2020-07-01 Nr. AB-12952-3-64-3-00148-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1780-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00148-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 8 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. sausio 7 d. buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo laikoma po 4–6 asmenis, todėl jam teko mažiau kameros ploto nei nustato teisės aktai, ypač iš bendro kameros ploto atėmus plotą, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Dėl to jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Šiaulių TI kamerose nėra įrengtų signalizacijos mygtukų, todėl pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Kamerose neįrengta ventiliacijos sistema, kameros vėdinamos tik per langus, todėl trūko gryno oro, buvo drėgna ir tamsu. Dirbtinis apšvietimas labai stiprus, nuo jo skaudėjo (duomenys neskelbtini). Kamerose žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta, nuo drėgmės pūva čiužiniai, veisiasi parazitai, nuo sienų ir lubų byra dažai. Daugelio kamerų sanitariniame mazge neįrengtas unitazas, sanitariniai įrenginiai nesandarūs, iš jų sklisdavo nemalonūs kvapai, neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Kamerose buvo tarakonų, pelių, blakių, uodų, musių; parazitai nebuvo naikinami arba naikinami tik po daugelio prašymų ir neefektyviai. Maistas nekaloringas ir neskanus. Pareiškėjui būnant kameroje Nr. 21, į ją buvo įkeltas asmuo, kuris turėjo kontaktą su ūmia TBC ligos forma sergančiu suimtuoju iš kitos kameros. Nors kameroje buvę asmenys prieštaravo dėl to asmens perkėlimo į jų kamerą, tačiau Šiaulių TI administracija į tai nekreipė dėmesio. Tik po keliolikos dienų minėtas asmuo buvo izoliuotas. Pareiškėjas patyrė didžiulį stresą ir psichologinių išgyvenimų dėl to, kad jis gali užsikrėsti minėta liga. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė psichologinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, tapo grubus, konfliktiškas, užsidaręs, nukentėjo jo orumas ir reputacija.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. sausio 7 d. buvo laikomas šiose Šiaulių TI kamerose: Nr. 64 buvo laikomi 4 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 5,59 kv. m; Nr. 12 buvo laikomi 2–4 asmenys, todėl vienam asmeniui teko nuo 8,65 iki 4,33 kv. m; Nr. 21 buvo laikomi 1–5 asmenys, todėl vienam asmeniui teko nuo 18,7 iki 3,74 kv. m, taigi pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą nebuvo pažeista. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro kameros ploto neturi būti atimamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

5. Teigė, kad šiuo atveju analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas taikytinos tik tos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

6. Nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės yra atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte (aukštesne nei 1,5 m), o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, visiškai užtikrinančia asmenų privatumą. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Iš sanitarinio mazgo sklindantis kvapas neatsiejamai susijęs su tuo, kad Šiaulių TI nėra galimybės įrengti ventiliaciją.

7. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūros ir kt.). Higienos normoje natūralaus apšvietimo koeficientas nenumatytas, o jo padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Natūralios šviesos trūkumas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

8. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o vien tik tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje galėtų būti taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Jokie teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose.

9. Teigė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys rūpintis švara ir tvarka gyvenamosiose patalpose. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, jis yra dezinfekuojamas, netinkamas iš karto yra nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės.

10. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

11. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir koks asmuo buvo įkeltas į kamerą Nr. 21 bei su kokiu sergančiu TBC asmeniu atkeltas asmuo turėjo kontaktą. Duomenų, kad atkeltas asmuo būtų užsikrėtęs TBC, atsakovo atstovas neturi. Be to, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais ar prašymais dėl minėtų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas, buvo laikomi kameroje Nr. 33, kurioje pareiškėjas nebuvo laikomas.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas atskirais laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. sausio 7 d. (iš viso 195 dienas). Visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui kameros ploto teko ne mažiau nei nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, t. y. ne mažiau nei 3,6 kv. m. Prieš tai nurodytame teisiniame reglamentavime nenustatyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Nepaisant to, teismas atliko atitinkamus skaičiavimus ir nustatė, kad net ir iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI 2018 m. buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, kamerose Nr. 12 ir Nr. 21 (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių TI) buvo demontuotos perteklinės lovos, įrengtos naujo tipo lovos, perdažytos grotos, perstatyti baldai, o tai paneigia pareiškėjo aiškinimą, jog gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Pareiškėjo skundo teiginius, jog kamerose buvo laikoma po 4–6 asmenis, teismas iš dalies įvertino kritiškai, nes iš Šiaulių TI pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu nė vienoje kameroje nebuvo laikoma po 6 asmenis, įskaitant ir pareiškėją. Netgi 5 asmenys, įskaitant ir pareiškėją, buvo laikomi tik kameroje Nr. 21 ir tik epizodiškai.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, jog kameros neatitinka Higienos normos reikalavimų, aptarė aktualų teisinį reglamentavimą, įvertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes ir atmetė pareiškėjo teiginius dėl patalpų ventiliacijos ir natūralios šviesos trūkumo kaip nepagrįstus, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai yra negalimi, o Higienos normos 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Teismas nurodė, kad nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o kamerų ventiliacija užtikrinama per langą, kas atitinka Higienos normos 17 punkto reikalavimus. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08‑12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ taip pat nustatė, kad Šiaulių TI per 2018 m. buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir kamera Nr. 12 – perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės (2018 m. vasario mėn.), sutvarkyta pakyla, pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, pakabintos pakabos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių, įrengtos naujo tipo lovos (2018 m. kovo mėn.); kamera Nr. 21 – įrengtas naujas apšvietimas, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių;

įrengtos naujo tipo lovos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės (2018 m. vasario mėn.). Teismas, remdamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, atmetė pareiškėjo argumentus, kad kameros buvo neremontuotos, o nuo lubų ir sienų krito dažai, kaip nepagrįstus. Tačiau nors nurodytos kameros Nr. 12 ir Nr. 21 buvo suremontuotos prieš pat įkeliant pareiškėją į jas, teismas iš patikrinimo aktų nustatė, kad oro temperatūra kameroje Nr. 21 žemesnė nei 18 laipsnių (Higienos normos 16 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 21 ant sienos ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 12 bendra dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos reikalavimų (vienas iš dviejų šviestuvų sugadintas, Higienos normos 14 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 12 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (Higienos normos 12 punkto pažeidimas).

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo, nurodė, kad teisės aktai numato, jog Šiaulių TI turi būti įrengtas aliarminio iškvietimo (signalizacijos) mygtukas, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Tačiau, ši aplinkybė, teismo vertinimu, nereiškia, jog dėl minėto pažeidimo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl beldimo į duris yra deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko neįrengimo kaip nepagrįstus.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad daugelyje kamerų sanitarinis mazgas buvo be unitazo ir nesandarus, sklido nemalonūs kvapai, nebuvo užtikrinamas privatumas, nustatė, kad kameroje Nr. 64 sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis 2,09 m, kameroje Nr. 12 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurios aukštis 1,84 m, o kameroje sanitarinis mazgas atitvertas PDF plokšte, kurios aukštis 2,01 m; įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kamera Nr. 21) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės, kameros Nr. 64, Nr. 12). Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo žema sienele. Teismas įvertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant nustatytam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, buvo užtikrintas, jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys. Kokių nors kitų konkrečių ir detalių argumentų, kuo pasireiškė pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo nurodyta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios kameros dalies, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

17. Teismas, aptaręs aktualų teisinį reglamentavimą bei ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo neįrengimo atskiroje patalpoje, dėl atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos neįrengimo, dėl to, kad kuriose kamerose sanitarinis mazgas buvo be unitazo ir nesandarus, dėl švaros ir tvarkos kamerose trūkumo (nuo lubų ir sienų byrančių dažų); dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos nevykdymo; dėl minkštojo inventoriaus neišdavimo; dėl mažos maisto energetinės vertės.

18. Teismas pareiškėjo teiginius dėl to, kad į kamerą Nr. 21 buvo įkeltas asmuo, turėjęs kontaktą su ūmia TBC ligos forma sergančiu suimtuoju iš kitos kameros, įvertino kritiškai, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir koks asmuo buvo įkeltas į kamerą Nr. 21, taip pat su kokiu sergančiu TBC asmeniu atkeltas asmuo turėjo kontaktą. Atsakovo atstovas taip pat neturi duomenų, kad koks nors į kamerą Nr. 21 atkeltas asmuo būtų užsikrėtęs TBC. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė. Be to, asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas, buvo laikomi kameroje Nr. 33, tuo tarpu pareiškėjas nurodytoje kameroje nebuvo laikomas.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad būdamas Šiaulių TI patyrė psichologinių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, iš jo asmens sveikatos istorijos nustatė, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, pirminės gydytojų apžiūros metu nusiskundimų sveikata neturėjo. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), kitais atvejais nusiskundimų neturėjo. Teismas apibendrino, kad nurodyti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl blogų laikymo sąlygų nesikreipė.

20. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio draudimus pažeidžiančiomis sąlygomis.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į nustatytus pažeidimus dėl kamerų sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimo (dėl nemalonių kvapų) bei dėl kai kurių Higienos normos reikalavimų pažeidimų, tačiau taip pat nurodė, kad Šiaulių TI kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

24. Nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeniui padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais, todėl jam turėtų būti priteistas 8 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas už jo laikymą Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. sausio 7 d. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes.

25. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas yra abstraktus ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. sausio 7 d. (195 paras) neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo pažeidžiami higienos normų reikalavimai, taip pat jam teko kęsti nemalonius kvapus, sklindančius iš sanitarinio mazgo zonos.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes; jo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta ir atlyginta pinigais.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija iš pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas tokiu būdu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą (pažymėtina, kad pareiškėjas prieš tai nurodyto teiginio niekaip nedetalizuoja).

31. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo pateiktą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl ginčo laikotarpiu buvusių netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų, prieš tai nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, įvertino visus pareiškėjo skunde išdėstytus nusiskundimus aktualaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos kontekste, todėl teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo pažeidžiami higienos normų reikalavimai, taip pat jam teko kęsti nemalonius kvapus, sklindančius iš sanitarinio mazgo zonos, t. y. atitinkamus atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad jo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta ir atlyginta pinigais.

34. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui patirtos neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o jo patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur suma.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismo jam priteista 100 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą, t. y. kad jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta didesne suma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Ramutė Ruškytė