Legislator Case Law & Legislation
4339a475-7d13-4f9e-b191-690240eb2e8a AI generated

4339a475-7d13-4f9e-b191-690240eb2e8a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4339a475-7d13-4f9e-b191-690240eb2e8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovui K. R. dėl skolos, turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3895,45 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme 2018-02-26 buvo patikslintas reikalavimas, nurodant, kad praÅ¡omÄ priteisti 3895,45 EUR sumÄ sudaro 628,21 EUR skolos ir 3267,14 EUR žalos atlyginimas.

Legislator headnote

AI generated

4339a475-7d13-4f9e-b191-690240eb2e8a · Vilniaus apygardos teismas: Visi komunaliniai mokesčiai ieÅ¡kovui buvo sumokėti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo K. R. ieÅ¡kovui M. P. 223,68 EUR netesybas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 223,68 EUR sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-07-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 86,20 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-785-340/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29627-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2; 2.6.16.11; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovui K. R. dėl skolos, turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3895,45 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme 2018-02-26 buvo patikslintas reikalavimas, nurodant, kad praÅ¡omÄ priteisti 3895,45 EUR sumÄ sudaro 628,21 EUR skolos ir 3267,14 EUR žalos atlyginimas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016-08-13 Å¡alys sudarė apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160813-1 dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo patalpose, esančiose gyvenamosios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį gyvenamosios paskirties pastato dalies patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytÄ apgyvendinimo paslaugos mokestį bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus ir naudotis pastatu ir/ ar patalpomis pagal numatytÄ paskirtį ir sutarties sÄ lygas.

Sutarties 5.3 punkte buvo numatyta, kad paslaugos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2016-09-01. Å alys 2016-09-01 patalpų priėmimo–perdavimo aktÄ , kuriame buvo nurodyta nuomojamų patalpų perdavimo metu perduodama buitinė technika, baldai, taip pat nurodyti elektros ir vandens skaitiklių rodmenys. Nuo 2016-09-01 atsakovas apsigyveno nuomojamose patalpose. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties ir joje numatytų įsipareigojimų: nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių. IeÅ¡kovui nuvykus apžiÅ«rėti nuomojamų patalpų paaiÅ¡kėjo, kad jos yra apgadintos, patalpose dėl netinkamo jų naudojimo įsiveisęs pelėsis.

IeÅ¡kovas pasinaudojo sutarties 8.2 punkte numatyta teise ir 2017-03-27 vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukė su atsakovu sudarytÄ sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Nutraukus sutartį, 2017-03-31 Å¡alys surašė ir pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktÄ , kuriame buvo numatyta, kad ieÅ¡kovas pasilieka teisę reikÅ¡ti pretenzijas tik dėl žalos, susijusios su pelėsiu ir dėl sulūžusių Å¡aldiklio vidinių durelių bei virtuvės komplekto apatinės fasadinės dalies po spintelėmis esančio sudrėkusio ir iÅ¡sipÅ«tusio plintuso.

Nurodė, kad 2017-03-06 buvo gautas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros mikrobiologinių tyrimų skyriaus mikrobiologinių tyrimų protokolas Nr. MA 957(MA2268)/2017, kuriame nurodyta, kad plovinyje nuo sienos aptiktas pelėsinis grybas. IeÅ¡kovas, siekdamas kuo greičiau paÅ¡alinti nuomojamose patalpose atsiradusį pelėsį ir iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių, kreipėsi į UAB „Alansta“ dėl statybos darbų sÄ matos sudarymo ir darbų pelėsiui paÅ¡alinti pradėjimo.

UAB „Alansta“ 2017-05-02 ieÅ¡kovui pateikė sÄ matÄ ir pažymÄ su atliekamų statybos darbų etapais ir terminais. Bendra visų atliekamų darbų kaina sudarė 2307,14 EUR. Atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita apmokėjimui, 3895,45 EUR sumÄ apskaičiuojant taip: sudėjus atsakovo skolÄ už komunalinius 402,20 EUR, baudÄ 43 EUR, 183 EUR delspinigius, 600 EUR iÅ¡laidas už ekspertizę ir 2307,14 EUR už remonto darbus, 660 EUR negautų pajamų; iÅ¡ gautos sumos atimta 300 EUR suma, t. y. atsakovo sumokėtas užstatas.

Atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , kuriuo su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, kadangi nesilaikė pareigos tinkamai vėdinti ir Å¡ildyti nuomojamas patalpas.

3. Atsakovas K. R. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ pateikti konkrečius įrodymus, įrodančius, jog jo nuomojamos patalpos atitinka Techninių reikalavimų statybos STR 2.01.01(3):1999 – Esminiai statinio reikalavimai higienai, sveikatai, aplinkos apsaugai, t. y. turi įrodyti, jog perdavė laikinai naudotis tinkamas gyvenamÄ sias patalpas, atitinkančias specifinius STR reikalavimus. IeÅ¡kovas nenurodo nei kokių metų statytas statinys, kuriame buvo iÅ¡nuomotos patalpos yra, taip pat informacijos, ar statinys buvo renovuotas, kokios medžiagos naudotos skirtingose patalpose ar jos dalyse, kokie sudėti langai, jų kokybė ir daugelio kitų itin svarbių aplinkybių, galinčių potencialiai tiesiogiai įtakoti pelėsio atsiradimo priežastis.

Atsakovas nėra ir negali atlikti jokių neteisėtų veiksmų, jeigu patalpų savininkas valdo ir laikinai perduoda naudotis jau netinkamos kokybės patalpomis. Pažymėjo, kad tinkamai įrengtose patalpose, normaliomis patalpų naudojimo sÄ lygomis, t. y. palaikant tinkamÄ gyvenimui temperatÅ«rÄ ir pagal poreikį vėdinant patalpas, pelėsiui atsirasti priežastis gali bÅ«ti patalpų/namo įrengimo brokas (trÅ«kumai). Esant pernelyg sandarioms lauko ir vidaus konstrukcijoms, nesant įrengtai ar netinkamai įrengtai ventiliacijai, ar panaudojus nekokybiÅ¡kas statybines medžiagas namo statybai (apÅ¡iltinimui) ar vidaus apdailai, yra priežastis pelėsiui atsirasti.

Ieškovas nepateikė argumentuotų ir pagrįstų aplinkybių, kad jo pateiktos nuomai patalpos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus (STR), o remiasi prielaidomis dėl neva netinkamai (nenurodant kaip) naudojamų patalpų. Pažymėjo, kad pateiktas D. K. vertinimo aktas yra visiškai neinformatyvus, nėra jokios argumentacijos ryšium su pelėsio atsiradimo priežastimis. Ieškovo pateikiami argumentai dėl netinkamo patalpų naudojimo yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nes neįmanoma įvardinti, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas blogai būtų naudojęs patalpas.

IeÅ¡kovas apie tai, kad jo paties nuomojamose patalpose yra drėgmė buvo informuotas atsakovo tiesiogiai, tik pastebėjus, kad patalpose kaupiasi drėgmė. IeÅ¡kovas perdavė atsakovui drėgmės surinkėjÄ . IeÅ¡kovas jau sutarties pasiraÅ¡ymo metu, tikėtina, aiÅ¡kiai žinojo apie savo perduodamų patalpų trÅ«kumus, šį faktÄ nuslėpė nuo atsakovo ir patalpas perdavė naudotis. Atkreipė dėmesį, jo ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie galimai darytÄ patalpų remontÄ . Reikalavimas apmokėti 600 EUR už ekspertizę nepagrįstas, nes vertinimo aktas negali bÅ«ti laikomas ekspertize.

Visi komunaliniai mokesčiai ieškovui buvo sumokėti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. R. ieškovui M. P. 223,68 EUR netesybas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 223,68 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,20 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo M.

