43358835-75b3-413d-bcf6-ee5990bec820 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Loretos BraždienÄs, Laimos RibokaitÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos) ir Tomo Venckaus,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) G. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-27398-996/2017 pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, dÄl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo, kurioje treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ 1.
Legislator headnote
AI generated43358835-75b3-413d-bcf6-ee5990bec820 · Vilniaus apygardos teismas: Ä®sakymo sudÄtinÄ dalis, nurodoma, kad į jÄ tik atsižvelgiama, ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti. Be to, drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â ieÅ¡kovui paskirta nesant visų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų. IeÅ¡kovas vieÅ¡ojoje įstaigoje âVilniaus festivaliaiâ (toliau â VšĮ âVilniaus festivaliaiâ) pradÄjo dirbti 2003 m. gegužÄs 3 d. ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki Å¡iol. Jeigu KultÅ«ros ministerija manÄ, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kÄs leidimo dirbti kitÄ darbÄ negavimu, tai nuobaudÄ turÄjo skirti per vienÄ mÄnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo dienos (2017 m. kovo 31 d.), taÄiau to nepadarÄ.
Full text
                                                              CivilinÄ byla Nr. e2A-1102-910/2018                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20806-2017-5                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.1; 1.3.6.4.1.3; 1.3.6.4.2; 1.3.6.4.6; 1.3.7.2.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.
Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Loretos BraždienÄs, Laimos RibokaitÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos) ir Tomo Venckaus,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) G. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-27398-996/2017 pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, dÄl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo, kurioje treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ 1.
IeÅ¡kovas G. K. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â (toliau â 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas) paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ ;1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigųâ (toliau â 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymas) jam paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų, grÄ Å¾inti jį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas, priteisti iÅ¡ KultÅ«ros ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;1.3. priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KultÅ«ros ministerijos, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.2. DÄl 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymo ieÅ¡kovas nurodÄ, kad Å¡iuo Ä®sakymu jam paskirta drausminÄ nuobauda pastaba už Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau â Biudžetinių įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau â Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo (toliau â Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1â3 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolÄs ir vidaus audito įstatymo (toliau â Vidaus kontrolÄs ir vidaus audito įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 10 straipsnio 1â3 punktų pažeidimus.
IeÅ¡kovo teigimu, jam drausminÄ nuobauda pastaba paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ bei terminus. NurodÄ, kad Ä®sakymas nepagrįstas jokiomis konkreÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, nedetalizuojama, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, tai neaiÅ¡ku ir iÅ¡ Komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti (toliau â Komisija) 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vados, kurios pagrindu buvo priimtas 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, todÄl Ä®sakymas turÄtų bÅ«ti panaikintas dÄl formaliųjų trÅ«kumų.
PažymÄjo, kad KultÅ«ros ministerijos 2017 m. vasario 28 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti neatitiko turinio reikalavimų, nes buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti tik dÄl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų, todÄl turÄtų bÅ«ti pripažinta, jog KultÅ«ros ministerija pažeidÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 240 straipsnio 1 dalį. TeigÄ, kad drausminÄ nuobauda â pastaba â jam paskirta nesant visų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų: nei 2017 m,. kovo 9 d.
Ä®sakyme, nei Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadoje nenurodyta, kokiu bÅ«du ir kokiais jo veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kÄ nurodomų teisÄs aktų pažeidimai. PabrÄžÄ, kad po to, kai ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasiraÅ¡yti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro, A. G. ir KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimu, pavedÄ ne jis, o tuometis Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2016 m. kovo 29 d.
įsakymu Nr. P-62, todÄl už tai ieÅ¡kovas negali bÅ«ti baudžiamas. NurodÄ, kad LNOBT pirkimus atliko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklÄmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. S1-107. Meno kÅ«rinių autorių, atlikÄjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai, esminÄ reikÅ¡mÄ turi meninÄ atitinkamų kÅ«rinių ir konkreÄių atlikÄjų profesionalumo vertÄ, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina.
PažymÄjo, kad dar 2012 m. KultÅ«ros ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti Å¡ių paslaugų pirkimų tvarkÄ , taÄiau iki Å¡ios dienos Å¡ie poįstatyminiai teisÄs aktai nepriimti, KultÅ«ros ministerija pati nevykdo savo įsipareigojimų nustatyti paslaugų pirkimo tvarkÄ , todÄl dÄl Å¡ios pareigos nevykdymo negali bÅ«ti keliamas ieÅ¡kovo drausminÄs atsakomybÄs klausimas.
IeÅ¡kovas dar 2015 m. balandžio 27 d. privaÄių interesų deklaracijoje nurodÄ visus ryÅ¡ius, siejanÄius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Planuojant 2016 m. pirkimus, jis 2016 m. sausio 14 d. kreipÄsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinÄs etikos komisijÄ su paklausimu, kaip iÅ¡vengti galimo viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, pradÄjus derybas dÄl LNOBT programos ir repertuaro derinimo. Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija pateikÄ rekomendacijas, kurias ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įgyvendino, taigi dÄl koncertų organizavimo ir viešųjų pirkimų jokių ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų nebuvo.
IeÅ¡kovo manymu, jis negali bÅ«ti atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, ieÅ¡kovas nebuvo sprendimus dÄl pirkimų priÄmÄs asmuo. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodyti pastebÄjimai nÄra pakankamas pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ Be to, KultÅ«ros ministerija neturÄjo teisÄs skirti drausminÄs nuobaudos už Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nes Å¡io įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ iÅ¡imtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija, kuri 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. KS-7 pripažino, jog ieÅ¡kovas Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidÄ.
IeÅ¡kovo teigimu, KultÅ«ros ministerija praleido DK nustatytus terminus drausminei nuobaudai pastabai skirti. 3. DÄl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo ieÅ¡kovas nurodÄ, kad Å¡iuo Ä®sakymu jam paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus â yra neteisÄta. 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų: tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies konkretus punktas), nedetalizuota, kaip ir kada tariami pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada nÄra 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymo sudÄtinÄ dalis, nurodoma, kad į jÄ tik atsižvelgiama, ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti. Be to, drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â ieÅ¡kovui paskirta nesant visų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų. IeÅ¡kovas vieÅ¡ojoje įstaigoje âVilniaus festivaliaiâ (toliau â VšĮ âVilniaus festivaliaiâ) pradÄjo dirbti 2003 m. gegužÄs 3 d. ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki Å¡iol. Jeigu KultÅ«ros ministerija manÄ, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kÄs leidimo dirbti kitÄ darbÄ negavimu, tai nuobaudÄ turÄjo skirti per vienÄ mÄnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo dienos (2017 m. kovo 31 d.), taÄiau to nepadarÄ.
Be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau â Profesionaliojo scenos meno įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ Ä¯sigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d., iki tol galiojÄs Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau â Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas) nenustatÄ apribojimo dirbti kitÄ darbÄ negavus leidimo, taip pat nebuvo įtvirtinta pareiga teatro ar koncertinÄs įstaigos vadovui, pradÄjusiam kitÄ darbÄ iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos, gauti leidimÄ tÄsti tokį darbÄ , todÄl ieÅ¡kovas neturÄjo pareigos gauti KultÅ«ros ministerijos sutikimÄ tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ bei vykdyti individualiÄ veiklÄ .
IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime KultÅ«ros ministerijai nurodÄ, kad jeigu KultÅ«ros ministerija mano, jog jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai jis yra pasirengÄs pateikti praÅ¡ymÄ per nustatytÄ terminÄ , o negavÄs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius. TaÄiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovas negavo, vietoj to jam buvo paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų. Be to, duomenys apie ieÅ¡kovo dirbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ yra vieÅ¡i, tinkamai deklaruoti, todÄl KultÅ«ros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, galÄjo ieÅ¡kovui praneÅ¡ti apie tai, kad jo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ sukelia viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ bei diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todÄl jis nebegali tÄsti darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, taÄiau tokio praneÅ¡imo negavo, Be to, ieÅ¡kovo nuomone, Å¡is darbas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, nediskredituoja LNOBT autoriteto, ieÅ¡kovas Å¡iuo klausimu yra diskriminuojamas.
IeÅ¡kovo teigimu, jis nusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo, tinkamai deklaravo santykius su uždarÄ ja akcine bendrove âRiverside Musicâ (toliau â UAB âRiverside Musicâ). LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarÄ sutartis tik dÄl trijų koncertų, bendrovÄs Riverside Music Limited veikla nÄra nukreipta į Lietuvos rinkÄ , o su UAB âRiverside Musicâ, kuri veiklos beveik nevykdo, LNOBT nÄra sudariusi jokių sutarÄių.
DÄl to teiginys, kad ieÅ¡kovo darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas tarpininkavimu užsiimanÄioms sÅ«naus vadovaujamoms bendrovÄms kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konfliktų grÄsmÄ jo tarnybai, neatitinka faktinių aplinkybių. Kartu ieÅ¡kovas nurodÄ, kad jis nÄra VšĮ âVilniaus festivaliaiâ valdymo organo narys, Å¡iai įstaigai neatstovauja, o yra tik vienas iÅ¡ dviejų âVilniaus festivalisâ koordinatorių. IeÅ¡kovas neturi jokių privaÄių interesų, susijusių su užsienio atlikÄjais ir meno kolektyvais, LNOBT tarnybinių komandiruoÄių metu niekada neatliekamas darbas, susijÄs su privaÄiais interesais, visų komandiruoÄių metu suraÅ¡omos ataskaitos.
IeÅ¡kovo teigimu, jis atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dÄl koncertų suvaldyti, taÄiau KultÅ«ros ministerija skyrÄ jam pastabÄ , už tuos paÄius veiksmus jis buvo nubaustas ir antrÄ kartÄ , kas yra draudžiama. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad jo gautos pajamos iÅ¡ UAB âRiverside Musicâ yra individualios veiklos pajamos, įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų Å¡altinius, individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka, UAB âRiverside Musicâ nÄra sudariusi jokių sutarÄių su LNOBT ir nÄra nei galimo, nei kokio nors kito interesų konflikto.
Pasak ieÅ¡kovo, KultÅ«ros ministerija buvo spaudžiama atleisti iÅ¡ pareigų, nors terminai drausminei nuobaudai â atleidimui iÅ¡ darbo â skirti buvo pasibaigÄ. IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo, iki tol vykusio spaudimo trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darÄ KultÅ«ros ministerija ir aukÅ¡Äiausi valstybÄs pareigÅ«nai, atleidimo aplinkybių pavieÅ¡inimo žiniasklaidoje, situacijos komentavimo ir vertinimo aukÅ¡Äiausiųjų valstybÄs pareigÅ«nų jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, nes jis patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , stresÄ , patyÄias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija, geras vardas, todÄl praÅ¡o priteisti vienÄ eurÄ neturtinei žalai atlyginti.4.
Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, taip pat ir atstovaudama atsakovui Lietuvos Respublikai, nurodÄ, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.4.1. DÄl skundžiamo 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymo nurodÄ, kad su ieÅ¡kovu 2012 m. liepos 16 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis penkių metų laikotarpiui. IeÅ¡kovas įsipareigojo tinkamai organizuoti LNOBT veiklÄ , racionaliai ir taupiai naudoti LNOBT lÄÅ¡as ir turtÄ , sukurti veiksmingÄ LNOBT vidaus kontrolÄs (audito) sistemÄ , užtikrinti jos veikimÄ ir tobulinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnis, Vidaus kontrolÄs ir vidaus audito įstatymo 3, 10 straipsniai, LNOBT generalinio direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2012 m. gegužÄs 23 d.
įsakymu Nr. Ä®V-358). 2017 m. vasario 28 d. buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tas Nr. 4S-629 âDÄl iÅ¡vados pateikimoâ, kuriame konstatuota, kad, vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiÅ¡kumo principai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. 2017 m. vasario 28 d. buvo papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 6 d. pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . 2017 m. kovo 6 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iÅ¡vada.
Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Ä®V-452 sudarÄ KomisijÄ , kuri pateikÄ iÅ¡vadÄ , į kuriÄ atsižvelgus 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba. 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas ir Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada vertintini kaip susijÄ vienos drausminÄs atsakomybÄs taikymo procedÅ«ros dokumentai, ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo kreipimasis į VyriausiÄ jÄ tarnybinÄs etikos komisijÄ buvo formalus ir pavÄluotas, formalus nusiÅ¡alinimas, veikiant nuolatinÄje privaÄių interesų konflikto situacijoje, nepaneigÄ ir nesumažino ieÅ¡kovo de facto kontrolÄs, LNOBT vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, o Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymas dÄl įgaliojimų N. S. suteikimo buvo priimtas ieÅ¡kovo iniciatyva, jo praÅ¡ymu ir jo interesais, LNOBT meno tarybos sudÄtis taip pat buvo patvirtinta paties ieÅ¡kovo teikimu.
Atsakovo nuomone, konkreÄių poįstatyminių teisÄs aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų â neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo. IeÅ¡kovas pažeidÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai buvo tÄstinio pobÅ«džio. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje vertinta ir pasisakyta dÄl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarÄių su bendrove Riverside Music Limited (2016 m. gegužÄs 5 d. sutarties Nr. J1-7, 2016 m. gegužÄs 5 d. sutarties Nr. J1-8, 2016 m. rugsÄjo 9 d. sutarties Nr. J1-10), paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., pagal sutartį Nr. J1-10 â 2016 m. gruodžio 16 d., Å¡ių sutarÄių pagrindu susiklostÄ sutartiniai santykiai tÄsÄsi iki visiÅ¡ko sutarÄių įvykdymo, todÄl DK nustatytas terminas skirti drausminÄ nuobaudÄ pastabÄ nebuvo pasibaigÄs. 4.2.
DÄl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo nurodÄ, kad KultÅ«ros ministerija gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (14.58E)I âDÄl G. K. veiklosâ, kuriame pateikta informacija apie ieÅ¡kovo darbÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 28 d. darbovietÄse, kuriose jam buvo mokamas darbo užmokestis; taip pat ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. raÅ¡tÄ Nr. (27.1-40-4E)R-1903 âDÄl informacijos apie G.
K. pateikimoâ, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2016 m. vykdo individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gauna pajamų iÅ¡ UAB âRiverside Musicâ ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 546590 nurodyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdo kitÄ pramogų ir poilsio organizavimo individualiÄ veiklÄ . Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarÄ KomisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti.
Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija, atsižvelgusi į KultÅ«ros ministerijos praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti ieÅ¡kovo veiklÄ bei jos atitiktį teisÄs aktų reikalavimams, 2017 m. gegužÄs 24 d. priÄmÄ sprendimÄ , kuriuo pripažino, kad ieÅ¡kovas â LNOBT vadovas, sprÄsdamas klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų, ir su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurioje jis eina âVilniaus festivalisâ vadovo pareigas, pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas; taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovas â LNOBT vadovas, sudarydamas sutartis su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ vadovu, pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; pripažino, kad ieÅ¡kovas â LNOBT vadovas, nustatyta tvarka nedeklaravÄs ryÅ¡io su savo sÅ«naus vadovaujama muzikinius renginius organizuojanÄia UAB âRiverside Musicâ, iÅ¡ kurios jis pats gauna pajamų, pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.
VTEK rekomendavo KultÅ«ros ministrui skirti ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ ir sprÄsti klausimÄ dÄl nuolatinio interesų konflikto paÅ¡alinimo. Komisija 2017 m. birželio 12 d. pateikÄ iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ DK 234 straipsnio, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, negavÄs KultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį.
Komisija pasiÅ«lÄ taikyti ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo. KultÅ«ros ministras 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovas nurodÄ, kad, vadovaujantis Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sistemine analize, ieÅ¡kovui, kaip biudžetinÄs įstaigos LNOBT generaliniam direktoriui, buvo taikytini Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir kito savo darbdavio, t. y. VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, interesams. 2014 ir 2015 metais ieÅ¡kovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, pasiraÅ¡Ä sutartis su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurioje taip pat Äjo vadovaujanÄias pareigas bei gavo darbo užmokestį. Be to, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, kreipÄsi į Vilniaus savivaldybÄ finansinÄs paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti bÅ«tent VšĮ âVilniaus festivaliaiâ.
IeÅ¡kovas veikÄ UAB âRiverside Musicâ interesais, teikdamas Å¡iai įmonei paslaugas, kasmet iÅ¡ Å¡ios įmonÄs gavo pajamas. IeÅ¡kovas tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB âRiverside Musicâ, tinkamai bei realiai nenusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, dirbo kitÄ darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir UAB âRiverside Musicâ, iÅ¡ kurių gavo pajamų, iki pat 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymo priÄmimo buvo viešųjų ir privaÄių interesų konflikto situacijoje bei savo veiksmais diskreditavo LNOBT autoritetÄ , dirbo pirmiau nurodytose įmonÄse neturÄdamas tam iÅ¡duoto KultÅ«ros ministro leidimo, kaip to reikalaujama pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas neginÄija, kad jam buvo žinoma apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, jis, kaip vadovaujanÄias pareigas einantis asmuo, nuo pat jų įsigaliojimo privalÄjo jų laikytis.
Atsakovas pabrÄžÄ, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas buvo priimtas 2016 m. rugsÄjo 20 d., įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., taigi visiems subjektams buvo nustatytas protingas laiko tarpas gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ . Komisija galimam ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimui tirti buvo sudaryta 2017 m. kovo 29 d., ieÅ¡kovas tik pažeidimo tyrimo metu 2017 m. balandžio 24 d. kreipÄsi į KultÅ«ros ministrÄ , praÅ¡ydamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ . KultÅ«ros ministerija 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tu Nr. S2-1353 papraÅ¡Ä pateikti papildomÄ informacijÄ , kurios ieÅ¡kovas nepateikÄ, iki pat atleidimo iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų leidimo dirbti kitÄ darbÄ ieÅ¡kovas negavo, neatliko aktyvių veiksmų, kad tokį leidimÄ gautų ir iÅ¡vengtų Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
IeÅ¡kovas savo veiksmais pažeidÄ PareigybÄs apraÅ¡ymo reikalavimus elgtis neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas veiksmus atliko sÄ moningai, žinodamas, kad eina LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir jo atliekami veiksmai yra nesuderinami su Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo reikalavimais.
IeÅ¡kovo veiksmai buvo atliekami sistemingai, tÄstinį laikotarpį, planuotai, nustatyta jo kaltÄ, savo veiksmais jis sukÄlÄ Å¾alÄ â mažino visuomenÄs pasitikÄjimÄ LNOBT veiklos skaidrumu, neracionaliai naudojo LNOBT lÄÅ¡as, nes tarnybines komandiruotes iÅ¡naudojo siekdamas privaÄių tikslų. Atsakovo teigimu, darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nepažeidžiant drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos. 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos ir ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose, negu LNOBT generalinio direktoriaus, pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, UAB âRiverside Musicâ ir individualios veiklos vykdymÄ ), ieÅ¡kovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ .
Papildomai ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimus dÄl darbo drausmÄs pažeidimų teikÄ Vyriausiajai tarnybinÄs etikos komisijai (VTEK). Taip pat nepažeisti drausminÄs nuobaudos skyrimo terminai. Atsakovas pabrÄžÄ, kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas savo pareigomis, prisidengdamas jų vykdymu, ilgÄ laikÄ siekÄ kitų asmeninių tikslų, t. y. veikÄ ne darbdavio, o savo interesais, pažeisdamas darbdavio teises ir įstatymų saugomus interesus, todÄl ieÅ¡kovui paskirta proporcinga drausminÄ nuobauda. Kartu nurodÄ, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymu, t. y. likus vienam mÄnesiui iki darbo sutarties termino pabaigos, todÄl jo reikalavimas grÄ Å¾inti jį į darbÄ yra neįgyvendintinas. Be to, ieÅ¡kovas nÄra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo pagal Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. KS-87. Atsakovas taip pat nurodÄ, kad nÄra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
Teismas nustatÄ, kad:5.1 KultÅ«ros ministerija ir ieÅ¡kovas 2012 m. liepos 16 d. sudarÄ terminuotÄ darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d. (el. b. T. 3, b. l. 48â49). Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija 2017 m. vasario 1 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. KS-7 (el. b. T. 1, b. l. 103â106), Viešųjų pirkimų tarnybos KontrolÄs skyrius 2017 m. vasario 27 d. priÄmÄ pirkimų vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. 4S-617 (el. b.
T. 1, b. l. 24â28), 2017 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 1, b. l. 22), 2017 m. kovo 6 d. ieÅ¡kovas suraÅ¡Ä pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 1, b. l. 126â131), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 9 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. Ä®V-452 âDÄl komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti sudarymoâ (el. b. T. 1, b. l. 132), Komisija galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti 2017 m. kovo 9 d. priÄmÄ iÅ¡vadÄ dÄl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G.
K. darbo drausmÄs pažeidimo (el. b. T. 1, b. l. 14â20), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba (el. b. T. 1, b. l. 9â10). Valstybinio socialinio drausimo fondo valdyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr. (14.58E)I-1733 âDÄl G. K. veiklosâ KultÅ«ros ministerijai pateikÄ informacijÄ (el. b.
T. 3, b. l. 53â54), ValstybinÄ mokesÄių inspekcija 2017 m. kovo 29 d. suraÅ¡Ä raÅ¡tÄ Nr. (27.1-40-4E)R-1903 âDÄl informacijos apie G. K. pateikimoâ (el. b. T. 3, b. l. 50â51), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 29 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. Ä®V-517 âDÄl komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti sudarymoâ (el. b. T. 3, b. l. 83), 2017 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 3, b. l. 65), 2017 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas suraÅ¡Ä pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b.
T. 3, b. l. 63â64), Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija 2017 m. gegužÄs 24 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. KS-52 (el. b. T. 1, b. l. 144â160), Komisija galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti 2017 m. birželio 12 d. priÄmÄ iÅ¡vadÄ dÄl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmÄs pažeidimo (el. b. T. 2, b. l. 106â114), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G.
K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigųâ ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų 2017 m. birželio 12 d. (el. b. T. 2, b. l. 86).5.2. DÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos â skyrimo teismas nurodÄ, kad Å¡i drausminÄ nuobauda 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu ieÅ¡kovui paskirta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui atsižvelgus į Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ bei pripažinus, jog ieÅ¡kovas pažeidÄ Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , nustatantį, kad biudžetinÄs įstaigos vadovas privalo užtikrinti racionalų ir taupų lÄšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinÄs įstaigos vidaus kontrolÄs sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ ;
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatanÄiÄ , jog perkanÄioji organizacija užtikrina, kad, vykdant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimÄtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatanÄiÄ , kad pirkimų tikslas â vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžianÄiÄ Ä¯sigyti perkanÄiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkanÄiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lÄÅ¡as;
Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1â3 punktus, nustatanÄius, jog viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinÄje tarnyboje, privalo neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisÄs aktų nustatyta tvarka ir priemonÄmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Vidaus kontrolÄs ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1â2 punktus, nustatanÄius, jog vidaus kontrolÄs pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens veikla bÅ«tų vykdoma įstatymų, kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedÅ«ras, valstybÄs ir savivaldybÄs turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims bÅ«tų apsaugoti nuo sukÄiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisÄto valdymo ar kitų neteisÄtų veikų;
Vidaus kontrolÄs ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1â3 punktus, nustatanÄius, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolÄs, įskaitant finansų kontrolÄ, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ , diegdamas vidaus kontrolÄ, įskaitant finansų kontrolÄ, atsižvelgia į Å¡io Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, užtikrina, kad, kuriant vidaus kontrolÄ vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje, bÅ«tų atsižvelgta į teisÄs aktų, vieÅ¡ojo juridinio asmens strateginių planų, procedÅ«rų, darbo reglamentų (vidaus darbo tvarkos taisyklių), sutarÄių laikymÄ si, veiklos ir finansinÄs informacijos patikimumÄ , veiklos veiksmingumÄ , turto apsaugÄ . 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymo 3 punktu ieÅ¡kovas buvo įpareigotas teisÄs aktų nustatyta tvarka ir priemonÄmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lÄšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinÄs įstaigos vidaus kontrolÄs sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , bÅ«ti atsakingu už efektyvios vidaus kontrolÄs, įskaitant finansų kontrolÄ, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ . KultÅ«ros ministerijos teigimu, drausminÄ nuobauda â pastaba â ieÅ¡kovui paskirta už Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimÄ .5.3.
Nors, ieÅ¡kovo teigimu, 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme nedetalizuota, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, taÄiau Å¡iame Ä®sakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ . Vadinasi, tiek 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu. Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vada, su abiem Å¡iomis iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas patvirtino susipažinÄs, teisme yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todÄl ieÅ¡kovas negalÄjo nesuprasti KultÅ«ros ministerijos motyvacijos dÄl jam paskirtos drausminÄs nuobaudos â pastabos.5.4.
