433869ec-3285-4f8d-912e-6b2df2a83206 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-109-1037/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51342-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant Telšių apylinkės prokurorei Jūratei Arošienei, kaltinamajam V. Z., nukentėjusiojo nepilnamečio M.

Z. atstovui advokatui Algirdui Zakrasui ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lieuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį –terminuotu laisvės atėmimimu 1 metams 6 mėnesiams bausmės vykdymÄ atidedant, iÅ¡registruotas 2020 m. sausio 27 d. iÅ¡ aprobuojamų asmenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. Z. laikotarpiu nuo 2019-12-02 17.39 val. iki 2019-12-04 9.44 val., pasinaudodamas savo mažamečio sÅ«naus M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), psichine bÅ«kle ir pažeidžiamumu, bÅ«damas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono, Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), parašė savo mažamečiui sÅ«nui M. Z. į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris žeminančio ir bauginančio turinio trumpÄ sias SMS žinutes: 2019-12-02 nuo 17.39 val. iki 20.12 val., parašė: ,,Uz melavima kad sakei e. nenori ateiti pas manes dar atimsu ir dvirati suski baily nemeluosi visa laika ar aiÅ¡ku tau", ,,Maniau kad pasitaisei po to karto kai nebeatejai 3 menesius bet pasirodo klydau toks pat suskis paskutinis melagio gabalas dabar kaip bus erikas skraidys su elektriniu paspirtuku gretu ir galingu o tu apsisikeli slankiosi vienas is kampo i kampa be nieko", ,,ApsiÅ¡ikes zuiki tu visa gyvenima atsimink as nebusu maustomas daugiau jau nebepasirodyk pas manes", ,,Ateinu kad lauke butu dviratis tu vemelu kruva aiÅ¡ku uz 10MIN", ,,Jei tas supuvelis dobka dar bent karta ka nors pasakys ne taip e. arba jum apskritai tai jo snukis bus ipresuotas laiptinės sienoje gales ji ten su siupeleis granditi pasakyk tam sudui kad as lb greit 20 tokiu suskiu galiu nunesti vienu smugiu", ,,Galesi pamatyti kas teisus ar tavo motina ar as vįska raportuoji jai o pas manes atejes viska meluoji Å¡lyksciaį palauk ateis laikas kai tave mokykloj spardys kaip futbolo kamuolį tokiu niekas nekencia ir pirstus isitrauk is burnos vemale privemes seimininkes lova per tai ir apsinuodyji zysdamas Å¡udinus pirstus apsisikeli nelaimingas", ,,Atsimink kad del visko kas vyksta kalta yra motina su sataniste sugriovusi jums gyvenima o kai jos melo klausai tai nukenti ir pats jos neklausytum viskas butu gerai bet isitikinau kad esi skystas visai molis tai nieko ir nesi vertas sudo kruva", ,,Tu glusiau man per visa laika nuo pat vasaros nesugebejai parasyti nei vienos zinutes apie pijokus alkasus tai toks ir tesi sudas bailys paskutinis trydalas m. taip ir vadinkis m. supratai", 2019-12-02, 22.03 val. paraÅ¡ydamas trumpÄ jÄ SMS žinutę: ,,Kaip tu nelaimingas asile galejai taip manyti atejes pas teva jam slyksiai pusti mela i akis as dar per geras buvau kitas bet kas tau snuki butu sumales", taip pat 2019-12-03, 12.40 val., paraÅ¡ydamas trumpÄ jÄ SMS žinutę: ,,M. ziurek kad mokykloje viskas butu tvarkingai ir gerai nes as galiu lb greit atsirasti ir mokykloj supratai vemale tada visai bus liudnai kai pateksi i kolonija tu mulki nelaimingas", taip pat 2019-12-04. 9.44 val., paraÅ¡ydamas trumpÄ jÄ SMS žinutę: ,,Gali trinti lauk mano telefono nr as tavaji jau istryniau nes matau kad sudas is taves tera vemalas ate asile visam laikui daugiau taves kad nematyčiau", taip sistemingai panaudodamas psichologinį smurtÄ savo Å¡eimos nario, mažamečio sÅ«naus M.

Z. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė M. Z. sveikatÄ bei naudodamas psichinę prievartÄ sistemingai baugino savo mažametį sÅ«nų M. Z. Kaltinamasis V. Z. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis rašė visas kaltinamajame akte nurodytas žinutes, tačiau neigė sÅ«nui nežymiai sutrikdęs sveikatÄ . Taip pat jis neigė savo kaltę nurodydamas, kad taip bendraudamas su sÅ«numi jis siekė, kad sÅ«nus pasikeistų, nebesikeiktų mokykloje, nedaužytų telefonų, nebedegintų jo garažo, nebepiltų benzino garaže ir nebedaužytų Å¡eimininkės daiktų.

Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis M. sudaužė jam nupirktÄ naujÄ telefonÄ , jį tiesiog iÅ¡metė ir kaltinamajam melavo, kad bėgo, paslydo, nugriuvo ir taip sudaužė telefonÄ . Kaip nurodė kaltinamasis, žinučių raÅ¡ymu, jis siekė, kad sÅ«nus nebebÅ«tų melagis. Be to, kaip nurodė kaltinamasis, sÅ«nus specialiai jį provokavo, specialiai skambino į Å¡eimininkės numerį ir provokavo jo pykčio protrÅ«kį. Pasak kaltinamojo, mokykloje sÅ«nus nuolat keikdavosi. Pasak kaltinamojo, jis nereiÅ¡kia neapykantos sÅ«nui, tik norėjo, jog sÅ«nus pasikeistų į gerÄ .

Kaip nurodė kaltinamasis, sms žinučių tikslas buvo sÅ«nui sukelti ne Å¡okÄ , bet lengvÄ iÅ¡gÄ stį, kad jis nebesielgtų blogai. Kaltinamojo vertinimu, nuolatinis tokių žinučių raÅ¡ymas nėra mažamečio terorizavimas. Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai buvo iÅ¡tirti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausti liudytojai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip nurodoma teismų praktikoje, šį veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. rugsėjo 24 d. lapkričio 10 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad prieÅ¡ M. Z. sistemingai iÅ¡sakytų žeminančių ir bauginančių žodžių jis patyrė psichologinį smurtÄ iÅ¡ V. Z. Ekspertizės akte nurodoma, kad M. Z. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl V. Z. veiksmų. M. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis nežymus (1 t., b. l. 154­165).

Aplinkybę, kad kaltinamasis rašė mažamečiui nukentėjusiajam SMS žinutes ir ekspertizės akto iÅ¡vadų neginčijamumÄ patvirtina teisiamojo posėdžio metu (2021 m. vasario 4 d.) kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo pagal įstatymÄ atstovė J. M. Liudytoja nurodė, kad buvęs sugyventinis raÅ¡inėjo sÅ«nui M. SMS žinutes grasindamas, psichologiÅ¡kai traumavo vaikÄ . Pasak liudytojos, ji matė sÅ«nui raÅ¡ytas žinutes, jas jai parodė sÅ«nus. Atėjo ir pasakė, kad tėtis raÅ¡inėja žinutes.

Paskui vaikas jam paskambino, kad neberaÅ¡inėtų žinučių. Vaikas pats sugalvojo paskambinti tėčiui. Pasak liudytojos, ji girdėjo tÄ pokalbį, bet tiksliai jo nebeprisimena. Kaip nurodė liudytoja, sÅ«nus pergyveno, verkė dėl tų žinučių. Kai reikėjo ryte eiti į mokyklÄ , tai jis net bijojo eiti į mokyklÄ , kad tėvas neateitų, nepatykotų prie mokyklos. Pasak liudytojos, tėvas dvi dienas raÅ¡inėjo žinutes. Vakare pradėjo raÅ¡inėti ir kitÄ dienÄ dar rašė.

PrieÅ¡ tai tokių negražių žinučių neraÅ¡inėdavo. Pamokų metu jam V. Z. taip pat tas žinutes dar rašė. Kaip nurodė liudytoja, vaikas buvo iÅ¡sigandęs, savo iÅ¡gÄ stį jis įvertino trimis balais iÅ¡ deÅ¡imties, dėl to, kad, kai buvo apklaustas, jau buvo kažkiek laiko praėję, jis jau buvo apsiraminęs. IÅ¡ karto, tÄ patį vakarÄ , kai tėvas parašė žinutes, vaikas verkė. Taip pat žinučių raÅ¡ymÄ ir reakcijÄ Ä¯ jas patvirtino ir nukentėjusysis M.

Z., kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad su tėčiu nebebendrauja nuo lapkričio mėnesio. Žinutes gavo 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, apie 17 val., pradėjo tėtis raÅ¡yti žinutes. Parašė, kad jis pamelavo, kad brolis nenori ateiti pas tėtį, o vėlesnėse žinutėse jau buvo ir keiksmažodžiai, ir grasinimai. Ä® pirmÄ Å¾inutę tėčiui nieko neatrašė. Paskui, kai parašė, kad ,,bÅ«tų dviratis iÅ¡varytas, už 10 min.", jis parašė ,,gerai".

Tiksliai neprisimena, kiek tÄ vakarÄ tėtis parašė, bet tų žinučių buvo nemažai ir dar kitÄ dienÄ tėtis rašė, kai buvo mokykloje. Tose žinutėse buvo daug keiksmažodžių, jis suprato, kad tie keiksmažodžiai buvo skirti jam, nes jo brolį tose žinutėse gyrė, o jam rašė, kad jis toks ir toks. Sulaukęs iÅ¡ tėčio žinučių, jis pasijuto baisiai, įskaudintas. Žiauriai jam grasino, tiksliai grasinimų neatsimena, atsimena tik vienÄ Å¾inutę, kur buvo paraÅ¡yta, kad brolis važinės su elektriniu paspirtuku, o jis vaikščios iÅ¡ kampo į kampÄ .

Suprato, kad bando juo manipuliuoti, kad eitų pas jį ir jo atsipraÅ¡ytų. Žinutes baigė raÅ¡yti jam apie 10 val., bet žinutes siuntė neiÅ¡tisai. TÄ vakarÄ paskambino tėčiui, paklausė, kodėl jis taip raÅ¡inėja. Tėtis atsakė, koks jo reikalas, kÄ nori tÄ ir raÅ¡inėja. Tai buvo ilgas pokalbis, yra to pokalbio garso įraÅ¡as. Kalbant telefonu tėtis keikėsi, kažkÄ sakė. Mokykloje po 9 val. per pamokÄ tėtis taip pat parašė, žinutę perskaitė per pertraukÄ , parašė, kad nebandyk kÄ nors prisidirbti mokykloje, nes jis labai greitai gali atvažiuoti ir nuvežti jį į vaikų kolonijÄ .

Mano, kad jis galėtų jam padaryti kažkÄ negero, bet nieko nėra padaręs. Po kelių dienų tiesiog viskÄ pamirÅ¡o. Dar ir mama jį paguodė, kad tėtis nieko nepadarys, bet jis suprato, kad tomis žinutėmis tėtis siekia juo naudotis ir manipuliuoti, kad jis vėl grįžtų ir bendrautų su juo. Kai gavo žinutes, jautėsi pažemintas, nusiminęs, nuliÅ«dęs. Å iek tiek žinutės jį iÅ¡gÄ sdino, bet paskui suprato, kad jis tiesiog juo manipuliuoja ir paskui nebebijojo. TÄ dienÄ tik buvo biÅ¡ki iÅ¡sigandęs, o paskui po dienos pamirÅ¡o.

Buvo tokių žodžių dėl kurių jautėsi pažemintas, įžeistas. RaÅ¡ydavo ,,molis", tÄ dienÄ atsimena gavo žiauriÄ Å¾inutę ,,kad D. galva bus įmÅ«ryta į sienÄ ir reikės gramdyti su Å¡iupeliu". Toje žinutėje buvo raÅ¡oma apie mamos draugÄ D. Po to karto, kai jam parašė žinutę mokykloje, daugiau skambučių ir žinučių iÅ¡ tėčio nebuvo. VienÄ kartÄ pamatė nepažįstamÄ skambutį, atskambino, ir kai iÅ¡girdo, kad atsiliepė tėtis, iÅ¡ karto iÅ¡jungė.

Jis nieko nepamelavo, pasakė, kaip viskas buvo. Savo iÅ¡gÄ stį vertindamas skalėje nuo 1 iki 10, įvertintų 3. TÄ dienÄ , kai pradėjo raÅ¡inėti žinutes, susitikęs su tėčiu nebuvo, jau buvo praėjęs kažkur mėnuo nuo jų paskutinio susitikimo (1 t., b. l. 18-19). Daiktų apžiÅ«ros protokolas, patvirtina, kad apžiÅ«rėtas mobilaus ryÅ¡io telefonas LG Spirit 4G LTE, kuriame matoma 11 SMS žinučių. Žinutės nufotografuotos. Telefonas grÄ Å¾intas J. M. (1 t., b. l. 173-181).

SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad J. M. pateikė 1 fotonuotraukÄ su dviem paskutinėmis V. Z. raÅ¡ytomis žinutėmis. (1 t., b. l.189-192). Nepaisant to, kad kaltinamasis ir neigė savo kaltę, tačiau jo kaltę patvirtina siųstų žinučių turinys, pasekmės, kurios kilo nukentėjusiajam dėl jų ir tai leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo sÅ«naus psichinę sveikatÄ . Dėl to teismas pripažįsta kaltinamÄ jį kaltu BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmai atitinka Å¡ios nusikalstamos veikos požymius.

Taip pat Å¡iuose kaltinamoje veiksmuose yra nusikaltimo numatyto BK 145 straispnio 2 dalyje sudėtis. Kaltinamojo atlikti veiksmai (sistemingas SMS žinučių siuntinėjimas) suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusįjį naudodamas psichinę prievartÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ dėl sistemingo bauginimo teismui leidžia daryti teismų praktikos tendencijos. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ gali reikÅ¡tis baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.).

Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo verčiamas nerimauti dėl raÅ¡ytų sms žinučių, nesaugiai jaustis ir net patirti psichologinį diskomfortÄ patvirtina prieÅ¡ tai aptarti įrodymai (ekspertizės akto iÅ¡vados, J. M. parodymai ir paties nukentėjusiojo parodymai). Sistemingumo faktÄ patvirtina raÅ¡ytų SMS žinučių kiekis ir laikas, t. y. trys skirtingos dienos paeiliui. Kaltinamojo siekį įbauginti asmenį patvirtina ir jo paties duoti parodymai, kuriuose jis nurodo, kad norėjo sukelti sÅ«nui lengvÄ iÅ¡gÄ stį, bet ne Å¡okÄ .

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste kaltinimas kaltinamajam buvo grindžiamas ir CD laikmena su garso įraÅ¡u, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Vis dėlto Å¡io garso įraÅ¡o teismas nepripažįsta kaip įrodymo, kadangi jis gautas neteisėtu bÅ«du. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ­ BPK) 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo leidėjo nuostatÄ vienas iÅ¡ esminių įrodymams keliamų reikalavimų jų gavimas leistinomis priemonėmis ir bÅ«dais. Pažymėtina, kad pagal BPK 154 straipsnio 1 dalį elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodama informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas galimas tik esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, kuri priimama pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Nagrinėjamu atveju pokalbio įraÅ¡Ä kaltinamojo su sÅ«numi padarė nukentėjusiojo mama J. M. Dėl to Å¡is garso įraÅ¡as negali bÅ«ti pripažintas kaip gautas teisėtu bÅ«du, todėl juo kaip įrodymu teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį negali vadovautis.

Kadangi dalis kaltinimo buvo grindžiama Å¡io pokalbio turinio, Å¡i dalis Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo, tačiau tai nekeičia veikos kvalifikavimo, nes kaltinamojo kaltei pagrįsti užtenka byloje kitų įrodymų. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė apklaustos ekspertės, nukentėjusiajam nežymiam sveikatos sutrikdymui užteko ir sms žinučių ir netgi nesant telefoninio pokalbių jų iÅ¡vadÄ iÅ¡liktų nepakitusi dėl sveikatos sutrikdymo masto. Pripažinus kaltinamÄ jį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kuriÄ padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmÄ kartÄ . Å i asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo nusikalsta dėl susiformavusių vertybių sistemos, kurios yra prieÅ¡ingos visuomenės interesams. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti asmeniui skyrus pačiÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, todėl jam dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje skirtina areÅ¡to bausmė, o už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje asmeniui skirtina vienintelė Å¡iame straipsnyje numatyta basumės rÅ«Å¡is - terminuotas laisvės atėmimas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taÅ¡kas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). AreÅ¡to bausmės minimalus dydis yra 15 parų, o maksimalus 90 parų. Terminuotas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 4 metai už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. Å i minimali ir maksimali iÅ¡raiÅ¡ka suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areÅ¡to bausmė už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 2 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Å¡ias nusikalstamas veikas asmuo padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokurorė neprašė Å¡ios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokurorė nurodė, kad asmuo yra teistas. Patikslinus kaltinamojo teistumus matyti, kad jis nėra išnykęs, todėl pasitvirtinus prokurorės nurodytai aplinkybei, kad asmu yra teistas ir teistumas nėra išnykęs įstatymų nustatyta tvarka, ši aplinkybė gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti. Nepaisant to, kad šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas parinkdamas bausmės dydį įvertina šia nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kurios yra minimalios, labai didelės žalos nesukėlė, todėl teismas kaltinamajam skiria švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis.

Už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje skirtina 45 parų areÅ¡to bausmė, o už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi bausmes subendrina dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridedamas 31 paros areÅ¡to bausmę, kuri prilyginama vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmei (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) ir skiria kaltinamajam galutinę subendrintÄ 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina tai, kad asmuo Å¡ias nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, tačiau Å¡io nuosprendžio priėmimo metu jis jÄ jau yra atlikęs, todėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu nėra teisinio pagrindo (Å iaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-354/2021). BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas nemano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, asmuo prieÅ¡ tai teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas paskiriant adekvačius jo elgesį turinčius koreguoti įpareigojimus, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu, asmuo padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl to dar kartÄ atidėti bausmę asmeniui ir paskirti analogiÅ¡kus įpareigojimus, kurie jam teigiamos įtakos nepadarė, bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Aplinkybę, kad asmeniui nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo suponuoja ir asmens požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas iÅ¡ esmės eliminuoja probacijos sėkmę. Asmuo savo elgesio nevertino kritiÅ¡kai, kaltino sÅ«nų, kuris neva tai melagystėmis privedė jį prie Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis dėl savo elgesio neapgailestavo, savo kaltę neigė, kaltino aplinkÄ .

Teismo vertinimu, asmeniui dar katÄ atidėjus bausmės vykdymÄ esant tokioms aplinkybėms susiformuotu nebaudžiamumo vizija, kuri skatintų asmenį dar kartÄ nusikalsti ir esant socialiai palankioms aplinkybėms padaryti ir sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . Teismo įsitikinimu, vien tik aplinkybė, kad asmuo dirba negali bÅ«ti faktorius, kuris eliminuotų bausmės tikslų įgyvendinimÄ ir trukdytų paskirti asmeniui adekvačiÄ bausmę. Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad prokurorės praÅ¡ymas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, todėl pagal bylos aplinkybes negali bÅ«ti taikomas.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ J. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo naudai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Taip pat teismas privalo atsižvelgti į teismų praktikos tendencijas, taip užtikrindamas ne tik teisingumo ir protingumo principų taikymo užtikrinimÄ , bet ir apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinimÄ .

Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad už tokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas priteisiama nuo 500 iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys 2K–347/2014, 2K-328-648/2017, 2K-346-303/2017). Teismas Å¡ios bylos aplinkybių kontekste priteisdamas neturtinę žalÄ Ä¯vertina, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai tęsėsi ne pernelyg ilgÄ laiko tarpÄ . Å i aplinkybė turėjo įtakos tam, kad nukentėjusysis ir jo aplinka patyrė nemalonius iÅ¡gyvenimus, tačiau labai didelės žalos psichinei sveikatai pavyko iÅ¡vengti.

Nukentėjusysis, nors socialiai ir pažeidžiamas dėl jauno amžiaus, tačiau tai taip pat padėjo jam greitai atsistatyti psichologiÅ¡kai taip sumažinant nusikalstama veika patirtÄ Å¾alÄ . Esant nurodytų aplinkybių visetui nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat byloje gauta pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, tačiau jos gautos po bylos iÅ¡nagrinėjimo, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį.

Tokiu atveju jokie papildomi įrodymai nėra pateikiami ir vertinami, todėl teismas Å¡ių proceso iÅ¡laidų nevertina ir jų iÅ¡ kaltinamojo nepriteisia. Priteisus Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo nesudarius galimybių su jomis susipažinti ir dėl jų iÅ¡reikÅ¡ti nuomonės, iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos, o atnaujinti bylos nagrinėjimo tuo pagrindu bÅ«tų neracionalu. Tai neatitiktų proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų. TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 45 parų areÅ¡to bausmę. V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. Z. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo V. Z. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam M. Z. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems atmesti. TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas PukÅ¡mys