Legislator Case Law & Legislation
43378de1-4cfa-4b30-b2e3-2ee62da5e5db AI generated

43378de1-4cfa-4b30-b2e3-2ee62da5e5db · Kauno apygardos teismas

Case Number 43378de1-4cfa-4b30-b2e3-2ee62da5e5db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. Ž. Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal du Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, trečiosios dalies pirmojo punkto bei pagal 60 a § straipsnius, ir nuteistas 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistajam R. Ž.

Legislator headnote

AI generated

43378de1-4cfa-4b30-b2e3-2ee62da5e5db · Kauno apygardos teismas: Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00058-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. (toliau – R.

Ž.) gynėjos advokatės N. G. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijas) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimÄ Nr. LPK-237 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam R. Ž.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. Ž. Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal du Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, trečiosios dalies pirmojo punkto bei pagal 60 a § straipsnius, ir nuteistas 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistajam R. Ž.

Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal du Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, trečiosios dalies pirmojo punkto bei pagal 60 a § straipsnius paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, paliekant R. Ž. 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuota 772 dienos. 1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 28 d. 2. 2018 m. lapkričio 15 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

3. Skundu apygardos teismui nuteistojo R. Ž. gynėja advokatė N. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2018 m. lapkričio 15 d. Komisijos nutarimÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 3.1. Advokatės teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi bendro pobÅ«džio iÅ¡vadomis, susijusiomis su nuteistojo padarytos veikos sunkumu ar ankstesniu jo nusikalstamu elgesiu, neapibrėždamas nei Å¡ių aplinkybių laiko, nei tai, kokia prasme ir kas konkrečiai turi įtakos nuteistojo asmenybės ir veiksmų vertinimui.

Pasak nuteistojo gynėjos, Komisija, skirtingai nei teismas, pažįsta nuteistÄ jį, todėl jos iÅ¡vada turėtų turėti didesnę įrodomÄ jÄ vertę. Juo labiau, jog remiantis Komisijos nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, praeityje nuteistasis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau Å¡iuo metu jo elgesys yra pakitęs, su buvusiais bendrininkais jis nebendrauja ir vengia situacijų, kurios skatintų jį nusikalsti. Nuteistasis yra lengvai bendraujantis, gebantis užmegzti ir palaikyti kontaktÄ , jo tarpasmeniniai įgÅ«džiai atitinka jo amžių, kilmę, iÅ¡silavinimÄ , jis yra linkęs apgalvoti savo veiksmus, konfliktinių situacijų vengia, impulsyvaus ar agresyvaus elgesio protrÅ«kių apraiÅ¡kos jo elgesyje nenustatytos, trumpalaikes ir ilgalaikes savo veiksmų pasekmes gali įvertinti, turi ilgalaikių ateities tikslų, kriminalinės subkultÅ«ros nesilaiko, diskriminacinių nuostatų nereiÅ¡kia, bausmės atlikimo metu buvo skatintas 6 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra įgijęs staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes.

Esant Å¡ių aplinkybių, nustatytų Komisijos nutarimu, visumai, Komisija pagrįstai sprendė, jog yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 3.2. Skundu pabrėžiama, kad pirmÄ kartÄ nuteistasis buvo teistas 1993 metais, kas reiÅ¡kia, kad kita nusikalstama veika buvo įvykdyta daugiau nei po 13 metų, o nuteistojo nusikaltimai nepriskiriami tam pačiam teisės pažeidimų modeliui, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmai nėra kryptingai nusikalstami.

Nors skundu ir sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikaltimas, už kurio padarymÄ R. Ž. Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, yra sunkus, tačiau čia pat pažymima, kad nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas tik padėjėju, prisidėjusiu įvežant ir laikant 174 kg metamfetamino, neturėjusiu jokio ryÅ¡io su narkotikų pardavimu N.. Tokiu bÅ«du, nenustačius R. Ž. dalyvavimo narkotikų pardavime, nenustačius, kad iÅ¡ Å¡ios veiklos nuteistasis bÅ«tų gavęs naudos, jo atžvilgiu nebuvo taikytas turto konfiskavimas, t. y. jo atžvilgiu nėra jokių ieÅ¡kinių ar iÅ¡ieÅ¡kojimų. 3.3.

Nesutinkant su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, akcentuojama ir tai, kad R. Ž. atlikta beveik 10 metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma nei per trumpa, nei nepakankama nuteistajam susivokti bei įvertinti savo padarytų neteisėtų veiksmų pasekmes. Vertindamas, ar asmuo vertas pasitikėjimo šiuo metu, teismas visgi turėjo įvertinti tai, kad nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 18 balų, kuri, nuteistojo gynėjos įsitikinimu, leidžia pagrįstai konstatuoti labai nedidelę pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio tikimybę.

4. Nuteistojo R. Ž. gynėjos advokatės N. G. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl per mažos nuteistojo atliktos bausmės dalies Å¡iuo konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais.

Å ių aplinkybių visuma iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti R. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik jų, prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistojo gynėja, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. Atlikus nuteistojo R. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 18 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra, bÅ«tina įvertinti ir R. Ž. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri analizuojamu atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto.

Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia, todėl R. Ž. gynėjos teiginiai, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

8. Ä®vertinus R. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. Ž. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, įgijo keletÄ specialybių, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros ir neiÅ¡reiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama R.

Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 18 balų, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma tesiekia 5 balus.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli R. Ž. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai bei skirtingas teisės pažeidimų modelis, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Å¡is teistumas R. Ž. nėra pirmasis. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį įstatymÄ priskiriamos labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, padarymÄ , kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant ir nuteistojo gynėjos skundo argumentus dėl mažesnio nuteistojo pavojingumo, svarbu paminėti ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje R. Ž. dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog asmuo jų nevengė net ir po pirmojo teistumo, todėl vien tik faktas, kad pakartotinai R. Ž. nusikalto po daugiau nei 10 metų, pagrindo jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingÄ , teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro.

Manyti prieÅ¡ingai apeliacinės instancijos teismui neleidžia ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, kurių duomenimis, Å¡iuo metu nuteistojo elgesys pakitęs žymiai, jis nebendrauja su buvusiais bendrininkais bei vengia situacijų, kurios skatintų nusikalsti. Å ios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur tiek jo galimas bendravimas su buvusiais bendrininkais, tiek ir jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galinčios paskatinti situacijos yra smarkiai apribotos pataisos namuose vyraujančios drausminės tvarkos, tik patvirtina, kad atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę R.

Ž. laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos, tačiau nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, jog toks nuteistojo elgesys bus formuojamas ir jo lygtinio paleidimo atveju, kur jo elgesio ribojimai bus daug menkesni, net ir taikant jo atžvilgiu intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

11. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimai, už kurių įvykdymÄ R. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti jam bendrininkaujant su kitais asmenimis, t. y. veikiant gerai organizuotoje grupėje, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo bÅ«do ir tinkamų draugų pasirinkimo bÅ«tinybę. Tuo tarpu, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra lengvai bendraujantis, geba užmegzti ir palaikyti kontaktÄ , mėgsta bendrauti, turi draugų už Å¡eimos rato ir įstaigos ribų, su kuriais bendrauja laiÅ¡kais ir telefonu, kas visumoje vis dar neleidžia pagrįstai teigti, jog tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus.

Esant šių aplinkybių visumai, pasikliauti vien tik nuteistojo teiginiais, jog jis nebendrauja su buvusiais bendrininkais ir ignoruoti saugaus jo gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę šioje R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nėra pakankamo pagrindo.

12. Nors buvę nuteistojo teistumai ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia R. Ž. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė R. Ž. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡skiriama kaip vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju, nekvestionuotinas.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio.

13. Abejonių tinkamu R. Ž. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei finansinės naudos gavimo motyvÄ , Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , o jo darbo patirtis laisvėje neaiÅ¡ki – duomenų apie jÄ skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

Pataisos namuose nuteistasis įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, kurios neabejotinai galėtų asmeniui padėti įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Ir vis tik, jo darbas laisvėje lygtinio paleidimo atveju – UAB „K. P.“ autoÅ¡altkalviu, su pataisos namuose jo įgytomis specialybėmis nėra susijęs. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, gyventi lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįš į nuosavÄ bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu UAB „K. P.“, remiantis vieÅ¡ai internete prieinama informacija, yra registruotas (duomenys neskelbtini), kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo tikraisiais ketinimais lygtinio paleidimo atveju dirbti bÅ«tent Å¡ioje įstaigoje.

Be to, remiantis bylos duomenimis, iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo jo gyvenimo sÄ lygos Norvegijoje buvo geros, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. Ž. nesustabdė, todėl ir Å¡iuo atveju abejotina, jog darbo egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo.

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ R. Ž. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjos skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog R.

Ž. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ar teisėtumu Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

15. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Å ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos vėlgi nėra pakankami, juolab, kad paskutinį kartÄ jis buvo skatintas 2018 m. gegužės 5 d., kai atliko bausmę kitoje pataisos įstaigoje. Pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R.

Ž. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. Ž. gynėjos advokatės N. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis