstatuota pooperacinė retroperitoninio tarpo flegmona, nors ji turėjo bÅ«ti įtarta/nustatyta iki 2015-08-04 laparatominės operacijos, kaip viena iÅ¡ indikacijų operacijai.Konstatuotina, kad atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais (neveikimu) teikiant pacientui asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , suteikė neteisėtas ir nekokybiÅ¡kas asmens sveikatos paslaugas, kadangi:

1) pirmojo gydymosi metu (2015 m. sausį) paciento sveikatos bÅ«klė buvo įvertinta nepakankamai, pacientui buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kokia geltos priežastis ir tai lėmė antrojo gydymo epizodo reikalingumÄ ; 2) antrojo gydymosi metu (2015 m. birželį) pacientui vėl buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis, neskirtas (nepasiÅ«lytas) obstrukcijos priežasčiai nustatyti alternatyvus diagnostinis kompiuterinės tomografijos tyrimas, taikyti chirurginiai gydymo metodai be informuoto paciento sutikimo (raÅ¡tu) ir tai lėmė trečiojo gydymo epizodo reikalingumÄ ; 3 ) trečiojo gydymosi metu (2015 m. rugpjÅ«tį) pacientui neefektyviai Å¡alino stentÄ , netinkamai, tuo sukėlė traumÄ (uždegimÄ ), kas sÄ lygojo Å«maus pankreatito, sunkios nekrotinės formos komplikacijÄ , kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, peritonitÄ , papildomas chirurgines operacijas, sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , letalinę iÅ¡eitį (mirtį).

Dėl priežastinio ryÅ¡io Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).Teismo nuomone, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės (specialistų) neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos (mirties) atsiradimo priežastis (būklė), tačiau akivaizdu ir realu tai, kad nurodytu atsakovės neteisėtu neveikimu (veiksmais) lemiamai buvo prisidėta prie paciento sveikatos būklės pablogėjimo ir ištikusios letalinės baigties, nes jei asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos kokybiškai, leidžiant informuotai pasirinkti, neatmetama, kad būtų galimybė išvengta tokių ypač neigiamų pasekmių (mirties).

Spręstina, kad yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net ir pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).30.Ä®vertinusi atsakovės darbuotojų (gydytojų) pacientui teiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas jų kokybės, veikimo profesionalumo aspektais, teismas turi pagrindÄ spręsti, jog Å¡iuo atveju pripažintinas atsakovės darbuotojų nerÅ«pestingumas (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įvertinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). kriterijais).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės patyrė ir nurodo Å¡iuos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių - teisė į gyvybę. Ieškovės dėl nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų (iš esmės neveikimo) neteko sutuoktinio ir tėvo (jo letalinė išeitis);

2) pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į Å¡eimÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Dėl netekties yra pažeisti ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai, kuriuos jie siejo su bendra ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių - teisė turėti visavertę Å¡eimÄ , palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryÅ¡ius;

3) ieÅ¡kovės dėl sutuoktinio ir tėvo netekties patyrė ir Å¡iai dienai patiria ypač sunkius dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir skausmÄ , nes juos siejo itin glaudÅ«s Å¡eimyniniai ryÅ¡iai. IeÅ¡kovėms padaryta didelė emocinė žala ir rimti sveikatos sutrikdymai. PasiruoÅ¡imo netekčiai laikotarpis buvo trumpas, o mirtis - netikėta, tad jos patyrė didelę dvasinę kančiÄ ir praradimo jausmÄ , nes neteko galimybės kartu su sutuoktiniu ir tėvu bendrauti, gauti moralinę, o sutuoktinę ir materialinę paramÄ . Dėl Ligoninės kaltės negrįžtamai nutrÅ«ko Å¡eimos dvasinis ir fizinis ryÅ¡ys;

