Legislator Case Law & Legislation
4336ad62-f159-4ff3-a387-e5086341c8bd AI generated

4336ad62-f159-4ff3-a387-e5086341c8bd · Jonavos rajono apylinkės teismas

Case Number 4336ad62-f159-4ff3-a387-e5086341c8bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėti pagal įstatymÄ , teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį po K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties. PareiÅ¡kime nurodė, kad 2012-01-04 mirė pareiÅ¡kėjos dėdė K. B., kuris iki mirties gyveno su pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima jo ir pareiÅ¡kėjos tėvui, mirusiojo broliui, V.

Legislator headnote

AI generated

4336ad62-f159-4ff3-a387-e5086341c8bd · Jonavos rajono apylinkės teismas: PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu, iki K. B. mirties pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima gyveno su juo K. B. ir pareiÅ¡kėjos tėvui V. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 23), dėdei mirus, pareiÅ¡kėja jį palaidojo, prižiÅ«ri jo ir jo žmonos kapus. Taip pat pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad, kadangi po K. B. mirties jam priklausęs nekilnojamasis turtas pareiÅ¡kėjos nuosavybėn perėjo pagal pirmiau minėtÄ Rentos sutartį, ji į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytÄ terminÄ nesikreipė, po dėdės mirties ji pradėjo naudotis jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais, rÅ«pinosi į Jonavos r.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1007-490/2013 (Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00735-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 116.4.;  (S) 128.2. JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 13 d. Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. G. ir suinteresuotam asmeniui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos D. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui V.

B. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėti pagal įstatymÄ , teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį po K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties. PareiÅ¡kime nurodė, kad 2012-01-04 mirė pareiÅ¡kėjos dėdė K. B., kuris iki mirties gyveno su pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima jo ir pareiÅ¡kėjos tėvui, mirusiojo broliui, V.

B. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). , kurį jie buvo paveldėję po jų motinos M. B. mirties. K. B. buvo vieniÅ¡as, jo žmona D. B. 2009-10-29 mirė, palikuonių jie neturėjo. BÅ«damas silpnos sveikatos jis su pareiÅ¡kėja 2010-05-19 sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ji įsipareigojo juo rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti iki pat jo mirties, o jis po savo mirties jai perleido visÄ jam priklausantį turtÄ . Jam mirus, pareiÅ¡kėja dėdę palaidojo, pradėjo naudotis jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais, prižiÅ«ri jo ir jo žmonos kapus.

Kadangi po K. B. mirties jam priklausęs nekilnojamasis turtas pareiÅ¡kėjos nuosavybėn perėjo pagal pirmiau minėtÄ sutartį, ji į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytÄ terminÄ nesikreipė. Tačiau 2013-02-25 iÅ¡ „Swedbank“, AB buvo gautas praneÅ¡imas apie mirusiojo sukauptas lėšas pensijų sÄ skaitoje. PareiÅ¡kėjai kreipusis į notarÄ dėl Å¡ių piniginių lėšų paveldėjimo, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡iam veiksmui atlinkti ji yra praleidusi įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos tėvas V. B., vienintelis mirusiojo brolis, palikimo, likusio po K. B. mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo palikimo dalį nereiÅ¡kia. PareiÅ¡kėja D. G. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po dėdės K. B. mirties jai liko jo turėtas ginklas, kurį ji nunešė į policijÄ , tai pat dėdės daiktai – baldai, indai, rÅ«bai, dviratis. Tačiau nesenai paaiÅ¡kėjo, kad banke pensijų kaupimo fonde dar yra likusios piniginės lėšos.

Suinteresuotas asmuo V. B. tiek atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , tiek teismo posėdžio metu jam neprieÅ¡taravo. Teismo posėdyje patvirtino, kad jo brolis K. B. gyveno vienas, jo žmona buvo mirusi 2009 m., vaikų jie neturėjo, o su jo dukra, tai yra pareiÅ¡kėja, brolis buvo sudaręs rentos sutartį. Po brolio mirties dukra faktiÅ¡kai paveldėjo visÄ jo brolio turėtÄ turtÄ , o apie banke brolio vardu esančias pinigines lėšas nebuvo žinoma. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Nustatyta, kad 2012-01-04 mirė K.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as Nr. 20 apie tai mirties metrikų knygoje įraÅ¡ytas 2012-01-05 (b. l. 6). K. B. mirė bÅ«damas naÅ¡liu – jo sutuoktinė D. B. buvo mirusi 2009-10-26, vaikų palikėjas neturėjo (b. l. 5, 18). K. B. ir pareiÅ¡kėja D. G., kuri yra jo dukterėčia, tai yra mirusiojo brolio V. B. dukra (b. l. 3-4, 7- 11, 23), 2010-05-19 buvo sudarę IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ Rentos mokėtojai D. G. Rentos gavėjas K. B. po savo mirties perleido jam nuosavybės teise priklausantį konkretų sutartyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o Rentos mokėtoja savo ruožtu įsipareigojo rÅ«pintis Rentos gavėju (aprÅ«pinti jį gyvenamÄ jÄ patalpa, materialiai iÅ¡laikyti, teikti maistÄ ir kt., bei prižiÅ«rėti jį iki gyvos galvos, o mirus Rentos gavėjui, apmokėti visas su gavėjo laidojimu susijusias iÅ¡laidas).

PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu, iki K. B. mirties pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima gyveno su juo K. B. ir pareiÅ¡kėjos tėvui V. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 23), dėdei mirus, pareiÅ¡kėja jį palaidojo, prižiÅ«ri jo ir jo žmonos kapus. Taip pat pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad, kadangi po K. B. mirties jam priklausęs nekilnojamasis turtas pareiÅ¡kėjos nuosavybėn perėjo pagal pirmiau minėtÄ Rentos sutartį, ji į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytÄ terminÄ nesikreipė, po dėdės mirties ji pradėjo naudotis jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais, rÅ«pinosi į Jonavos r.

PK kreipdamasi dėl dėdės turėto ginklo (lygiavamzdis Å¡autuvas IZH-58; Jonavos r. PK 2012-02-15 raÅ¡tas Nr. 20-61-S-2047). Tačiau vėliau pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kėjo, kad K. B. „Swedbank“, AB pensijų fonde 2012-012-31 dienai yra sukaupęs 1 527,46 Lt (2013-02-25 banko raÅ¡tas; b. l. 22). Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro 2013-03-20 raÅ¡tu nustatyta, kad po K. B. mirties paveldėjimo byla nepradėta, pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ negauta (b. l. 19). Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų.

Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Kaip jau nustatyta, K. B. mirė 2012-01-04, todėl palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Remiantis LR CK5.2 str. 1 d., paveldima pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ . Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu.

Kadangi pareiÅ¡kėja D. G. yra palikėjo K. B. brolio dukra (dukterėčia), ji laikytina penktos eilės įpėdine paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). Pagal bylos duomenis vienintelis aukÅ¡tesnės (ketvirtos) eilės palikėjo įpėdinis yra jo brolis, tai yra pareiÅ¡kėjos tėvas, V. B., kuris pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Duomenų apie tai, kad palikėjas bÅ«tų sudaręs testamentÄ , ar, kad kiti asmenys, bÅ«dami jo įpėdiniais priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , nėra.

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ . (CK 5.51 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja po dėdės mirties palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė, tačiau, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis įstatyminėmis nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 str. 2 d.), taip pat pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ (CK 5.51 str. 1 d.).

Å iÄ aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str.). PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu, ji, su Å¡eima likusi gyventi Rentos sutarties pagrindu jos nuosavybėn po dėdės mirties perėjusioje namų valdoje, iÅ¡ karto savo žinion perėmė dėdei priklausiusius namų apyvokos daiktus (indus, rÅ«bus, dviratį) bei jais disponavo kaip savo, domėjosi ir rÅ«pinosi kreipdamasi į policijos komisariatÄ dėl dėdei priklausiusio ginklo (Jonavos r.

PK raÅ¡tas), be to, ji rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri dėdės ir jo sutuoktinės kapus. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos dėdės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.; CPK 177, 178, 185 str. 444 str. 2 d. 8 p.; 2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 448 str. 1 d.). Nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (LR CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.). Remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 7,99 Lt, valstybės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270 ir 442-448 str., n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos dėdės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-01-04, mirties, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registras) apie palikimo priėmimÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                    Jolanta Damulienė