P. atsakovui K. R. 848,34 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo M. P. valstybei 6,89 EUR bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2016-08-13 apgyvendinimo paslaugos tiekimo sutarties Nr. 20160813-1 pagrindu atsakovui nuo 2016-09-01 iki 2018-08-31 buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis), t. y. gyvenamųjų patalpų nuomotojo ir nuomininko santykiai (CK 6.578 straipsnio 1 dalis), kurių reguliavimui (sutarties sudarymui, vykdymui ir nutraukimui) taikomos CK XXXI skyriaus nuostatos.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovui iÅ¡nuomotose patalpose drėgmė ėmė kauptis ir atsirado pelėsis dėl netinkamo patalpų eksploatavimo, t. y. dėl atsakovo kaltės (CK 6.587 straipsnio 3 dalis, 6.248 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, CPK 178 straipsnis), sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo jo patirtus nuotolius: 2307,14 EUR iÅ¡laidas, patirtas už patalpų remontÄ , 600 EUR iÅ¡laidas, patirtas apmokant atliktÄ patalpų remonto vertės paskaičiavimÄ , 360 EUR negautas pajamas, viso 3267,14 EUR.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ne iÅ¡ karto perdavė patalpas ieÅ¡kovui dėl jose esančios neÅ¡varos, sprendė, kad Å¡alys sutartį nutraukė bendru sutarimu, vadovaujantis sutarties 8.6 punktu. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys sutartį nutraukė bendru sutarimu, teismas konstatavo, jog sutartyje numatytos baudos už sutarties nutraukimÄ , pažeidus esmines sutarties sÄ lygas, nagrinėjamu atveju netaikytinos, dėl ko atsakovas turėjo pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovui pagal nurodytas sÄ skaitas paskaičiuotų komunalinių mokesčių sumas ir užstatu nepadengtÄ nuomos mokesčio už 2017 metų kovo mėnesį dalį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 3 dalis, sutarties 5.9. punktas).

Atsakovas pateikė 2017-09-01 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovui yra sumokėjęs 104,63 EUR sumÄ . Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra apmokėjęs jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti pinigų sumas nurodytas 2017-03-03 sÄ skaitoje faktÅ«roje MPK Nr. 17-03-06, 2017-03-31 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 17-03-5, 2017-02-28 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje MPKK Nr. 17-02-6, todėl reikalavimÄ dėl skolos priteisimo Å¡ioje dalyje (402,21 EUR) atmetė.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prievolę sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir nesumokėtÄ nuomos mokesčio dalį įvykdė praleidęs nustatytÄ terminÄ , dėl ko ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ skaičiuoti netesybas ir pareikalauti jas atsakovo apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo. Teismas iÅ¡ atsakovo pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad 2017-09-01 mokėjimo nurodymu jis sumokėjo 2,32 EUR didesnę sumÄ , todėl Å¡ia suma sumažino iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas netesybas bei priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 223,68 EUR netesybų sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. P. praÅ¡o paskirti byloje teismo ekspertizę tikslu nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis bei atsakyti į kitus Å¡alių klausimus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo M. P. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo K. R. 2307,14 EUR iÅ¡laidas, patirtas už patalpų remontÄ , 600 EUR iÅ¡laidas, patirtas apmokant atliktÄ patalpų remonto vertės paskaičiavimÄ , 360 EUR negautas pajamas, viso 3267,14 Eur ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinti pilnai, taip pat atitinkamai perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme; netenkinus antrojo reikalavimo, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kinyje atsakovo kaltė siejama su jo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė netinkamu pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, t. y. atsakovas pažeidė Sutarties 6.3 punktÄ , kuriame numatyta, kad paslaugų gavėjas įsipareigoja laikytis ir atsakyti už pastato patalpų valymÄ , elektros, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, ekologijos, higienos, įrengimų normų ir eksploatacijos taisyklių reikalavimus ir atsakyti už jų pažeidimus, taip pat atsakovas pažeidė Kliento atmintinėje nurodytas patalpų naudojimosi sÄ lygas – netinkamai vėdino patalpas, dėl ko patalpose įsiveisė pelėsis (Kliento atmintinės 5 punktas).

