Legislator Case Law & Legislation
43358835-75b3-413d-bcf6-ee5990bec820 AI generated

43358835-75b3-413d-bcf6-ee5990bec820 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 43358835-75b3-413d-bcf6-ee5990bec820
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27398-996/2017 pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, n u s t a t ė :Ginčo esmė 1.

Legislator headnote

AI generated

43358835-75b3-413d-bcf6-ee5990bec820 · Vilniaus apygardos teismas: Ä®sakymo sudėtinė dalis, nurodoma, kad į jÄ tik atsižvelgiama, ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti. Be to, drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – ieÅ¡kovui paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovas vieÅ¡ojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ (toliau – VšĮ „Vilniaus festivaliai“) pradėjo dirbti 2003 m. gegužės 3 d. ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki Å¡iol. Jeigu KultÅ«ros ministerija manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kęs leidimo dirbti kitÄ darbÄ negavimu, tai nuobaudÄ turėjo skirti per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos (2017 m. kovo 31 d.), tačiau to nepadarė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                              Civilinė byla Nr. e2A-1102-910/2018                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20806-2017-5                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.1; 1.3.6.4.1.3; 1.3.6.4.2; 1.3.6.4.6; 1.3.7.2.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27398-996/2017 pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, n u s t a t ė :Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas G. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ (toliau – 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ;1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ (toliau – 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymas) jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, grÄ Å¾inti jį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas, priteisti iÅ¡ KultÅ«ros ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;1.3. priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KultÅ«ros ministerijos, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.2. Dėl 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymo ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo Ä®sakymu jam paskirta drausminė nuobauda pastaba už Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 10 straipsnio 1–3 punktų pažeidimus.

IeÅ¡kovo teigimu, jam drausminė nuobauda pastaba paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ bei terminus. Nurodė, kad Ä®sakymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nedetalizuojama, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiÅ¡kė, tai neaiÅ¡ku ir iÅ¡ Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vados, kurios pagrindu buvo priimtas 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, todėl Ä®sakymas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl formaliųjų trÅ«kumų.

Pažymėjo, kad KultÅ«ros ministerijos 2017 m. vasario 28 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti neatitiko turinio reikalavimų, nes buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta, jog KultÅ«ros ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad drausminė nuobauda – pastaba – jam paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų: nei 2017 m,. kovo 9 d.

Įsakyme, nei Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadoje nenurodyta, kokiu būdu ir kokiais jo veiksmais (neveikimu) pasireiškė nurodomų teisės aktų pažeidimai. Pabrėžė, kad po to, kai ieškovas nusišalino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro, A. G. ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimu, pavedė ne jis, o tuometis Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2016 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. P-62, todėl už tai ieškovas negali būti baudžiamas. Nurodė, kad LNOBT pirkimus atliko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. S1-107. Meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai, esminę reikšmę turi meninė atitinkamų kūrinių ir konkrečių atlikėjų profesionalumo vertė, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina.

Pažymėjo, kad dar 2012 m. KultÅ«ros ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti Å¡ių paslaugų pirkimų tvarkÄ , tačiau iki Å¡ios dienos Å¡ie poįstatyminiai teisės aktai nepriimti, KultÅ«ros ministerija pati nevykdo savo įsipareigojimų nustatyti paslaugų pirkimo tvarkÄ , todėl dėl Å¡ios pareigos nevykdymo negali bÅ«ti keliamas ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimas.

IeÅ¡kovas dar 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje nurodė visus ryÅ¡ius, siejančius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Planuojant 2016 m. pirkimus, jis 2016 m. sausio 14 d. kreipėsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ su paklausimu, kaip iÅ¡vengti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, pradėjus derybas dėl LNOBT programos ir repertuaro derinimo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė rekomendacijas, kurias ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įgyvendino, taigi dėl koncertų organizavimo ir viešųjų pirkimų jokių ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų nebuvo.

IeÅ¡kovo manymu, jis negali bÅ«ti atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, ieÅ¡kovas nebuvo sprendimus dėl pirkimų priėmęs asmuo. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodyti pastebėjimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ Be to, KultÅ«ros ministerija neturėjo teisės skirti drausminės nuobaudos už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nes Å¡io įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ iÅ¡imtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. KS-7 pripažino, jog ieÅ¡kovas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.

Ieškovo teigimu, Kultūros ministerija praleido DK nustatytus terminus drausminei nuobaudai pastabai skirti. 3. Dėl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus – yra neteisėta. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų: tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies konkretus punktas), nedetalizuota, kaip ir kada tariami pažeidimai pasireiškė, Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvada nėra 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymo sudėtinė dalis, nurodoma, kad į jÄ tik atsižvelgiama, ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti. Be to, drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – ieÅ¡kovui paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovas vieÅ¡ojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ (toliau – VšĮ „Vilniaus festivaliai“) pradėjo dirbti 2003 m. gegužės 3 d. ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki Å¡iol. Jeigu KultÅ«ros ministerija manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kęs leidimo dirbti kitÄ darbÄ negavimu, tai nuobaudÄ turėjo skirti per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos (2017 m. kovo 31 d.), tačiau to nepadarė.

Be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – Profesionaliojo scenos meno įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ Ä¯sigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d., iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas) nenustatė apribojimo dirbti kitÄ darbÄ negavus leidimo, taip pat nebuvo įtvirtinta pareiga teatro ar koncertinės įstaigos vadovui, pradėjusiam kitÄ darbÄ iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos, gauti leidimÄ tęsti tokį darbÄ , todėl ieÅ¡kovas neturėjo pareigos gauti KultÅ«ros ministerijos sutikimÄ tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei vykdyti individualiÄ veiklÄ .

IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime KultÅ«ros ministerijai nurodė, kad jeigu KultÅ«ros ministerija mano, jog jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai jis yra pasirengęs pateikti praÅ¡ymÄ per nustatytÄ terminÄ , o negavęs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius. Tačiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovas negavo, vietoj to jam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų. Be to, duomenys apie ieÅ¡kovo dirbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra vieÅ¡i, tinkamai deklaruoti, todėl KultÅ«ros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, galėjo ieÅ¡kovui praneÅ¡ti apie tai, kad jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ bei diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todėl jis nebegali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau tokio praneÅ¡imo negavo, Be to, ieÅ¡kovo nuomone, Å¡is darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja LNOBT autoriteto, ieÅ¡kovas Å¡iuo klausimu yra diskriminuojamas.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo, tinkamai deklaravo santykius su uždarÄ ja akcine bendrove „Riverside Music“ (toliau – UAB „Riverside Music“). LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarė sutartis tik dėl trijų koncertų, bendrovės Riverside Music Limited veikla nėra nukreipta į Lietuvos rinkÄ , o su UAB „Riverside Music“, kuri veiklos beveik nevykdo, LNOBT nėra sudariusi jokių sutarčių.