4) dėl netikėtos ir staigios sutuoktinio mirties ieÅ¡kovė Z. I. pirmiausia neteko jai artimiausio tiek fizine, tiek dvasine prasme asmens - sutuoktinio, su kuriuo nugyveno daugiau kaip 50 metų ir nesitikėjo tokios tragiÅ¡kos sutuoktinio netekties; 5 ) paciento dukros net ir sukÅ«rusios savo Å¡eimas iÅ¡laikė itin glaudžius ir tvirtus santykius su tėvu. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovių glaudų ryšį su sutuoktiniu (su tėvu), turėtus iÅ¡gyvenimus gydymo metu, savo bejėgiÅ¡kumÄ jam padėti, įvertinęs tai, jog dėl mirties ieÅ¡kovės patyrė ir itin sunkius dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, dėl mirties negrįžtamai nutrÅ«ko jų dvasinis ir fizinis ryÅ¡ys, ieÅ¡kovės patiria iÅ¡gyvenimus dėl neiÅ¡sipildžiusių ateities planų, mano, kad ieÅ¡kovei Z.

I. (sutuoktinei) priteistina 15 000 Eur suma, kitoms ieškovėms (dukroms) po 10 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti ieškovių patirtus emocinius bei fizinius išgyvenimus (CPK 185 straipsnis), Dėl turtinės žalos atlyginimo CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padalyti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.).Bylos duomenys patvirtina, jog dėl netekties ieškovė R.

K. patyrė 2 297.50 EUR laidojimo išlaidų ir 351.72 EUR kitų, susijusiu su staigia netektimi, išlaidų, viso iš Ligoninės priteistina 2.649,22 EUR nuostolių, kurie pagrįsti su ieškiniu pateiktais dokumentais. Dėl bylos procesinės baigties Nustačius, kad atsakovės veiksmai neatitiko profesionalams keliamo kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų, medicinos mokslo principų, tai yra, kad A. R. I. nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo imtasi visų priemonių kad išvengti komplikacijų, ko pasekoje pacientas mirė, konstatuotinas faktinis ir teisinis ryšis tarp žalos (mirtis) ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovių ieškinys materialine prasme pagrįstas, tik prašoma neturtinė žala sumažintina. Dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl bylinėjimosi išlaidų 38. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtina teismo teisė nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 93 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų proporcingam paskirstymui yra reikšmingos jų atsiradimo priežastys.

Jeigu bylinėjimosi išlaidų atsiradimas susijęs su visais byloje spręstais reikalavimais, tai jos paskirstomos tarp šalių proporcingai pareikštų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu jų atsiradimas susijęs su vienu ar keliais reikalavimais, tai jos paskirstomos ir priteisiamos proporcingai šių reikalavimų patenkinimo daliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

40. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patyrė ekspertizės ir eksperto dalyvavimo teismo posėdyje 1 058,60 Eur (898,60+160) iÅ¡laidas, ekspertizė buvo skirta atsakovės darbuotojų (gydytojų) veiksmų ir (ar) neveikimo teisėtumui įvertinti, o ne žalos faktui bei dydžiui nustatyti, todėl, teismo vertinimu, konstatavus gydytojų veiksmų neteisėtumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais ir pirmiau nurodytÄ kasacinio praktika, pripažintina, kad minėtos iÅ¡laidos ieÅ¡kovėms priteistinos iÅ¡ atsakovės visa apimtimi.

41. Konstatuotina, kad ieškiniu patenkinta 39 procentai jo reikalavimų. Ieškovės patyrė 958 EUR advokato pagalbos išlaidų, Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovėms iš atsakovės priteistina 373,62 EUR. Įvertinus tai, kad visus mokėjimus byloje atliko ieškovė R. K., ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei R. K.. Ieškovei iš atsakovės priteistina 1 432,22 EUR (1 058,60 Eur + 373,62 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.  Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovių Z.

I., L. Ž., R. K. ieÅ¡kinį atsakovei VieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidus paciento teises, tretieji asmenys „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas ir B. A., tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei Z. I. iÅ¡ atsakovės VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei L. Ž. iÅ¡ atsakovės VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei R.

K. iÅ¡ atsakovės VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , 2 649,22 EUR turtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei R. K. iÅ¡ atsakovės VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės ieÅ¡kovės patirtas 700 EUR iÅ¡laidas, susijusias su žalos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei R. K. iÅ¡ atsakovės VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 1 432,22 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                  AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė