Legislator Case Law & Legislation
43373746-4e59-438e-b01c-cff859911013 AI generated

43373746-4e59-438e-b01c-cff859911013 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 43373746-4e59-438e-b01c-cff859911013
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, 2. II Kelių apsaugos zonos. Tai patvirtina kartu su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-01 iÅ¡raÅ¡as. Paminėti faktai įrodo, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra kompleksinėje valstybės saugomoje teritorijoje - TINP. Todėl veiklai pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype yra taikomi apribojimai, draudimai ir/ar reikalavimai, kuriuos, be kita ko, nustato ir veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STÄ®) 5 str.).

Legislator headnote

AI generated

43373746-4e59-438e-b01c-cff859911013 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Å«kinę ir gyvenamÄ jÄ , kuriÄ sudaro agroÅ«kinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra prezervacinei (apsauginei) zonai priskiriamose kultÅ«ros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijose aplink Trakų miestÄ â€“ tai laukai Galvės ežero Å¡iaurinėje pakrantėje, tarp Trakų miesto ir JovariÅ¡kių gyvenvietės, teritorijos tarp TotoriÅ¡kių ir Babruko ežerų bei tarp Lukos ežero ir automagistralės Trakai – Vilnus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-2201-272/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01388-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.5.2.; 3.2.6.1.; 3.2.3.2(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2017 m. lapkričio 2 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK 443 str. 5 d., raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o sodybos atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., buvo gyvenamoji sodyba, susidentanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų.PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas), 0,1566 ha ploto, uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) saugomÄ teritorijÄ .

PareiÅ¡kėja nori minėtame jai priklausančiame sklype pastatyti gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais. Nurodė, kad 2017-02-15 Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į TINP su praÅ¡ymu iÅ¡duoti specialiÄ sias sÄ lygas statybos projektavimui, sutinkamai su saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. PareiÅ¡kėjos nuomone, Žemės sklype buvusios sodybos faktÄ Ä¯rodo: Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as; Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, paruoÅ¡tas UAB „Geodeziniai matavimai“;

Vilniaus apskrities archyvo Senųjų Trakų apylinkės liaudies deputatų tarybo dokumentų fonde, 1961-1979 m. Å«kinėse knygose esantys įraÅ¡ai, kad S. B. (R., R.), J. R. ir Jelena A. O. k., Senųjų Trakų apyl. nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , 1902 m. statybos, augino kiaules, viÅ¡tas.; to paties archyvo 1972 m. pastatų perleidimo sutartis Nr. 1-17056, kurioje nurodyta, kad S. B. parduoda gyvenamÄ jį namÄ , 29 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini). J. A.; 1978 m. gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas buvo nugriauti; pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ , Å«kiniai pastatai į Å«kines knygas ne visada buvo įraÅ¡omi; 2016-05-23 specialisto iÅ¡vadada, kad tyrimui pateiktame 1934-1935 m. topografinio žemėlapio fragmente matyti, kad A.

J. priklausančio sklypo (registro įraÅ¡o Nr. 79/8480, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, Å¡iaurinėje jo dalyje yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu; tai liudija 1934-1935 m. laikotarpiu buvusius statinius.PareiÅ¡kėja nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, sprendžiant su sodybos atlÅ«rimu susijusius klausimus, t. y. projektuojant ir gaunant leidimÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ su statiniais. Nurodė, kad kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismÄ , pareiÅ¡kėja negali apginti savo teisių.Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b. l. 61-63) nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ neprieÅ¡tarauja.Suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b. l. 65-70) nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriam yra taikomos specialios naudojimo sÄ lygos:

1. XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, 2. II Kelių apsaugos zonos. Tai patvirtina kartu su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-01 iÅ¡raÅ¡as. Paminėti faktai įrodo, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra kompleksinėje valstybės saugomoje teritorijoje - TINP. Todėl veiklai pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype yra taikomi apribojimai, draudimai ir/ar reikalavimai, kuriuos, be kita ko, nustato ir veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STÄ®) 5 str.).

Pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose saugomoms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, saugomose teritorijose esančių žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei valdytojams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims kyla iš STĮ 32 str. 9 d. Pažymėjo, jog veiklai, susijusiai su statinių statybomis saugomose teritorijose, ypatingai svarbios yra STĮ 13 str. 3 d. (STĮ redakcija nuo 2017-05-01) nuostatos, reguliuojančios statybas valstybiniuose parkuose, pagal kurias:

1) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų;

2) leidžiama atstatyti identiškus sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos);

3) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus;

4) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius, laikantis valstybinio parko plano schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sÄ lygas jų rekomendacijai;

5) draudžiama statyti naujus pastatus, didinti esamų statinių tūrius statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus STĮ nurodytas išimtis;

6) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus STĮ nurodytas išimtis;

7) buvusios sodybos atstatymo teisė STÄ® nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba. Buvusios sodybos sÄ voka pateikta STÄ® 2 str. 52 d., pagal kuriÄ buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.Pagal TINP planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, paskelbtos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, 2 skyriaus „Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ nuostatas, naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.

Remiantis Å¡iomis TINP planavimo schemos nuostatomis, kurios iÅ¡ esmės atitinka aukščiau paminėtÄ Ä¯statyminį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog TINP teritorijoje naujos sodybos gali bÅ«ti statomos tik dviem atvejais:

1) senųjų sodybų vietose. Buvusios sodybos sÄ voka pateikta Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. Ä®V-436 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“ 5 p.: „Buvusi sodyba - tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu“; TINP direkcija kaip įstaiga, atsakinga už TINP teritorijos apsaugÄ ir tvarkymÄ , vadovaujantis minėtu reglamentu priima sprendimÄ dėl buvusios sodybos fakto įrodymo bÅ«do, t. y. sprendžia, ar buvusios sodybos fakto įrodymui pakanka istorinių archyvinių dokumentų, mokslinių tyrimų, ar reikalingas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo.

Atsižvelgiant į pastaruoju metusaugomose teritorijose susiklosčiusiÄ praktikÄ dėl buvusių sodybų atlÅ«rimo, TINP direkcija paprastai tokiu atveju reikalauja teismo sprendimo kaip ypatingÄ teisinė galiÄ turinčio teisės normų taikymo (aiÅ¡kinimo) akto;

2) vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose; TINP planavimo schemos prasme, detaliais parko gyvenviečių projektais reikėtų laikyti suplanuotas TINP teritorijoje esančių miestų, miestelių ar kaimų teritorijas, kurias numatoma urbanizuoti ir kuriose būtų galima nauja statyba; pagal TINP planavimo schemos 5 skyriaus „Trakų miesto ir gyvenviečių plėtotė“ gyvenamosios statybos plėtrai numatyti Naujasodžio, Žukiškių, Žaizdrių, Babriškių, Senųjų Trakų gyvenamieji kvartalai už TINP ribų. Pažymėjo, jog TINP yra kompleksinė saugoma teritorija. Tai reiškia, jog visa TINP teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra skirstoma į funkcines zonas:

1) konservacinę, kuriÄ sudaro rezervatai ir draustiniai;

2) prezervacinę (apsauginę), kuriÄ sudaro apsauginiai miÅ¡kai bei kultÅ«ros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos;

3) rekreacinę, kuriÄ sudaro miÅ¡ko parkai, rekreacinės akvatorijos, rekreacijos įstaigų teritorijos;

4) Å«kinę ir gyvenamÄ jÄ , kuriÄ sudaro agroÅ«kinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra prezervacinei (apsauginei) zonai priskiriamose kultÅ«ros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijose aplink Trakų miestÄ â€“ tai laukai Galvės ežero Å¡iaurinėje pakrantėje, tarp Trakų miesto ir JovariÅ¡kių gyvenvietės, teritorijos tarp TotoriÅ¡kių ir Babruko ežerų bei tarp Lukos ežero ir automagistralės Trakai – Vilnus.

Å ių teritorijų tikslÄ , naudojimÄ ir tvarkymÄ reglamentuoja TINP planavimo schemos 3 skyriaus „Trakų istoriunio nacionalinio parko zonos“ 2 skirsnio „Prezervacinė (apsauginė) zona“ 2 punktas: „Tikslas – apsaugoti istoriÅ¡kai susiformavusias atviras kraÅ¡tovaizdžio erdves, kuriose matosi Trakų pilys ir senamiestis, nuo neigiamÄ vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose. Naudojimas – ribotas žemės ir miÅ¡ko naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieÅ¡taraujančios TINP uždaviniams.

Apsaugos ir nudojimo režimÄ nustato Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos XIX skyrius, 77, 78 bei 79 p.). Tvarkymas – teritorija tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus“. Dėl TINP planavimo schemos sprendinių privalomumo pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-02-09 priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio Prko planavimo schemos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, TINP direkcija neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjos A. J. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bÅ«tų tenkinamas byloje esant pakankamai ir patikimų įrodymų apie sodybos egzistavimo faktÄ iki 1940 m. jai priklausančio Žemės sklypo ribose. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų 2015-06-01 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai A.

J.; žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (b. l. 8-9); Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Trakų istoriniame nacionaliniame parke, šį faktÄ pripažįsta, jo neginčija ir pati pareiÅ¡kėja, todėl Å¡iam Žemės sklypui taikomos STÄ® nuostatos.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti faktas gali jai sukelti teisines pasekmes – suteikti galimybę atkurti buvusiÄ sodybÄ .

Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 str.), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).STÄ® 13 str. 3 d. 5 p. (nuo 2017-07-18 galiojanti įstatymo redakcija) nustato, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektÅ«ros reikalavimus.AnalogiÅ¡kas reglamentavimas numatytas ir TINP planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, paskelbtos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, 2 skyriaus „Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ nuostatose, pagal kurias naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.Pagal 2003-11-21 Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-436 “Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo” patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 5 p., buvusi sodyba apibrėžiama kaip sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu.

STÄ® 2 str. 52 d. nustato, kad buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-268/2009). PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kimui pagrįsti teismui pateikė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraÅ¡totvarkos katedros specialisto doc. dr. J. V., turinčio fizinių mokslų srities geografijos mokslio krypties mokslų daktaro laipsnį ir 16 metų mokslinio bei 12 metų pedagoginio darbo staÅ¾Ä , paaiÅ¡kinimus su iÅ¡vadomis (b. l. 52-59), kuriose, specialistas, atlikęs tyrimÄ , nurodė (iÅ¡vadų 3.1 p.), kad tyrimui pateiktame žemėlapyje (1934-1935 m. topografinio žemėlapio PAS30 SLUP40.

WILNO, M 1: 100 000 fragmentas) (2 tyrimo objektas) matyti, kad A. J. priklausančio sklypo (registro įrašo Nr.79/8480, sklypo Nr. 7970-0001-0001) ribose, šiaurinėje jo dalyje ties 12 ir 3 ribų matavimo taškų apribotu sklypo ruožu yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu. Tai liudija šioje dalyje 1934 – 1935 metų laikotarpyje (tyrimo objektas išleistas 1937 m., tačiau jame užfiksuota 1934 – 1935 m. situacija) buvusius statinius. Taip pat išvadų 3.2 p. nurodyta, kad tyrimui pateiktame žemėlapyje (1937 m. 1707, Aukštadvaris – Trakai, M 1:100 000 fragmentas) (2 tyrimo objektas) matoma analogiška situacija 2-ajam tyrimo objektui.

Ji taip pat liudija faktÄ , kad remiantis Å¡ia kartografine medžiaga, A. J. priklausančio sklypo (registro įraÅ¡o (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, Å¡iaurinėje jo dalyje ties 12 ir 3 ribų matavimo taÅ¡kų apribotu sklypo ruožu yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu. Tai liudija Å¡ioje dalyje 1934 – 1935 metų laikotarpyje (tyrimo objektas iÅ¡leistas 1937 m., tačiau jame užfiksuota 1934 – 1935 m. situacija) buvusius statinius.

IÅ¡vadose taip pat nurodyta, kad statinių žymėjimas 3.1 ir 3.2 iÅ¡vadose leidžiantis identifikuoti 1934-1935 metų laikotarpyje buvusius statinius nesudaro galimybės įvardinti jų skaičiuas ar funkcinės paskirties, kadangi Å¡io mastelio žemėlapiuose atskiri statiniai (iÅ¡skyrus itin stambius pramoninius ar žemės Å«kio paskirties statinius) bei jų funkcinė paskirtis nežymimi, žymimos tik grupės, tačiau bendras žemėlapio ir jame iÅ¡dėstytų statinius žyminčių ženklų kartografinis kontekstas (kaimiÅ¡ko tipo kompaktiÅ¡ko sodybinio užstatymo gyvenvietė) leidžia teigti, jog bent vienas iÅ¡ Å¡iuo ženklu žymimos statinių sankaupos statinių nagrinėjamu atveju buvo gyvenamosios paskirties.Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., buvo sodyba, todėl toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiÅ¡kėja negali gauti (CPK 445 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 176-178, 270, 442-448 straipsniais,  n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas buvusios sodybos atkÅ«rimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                         Irena Stefanovič