Dėl to teiginys, kad ieškovo darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas tarpininkavimu užsiimančioms sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę jo tarnybai, neatitinka faktinių aplinkybių. Kartu ieškovas nurodė, kad jis nėra VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo narys, šiai įstaigai neatstovauja, o yra tik vienas iš dviejų „Vilniaus festivalis“ koordinatorių. Ieškovas neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais, LNOBT tarnybinių komandiruočių metu niekada neatliekamas darbas, susijęs su privačiais interesais, visų komandiruočių metu surašomos ataskaitos.

IeÅ¡kovo teigimu, jis atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dėl koncertų suvaldyti, tačiau KultÅ«ros ministerija skyrė jam pastabÄ , už tuos pačius veiksmus jis buvo nubaustas ir antrÄ kartÄ , kas yra draudžiama. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jo gautos pajamos iÅ¡ UAB „Riverside Music“ yra individualios veiklos pajamos, įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų Å¡altinius, individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka, UAB „Riverside Music“ nėra sudariusi jokių sutarčių su LNOBT ir nėra nei galimo, nei kokio nors kito interesų konflikto.

Pasak ieÅ¡kovo, KultÅ«ros ministerija buvo spaudžiama atleisti iÅ¡ pareigų, nors terminai drausminei nuobaudai – atleidimui iÅ¡ darbo – skirti buvo pasibaigę. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iki tol vykusio spaudimo trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darė KultÅ«ros ministerija ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, atleidimo aplinkybių pavieÅ¡inimo žiniasklaidoje, situacijos komentavimo ir vertinimo aukščiausiųjų valstybės pareigÅ«nų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , stresÄ , patyčias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ , sumenko jo dalykinė reputacija, geras vardas, todėl praÅ¡o priteisti vienÄ eurÄ neturtinei žalai atlyginti.4.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, taip pat ir atstovaudama atsakovui Lietuvos Respublikai, nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.4.1. Dėl skundžiamo 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymo nurodė, kad su ieÅ¡kovu 2012 m. liepos 16 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis penkių metų laikotarpiui. IeÅ¡kovas įsipareigojo tinkamai organizuoti LNOBT veiklÄ , racionaliai ir taupiai naudoti LNOBT lėšas ir turtÄ , sukurti veiksmingÄ LNOBT vidaus kontrolės (audito) sistemÄ , užtikrinti jos veikimÄ ir tobulinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnis, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3, 10 straipsniai, LNOBT generalinio direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2012 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. Ä®V-358). 2017 m. vasario 28 d. buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tas Nr. 4S-629 „Dėl iÅ¡vados pateikimo“, kuriame konstatuota, kad, vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiÅ¡kumo principai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. 2017 m. vasario 28 d. buvo papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 6 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ . 2017 m. kovo 6 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iÅ¡vada.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Ä®V-452 sudarė KomisijÄ , kuri pateikė iÅ¡vadÄ , į kuriÄ atsižvelgus 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas ir Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada vertintini kaip susiję vienos drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ros dokumentai, ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybė pasiaiÅ¡kinti. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo kreipimasis į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ buvo formalus ir pavėluotas, formalus nusiÅ¡alinimas, veikiant nuolatinėje privačių interesų konflikto situacijoje, nepaneigė ir nesumažino ieÅ¡kovo de facto kontrolės, LNOBT vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, o Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymas dėl įgaliojimų N. S. suteikimo buvo priimtas ieÅ¡kovo iniciatyva, jo praÅ¡ymu ir jo interesais, LNOBT meno tarybos sudėtis taip pat buvo patvirtinta paties ieÅ¡kovo teikimu.

Atsakovo nuomone, konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų – neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo. IeÅ¡kovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobÅ«džio. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited (2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-7, 2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-8, 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. J1-10), paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016 m. gruodžio 16 d., Å¡ių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiÅ¡ko sutarčių įvykdymo, todėl DK nustatytas terminas skirti drausminę nuobaudÄ pastabÄ nebuvo pasibaigęs. 4.2.

Dėl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo nurodė, kad KultÅ«ros ministerija gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (14.58E)I „Dėl G. K. veiklos“, kuriame pateikta informacija apie ieÅ¡kovo darbÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 28 d. darbovietėse, kuriose jam buvo mokamas darbo užmokestis; taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. raÅ¡tÄ Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G.

K. pateikimo“, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2016 m. vykdo individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gauna pajamų iÅ¡ UAB „Riverside Music“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 546590 nurodyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdo kitÄ pramogų ir poilsio organizavimo individualiÄ veiklÄ . Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrė 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarė KomisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimui nagrinėti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgusi į KultÅ«ros ministerijos praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti ieÅ¡kovo veiklÄ bei jos atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino, kad ieÅ¡kovas – LNOBT vadovas, spręsdamas klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų, ir su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas; taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovas – LNOBT vadovas, sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; pripažino, kad ieÅ¡kovas – LNOBT vadovas, nustatyta tvarka nedeklaravęs ryÅ¡io su savo sÅ«naus vadovaujama muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“, iÅ¡ kurios jis pats gauna pajamų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

VTEK rekomendavo KultÅ«ros ministrui skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ ir spręsti klausimÄ dėl nuolatinio interesų konflikto paÅ¡alinimo. Komisija 2017 m. birželio 12 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė DK 234 straipsnio, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, negavęs KultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį.

Komisija pasiÅ«lė taikyti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. KultÅ«ros ministras 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sistemine analize, ieÅ¡kovui, kaip biudžetinės įstaigos LNOBT generaliniam direktoriui, buvo taikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Nustatyta, kad ieškovas, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir kito savo darbdavio, t. y. VšĮ „Vilniaus festivaliai“, interesams. 2014 ir 2015 metais ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį. Be to, ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti būtent VšĮ „Vilniaus festivaliai“.

IeÅ¡kovas veikė UAB „Riverside Music“ interesais, teikdamas Å¡iai įmonei paslaugas, kasmet iÅ¡ Å¡ios įmonės gavo pajamas. IeÅ¡kovas tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“, tinkamai bei realiai nenusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, dirbo kitÄ darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir UAB „Riverside Music“, iÅ¡ kurių gavo pajamų, iki pat 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymo priėmimo buvo viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje bei savo veiksmais diskreditavo LNOBT autoritetÄ , dirbo pirmiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam iÅ¡duoto KultÅ«ros ministro leidimo, kaip to reikalaujama pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas neginčija, kad jam buvo žinoma apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, jis, kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, nuo pat jų įsigaliojimo privalėjo jų laikytis.

Atsakovas pabrėžė, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 20 d., įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., taigi visiems subjektams buvo nustatytas protingas laiko tarpas gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ . Komisija galimam ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimui tirti buvo sudaryta 2017 m. kovo 29 d., ieÅ¡kovas tik pažeidimo tyrimo metu 2017 m. balandžio 24 d. kreipėsi į KultÅ«ros ministrÄ , praÅ¡ydamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ . KultÅ«ros ministerija 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. S2-1353 paprašė pateikti papildomÄ informacijÄ , kurios ieÅ¡kovas nepateikė, iki pat atleidimo iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų leidimo dirbti kitÄ darbÄ ieÅ¡kovas negavo, neatliko aktyvių veiksmų, kad tokį leidimÄ gautų ir iÅ¡vengtų Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

IeÅ¡kovas savo veiksmais pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo reikalavimus elgtis neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas veiksmus atliko sÄ moningai, žinodamas, kad eina LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir jo atliekami veiksmai yra nesuderinami su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimais.

IeÅ¡kovo veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, nustatyta jo kaltė, savo veiksmais jis sukėlė žalÄ â€“ mažino visuomenės pasitikėjimÄ LNOBT veiklos skaidrumu, neracionaliai naudojo LNOBT lėšas, nes tarnybines komandiruotes iÅ¡naudojo siekdamas privačių tikslų. Atsakovo teigimu, darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose, negu LNOBT generalinio direktoriaus, pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ), ieÅ¡kovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ .

Papildomai ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimus dėl darbo drausmės pažeidimų teikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Taip pat nepažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai. Atsakovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas savo pareigomis, prisidengdamas jų vykdymu, ilgÄ laikÄ siekė kitų asmeninių tikslų, t. y. veikė ne darbdavio, o savo interesais, pažeisdamas darbdavio teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl ieÅ¡kovui paskirta proporcinga drausminė nuobauda. Kartu nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymu, t. y. likus vienam mėnesiui iki darbo sutarties termino pabaigos, todėl jo reikalavimas grÄ Å¾inti jį į darbÄ yra neįgyvendintinas. Be to, ieÅ¡kovas nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. KS-87. Atsakovas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad:5.1 KultÅ«ros ministerija ir ieÅ¡kovas 2012 m. liepos 16 d. sudarė terminuotÄ darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d. (el. b. T. 3, b. l. 48–49). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. vasario 1 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-7 (el. b. T. 1, b. l. 103–106), Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius 2017 m. vasario 27 d. priėmė pirkimų vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. 4S-617 (el. b.

T. 1, b. l. 24–28), 2017 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 1, b. l. 22), 2017 m. kovo 6 d. ieÅ¡kovas surašė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 1, b. l. 126–131), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. Ä®V-452 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. T. 1, b. l. 132), Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. kovo 9 d. priėmė iÅ¡vadÄ dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G.

K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. T. 1, b. l. 14–20), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (el. b. T. 1, b. l. 9–10). Valstybinio socialinio drausimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr. (14.58E)I-1733 „Dėl G. K. veiklos“ KultÅ«ros ministerijai pateikė informacijÄ (el. b.

T. 3, b. l. 53–54), Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. kovo 29 d. surašė raÅ¡tÄ Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“ (el. b. T. 3, b. l. 50–51), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 29 d. priėmė įsakymÄ Nr. Ä®V-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. T. 3, b. l. 83), 2017 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 3, b. l. 65), 2017 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas surašė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b.

T. 3, b. l. 63–64), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-52 (el. b. T. 1, b. l. 144–160), Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. priėmė iÅ¡vadÄ dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. T. 2, b. l. 106–114), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G.

K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų 2017 m. birželio 12 d. (el. b. T. 2, b. l. 86).5.2. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo teismas nurodė, kad Å¡i drausminė nuobauda 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu ieÅ¡kovui paskirta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui atsižvelgus į Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ bei pripažinus, jog ieÅ¡kovas pažeidė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , nustatantį, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ ;

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, vykdant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ , kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas;

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nustatančius, jog viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, nustatančius, jog vidaus kontrolės pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens veikla bÅ«tų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedÅ«ras, valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims bÅ«tų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų;

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1–3 punktus, nustatančius, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ , diegdamas vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atsižvelgia į Å¡io Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, užtikrina, kad, kuriant vidaus kontrolę vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje, bÅ«tų atsižvelgta į teisės aktų, vieÅ¡ojo juridinio asmens strateginių planų, procedÅ«rų, darbo reglamentų (vidaus darbo tvarkos taisyklių), sutarčių laikymÄ si, veiklos ir finansinės informacijos patikimumÄ , veiklos veiksmingumÄ , turto apsaugÄ . 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymo 3 punktu ieÅ¡kovas buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , bÅ«ti atsakingu už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ . KultÅ«ros ministerijos teigimu, drausminė nuobauda – pastaba – ieÅ¡kovui paskirta už Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimÄ .5.3.

Nors, ieÅ¡kovo teigimu, 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme nedetalizuota, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiÅ¡kė, tačiau Å¡iame Ä®sakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ . Vadinasi, tiek 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu. Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vada, su abiem Å¡iomis iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas patvirtino susipažinęs, teisme yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl ieÅ¡kovas negalėjo nesuprasti KultÅ«ros ministerijos motyvacijos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos.5.4.

Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, kaip biudžetinės įstaigos LNOBT vadovas, nusiÅ¡alino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurios vadovÄ , akcininkÄ ir ieÅ¡kovÄ sieja giminystės ryÅ¡iai (sÅ«nus ir tėvas), LNOBT vardu pasirašė jo pavaduotojas N. S., nors ir pavedus tai padaryti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 (el. b. T. 1, b. l. 143), neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nedarė įtakos sutarčių su tiekėju bendrove Riverside Music Limited dėl A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui. Teismas pripažino pagrįsta KultÅ«ros ministerijos pozicijÄ , kad ieÅ¡kovo nusiÅ¡alinimas buvo formalus ir pavėluotas, nes apie LNOBT 2016 m. planuojamÄ Londono simfoninio orkestro koncertÄ ieÅ¡kovas žinojo jau 2015 m., 2015 m. birželio 23 d. jis jau iÅ¡siuntė KultÅ«ros ministerijai jo paties pasiraÅ¡ytÄ LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kÅ«rybinės veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m.

Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir 2017 m. kovo 6 d. pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. repertuarÄ , buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited, tačiau nusiÅ¡alinimÄ jis pateikė tik 2016 m. kovo 17 d. (el. b. T. 1, b. l. 143), todėl tinkamai ir visapusiÅ¡kai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijas ieÅ¡kovas jau nebegalėjo dėl iki tol jo atliktų veiksmų.

Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamÄ jÄ balso teisę turinčios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo įstaigos vadovo planus 2016 metams, pavaldÅ«s asmenys nesprendė prieÅ¡ingai vadovo nuomonei, taigi veikė vadovo įtakoje, tai matyti ir iÅ¡ Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posėdžio protokolo Nr. S5-1 (el. b. T. 4, b. l. 34–35): ieÅ¡kovas aktyviai dalyvavo Meno tarybos posėdyje, aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ , su kuo turėtų bÅ«ti sudaromos sutartys dėl A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo, kas tokias sutartis turėtų pasiraÅ¡yti. Dėl to bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai lėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimÄ , organizuojant ir vykdant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus.5.5. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovas suprato, kad jo ryÅ¡iai su A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited lemia interesų konfliktÄ , tačiau, kaip įstaigos vadovas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog įsitikintų tokio tiekėjo nurodomų iÅ¡imtinių teisių atstovauti pirmiau nurodytus atlikėjus bei orkestrus turėjimu dar iki nusiÅ¡alinimo, planuojant ir įtraukiant koncertus į LNOBT 2016 metų programÄ , taip proteguodamas savo sÅ«naus įmonę kaip tiekėjÄ .

Savaime suprantama, kad atlikėjų atstovavimo sutartys sudaromos susitarimo pagrindu, todėl tik kreipusis į konkretų atlikėjÄ ir gavus jo oficialų atsakymÄ bÅ«tų įsitikinta atstovavimo teisės tinkamumu, tačiau to nei iki ieÅ¡kovo nusiÅ¡alinimo, nei po jo, iki sudarant sutartis su tiekėju, nebuvo padaryta, kitų alternatyvų nebuvo svarstyta. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovo vėlesnis formalus nusiÅ¡alinimas nepaneigia jo sÄ moningų, apgalvotų veiksmų, įtakojant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited pasiraÅ¡antį jam pavaldų asmenį veikti pagal jo iki nusiÅ¡alinimo sudarytus planus.5.6.

Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, tiek ieÅ¡kovas nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ieÅ¡kovas pirmiau aptartais jo atliktais tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, neÅ¡aliÅ¡ko ir sÄ Å¾iningo pareigų ėjimo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės, taip pažeisdamas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ , 6.16 punktÄ , DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir už Å¡iuos pažeidimus KultÅ«ros ministerija pagrįstai jam skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .5.7.

Dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad KultÅ«ros ministerija nesilaikė DK įtvirtintų reikalavimų pasiaiÅ¡kinimui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikti, teismas pažymėjo, jog, prieÅ¡ skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , 2017 m. vasario 28 d. reikalavimu pasiaiÅ¡kinti KultÅ«ros ministerija ieÅ¡kovo paprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų (el. b. T. 1, b. l. 22). Teismas, iÅ¡samiai įvertinęs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vados, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vados turinį, nurodė, kad KultÅ«ros ministerija aiÅ¡kiai ir tinkamai paprašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, nes, skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ (pastabÄ ), buvo vertinamas jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant pirkimus, susijusius su bendrove Riverside Music Limited.

IeÅ¡kovas savo pasiaiÅ¡kinimÄ teikė KultÅ«ros ministerijai raÅ¡tu (el. b. T. 1, b. l. 126–131), taip pat savo argumentus dėl drausminės nuobaudos – pastabos – jam skyrimo pateikė teismui ieÅ¡kinyje, jo atstovai ieÅ¡kovo pozicijÄ teikė teismo posėdžio metu, taigi, ieÅ¡kovui buvo sudarytos tinkamos galimybės pasiaiÅ¡kinti. 5.8. Dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda (pastaba) paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, teismas nurodė, jog sutinka su KultÅ«ros ministerijos pozicija, kad pažeidimai, už kuriuos ieÅ¡kovui paskirta Å¡i drausminė nuobauda, buvo tęstinio pobÅ«džio, nes akivaizdu, jog 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d.

LNOBT sudarytos sutartys su bendrove Riverside Music Limited visÄ laikÄ galiojo ir LNOBT su bendrove Riverside Music Limited pagal Å¡ias sutartis atsiskaitė tik 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. (el. b. T. 1, b. l. 109, 110). VisÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, nesiėmė jokių tinkamų aktyvių veiksmų kilusiam interesų konfliktui paÅ¡alinti, leido, kad nurodytos sutartys bÅ«tų įvykdytos, ir tai atitinka tęstinio pažeidimo sÄ vokÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ â€“ tęstiniai pažeidimai pasireiÅ¡kia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004).

Drausminė nuobauda pastaba paskirta 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu, t. y. nepažeidžiant DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 6 mėnesių termino.5.9. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda vieno mėnesio termino eiga, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens.

Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada priimta 2017 m. vasario 27 d. (el. b. T. 1, b. l. 24–28), dėl joje nurodytų pažeidimų praÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti (el. b. T. 1, b. l. 22), Komisija 2017 m. kovo 9 d. priėmė iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios KultÅ«ros ministerijai tapo aiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimo faktas, pažeidėjo asmuo, atsižvelgus į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – pastaba, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas. 5.10.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad nustatytos visos bÅ«tinos drausminės atsakomybės sÄ lygos, KultÅ«ros ministerija įrodė ieÅ¡kovo padarytÄ konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , skirdama ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymu jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ â€“ atmestinas. 5.11. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimo teismas nurodė, kad Å¡i drausminė nuobauda 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu (el. b. T. 2, b. l.

86) ieÅ¡kovui paskirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ bei pripažinus, jog ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, nes jis, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose veikė ir savo kito darbdavio – VšĮ „Vilniaus festivaliai“ – interesais; 2014 m., 2015 m., kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį; kaip LNOBT generalinis direktorius kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti bÅ«tent VšĮ „Vilniaus festivaliai“; veikė UAB „Riverside Music“ interesais, gavo iÅ¡ jos pajamas; tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“; tinkamai bei realiai nenusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited; dirbo pirmiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam iÅ¡duoto KultÅ«ros ministro leidimo, pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ ; visus veiksmus atliko sÄ moningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai.

Teismo posėdžio metu KultÅ«ros ministerijos atstovė sukonkretino, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – skirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ dėl jo interesų ir darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nes ieÅ¡kovas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, bei dėl leidimo kitam darbui dirbti neturėjimo, be to, ieÅ¡kovas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited.5.12.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas patvirtino, jog nuo 2003 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 23 d. dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, ieÅ¡kovas 2015, 2016 metais gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iÅ¡ LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nuo 2010 m. vykdo individualiÄ veiklÄ , gavo pajamas iÅ¡ UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50–52); Å¡ias aplinkybes patvirtina ir Sodros duomenys (el. b.