Teismo vertinimu, vien tik aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas, kaip biudžetinÄs įstaigos LNOBT vadovas, nusiÅ¡alino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o sutartis su tiekÄju bendrove Riverside Music Limited, kurios vadovÄ , akcininkÄ ir ieÅ¡kovÄ sieja giminystÄs ryÅ¡iai (sÅ«nus ir tÄvas), LNOBT vardu pasiraÅ¡Ä jo pavaduotojas N. S., nors ir pavedus tai padaryti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 (el. b. T. 1, b. l. 143), neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nedarÄ Ä¯takos sutarÄių su tiekÄju bendrove Riverside Music Limited dÄl A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui. Teismas pripažino pagrįsta KultÅ«ros ministerijos pozicijÄ , kad ieÅ¡kovo nusiÅ¡alinimas buvo formalus ir pavÄluotas, nes apie LNOBT 2016 m. planuojamÄ Londono simfoninio orkestro koncertÄ ieÅ¡kovas žinojo jau 2015 m., 2015 m. birželio 23 d. jis jau iÅ¡siuntÄ KultÅ«ros ministerijai jo paties pasiraÅ¡ytÄ LNOBT 2015â2016 metų teatro sezoninÄs kÅ«rybinÄs veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m.
Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir 2017 m. kovo 6 d. pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. repertuarÄ , buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekÄjas bendrovÄ Riverside Music Limited, taÄiau nusiÅ¡alinimÄ jis pateikÄ tik 2016 m. kovo 17 d. (el. b. T. 1, b. l. 143), todÄl tinkamai ir visapusiÅ¡kai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijas ieÅ¡kovas jau nebegalÄjo dÄl iki tol jo atliktų veiksmų.
Teismas nurodÄ, kad akivaizdu, jog pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamÄ jÄ balso teisÄ turinÄios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo įstaigos vadovo planus 2016 metams, pavaldÅ«s asmenys nesprendÄ prieÅ¡ingai vadovo nuomonei, taigi veikÄ vadovo įtakoje, tai matyti ir iÅ¡ Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posÄdžio protokolo Nr. S5-1 (el. b. T. 4, b. l. 34â35): ieÅ¡kovas aktyviai dalyvavo Meno tarybos posÄdyje, aiÅ¡kiai iÅ¡sakÄ savo pozicijÄ , su kuo turÄtų bÅ«ti sudaromos sutartys dÄl A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo, kas tokias sutartis turÄtų pasiraÅ¡yti. DÄl to bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai lÄmÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimÄ , organizuojant ir vykdant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus.5.5. Teismas taip pat pažymÄjo, jog nors ieÅ¡kovas suprato, kad jo ryÅ¡iai su A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų tiekÄju bendrove Riverside Music Limited lemia interesų konfliktÄ , taÄiau, kaip įstaigos vadovas, nesiÄmÄ jokių aktyvių veiksmų tam, jog įsitikintų tokio tiekÄjo nurodomų iÅ¡imtinių teisių atstovauti pirmiau nurodytus atlikÄjus bei orkestrus turÄjimu dar iki nusiÅ¡alinimo, planuojant ir įtraukiant koncertus į LNOBT 2016 metų programÄ , taip proteguodamas savo sÅ«naus įmonÄ kaip tiekÄjÄ .
Savaime suprantama, kad atlikÄjų atstovavimo sutartys sudaromos susitarimo pagrindu, todÄl tik kreipusis į konkretų atlikÄjÄ ir gavus jo oficialų atsakymÄ bÅ«tų įsitikinta atstovavimo teisÄs tinkamumu, taÄiau to nei iki ieÅ¡kovo nusiÅ¡alinimo, nei po jo, iki sudarant sutartis su tiekÄju, nebuvo padaryta, kitų alternatyvų nebuvo svarstyta. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovo vÄlesnis formalus nusiÅ¡alinimas nepaneigia jo sÄ moningų, apgalvotų veiksmų, įtakojant sutartis su tiekÄju bendrove Riverside Music Limited pasiraÅ¡antį jam pavaldų asmenį veikti pagal jo iki nusiÅ¡alinimo sudarytus planus.5.6.
Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdÄ A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ tiekÄjo bendrovÄs Riverside Music Limited, tiek ieÅ¡kovas nuolat veikÄ privaÄių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti, todÄl pripažintina, kad nagrinÄjamu atveju, organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimÄtojÄ , nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ieÅ¡kovas pirmiau aptartais jo atliktais tyÄiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lÄšų naudojimo, neÅ¡aliÅ¡ko ir sÄ Å¾iningo pareigų Äjimo, nevengÄ interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolÄs, taip pažeisdamas PareigybÄs apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ , 6.16 punktÄ , DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir už Å¡iuos pažeidimus KultÅ«ros ministerija pagrįstai jam skyrÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ .5.7.
DÄl ieÅ¡kovo argumentų, kad KultÅ«ros ministerija nesilaikÄ DK įtvirtintų reikalavimų pasiaiÅ¡kinimui dÄl padaryto darbo drausmÄs pažeidimo pateikti, teismas pažymÄjo, jog, prieÅ¡ skiriant ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ , 2017 m. vasario 28 d. reikalavimu pasiaiÅ¡kinti KultÅ«ros ministerija ieÅ¡kovo papraÅ¡Ä pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų (el. b. T. 1, b. l. 22). Teismas, iÅ¡samiai įvertinÄs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vados, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vados turinį, nurodÄ, kad KultÅ«ros ministerija aiÅ¡kiai ir tinkamai papraÅ¡Ä ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, nes, skiriant ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ (pastabÄ ), buvo vertinamas jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant pirkimus, susijusius su bendrove Riverside Music Limited.
IeÅ¡kovas savo pasiaiÅ¡kinimÄ teikÄ KultÅ«ros ministerijai raÅ¡tu (el. b. T. 1, b. l. 126â131), taip pat savo argumentus dÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos â jam skyrimo pateikÄ teismui ieÅ¡kinyje, jo atstovai ieÅ¡kovo pozicijÄ teikÄ teismo posÄdžio metu, taigi, ieÅ¡kovui buvo sudarytos tinkamos galimybÄs pasiaiÅ¡kinti. 5.8. DÄl ieÅ¡kovo argumentų, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda (pastaba) paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, teismas nurodÄ, jog sutinka su KultÅ«ros ministerijos pozicija, kad pažeidimai, už kuriuos ieÅ¡kovui paskirta Å¡i drausminÄ nuobauda, buvo tÄstinio pobÅ«džio, nes akivaizdu, jog 2016 m. gegužÄs 5 d. ir 2016 m. rugsÄjo 9 d.
LNOBT sudarytos sutartys su bendrove Riverside Music Limited visÄ laikÄ galiojo ir LNOBT su bendrove Riverside Music Limited pagal Å¡ias sutartis atsiskaitÄ tik 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. (el. b. T. 1, b. l. 109, 110). VisÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, nesiÄmÄ jokių tinkamų aktyvių veiksmų kilusiam interesų konfliktui paÅ¡alinti, leido, kad nurodytos sutartys bÅ«tų įvykdytos, ir tai atitinka tÄstinio pažeidimo sÄ vokÄ pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ â tÄstiniai pažeidimai pasireiÅ¡kia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-503/2004).
DrausminÄ nuobauda pastaba paskirta 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu, t. y. nepažeidžiant DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 6 mÄnesių termino.5.9. DÄl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mÄnesio termino teismas pažymÄjo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimas, nuo kurio prasideda vieno mÄnesio termino eiga, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dÄl darbo drausmÄs pažeidimo fakto ir pažeidÄjo asmens.
Jeigu turima informacija neleidžia konkreÄiai sprÄsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, taÄiau dÄl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradÄti drausminÄs atsakomybÄs taikymo procedÅ«rų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).
NagrinÄjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada priimta 2017 m. vasario 27 d. (el. b. T. 1, b. l. 24â28), dÄl joje nurodytų pažeidimų praÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti (el. b. T. 1, b. l. 22), Komisija 2017 m. kovo 9 d. priÄmÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios KultÅ«ros ministerijai tapo aiÅ¡kus darbo drausmÄs pažeidimo faktas, pažeidÄjo asmuo, atsižvelgus į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu ieÅ¡kovui skirta drausminÄ nuobauda â pastaba, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas nebuvo praleistas. 5.10.
Teismas priÄjo prie iÅ¡vados, kad nustatytos visos bÅ«tinos drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygos, KultÅ«ros ministerija įrodÄ ieÅ¡kovo padarytÄ konkretų darbo drausmÄs pažeidimÄ , skirdama ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ laikÄsi drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ , drausminÄs atsakomybÄs tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovo padarytam darbo drausmÄs pažeidimui, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymu jam paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ â atmestinas. 5.11. DÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â skyrimo teismas nurodÄ, kad Å¡i drausminÄ nuobauda 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu (el. b. T. 2, b. l.
86) ieÅ¡kovui paskirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ bei pripažinus, jog ieÅ¡kovas padarÄ Å¡iurkÅ¡Äius darbo drausmÄs pažeidimus, nes jis, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose veikÄ ir savo kito darbdavio â VšĮ âVilniaus festivaliaiâ â interesais; 2014 m., 2015 m., kaip LNOBT generalinis direktorius, pasiraÅ¡Ä sutartis su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurioje taip pat Äjo vadovaujanÄias pareigas bei gavo darbo užmokestį; kaip LNOBT generalinis direktorius kreipÄsi į Vilniaus savivaldybÄ dÄl finansinÄs paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti bÅ«tent VšĮ âVilniaus festivaliaiâ; veikÄ UAB âRiverside Musicâ interesais, gavo iÅ¡ jos pajamas; tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB âRiverside Musicâ; tinkamai bei realiai nenusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited; dirbo pirmiau nurodytose įmonÄse neturÄdamas tam iÅ¡duoto KultÅ«ros ministro leidimo, pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ ; visus veiksmus atliko sÄ moningai, sistemingai, tÄstinį laikotarpį, planuotai.
Teismo posÄdžio metu KultÅ«ros ministerijos atstovÄ sukonkretino, kad ieÅ¡kovui drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â skirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ dÄl jo interesų ir darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, nes ieÅ¡kovas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, komandiruoÄių metu veikÄ interesų konflikto situacijoje, bei dÄl leidimo kitam darbui dirbti neturÄjimo, be to, ieÅ¡kovas nedeklaravo privaÄių interesų su UAB âRiverside Musicâ ir privaÄių interesų deklaracijoje pateikÄ netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited.5.12.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas patvirtino, jog nuo 2003 m. gegužÄs 3 d. iki 2017 m. birželio 23 d. dirbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ. ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos duomenimis, ieÅ¡kovas 2015, 2016 metais gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iÅ¡ LNOBT ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, nuo 2010 m. vykdo individualiÄ veiklÄ , gavo pajamas iÅ¡ UAB âRiverside Musicâ, bendrovÄs Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50â52); Å¡ias aplinkybes patvirtina ir Sodros duomenys (el. b.
T. 3, b. l. 102, 105â107). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas tiek iki 2017 m. sausio 1 d., tiek po 2017 m. sausio 1 d. iki pat darbo teisinių santykių su juo nutraukimo LNOBT dienos, be LNOBT vadovo darbo, dirbo dar ir kitÄ darbÄ â Äjo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ âVilniaus festivalisâ vadovo pareigas, iÅ¡ kurio taip pat gavo darbo užmokestį, taip pat gavo pajamas iÅ¡ individualios veiklos. 5.13. Teismas pažymÄjo, kad nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinÄiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ tokiam darbui dirbti, taÄiau 2016 m. rugsÄjo 20 d. priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, įsigaliojÄs 2017 m. sausio 1 d., kurio 13 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybÄs teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto; sprendimÄ dÄl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.
Teismas nurodÄ, kad nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikÄjo, ir pažymÄjo, kad įstatyme įtvirtintos formuluotÄs âdarbasâ, âatlygisâ apima ir darbÄ vykdant individualiÄ veiklÄ bei atlygį, kaip iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas. Teismo nuomone, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybÄ asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotÄmis, t. y., nenorintys kreiptis dÄl leidimo gavimo, vietoje darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruotų individualiÄ veiklÄ ir tÄ patį darbÄ dirbtų ne darbo teisinių santykių, bet individualios veiklos pagrindu.
Teismas sprendÄ, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui atsirado pareiga turÄti leidimÄ tiek darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, tiek individualiai veiklai vykdyti.5.14. IeÅ¡kovo teiginius, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. jis neprivalÄjo gauti leidimo kitam darbui dirbti, nes įstatyme nebuvo įpareigojimo gauti leidimÄ tÄsti darbinÄ veiklÄ , įstatymas atgal negalioja, o Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nenumatyta termino, per kurį reikÄtų gauti leidimÄ kitam darbui, teismas atmetÄ kaip nepagrįstus.
Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., nei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nebuvo įtvirtinta iÅ¡imÄių dÄl Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų netaikymo. Akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., tiek jeigu jis buvo pradÄjÄs dirbti kitÄ darbÄ iki 2017 m. sausio 1 d. ir norÄjo jį tÄsti po 2017 m. sausio 1 d., tiek jeigu jis bÅ«tų norÄjÄs pradÄti dirbti kitÄ darbÄ po 2017 m. sausio 1 d., privalÄjo gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ .
PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas (kad leidimas reikalingas tik pradedant dirbti nuo 2017 m. sausio 1 d. ar vÄliau) reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningÄ asmenų vertinimÄ lygybÄs aspektu. Be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje konkreÄiai nurodyta, kad leidimas reikalingas kitam darbui dirbti, o ne tik naujai planuojamam norimam pradÄti darbui dirbti, ir tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma įstatymo galiojimu atgal.5.15. Teismas pabrÄžÄ, kad ieÅ¡kovas, kaip vadovaujanÄias pareigas ÄjÄs asmuo, privalÄjo žinoti apie naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ , jis ir neginÄija, jog naujojo įstatymo reikalavimo nežinojo, juolab kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas priimtas 2016 m. rugsÄjo 20 d., o įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., taigi ieÅ¡kovas turÄjo beveik keturių mÄnesių terminÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo.
TaÄiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas į KultÅ«ros ministrÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam leidimÄ kitam darbui dirbti nesikreipÄ iki 2017 m. sausio 1 d., taip pat to tinkamai nepadarÄ ir vÄliau â iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. birželio 12 d.): nors 2017 m. balandžio 26 d., t. y. jau po to, kai pati KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 (el. b. T. 3, b. l.
65) informavo ieÅ¡kovÄ apie pradÄtÄ galimo darbo drausmÄs pažeidimo tyrimÄ dÄl darbo ne tik LNOBT ir nesikreipus leidimo dirbti kitÄ darbÄ , ieÅ¡kovas padavÄ KultÅ«ros ministrui 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymÄ leisti dirbti kitÄ darbÄ (be to, tik darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, o dÄl individualios veiklos vykdymo apskritai nesikreipÄ) (el. b. T. 3, b. l. 84); KultÅ«ros ministerija 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tu Nr. S2-1353 (el. b. T. 3, b. l. 85), adresuotu visiems asmenims, kurie kreipÄsi dÄl leidimo, tarp jų â ir ieÅ¡kovui, papraÅ¡Ä iki 2017 m. gegužÄs 19 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ praÅ¡ymui dÄl leidimo iÅ¡davimo iÅ¡nagrinÄti, taÄiau byloje nÄra įrodymų, kad ieÅ¡kovas šį KultÅ«ros ministerijos nurodymÄ bÅ«tų įvykdÄs. Vadinasi, nors 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovas pats pripažino, kad jam reikalingas leidimas dirbti kitÄ darbÄ pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, taÄiau tinkamų veiksmų tokiam leidimui gauti nesiÄmÄ â KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 d. nurodymo neįvykdÄ, kaip vadovaujanÄias pareigas ÄjÄs asmuo elgÄsi neprofesionaliai, neatsakingai, iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. birželio 12 d.) dirbo kitÄ darbÄ , už kurį gavo atlygį, neturÄdamas KultÅ«ros ministro leidimo, kurį privalÄjo turÄti nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas.
Teismas pažymÄjo, ,kad ieÅ¡kovo visiÅ¡kas nereagavimas į KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tÄ Nr. S2-1353 rodo neatsakingÄ jo, kaip vadovo, požiÅ«rį į jam paÄiam turinÄio rÅ«pÄti klausimo iÅ¡sprendimÄ . Tvarkos, pagal kuriÄ toks leidimas iÅ¡duodamas parengimas ar ne, taip pat nÄra ta aplinkybÄ, kuri leistų nesilaikyti įstatymo reikalavimo kreiptis su praÅ¡ymu dÄl leidimo gavimo. Ne KultÅ«ros ministerija, bet pats ieÅ¡kovas turÄjo bÅ«ti suinteresuotas tinkamu įstatymo nuostatų laikymusi, jeigu siekÄ toliau dirbti dar ir kitÄ darbÄ .5.16.
Teismas priÄjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, ir vien už šį darbo drausmÄs pažeidimÄ , vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu (kaip už pakartotinį darbo drausmÄs pažeidimÄ , teismui aukÅ¡Äiau jau pripažinus 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu jam skirtÄ drausminÄ nuobaudÄ pastabÄ teisÄta ir pagrįsta), buvo pagrindas skirti ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Be to, teismas sprendÄ, kad aptartas ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas atitinka ir Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmÄs pažeidimo sÄ vokÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nes LNOBT vadovo neatsakingas elgesys, įstatymo nesilaikymas negali bÅ«ti pateisinamas, ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .
Kasacinio teismo praktikoje DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiÅ¡kinamas kaip akivaizdus teisÄs aktais nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomÄ jų atlikimo tvarkÄ ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
Teismo vertinimu, pirmiau aptarti ieÅ¡kovo veiksmai sukelia pagrįstÄ nepasitikÄjimÄ tokiu vadovu, daro žalÄ tiek LNOBT, tiek KultÅ«ros ministerijai, kenkdami jų autoritetui, todÄl nustatytas pagrindas ir drausminei nuobaudai â ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ pareigų â skirti ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .5.17. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas neginÄijo, jog, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, sudarÄ 2014 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. vasario 6 d. sutartis su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurioje jis taip pat dirbo, taÄiau, jo teigimu, jis neveikÄ valstybÄs ar savivaldybÄs vardu, jam negalÄjo bÅ«ti taikomas Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinanÄios, jog asmuo, dirbantis valstybinÄje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybÄs, savivaldybÄs institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iÅ¡ kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų.
Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas itin siaurai aiÅ¡kina Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, laikomas asmeniu, dirbanÄiu valstybinÄje tarnyboje. Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtinta jokių iÅ¡imÄių asmenims, dirbantiems valstybinÄje tarnyboje, kuriems Å¡is straipsnis neturÄtų bÅ«ti taikomas.
LNOBT yra biudžetinÄ Ä¯staiga, vadinasi, pagal pirmiau aptartas teisÄs aktų nuostatas ieÅ¡kovui galÄjo bÅ«ti taikomos Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Byloje nÄra duomenų, kad sutartims su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ sudaryti ieÅ¡kovas bÅ«tų gavÄs KultÅ«ros ministro leidimÄ , taip pat kad iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos bÅ«tų pats praneÅ¡Äs apie tokias sudarytas sutartis ir siekÄs, nors ir pavÄluotai, iÅ¡taisyti padarytas klaidas.
DÄl to KultÅ«ros ministerija pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ Pareiginių nuostatų 6.2 punktÄ , taip pat DK 35, 228 straipsnių nuostatas, taÄiau drausminei nuobaudai už nurodytus pažeidimus skirti praleistas DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, nes KultÅ«ros ministerija nepateikÄ Ä¯rodymų, jog 2014 m. ir 2015 m. sudarytų sutarÄių pagrindu susiklostÄ sutartiniai teisiniai santykiai tÄsÄsi likus Å¡eÅ¡iems mÄnesiams iki drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â ieÅ¡kovui skyrimo.5.18.
Teismas pažymÄjo, kad iÅ¡ Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimo (el. b. T. 1, b. l. 144â160), kitų bylos duomenų, taip pat ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų apie ieÅ¡kovo, kaip VšĮ âVilniaus festivaliaiâ âVilniaus festivalisâ vadovo, darbÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tarnybinÄse komandiruotÄse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, organizuodamas âVilniaus festivalisâ renginius, bendravo su įvairiais meno atlikÄjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu, nes VšĮ âVilniaus festivaliaiâ âVilniaus festivalisâ vadovas, organizuodamas âVilniaus festivalisâ LNOBT, niekaip neturi galimybÄs atsiriboti ir veikti tik vienos įstaigos vardu.
TaÄiau leidimo KultÅ«ros ministerija tam nebuvo davusi. Pats ieÅ¡kovas nurodÄ, kad tarnybinių komandiruoÄių metu jis tarÄsi dÄl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai âVilniaus festivalisâ programoje. IeÅ¡kovas pats dirbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ âVilniaus festivalisâ vadovu, ir pareiga buvo sudaryti programÄ , todÄl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog tarnybinių komandiruoÄių metu neatstovavo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ bei neveikÄ nuolatinÄje viešųjų ir privaÄių interesų konflikto situacijoje.
Ä®vertinÄs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino pagrįsta KultÅ«ros ministerijos iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padÄtimi asmeninei turtinei bei neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukÄlÄ viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ , diskreditavo LNOBT autoritetÄ , todÄl KultÅ«ros ministerija pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas padarÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintus darbo drausmÄs pažeidimus, pažeidÄ DK 35, 228 straipsnių nuostatas.5.19.
Dar vienu ieÅ¡kovo padarytu darbo drausmÄs pažeidimu KultÅ«ros ministerija laikÄ tai, kad jis nedeklaravo privaÄių interesų su UAB âRiverside Musicâ ir privaÄių interesų deklaracijoje pateikÄ netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas sutiko, kad ieÅ¡kovo privaÄių interesų deklaracijoje trÅ«ksta iÅ¡samumo, nes iÅ¡ tiesų nuo 2009 m. iki 2014 m. UAB âRiverside Musicâ akcininkÄ buvo ieÅ¡kovo žmona, o nuo 2014 m.
â jo sÅ«nus. TaÄiau teismas sprendÄ, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privaÄių interesų deklaracijoje negali bÅ«ti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, taip pat drausminÄ nuobauda negali bÅ«ti skirta dÄl vieno dokumento, susijusio su 2015 m. birželio 25 d. raÅ¡tu Nr. S-229 Vilniaus miesto savivaldybei, neiÅ¡saugojimo archyve. Kartu teismas nurodÄ, kad dÄl teismo nustatytų kitų ieÅ¡kovo padarytų darbo drausmÄs pažeidimų, kurie yra pakankamas pagrindas drausminei nuobaudai skirti, 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymas nepripažintinas neteisÄtu. 5.20. DÄl ieÅ¡kovo argumentų, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, teismas nurodÄ, jog vien konkretaus DK 136 straipsnio 3 dalies punkto nenurodymas nÄra pagrindas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ pripažinti neteisÄtu. Ä®sakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ . Vadinasi, tiek 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu.
Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada dÄl ieÅ¡kovo padarytų darbo drausmÄs pažeidimų yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodytas ir VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimas, su jais abiem ieÅ¡kovas patvirtino susipažinÄs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų. Esant tokioms aplinkybÄms, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas negalÄjo nesuprasti KultÅ«ros ministerijos motyvacijos skirti jam drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo.5.20. Ä®vertinÄs bylos medžiagÄ , teismas atmetÄ kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo teiginį, kad jam drausminÄ nuobauda âatleidimas iÅ¡ darbo â skirta už tÄ patį pažeidimÄ , kaip ir drausminÄ nuobauda pastaba.5.20.
DÄl ieÅ¡kovo argumentų, kad, prieÅ¡ skiriant jam drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo â KultÅ«ros ministerija nesuteikÄ galimybÄs pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , teismas nurodÄ, kad KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 (el. b. T. 3, b. l.
65) ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos ir ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo darbÄ kitose, ne LNOBT generalinio direktoriaus, pareigose (VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, UAB âRiverside Musicâ ir individualios veiklos vykdymÄ ), neturint leidimo, už šį darbÄ gaunamas pajamas bei dÄl netikslumų privaÄių interesų deklaracijoje. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b.
T. 3, b. l. 63â64). Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje, kuriÄ gavus buvo priimtas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas, konstatuotas ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas. Teismas pažymÄjo, nors ieÅ¡kovo nebuvo konkreÄiai papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklÄ , kiek tai susijÄ su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, taÄiau ieÅ¡kovas teikÄ savo pasiaiÅ¡kinimÄ ne tik KultÅ«ros ministerijai raÅ¡tu (el. b. T. 3, b. l. 63â64), bet savo argumentus nagrinÄjamu klausimu iÅ¡dÄstÄ ieÅ¡kinyje, jo atstovai ieÅ¡kovo pozicijÄ teikÄ teismo posÄdyje, taigi ieÅ¡kovas turÄjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiÅ¡kinti. 5.21.
DÄl ieÅ¡kovo pozicijos, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, teismas nurodÄ, kad dÄl ieÅ¡kovo, kaip LNOBT vadovo, vykdomos kitos veiklos ir iÅ¡ kitos veiklos gaunamų pajamų, nesant KultÅ«ros ministro leidimo papildomam darbui dirbti, dÄl jo pasinaudojimo tarnybinÄmis komandiruotÄmis asmeninei naudai gauti, užsiÄmimo kita veikla ir pajamų iÅ¡ jos gavimo, bÅ«nant viešųjų ir privaÄių interesų konflikto situacijoje, bei veiksmų, diskredituojant LNOBT autoritetÄ iki pat darbo santykių pabaigos, KultÅ«ros ministerija pagrįstai konstatavo tÄstinį pažeidimÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas, reiÅ¡kia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dÄl darbo drausmÄs pažeidimo fakto ir pažeidÄjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkreÄiai sprÄsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).
Teismas pažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju VTEK sprendimÄ priÄmÄ 2017 m. gegužÄs 24 d. (el. b. T. 1, b. l. 144â160). Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, bÅ«tent nuo Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vados (el. b. T. 2, b. l. 106â114), kuriÄ priimant buvo remtasi tiek VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimu, tiek iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautais duomenimis, KultÅ«ros ministerijai tapo aiÅ¡kus darbo drausmÄs pažeidimo faktas bei pažeidÄjo asmuo. 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymu ieÅ¡kovui drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo â skirta atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ , vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas nebuvo praleistas. Teismas priÄjo prie iÅ¡vados, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų.5.22. Teismas konstatavo, kad nustatyti ieÅ¡kovo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmÄs pažeidimai buvo pakankamas ir savarankiÅ¡kas pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto (esant galiojanÄiai drausminei nuobaudai pastabai), tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už padarytus Å¡iurkÅ¡Äius darbo drausmÄs pažeidimus, įtvirtintus DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 11 punktuose).
Teismas pripažino pagrįsta KultÅ«ros ministerijos pozicijÄ , kad ieÅ¡kovas visus veiksmus atliko sÄ moningai, sistemingai, tÄstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu LNOBT, veikÄ savo interesais. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas padarytų pažeidimų nepripažino, dÄl jų nesigailÄjo, kritiÅ¡kai savo poelgių nevertino. Remdamasis bylos duomenų analize, teismas priÄjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda atitinka darbo drausmÄs pažeidimų sunkumÄ , drausminÄs atsakomybÄs tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovo padarytiems darbo drausmÄs pažeidimams, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymu jam paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo) ir iÅ¡vestinius reikalavimus (grÄ Å¾inti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos) teismas atmetÄ. 5.23. DÄl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ teismas nurodÄ, kad pripažinus, jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teisÄtai, nÄra teisinio pagrindo konstatuoti neteisÄtų KultÅ«ros ministerijos veiksmų, t. y. nÄra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti.
IeÅ¡kovas neįrodÄ neturtinÄs žalos fakto, t. y. kad atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu jis patyrÄ tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tiek stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinÄs žalos faktui konstatuoti. Vien tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybÄs buvo skelbiamos žiniasklaidoje ir komentuojamos, nÄra pagrindas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybÄs. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â patenkinti jo pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į pareigas, su neteisÄtu atleidimu iÅ¡ pareigų susijusių iÅ¡mokų priteisimo bei neturtinÄs žalos atlyginimo.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda yra teisÄti. Å io Ä®sakymo ir juo paskirtos nuobaudos neteisÄtumÄ Ä¯rodo trys aspektai:
1) Ä®sakymo ir reikalavimo pasiaiÅ¡kinti turinio neatitiktis teisÄs norminių aktų keliamiems reikalavimams (formalusis pagrindas);
2) nÄra teisinio pagrindo skirti drausminei nuobaudai (materialusis pagrindas);
3) pažeistas terminas skirti drausminei nuobaudai.6.2. Teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad Ä®sakymas yra neteisÄtas dÄl formaliųjų trÅ«kumų:6.2.1. Teismas ignoravo aplinkybÄ, kad Ä®sakyme įvardytos tik įstatymų normos, kurias tariamai ieÅ¡kovas pažeidÄ, taÄiau nedetalizuota, kaip ir kada tariami pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯sakyme skirti drausminÄ nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai ir konkreÄiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdÄ ar vykdÄ netinkamai, ir kokius darbo drausmÄs reikalavimus jis pažeidÄ, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiÅ¡kÄjo (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-511/2010).
Taip pat teismas ignoravo faktÄ , kad Komisijos iÅ¡vada, kurios pagrindu buvo priimtas Ä®sakymas, Å¡iuos reikalavimus atitinka tik iÅ¡ dalies, nes tik darant įvairias prielaidas galima nuspÄti, kokie gi ieÅ¡kovo veiksmai Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadoje įvertinti kaip darbo drausmÄs pažeidimas. Referavimas į iÅ¡vadÄ ir įstatymo normÄ , prieÅ¡ingai, nei sprendime nurodÄ teismas, dar nenurodo, kokį pažeidimÄ padarÄ ieÅ¡kovas. Veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kÄ tariamas ieÅ¡kovo pažeidimas, aiÅ¡kiai nesugebÄjo nurodyti ir atsakovo atstovÄ teismo posÄdyje, nors to ieÅ¡kovo atstovai klausÄ net kelis kartus.6.2.2.
Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminÄs nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisÄtų veiksmų ar neveikimo ir kaltÄs buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinÄjamos konkreÄios aplinkybÄs turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkreÄiu darbo drausmÄs pažeidimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2009).
Skundžiamas Ä®sakymas nepagrįstas jokiomis konkreÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, todÄl teismo turÄjo bÅ«ti pripažintas neteisÄtu ir panaikintas.6.2.3. Ä®sakyme ne tik nenurodyta, kokius darbo drausmÄs reikalavimus ieÅ¡kovas tariamai pažeidÄ, bet taip pat nenurodytos nei aplinkybÄs, nei datos, kada tariamai ieÅ¡kovo pažeidimai buvo padaryti ir paaiÅ¡kÄjo, o tai â labai svarbi Ä®sakymo teisÄtumo prielaida, nes drausminÄ nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik griežtai laikantis DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji.6.2.4.
AplinkybÄ, kad teismo proceso metu ieÅ¡kovas yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, neeliminuoja nei atsakovo pareigos užtikrinti, kad įsakymas atitiktų formalius reikalavimus, nei atsakovo atsakomybÄs tuo atveju, jeigu įsakymas, kuriuo paskirta drausminÄ nuobauda, tokių reikalavimų neatitinka.6.2.5. Teismas nepagrįstai įvertino, kad reikalavimas pasiaiÅ¡kinti atitiko keliamus turinio reikalavimus. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pasisakyta, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkreÄiai darbo drausmÄs pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltÄs įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.
Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisÄ pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminÄ nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-153/2009). NagrinÄjamu atveju Ministerija 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovo papraÅ¡Ä pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ tik dÄl Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų.
Viešųjų pirkimų tarnyba atliko trijų LNOBT vykdytų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su Riverside Music Limited, tyrimÄ ir konstatavo, kad LNOBT (o ne ieÅ¡kovas) pažeidÄ Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus. Susipažinus su reikalavimo ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti turiniu, nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys tinkamai papraÅ¡Ä ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, todÄl turi bÅ«ti pripažinta, kad Ministerija pažeidÄ DK 240 straipsnio 1 dalį.6.3.
Teismas nepagrįstai nenustatÄ Ä®sakymo materialiųjų trÅ«kumų ir aplinkybÄs, kad drausminÄ nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nesant visų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų:6.3.1. Sprendime taip ir nenurodyta, kaip pasireiÅ¡kÄ pažeidimas dÄl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro parinkimo ir įtraukimo į repertuarÄ . Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posÄdžio metu taip pat nenurodÄ, kokiais faktiniais veiksmais pasireiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo pažeidimas.
Teismas neįvertino aplinkybÄs, kad tik paskelbus vieÅ¡uosius pirkimus dÄl ginÄo koncertų organizavimo LNOBT gavo dokumentus, patvirtinanÄius atlikÄjams atstovaujanÄio subjekto tapatybÄ.6.3.2. Sprendime nenurodyta ir nepagrįsta, kokie įrodymai ar byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs įrodo, jog ieÅ¡kovas kokiu nors bÅ«du darÄ Ä¯takÄ sutarÄių dÄl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pasiraÅ¡ymui ir Å¡ių sutarÄių įvykdymui.
Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovas derino ir žinojo apie atlikÄjus bei koncertų datas, taÄiau nežinojo apie tai, kas atstovauja Å¡iuos atlikÄjus ir orkestrÄ . Byloje nÄra jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad jau 2015 m. ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojÄs apie tai, jog planuojamus koncertus reikÄs vykdyti bendraujant su atlikÄjų orkestro atstovu, juolab kad tuo atstovu taps Riverside Music Limited.6.3.3. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimus ir pateiktus argumentus, nurodÄ, kad ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimas pasireiÅ¡kÄ per jo veiksmus dÄl sutarÄių su atlikÄjais sudarymo ir įvykdymo.
TaÄiau ieÅ¡kovui drausminÄ nuobauda buvo skirta už sutarÄių su atlikÄjais sudarymÄ , bet ne dÄl sutarÄių vykdymo. Nei Ä®sakyme, nei Komisijos iÅ¡vadoje, nei atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimuose teisme nenurodyta tai, kad ieÅ¡kovui drausminÄ nuobauda paskirta už netinkamÄ sutarÄių su atlikÄjais vykdymÄ . Teismas iÅ¡plÄtÄ nusižengimÄ (nuo nusižengimo, pasireiÅ¡kusio tariamai netinkamu ieÅ¡kovo elgesiu sutarÄių sudarymo procese, iki nusižengimo sutarÄių vykdymo procese), taip dirbtinai sudarydamas sÄ lygas ieÅ¡kovo argumentams dÄl praleisto naikinamojo termino nuobaudai skirti atmesti.6.3.4.
Teismas neteisingai įvertino, kad buvo ieÅ¡kovo drausminei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, įtvirtintos Darbo kodekso 234 straipsnyje. Ä®sakyme tik iÅ¡vardytos teisÄs normos, kurios iÅ¡ esmÄs formuluoja tam tikras bendrÄ sias pareigas, principus ir elgesio reikalavimus. TaÄiau nei Ä®sakyme, nei Komisijos iÅ¡vadoje nenurodyta, kokiu bÅ«du ir kokiais ieÅ¡kovo veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kÄ bent vienos iÅ¡ nurodytų teisÄs normų pažeidimas. Teismas pripažino, kad Komisijos iÅ¡vada yra tinkamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ , taÄiau neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog paÄioje Komisijos iÅ¡vadoje net nenurodyta, kÄ pažeidÄ ieÅ¡kovas ir kokiais veiksmais (neveikimu) tÄ padarÄ.6.3.5.
Teismas neįvertino, kad po to, kai ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasiraÅ¡yti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro koncertu, A. G. gala koncertu ir Royal Philharmonic orkestro koncertų organizavimu, pavedÄ ne IeÅ¡kovas, o KultÅ«ros ministras savo 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62. Taigi ieÅ¡kovas objektyviai buvo nesusijÄs ir jam negali bÅ«ti taikoma sankcija, nes sprendimÄ atsakingu už ginÄo vieÅ¡ojo pirkimo sutarÄių sudarymÄ paskirti ieÅ¡kovui pavaldų asmenį (kitÄ LNOBT darbuotojÄ ) priÄmÄ ne ieÅ¡kovas, bet tuometinis kultÅ«ros ministras.6.3.6.
LNOBT Pirkimus atliko vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklÄmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. S1-107 (toliau â Pirkimų taisyklÄs). Meno kÅ«rinių autorių, atlikÄjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai. EsminÄ reikÅ¡mÄ turi meninÄ atitinkamų kÅ«rinių ir konkreÄių atlikÄjų profesionalumo vertÄ, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina.
Ä®prasta, kad perkamos ne konkretaus kÅ«rinio ar koncerto atlikimo paslaugos, taÄiau įsigyjamos konkretaus atlikÄjo paslaugas. Tokia praktika įprasta visose kultÅ«ros renginių organizavimo meno įstaigose. Atitinkamai ir Viešųjų pirkimų įstatymas nustato iÅ¡imtinÄ tokių paslaugų įsigijimo tvarkÄ . NagrinÄjamu atveju pirkimų bÅ«das buvo parinktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojanÄia literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių, atlikÄjų ar jų kolektyvo paslaugų pirkimus.
Tokie pirkimai atliekami supaprastintų pirkimų bÅ«du. Pagal Pirkimų taisyklių 8 punktÄ perkanÄioji organizacija rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus. Planuojant 2016 metų repertuarÄ , buvo svarstyti ir pirkimuose kviestų atlikÄjų pasirodymai.6.3.7. Teismo pozicija, jog tai, kad nepriimti tam tikri poįstatyminiai teisÄs aktai, neturi jokios reikÅ¡mÄs, yra nepagrįsta. Jeigu nÄra teisÄto elgesio reikalavimus nustatanÄio teisÄs akto, tai ir atsakomybÄ negali kilti.
Dar 2012 metais KultÅ«ros ministerija kartu su Å vietimo ir mokslo ministerija literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti Å¡ių paslaugų pirkimų tvarkÄ , taÄiau ir iki Å¡ios dienos Å¡ie poįstatyminiai teisÄs aktai nÄra priimti. KultÅ«ros ministerija pati nevykdÄ savo įsipareigojimo nustatyti paslaugų pirkimo tvarkÄ ir su ja supažindinti atsakingus darbuotojus. DÄl Å¡ios pareigos nevykdymo negali bÅ«ti keliamas ieÅ¡kovo drausminÄs atsakomybÄs klausimas. 6.3.8.
Teismas nepagrįstai neįvertino, kad dÄl Komisijos iÅ¡vadoje ir Ä®sakyme nurodomų pažeidimų nebuvo ieÅ¡kovo kaltÄs. Dar 2015 m. balandžio 27 d. privaÄių interesų deklaracijoje ieÅ¡kovas pažymÄjo visus ryÅ¡ius, siejanÄius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kaip tai įpareigoja padaryti Viešųjų ir privaÄiųjų interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymas. Be to, prasidedant naujiesiems 2016 metams ir atitinkamai planuojant 2016 m. pirkimus, dar 2016 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovas kreipÄsi į VTEK su paklausimu dÄl galimo viešųjų ir privaÄiųjų interesų konflikto, pradÄjus derybas dÄl LNOBT programos bei repertuaro derinimo.
VTEK 2016 m. vasario 1 d. pateikÄ raÅ¡tÄ Nr. S-181-(2.9) su rekomendacijomis, kaip ieÅ¡kovui â LNOBT vadovui â iÅ¡vengti interesų konflikto bei užtikrinti neÅ¡aliÅ¡kumÄ , LNOBT sudarant susitarimus su atlikÄjais bei sprendžiant dÄl tokių susitarimų sudarymo:
1) nusiÅ¡alinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dÄl Riverside music limited siÅ«lomų orkestrų, atlikÄjų, meno kÅ«rÄjų bei kitų įmonių pasiÅ«lytų kultÅ«rinių programų detalių;
2) pavesti LNOBT meno tarybai iÅ¡rinkti įgaliotÄ asmenį, kuris derÄtųsi su Riverside music limited dÄl galimybÄs į repertuarÄ Ä¯traukti jos atstovaujamus meno kÅ«rÄjus;
3) pavesti vienam iÅ¡ LNOBT pavaduotojų įforminti sprendimÄ dÄl įgalioto asmens paskyrimo. Visas nurodytas rekomendacijas ieÅ¡kovas įvykdÄ visiÅ¡kai, todÄl akivaizdu, kad dÄl nurodytų koncertų organizavimo bei viešųjų pirkimų jokių ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų nebuvo, ieÅ¡kovas ÄmÄsi visų objektyviai įmanomų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konfliktų.6.3.9. Nei KultÅ«ros ministerija, nei teismas neįvertino ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybÄs, kad jis, siekdamas aiÅ¡kios viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos ir praktikos, 2013 m. gruodžio 30 d.
įsakymu S1-186, patvirtino âLietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pirkimų organizavimo atmintinÄâ (toliau - AtmintinÄ). Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis PerkanÄiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolÄs rekomendacijomis, AtmintinÄje buvo suklasifikuoti pagrindiniai viešųjų pirkimų vykdymo etapai, kurių laikantis LNOBT ir vykdÄ pirkimus. DÄl jų organizavimo Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nepateikta pastabų.6.3.10.
DÄl ginÄo koncertų įtraukimo į repertuarÄ sprendÄ LNOBT Meno taryba, taip pat paaiÅ¡kÄjus, kad atlikÄjus ir orkestrus atstovauja Riverside music limited, sprendÄ dÄl Å¡ių koncertų palikimo repertuare.6.3.11. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį pirkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma VieÅ¡ojo pirkimo komisija, kuriai nustatomos užduotys bei suteikiami visi įgaliojimai toms užduotims atlikti.
Å iuo atveju VieÅ¡ojo pirkimo komisija nebuvo sudaryta â vadovaujantis Pirkimų taisyklÄmis, pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius. Taigi viešųjų pirkimų teisÄje ne vadovas, bet vieÅ¡ojo pirkimo komisija ar pirkimų organizatorius arba kiti paskirti asmenys priima sprendimus tam tikruose viešųjų pirkimų etapuose. Aptariamoje teisÄs normoje nustatyta, kad, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymÄ ar kitas normas, už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus atsakingi nurodyti įgalioti asmenys.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnyje nustatyta, kad už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus atsakomybÄ kyla vieÅ¡ojo pirkimo komisijos pirmininkui ir nariams, balsavusiems už neteisÄto sprendimo priÄmimÄ . IeÅ¡kovas nebuvo sprendimus pirkimuose priÄmÄs asmuo (be to, Viešųjų pirkimų tarnyba net nenurodo, kokie sprendimai buvo neteisÄti), todÄl jokie pažeidimai negali bÅ«ti siejami su ieÅ¡kovu, kuris, bÅ«damas LNOBT vadovas ir siekdamas iÅ¡vengti bet kokių galimų insinuacijų dÄl viešųjų ir privaÄiųjų interesų pažeidimų, nuo visų sprendimų nusiÅ¡alino.6.3.12.
Komisijos iÅ¡vadoje tik labai lakoniÅ¡kai atspindÄtos faktinÄs aplinkybÄs ir jų teisinis vertinimas, iÅ¡ esmÄs remiamasi tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m vasario 27 d. priimta Pirkimų vertinimo iÅ¡vada Nr. 4S-617 bei VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. KS-7. TaÄiau nÄ vienu iÅ¡ Å¡ių dokumentų Komisija neturÄjo pagrindo remtis, sprÄsdama dÄl darbo drausmÄs pažeidimo bei rekomenduodama KultÅ«ros ministerijai skirti drausminÄ nuobaudÄ . LNOBT kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dÄl Viešųjų pirkimo tarnybos iÅ¡vados panaikinimo, taÄiau teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi LNOBT skundÄ atsisakÄ priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinÄtinÄ teisme, motyvuodamas tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados, kuriose įvertinama viešųjų pirkimų procedÅ«rų ar sudarytų sandorių atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, taÄiau nenustatomi jokie privalomi įpareigojimai, negali bÅ«ti administracinÄs bylos nagrinÄjimo dalykas.
Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nesuformuluota jokių privalomų įpareigojimų ar nurodymų, kurie sukeltų realias teisines pasekmes ir darytų įtakÄ teisių bei pareigų apimÄiai. DÄl to tiek Komisijos iÅ¡vadoje, tiek Ä®sakyme Viešųjų pirkimų iÅ¡vada negalÄjo bÅ«ti remiamasi kaip dokumentu, galinÄiu sukelti realias neigiamas pasekmes. VTEK pripažino, kad, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pasiraÅ¡ant 2016 m. gegužÄs 5 d. sutartį su UAB âRiverside musicâ dÄl operos solistÄs A.
G. koncerto 2016 m. birželio 3 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre organizavimo, Å¡io teatro generalinis direktorius G. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidÄâ. TodÄl ir VTEK sprendimu nebuvo pagrindo remtis.6.3.13. IeÅ¡kovas, kaip LNOB (t.y. perkanÄiosios organizacijos Viešųjų pirkimų įstatymo prasme) vadovas, atliko visus bÅ«tinus ir teisÄs aktuose nustatytus viešųjų ir privaÄiųjų interesų konflikto vengimo, viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo teisÄtumo užtikrinimo veiksmus, be to, pagal jam suteiktas galias padarÄ viskÄ , jog LNOBT sÄkmingai vykdytų savo veiklÄ , kokybiÅ¡kai atliktų pavestas funkcijas, užtikrintų geriausiÄ teikiamų paslaugų kokybÄ bei suteiktų galimybÄ Lietuvoje iÅ¡vysti pasaulinio garso žvaigždes.
DÄl to nÄra nei ieÅ¡kovo neteisÄtų veiksmų, nei kaltÄs dÄl aplinkybių, susijusių su neva neteisÄtu pirkimų organizavimu. Nesant darbo drausmÄs pažeidimo sudÄties, ieÅ¡kovui negalÄjo bÅ«ti taikoma drausminÄ atsakomybÄ. DÄl to Ä®sakymas ir juo paskirta drausminÄ nuobauda turi bÅ«ti panaikinti.6.3.14. Teismas neįvertino, kad Ä®sakymas yra neteisÄtas dÄl KultÅ«ros ministerijos kompetencijos skirti drausminÄ nuobaudÄ už Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo pažeidimÄ trÅ«kumo.
Å io įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ iÅ¡imtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija (VTEK), nes, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinÄs etikos įstatymo 29 straipsniu, bÅ«tent VTEK sprendžia, ar asmuo pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymÄ . Tokia pozicija patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nurodant, kad Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos kompetencija, vykdant Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ , patvirtina, jog ji turi iÅ¡imtinÄ teisÄ vertinti, ar asmuo pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymÄ , ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbanÄiam valstybÄs tarnyboje, gali bÅ«ti skirta tarnybinÄ (drausminÄ) nuobauda dÄl Å¡io įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-492-607-13).
MinÄta, kad KultÅ«ros ministerija gavo VTEK sprendimÄ , kuriame pripažinta, jog ieÅ¡kovas Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidÄ. Nepaisant to, kad VTEK konstatavo nesant pažeidimo, Komisijos iÅ¡vadoje, kurios pagrindu buvo priimtas Ä®sakymas, referuojama į VTEK sprendimÄ ir sudaroma iliuzija, jog Å¡iame sprendime neva konstatuoti ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai. Taigi KultÅ«ros ministerija neteisÄtai paskyrÄ ieÅ¡kovui nuobaudÄ dÄl Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų pažeidimo.6.4.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausminÄ nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nepraleidus DK nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti:6.4.1. Teismas iÅ¡plÄtÄ nusižengimo, už kurį ieÅ¡kovui skirta nuobauda, ribas ir tai lÄmÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ dÄl tÄstinio darbo drausmÄs pažeidimo bei jo pabaigos momento. Nei Ä®sakyme, nei Komisijos iÅ¡vadoje nÄra aiÅ¡kiai įvardinta data, kada buvo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas, už kurį ieÅ¡kovui paskirta skundžiama drausminÄ nuobauda.
IeÅ¡kovas gali tik apytiksliai numanyti, kad Ä®sakyme ir Komisijos iÅ¡vadoje nagrinÄti veiksmas ar įvykis, kuris traktuojamas kaip darbo drausmÄs pažeidimas, yra įvykÄs 2016 m. kovo 17 d., t. y. ieÅ¡kovui pateikus nusiÅ¡alinimÄ . Taip pat galima tik daryti prielaidÄ , kad, KultÅ«ros ministerijos nuomone, darbo drausmÄs pažeidimÄ gali sudaryti ir kažkokie kiti veiksmai, atlikti iki ginÄo sutarÄių su atlikÄjais pasiraÅ¡ymo. PažymÄtina, kad sutartys, dÄl kurių sudarymo kilo ginÄas, su atlikÄjais buvo pasiraÅ¡ytos 2016 m. gegužÄs 5 d. ir 2016 m. rugsÄjo 9 d., taÄiau jas pasiraÅ¡Ä N. S., o ne ieÅ¡kovas.
DÄl to teigti, kad darbo drausmÄs pažeidimas buvo padarytas, kai buvo pasiraÅ¡ytos sutartys, nÄra jokio pagrindo. Vadinasi, jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovo veiksmuose bÅ«ta darbo drausmÄs pažeidimo sudÄties elementų, tai tie pažeidimai buvo padaryti iki 2016 m. gegužÄs 5 d. ir 2016 m. rugsÄjo 9 d. (pavyzdžiui, paskutinis LNOBT praneÅ¡imas apie laimÄtojÄ ir sprendimÄ sudaryti sutartį, pasiraÅ¡ytas N. S., buvo suraÅ¡ytas 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d.), kai buvo teikiami pasiÅ«lymai, derinamos sutarÄių sÄ lygos ir pan.
Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo įsitikinimu, KultÅ«ros ministerija praleido DK nustatytus naikinamuosius terminus nuobaudai skirti.6.4.2. NagrinÄjamu atveju negali bÅ«ti taikomas specialusis dviejų metų terminas drausminei nuobaudai skirti. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pabrÄžta, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrosios taisyklÄs iÅ¡imtis, todÄl Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama pleÄiamai. DK 241 straipsnio 2 dalyje iÅ¡imtis nustatyta tiems pažeidimams, kurių dÄl jų latentiÅ¡kumo paprastai negalima nustatyti kitu bÅ«du â tik audito, revizijos ar inventorizacijos metu.
Atsižvelgiant į finansinio pobÅ«džio pažeidimų specifikÄ ir darbdavio interesus, nurodytoje teisÄs normoje nustatytas ilgesnis dvejų metų terminas finansinių nusižengimų atveju atitinka darbdavio interesus turÄti galimybÄ taikyti drausminÄ atsakomybÄ už ilgesniu laikotarpiu padarytus pažeidimusâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Taigi, vadovaujantis DK 241 straipsnio 2 dalimi ir remiantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, aptartas specialus dviejų metų terminas taikytinas tik tuo atveju, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:
a) pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) ir Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama pleÄiamai priskiriant bet kokius kitus patikrinimus ar tyrimus ir pan.;
b) pažeidimas yra finansinio pobÅ«džio. NagrinÄjamu atveju nebuvo nÄ vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, todÄl specialus dviejų metų terminas nuobaudai skirti negali bÅ«ti taikomas.Abu terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminas nuo drausmÄs pažeidimo padarymo dienos, tiek dvejų metų terminas nuo drausmÄs pažeidimo padarymo dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kÄja atlikus auditÄ , revizijÄ ar inventorizacijÄ ) yra pasibaigÄ, todÄl Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda yra neteisÄti bei turi bÅ«ti panaikinti.6.4.3.
Kadangi yra praleistas vienas naikinamasis terminas nuobaudai skirti, nÄra pagrindo teikti argumentus dÄl vieno mÄnesio termino nuo darbdavio sužinojimo apie drausmÄs pažeidimÄ momento praleidimo, nors akivaizdu, jog Å¡is terminas taip pat praleistas.6.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo â yra teisÄti. Å io Ä®sakymo ir juo paskirtos nuobaudos neteisÄtumÄ Ä¯rodo trys aspektai:
1) Ä®sakymo turinio neatitiktis teisÄs norminių aktų keliamiems reikalavimams (formalusis pagrindas);
2) reikalavimo pasiaiškinti nebuvimas (procedūrinis pažeidimas);
3) nebuvo teisinio pagrindo drausminei nuobaudai skirti (materialusis pagrindas);
4) praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti.6.6. Teismas nepagrįstai nenustatÄ Ä®sakymo dÄl atleidimo formaliųjų trÅ«kumų: 6.6.1. Ä®sakyme tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas â yra tik nuoroda į DK 136 straipsnio 3 dalį, taÄiau nenurodytas konkretus punktas. DÄl to neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas atleistas kaip neva padarÄs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), ar dÄl to, kad antrÄ kartÄ per 12 mÄnesių laikotarpį nuo drausminÄ nuobaudos paskyrimo pažeidžia drausmÄ, nes ieÅ¡kovui 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymu buvo paskirta pastaba (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas).6.6.2. Teismo teiginys, kad Komisijos iÅ¡vados nurodymas yra pakankamas paaiÅ¡kinimas, kaip pasireiÅ¡kÄ darbuotojo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas, yra neteisingas. Ä®sakyme nurodytos tik DK normos, kurias tariamai ieÅ¡kovas pažeidÄ, taÄiau nedetalizuojama, kaip ir kada tokie tariami ieÅ¡kovo pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. Ä®sakyme tik lakoniÅ¡kai nurodyta, kad nuobauda skiriama vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, taÄiau nekonkretizuota, koks ir kada pažeidimas tariamai buvo padarytas, kuo tas pažeidimas pasireiÅ¡kÄ ir kokius neigiamus padarinius KultÅ«ros ministerijai sukÄlÄ.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, skiriant drausminÄ nuobaudÄ , paÄiame Ä®sakyme turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kÄ pažeidÄ darbuotojas ir kaip tas pažeidimas pasireiÅ¡kÄ. Referavimas į kitÄ dokumentÄ laikytinas nepakankamu informavimu ir toks įsakymas turi bÅ«ti pripažintas neteisÄtu dÄl formaliųjų trÅ«kumų.6.6.3. Ä®sakyme dÄl atleidimo ne tik nenurodyta, kokius tiksliai darbo drausmÄs reikalavimus ieÅ¡kovas tariamai pažeidÄ (yra tik nuoroda į DK punktus, kuriuose pateikiamos galimos Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmÄs pažeidimo sudÄtys, bet ne nuorodos į teisÄs normas, kurias ieÅ¡kovas neva pažeidÄ), bet taip pat nenurodytos nei aplinkybÄs, nei datos, kada tariamai ieÅ¡kovo pažeidimai buvo padaryti bei paaiÅ¡kÄjo.
Tai â labai svarbi Ä®sakymo teisÄtumo prielaida, nes drausminÄ nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik griežtai laikantis DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji.6.6.4. Teismas netinkamai įvertino, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti. Atsakovas nesilaikÄ DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir paskyrÄ ieÅ¡kovui paÄiÄ griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ (atleidimÄ iÅ¡ pareigų), net nesuteikdama galimybÄs pateikti paaiÅ¡kinimus. PažymÄtina, kad Ä®sakymas buvo priimtas tÄ paÄiÄ dienÄ , kai tik KultÅ«ros ministerijai buvo pateikta Komisijos iÅ¡vada.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos ir ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose. TaÄiau taip ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai buvo sudaryta galimybÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ne skiriant drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų, bet visai kitame kontekste. DÄl to tai negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamos galimybÄs pasiaiÅ¡kinti suteikimas.6.7.
Teismas nepagrįstai nenustatÄ Ä®sakymo dÄl atleidimo materialiųjų trÅ«kumų:6.7.1. Komisijos iÅ¡vadoje apraÅ¡ytas drausminÄs atsakomybÄs faktinis ir juridinis pagrindimas, t.y. aplinkybÄs, kuriomis pasireiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo neva padarytas darbo drausmÄs pažeidimas, už kurį jam paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų:
1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį ieÅ¡kovas dirba VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, nors nÄra gavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo;
2) ieÅ¡kovas vykdo individualiÄ veiklÄ (yra jÄ Ä¯registravÄs ValstybinÄje mokesÄių inspekcijoje), negavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo;
3) ieÅ¡kovui dÄl sutarÄių su Riverside Music Limited buvo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba;
4) VTEK Sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendÄ klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų. Pasak ieÅ¡kovo, jeigu teismas bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinÄjÄs bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, tai bÅ«tų nustatÄs, kad dÄl nÄ vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų faktų (aplinkybių) nebuvo pagrindo apelianto drausminei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.6.7.2.
Teismas netyrÄ, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai, nÄ dÄl vieno iÅ¡ Komisijos iÅ¡vadoje nurodyto aspekto. Atsakovas neįrodÄ, kad dÄl apelianto (ieÅ¡kovo) veiksmų kilo kokių nors neigiamų padarinių. Procesiniuose dokumentuose atsakovas pateikÄ tik deklaratyvius teiginius apie LNOBT vardo menkinimÄ , reputacijos sumažÄjimÄ ir pan., taÄiau nepateikÄ visiÅ¡kai jokių objektyvių duomenų, kurie tokius teiginius pagrįstų. Vien dÄl Å¡ios aplinkybÄs akivaizdu, kad nÄra visų ieÅ¡kovo drausminei atsakomybei kilti reikalingų sÄ lygų.6.7.3.
DÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ bei individualios veiklos vykdymo pažymÄtina tai, kad 2017 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas gavo KultÅ«ros ministerijos raÅ¡tÄ Nr. S2-853 âDÄl pasiaiÅ¡kinimo pateikimoâ. RaÅ¡te nustatytu terminu pateikÄ savo pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl RaÅ¡te nurodytų aplinkybių. TaÄiau KultÅ«ros ministerija, net jeigu ir manÄ, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kÄs leidimo dirbti negavimu, tai nuobaudos per vienÄ mÄnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo dienos neskyrÄ, t. y. pažeidÄ naikinamÄ jį terminÄ nuobaudai skirti:
Komisijos iÅ¡vada ir Ä®sakymas buvo priimti tik 2017 m. birželio 12 d., nors apie pažeidimÄ KultÅ«ros ministerija, akivaizdu, sužinojo 2017 m. kovo 31 d. IeÅ¡kovas iÅ¡ tiesų VšĮ âVilniaus festivaliaiâ pradÄjo dirbti 2003 m. gegužÄs 3 d. ir pagal nuotolinio (antraeilio) darbo sutartį dirba iki Å¡iol. TaÄiau Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nebuvo įtvirtinta pareiga nacionalinio, valstybinio ir savivaldybÄs teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui, pradÄjusiam dirbti kitÄ darbÄ iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos, gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovo leidimÄ tÄsti tokį darbÄ .
Apribojimo be leidimo dirbti kitÄ darbÄ nenustatÄ ir iki tol galiojÄs Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas. Teismas netinkamai neįvertino, kad, nesant įstatyminio įpareigojimo gauti leidimÄ tÄsti darbinÄ veiklÄ , bei vadovaujantis principu, jog įstatymas atgal negalioja, be to, konstituciniu principu, ginanÄiu asmens teisÄ pasirinkti darbÄ , apeliantas neturÄjo pareigos gauti KultÅ«ros ministerijos sutikimÄ tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir vykdyti individualiÄ veiklÄ , vadovaujantis nurodytomis įstatymo pataisomis.
Teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymas nenumato termino, per kurį reikÄtų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ . Nepaisant to, teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas delsÄ kreiptis dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo. TaÄiau, nesant nustatyto reikalavimo, per kiek laiko reikia gauti tokį leidimÄ , negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog buvo delsiama. IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime į RaÅ¡tÄ aiÅ¡kiai nurodÄ, kad tuo atveju, jeigu Ministerija mano, jog jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai ieÅ¡kovas yra pasirengÄs praÅ¡ymÄ pateikti per nustatytÄ terminÄ , o negavÄs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius.
TaÄiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovas negavo. Vietoje to, jam paskirta nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų. Be to, duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas dirba VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, yra vieÅ¡i, tad KultÅ«ros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, laikydamasi protingų terminų, galÄjo motyvuotai ieÅ¡kovui praneÅ¡ti apie tai, kad jo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ sukelia viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ bei diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todÄl jis nebegali tÄsti darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ.
TaÄiau tokio praneÅ¡imo IeÅ¡kovas niekada negavo. Be to, ieÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡is darbas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoja LNOBT autoriteto.6.7.4. Teismas neįvertino, kad nÄ vienas kitas asmuo, vadovaujantis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įvardytai įstaigai ir dirbantis VšĮ âVilniaus festivaliaiâ bei organizuojantis (koordinuojantis) tam tikrus festivalius, nÄra gavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo. Be to, nÄ vienas iÅ¡ tokių asmenų nÄra gavÄs ir drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų.
Taigi ieÅ¡kovas buvo akivaizdžiai diskriminuojamas, o tai taip pat patvirtina Ä®sakymo dÄl atleidimo iÅ¡ pareigų neteisÄtumÄ .6.7.5. Komisijos iÅ¡vadoje, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame buvo sprÄstÄ dÄl Seimo narių ir konstatuota, jog Konstitucijos nuostatos draudžia Seimo nariams gauti bet kokį kitÄ atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atlyginimÄ už kÅ«rybinÄ veiklÄ , nurodyta, kad individualios veiklos vykdymas patenka į Profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ apribojimÄ .
TaÄiau, ieÅ¡kovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarime sprÄsta tik dÄl Seimo nario statuso, kuris yra specifinis, reglamentuotas Konstitucijos, todÄl analogiÅ¡kos taisyklÄs negali bÅ«ti taikomos darbuotojams. Be to, ieÅ¡kovas vykdomÄ individualiÄ veiklÄ buvo deklaravÄs, todÄl KultÅ«ros ministerijai buvo žinomos Å¡ios aplinkybÄs ir ji turÄjo imtis atitinkamų veiksmų, o bausti â laikydamasi terminų. IeÅ¡kovas, su KultÅ«ros ministerijos žinia tÄsdamas darbo santykius VšĮ Vilniaus festivaliai ir vykdydamas individualiÄ veiklÄ , nors ir neturÄdamas tam Ministerijos leidimo, nepažeidÄ darbo drausmÄs. 6.7.6.
Teismas VTEK SprendimÄ , kiek juo pripažinta, kad ieÅ¡kovo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir individualios veiklos pajamų gavimas kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konflikto grÄsmÄ, neteisingai vertino kaip pagrindžiantį darbo drausmÄs pažeidimÄ . IeÅ¡kovas nesutinka nei su Komisijos iÅ¡vada, nei su Sprendimu dÄl Å¡ių argumentų:
1) ieškovas nusišalino nuo klausimų, susijusių su sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo ir toks nusišalinimas VTEK buvo priimtas kaip tinkamas;
2) ieÅ¡kovo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ nekelia jokio interesų konflikto, yra tinkamai deklaruotas. Bendradarbiavimas tarp nacionalinių ir savivaldos kultÅ«ros įstaigų atitinka efektyvumo ir naujovių bei atvirumo permainoms principus;
3) ieÅ¡kovas tinkamai deklaravo santykius su UAB âRiverside Musicâ. Komisijos iÅ¡vadoje nepagrįstai referuojama į VTEK Sprendime esantį teiginį, kad ieÅ¡kovo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimanÄioms jo sÅ«naus vadovaujamoms bendrovÄms kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konfliktų grÄsmÄ Å¡io asmens tarnybai. Å is teiginys yra nepagrįstas, nes VTEK nenurodÄ konkreÄių aplinkybių, kurios įrodytų, kad âkeliama tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konflikto grÄsmÄâ.
Å is teiginys prieÅ¡tarauja faktinÄms aplinkybÄms. LNOBT vidutiniÅ¡kai kiekvienais metais suorganizuoja apie 180 renginių ir apie 30 specialių koncertų. Vienintelis atvejis nuo 2002 m. liepos 15 d. (t. y. nuo dienos, kai ieÅ¡kovas Äjo LNOBT teatro generalinio direktoriaus pareigas), kada kilo galimas interesų konfliktas, susijÄs su Riverside Music Limited, yra pirmiau įvardyti trys koncertai. LNOBT nÄra surengÄs jokių kitų muzikinių renginių, susijusių su ieÅ¡kovo ar jo artimų asmenų privaÄiais interesais, nÄra sudarÄs jokių kitų sutarÄių su Riverside Music Limited, iÅ¡skyrus dÄl trijų ginÄo koncertų.
UAB âRiverside Musicâ veikla Lietuvos Respublikoje â minimali, bendrovÄ net nÄra registruota PVM mokÄtoja (pagal galiojanÄius įstatymus, jei pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje virÅ¡ija 45 000 EUR registruotis PVM mokÄtoju bÅ«tina). MuzikinÄ agentÅ«ra Riverside Music Limited, veikianti pagal Kipro įstatymus, įsteigta 2010 metais, ir per septynerius veiklos metus surengÄ virÅ¡ trijų Å¡imtų koncertų daugiau nei trisdeÅ¡imtyje Å¡alių bei tik keletÄ mažo formato renginių bei tris muzikinius renginius Lietuvoje.
Å i agentÅ«ra atstovauja pasaulinio lygio atlikÄjams, jos veiklos teritorija yra pasaulinÄ ir nÄra nukreipta į Lietuvos rinkÄ . Atsižvelgiant į bendrÄ LNOBT per tiriamÄ laikotarpį suorganizuotų muzikinių renginių skaiÄių (virÅ¡ 600 įvairaus pobÅ«džio renginių) ir į tai, kad interesų konfliktas kilo tik dÄl 3 muzikinių renginių, taip pat į tai, kad UAB âRiverside Musicâ veiklos beveik nevykdo, o muzikinÄs agentÅ«ros Riverside Music Limited veikla iÅ¡ esmÄs yra ne Lietuvoje, Komisijos ir VTEK teiginys, jog ieÅ¡kovo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas âtarpininkavimu užsiimanÄioms jo sÅ«naus vadovaujamoms bendrovÄms kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konfliktų grÄsmÄ Å¡io asmens tarnybaiâ, neatitinka faktinių aplinkybių.
Be to, ieÅ¡kovas 2016 m. sausio 12 d. raÅ¡tu kreipÄsi į VTEK, papildomai atskleidÄ savo ryÅ¡ius su muzikos agentÅ«ra Riverside Music Limited, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, kaip turÄtų elgtis, kad nekiltų abejonių dÄl interesų konflikto. VTEK 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. S-181-(2.9) pateikÄ ieÅ¡kovui rekomendacijas, kurias įgyvendindamas ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino ir toliau nedalyvavo priimant sprendimus dÄl koncertų, kurių atlikÄjams atstovavo sÅ«naus vadovaujama įmonÄ. 2016 m. kovo 29 d.
įsakymu Nr. P-62 tuometis KultÅ«ros ministras Å . B., vadovaudamasis Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 11 straipsniu, priÄmÄ G. K. nusiÅ¡alinimÄ nuo pirmiau nurodytų koncertų ir pavedÄ LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojui N. S. pasiraÅ¡yti sutartis bei kitus dokumentus, susijusius su Å¡ių koncertų organizavimu. Sutartį su muzikos agentÅ«ra Riverside Music Limited pasiraÅ¡Ä KultÅ«ros ministro Å¡iems klausimams sprÄsti įgaliotas asmuo â N. S., kuris turÄjo visiÅ¡kÄ sprendimo teisÄ surengti koncertÄ arba atsisakyti jį rengti.
Ä®prastai konkretus muzikinis renginys įtraukiamas į repertuarÄ nuo sutarties su atlikÄjais ar jį atstovaujanÄia agentÅ«ra pasiraÅ¡ymo, po kurio pradedami pardavinÄti bilietai. Taigi nurodytų trijų koncertų įtraukimÄ Ä¯ LNOBT repertuarÄ lÄmÄ N. S. veiksmai, pasiraÅ¡ant atitinkamas sutartis; jis savo nuožiÅ«ra toliau keitÄ muzikinių renginių bilietų kainas (pvz. 2016 m. gegužÄs 19 d. įsakymas Nr. S1-84), priÄmÄ visus kitus sprendimus, susijusius su renginių organizavimu.
Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įvykdÄ VTEK 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te nurodytas teisines rekomendacijas. Darbo drausmÄs pažeidimo sudÄties nÄra, taÄiau Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, o tai lÄmÄ neteisÄto sprendimo priÄmimÄ .6.7.7. Teismas pritarÄ Komisijos iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas veikÄ galimoje nuolatinio interesų konflikto rizikoje ir dÄl to, jog jis dirba VšĮ âVilniaus festivaliaiâ âVilniaus festivalioâ vadovu. Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas draudžia atstovauti (i) valstybei ir savivaldybei arba (ii) valstybÄs ar savivaldybÄs institucijoms.
LNOBT generalinis direktorius, sudarydamas sutartį tarp LNOBT ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurių vienintelis steigÄjas ir dalyvis yra Vilniaus miesto savivaldybÄ, neveikia valstybÄs ar savivaldybÄs vardu. Be to, Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taikytina tik asmenims, atstovaujantiems valstybei ir savivaldybei, ar asmenims, atstovaujantiems valstybÄs institucijoms, t. y. subjektams, kuriems suteikta teisÄ priimti norminius administracinius aktus. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nepažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Taip pat ieÅ¡kovas nepažeidÄ pirmiau nurodyto įstatymo ribojimo ir dÄl to, kad jis nÄra VšĮ âVilniaus festivaliaiâ valdymo organo narys, o yra tik vienas iÅ¡ dviejų Vilniaus festivalio koordinatorių.6.7.8. Teismas ignoravo, kad Vilniaus festivalis iÅ¡ tiesų yra atskiri muzikiniai renginiai, kuriuos jungia bendra tema (idÄja) ir kurie vyksta tuo paÄiu laikotarpiu. Vilniaus festivalis vyksta kiekvienais metais birželio mÄnesį. Å iuo metu Vilniaus festivalio muzikinių renginių organizatoriai yra du â LNOBT ir Lietuvos nacionalinÄ filharmonija (pvz., kai 1997 įvyko pirmasis Vilniaus festivalis, vienintelis muzikinių renginių organizatorius buvo Lietuvos nacionalinÄ filharmonija).
Vilniaus festivalis nÄra nei VšĮ âVilniaus festivaliaiâ padalinys, nei nuosavybÄ. VšĮ âVilniaus festivaliaiâ neorganizuoja nÄ vieno Vilniaus festivalio muzikinio renginio, nors jų pavadinimai ir yra beveik identiÅ¡ki. VšĮ âVilniaus festivaliaiâ yra Vilniaus savivaldybÄs įsteigta vieÅ¡oji įstaiga, kurios tikslas â organizuoti ir koordinuoti Vilniaus miesto kultÅ«ros Å¡ventes, reikÅ¡mingiausius sostinÄs meno festivalius ir užtikrinti jų tÄstinumÄ . DÄl to VšĮ âVilniaus festivaliaiâ nuo 2005 metų remia ir skatina LNOBT ir Lietuvos nacionalinÄs filharmonijos iniciatyvÄ organizuoti Vilniaus festivalį.
Vilniaus festivalis nÄra veikla, kuri privalo bÅ«ti vykdoma tiek LNOBT, tiek Lietuvos NacionalinÄs filharmonijos, taÄiau tai â naujoviÅ¡kas reiÅ¡kinys, kuris suteikia galimybÄ muzikos gerbÄjams, jau pasibaigus tradiciniams meno įstaigų sezonams, dar vienÄ mÄnesį džiaugtis pasaulinio garso atlikÄjais. Vilniaus festivalis taip pat leidžia LNOBT ir Lietuvos nacionalinÄs filharmonijos bei Vilniaus miesto savivaldybÄs (per VšĮ âVilniaus festivaliaiâ) iÅ¡teklius naudoti ekonomiÅ¡kai, rezultatus pasiekti kuo mažesnÄmis sÄ naudomis.
Muzikinių renginių organizavimas ir įtraukimas į festivalius yra gerosios pasaulinÄs (EuropinÄs) patirties praktika, įgyvendinta Lietuvoje. VieÅ¡ojo administravimo naujovių ir atvirumo permainoms principas įpareigoja ieÅ¡koti naujų ir veiksmingų bÅ«dų, kaip sprÄsti problemas, ir nuolat mokytis iÅ¡ gerosios patirties pavyzdžių.6.7.9. Teismo padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas LNOBT komandiruoÄių metu veikÄ kitų subjektų interesais, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padÄtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukÄlÄ viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ , diskreditavo LNOBT autoritetÄ .
Komisijos iÅ¡vadoje, kuria rÄmÄsi teismas, nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovo veiklos specifika, kai kontaktai su užsienio atlikÄjais ir meno kolektyvais, susijusiais su Å¡io asmens privaÄiais interesais, vykdomi LNOBT vadovo tarnybinių komandiruoÄių užsienyje metu, o susitarimai sudaromi žodžiu, galbÅ«t â ir kitais neformaliais bÅ«dais, neleidžia užtikrinti tinkamos LNOBT generalinio direktoriaus elgesio neÅ¡aliÅ¡kumo kontrolÄs. Å is teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir yra neteisingas.
IeÅ¡kovas neturi jokių privaÄių interesų, susijusių su užsienio atlikÄjais ir meno kolektyvais. Apeliantas pabrÄžia, kad LNOBT tarnybinių komandiruoÄių metu ieÅ¡kovo atliekamas darbas buvo susijÄs tik su LNOBT veikla. Kai kuriais atvejais atliekamas darbas buvo susijÄs su bendrais kultÅ«ros ar kitais visuomeniniais interesais (pvz. pagalba vieÅ¡inant Lietuvos Å¡imtmetį, padedant plÄtoti tarpvalstybinį savivaldos ar kultÅ«ros įstaigų bendradarbiavimÄ ). TaÄiau niekada nebuvo atliekamas darbas susijÄs su privaÄiais interesais.
Visi LNOBT susitarimai buvo IeÅ¡kovo sudaromi vadovaujantis galiojanÄiais teisÄs aktais â raÅ¡tu ir vadovaujantis viešųjų pirkimų taisyklÄmis. Kontaktai su atlikÄjais ir meno kolektyvais palaikomi susiraÅ¡inÄjant, telefonu, o komandiruoÄių metu, akivaizdu, â žodžiu. DÄl visų komandiruoÄių ieÅ¡kovas suraÅ¡ydavo atlikto darbo ataskaitas, kurios buvo saugomos LNOBT ir pateikiamos KultÅ«ros ministerijai. KomandiruoÄių ataskaitų pateikimas ministerijai nenumatytas įstatymų, bet atliekamas bÅ«tent siekiant iÅ¡vengti galimų abejonių dÄl skaidrumo ar Å¡aliÅ¡kumo.