Kad atsakovas netinkamai eksploatavo gyvenamÄ sias patalpas, t. y. netinkamai vėdino, nevalė patalpų, nesilaikė higienos reikalavimų, akivaizdžiai pagrindžia eksperto dr. D. K. ekspertinėje iÅ¡vadoje padarytos iÅ¡vados, jog „pelėsiai susidarė dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir/ar nepakankamo patalpų Å¡ildymo, ko pasekoje susidarė pelėsiai“, taip pat 2017-03-31 suraÅ¡ytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame pažymėta, kad nuomojamos patalpos ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intos tik iÅ¡ trečio karto, o ir tai esant netinkamai nuomojamų patalpų Å¡varai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas nevėdino patalpų, ar jas vėdino netinkamai, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nedetalizavo sÄ vokos „nuolat vėdinti“. Tokia teismo nurodyta sÄ lyga yra nepagrįsta, perteklinė ir neįmanoma įgyvendinti ieÅ¡kovo atžvilgiu. Pažymėtina, jog joks teisės aktas ir jokia kompetentinga institucija nėra pateikusi detalių rekomendacijų ar tikslių skaičiavimų, kaip dažnai, kokia trukme, kokiais intervalais, kokiu mastu ir pan. turėtų bÅ«ti vėdinamos gyvenamosios patalpos.

Be to, nėra įmanoma nurodyti konkretaus laiko, kiek patalpos turi bÅ«ti vėdinamos, kadangi tai priklauso nuo to, kiek patalpose yra susikaupę drėgmės, kÄ Ä¯takoja bÅ«tent tai, kÄ patalpose veikia nuomininkas (kepa, verda, naudojosi duÅ¡u ir pan.). 9.2. Atsižvelgiant į CK 6.500 straipsnyje numatytÄ prezumpcijÄ , teismas, netinkamai taikė įrodinėjimo pareigÄ reglamentuojančias teisės normas, t. y. įrodinėjimo pareigÄ dėl atsakovo kaltės buvimo ar nebuvimo perkėlė ieÅ¡kovui, kai įrodinėjimo pareiga dėl pastarojo kaltės turėjo tekti pačiam atsakovui. 9.3.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai ir neatsakingai ir tokiu bÅ«du pats prisiėmė rizikÄ dėl patalpų bÅ«klės blogėjimo (pelėsio atsiradimo ir iÅ¡plitimo), o tuo pačiu ir rizikÄ dėl galimų nuostolių atsiradimo. IeÅ¡kovui sužinojus, kad patalpose ėmė kauptis drėgmė buvo imtasi visų teisėtų veiksmų, kad atsakovo nuomojamose gyvenamosiose patalpose bÅ«tų sustabdytas drėgmės kaupimasis ir tokiu bÅ«du nesudarytų sÄ lygų kauptis pelėsiui.

IeÅ¡kovas atsakovui ne kartÄ tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu akcentavo apie svarbÄ ir pareigÄ palaikyti patalpas Å¡varias, iÅ¡vėdintas ir tinkamai apÅ¡ildytas. IeÅ¡kovas apie pelėsio atsiradimÄ sužinojo tik 2016 m. gruodžio mėnesį, o netrukus, t. y. 2016-12-08 atsakovas pasiuntė savo atstovę apžiÅ«rėti patalpas ir įvertinti esamÄ situacijÄ , o tuo pačiu ir perduoti atsakovui drėgmės surinkėjÄ . Teismas Å¡ias aplinkybes be jokio pagrindo atsisakė vertinti nurodant, kad jos nereikÅ¡mingomis bylos nagrinėjimui. 9.4.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta pelėsio atsiradimo priežastis ir nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir kaltės, ieÅ¡kovas ir atsakovas pateikė į bylÄ dvi skirtingas ekspertines iÅ¡vadas. Atsižvelgiant į tai, kad nei dr. D. K., nei S. Å . pateiktuose vertinimuose nėra nurodyta aiÅ¡ki pelėsio atsiradimo priežastis, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę byloje, apelianto nuomone, bÅ«tų tikslinga skirti teisminę ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, kuri turėtų lemiamos reikÅ¡mės tinkamam ir iÅ¡samiam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

10. Atsakovas K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo M. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 10.1. Nauja teismo ekspertizė negali ir neturės jokios lemiamos reikÅ¡mės pelėsio atsiradimo priežasčiai nustatyti nes ieÅ¡kovas negali pateikti ekspertizei bÅ«tinų dokumentų ir informacijos, susijusios su patalpų vėdinimo ir Å¡ildymo sistema. Be to, oro santykinės drėgmės, jo judėjimo parametrus, statinio konstrukcijos sudėtį ir kt. reikėjo nustatinėti prieÅ¡ darant remontÄ , o ne jį atlikus ir iÅ¡taisius visus trÅ«kumus, dėl ko atsakovas bÅ«tų nepalankioje padėtyje, nes siekiant objektyvios ekspertizės reikia vertinti tas aplinkybes, kurios buvo tuo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu.

Atsakovas Å¡iuo praÅ¡ymu pats nedviprasmiÅ¡kai pripažįsta, kad pelėsio atsiradimo priežastis, kaip teisingai nustatė teismas – yra kita, bet ne atsakovo neteisėti veiksmai. Naujos ekspertizės atlikimas, kuomet nebus jokių galimybių įvertinti realiai buvusios situacijos ir dėl ieÅ¡kovo aplaidumo ir nerÅ«pestingumo neatliktų privalomų tyrimų, tokios ekspertizės skyrimas yra netikslingas. 10.2. Atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ buvo sÄ Å¾iningas, pats asmeniÅ¡kai informavo ieÅ¡kovÄ apie patalpose esantį pelėsį ir Å¡alino jį.

Atsakovas pats, nelaukdamas ieÅ¡kovo veiksmų, kreipėsi į valstybines įstaigas su praÅ¡ymu nustatyti, ar patalpose nėra pelėsio. Akivaizdu, jog atsakovas nesiekė nieko nuslėpti, o tik siekė nustatyti galimas pelėsio atsiradimo priežastis (drėgmės lygis, pelėsis), pats inicijavo tyrimus ir juos pateikė ieÅ¡kovui, kas leidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad atsakovas buvo rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas ir atidus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pateikė drėgmės surinktuvÄ rodo, kad ieÅ¡kovas suvokė, jog kaupiasi patalpose drėgmė, tačiau priežasties net nebandė nustatyti, tokiu bÅ«du bÅ«damas aplaidus ir nerÅ«pestingas nesirÅ«pino savo turtu ir realiai neužtikrino normalių gyvenimo sÄ lygų atsakovui.

Dar prieÅ¡ kylant ginčui atsakovas betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai bendravo su ieÅ¡kovu, kooperavosi ir nesiekė pakenkti ieÅ¡kovui ar jo turtui, tačiau ieÅ¡kovas naudojasi savo, kaip stipresnės Å¡alies, padėtimi siekdamas savo aplaidumo kainÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 2. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo turinio, apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo bei netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinę civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

3. Byloje nustatyta, kad Å¡alių sudaryta sutartimi dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo ieÅ¡kovas (apeliantas) iÅ¡nuomavo atsakovui gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių, t.y. iki 2017-08-31; atsakovas įsipareigojo už patalpas mokėti. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ sutartį kvalifikavo kaip nuomos sutartį. 2016- 09-01 Å¡alys pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ ; akte perduodamų patalpų trukumų nustatyta nebuvo. Atsakovas 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi žodžiu į apeliantÄ dėl drėgmės patalpose, 2017-03-06 Nacionalinės sveikatos priežiÅ«ros mikrobiologinių tyrimų protokolu buvo nustatyta, kad patalpose yra iÅ¡plitęs pelėsinis grybas; Å¡ių faktinių aplinkybių Å¡alys neginčija. Atsakovas pareikalavo nutraukti sutartį, 2017-03-31 sutartis buvo nutraukta, pasiraÅ¡ytas patalpų perdavimo aktas su pastabomis dėl patalpų sutvarkymo.