T. 3, b. l. 102, 105–107). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas tiek iki 2017 m. sausio 1 d., tiek po 2017 m. sausio 1 d. iki pat darbo teisinių santykių su juo nutraukimo LNOBT dienos, be LNOBT vadovo darbo, dirbo dar ir kitÄ darbÄ â€“ ėjo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, iÅ¡ kurio taip pat gavo darbo užmokestį, taip pat gavo pajamas iÅ¡ individualios veiklos. 5.13. Teismas pažymėjo, kad nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ tokiam darbui dirbti, tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., kurio 13 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikėjo, ir pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintos formuluotės „darbas“, „atlygis“ apima ir darbÄ vykdant individualiÄ veiklÄ bei atlygį, kaip iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas. Teismo nuomone, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybę asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotėmis, t. y., nenorintys kreiptis dėl leidimo gavimo, vietoje darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruotų individualiÄ veiklÄ ir tÄ patį darbÄ dirbtų ne darbo teisinių santykių, bet individualios veiklos pagrindu.

Teismas sprendė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui atsirado pareiga turėti leidimÄ tiek darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tiek individualiai veiklai vykdyti.5.14. IeÅ¡kovo teiginius, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. jis neprivalėjo gauti leidimo kitam darbui dirbti, nes įstatyme nebuvo įpareigojimo gauti leidimÄ tęsti darbinę veiklÄ , įstatymas atgal negalioja, o Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nenumatyta termino, per kurį reikėtų gauti leidimÄ kitam darbui, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., nei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nebuvo įtvirtinta iÅ¡imčių dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų netaikymo. Akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., tiek jeigu jis buvo pradėjęs dirbti kitÄ darbÄ iki 2017 m. sausio 1 d. ir norėjo jį tęsti po 2017 m. sausio 1 d., tiek jeigu jis bÅ«tų norėjęs pradėti dirbti kitÄ darbÄ po 2017 m. sausio 1 d., privalėjo gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ .

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas (kad leidimas reikalingas tik pradedant dirbti nuo 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau) reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningÄ asmenų vertinimÄ lygybės aspektu. Be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad leidimas reikalingas kitam darbui dirbti, o ne tik naujai planuojamam norimam pradėti darbui dirbti, ir tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma įstatymo galiojimu atgal.5.15. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo, privalėjo žinoti apie naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ , jis ir neginčija, jog naujojo įstatymo reikalavimo nežinojo, juolab kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas priimtas 2016 m. rugsėjo 20 d., o įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., taigi ieÅ¡kovas turėjo beveik keturių mėnesių terminÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo.

Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas į KultÅ«ros ministrÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam leidimÄ kitam darbui dirbti nesikreipė iki 2017 m. sausio 1 d., taip pat to tinkamai nepadarė ir vėliau – iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. birželio 12 d.): nors 2017 m. balandžio 26 d., t. y. jau po to, kai pati KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 (el. b. T. 3, b. l.

65) informavo ieÅ¡kovÄ apie pradėtÄ galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ dėl darbo ne tik LNOBT ir nesikreipus leidimo dirbti kitÄ darbÄ , ieÅ¡kovas padavė KultÅ«ros ministrui 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymÄ leisti dirbti kitÄ darbÄ (be to, tik darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, o dėl individualios veiklos vykdymo apskritai nesikreipė) (el. b. T. 3, b. l. 84); KultÅ«ros ministerija 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. S2-1353 (el. b. T. 3, b. l. 85), adresuotu visiems asmenims, kurie kreipėsi dėl leidimo, tarp jų – ir ieÅ¡kovui, paprašė iki 2017 m. gegužės 19 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ praÅ¡ymui dėl leidimo iÅ¡davimo iÅ¡nagrinėti, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas šį KultÅ«ros ministerijos nurodymÄ bÅ«tų įvykdęs. Vadinasi, nors 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovas pats pripažino, kad jam reikalingas leidimas dirbti kitÄ darbÄ pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, tačiau tinkamų veiksmų tokiam leidimui gauti nesiėmė – KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. nurodymo neįvykdė, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo elgėsi neprofesionaliai, neatsakingai, iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017 m. birželio 12 d.) dirbo kitÄ darbÄ , už kurį gavo atlygį, neturėdamas KultÅ«ros ministro leidimo, kurį privalėjo turėti nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas.

Teismas pažymėjo, ,kad ieÅ¡kovo visiÅ¡kas nereagavimas į KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡tÄ Nr. S2-1353 rodo neatsakingÄ jo, kaip vadovo, požiÅ«rį į jam pačiam turinčio rÅ«pėti klausimo iÅ¡sprendimÄ . Tvarkos, pagal kuriÄ toks leidimas iÅ¡duodamas parengimas ar ne, taip pat nėra ta aplinkybė, kuri leistų nesilaikyti įstatymo reikalavimo kreiptis su praÅ¡ymu dėl leidimo gavimo. Ne KultÅ«ros ministerija, bet pats ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti suinteresuotas tinkamu įstatymo nuostatų laikymusi, jeigu siekė toliau dirbti dar ir kitÄ darbÄ .5.16.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, ir vien už šį darbo drausmės pažeidimÄ , vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu (kaip už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ , teismui aukščiau jau pripažinus 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ pastabÄ teisėta ir pagrįsta), buvo pagrindas skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Be to, teismas sprendė, kad aptartas ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas atitinka ir Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sÄ vokÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nes LNOBT vadovo neatsakingas elgesys, įstatymo nesilaikymas negali bÅ«ti pateisinamas, ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Kasacinio teismo praktikoje DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiÅ¡kinamas kaip akivaizdus teisės aktais nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomÄ jų atlikimo tvarkÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Teismo vertinimu, pirmiau aptarti ieÅ¡kovo veiksmai sukelia pagrįstÄ nepasitikėjimÄ tokiu vadovu, daro žalÄ tiek LNOBT, tiek KultÅ«ros ministerijai, kenkdami jų autoritetui, todėl nustatytas pagrindas ir drausminei nuobaudai – ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ pareigų – skirti ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .5.17. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčijo, jog, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, sudarė 2014 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. vasario 6 d. sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis taip pat dirbo, tačiau, jo teigimu, jis neveikė valstybės ar savivaldybės vardu, jam negalėjo bÅ«ti taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iÅ¡ kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų.

Teismo vertinimu, ieškovas itin siaurai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ieškovas, kaip LNOBT vadovas, laikomas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtinta jokių išimčių asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kuriems šis straipsnis neturėtų būti taikomas.

LNOBT yra biudžetinė įstaiga, vadinasi, pagal pirmiau aptartas teisės aktų nuostatas ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad sutartims su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sudaryti ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs KultÅ«ros ministro leidimÄ , taip pat kad iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos bÅ«tų pats pranešęs apie tokias sudarytas sutartis ir siekęs, nors ir pavėluotai, iÅ¡taisyti padarytas klaidas.

Dėl to KultÅ«ros ministerija pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė Pareiginių nuostatų 6.2 punktÄ , taip pat DK 35, 228 straipsnių nuostatas, tačiau drausminei nuobaudai už nurodytus pažeidimus skirti praleistas DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, nes KultÅ«ros ministerija nepateikė įrodymų, jog 2014 m. ir 2015 m. sudarytų sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai tęsėsi likus Å¡eÅ¡iems mėnesiams iki drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovui skyrimo.5.18.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo (el. b. T. 1, b. l. 144–160), kitų bylos duomenų, taip pat ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų apie ieÅ¡kovo, kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo, darbÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ renginius, bendravo su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu, nes VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovas, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ LNOBT, niekaip neturi galimybės atsiriboti ir veikti tik vienos įstaigos vardu.

Tačiau leidimo KultÅ«ros ministerija tam nebuvo davusi. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad tarnybinių komandiruočių metu jis tarėsi dėl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje. IeÅ¡kovas pats dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovu, ir pareiga buvo sudaryti programÄ , todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog tarnybinių komandiruočių metu neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei neveikė nuolatinėje viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino pagrįsta KultÅ«ros ministerijos iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei bei neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , diskreditavo LNOBT autoritetÄ , todėl KultÅ«ros ministerija pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintus darbo drausmės pažeidimus, pažeidė DK 35, 228 straipsnių nuostatas.5.19.

Dar vienu ieÅ¡kovo padarytu darbo drausmės pažeidimu KultÅ«ros ministerija laikė tai, kad jis nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas sutiko, kad ieÅ¡kovo privačių interesų deklaracijoje trÅ«ksta iÅ¡samumo, nes iÅ¡ tiesų nuo 2009 m. iki 2014 m. UAB „Riverside Music“ akcininkė buvo ieÅ¡kovo žmona, o nuo 2014 m.

– jo sūnus. Tačiau teismas sprendė, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje negali būti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, taip pat drausminė nuobauda negali būti skirta dėl vieno dokumento, susijusio su 2015 m. birželio 25 d. raštu Nr. S-229 Vilniaus miesto savivaldybei, neišsaugojimo archyve. Kartu teismas nurodė, kad dėl teismo nustatytų kitų ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų, kurie yra pakankamas pagrindas drausminei nuobaudai skirti, 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymas nepripažintinas neteisėtu. 5.20. Dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, teismas nurodė, jog vien konkretaus DK 136 straipsnio 3 dalies punkto nenurodymas nėra pagrindas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ pripažinti neteisėtu. Ä®sakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ . Vadinasi, tiek 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu.

Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo padarytų darbo drausmės pažeidimų yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodytas ir VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas, su jais abiem ieÅ¡kovas patvirtino susipažinęs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas negalėjo nesuprasti KultÅ«ros ministerijos motyvacijos skirti jam drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.5.20. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo teiginį, kad jam drausminė nuobauda –atleidimas iÅ¡ darbo – skirta už tÄ patį pažeidimÄ , kaip ir drausminė nuobauda pastaba.5.20.

Dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad, prieÅ¡ skiriant jam drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – KultÅ«ros ministerija nesuteikė galimybės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , teismas nurodė, kad KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 (el. b. T. 3, b. l.

65) ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo darbÄ kitose, ne LNOBT generalinio direktoriaus, pareigose (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ), neturint leidimo, už šį darbÄ gaunamas pajamas bei dėl netikslumų privačių interesų deklaracijoje. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b.

T. 3, b. l. 63–64). Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje, kuriÄ gavus buvo priimtas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas, konstatuotas ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Teismas pažymėjo, nors ieÅ¡kovo nebuvo konkrečiai papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklÄ , kiek tai susiję su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau ieÅ¡kovas teikė savo pasiaiÅ¡kinimÄ ne tik KultÅ«ros ministerijai raÅ¡tu (el. b. T. 3, b. l. 63–64), bet savo argumentus nagrinėjamu klausimu iÅ¡dėstė ieÅ¡kinyje, jo atstovai ieÅ¡kovo pozicijÄ teikė teismo posėdyje, taigi ieÅ¡kovas turėjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiÅ¡kinti. 5.21.

Dėl ieÅ¡kovo pozicijos, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, teismas nurodė, kad dėl ieÅ¡kovo, kaip LNOBT vadovo, vykdomos kitos veiklos ir iÅ¡ kitos veiklos gaunamų pajamų, nesant KultÅ«ros ministro leidimo papildomam darbui dirbti, dėl jo pasinaudojimo tarnybinėmis komandiruotėmis asmeninei naudai gauti, užsiėmimo kita veikla ir pajamų iÅ¡ jos gavimo, bÅ«nant viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, bei veiksmų, diskredituojant LNOBT autoritetÄ iki pat darbo santykių pabaigos, KultÅ«ros ministerija pagrįstai konstatavo tęstinį pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju VTEK sprendimÄ priėmė 2017 m. gegužės 24 d. (el. b. T. 1, b. l. 144–160). Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, bÅ«tent nuo Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vados (el. b. T. 2, b. l. 106–114), kuriÄ priimant buvo remtasi tiek VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, tiek iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautais duomenimis, KultÅ«ros ministerijai tapo aiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimo faktas bei pažeidėjo asmuo. 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymu ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – skirta atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ , vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų.5.22. Teismas konstatavo, kad nustatyti ieÅ¡kovo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai buvo pakankamas ir savarankiÅ¡kas pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai), tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už padarytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, įtvirtintus DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 11 punktuose).

Teismas pripažino pagrįsta KultÅ«ros ministerijos pozicijÄ , kad ieÅ¡kovas visus veiksmus atliko sÄ moningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu LNOBT, veikė savo interesais. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiÅ¡kai savo poelgių nevertino. Remdamasis bylos duomenų analize, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymu jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo) ir iÅ¡vestinius reikalavimus (grÄ Å¾inti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos) teismas atmetė. 5.23. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ teismas nurodė, kad pripažinus, jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų KultÅ«ros ministerijos veiksmų, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti.

IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu jis patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tiek stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Vien tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybės buvo skelbiamos žiniasklaidoje ir komentuojamos, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti jo pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į pareigas, su neteisėtu atleidimu iÅ¡ pareigų susijusių iÅ¡mokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra teisėti. Å io Ä®sakymo ir juo paskirtos nuobaudos neteisėtumÄ Ä¯rodo trys aspektai:

1) Įsakymo ir reikalavimo pasiaiškinti turinio neatitiktis teisės norminių aktų keliamiems reikalavimams (formalusis pagrindas);

2) nėra teisinio pagrindo skirti drausminei nuobaudai (materialusis pagrindas);

3) pažeistas terminas skirti drausminei nuobaudai.6.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Ä®sakymas yra neteisėtas dėl formaliųjų trÅ«kumų:6.2.1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad Ä®sakyme įvardytos tik įstatymų normos, kurias tariamai ieÅ¡kovas pažeidė, tačiau nedetalizuota, kaip ir kada tariami pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯sakyme skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiÅ¡kėjo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010).

Taip pat teismas ignoravo faktÄ , kad Komisijos iÅ¡vada, kurios pagrindu buvo priimtas Ä®sakymas, Å¡iuos reikalavimus atitinka tik iÅ¡ dalies, nes tik darant įvairias prielaidas galima nuspėti, kokie gi ieÅ¡kovo veiksmai Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadoje įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimas. Referavimas į iÅ¡vadÄ ir įstatymo normÄ , prieÅ¡ingai, nei sprendime nurodė teismas, dar nenurodo, kokį pažeidimÄ padarė ieÅ¡kovas. Veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė tariamas ieÅ¡kovo pažeidimas, aiÅ¡kiai nesugebėjo nurodyti ir atsakovo atstovė teismo posėdyje, nors to ieÅ¡kovo atstovai klausė net kelis kartus.6.2.2.

Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

Skundžiamas Įsakymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismo turėjo būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.6.2.3. Įsakyme ne tik nenurodyta, kokius darbo drausmės reikalavimus ieškovas tariamai pažeidė, bet taip pat nenurodytos nei aplinkybės, nei datos, kada tariamai ieškovo pažeidimai buvo padaryti ir paaiškėjo, o tai – labai svarbi Įsakymo teisėtumo prielaida, nes drausminė nuobauda gali būti skiriama tik griežtai laikantis DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji.6.2.4.

Aplinkybė, kad teismo proceso metu ieÅ¡kovas yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, neeliminuoja nei atsakovo pareigos užtikrinti, kad įsakymas atitiktų formalius reikalavimus, nei atsakovo atsakomybės tuo atveju, jeigu įsakymas, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, tokių reikalavimų neatitinka.6.2.5. Teismas nepagrįstai įvertino, kad reikalavimas pasiaiÅ¡kinti atitiko keliamus turinio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju Ministerija 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovo paprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų.

Viešųjų pirkimų tarnyba atliko trijų LNOBT vykdytų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su Riverside Music Limited, tyrimÄ ir konstatavo, kad LNOBT (o ne ieÅ¡kovas) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus. Susipažinus su reikalavimo ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti turiniu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys tinkamai paprašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, todėl turi bÅ«ti pripažinta, kad Ministerija pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį.6.3.

Teismas nepagrįstai nenustatė Ä®sakymo materialiųjų trÅ«kumų ir aplinkybės, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų:6.3.1. Sprendime taip ir nenurodyta, kaip pasireiÅ¡kė pažeidimas dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro parinkimo ir įtraukimo į repertuarÄ . Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu taip pat nenurodė, kokiais faktiniais veiksmais pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo pažeidimas.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad tik paskelbus vieÅ¡uosius pirkimus dėl ginčo koncertų organizavimo LNOBT gavo dokumentus, patvirtinančius atlikėjams atstovaujančio subjekto tapatybę.6.3.2. Sprendime nenurodyta ir nepagrįsta, kokie įrodymai ar byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog ieÅ¡kovas kokiu nors bÅ«du darė įtakÄ sutarčių dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pasiraÅ¡ymui ir Å¡ių sutarčių įvykdymui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovas derino ir žinojo apie atlikėjus bei koncertų datas, tačiau nežinojo apie tai, kas atstovauja Å¡iuos atlikėjus ir orkestrÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad jau 2015 m. ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs apie tai, jog planuojamus koncertus reikės vykdyti bendraujant su atlikėjų orkestro atstovu, juolab kad tuo atstovu taps Riverside Music Limited.6.3.3. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimus ir pateiktus argumentus, nurodė, kad ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimas pasireiÅ¡kė per jo veiksmus dėl sutarčių su atlikėjais sudarymo ir įvykdymo.

Tačiau ieÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo skirta už sutarčių su atlikėjais sudarymÄ , bet ne dėl sutarčių vykdymo. Nei Ä®sakyme, nei Komisijos iÅ¡vadoje, nei atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimuose teisme nenurodyta tai, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda paskirta už netinkamÄ sutarčių su atlikėjais vykdymÄ . Teismas iÅ¡plėtė nusižengimÄ (nuo nusižengimo, pasireiÅ¡kusio tariamai netinkamu ieÅ¡kovo elgesiu sutarčių sudarymo procese, iki nusižengimo sutarčių vykdymo procese), taip dirbtinai sudarydamas sÄ lygas ieÅ¡kovo argumentams dėl praleisto naikinamojo termino nuobaudai skirti atmesti.6.3.4.

Teismas neteisingai įvertino, kad buvo ieÅ¡kovo drausminei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, įtvirtintos Darbo kodekso 234 straipsnyje. Ä®sakyme tik iÅ¡vardytos teisės normos, kurios iÅ¡ esmės formuluoja tam tikras bendrÄ sias pareigas, principus ir elgesio reikalavimus. Tačiau nei Ä®sakyme, nei Komisijos iÅ¡vadoje nenurodyta, kokiu bÅ«du ir kokiais ieÅ¡kovo veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė bent vienos iÅ¡ nurodytų teisės normų pažeidimas. Teismas pripažino, kad Komisijos iÅ¡vada yra tinkamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , tačiau neatsižvelgė į tai, jog pačioje Komisijos iÅ¡vadoje net nenurodyta, kÄ pažeidė ieÅ¡kovas ir kokiais veiksmais (neveikimu) tÄ padarė.6.3.5.

Teismas neįvertino, kad po to, kai ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasiraÅ¡yti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro koncertu, A. G. gala koncertu ir Royal Philharmonic orkestro koncertų organizavimu, pavedė ne IeÅ¡kovas, o KultÅ«ros ministras savo 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62. Taigi ieÅ¡kovas objektyviai buvo nesusijęs ir jam negali bÅ«ti taikoma sankcija, nes sprendimÄ atsakingu už ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymÄ paskirti ieÅ¡kovui pavaldų asmenį (kitÄ LNOBT darbuotojÄ ) priėmė ne ieÅ¡kovas, bet tuometinis kultÅ«ros ministras.6.3.6.

LNOBT Pirkimus atliko vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. S1-107 (toliau – Pirkimų taisyklės). Meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai. Esminę reikšmę turi meninė atitinkamų kūrinių ir konkrečių atlikėjų profesionalumo vertė, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina.

Ä®prasta, kad perkamos ne konkretaus kÅ«rinio ar koncerto atlikimo paslaugos, tačiau įsigyjamos konkretaus atlikėjo paslaugas. Tokia praktika įprasta visose kultÅ«ros renginių organizavimo meno įstaigose. Atitinkamai ir Viešųjų pirkimų įstatymas nustato iÅ¡imtinę tokių paslaugų įsigijimo tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju pirkimų bÅ«das buvo parinktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų pirkimus.