IeÅ¡kovas komandiruoÄių metu, o taip pat ir kitais atvejais, neatstovavo VšĮ âVilniaus festivaliųâ, bet tarÄsi dÄl LNOBT veiklos klausimų, taip pat ir dÄl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami kÅ«riniai Vilniaus festivalio programoje. KÅ«rinių atlikimas visais atvejais (ar įtrauktas, ar neįtrauktas į Vilniaus festivalio programÄ ) bÅ«tų organizuojamas LNOBT: visos bilietų pardavimo pajamos tektų LNOBT, o ne VšĮ âVilniaus festivaliamsâ.
DÄl tokios veiklos nÄra ir negali atsirasti jokio interesų konflikto, susijusio su darbu VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, joks leidimas âatstovautiâ VšĮ âVilniaus festivaliamsâ nÄra reikalingas (nes nÄra atstovavimo), o leidimo dirbti VšĮ âVilniaus festivaliaiâ privalomumas aptartas pirmiau. Taigi ieÅ¡kovas nesukÄlÄ jokio privaÄių ir viešųjų interesų konflikto. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavÄs kokios nors turtinÄs ar neturtinÄs naudos, to neįrodÄ atsakovas, taip pat neįrodyta, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais kaip nors diskreditavo LNOBT autoritetÄ .6.7.10.
Teismas, remdamasis Komisijos iÅ¡vados teiginiais, nurodÄ, kad ieÅ¡kovas neva neteisÄtai nesiÄmÄ veiksmų interesų konfliktui, susijusiam su ginÄo koncertais, iÅ¡vengti, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padÄtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti. TaÄiau teismas nepagrindÄ, koks yra ryÅ¡ys tarp interesų konflikto nesuvaldymo ir pasinaudojimo tarnybine padÄtimi, be to, kokių pajamų ieÅ¡kovas gavo. Å ie teiginiai yra iÅ¡ esmÄs klaidingi, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Be to, ieÅ¡kovas atliko visus objektyviai bÅ«tinus veiksmus, kad interesų konfliktas bÅ«tų suvaldytas. VTEK ankstesniu savo sprendimu iÅ¡tyrÄ visas aplinkybes, susijusias su operos solistÄs A. G. koncertu 2016 m. birželio 3 d. ir konstatavo, kad, LNOBT pasiraÅ¡ant 2016 m. gegužÄs 5 d. sutartį su UAB âRiverside musicâ dÄl operos solistÄs A. G. koncerto 2016 m. birželio 3 d. organizavimo, LNOBT generalinis direktorius G. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidÄ.
Kitų dviejų koncertų organizavimo aplinkybÄs yra identiÅ¡kos, todÄl jų vertinimas turi bÅ«ti toks pats. PabrÄžtina tai, kad ieÅ¡kovas nusiÅ¡alinimÄ nuo trijų ginÄo koncertų organizavimo pateikÄ kai paaiÅ¡kÄjo, jog iÅ¡imtines Å¡ių koncertų organizavimo ir atstovavimo teises yra įgijusi muzikos agentÅ«ra Riverside Music Limited, ir 2016 metų muzikinių renginių suorganizuoti kitaip, kaip tik per Å¡iÄ muzikos agentÅ«rÄ , neįmanoma. IeÅ¡kovas atliko visus įstatymų reikalaujamus ir VTEK rekomenduotus veiksmus, ir nedalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus nei dÄl ginÄo koncertų organizavimo.
NusiÅ¡alinti anksÄiau nebuvo poreikio. Teismas visiÅ¡kai neįvertino Å¡ių aplinkybių.6.7.11. Teismas neatsižvelgÄ ir neįvertino aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovas du kartus nubaustas už tÄ patį neva padarytÄ pažeidimÄ . KultÅ«ros ministerijai priimant 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ buvo puikiai žinoma, kad ieÅ¡kovas atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dÄl Koncertų suvaldyti. Nepaisant to, Ministerija nubaudÄ IeÅ¡kovÄ paskirdama pirmÄ jÄ nuobaudÄ . Už tuos paÄius veiksmus ieÅ¡kovas buvo nubaustas antrÄ kartÄ , priimant 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymÄ . Bausti du kartus už tÄ patį pažeidimÄ yra draudžiama. Vien dÄl Å¡io aspekto Ä®sakymas yra neteisÄtas.6.7.12. Teismas pripažino, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privaÄių interesų deklaracijoje negali bÅ«ti pagrindas drausminei nuobaudai skirti. TaÄiau kartu nurodÄ, kad dÄl to 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas nepripažintinas neteisÄtu. Tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, kad: (i) įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų Å¡altinius (arba teisiÅ¡kai - pagal kokius sandorius gaunamos pajamos ir kas yra sandorių Å¡alys); (ii) individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka; (iii) UAB âRiverside musicâ neturi sudariusi jokių sutarÄių su LNOBT; (iv) nÄra kilÄs nei galimas, nei koks nors kitas interesų konfliktas, turi bÅ«ti konstatuota, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdÄ pareigÄ deklaruoti privaÄius interesus, todÄl ir darbo drausmÄs pažeidimo nÄra.
Teismas tinkamai neįvertino Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų bei faktinių bylos aplinkybių. Tai patvirtina, kad drausminÄ nuobauda ieÅ¡kovui skirta nepagrįstai.6.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepraleisti terminai drausminei nuobaudai skirti:6.8.1. Teismas nepagrindÄ, kodÄl visus ieÅ¡kovo padarytus pažeidimus laiko tÄstiniais, iÅ¡skyrus visai kitame kontekste raÅ¡omÄ teiginį, kad ieÅ¡kovas neva veikÄ nuolatinio interesų konflikto sÄ lygomis.6.8.2. Teismas taip pat padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vieno mÄnesio terminas nuobaudai skirti prasidÄjo tik 2017 m. gegužÄs 24 d., kai VTEK priÄmÄ sprendimÄ , kurio pagrindu Komisija suraÅ¡Ä iÅ¡vadÄ , nes, teismo nuomone, tik VTEK priÄmus sprendimÄ tapo aiÅ¡ku, kad pažeidimai yra padaryti.
Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ne tik tai, kad vieno mÄnesio terminas nuobaudai skirti pradedamas skaiÄiuoti nuo to momento, kada darbdaviui tampa visiÅ¡kai aiÅ¡kus pažeidimas ir jį padarÄs asmuo. Kasacinio teismo pabrÄžiama ir tai, kad darbdavys, įgyvendindamas savo teisÄ aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmÄs pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas, turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminÄs nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ , vertintinas kaip neteisÄtas veikimas.
Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginÄui dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯rodyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nei teismas, nei atsakovas nepagrindÄ, kad atsakovas neturÄjo visiÅ¡kai jokių kitų objektyvių galimybių sužinoti apie darbo drausmÄs pažeidimo faktÄ ir darbo drausmÄs pažeidimÄ padariusį konkretų darbuotojÄ , kol negavo VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimo.
Akivaizdu, kad atsakovui apie kiekvienÄ (tariamÄ ) ieÅ¡kovo pažeidimÄ buvo žinoma nuo pat pradžių, vos tik tie pažeidimai buvo padaryti. Tam VTEK sprendimas visiÅ¡kai nereikalingas.6.8.3. Vidaus audito skyriaus vedÄja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. A9-96 praneÅ¡Ä KultÅ«ros ministerijai apie pažeidimus. DÄl pažeidimų, nurodytų Å¡iame praneÅ¡ime, nuobauda turÄjo bÅ«ti paskirta nedelsiant, bet ne vÄliau kaip per vienÄ mÄnesį, kaip imperatyviai nustatyta DK 241 straipsnio 1 dalyje.
Taigi nuobauda turÄjo bÅ«ti paskirta vÄliausiai 2017 m. balandžio 21 d., o ne 2017 m. birželio 12 d. 6.8.4. Bendroji taisyklÄ yra ta, kad drausminÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama praÄjus Å¡eÅ¡iems mÄnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 straipsnio 2 dalis). Å is terminas nuobaudai dÄl leidimo dirbti negavimo yra praleistas.6.8.5. NagrinÄjamu atveju drausminei nuobaudai skirti negali bÅ«ti taikomas DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialusis dvejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas.
Vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, specialus dviejų metų terminas taikytinas tik tuo atveju, kai:
1) pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), ir Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama pleÄiamai, priskiriant bet kokius kitus patikrinimus ar tyrimus ir pan.;
2) pažeidimas yra finansinio pobÅ«džio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-194/2014). NagrinÄjamu atveju nÄra nÄ vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. 6.8.6. Kadangi visi terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek vieno mÄnesio nuo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo, tiek Å¡eÅ¡ių mÄnesių nuo drausmÄs pažeidimo padarymo dienos, tiek dvejų metų terminas nuo drausmÄs pažeidimo padarymo dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kÄja atlikus auditÄ , revizijÄ ar inventorizacijÄ ) buvo pasibaigÄ, 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â yra neteisÄti.6.9. Teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad ieÅ¡kovas patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija ir geras vardas. DÄl atleidimo iÅ¡ darbo už neva Å¡iurkÅ¡Äius pažeidimus ir iki tol vykusį spaudimÄ trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darÄ tiek KultÅ«ros ministerija, tiek ir aukÅ¡Äiausi valstybÄs pareigÅ«nai, ieÅ¡kovas patyrÄ iÅ¡ tiesų didžiulį stresÄ , patyÄias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ .
Akivaizdu, kad dÄl Å¡ių aplinkybių visuomenÄ galÄjo susidaryti negatyvų požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ , suabejoti jo reputacija, profesiniais gebÄjimais. Tiek pažeidimo tyrimo dokumentacijoje (Komisijos iÅ¡vadoje), tiek ir žiniasklaidoje, komentuojant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, buvo minimas ne tik ieÅ¡kovas, bet ir jo artimieji Å¡eimos nariai, tai padarÄ Å¾alos ir jiems.6.10. Teismas pažeidÄ CPK 177, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinÄjimo, įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvavo savo sprendimo, ir Å¡ie proceso teisÄs normų pažeidimai lÄmÄ neteisÄto sprendimo priÄmimÄ .7.
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos ministerija, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos Respublikai, praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:7.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme ir 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakyme nedetalizuota, kaip ir kada pasireiÅ¡kÄ apelianto padaryti pažeidimai. 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme iÅ¡vardyta, kokių įstatymų reikalavimus apeliantas pažeidÄ, ir kartu įpareigotas teisÄs aktų nustatyta tvarka ir priemonÄmis vengti interesų konflikto bei elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lÄšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinÄs įstaigos vidaus kontrolÄs sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , bÅ«ti atsakingu už efektyvios vidaus kontrolÄs, įskaitant finansų kontrolÄ, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ .7.2.
PrieÅ¡ skirdamas drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ , atsakovas 2017 m. vasario 28 d. reikalavimu Nr. S2-542 âDÄl pasiaiÅ¡kinimo pateikimoâ kreipÄsi į apeliantÄ , praÅ¡ydamas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų. Ä® šį reikalavimÄ apeliantas atsakÄ 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tu (pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ ). Veikos, dÄl kurių atsakovas kreipÄsi į apeliantÄ , praÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinti, apima visus su viešųjų pirkimų organizavimu susijusius klausimus: reikalavimus laikytis Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo, nesukelti viešųjų ir privaÄių interesų pažeidimo atsiradimo rizikos, užtikrinti racionalų valstybÄs biudžeto asignavimų, kitų valstybÄs pinigų fondų lÄšų ir turto naudojimÄ .
Teismas, iÅ¡samiai įvertinÄs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vados, tiek KultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Ä®V-452 sudarytos Komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui iÅ¡nagrinÄti motyvuotos iÅ¡vados turinį, teisÄtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas aiÅ¡kiai ir tinkamai papraÅ¡Ä apelianto pasiaiÅ¡kinti.7.3. Tiek 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, tiek 2017 m. kovo 9 d. Komisijos iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu, todÄl teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vada.
DÄl to 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu apeliantui paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba â atitinka formaliuosius reikalavimus.7.4. Apeliantas nepagrįstai kelia ir 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo formaliųjų trÅ«kumų klausimÄ . 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo preambulÄje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarytos Komisijos galimam apelianto darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti motyvuotÄ 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ , kuriÄ formuluojant vadovautasi kompetentingų institucijų raÅ¡tais ir sprendimais, t. y.
VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimu Nr. KS-52 âDÄl G. K.â, ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. raÅ¡tu Nr. (27.1-40-4 E)R-1903 âDÄl informacijos apie G. K. pateikimoâ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr. (14.58E)I-1733 âDÄl G. K. veiklosâ. Teismas motyvuotai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas neturi formaliųjų trÅ«kumų, apeliantui drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo â 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymu paskirta teisÄtai, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos iÅ¡vadÄ .7.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ jam nebuvo žinoma, kokiu pagrindu paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas pažeidÄ Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, todÄl jau vien už šį darbo drausmÄs pažeidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (kaip už pakartotinį darbo drausmÄs pažeidimÄ , teismui aukÅ¡Äiau jau pripažinus 2017 m. kovo 9 d.
įsakymu jam skirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ â teisÄta ir pagrįsta) buvo pagrindas apeliantui skirti drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo.7.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ , prieÅ¡ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu skiriant jam drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo, atsakovas nesuteikÄ galimybÄs pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovo 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 apelianto buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos ir ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose, negu Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigose, ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, UAB âRiverside Musicâ ir individualios veiklos vykdymÄ ), neturint leidimo ir esant netikslumų privaÄių interesų deklaracijoje.
Apeliantas 2017 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu Nr. S2-160 pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . Teismas teisingai pažymÄjo, kad, nepaisant to, jog apelianto nebuvo konkreÄiai papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklÄ , kiek tai susijÄ su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, taÄiau apeliantas pateiktame pasiaiÅ¡kinime iÅ¡dÄstÄ savo argumentus taip pat ir Å¡iuo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nÄra pagrindo teigti, esÄ atsakovas netinkamai įgyvendino DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ suteikti galimybÄ apeliantui pasiaiÅ¡kinti dÄl jo padaryto darbo drausmÄs pažeidimo.7.7.
DÄl 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos â pastabos â materialiųjų pagrindų:7.7.1. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje, su kuria apeliantas buvo supažindintas ir kuri minima Komisijos iÅ¡vadoje, įvertinus perkanÄiosios organizacijos â LNOBT, kurio vadovas buvo apeliantas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų) atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisÄs aktų reikalavimams, konstatuota, jog nurodyti pirkimai ir sutartys, sudarytos su bendrove Riverside Music Limited, kurios vienas iÅ¡ vadovų yra apelianto sÅ«nus, pažeidÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes apeliantas tik formaliai ir pavÄluotai nusiÅ¡alino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priÄmimo.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad LNOBT veiksmai ir sprendimai, susijÄ su pirkimų procedÅ«rų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrÅ«s. Vien perkanÄiosios organizacijos vadovo kylanÄio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimÄ . Bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos iÅ¡skirtinÄs sÄ lygos pateikti pasiÅ«lymÄ , LNOBT nesiÄmÄ jokių veiksmų nustatyti, ar buvo kitų tiekÄjų, galÄjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstÄ jokių kitų alternatyvų.
Taigi apelianto ryÅ¡iai su bendrove Riverside Music Limited, egzistavÄ A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo, sutarÄių sudarymo ir vykdymo metu, suponavo interesų konfliktÄ , tai patvirtina tyÄinius ir sistemingus apelianto veiksmus. 7.7.2. Apelianto argumentai, esÄ byloje nÄra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jau 2015 m. jis žinojo apie tai, jog planuojamus koncertus reikÄs vykdyti bendraujant su atlikÄjų orkestro atstovu, juolab kad tuo atstovu bus Riverside Music Limited, yra nepagrįsti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. birželio 23 d. apeliantas iÅ¡siuntÄ atsakovui jo paties pasiraÅ¡ytÄ LNOBT 2015â2016 metų teatro sezoninÄs kÅ«rybinÄs veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m. Žinojimui apie planuojamų koncertų ir atlikÄjų atstovus konstatuoti bÅ«tina nustatyti subjektyvų elementÄ (sÄ Å¾iningumÄ ). Apeliantas ypaÄ pabrÄžia, kad muzikinÄ agentÅ«ra Riverside Music Limited atstovauja pasaulinio lygio atlikÄjus, jų grupes ir kolektyvus.
Taigi apeliantui, kaip aukÅ¡Äiausio meninio lygio renginių organizavimo profesionalui, galÄjo ir turÄjo bÅ«ti žinomi planuojamų koncertų atlikÄjų atstovai. Juolab kad bet kokie ikisutartiniai santykiai (renginių organizavimas) vykdomi ne tik tiesiogiai, bet ir per įgaliotus atlikÄjų atstovus.7.7.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nusiÅ¡alinimas buvo tik formalus ir pavÄluotas. Apeliantas ieÅ¡kinyje ir 2017 m. kovo 6 d. pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. repertuarÄ , buvo svarstyti A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekÄjas â bendrovÄ Riverside Music Limited. TaÄiau nusiÅ¡alinimÄ nuo Å¡ių koncertų organizavimo jis pateikÄ tik 2016 m. kovo 17 d. Taigi apeliantas tinkamai ir visapusiÅ¡kai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijų jau negalÄjo dÄl iki tol jo paties atliktų veiksmų.7.7.4. Pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamÄ jÄ balso teisÄ turinÄios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo apie apelianto ketinimus 2016 m.
Apeliantui pavaldÅ«s asmenys tiek Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posÄdžio metu, tiek 2016 m. birželį tvirtinant metinÄ kÅ«rybinÄs veiklos programÄ , pritarÄ apelianto nuomonei. Pripažintina, kad Meno tarybos nariai veikÄ apelianto įtakoje ir apelianto interesais. Tai patvirtina Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posÄdžio protokolas Nr. S5-1, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad apeliantas aktyviai dalyvavo Å¡iame posÄdyje, aiÅ¡kiai iÅ¡sakÄ savo pozicijÄ , su kuo turÄtų bÅ«ti sudarytos sutartys dÄl A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo, kas tokias sutartis turÄtų pasiraÅ¡yti.7.7.5. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų pažeidimai yra esminiai Å¡io įstatymo pažeidimai. Apeliantui drausminÄ nuobauda â pastaba â skirta dÄl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas dÄl viešųjų pirkimų principų pažeidimo yra nurodÄs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui bÅ«tent dÄl to, jog Å¡ie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susijÄ su vieÅ¡ojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobÅ«džio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiÅ¡kiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinÄs aplinkybÄs, tokios kaip perkanÄiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltÄs laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiÅ¡kia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkanÄiosios organizacijos veiksmų neteisÄtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigÄ pripažinti tokius perkanÄiosios organizacijos veiksmus neteisÄtais ir sprÄsti dÄl padarinių (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2009 m. lapkriÄio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-508/2009).7.7.6.
Teismas teisingai nustatÄ, kad apeliantas, vykdydamas A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ vienintelio tiekÄjo bendrovÄs Riverside Music Limited, nuolat veikÄ privaÄių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo atlikti paties apelianto arba jo įtakoje. DÄl to, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimÄtojÄ , nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Apeliantas tyÄiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lÄšų naudojimo, neÅ¡aliÅ¡ko ir sÄ Å¾iningo pareigų vykdymo, nevengÄ interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolÄs, taip pažeisdamas PareigybÄs apraÅ¡ymo 6.2 papunktį, 6.16 papunktį, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, už kÄ atsakovÄ teisÄtai ir pagrįstai paskyrÄ apeliantui drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ .7.7.7.
Apelianto argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vada Komisija neturÄjo pagrindo remtis, nes ji savo esme negali sukelti neigiamų padarinių, yra nepagrįsti. Vien tai, kad tokia iÅ¡vada nÄra administracinÄs bylos nagrinÄjimo dalykas, nedraudžia ja remtis ar jÄ vertinti tiriant darbo drausmÄs pažeidimÄ . Juolab kad, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymu suteiktas specifines funkcijas, iÅ¡vada laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1 d.), nes atitinka oficialiam raÅ¡ytiniam įrodymui keliamus reikalavimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-235/2006).
Atsakovas sutinka, kad ne iÅ¡vada gali sukelti pasekmes apeliantui, bet jos pagrindu priimtas darbdavio sprendimas.7.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda â pastaba â jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus:7.8.1. Teismas pripažino, kad apelianto padaryti pažeidimai buvo tÄstinio pobÅ«džio, nes Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje buvo vertinta ir pasisakyta dÄl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarÄių su bendrove Riverside Music Limited: 2016 m. gegužÄs 5 d. sutarties Nr. J1-7, 2016 m. gegužÄs 5 d. sutarties Nr. J1-8, 2016 m. rugsÄjo 9 d. sutarties Nr. J1-10;
Å¡ių sutarÄių pagrindu susiklostÄ sutartiniai santykiai tÄsÄsi iki visiÅ¡ko sutarÄių įvykdymo: paskutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., pagal sutartį Nr. J1-10 â 2016 m. gruodžio 16 d. DÄl to DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigÄs.7.8.2. DÄl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mÄnesio termino Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas, reiÅ¡kia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dÄl darbo drausmÄs pažeidimo fakto ir pažeidÄjo asmens.
Jeigu turima informacija neleidžia konkreÄiai sprÄsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, taÄiau dÄl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . NagrinÄjamu atveju Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada yra dokumentas, kuriuo nustatytas apelianto padaryto darbo drausmÄs pažeidimo faktas. Atsakovui nebuvo žinoma apie įvykusį drausmÄs pažeidimÄ ir jo sudÄtį, kvalifikuojanÄius požymius, visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Komisijai 2017 m. kovo 9 d. priÄmus iÅ¡vadÄ , atsakovui tapo aiÅ¡kus apelianto darbo drausmÄs pažeidimo faktas, todÄl į jÄ atsižvelgus 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymu drausminÄ nuobauda â pastaba â apeliantui paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mÄnesio termino.7.9. Apeliantui drausminÄ nuobauda paskirta laikantis drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, atitinka darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ , drausminÄs atsakomybÄs tikslus ir yra adekvati apelianto padarytam darbo drausmÄs pažeidimui. DÄl to teismas pagrįstai atmetÄ apelianto reikalavimÄ panaikinti 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymÄ ir juo paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ .7.10. DÄl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â materialiųjų skyrimo pagrindų:7.10.1. Apeliantui drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â skirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos iÅ¡vadÄ . Apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. Äjo LNOBT, kurio savininkas yra valstybÄ, o savininko teises ir pareigas įgyvendina atsakovas, generalinio direktoriaus pareigas.
Apeliantas patvirtino, kad nuo 2003 m. gegužÄs 3 d. iki 2017 m. birželio 23 d. taip pat dirbo ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ. ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos duomenimis, Apeliantas 2015 m., 2016 m. gavo su darbo santykiais susijusių pajamų iÅ¡ LNOBT ir iÅ¡ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, be to, nuo 2010 m. apeliantas vykdo individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gavo pajamas iÅ¡ UAB âRiverside Musicâ, bendrovÄs Riverside Music Limited. Apeliantas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, komandiruoÄių metu veikÄ interesų konflikto situacijoje.
Be to, apeliantas, eidamas LNOBT direktoriaus pareigas, neturÄjo leidimo dirbti VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, taÄiau Å¡io Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtinto draudimo nepaisÄ. Apeliantas nedeklaravo privaÄių interesų su UAB âRiverside Musicâ ir privaÄių interesų deklaracijoje pateikÄ netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited.7.10.2. Apeliantas pripažino, kad jis, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, sudarÄ 2014 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. vasario 6 d. sutartis su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurioje tuo metu dirbo.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pernelyg siaurai aiÅ¡kina Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtina, jog asmuo, dirbantis valstybinÄje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybÄs, savivaldybÄs institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iÅ¡ kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų. Pagal Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, apeliantas, kaip buvÄs LNOBT vadovas, laikytas asmeniu, dirbusiu valstybinÄje tarnyboje.
Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtinta jokių iÅ¡imÄių asmenims, dirbantiems valstybinÄje tarnyboje, kuriems Å¡is straipsnis neturÄtų bÅ«ti taikomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-444-185-11). Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį biudžetinÄ Ä¯staiga â ribotos civilinÄs atsakomybÄs vieÅ¡asis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybÄs ar savivaldybÄs funkcijas ir iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžetų asignavimų, taip pat iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybÄs pinigų fondų lÄšų.
Pagal aptartas teisÄs aktų nuostatas apeliantui turÄjo bÅ«ti taikomos Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kadangi apeliantas pripažino, kad, bÅ«damas LNOBT vadovu, sudarÄ sutartis su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, kurioje jis tuo pat metu dirbo ir iÅ¡ kurios gavo pajamų, byloje nÄra duomenų apie tai, kad tokioms sutartims sudaryti apeliantas bÅ«tų gavÄs KultÅ«ros ministro leidimÄ , taip pat nÄra duomenų, kad jis iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos bÅ«tų pats praneÅ¡Äs apie tokias sudarytas sutartis ir siekÄs, nors ir pavÄluotai, iÅ¡taisyti savo padarytas klaidas.
DÄl to teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pažeidÄ Pareiginių nuostatų 6.2 papunktį, DK 35, 228 straipsnių nuostatas.7.10.3. Apelianto teiginiai, kad jis tarnybinių komandiruoÄių metu neatstovavo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir tuo metu neveikÄ nuolatinÄje viešųjų bei privaÄių interesų konflikto situacijoje, paneigti byloje esanÄia medžiaga. KomandiruoÄių metu buvo tariamasi dÄl renginių, kurie galÄjo bÅ«ti įtraukti arba į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, arba į Vilniaus festivalio programas.
Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas tarnybinÄse komandiruotÄse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, organizuodamas âVilniaus festivalisâ renginius, bendraudamas su įvairiais meno atlikÄjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu. Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendime nurodyta, kad G. K., veikdamas kaip LNOBT generalinis direktorius, 2016 m. liepos 11â13 d. tarnybinÄs komandiruotÄs Makedonijoje metu, veikdamas kaip VšĮ âVilniaus festivaliaiâ darbuotojas, organizavo solistÄs E. G. 2017 m. birželio 5 d. pasirodymÄ âVilniaus festivalioâ programoje, kuris vyko LNOBT.
PažymÄtina, kad Å¡is solistÄs pasirodymas nebuvo įtrauktas į LNOBT meninÄ programÄ , kuri derinama su KultÅ«ros ministru. Taigi apeliantas, dirbdamas tiek LNOBT, tiek organizuodamas Vilniaus festivalį, veikÄ abiejų darbovieÄių naudai ir atitinkamai iÅ¡ abiejų darbovieÄių gavo atlygį. Nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, be kita ko, patvirtina, kad apeliantas veikÄ nuolatinÄje interesų konflikto situacijoje organizuodamas ir kitus renginius, įvardytus Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje.
Pats apeliantas pripažino, kad tarnybinių komandiruoÄių metu jis tarÄsi dÄl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai âVilniaus festivalisâ programoje.7.10.4. Nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinÄiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ , taÄiau 2016 m. rugsÄjo 20 d. priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, įsigaliojÄs 2017 m. sausio 1 d., nustatÄ, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybÄs teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto; sprendimÄ dÄl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.
Akivaizdu, kad pagal aptartÄ Ä¯statyminÄ formuluotÄ negalima sutikti su apelianto pozicija, esÄ leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikÄjo. PrieÅ¡ingai, įstatyme įtvirtintos formuluotÄs âdarbasâ, âatlygisâ apima ir darbÄ (tÄstinio pobÅ«džio veiklÄ ), vykdant individualiÄ veiklÄ , bei atlygį, kaip iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybÄ asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotÄmis, t. y. nenorintiems kreiptis dÄl leidimo gavimo, vietoje darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruoti individualiÄ veiklÄ ir tÄ patį darbÄ dirbti tik ne darbo teisinių santykių pagrindu, o vykdant individualiÄ veiklÄ .
Taigi apeliantui nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado pareiga turÄti leidimÄ tiek darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ dirbti, tiek tÄstinio pobÅ«džio individualiai veiklai vykdyti. KultÅ«ros ministro leidimo dirbti kitÄ darbÄ apeliantas neturÄjo iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2017 m. birželio 12 d. Tik 2017 m. balandžio 24 d., t. y. po to, kai atsakovas pats 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apeliantÄ apie pradÄtÄ jo galimo darbo drausmÄs pažeidimo tyrimÄ , jam dirbant ne tik LNOBT ir nesikreipus dÄl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ , kreipÄsi į KultÅ«ros ministrÄ , praÅ¡ydamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ (dÄl individualios veiklos vykdymo apeliantas iÅ¡ viso nesikreipÄ).
Atsakovas 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tu Nr. S2-1353 papraÅ¡Ä pateikti papildomÄ informacijÄ leidimui iÅ¡duoti, taÄiau apeliantas į šį praÅ¡ymÄ nereagavo ir informacijos nepateikÄ. DÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ bÅ«tini aktyvÅ«s paties apelianto veiksmai, todÄl nepagrįstas apelianto argumentas, esÄ atsakovas turÄjo rinkti vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovų darbÄ .7.10.5. Apelianto įsitikinimu, jo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir Vilniaus festivalyje nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro autoriteto, taÄiau Å¡ių aplinkybių vertinimas priklauso ne apelianto, bet ministerijos diskrecijai.7.11. 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymu drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytų terminų:7.11.1. YpaÄ pabrÄžtinas kilusio apeliantų interesų konflikto ir kitų pažeidimų tÄstinumas. VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimu pripažino, kad apeliantas nuolat, sistemingai pažeidinÄjo Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymÄ ; apelianto veiksmai kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konflikto grÄsmÄ Å¡io asmens tarnybai; jis naudojosi LNOBT generalinio direktoriaus pareigomis, statusu bei tarnybine padÄtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti.
Tokie apelianto veiksmai buvo atliekami sistemingai, tÄstinį laikotarpį, planuotai. Apelianto veikimas nuolatinÄje interesų konflikto situacijoje â darbinÄ veikla tiek LNOBT, tiek Vilniaus festivalyje, kaip ir apskritai muzikinių renginių organizavimas, buvo tÄstinio (trunkamojo) pobÅ«džio ir tÄsÄsi iki pat drausminÄs nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) paskyrimo 2017 m. birželio 12 d. 7.11.2. Apeliantas iki pat atleidimo iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų nebuvo gavÄs leidimo dirbti kitÄ darbÄ , nors atsakovas skyrÄ laiko Å¡iai apelianto teisei įgyvendinti.
Leidimo dirbti kitÄ darbÄ nebuvimas yra tÄstinis (trunkamojo) pobÅ«džio pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodÄ, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinÄs pareigos, tÄstinis pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio ir baigiasi, kai subjektas pareigÄ Ä¯vykdo arba pažeidimÄ nutraukia kompetentinga institucija ar pareigÅ«nas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena.
Iki pat 2017 m. birželio 12 d. apeliantas nebuvo gavÄs kultÅ«ros ministro leidimo dirbti kitÄ darbÄ , nors kitus darbus ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose dirbo ir už tai gavo pajamas, taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto pozicija, kad atsakovas praleido DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ drausminei nuobaudai skirti.7.11.3. DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mÄnesio termino teismas skaiÄiuojamas nuo darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo.
Jeigu turima informacija neleidžia konkreÄiai sprÄsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, taÄiau dÄl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . Teismas nustatÄ, kad VTEK sprendimÄ , kuriuo pripažino, jog LNOBT generalinis direktorius pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatas, priÄmÄ 2017 m. gegužÄs 24 d. Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada buvo parengta vadovaujantis tiek Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimu, tiek duomenimis, gautais iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos.
Taigi atsakovui 2017 m. birželio 12 d. tapo aiÅ¡kus darbo drausmÄs pažeidimo faktas ir pažeidÄjo asmuo. Atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo â apeliantui skirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mÄnesio termino.7.12. Apelianto argumentai dÄl kitų asmenų galbÅ«t Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nesilaikymo nesusijÄ su nagrinÄjamos bylos dalyku. Å ioje darbo byloje nagrinÄjamas individualaus pobÅ«džio darbo ginÄas konkreÄių faktinių bylos aplinkybių kontekste.
Kartu atsakovas paaiÅ¡kina, kad yra gavÄs kitų įstaigų vadovų praÅ¡ymus dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo. Kai kuriems iÅ¡ jų pradÄti tarnybinių nusižengimų tyrimai, taÄiau, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie kitus profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovus pateikimas neturÄtų įtakos Å¡iai bylai, duomenys apie kitus vadovus neteikiami.7.13. Atsakovas įrodÄ apelianto padarytus darbo drausmÄs pažeidimus, skirdamas drausminÄ nuobaudÄ , laikÄsi drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitiko darbo drausmÄs pažeidimų sunkumÄ , drausminÄs atsakomybÄs tikslus ir yra adekvati apelianto padarytiems darbo drausmÄs pažeidimams.
Teismas pagrįstai atmetÄ apelianto reikalavimÄ panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ ir juo skirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat iÅ¡vestinį reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. PažymÄtina, kad apeliantas buvo atleistas 2017 m. birželio 12 d., t. y. likus mÄnesiui iki terminuotos darbo sutarties, kuri turÄjo baigtis 2017 m. liepos 18 d., pabaigos.
Esant pasibaigusiai terminuotai darbo sutarÄiai, apelianto grÄ Å¾inimas į eitas pareigas vieno mÄnesio laikotarpiui neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 8. Apeliacinio proceso paskirtis â laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms teisingai taikÄ materialiosios teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.9. NagrinÄjamoje byloje paduotu apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmesti jo reikalavimai panaikinti dvi jam paskirtas drausmines nuobaudas: 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymu paskirtÄ pastabÄ bei 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtÄ atleidimÄ iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidÄ darbo teisÄs normas, nustatanÄias tiek formaliuosius drausminių nuobaudų skyrimo reikalavimus, tiek materialiÄ sias drausminių nuobaudų taikymo sÄ lygas, be to, drausminių nuobaudų skyrimo terminus, taip pat įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄias proceso teisÄs normas, ir tai lÄmÄ neteisÄto sprendimo priÄmimÄ .
10. Pagal 2016 m. rugsÄjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinÄti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dÄl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. DÄl to nagrinÄjamu atveju kilusiam darbo ginÄui iÅ¡sprÄsti taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios darbo teisÄs normos.11.
Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) nuo 2002 m. liepos 15 d. Äjo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), t. y. biudžetinÄs įstaigos, kurios savininkÄ â valstybÄ, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, generalinio direktoriaus pareigas. Pagal 2012 m. liepos 16 d. terminuotÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas priimtas į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d.
įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigųâ ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.12.
Pagal ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmÄs, laiku ir tiksliai vykdyti teisÄtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinÄs drausmÄs, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .13.
Pagal DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmÄs pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dÄl darbuotojo kaltÄs. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmÄs pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos tokios drausminÄs nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminÄ nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltÄ, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau (DK 238 straipsnis).14. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmÄs pažeidimas, sukeliantis drausminÄ atsakomybÄ, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisÄti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisÄtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltÄ; aplinkybÄ, kad darbo drausmÄs pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijÄs su darbo veikla.
Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, drausminÄs atsakomybÄs taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginÄijant jam paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.).15. PrieÅ¡ skirdamas drausminÄ nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dÄl darbo drausmÄs pažeidimo.
Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasÄių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminÄ nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).16. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminÄ nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kÄjus darbo drausmÄs pažeidimui, bet ne vÄliau kaip per vienÄ mÄnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kÄjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dÄl ligos, buvo komandiruotÄje arba atostogavo, o iÅ¡kÄlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , â ne vÄliau kaip per du mÄnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti drausminÄs nuobaudos praÄjus Å¡eÅ¡iems mÄnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmÄs pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminÄ nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vÄliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.17. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrÄžiama, kad abu DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmÄs pažeidimai gali bÅ«ti vertinami skiriant drausmines nuobaudas.
Å ie terminai â tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (Å¡eÅ¡i mÄnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus iÅ¡nyksta su jais saistomos teisÄs ir pareigos; jie negali bÅ«ti sustabdomi, pratÄsiami ar atnaujinami, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-59/2006; kt.).
DÄl 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos â pastabos 18. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad atsakovo 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu jam paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba â yra neteisÄta dÄl trijų aspektų:
1) Ä®sakymo ir reikalavimo pasiaiÅ¡kinti turinys neatitinka teisÄs aktų keliamų reikalavimų (formalusis pagrindas);
2) nebuvo teisinio pagrindo skirti drausminei nuobaudai (materialusis pagrindas);
3) pažeisti drausminÄs nuobaudos skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji. DÄl Ä®sakymo skirti drausminÄ nuobaudÄ turinio trÅ«kumų 19. Apeliantas teisingai pažymi, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ darbo teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Ä¯sakyme skirti drausminÄ nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai, konkreÄiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdÄ ar vykdÄ netinkamai, ir kokius darbo drausmÄs reikalavimus jis pažeidÄ, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiÅ¡kÄjo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-511/2010; kt.).20.
Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme iÅ¡vardytos įstatymų nuostatos, dÄl kurių pažeidimo apeliantui, kaip LNOBT vadovui, nusprÄsta taikyti drausminÄ atsakomybÄ, taÄiau nekonkretizuota, kokiais konkreÄiais vadovo veiksmais ar neveikimu pažeistos įvardytos įstatymų nuostatos, kada tokie veiksmai atlikti. Kartu pažymÄtina, kad aptarti Ä®sakymo skirti drausminÄ nuobaudÄ trÅ«kumai savaime nÄra pagrindas paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ pripažinti neteisÄta. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakyme, be kita ko, nurodyta, jog Ä®sakymas priimtas atsižvelgus į Komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ . Pritartina teismo pozicijai, kad tiek 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu. PažymÄtina tai, jog apeliantas, gavÄs 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymÄ , kreipÄsi į atsakovÄ , kad jam bÅ«tų pateikta Ä®sakyme nurodyta iÅ¡vada. Tai patvirtina, jog apeliantas, susipažinÄs su 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymu, suprato, kad drausminÄ nuobauda jam paskirta dÄl pažeidimų, konkretizuotų Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ, kad Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dÄl ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmÄs pažeidimo tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vada, su abiem Å¡iomis iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas patvirtino susipažinÄs.21. IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymo turinio trÅ«kumai iÅ¡ esmÄs nesukliudÄ apeliantui suprasti, už kokius pažeidimus jam nusprÄsta skirti drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ , todÄl apeliacinio skundo argumentai, jog dÄl 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymo turinio trÅ«kumų Å¡is Ä®sakymas bei juo paskirta drausminÄ nuobauda turi bÅ«ti pripažinti neteisÄtais, atmestini kaip nepagrįsti. DÄl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dÄl padaryto darbo drausmÄs pažeidimo trÅ«kumų  22. Kvestionuodamas 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos teisÄtumÄ , apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas pažeidÄ DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu papraÅ¡Ä pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ tik dÄl Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytų LNOBT vykdytų trijų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su Riverside Music Limited, taip atimdamas galimybÄ tinkamai pasiaiÅ¡kinti dÄl kitų pažeidimų, už kuriuos jam buvo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba.23.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodyta, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkreÄiai darbo drausmÄs pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltÄs įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-194/2014; kt.).
Kasacinio teismo pažymima, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti tikslas â ne tik užtikrinti darbuotojo teisÄ pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dÄl darbo drausmÄs pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padarÄs, bet ir maksimaliai užtikrinti, jog darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminÄ nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ , nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir jÄ ginÄydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojanÄias galimybÄ taikyti jam drausminÄ atsakomybÄ arba skirti tam tikros rūšies nuobaudÄ , kurias žinodamas darbdavys bÅ«tų kitaip iÅ¡sprendÄs Å¡io darbuotojo drausminÄs atsakomybÄs klausimÄ .
Darbuotojo nurodytos aplinkybÄs, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 dalį, negalÄjo nurodyti darbdaviui, darbo ginÄÄ nagrinÄjanÄiam teismui gali sudaryti pagrindÄ netgi panaikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2009 m. rugsÄjo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.). Taigi reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dÄl darbdavio nurodomo darbo drausmÄs pažeidimo turinio tinkamas suformulavimas skirtas ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesams.
Kasacinio teismo nurodyta, kad ginÄÄ nagrinÄjantis teismas, nustatÄs, jog drausminÄ nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti bei įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminÄs nuobaudos teisÄtumui bei pagrįstumui. Kartu kasacinio teismo pažymÄta, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , paskirta drausminÄ nuobauda vien dÄl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisÄta (pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. rugsÄjo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.).
24. IÅ¡ dalies sutiktina su apelianto pozicija, kad KultÅ«ros ministerijos 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. S2-542 jam pateikto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti turinyje detaliai nebuvo atskleista, dÄl kokių konkreÄių darbo drausmÄs pažeidimų svarstoma LNOBT generaliniam direktoriui skirti drausminÄ nuobaudÄ . TaÄiau apeliantui buvo nurodyta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. 4S-629 pateiktoje LNOBT vykdytų viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje nurodytų visų padarytų pažeidimų.
IÅ¡analizavus nurodytÄ Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ , pažymÄtina, kad joje pasisakyta, jog apeliantas tik formaliai nusiÅ¡alino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priÄmimo, taip pat kad dar iki A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų pradžios nesiÄmÄ Ä¯manomų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinant tikrÄ jÄ padÄtį rinkoje tam, jog bÅ«tų paneigtos abejonÄs dÄl bendrovÄs Riverside Music Limited iÅ¡imtinÄs teisÄs teikti paslaugas, dÄl kilusio interesų konflikto, dÄl LNOBT veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimų procedÅ«rų vykdymu.
Taigi, svarstant dÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos â ieÅ¡kovui skyrimo, buvo vertinamas jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, susijusius su bendrove Riverside Music Limited. IÅ¡ apelianto 2017 m. kovo 6 d. pateikto pasiaiÅ¡kinimo turinio matyti, kad jis teisingai suprato, dÄl kokių pažeidimų praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti, ir iÅ¡dÄstÄ savo pozicijÄ dÄl trijų koncertų, kurių atlikÄjams atstovavo bendrovÄ Riverside Music Limited, viešųjų pirkimų vykdymo aplinkybių, taip pat dÄl viešųjų ir privaÄiųjų interesų deklaravimo, 2016 m. sausio 14 d. kreipimosi į VTEK, praÅ¡ant konsultacijos, kaip iÅ¡vengti galimo interesų konflikto, ir VTEK 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te Nr. S-181-(2.9) pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo (el. b.
T. 1, b. l. 126â131). IÅ¡ Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vados, kuria remiantis priimtas 2017 m. kovo 9 Ä®sakymas skirti apeliantui drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ , matyti, kad Komisija tyrÄ galimus apelianto, kaip LNOBT vadovo, pažeidimus, susiujusius su Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 28 d. iÅ¡vadoje analizuotų trijų koncertų viešųjų pirkimų vykdymu (el. b. T. 1, b. l. 9â10). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymÄjo, kad savo argumentus dÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos â skyrimo ieÅ¡kovas (apeliantas) pateikÄ ieÅ¡kinyje, per atstovus â teikÄ posÄdyje.
25. IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pateikto 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo pasiaiÅ¡kinti formalÅ«s turinio trÅ«kumai nesuvarÅ¾Ä apelianto galimybių pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl pažeidimų, už kuriuos 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu jam paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba. DÄl to nÄra pagrindo konstatuoti DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų esminio pažeidimo.26. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai darbo drausmÄs pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminÄ nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien formalÅ«s drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nÄra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisÄ gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017; kt.).
DÄl materialiųjų drausminÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygų 27. Apeliaciniame skunde teisingai pažymÄta, kad, tikrinant darbuotojui paskirtos drausminÄs nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ ir kaltÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinÄjamos konkreÄios aplinkybÄs turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkreÄiu darbo drausmÄs pažeidimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2009).
TaÄiau byloje esanÄių duomenų analizÄ neteikia pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto pozicijÄ , kad nagrinÄjamu atveju darbdavys (atsakovas) neįrodÄ materialiųjų apelianto drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų.28. Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi LNOBT, kurios vadovas buvo apeliantas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisÄs aktų reikalavimams vertinimÄ , pateikÄ 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodÄ, jog, vykdant nurodytų koncertų pirkimus ir sudarant sutartis su tiekÄju bendrove Riverside Music Limited, kurios vadovas yra apelianto sÅ«nus, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, perkanÄiosios organizacijos vadovas (apeliantas) tik formaliai nusiÅ¡alino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priÄmimo, LNOBT veiksmai ir sprendimai, susijÄ su pirkimų procedÅ«rų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrÅ«s, vien perkanÄiosios organizacijos vadovo kylanÄio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimÄ ; tiekÄjui bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos iÅ¡skirtinÄs sÄ lygos pateikti pasiÅ«lymÄ , LNOBT nesiÄmÄ jokių veiksmų, siekdama nustatyti, ar buvo kitų tiekÄjų, galÄjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstÄ kitų alternatyvų (el. b.
T. 1, b. l. 23, 24â28). Komisija 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadoje nurodÄ, kad aplinkybÄs dÄl apeliantas ryÅ¡ių su bendrove Riverside Music Limited, egzistavusios A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarÄių sudarymo metu, galÄjo turÄti įtakos pirkimų rezultatui, sudarÄ situacijÄ , lemianÄiÄ interesų konfliktÄ , nebuvo nagrinÄjamos iÅ¡samiai kitos galimybÄs (el. b. T. 1, b. l. 14â20).29. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų duomenų visumÄ , visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apelianto nusiÅ¡alinimas nuo A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo ir sutarÄių LNOBT vardu su Å¡ių koncertų tiekÄju bendrove Riverside Music Limited, pasiraÅ¡ymo buvo pavÄluotas. Londono simfoninio orkestro koncertas LNOBT 2016 m. buvo planuojamas jau 2015 m. Apeliantas, kaip LNOBT vadovas, dar 2015 m. birželio 23 d. iÅ¡siuntÄ KultÅ«ros ministerijai LNOBT 2015â2016 metų teatro sezoninÄs kÅ«rybinÄs veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m.
Apeliantas 2017 m. kovo 6 d. pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. LNOBT repertuarÄ , buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekÄjas bendrovÄ Riverside Music Limited, taÄiau nusiÅ¡alinimÄ nuo Å¡ių koncertų organizavimo jis pateikÄ tik 2016 m. kovo 17 d. (el. b. T. 1, b. l. 143). Taigi akivaizdu, kad tinkamai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijų â nusiÅ¡alinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dÄl bendrovÄs Riverside Music Limited siÅ«lomų atlikÄjų, orkestrų â apeliantas negalÄjo dÄl jo veiksmų, atliktų iki kreipimosi į VTEK konsultacijos bei oficialaus nusiÅ¡alinimo nuo klausimų, susijusių su bendrovÄs Riverside Music Limited atstovaujamais atlikÄjais, sprendimo.
30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o LNOBT vardu sutartis su tiekÄju bendrove Riverside Music Limited, pasiraÅ¡Ä jo pavaduotojas, kuriam tai pavedÄ padaryti KultÅ«ros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nedarÄ Ä¯takos sutarÄių su bendrove Riverside Music Limited dÄl įvardytų koncertų pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui, nepagrindÄ, kokios byloje nustatytos aplinkybÄs įrodo, kad apeliantas kokiu nors bÅ«du darÄ Ä¯takÄ ginÄo sutarÄių pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui.31.
Pirmosios instancijos teismo argumentacijos netikslumai nelemia prieÅ¡ingos iÅ¡vados. NagrinÄjamo klausimo aspektu akcentuotina tai, kad, bylos duomenimis, po to, kai apeliantas gavo VTEK 2017 m. vasario 1 d. rekomendacijas, kaip iÅ¡vengti interesų konflikto, LNOBT siekiant įsigyti koncertus, kurių tiekÄjas yra apelianto sÅ«naus vadovaujama bendrovÄ Riverside Music Limited, apeliantas, dalyvaudamas LNOBT Meno tarybos 2017 m. kovo 9 d. posÄdyje, Meno tarybos nariams nurodÄ, kad jo sÅ«naus bendrovÄ turi iÅ¡skirtines teises į A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimÄ Baltijos ir CentrinÄs Europos Å¡alyse, kartu nurodydamas: â<...> jeigu rekomenduotumÄt kokį prodiuserį, tai bÅ«tų nesÄ monÄ, o jeigu kaip juristÄ sako vienas iÅ¡ mano pavaduotojų rekomendacinio pobÅ«džio raÅ¡te ministrui galÄtų pasiraÅ¡yti, tai bÅ«tų tikrai iÅ¡pildymas Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos laiÅ¡ko <...>â (LNOBT Meno tarybos 2017 m. kovo 9 d. posÄdžio protokolas Nr. S5-1; el. b.
T. 4, b. l. 34â35). Tokie bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas, gerai suvokdamas galimÄ interesų konfliktÄ , gavÄs VTEK 2017 m. vasario 1 d. rekomendacijas, kaip tokio konflikto iÅ¡vengti, 2017 m. kovo 9 d. Meno tarybos posÄdyje svarstant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo klausimÄ , ignoravo gautas VTEK rekomendacijas ir reiÅ¡kÄ savo pozicijÄ , jog nereikÄtų ieÅ¡koti kito nurodytų koncertų tiekÄjo, iÅ¡sakÄ, kokių formalių veiksmų reikÄtų imtis tam, jog teisiÅ¡kai bÅ«tų įgyvendintos VTEK rekomendacijos.
32. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, pareiÅ¡kÄs apie nusiÅ¡alinimÄ nuo sutarÄių su jo sÅ«naus bendrovÄs atstovaujamais atlikÄjais sudarymo, faktiÅ¡kai toliau darÄ Ä¯takÄ svarstant sutarÄių dÄl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo sudarymo su Å¡iems atlikÄjams atstovaujanÄia bendrove Riverside Music Limited klausimÄ , ir tokie apelianto veiksmai lÄmÄ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių principų pažeidimÄ .33.
Apelianto argumentai, kad jis, 2015 m. planuodamas A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertus ir derindamas jų datas, nežinojo, jog iÅ¡imtines teises atstovauti organizuojant Å¡ių atlikÄjų koncertus turÄs bÅ«tent jo sÅ«naus vadovaujama bendrovÄ Riverside Music Limited, atmestini kaip nepagrįsti. Visuotinai žinoma, kad pasaulinio lygio atlikÄjai savo koncertus planuoja keleriems metams į ateitį. Akivaizdu, kad apeliantas, 2015 m. sudarinÄdamas LNOBT 2016 m. repertuarÄ , prieÅ¡ įtraukdamas į jį A.
G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertus, juolab numatydamas galimas koncertų datas, turÄjo susisekti su norimų pakviesti atlikÄjų atstovais tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar Å¡ie atlikÄjai sutiktų atvykti koncertuoti į LietuvÄ , juo labiau â kokiu konkreÄiu laiku turÄtų galimybių atvykti. Apelianto pozicijÄ , kad tik paskelbus vieÅ¡uosius pirkimus dÄl ginÄo koncertų organizavimo LNOBT gavo dokumentus, patvirtinanÄius atlikÄjams atstovaujanÄio subjekto tapatybÄ, paneigia byloje esanÄių duomenų visumos analizÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).34.
ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, LNOBT planuojant, derinant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ tiekÄjo bendrovÄs Riverside Music Limited, ieÅ¡kovas (apeliantas) nuolat veikÄ privaÄių interesų konflikto situacijoje, nes atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti. DÄl to yra pagrindas pripažinti, kad, organizuojant aptartų trijų koncertų pirkimus iÅ¡ tiekÄjo bendrovÄs Riverside Music Limited, LNOBT nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, apeliantas netinkamai vykdÄ savo, tuomeÄio LNOBT vadovo, pareigas, t. y. neužtikrino imperatyvių viešųjų pirkimų principų jo vadovaujamoje įstaigoje įgyvendinimo, taip pažeisdamas PareigybÄs apraÅ¡ymo 6.2, 6.16 punktų reikalavimus, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.35.
Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju neturi reikÅ¡mÄs ieÅ¡kovo įvardyta aplinkybÄ apie KultÅ«ros ministerijos neparengtÄ LiteratÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimų tvarkÄ . KonkreÄių poįstatyminių teisÄs aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys neatleidžia nuo pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų â neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, skaidrumo. Teismas teisingai nurodÄ, kad nagrinÄjamoje byloje sprendžiamas drausminÄs, o ne administracinÄs atsakomybÄs klausimas, todÄl ieÅ¡kovo argumentai, jog jis negali bÅ«ti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes už juos atsako pirkimams organizuoti paskirtas pirkimų organizatorius, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.
Apeliantas, kaip biudžetinÄs įstaigos â LNOBT â vadovas, turÄjo pareigÄ užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nekiltų imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimų.       36. Apelianto teiginys, kad Komisija neturÄjo pagrindo remtis Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vada, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Ta aplinkybÄ, jog tokia iÅ¡vada nÄra nagrinÄjimo dalykas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nereiÅ¡kia, jog Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybÄmis bei pateiktu atitikties viešųjų pirkimų teisÄs normų reikalavimams vertinimu negalima remtis, tiriant perkanÄiosios organizacijos vadovo galbÅ«t padarytÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ .
IÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vados atsakovui tapo žinomos aplinkybÄs apie apelianto veiksmus, nesuderinamus su imperatyvių viešųjų pirkimų principų vadovaujamoje įstaigoje užtikrinimu, todÄl Å¡i iÅ¡vada buvo pagrįstai vertinama tiriant apelianto padarytÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ kitų duomenų, surinktų Komisijai atliekant galimÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ , kontekste.37. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje esanÄių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad drausminei nuobaudai â pastabai â skirti buvo visos apelianto drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygos, todÄl apeliacinio skundo argumentai, jog 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymas ir juos paskirta drausminÄ nuobauda naikintini dÄl materialiųjų trÅ«kumų, atmestini kaip nepagrįsti. DÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos â adekvatumo  38. Bylos duomenų analizÄ teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba, parinkta nepažeidžiant DK 238 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, yra adekvati ir proporcinga apelianto padarytam darbo drausmÄs pažeidimui, atitinka drausminÄs nuobaudos tikslus. DÄl to Å¡iuo pagrindu 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymas ir juo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba â negali bÅ«ti naikinami. DÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos skyrimo terminų 39. ReikalavimÄ panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymÄ ir juo paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ â apeliantas, be kita ko, grindžia ir tuo, kad buvo praleisti DK 241 straipsnyje nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji.40. MinÄta, pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminÄ nuobauda turi bÅ«ti skiriama tuoj pat, kai paaiÅ¡kÄja darbo drausmÄs pažeidimas, bet ne vÄliau kaip per vienÄ mÄnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kÄjo.
Be to, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti drausminÄs nuobaudos praÄjus Å¡eÅ¡iems mÄnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas; jeigu darbo drausmÄs pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminÄ nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vÄliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Apeliantas teisingai nurodo, kad Å¡ie terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus iÅ¡nyksta su jais saistomos teisÄs ir pareigos; jie negali bÅ«ti sustabdomi, pratÄsiami ar atnaujinami, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.41.
Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda skirta nepažeidus naikinamojo Å¡eÅ¡ių mÄnesių termino, nes ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas buvo tÄstinis: 2016 m. gegužÄs 5 d. ir 2016 m. rugsÄjo 9 d. LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarytos trijų koncertų pirkimo sutartys visÄ laikÄ galiojo ir LNOBT su nurodyta bendrove pagal Å¡ias sutartis atsiskaitÄ tik 2016 m. gruodžio 8 d. bei 2016 m. gruodžio 16 d.; visÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, nesiÄmÄ jokių tinkamų aktyvių veiksmų kilusiam interesų konfliktui paÅ¡alinti, leido, kad nurodytos sutartys bÅ«tų įvykdytos.
42. TeisÄjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pirmiau aptarti ieÅ¡kovo (apelianto) padaryti pažeidimai, susijÄ su trijų koncertų pirkimų iÅ¡ tiekÄjo Riverside Music Limited organizavimu (jam, kaip LNOBT vadovui nesiimant veiksmų viešųjų pirkimų principų įgyvendinimui jo vadovaujamoje įstaigoje užtikrinti, interesų konflikto grÄsmei paÅ¡alinti), yra tÄstiniai. TaÄiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu termino drausminei nuobaudai skirti skaiÄiavimu.43.
PažymÄtina kad byloje nÄra duomenų, jog po to, kai KultÅ«ros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 ginÄo koncertų pirkimÄ organizuoti pavedÄ LNOBT direktoriaus pavaduotojui (e. b. T. 1, b. l. 143), apeliantas atliko veiksmų, vertintinų kaip iki nuÅ¡alinimo jo padarytų pažeidimų tÄ sa. Po 2016 m. kovo 29 d. konkreÄius sprendimus dÄl aptariamų koncertų pirkimo iÅ¡ tiekÄjo Riverside Music Limited turÄjo priimti ir priÄmÄ bÅ«tent KultÅ«ros ministro tam įgaliotas asmuo.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, 2016 m. gegužÄs 5 d. ir 2016 m. rugsÄjo 9 d. sutarÄių vykdymas, atsiskaitymas su atlikÄjais priežastiniu ryÅ¡iu nÄra susijÄ su apelianto padarytais pažeidimais, už kuriuos 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu jam paskirta drausminÄ nuobauda. SprÄstina, kad nagrinÄjamu atveju Å¡eÅ¡ių mÄnesių naikinamasis terminas skaiÄiuotinas nuo apelianto nuÅ¡alinimo KultÅ«ros ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu, nes bÅ«tent Å¡iuo nuÅ¡alinimu buvo nutraukti apelianto tÄstiniai pažeidimai, susijÄ su trijų koncertų pirkimų iÅ¡ tiekÄjo Riverside Music Limited organizavimu.
Vadinasi, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas Å¡eÅ¡ių mÄnesių naikinamasis terminas drausminei nuobaudai skirti suÄjo 2016 m. rugsÄjo 29 d. DrausminÄ nuobauda apeliantui paskirta 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu, t. y. praleidus naikinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ .44. MinÄta, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, pasibaigus DK 241 straipsnyje nustatytiems naikinamiesiems terminams, iÅ¡nyksta su jais saistomos teisÄs ir pareigos; jie negali bÅ«ti sustabdomi, pratÄsiami ar atnaujinami, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-59/2006; kt.).45.
Kai praleistas Å¡eÅ¡ių mÄnesių naikinamasis terminams, skaiÄiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, drausminÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma, todÄl tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga pasisakyti dÄl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mÄnesio termino, skaiÄiuojamo nuo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo dienos.      46. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus motyvus, aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda apeliantui paskirta pažeidus DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ , kuris yra naikinamasis, todÄl drausminÄ atsakomybÄ, nepaisant nustatytų visų materialiųjų atsakomybÄs sÄ lygų, apeliantui negalÄjo bÅ«ti taikoma.
Tai yra pagrindas 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ â pripažinti neteisÄta ir jÄ panaikinti. DÄl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų  48. 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu apeliantui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus.49. DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisÄ nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspÄjÄs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmÄ, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mÄnesių buvo taikytos drausminÄs nuobaudos;
2) kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).50. DK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmÄs pažeidimas, kuriuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojanÄių įstatymų ir kitų norminių teisÄs aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkÅ¡Äiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu laikoma dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisÄs aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarÄių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis.
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisÄtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dÄl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiama darbo tvarka.51. Apeliantas teigia, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu jam paskirta drausminÄ nuobauda neteisÄta keturiais aspektais:
1) Ä®sakymo turinys neatitinka teisÄs norminių aktų keliamų reikalavimų (formalusis pagrindas);
2) prieÅ¡ skiriant Å¡iÄ drausminÄ nuobaudÄ nebuvo suteikta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti (procedÅ«rinis pažeidimas);
3) drausminÄ nuobauda paskirta nesant tam teisinio pagrindo (materialusis pagrindas);
4) praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. DÄl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo skirti drausminÄ nuobaudÄ turinio 52. Apeliantas teisingai nurodo, kad įsakyme skirti drausminÄ nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai, konkreÄiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdÄ ar vykdÄ netinkamai, ir kokius darbo drausmÄs reikalavimus jis pažeidÄ, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiÅ¡kÄjo (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-511/2010).
Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakyme tiksliai neįvardytas atleidimo pagrindas â nurodyta, kad apeliantas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, taÄiau neįvardyta, pagal kurį Å¡ios dalies punktÄ : pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (t. y. dÄl to, kad per 12 mÄnesių laikotarpį nuo drausminÄs nuobaudos 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskyrimo antrÄ kartÄ pažeidÄ darbo drausmÄ; ar pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (t. y. kaip padarÄs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ ).53.
Kartu pažymÄtina, kad nepakankamai detalus Ä®sakymo skirti drausminÄ nuobaudÄ turinys savaime nÄra pakankamas pagrindas Ä®sakymÄ ir juo apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ pripažinti neteisÄtais. Vertintina tai, ar dÄl Ä®sakyme nepakankamai konkretizuoto drausminÄs nuobaudos taikymo pagrindo buvo esmingai suvaržytos drausmine tvarka nubausto asmens galimybÄs suprasti nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â pagrindÄ . NagrinÄjamu atveju apeliantas, gavÄs 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ , žinojo, kad jis jau turi vienÄ drausminÄ nuobaudÄ â 2017 m. kovo 9 d.
Ä®sakymu paskirtÄ pastabÄ , kuri tuo metu nebuvo nuginÄyta, taigi galiojo. Vadinasi, 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu skiriant dar vienÄ drausminÄ nuobaudÄ , apeliantas turÄjo suprasti, kad yra DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas. Be to, 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakyme nurodyta, kad drausminÄ nuobauda skiriama ir vadovaujantis DK 235 straipsnio, reglamentuojanÄio Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , 3, 4 punktais. Apeliantas, kuris sprendžiant jo drausminÄs atsakomybÄs klausimus naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, iÅ¡ Ä®sakymo galÄjo suprasti, kad drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â jam skiriama ir už Å¡iurkÅ¡tų pareigų pažeidimÄ , atsižvelgiant į KultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d.
įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarytos Komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. G2-4415. PažymÄtina tai, kad, gavÄs 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ , apeliantas kreipÄsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas pateikti jam Komisijos iÅ¡vados, kuria remtasi priimant Ä®sakymÄ , kopijÄ , ir šį dokumentÄ gavo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais motyvuotai atskleista, kokius konkreÄius darbo drausmÄs pažeidimus ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, padarÄ, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.54.
IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad apeliantas buvo pakankamai informuotas apie drausminÄs atsakomybÄs taikymo pagrindus. 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas negali bÅ«ti pripažintas neteisÄtu dÄl formalių jo turinio trÅ«kumų, kurie paÅ¡alinti Komisijos iÅ¡vada, su kuria susipažinusiam apeliantui turÄjo bÅ«ti aiÅ¡ku, už kokius konkreÄius pažeidimus jam paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų. DÄl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dÄl padaryto darbo drausmÄs pažeidimo 55.
DÄl apelianto argumentų, kad atsakovas, prieÅ¡ skirdamas drausminÄ nuobaudÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu, nesilaikÄ DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir nesuteikÄ galimybÄs pasiaiÅ¡kinti dÄl pažeidimų, už kuriuos paskyrÄ griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ , pažymÄtina tai, jog, bylos duomenimis, KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 apelianto buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, UAB âRiverside Musicâ ir individualios veiklos vykdymÄ ) (el. b.
T. 3, b. l. 65). Apeliantas 2017 m. balandžio 6 d. pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 3, b. l. 63-64). Apelianto keliamo klausimo aspektu pabrÄžtina tai, kad jo 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodyta, jog, susipažinÄs su Ministerijos raÅ¡to turiniu, jis supranta, kad Ministerija svarsto, jog galbÅ«t jis padarÄ du darbo drausmÄs pažeidimus:
1) nesikreipÄ ir negavo Ministerijos leidimo dirbti kitÄ darbÄ , nors tokia pareiga nustatyta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje; 2) 2015 m. balandžio 27 d. privaÄių interesų deklaracijoje nenurodÄ, o vÄliau nepatikslino, kad 2015-2016 m. darbo santykiais buvo susijÄs su UAB âRiverside Musicâ. Taigi apeliantas pats patvirtino, kad, gavÄs atsakovo 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tÄ dÄl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, suprato, jog atsakovas svarsto jo drausminÄs atsakomybÄs klausimÄ , ir pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl svarstomų darbo drausmÄs pažeidimų.
Esant tokiems bylos duomenims, apelianto pozicija, kad jo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti ne dÄl galimo darbo drausmÄs pažeidimo, bet visai kitame kontekste, prieÅ¡tarauja paties apelianto 2017 m. balandžio 6 d. pateikto pasiaiÅ¡kinimo S2-160 turiniui. IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai dÄl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, skiriant drausminÄ nuobaudÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu, atmestini kaip nepagrįsti. DÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â skyrimo materialiųjų sÄ lygų 56.
Apeliantas, kvestionuodamas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos teisÄtumÄ , teigia, kad drausminÄ nuobauda paskirta nesant visų bÅ«tinų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų.
57. Komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje, kuria remiantis apeliantui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų, nurodyti tokie apelianto, einant LNOBT vadovo pareigas, padaryti darbo drausmÄs pažeidimai:
1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį dirba VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, nors nÄra gavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo;
2) vykdo individualiÄ veiklÄ , negavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo;
3) dÄl sutarÄių su Riverside Music Limited (2016 m. gegužÄs 5 d., 2016 m. birželio 3 d.) jam buvo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba;
4) VTEK Sprendime konstatuota, kad LNOBT vadovas pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendÄ klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų.58. Teismo proceso metu atsakovas KultÅ«ros ministerija laikÄsi pozicijos, kad drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų â ieÅ¡kovui skirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ dÄl jo interesų ir darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, nes ieÅ¡kovas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, komandiruoÄių metu veikÄ interesų konflikto situacijoje, taip pat dÄl leidimo kitam darbui dirbti neturÄjimo, be to, privaÄių interesų su UAB âRiverside Musicâ nedeklaravimo, netikslios informacijos, susijusios su bendrove Riverside Music Limited, pateikimo privaÄių interesų deklaracijoje.  59.
Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. Äjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas; nuo 2003 m. gegužÄs 3 d. apeliantas dirba VšĮ âVilniaus festivaliaiâ; ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos duomenimis, 2015, 2016 metais apeliantas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iÅ¡ LNOBT bei VšĮ âVilniaus festivaliaiâ; be to, nuo 2010 m. apeliantas vykdo individualiÄ veiklÄ , kurios pagrindu gavo pajamų iÅ¡ UAB âRiverside Musicâ, bendrovÄs Riverside Music Limited (el. b.
T. 3, b. l. 50â52, 102, 105â107). Taigi bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad apeliantas, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, be Å¡ių pareigų dar dirbo kitÄ darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, už kurį gavo darbo užmokestį, be to, vykdÄ individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamas iÅ¡ Å¡ios veiklos.60. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinÄiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti tam Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ , taigi toks leidimas apeliantui iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo reikalingas.
TaÄiau, 2016 m. rugsÄjo 20 d. priÄmus naujos redakcijos Profesionaliojo scenos meno įstatymÄ , kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., Å¡io įstatymo 13 straipsnyje buvo įtvirtintina, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybÄs teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto ir nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto; sprendimÄ dÄl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas padarÄ teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui (apeliantui), norinÄiam tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, atsirado pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ , kuris iÅ¡duodamas iÅ¡tyrus ir nustaÄius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis).61.
Apelianto pozicija, kad pagal aptartos įstatymo normos formuluotÄ jam nereikÄjo gauti leidimo individualiai veiklai vykdyti, atmestina kaip teisiÅ¡kai nepagrįsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nurodytos sÄ vokos âdarbasâ, âatlygisâ apima taip pat ir darbÄ vykdant individualiÄ veiklÄ bei iÅ¡ tokios veiklos gaunamas pajamas, kaip atlygį už darbÄ , vykdant individualiÄ veiklÄ . Teismas visiÅ¡kai teisingai pažymÄjo, kad kitoks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybÄ asmenims iÅ¡vengti nurodyto įstatymo reikalavimo vykdymo, t. y. nenorint kreiptis dÄl leidimo gavimo, įsiregistruoti individualiÄ veiklÄ ir dirbti tÄ patį darbÄ ne darbo teisinių santykių, bet vykdomos individualios veiklos pagrindu.62.
Apelianto argumentai, kad jis nuo 2017 m. sausio 1 d. neprivalÄjo gauti leidimo kitam darbui dirbti, nes įstatyme neįtvirtinta įpareigojimo gauti leidimÄ tÄsti darbinÄ veiklÄ , įstatymas atgal negalioja, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., nei Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme neįtvirtinta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimo netaikymo iÅ¡imÄių. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., jeigu jis buvo pradÄjÄs dirbti kitÄ darbÄ iki 2017 m. sausio 1 d. ir norÄjo jį tÄsti, privalÄjo gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ .
IÅ¡ aptariamos įstatymo normos turinio nÄra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad leidimas reikalingas tik po įstatymo įsigaliojimo naujai norimam pradÄti darbui dirbti. AiÅ¡kinimas, kad leidimas kitam darbui dirbti reikalingas tik pradedant dirbti po 2017 m. sausio 1 d., reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningÄ asmenų vertinimÄ lygybÄs aspektu. Reikalavimas, kad apeliantas, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, norÄdamas toliau dirbti kitÄ darbÄ ir tÄsti vykdomÄ individualiÄ veiklÄ , gautų tam KultÅ«ros ministro leidimÄ , jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip įstatymo taikymas apeliantui atgaline tvarka.
Apelianto, Äjusio LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, veiksmai, dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ , buvo tÄstinio pobÅ«džio, todÄl tokie veiksmai turÄjo atitikti jų vykdymo metu galiojanÄių teisÄs normų reikalavimus.   63. PažymÄtina tai, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nauja redakcija priimta 2016 m. rugsÄjo 20 d., įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Taigi apeliantas turÄjo beveik keturių mÄnesių terminÄ pasirengti Å¡io įstatymo reikalavimo įvykdymui.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad apeliantas, ÄjÄs LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, buvo pasiraÅ¡Äs PareigybÄs apraÅ¡ymÄ , kurio 5.1 įtvirtintas specialusis reikalavimas bÅ«ti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklÄ , viešųjų ir privaÄių interesų derinimÄ (el. b. T. 1, b. l. 53). Taigi, bÅ«damas LNOBT vadovas, apeliantas turÄjo žinoti apie jo veiklai reikÅ¡mingÄ Â naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ ir jį vykdyti.
64. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) delsÄ vykdyti 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymo reikalavimÄ . Apeliantas nepagrįstai remiasi tuo, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatyme nenumatyta termino, per kurį reikÄtų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , todÄl negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog buvo delsiama. 2016 m. rugsÄjo 20 d. priimtam Profesionaliojo scenos meno įstatymui įsigaliojus 2017 m. sausio 1 d., apeliantui, siekianÄiam be LNOBT vadovo pareigų toliau vykdyti ir kitÄ veiklÄ , pareiga gauti Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nurodytÄ leidimÄ atsirado 2017 m. sausio 1 d., ir jokio papildomo termino tokiam leidimui gauti, nepagrįsta reikalauti.    65.
Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad savo 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiÅ¡kinime KultÅ«ros ministerijai jis nurodÄ, jog tuo atveju, jeigu Ministerija mano, kad jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai jis yra pasirengÄs praÅ¡ymÄ pateikti per nustatytÄ terminÄ , o negavÄs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius, taÄiau tokio reikalavimo apeliantas negavo.66. PabrÄžtina tai, kad apelianto, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ kitam darbui dirbti buvo aiÅ¡kiai įtvirtinta įstatyme, todÄl nebuvo jokio pagrindo manyti, jog toks leidimas apeliantui galbÅ«t nebÅ«tinas ir priklauso nuo KultÅ«ros ministerijos pasirinkimo â reikalauti iÅ¡ LNOBT vadovo gauti tokį leidimÄ ar ne.
MinÄta, kad pareigÄ gauti aptariamÄ leidimÄ apeliantas įgijo įstatymo pagrindu nuo 2017 m. sausio 1 d., taigi jo argumentai dÄl 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiÅ¡kinime praÅ¡yto nustatyti termino leidimui gauti nepateisina apelianto delsimo imtis aktyvių veiksmų įstatyme įtvirtintam reikalavimui įvykdyti.67. Apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi tuo, kad duomenys apie jo darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ yra vieÅ¡i, todÄl KultÅ«ros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, laikydamasi protingų terminų, galÄjo motyvuotai praneÅ¡ti apeliantui apie tai, kad jo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ sukelia viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ bei diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todÄl jis negali tÄsti darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ.
Akcentuotina tai, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas reikalavimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti nustatytas bÅ«tent nacionalinio teatro vadovui, taigi bÅ«tent jis privalo imtis aktyvių veiksmų kreiptis tokio leidimo ir surinkti bei pateikti visus duomenis, reikÅ¡mingus tikrinant įstatyme įtvirtintas galimybÄs dirbti kitÄ darbÄ sÄ lygas, t. y. ar kitas konkretus darbas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, ar nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).
KultÅ«ros ministerijai teisÄs aktuose nenustatyta pareigos nustatyti individualius terminus tokiems praÅ¡ymams pateikti. Akivaizdu, kad tokių leidimų gavimas yra bÅ«tent teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, kurie nori dirbti dar ir kitÄ darbÄ bei gauti kitų pajamų, interesas ir pareiga pagal įstatymÄ .68. Apelianto argumentai, kad, jo įsitikinimu, darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoja LNOBT autoriteto, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį darbo ginÄÄ , nes pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas tokį vertinimÄ atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovas, Å¡iuo atveju â KultÅ«ros ministras.
69. Be to, nagrinÄjamo ginÄo aspektu pabrÄžtina tai, kad apeliantas turÄjo pareigÄ gauti leidimÄ ne tik dÄl darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, bet ir dÄl vykdomos individualios veiklos. PraÅ¡ymÄ leisti tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ apeliantas pateikÄ gerokai vÄluodamas, t. y. 2017 m. balandžio 24 d., be to, jau po to, kai KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apie pradÄtÄ jo galimo darbo drausmÄs pažeidimÄ , dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti (el. b.
T. 3, b. l. 65, 84). DÄl leidimo toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ apeliantas taip ir nesikreipÄ, net žinodamas apie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradÄtÄ tyrimÄ dÄl galbÅ«t jo padarytų darbo drausmÄs pažeidimų dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ .        70. PažymÄtina ir tai, kad apeliantas nesiÄmÄ jokių veiksmų tam, jog įvykdytų KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡te Nr. S2-1353 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2017 m. gegužÄs 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti: nurodyti įmonÄ ar įstaigÄ , kurioje papildomai dirbama, darbinÄs veiklos teisinÄ formÄ bei rūšį, veiklos pobÅ«dį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimÄ (darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ bei bendrÄ darbo valandų skaiÄių per savaitÄ) (el. b.
T. 3, b. l. 85). PraÅ¡yta pateikti papildoma informacija yra itin reikÅ¡minga vertinant, ar papildomas darbas nekelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, ar suderinamas su atitinkamo teatro, koncertinÄs įstaigos vadovo pareigomis, kokiu laiku papildomas darbas dirbamas, ar dÄl konkreÄios papildomos veiklos nebÅ«tų diskredituojamas tam tikro teatro, koncertinÄs įstaigos autoritetas. Byloje nÄra įrodymų, kad apeliantas įvykdÄ nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir pateikÄ papildomus duomenis, reikalingus leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti.71.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymÄjo, kad tai, jog KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tas Nr. S2-1353 buvo adresuotas ne ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai, bet visiems analogiÅ¡kus praÅ¡ymus leisti dirbti kitÄ darbÄ pateikusiems asmenims, nesuteikÄ ieÅ¡kovui pagrindo ignoruoti nurodytÄ KultÅ«ros ministerijos raÅ¡tÄ dÄl papildomos informacijos pateikimo. Apeliantas, manydamas, kad jo 2017 m. balandžio 24 d. pateiktam praÅ¡ymui iÅ¡sprÄsti KultÅ«ros ministerija visus reikalingus dokumentus yra gavusi iÅ¡ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, privalÄjo apie tokiÄ savo pozicijÄ praneÅ¡ti KultÅ«ros ministerijai.
BÅ«tent Ministerija sprendžia, kokie dokumentai jai reikalingi praÅ¡ymui dÄl leidimo iÅ¡davimo iÅ¡sprÄsti, taip pat ar pateiktų dokumentų pakanka.
72. Aptartų bylos aplinkybių visumos analizÄ teikia pagrindÄ konstatuoti, kad apeliantas, bÅ«damas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintÄ reikalavimÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. turÄti leidimÄ darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, Å¡io įstatymo reikalavimo nepaisÄ, vykdÄ kitÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamas, neturÄdamas tam KultÅ«ros ministro leidimo. DÄl to pažeidÄ Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir kartu â darbo drausmÄ.
Pripažintina, kad apelianto nesirÅ«pinimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, visiÅ¡kas nereagavimas į KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 raÅ¡tÄ Nr. S2-1353, darbo ginÄo nagrinÄjimo metu užimta pozicija, jog pati KultÅ«ros ministerija turÄjo imtis veiksmų, kad jis gautų įstatymo reikalaujamÄ leidimÄ , rodo apelianto, Äjusio LNOBT vadovo pareigas, ypaÄ neatsakingÄ požiÅ«rį į jam įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymÄ .73. PažymÄtina tai, kad, atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus.
DÄl to, teisÄjų kolegijos vertinimu, nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiÄmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti, buvo pakankamas pagrindas apelianto elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , atitinkantį savavaliavimo apibrÄžtį DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). NagrinÄjamu atveju pareigų, kurias Äjo apeliantas, pobÅ«dis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigÄjo ir savininko â valstybÄs â funkcijas įgyvendinanÄiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikÄti nacionalinio teatro vadovu.74.
Apelianto teiginiai, kad nÄ vienas kitas asmuo, vadovaujantis Profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai, nebuvo gavÄs Ministerijos leidimo dirbti kitÄ darbÄ , todÄl apeliantas nepagrįstai diskriminuojamas, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliantas privalÄjo vykdyti įstatymo reikalavimÄ gauti leidimÄ kitam darbui (be to, ne tik darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, bet ir vykdomai individualiai veiklai). Jam Å¡io reikalavimo nevykdant, atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai inicijavo drausminÄs atsakomybÄs taikymo procedÅ«rÄ .
Kitų įstaigų vadovų leidimo dirbti kitÄ darbÄ vertinimas negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas.75. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrÄ, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai dÄl Komisijos iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybÄ, jog dÄl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrÄ Å¾alos, nekeiÄia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrÄ realios turtinÄs žalos (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-125/2008).
Kasacinio teismo pažymÄta, kad, vertinant neteisÄtus savavaliavimo veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinÄ Å¾alÄ , tiek kitokius neturtinius padarinius, pavyzdžiui, pasitikÄjimo darbuotoju praradimÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-117/2012).76. ReikÅ¡minga nagrinÄjamos bylos aplinkybÄ yra ta, kad apeliantas buvo įstaigos (juridinio asmens) vadovas, todÄl jį ir įstaigos savininkÄ â valstybÄ â siejo fiduciariniai santykiai.
DÄl to apeliantas privalÄjo veikti didžiausio pasitikÄjimo principu (lot. uberrimae fidei). Ä®staigos vadovui neatskleidžiant reikÅ¡mingos informacijos įstaigos savininkui, nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų, netenkama pasitikÄjimo vadovu (darbuotoju). Tai Å¡iuo konkreÄiu atveju yra neturtinis apelianto padarytų pažeidimų padarinys.    77. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, iÅ¡analizavusi byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas (apeliantas) pažeidÄ Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnių nuostatas.
Aptartas ieÅ¡kovo (apelianto) padarytas darbo drausmÄs pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes apelianto elgesys, akivaizdžiai ir nepateisinamai nevykdant Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, darbdavio įpareigojimo pateikti papildomus duomenis nepagrįstas ignoravimas, tÄsiant darbÄ kitoje įstaigoje, be to, vykdant individualiÄ veiklÄ , negavus tam KultÅ«ros ministro leidimo, iÅ¡duodamo tik iÅ¡tyrus, ar papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, ar nediskredituoja LNOBT autoriteto, Å¡iuo konkreÄiu atveju vertintinas kaip savavaliavimas (žr., inter alia, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-117/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptarti ieÅ¡kovo (apelianto) veiksmai sukÄlÄ LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos pagrįstÄ nepasitikÄjimÄ juo, kaip LNOBT vadovu, pakenkÄ LNOBT autoritetui, todÄl už šį Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ buvo pakankamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminÄ nuobaudÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â atleisti iÅ¡ pareigų.78. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d.
Sprendimu, kiek juo pripažinta, jog apelianto darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir individualios veiklos pajamų gavimas kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konflikto grÄsmÄ, nenagrinÄjo Å¡io Sprendimo pagrįstumo, todÄl neteisingai vertino jį kaip pagrindžiantį darbo drausmÄs pažeidimÄ .79. Apelianto argumentai, kad VTEK Sprendime ir Komisijos iÅ¡vadoje esantis teiginys, jog apelianto (ieÅ¡kovo) darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimanÄioms sÅ«naus vadovaujamoms bendrovÄms kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konfliktų grÄsmÄ Å¡io asmens tarnybai, nepagrįstas konkreÄiomis aplinkybÄmis, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.
IÅ¡ VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. Sprendimo Nr. KS-52 turinio akivaizdu, kad nagrinÄti konkretÅ«s faktai, konkreÄios situacijos, kurių analizÄ teikÄ pakankamÄ pagrindÄ daryti apelianto kvestionuojamÄ iÅ¡vadÄ (el. b. T. 1, b. l. 144-160). PrieÅ¡ingai, negu tvirtina apeliantas, tiek VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. Sprendimas, tiek Komisijo2017 m. birželio 12 d. s iÅ¡vada yra pagrįsti ir motyvuoti.80. Ä®vertinusi byloje surinktus duomenis, teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad, jam nusiÅ¡alinus nuo klausimų, susijusių su sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo, neliko interesų konflikto grÄsmÄs. PažymÄtina tai, kad apeliantas, eidamas LNOBT vadovo pareigas, taip pat vykdÄ ir individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su renginių organizavimo paslaugų teikimu.
Apeliantas neatskleidÄ, kokias konkreÄias renginių organizavimo paslaugas jis teikÄ, taÄiau nekvestionavo byloje esanÄių duomenų, kad, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , pajamas jis gavo bÅ«tent iÅ¡ bendrovių, susijusių su jo sÅ«numi â UAB âRiverside Musicâ ir Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50-51). Bylos duomenų visumos analizÄ teikia pagrindÄ manyti, kad, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT vadovas, jų metu apeliantas turÄjo galimybÄ aptarti ir klausimus, reikalingus jo vykdomai individualiai veiklai, už kuriÄ gauna pajamų iÅ¡ sÅ«naus valdomų bendrovių.
Apeliantas, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatai dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo, nesikreipÄ leidimo vykdyti individualiÄ veiklÄ , taigi nepasinaudojo galimybe konkreÄiais duomenimis, dokumentais įrodyti, kad jo vykdoma veikla suderinama su LNOBT vadovo pareigomis, nekelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto. Atsižvelgiant į LNOBT vadovo galimybes tarnybinių komandiruoÄių metu, be kita ko, aptarti ir vykdomai kitai veiklai reikalingus klausimus, susipažinus su VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d.
Sprendime Nr. KS-52 iÅ¡analizuotais tyrimo duomenimis (el. b. T. 1, b. l. 144-160), buvo pakankamas pagrindas įžvelgti interesų konflikto grÄsmÄ.
81. Apelianto nurodomos aplinkybÄs, kad LNOBT yra sudarÄs tik tris sutartis su Riverside Music Limited, o UAB âRiverside Musicâ veikla Lietuvos Respublikoje â minimali, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, sprendžiant dÄl apelianto kvestionuojamos interesų konflikto grÄsmÄs. Tokio konflikto grÄsmÄ sukÄlÄ jo, einant LNOBT vadovo pareigas, vykdyta individuali renginių organizavimo veikla, teikiant Å¡ias paslaugas sÅ«naus vadovaujamoms įmonÄms, nepaisant to, kad tokios paslaugos buvo teikiamos ne LNOBT, ne Lietuvoje, bet esant galimybei LNOBT vadovo tarnybinių komandiruoÄių metu kartu sprÄsti ir su vykdoma individualia veikla susijusius klausimus.82.
TeisÄjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo (apelianto) papildomas darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ taip pat suponavo interesų konflikto grÄsmÄ. Teismas, remdamasis, be kita ko, VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. Sprendimu, motyvuotai pagrindÄ, kokios aplinkybÄs, konkreÄios ieÅ¡kovo (apelianto) vykdomos funkcijos, susijusios su darbu VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, lÄmÄ interesų konflikto grÄsmÄ. PažymÄtina tai, kad apeliantas, turÄdamas galimybių suvaldyti interesų konfliktÄ , kreipdamasis į KultÅ«ros ministrÄ dÄl leidimo kitam darbui dirbti, tokių veiksmų nesiÄmÄ, nepateisinamai delsÄ kreiptis dÄl tokio leidimo, o 2017 m. balandžio 26 d. visgi padavÄs praÅ¡ymÄ , nepagrįstai ignoravo KultÅ«ros ministerijos praÅ¡ymÄ pateikti papildomos informacijos, reikalingos leidimo iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti, ir nesiÄmÄ aktyvių veiksmų tokiam leidimui, kuris reikalaujamas pagal įstatymÄ , gauti.
83. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentų, kad jis 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu antrÄ kartÄ nubaustas už tÄ patį pažeidimÄ â interesų konflikto, sudarant sutartis su Riverside Music Limited dÄl trijų koncertų, nesuvaldymÄ . Bylos duomenų analizÄ patvirtina, kad, skiriant apeliantui drausminÄ nuobaudÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu, į apelianto veiksmus, susijusius su trijų ginÄo koncertų pirkimų organizavimu, atsižvelgta sprendžiant dÄl skiriamos antrosios drausminÄs nuobaudos rūšies parinkimo, bet ne antrÄ kartÄ taikyta drausminÄ nuobauda už tÄ patį darbo drausmÄs pažeidimÄ .
84. Kiti apelianto argumentai dÄl materialiųjų drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â taikymo trÅ«kumų neturi esminÄs reikÅ¡mÄs vertinant apskųsto teismo sprendimo teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ , todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako.       85. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai nustatÄs Å¡alių ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius įrodymus, priÄjo prie faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai pagrįstos iÅ¡vados, kad nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminÄ nuobaudÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ už savavaliavimÄ , sÄ moningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nes apelianto, Äjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei bei nesiÄmimas veiksmų Å¡iai grÄsmei paÅ¡alinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiama darbo tvarka.
DÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â adekvatumo padarytam pažeidimui 86. Kasacinio teismo, pasisakant dÄl proporcingos ir adekvaÄios drausminÄs nuobaudos parinkimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, parinkdamas drausminÄs nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltÄ, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminÄs nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmei užtikrinti.
Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltÄs pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mÄs drausminÄs atsakomybÄs rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikÄtis, kad darbo drausmÄs pažeidimÄ padarÄs asmuo pasitaisys, kad nereikÄs jo neteisÄto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dÄl tyÄinių neteisÄtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinÄs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikÄti.
Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybÄs rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dÄl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikÄjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
87. NagrinÄjamos bylos aspektu pažymÄtina tai, kad vadovas privalo veikti rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti privaÄių ir įstaigos interesų konflikto. Kadangi vadovaujanÄiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turÄti įtakos didelÄs dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-115/2013; kt.).88.
Atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. DÄl to, teisÄjų kolegijos vertinimu, nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiÄmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti, tÄsiant darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, be to, vykdant individualiÄ renginių organizavimo veiklÄ , nepaisant tiesioginÄs ir nuolatinÄs interesų konflikto grÄsmÄs, pripažintinas aiÅ¡kiai Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu.
Pareigų, kurias Äjo apeliantas, pobÅ«dis, jų svarba skaidriai LNOBT veiklai užtikrinti, suponavo tai, kad LNOBT steigÄjo ir savininko â valstybÄs â funkcijas įgyvendinanÄiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, buvo svarbu pasitikÄti nacionalinio teatro vadovu. TaÄiau po gautų kompetentingų valstybÄs įstaigų iÅ¡vadų, susijusių su apelianto darbo pareigų vykdymo vertinimu, apeliantui nepripažįstant pažeidimų ir nesiimant įmanomų, protingų veiksmų pažeidimams paÅ¡alinti, pasitikÄjimas buvo prarastas (žr.
Å¡ios nutarties 76 punktÄ ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo tai, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) padarytų pažeidimų nepripažino, savo poelgių kritiÅ¡kai nevertino. Vertinant 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu apeliantui paskirtos drausminÄs nuobaudos adekvatumÄ , proporcingumÄ , be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad po to, kai jam 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu buvo paskirta Å¡velniausia drausminÄ nuobauda â pastaba, jis iÅ¡vadų nepadarÄ, sužinojÄs apie 2017 m. kovo 28 d.
KultÅ«ros ministro įsakymu vÄl sudarytÄ KomisijÄ galimiems jo darbo drausmÄs pažeidimams tirti, nedÄjo pastangų pažeidimams, dÄl kurių vykdomas tyrimas, paÅ¡alinti (kreiptis leidimo dirbti kitÄ darbÄ , be kita ko, ir vykdyti individualiÄ veiklÄ bei pateikti visus įmanomus dokumentus, reikÅ¡mingus Å¡iam klausimui iÅ¡sprÄsti).
89. IÅ¡analizavus byloje surinktų duomenų apie apelianto vadovavimo laikotarpiu jo veikloje nustatytus ankstesnius pažeidimus visumÄ , įvertinus jo elgesį nuo 2017 m. sausio 1 d., kai, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatoms, apeliantas nedÄjo minimalių pastangų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, net nepraÅ¡Ä leidimo individualiai renginių organizavimo veiklai, susijusiai su tiesiogine interesų konflikto grÄsme, vykdyti, darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. birželio 12 d.
Ä®sakymu paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų â Å¡iuo konkreÄiu atveju buvo adekvati ir proporcinga padarytam sÄ moningam tÄstiniam darbo drausmÄs pažeidimui. DÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â skyrimo terminų 90. Apeliantas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu jam paskirtos drausminÄs nuobaudos teisÄtumÄ kvestionuoja ir remdamasis tuo, kad praleisti DK 241 straipsnyje įtvirtinti naikinamieji terminai Å¡iai drausminei nuobaudai skirti.
91. TeisÄjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo (apelianto) padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas â darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint KultÅ«ros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei, â buvo tÄstinis pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodyta, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinÄs pareigos, tÄstinis pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio ir baigiasi, kai subjektas pareigÄ Ä¯vykdo arba pažeidimÄ nutraukia kompetentinga institucija ar pareigÅ«nas.92.
Apelianto argumentai, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas Å¡iuo atveju skaiÄiuotinas nuo 2017 m. kovo 20 d., kai Vidaus audito skyriaus vedÄja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. A9-96 praneÅ¡Ä Ministerijai apie pažeidimus, ir nuobauda turÄjo bÅ«ti paskirta vÄliausiai 2017 m. balandžio 21 d., atmestini kaip nepagrįsti.93. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teisingai nurodÄ, kad darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas, reiÅ¡kia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dÄl darbo drausmÄs pažeidimo fakto ir pažeidÄjo asmens.
Jeigu turima informacija neleidžia konkreÄiai sprÄsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, taÄiau dÄl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Apeliantas teisingai pažymÄjo, kad kasacinio teismo taip pat nurodyta ir tai, jog darbdavys, įgyvendindamas savo teisÄ aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmÄs pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui.
Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminÄs nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisÄtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginÄui dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯rodyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).94.
NagrinÄjamu atveju pripažintina, kad atsakovas, gavÄs Vidaus audito skyriaus vedÄjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. A9-96 apie galimus apelianto pažeidimus, einant LNOBT vadovo pareigas ir dirbant kitÄ darbÄ , negavus KultÅ«ros ministro leidimo, galbÅ«t esant interesų konfliktui, turÄjo pagrindÄ imtis tyrimo tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų galimo pažeidimo aplinkybes, gautų duomenis, reikalingus pažeidimo faktui objektyviai ir tinkamai nustatyti. KultÅ«ros ministerija nedelsdama kreipÄsi į ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ .
Å ioms institucijoms praÅ¡ytus duomenis pateikus 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 29 d., KultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu sudaryta Komisija galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti. 2017 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovo (apelianto) papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovas (apeliantas), 2017 m. balandžio 6 d. pateikÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl tiriamų jo galbÅ«t padarytų darbo drausmÄs pažeidimų, o 2017 m. balandžio 26 d. padavÄ KultÅ«ros ministrui praÅ¡ymÄ leisti dirbti VšĮ âVilniaus festivaliaiâ.
Atsakovas 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡tu papraÅ¡Ä pateikti papildomos informacijos, reikalingos leidimo dirbti kitÄ darbÄ klausimui iÅ¡sprÄsti, nustatydamas terminÄ iki 2017 m. gegužÄs 25 d. Aptartų aplinkybių, atsakovui atliekant LNOBT vadovo veiklos tyrimÄ drausminÄs atsakomybÄs klausimui iÅ¡sprÄsti, seka teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tyrimÄ vykdÄ be nepateisinamų delsimų, nepažeisdamas ir nevaržydamas apelianto interesų. PrieÅ¡ingai, atsakovas elgÄsi atsakingai, suteikÄ galimybÄ ieÅ¡kovui (apeliantui) pateikti duomenis, kurie bÅ«tų pagrindas iÅ¡sprÄsti leidimo dirbti kitÄ darbÄ klausimÄ ir netaikyti drausminÄs atsakomybÄs. TaÄiau, apeliantui iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. gegužÄs 25 d. nepateikus papildomos informacijos sprendimui dÄl leidimo iÅ¡davimo priimti, tapo aiÅ¡ku, kad apeliantas neketina tÄstinio pažeidimo nutraukti, ignoruoja darbdavio praÅ¡ymus, susijusius su galimybe nutraukti daromÄ pažeidimÄ .
95. Kartu pažymÄtina, kad KultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 28 d. kreipÄsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinÄs etikos komisijÄ , kuri pradÄjo tyrimÄ dÄl apelianto, Äjusio LNOBT vadovo pareigas, veiksmų atitikties Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo reikalavimams. Vyriausios tarnybinÄs etikos komisijos tyrimas dÄl apelianto baigtas ir Sprendimas priimtas 2017 m. gegužÄs 24 d. (el. b. T. 1, b. l. 144â160). PažymÄtina, kad apelianto pozicija, jog atsakovui apie kiekvienÄ (tariamÄ ) ieÅ¡kovo (apelianto) pažeidimÄ buvo žinoma vos tik tie pažeidimai buvo padaryti, ir VTEK sprendimas tam buvo visiÅ¡kai nereikalingas, atmestina.
Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bÅ«tent VTEK yra tas subjektas, kuris turi kompetencijÄ vertinti konkretaus asmens veiksmų atitiktį Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Tai nurodyta taip pat ir paties apelianto apeliaciniame skunde. 96. Komisija galimam darbo drausmÄs pažeidimui tirti, iÅ¡vadÄ , remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų â ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d.
Sprendimu, priÄmÄ 2017 m. birželio 12 d. (el. b. T. 2, b. l. 106â114). Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mÄnesio termino.97. Ä®vertinus tÄstinį pažeidimų, už kuriuos apeliantui 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirta drausminÄ nuobauda, pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad nuobauda pritaikyta nepraleidus DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo Å¡eÅ¡ių mÄnesių termino.
DÄl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 98. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.99. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.100.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinÄ Å¾ala atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dÄl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali bÅ«ti teisÄtas, bet, pavyzdžiui, dÄl darbdavio nekorektiÅ¡kų, žeminanÄių konkretų darbuotojÄ veiksmų atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu, jeigu dÄl tokio neteisÄto darbdavio elgesio darbuotojas patyrÄ didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iÅ¡ darbo, emocinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galÄtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ darbdavio turtinei atsakomybei neturtinÄs žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iÅ¡ darbo, kaip toks, yra teisÄtas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165/2011).101.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dÄl atleidimo iÅ¡ pareigų už neva Å¡iurkÅ¡Äius pažeidimus, ir dÄl iki tol vykusio spaudimo trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darÄ tiek KultÅ«ros ministerija, tiek ir aukÅ¡Äiausi valstybÄs pareigÅ«nai, ieÅ¡kovas (apeliantas) patyrÄ iÅ¡ tiesų didžiulį stresÄ , patyÄias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ .102. TeisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nÄra duomenų, jog, sprendžiant apelianto drausminÄs atsakomybÄs klausimus, atsakovas ÄmÄsi neteisÄtų veiksmų, dÄl kurių apeliantas patyrÄ jo įvardytus neigiamus iÅ¡gyvenimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Apeliantui neįrodžius atsakovo neteisÄtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp konkreÄių neteisÄtų ieÅ¡kovo veiksmų ir apelianto įvardytų neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nÄra pagrindo sprÄsti atsakovo civilinÄs atsakomybÄs neturtinÄs žalos atlyginimo forma klausimo (CPK 121, 178 straipsniai).103. Apelianto argumentai dÄl jo Å¡eimos nariams padarytos neturtinÄs žalos negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas, nes apelianto Å¡eimos nariai nedalyvauja Å¡ioje byloje, apeliantas neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl Å¡eimos narių galbÅ«t patirtos neturtinÄs žalos.104.
Apibendrinant iÅ¡dÄstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl drausminÄs nuobaudos â pastabos â teisÄtumo, byloje nustatytoms fakinÄms aplinkybÄms netinkamai taikÄ darbo teisÄs normas, reglamentuojanÄias drausminių nuobaudų skyrimo terminus, ir tai lÄmÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminÄ nuobauda paskirta nepažeidus naikinamojo Å¡eÅ¡ių mÄnesių termino.
TeisÄjų kolegijai nustaÄius, kad skiriant Å¡iÄ drausminÄ nuobaudÄ buvo suÄjÄs DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, todÄl drausminÄ nuobauda negalÄjo bÅ«ti paskirta, sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 paskirtos drausminÄs nuobaudos, naikintina. Å ioje dalyje priimamas naujas sprendimas â ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas ir ieÅ¡kovui (apeliantui) paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba â panaikinama.
Sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dÄl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminÄs nuobaudos panaikinimo, paliekama nepakeista, nes pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄs faktines bylos aplinkybes, teisingai taikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias drausminÄs nuobaudos už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ skyrimÄ , ir priÄjo prie teisÄtos bei pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas (apeliantsa) teisÄtai atleistas iÅ¡ LNOBT vadovo pareigų už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ .
  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a : patenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimÄ .Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieÅ¡kovui paskirtos drausminÄs nuobaudos panaikinimo. Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d.
įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ .KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                                         Loreta BraždienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Laima RibokaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Tomas Venckus