4. Apelianto manymu pelėsis atsirado dėl atsakovo kaltės, tokiu bÅ«du jam priklausantis daiktas buvo pablogintas; atsakovui atsirado prievolė padengti visas pelėsio Å¡alinimo iÅ¡laidas ir negautas Apelianto pajamas. Situacija, kai viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, ar sumokėti netesybas, o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas, kyla tik esant civilinei atsakomybei; civilinė atsakomybė yra sutartinė arba deliktinė. Civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tina tenkinti 4 sÄ lygas – turi bÅ«ti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ visais atvejais turi įrodyti ieÅ¡kovas.

5. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymÄ analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar Å¡ie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), prieÅ¡ingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ â€“ asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliantas teigia, kad atsakovo kaltė už pelėsio atsiradimÄ siejama su jo neteisėtais veiksmais – netinkamu pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Sutarties 6.3 punktas numato, kad paslaugų gavėjas (nuomotojas) įsipareigoja laikytis ir atsakyti už pastato patalpų valymÄ , elektros, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, ekologijos, higienos, įrengimų normų ir eksploatacijos taisyklių reikalavimus ir atsakyti už jų pažeidimus, taip pat pažeidė kliento atmintinėje nurodytas patalpų naudojimosi sÄ lygas – netinkamai vėdino patalpas, dėl ko patalpose įsiveisė pelėsis.

7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių nuomos sutartyje ir atmintinėje patalpų nuomininko pareiga nuolat tinkamai vėdinti patalpas nėra detalizuota. SÄ voka „tinkamai vėdinti patalpas“ nėra atsikleista; Sutartyje nenurodyta, kiek kartų per parÄ patalpų nuomininkas privalo vėdinti nuomojamas patalpas, koks turi bÅ«ti vėdinimo režimas priklausomai nuo sezono, temperatÅ«ros bute ir iÅ¡orėje, pan., tam, kad vėdinimas bÅ«ti pripažintas tinkamu. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad koks nors norminis aktas ar higienos standartas nustatytų kiek kartų ir kaip gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos tam, kad neatsirastų pelėsis.

8. Apeliantas skunde teigia, kad patalpos turėjo bÅ«ti vėdinamos per langus, vadovaujantis protingumo principu, t.y. atsižvelgiant į esamas aplinkybes, oro sÄ lygas, metų laikÄ , patalpų oro temperatÅ«rÄ ir kitus svarbius faktorius, o detalus nurodymas, kaip turi bÅ«ti vėdinamos patalpos, yra neįmanomas.

9. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad patalpas vėdino nuolat, pagal poreikius, vonios radiatorius buvo įjungtas ir veikė nuolat. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareiga tinkamai vėdinti patalpas šalių nuomos sutartyje nėra apibrėžta, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas nevedino patalpų ar jas vėdino netinkamai, nesivadovaudamas protingumo principu.

10. Apeliantas nurodo, kad faktÄ , jog atsakovas netinkamai vėdino patalpas įrodo pats pelėsio atsiradimo faktas. Tačiau pelėsis galėjo atsirasti ir dėl kitų, nesusijusių su atsakovo veiksmais (neveikimu) priežasčių; žala (nagrinėjamoje byloje – pelėsio atsiradimas) yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų; ji negali bÅ«ti tapatinama su kita bÅ«tinÄ ja žalos atsiradimo sÄ lyga – neteisėtais veiksmais. Dėl analogiÅ¡kų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo D.

