2018-05-15 Nr. AB-9569-3-61-3-04171-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3952-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04171-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. (A. T.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VGTPT) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (2.26) NO-2-8373 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) (t. I, b. l. 1–3). Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Jai Sprendime nurodyta apmokėti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 už neatliktą advokato darbą, nors tuo metu priklausė pirmajam turto ir pajamų lygiui, o tai, kad jai teikiama teisinė pagalba dviejuose bylose, neturi reikšmės. Pareiškėja nė minutės nebuvo susitikusi su advokatu, advokatas atėjo tik į teismo posėdį, tačiau ne atstovauti pareiškėjos interesams, o surinkti jos parašus. Teismui tik pasakė, kad apsiėmė ginti pareiškėją. Teismo posėdyje nei pareiškėjai, nei atsakovo atstovei jokio klausimo neuždavė.

1.2. Advokatas rengėsi administracinei bylai 44 valandas, tačiau nėra žinoma, kaip advokatas rinko įrodymus. Ne kartą domėjosi dėl užmokesčio teikiant antrinę teisine pagalbą, tačiau buvo nurodoma, kad viską paaiškins paskirtas advokatas. Pasirašydama lentelėje dėl advokato jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos manė, kad viena eilutė – 1 valanda. Be to, nurodyta advokato užmokesčio suma neatitinka protingumo kriterijų.

1.3. Advokatas nepasirūpino pateikti apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017. Skundą surašė pati, paskambino advokatui, o teismas nustatė skundo trūkumus. Paskirtas advokatas administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 rūpinosi tik savo uždarbiu, todėl už teiktą antrinę teisinę pagalbą sumokėjo 46,32 Eur pagal Tarnybos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje Nr. eI-7771-208/2016.

2. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, kad Tarnybos Sprendimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, todėl jo naikinti nėra pagrindo, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindė tokiais argumentais (t. I, b. l. 16–19):

2.1. Tarnyba 2017 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1569-7909 (toliau – ir 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas), atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba dviejuose bylose, ir į tai, kad ji sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas A. T..

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintas Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijas (2015 m. liepos 7 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) antrinė teisinė pagalba laikoma suteikta ir teikimas baigtas, o advokatui išmokamas užmokestis, kai advokatas atlieka visus būtinus veiksmus vienoje bylos stadijoje arba atlieka atskirus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktą advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas. Prašymuose advokatai nurodo, kada ir kokius veiksmus atliko, kiek laiko skyrė nurodytų veiksmų atlikimui. Patys advokatai atsakingi už pateiktų duomenų teisingumą. Advokatui užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką (Taisyklių 3.1 punktas). Tuo atveju jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklių 14–24.9 punktuose nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatui mokamas papildomas užmokestis, tačiau tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

2.3. Įvertinus advokato A. T. prašyme, reg. Nr. (3.11)VADV-2-3179, nurodytus duomenis ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėja visą advokato prašyme nurodytą laiką patvirtino savo parašais, advokatui buvo išmokėtas užmokestis už visą faktinį laiką, t. y. 46 val., kas sudaro 532,68 Eur. 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėja turi apmokėti, sudaro 266,34 Eur.

2.4. Advokatas A. T. paaiškino Tarnybai, kad pareiškėja atidžiai susipažino su pateikta ataskaita, liko patenkinta, sutiko ir pasirašė prašyme išmokėti advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodė, kad sąžiningai ruošėsi bylai, rinko įrodymus, susipažino su teismų praktika, teisės aktais, po keletą kartų susitikinėjo su pareiškėja, derino pozicijas, daug kartų konsultavo telefonu ir atstovavo teisme. Advokatas taip pat pateikė 2017 m. balandžio 23 d., 2017 m. balandžio 25 d. prašymus dėl įrodymų pateikimo, kuriuos teikė Agentūrai, nurodė, kad administracinės bylos išnagrinėjimui ir užbaigimui nurodytas skirtas laikas buvo reikalingas.

2.5. Tarnyba, įvertinusi advokato ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, Sprendime informavo pareiškėją, kad vertinant išdėstytus nusiskundimus ir advokato A. T. paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl sugaišto laiko pateisinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais reikšmingą įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Be to, nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas A. T. teikė antrinę teisinę pagalbą nekokybiškai, o pareiškėjos nurodyti teiginiai apie advokatą vertintini kaip subjektyvi nuomonė, nepaneigiantys fakto, jog advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą pagal 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą, skyrė tiek laiko, kiek nurodyta jo prašyme išmokėti užmokestį.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 15) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atstovaudamas pareiškėjai, tinkamai ir laiku atliko visus būtinus procesinius veiksmus bei susipažino su elektronine byla Nr. I-676-171/2017, rinko įrodymus, surašė atskirąjį skundą, dalyvavo teismo posėdžiuose, intensyviai bendravo su pareiškėja. Pati pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, liko viskuo patenkinta, o supyko ant jo, pralaimėjusi bylą. Teigia, kad savo pareigą atliko gerai, o pareiškėja reiškia nepagrįstus ir su nagrinėjimu klausimu nesusijusius skundus (t. I, b. l. 15).

4. Pareiškėja atsikirtime į jai antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato atsiliepimą (t. I, b. l. 39–44), be kita ko, pažymi, jog ji neatsisako sumokėti už jai suteiktą teisinę pagalbą, bet apskaičiuotas atlygis advokatui yra labai didelis, nepagrįstas. Advokatas su ja intensyviai nebendravo, ji nebuvo su juo dėl bylos susitikusi, advokatas jos parašus surinko teismo posėdyje, dėl bylos nepasisakė. Advokatui buvo suteiktos visos teisės veikti jos vardu, atlikti visus procesinius veiksmus, advokatas turėjo išnaudoti visas galimybes, teikti apeliacinį skundą. Dėl apeliacinio skundo trūkumų informacija buvo išsiųsta advokatui, tačiau jis nepasirūpino juos ištaisyti. Atsižvelgiant į pajamas, jai priklauso 100 proc. kompensacija, tad Tarnyba turi pakeisti sprendimą, o nereikalauti sumokėti už antrinę teisinę pagalbą (t. I, b. l. 39–44).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos

I. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 118–123).

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad byloje ginčo nėra dėl to, jog pareiškėjai buvo teiktos teisinės paslaugos administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 ir, kad jas teikė advokatas A. T. pagal Tarnybos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1569-7909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Pareiškėja sutiko apmokėti 50 proc. paslaugų, tačiau nesupranta, kodėl toks apmokėtinų paslaugų išlaidų dydis.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjos abejonėmis. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį yra skaičiuojamas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas. Šio nutarimo (2016 m. balandžio 13 d. redakcija) 2 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis 11,58 Eur. Teismas, atlikęs skaičiavimus, nustatė, kad advokato užmokestį sudaro 532,68 Eur. Kadangi pareiškėja privalo apmokėti tik 50 proc. sumos, tai ji lygi 266,34 Eur. Tai reiškia, kad skundžiamame sprendime yra pagrįstai, teisingai apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

8. Teismas pabrėžė, kad matematinio paskaičiavimo trūkumas sprendime, taip pat netikslus 266,34 Eur sumos nurodymas skliausteliuose negali būti laikomi esminiais pažeidimais, kas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir, ginčą išnagrinėjus išsamiai, priimti naują sprendimą – patenkinti skundą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 129–140). Pareiškėja nurodo, kad jos gaunamos pajamos ir turimas turtas priskirtinos pirmajam turto ir pajamų lygiui, kas turėjo įtakos Sprendimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Tarnybos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu paskirtas advokatas A. T. turėjo parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jos teises administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017, tačiau jis jokių dokumentų nerengė.

10. Bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad už 2016 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. atskirųjų skundų rengimą advokato prašymu ir Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu jam buvo išmokėta 347,40 Eur suma už suteiktas antrines teisines paslaugas. Melaginga yra advokato A. T. pozicija, kad jis susitikinėjo su ja, derino pozicijas, bendravo telefonu. Advokatą matė tik 2017 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, kuriame jis ją atstovavo. Jo atėjimo į teismo posėdį vienintelis tikslas – surinkti jos parašus, kurie gauti apgaulės būdu, todėl teismo turi būti vertinami kaip negaliojantys.

11. Advokatas A. T. 2017 m. balandžio 23 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pateikti dokumentus ir informaciją, ką patvirtina su apeliaciniu skundu teikiamas ir prašomas prijungti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. BR-1989.

12. Atsakovas Tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. I, b.l. 151). Palaiko savo poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir kitą bylos medžiagą bei vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas A. T. su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. I, b.l. 150). Teigia, jog teikia nemokamą teisinę pagalbą pareiškėjai ne vienoje administracinėje byloje, o administracinės bylos nagrinėjimo kokybiškam pasiruošimui reikėjo daugiau laiko ir pastangų, negu kuriam kitam klientui ar bylai, todėl sunaudojo 44 val. bei sąžiningai atliko savo darbą. Susipažino su byla, teismine praktika, rinko įrodymus, surašė paklausimus, atsiliepimą, dalyvavo byloje, daug kartų susitikinėjo su pareiškėja, ją konsultavo. Pareiškėja elgiasi prieštaringai: po bylos baigties entuziastingai pasirašė formuliare už faktiškai atliktą darbą. Priėmus ir paskelbus sprendimą byloje, t. y. pralaimėjus bylą pradėjo rašyti skundus.

14. Atsikirtimuose į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į apeliacinį skundą pareiškėja prašo jos parašus, kuriais ji patvirtino jai advokato A. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir laiką, laikyti negaliojančiais, išreikalauti iš Tarnybos sumokėjimą už antrinę teisinę pagalbą patvirtinančius dokumentus, taip pat prijungti prie bylos jos pateikiamus dokumentus.

15. Papildomai akcentuoja, kad advokatui A. T. skambino 2-3 kartus, pokalbis trūko apie 2-3 minutes, pokalbių metu pranešė advokatui, kad vyksta gydytis, jog apskundė teismo priimtą procesinį sprendimą ir, kad advokatas dar yra jos atstovas byloje. Advokatas dalyvavo dviejuose posėdžiuose: pirmą posėdį advokatas prašė atidėti, antrame posėdyje poziciją dėl ginčo dalyko išdėstė pati. Advokatui perdavė bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus. Nepagrįstai advokatui A. T. buvo sumokėta iš viso 885,87 Eur (347,40 Eur + 538,47 Eur) už antrinių teisinių paslaugų teikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (2.26) NO-2-8373 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriame pareiškėjai nurodyta apmokėti 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 išlaidų (266,34 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėja iš esmės neginčija jai skundžiamu sprendimu nustatytos pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau nurodo, kad atsižvelgiant į jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybę, išlaidos už antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės.

18. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1569-7909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017, apmokant 50 proc. išlaidų ir pagalbai teikti paskyrė advokatą A. T. (t. I, b. l. 29–30). Pareiškėja 2017 m. balandžio 19 d. pasirašė sutikimą, kuriuo neprieštaravo apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (t. I, b. l. 31). Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Tarnybai pateikė prašymą, reg. Nr. (3.11)VADV-2-3179, kuriuo prašė išmokėti užmokestį už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 pagal 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1569-7909 (t. I, b. l. 26–28).

19. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti <...> teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog sutikimas apmokėti likusią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį turi būti aiškiai išreikštas norinčio gauti antrinę teisinę pagalbą asmens prašyme (Įstatymo 19 str. 1 d.), priešingu atveju tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti pareiškėjui Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.

20. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimą.

21. Pagal skundžiamą sprendimą advokatas A. T. administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 faktiškai antrinę teisinę pagalbą teikė 46 val. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad suteiktas antrines teisines paslaugas ir jų trukmę pareiškėja patvirtino savo parašais (t. I, b. l. 27). Nors pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo šiuos jos parašus laikyti negaliojančiais, nes jie, pareiškėjos teigimu, buvo išgauti apgaulės būdu, pažymėtina, kad parašų pripažinimo negaliojančiais klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

22. Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, koordinatoriams ir taikinimo tarpininkams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad advokatas A. T. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017 teikė 46 valandas, įvertindamas jas 532,68 Eur suma. Kadangi pareiškėja privalo apmokėti tik 50 proc. sumos, teismas nustatė, kad išlaidų už antrinę teisinę pagalbą suma lygi 266,34 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad skundžiamame sprendime yra pagrįstai apskaičiuotas mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis. Matematinio paskaičiavimo trūkumas sprendime, taip pat netikslus 266,34 Eur sumos nurodymas skliausteliuose negali būti laikomi esminiais pažeidimais.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad kitais aspektais (dėl užmokesčio už skundo parengimą, konsultacijas ir pan.) apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde reiškia prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (2.26) NO-2-8373 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ pagal Tarnybos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1569-7909 teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-676-171/2017, pareiškėjos prašymas pridėti prie bylos dokumentus yra nepagrįstas iš esmės, nes nurodyti dokumentai nėra susiję su ginčo dalyku (Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-11752, Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-11789, Tarnybos 2016 m. lapkričio 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-12832, Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-N-4276-15829, Tarnybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl Tarnybos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-P-4276-23690, Tarnybos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4276-19557), o kai kurie iš jų jau yra byloje, todėl yra pertekliniai dokumentai (2017 m. balandžio 19 d. advokato A. T. Tarnybai adresuotas prašymas dėl užmokesčio išmokėjimo, Tarnybos 2017 m. gegužės 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-5541). Nėra pagrindo prie bylos pridėti ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 7 d. raštą Nr. BR6-1989.

26. Įvertinus bylos esmę netikslinga išreikalauti iš Tarnybos sumokėjimą už antrinę teisinę pagalbą pagrindžiančius dokumentus.

27. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina Lietuvos advokatūra. Taigi antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimas ir šių aplinkybių tikrinimas yra Lietuvos advokatūros kompetencija.

28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan