4337abef-6ee6-44cf-9c4c-bedea78cbae2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1080-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03449-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sauliaus Jakaičo, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. S. skundÄ atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., R. B., R. K., R. K., A. S., M. S., J. B., D. K. (D. K.) dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ skundu ir jo patikslinimu praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2020-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) raÅ¡tÄ Nr.A33(1)-6926-(4.9E) (toliau – ir RaÅ¡tas);

2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ parengti naujÄ ir iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ 2020-08-28 skundÄ , atsakant į visus jame iÅ¡dėstytus argumentus. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliko valstybinės žemės, esančios ties (duomenys neskelbtini) sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr.1244 1.6 punkto pažeidimų.

Nacionalinė žemės tarnybos 2020-07-03 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-250-(14.48.73) Nuotatų 11.6 punkto pažeidimų nenustatyta. Gavęs kelių gyventojų praÅ¡ymÄ dėl prieÅ¡ais jų gyvenamÄ jį namÄ Ä¯rengtų bordiÅ«rų paÅ¡alinimo, tÄ pačiÄ 2020-08-26 dienÄ (duomenys neskelbtini) M. G. iÅ¡davė raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ /sutikimÄ Nr.12-80-(5,8) paÅ¡alinti gatvės bortelius (bordiÅ«rus), kaip motyvÄ nurodydamas, jog jie trukdo eismui. Jau kitos 2020-08-27 dienos rytÄ privačių asmenų samdyta technika ėmėsi gatvės bortelių (bordiÅ«rų) paÅ¡alinimo. 2020-08-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas kolektyvinis (duomenys neskelbtini) dalies gyventojų skundas dėl galimų neteisėtų ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«no M.

G. veiksmų, skundo kopijas pateikiant ir kitoms institucijoms. IÅ¡ pokalbių su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos specialistais daro iÅ¡vadÄ , kad administracija neturi jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) namų statybomis, aplinkos sutvarkymo apie Å¡iuos sklypus planų, teritorijos planavimo dokumentų. 2020-09-29 buvo pradėta platinti važiuojamoji kelio dalis, o atvykęs seniÅ«nas aiÅ¡kino, jog nevyksta joks važiuojamosios dalies platinimas, kuriam reikalingas suderintas projektas, o tik tvarkomas kelias ir tokiems darbams statybos leidimas nėra reikalingas.

PareiÅ¡kėja abejoja ar iÅ¡ teisų yra užtikrinamas eismo saugumas, kurį savo atsakyme deklaruoja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kai asmenims tÄ pačiÄ dienÄ nuo praÅ¡ymo pateikimo, suteikiamas leidimas paÅ¡alinti gatvės bortelius, apie kurių teisėtumÄ seniÅ«nas ir savivaldybės administracija negali žinoti, kadangi gatvės bortelių įrengimo metu (1993-1994 m.) tai nebuvo Å¡ių įstaigų kompetencija. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad Administracija 2020-08-24 gavo I. M. ir V. D. praÅ¡ymÄ dėl valstybinėje žemėje įrengtų kelio bortų paÅ¡alinimo. Kadangi (duomenys neskelbtini) įrengti kelio bortai nebuvo suderinti su savivaldybe ir nebuvo leidimo jų įrengimui, vykdant savivaldybei suteiktas funkcijas pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. 4 p. ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. bei užtikrinant saugumÄ gatvėje, kelio bortai buvo paÅ¡alinti. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 p. nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o pagal minėto įstatymo 5 str. 6 d. gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcija atlieka savivaldybės. Pagal Å¡io įstatymo 6 str. 4 p., vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡us tvirtina savivaldybių tarybos. 2005-03-10 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-44 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡as, kuris 2020-06-05 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 buvo atnaujintas.

PareiÅ¡kėjos skunde minima kelio atkarpa (duomenys neskelbtini), yra minėtame sÄ raÅ¡e, jos savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė. Nacionalinės žemės tarnybos praneÅ¡imas yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes Nacionalinė žemės tarnyba vietinės reikÅ¡mės kelių priežiÅ«ros nevykdo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. tam, kad vykdyti gatvių priežiÅ«rÄ bei remonto darbus projektas nėra privalomas, todėl Administracija nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais apie neteisėtus Administracijos veiksmus.

PareiÅ¡kėja nenurodė, kokie skundžiamame raÅ¡te pateikti argumentai ir teiginiai prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, o apsiribojo tik apraÅ¡ydama nepasitenkinimÄ kaimyninių sklypų savininkų pozicija, bendravimÄ su Administracijos specialistais ir subjektyviomis iÅ¡vadomis. Mano, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ne dėl savo teisių ir saugomų interesų, o galimai dėl vieÅ¡o intereso gynimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Administracijos įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020-08-28 skundÄ , kuriame pareiÅ¡kėja suformulavo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti ZujÅ«nų seniÅ«no veiksmus suteikiant leidimÄ paÅ¡alinti gatvės bortelius, kurių Å¡alinimas buvo atliekamas privačių asmenų samdyta technika, bei pateikti iÅ¡samų atsakymÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuotu asmenys, bÅ«dami (duomenys neskelbtini) gyventojais, 2020-08-28 skundu (reg. Nr.A34(1)-5890) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydami iÅ¡tirti galimai neteisėtus Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«no M. G. veiksmus, uždrausti veiksmus ir tolimesnius darbus darančius žalÄ valstybinei žemei, žalioms vejoms, nustatyti aiÅ¡kias (duomenys neskelbtini) ribas ir padėtį namų atžvilgiu, įpareigoti neteisėtÄ sprendimÄ priėmusį ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«nÄ kompensuoti valstybiniam turtui padarytÄ Å¾alÄ .

Skunde nurodoma, jog dalyvaujant ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«nui 2020-08-27 (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtus namais atvykusi sunkioji technika paÅ¡alino kelio bortelius, saugančius žaliÄ vejÄ , esančiÄ valstybinėje žemėje. PapraÅ¡ius pateikti Å¡iuos darbus ir sprendimÄ lydinčius dokumentus, buvo pateiktas ZujÅ«nų seniÅ«nijos 2020-08-26 raÅ¡tas Nr.12-80-(5,8). SeniÅ«nas nurodė, jog bus platinamas kelias dviem metrais į pareiÅ¡kėjų sklypo pusę. Pasiteiravus apie tokiais atvejais bÅ«tinÄ projektÄ , seniÅ«nas nurodė, jog „viskas teisėta, čia valstybinė žemė, mums jokių leidimų nereikia“.

Skunde teigiama, jog įprastai ruoÅ¡iamas statinio projektas, kuris vėliau derinamas su inžinieriais, gyventojais, miesto/rajono Å«kio ir transporto departamentas pateikia savo iÅ¡vadas ir pasiÅ«lymus. ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«nas vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ , jog „bordiÅ«rai, kurie yra įrengti (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios (gatvės) dalies valstybinėje žemėje ir trukdo eismui bÅ«tų paÅ¡alinti“. Skunde pabrėžiama, jog nėra dokumentų, jog bordiÅ«rai įrengti neteisėtai, taip pat iÅ¡vadų, nurodančių, jog jie „trukdo eismui“.

Administracija RaÅ¡te nurodė, kad skunde minima kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-03-10 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-44 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡e. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiÅ¡koji funkcija.

Gatvės priežiÅ«rai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas. Pabrėžiama, kad ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«nas kelio remonto bei priežiÅ«ros darbus atlikto teisėtai. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su RaÅ¡te pateiktu atsakymu į 2020-08-28 skundÄ , pateikė skundÄ teismui, praÅ¡ydama teismo įpareigoti AdministracijÄ pateikti iÅ¡samų atsakymÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-11-01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiÅ¡kia, kad sprendime turi bÅ«ti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiÅ¡kÅ«s atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jo apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas pastarÄ sias nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde teigia, kad su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skundu į AdministracijÄ kreipėsi praÅ¡ydami iÅ¡tirti ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«no veiksmui tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo gautas praÅ¡ymas, be Administracijos suteikiant leidimÄ panaikinti gatvės bortelius. Taip pat nebuvo atsakyta į visus klausimus, iÅ¡dėstytus 2020-08-28 skunde, nepasisakyta dėl praÅ¡ymo nustatyti aiÅ¡kias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu.

Pareiškėjo manymu, Administracijos pateiktame atsakyme nėra pasisakyta dėl visų 2020-08-28 skunde nurodytų aplinkybių, todėl pirmiausia šioje byloje vertintinas pareiškėjos prašymo turinys ir tai, ar atsakovė atsakė į visus pareiškėjos skunde suformuluotus klausimus/prašymus. Kaip matyti iš 2020-08-28 pareiškėjos ir trečiųjų asmenų skundo turinio, pareiškėjai Administracijai iš esmės suformulavo kelis prašymus, t.y. ištirti ir įvertinti galimai neteisėtus Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno M.

G. veiksmus, vienaÅ¡aliÅ¡kai priimant sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini) įrengtų bortelių paÅ¡alinimo, kaip trukdančių eismui, taip pat nustatyti aiÅ¡kias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Administracija RaÅ¡tu atsakydama į minėtus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus/klausimus, konstatavo, kad skunde minima kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡e. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiÅ¡koji funkcija, o gatvės priežiÅ«rai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas.

Savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savivaldybė, įgyvendindama savarankiÅ¡kÄ sias funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktÄ veiksmų laisvę pasirinkti bÅ«dus, kaip Å¡ias funkcijas vykdyti. Å ios funkcijos įgyvendinamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtina savivaldybės eismo saugumo programÄ (1 punktas), iÅ¡ savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisijÄ , tvirtina jos nuostatus (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikÅ¡mės keliuose (3 punktas), atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje (6 punktas).

Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos Vilniaus rajono savivaldybėje veikia Vilniaus rajono savivaldybės saugaus eismo komisija. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. A27(1)-2348 patvirtintuose šios komisijos Nuostatuose, be kita ko, numatyta, kad Komisija, kuri yra kolegiali institucija, svarsto valstybinio administravimo subjektų, Savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu (14.4. punktas), o jos sprendimai įforminami protokolais.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su RaÅ¡te pagal jame iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ padaryta iÅ¡vada, kad vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija. Tačiau Å¡iuo aspektu svarbu pažymėti, jog Å¡iai funkcijai įgyvendinti yra numatyta tam tikra tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami 2020-08-28 skundÄ prašė įvertinti ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«no veiksmus atliekant skunde nurodytus veiksmus, t.y. vienaÅ¡aliÅ¡kai priimant sprendimÄ (2020-08-26 raÅ¡tÄ Nr.12-80-(5,8)) dėl (duomenys neskelbtini) įrengtų bortelių paÅ¡alinimo, kaip trukdančių eismui.

Administracija Rašte apskritai net nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis buvo leista pašalinti minėtoje gatvėje esančius bortelius (kaip trukdančius eismui). Rašte tik apsiribota atitinkamų Vietos savivaldos įstatymo ir Kelių įstatymo straipsnių nurodymu, visiškai nedetalizuojant ir nevertinant, nei seniūno kompetencijos, nei Administracijoje nustatytos šių klausimų sprendimo tvarkos. Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Administracijai 2020-08-28 skunde taip pat buvo pateiktas prašymas - nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu, tačiau šis prašymo ginčijamame Rašte nebuvo vertintas ir dėl jo taip pat nėra pasisakyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytÄ ar tariamÄ nusižengimÄ negali bÅ«ti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir Å¡iems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautojÄ nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbÅ«t padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimÄ , tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų.

Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimÄ , pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik bÅ«ti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ Administracijos atsakymo negalima spręsti, ar iÅ¡ viso buvo atliekamas tyrimas dėl pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skunde nurodytų aplinkybių.

Toks atsakovės neveikimas prieÅ¡tarauja VAÄ® 1 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į pagrįstÄ ir objektyvų praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ . Å iuo įstatymu vieÅ¡ojo administravimo institucija yra įpareigota iÅ¡samiai ir pilnai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ , motyvuotai atsakyti į jame keliamus klausimus; institucija neturi teisės pasirinktinai atsakyti tik į tam tikrus klausimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Administracijos RaÅ¡tas nėra iÅ¡samus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad RaÅ¡tas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų.

Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų asmenų Administracijai pateiktas 2020-08-28 skundas nebuvo iÅ¡nagrinėtas pilna apimtimi, nes atsakovė nepateikė iÅ¡samaus, faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu pagrįsto atsakymo dėl Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos seniÅ«no M. G. veiksmų, vienaÅ¡aliÅ¡kai priimant sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini). įrengtų bortelių paÅ¡alinimo, kaip trukdančių eismui, vertinimo, taip pat nepasisakyta dėl skunde suformuluoto praÅ¡ymo nustatyti aiÅ¡kias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020-08-28 pateiktÄ skundÄ ir pateikti iÅ¡samų atsakymÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių ir teismo nurodytų praÅ¡ymų. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas V. R. 2021-01-19 pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 904,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PraÅ¡yme nurodoma, jog iÅ¡laidas sudaro (garso ir vaizdo įrašų perklausa - 278,30 Eur; praÅ¡ymo NŽT parengimas - 69,58 Eur; raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų su praÅ¡ymu sujungi bylas parengimas – 556,60 Eur). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės patenkintas. IÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Å ių Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį – rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5, pagal 8.17 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais už kitų dokumentų rengimÄ yra 0,1, pagal 8.16 punktÄ už paaiÅ¡kinimų parengimÄ â€“ 0,4. Taip pat pažymėtina, jog skundo parengimas apima ir susipažinimÄ su medžiaga ir pateiktais dokumentais.

PareiÅ¡kėja teikdama skundÄ ir jo patikslinimÄ advokato teisine pagalba nesinaudojo, todėl praÅ¡ymas atlyginti 278,30 Eur už garso ir vaizdo įrašų perklausÄ , netenkinamas. PraÅ¡yme atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas nurodoma, jog 69,58 Eur iÅ¡laidų patirta rengiant praÅ¡ymÄ NŽT, tačiau Å¡ioje byloje toks praÅ¡ymas (ar pagal praÅ¡ymÄ gautas dokumentas) nebuvo pateikti (minėti dokumentai galėjo bÅ«ti teikti kitoje teisme nagrinėjamoje byloje Nr.eI3-1277-809/2021), todėl Å¡ioje dalyje praÅ¡ymas taip pat netenkinamas.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti 556,60 Eur iÅ¡laidų už paaiÅ¡kinimų ir praÅ¡ymo sujungti bylas parengimÄ . Teismas pažymi, jog pateiktas praÅ¡ymas jungti bylas nebuvo patenkintas, o pateikti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės yra susiję ne su nagrinėjama byla, o su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr.eI3-1277-809/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Teismas pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinęs tai, jog 2021-01-14 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateikiami paaiÅ¡kinimai dėl aplinkybių, kurios nagrinėjamos kitoje pareiÅ¡kėjos ir atsakovės byloje, praÅ¡ymas sujungti bylas nebuvo patenkintas, o pareiÅ¡kėja turi teisę tik į bÅ«tinų ir realiai patirtų su byla susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ , praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas už paaiÅ¡kinimų parengimÄ tenkina iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisia 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos K. S. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr.A33(1)-6926-(4.9E) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti 2020-08-28 skundÄ , pateikiant iÅ¡samų atsakymÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų praÅ¡ymų. IÅ¡ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188708224) pareiÅ¡kėjos K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis Iveta Pelienė Fausta Vitkienė