K. liudytojo parodymų ir iÅ¡vados vertinimu. IeÅ¡kovas (apeliantas) D. K. parengtÄ iÅ¡vadÄ pateikia kaip ekspertinę iÅ¡vadÄ , tačiau Civilinio proceso kodekso normų kontekste Å¡is pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ parengtas dokumentas vertintinas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.) Vertinant Å¡iuo raÅ¡ytinio įrodymo turinį pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje nebuvo atlikti patalpų temperatÅ«ros ir drėgmės matavimai, nebuvo analizuojama, koks Å¡ildymo ir vėdinimo režimas bÅ«tų tinkamas atsakovo nuomojamoms patalpoms, atsižvelgiant į patalpose esančiÄ vėdinimo ir Å¡ildymo sistemÄ , todėl Å¡io specialisto iÅ¡vada, jog pelėsiai susidarė dėl netinkamo patalpų vedinimo ir /ar netinkamo patalpų Å¡ildymo, yra vertinamojo pobÅ«džio, nėra pagrįsta specialių žinių reikalaujančias tyrimais ir neįrodo, kad atsakovas pažeidė Sutartyje nustatyta pareigÄ tinkamai vėdinti ir /ar Å¡ildyti patalpas.

Teisėjų kolegijos vertinimu pelėsio atsiradimo faktas savaime neįrodo, kad patalpos buvo netinkamai vėdinamos.

11. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėti veiksmai), arba pažeidus bendrÄ pareigÄ veikti atidžiai ir rÅ«pestingai. Neteisėtas neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) – pažeidė Å¡alių Sutartimi nustatytÄ pareigÄ tinkamai vėdinti iÅ¡nuomotas patalpas, t.y.

Sutarties nuostatų pažeidimo, kurio pagrindu atsakovui bÅ«tų galima taikyti sutartinę atsakomybę. Nenustačius vienai iÅ¡ sÄ lygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti, teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių atlyginimo (2307,14 Eur patalpų remonto iÅ¡laidų, 600 Eur remonto vertės paskaičiavimo iÅ¡laidų. 360 Eur negautų pajamų).

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl gyvenamosiose patalpose atsiradusio pelėsio ir tokiu bÅ«du pabloginto daikto, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6. 500 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuomininko kaltė dėl daikto pablogėjimo yra preziumuojama, t.y. atsakovas turėjo įrodyti savo nekaltumÄ , kad jis tinkamai ir rÅ«pestingai prižiÅ«rėjo jam iÅ¡nuomotÄ daiktÄ (patalpas), ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių bei veiksmų, kad daikto nebloginti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo tapatina kaltės ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) sÄ vokas. Kaip jau buvo minėta, kaltė yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kaltės prezumpcija galioja įrodžius, kad kaltas asmuo atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). Nagrinėjamu atveju, kai atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) neįrodyti, CK 6.500 straipsnyje nustatyta kaltės prezumpcija nesudaro pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

13. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo motyvais, kad ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai ir neatsakingai, tokiu bÅ«du prisiėmė rizikÄ dėl pelėsio atsiradimo; savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas laiku nesiėmė priemonių nustatyti drėgmės ir pelėsio atsiradimo priežastį. Apeliantas nurodė, kad perdavė atsakovui patalpos tinkamos bÅ«klės, o 2016 m. gruodžio mėnesį pasiuntė savo atstovė apžiÅ«rėti patalpas ir perduoti atsakovui drėgmės surinkėjÄ 14.

Tačiau nagrinėjamos bylos duomenimis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nuo 2016-02-08 iki 2017-02-10 vyko susiraÅ¡inėjimas dėl atsakovo patalpose atsiradusių drėgmės ir pelėsio; ieÅ¡kovas ragino atsakovÄ vėdinti patalpas. Pažymėtina, kad į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl higienos normų patikros patalpose kreipėsi atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (apeliantas), kaip patalpų nuomotojas, operatyviai nereagavo į nuomininko praneÅ¡imÄ apie drėgmės ir pelėsio atsiradimÄ patalpose, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, neprieÅ¡tarauja faktinei bylos situacijai.

15. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad statant ieÅ¡kovui priklausantį vienbutį namÄ , kuriame buvo iÅ¡nuomotos patalpos, buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių, o tai galėjo turėti įtakos pelėsio atsiradimui. Teismas Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ pagrindžia tuo, kad pagal projektÄ buvo numatytas Å¡ildymas – grindinis elektrinis Å¡ildymas naudojant elektrinius kilimėlius po grindų dangÄ , tačiau teismui nebuvo pateikta paskaičiavimų, kuriais remiantis priimti sprendiniai dėl projektuojamo Å¡ildymo ir vėdinimo, kiti dokumentai, kurie įrodytų įrengtos Å¡ildymo sistemos kokybę. Teismas konstatavo, kad pagal projektÄ name buvo numatyta įrengti vienÄ virtuvę pirmame namo aukÅ¡te, atnyrame aukÅ¡te nebuvo numatyta įrengti tualetÄ ir voniÄ , tačiau realiai virtuvė ir sanitarinė patalpa atsakovo nuomojamose patalpose buvo įrengti.

16. Apeliantas pripažino, kad namo projekte numatyta geoterminio Å¡ildymo sistema oras-oras buvo pakeista į grindinį elektrinį Å¡ildymÄ naudojant elektrinius kilimėlius po dangÄ , tačiau neypatingam statiniui nėra reikalavimo kiekvienų atveju atlikti projektinių paskaičiavimų t.y. Å¡ildymo ir vėdinimo sprendinių pakeitimas, o taip pat papildomas virtuvės ir sanitarinių patalpų įrengimas nesudaro pagrindo teigti, kad statinys pastatytas nukrypstant nuo esminių projektinių sprendinių.

Apeliantas nurodė, kad faktas, jog statinys pastatytas su nukrypimais nuo statinio projekto, gali bÅ«ti nustatytas tik administracinės teisenos tvarka nuginčijus kompetentingos institucijos sprendimÄ â€“ Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų apie tai, kad namo Å¡ildymo sistemos projektiniai sprendiniai buvo pakeisti bei kad atsakovo patalpose buvo įrengta virtuvė ir sanitarinė patalpÄ , kurie nebuvo numatyti pirminiame projekte, tačiau teisinis Å¡ių aplinkybių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad gyvenamojo namo statybos metu buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių yra perteklinė ir neturėjo reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui.

17. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikÅ¡mės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Dėl bylos grÄ Å¾inimo ir/ar ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra alternatyvus: netenkinus praÅ¡ymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl nuostolių priteisimo, apeliantas praÅ¡o teismo grÄ Å¾inti bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teismui, iÅ¡ naujo atskleidžiant visas bylos aplinkybes, paskiriant teismo ekspertizę pelėsio priežasčiai nustatyti (jeigu tai nebus padaryta apeliacinės instancijos teisme) ir bylÄ iÅ¡nagrinėti tinkamai ir visapusiÅ¡kai.

20. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å io procesinio sprendimo taikymo ribos apibrėžtos įstatyme: byla gali bÅ«ti perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tik esant CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams.

21. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir Å¡io pažeidimo negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; faktinės bylos aplinkybės yra atskleistos, o tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo esmė nėra atskleista. Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

23. Apeliantas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę tikslu nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis bei atsakyti į kitus Å¡alių klausimus apeliacinės instancijos teisme; praÅ¡o nustatyti Å¡alims terminÄ pateikti teismo eksperto kandidatÅ«rai, nurodyti teisminės ekspertizės terminus bei kainÄ , suformuluoti teismo ekspertui klausimus, t.y. praÅ¡o rinkti ir tirti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

24. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje byloje neiÅ¡vengiamai užvilkins bylos nagrinėjimÄ ; be to, sutikus su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje neįrodytas esminis pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėti veiksmai, pelėsių atsiradimo priežasčių nustatymas nėra reikÅ¡mingas Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui.

26. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatus apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsiliepime atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurios bus patikslintos vėliau, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė; atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme taip pat nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Tatjana Žukauskienė