Tokie pirkimai atliekami supaprastintų pirkimų bÅ«du. Pagal Pirkimų taisyklių 8 punktÄ perkančioji organizacija rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus. Planuojant 2016 metų repertuarÄ , buvo svarstyti ir pirkimuose kviestų atlikėjų pasirodymai.6.3.7. Teismo pozicija, jog tai, kad nepriimti tam tikri poįstatyminiai teisės aktai, neturi jokios reikÅ¡mės, yra nepagrįsta. Jeigu nėra teisėto elgesio reikalavimus nustatančio teisės akto, tai ir atsakomybė negali kilti.

Dar 2012 metais KultÅ«ros ministerija kartu su Å vietimo ir mokslo ministerija literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti Å¡ių paslaugų pirkimų tvarkÄ , tačiau ir iki Å¡ios dienos Å¡ie poįstatyminiai teisės aktai nėra priimti. KultÅ«ros ministerija pati nevykdė savo įsipareigojimo nustatyti paslaugų pirkimo tvarkÄ ir su ja supažindinti atsakingus darbuotojus. Dėl Å¡ios pareigos nevykdymo negali bÅ«ti keliamas ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimas. 6.3.8.

Teismas nepagrįstai neįvertino, kad dėl Komisijos išvadoje ir Įsakyme nurodomų pažeidimų nebuvo ieškovo kaltės. Dar 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje ieškovas pažymėjo visus ryšius, siejančius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kaip tai įpareigoja padaryti Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Be to, prasidedant naujiesiems 2016 metams ir atitinkamai planuojant 2016 m. pirkimus, dar 2016 m. sausio 14 d. ieškovas kreipėsi į VTEK su paklausimu dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, pradėjus derybas dėl LNOBT programos bei repertuaro derinimo.

VTEK 2016 m. vasario 1 d. pateikė raÅ¡tÄ Nr. S-181-(2.9) su rekomendacijomis, kaip ieÅ¡kovui – LNOBT vadovui – iÅ¡vengti interesų konflikto bei užtikrinti neÅ¡aliÅ¡kumÄ , LNOBT sudarant susitarimus su atlikėjais bei sprendžiant dėl tokių susitarimų sudarymo:

1) nusišalinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dėl Riverside music limited siūlomų orkestrų, atlikėjų, meno kūrėjų bei kitų įmonių pasiūlytų kultūrinių programų detalių;

2) pavesti LNOBT meno tarybai iÅ¡rinkti įgaliotÄ asmenį, kuris derėtųsi su Riverside music limited dėl galimybės į repertuarÄ Ä¯traukti jos atstovaujamus meno kÅ«rėjus;

3) pavesti vienam iÅ¡ LNOBT pavaduotojų įforminti sprendimÄ dėl įgalioto asmens paskyrimo. Visas nurodytas rekomendacijas ieÅ¡kovas įvykdė visiÅ¡kai, todėl akivaizdu, kad dėl nurodytų koncertų organizavimo bei viešųjų pirkimų jokių ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų nebuvo, ieÅ¡kovas ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konfliktų.6.3.9. Nei KultÅ«ros ministerija, nei teismas neįvertino ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės, kad jis, siekdamas aiÅ¡kios viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos ir praktikos, 2013 m. gruodžio 30 d.

įsakymu S1-186, patvirtino „Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pirkimų organizavimo atmintinę“ (toliau - Atmintinė). Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijomis, Atmintinėje buvo suklasifikuoti pagrindiniai viešųjų pirkimų vykdymo etapai, kurių laikantis LNOBT ir vykdė pirkimus. Dėl jų organizavimo Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nepateikta pastabų.6.3.10.

Dėl ginčo koncertų įtraukimo į repertuarÄ sprendė LNOBT Meno taryba, taip pat paaiÅ¡kėjus, kad atlikėjus ir orkestrus atstovauja Riverside music limited, sprendė dėl Å¡ių koncertų palikimo repertuare.6.3.11. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį pirkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma VieÅ¡ojo pirkimo komisija, kuriai nustatomos užduotys bei suteikiami visi įgaliojimai toms užduotims atlikti.

Å iuo atveju VieÅ¡ojo pirkimo komisija nebuvo sudaryta – vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis, pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius. Taigi viešųjų pirkimų teisėje ne vadovas, bet vieÅ¡ojo pirkimo komisija ar pirkimų organizatorius arba kiti paskirti asmenys priima sprendimus tam tikruose viešųjų pirkimų etapuose. Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymÄ ar kitas normas, už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus atsakingi nurodyti įgalioti asmenys.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnyje nustatyta, kad už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus atsakomybė kyla vieÅ¡ojo pirkimo komisijos pirmininkui ir nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimÄ . IeÅ¡kovas nebuvo sprendimus pirkimuose priėmęs asmuo (be to, Viešųjų pirkimų tarnyba net nenurodo, kokie sprendimai buvo neteisėti), todėl jokie pažeidimai negali bÅ«ti siejami su ieÅ¡kovu, kuris, bÅ«damas LNOBT vadovas ir siekdamas iÅ¡vengti bet kokių galimų insinuacijų dėl viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimų, nuo visų sprendimų nusiÅ¡alino.6.3.12.

Komisijos iÅ¡vadoje tik labai lakoniÅ¡kai atspindėtos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, iÅ¡ esmės remiamasi tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m vasario 27 d. priimta Pirkimų vertinimo iÅ¡vada Nr. 4S-617 bei VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. KS-7. Tačiau nė vienu iÅ¡ Å¡ių dokumentų Komisija neturėjo pagrindo remtis, spręsdama dėl darbo drausmės pažeidimo bei rekomenduodama KultÅ«ros ministerijai skirti drausminę nuobaudÄ . LNOBT kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl Viešųjų pirkimo tarnybos iÅ¡vados panaikinimo, tačiau teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi LNOBT skundÄ atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinÄ teisme, motyvuodamas tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados, kuriose įvertinama viešųjų pirkimų procedÅ«rų ar sudarytų sandorių atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tačiau nenustatomi jokie privalomi įpareigojimai, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nesuformuluota jokių privalomų įpareigojimų ar nurodymų, kurie sukeltų realias teisines pasekmes ir darytų įtakÄ teisių bei pareigų apimčiai. Dėl to tiek Komisijos iÅ¡vadoje, tiek Ä®sakyme Viešųjų pirkimų iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti remiamasi kaip dokumentu, galinčiu sukelti realias neigiamas pasekmes. VTEK pripažino, kad, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pasiraÅ¡ant 2016 m. gegužės 5 d. sutartį su UAB „Riverside music“ dėl operos solistės A.

G. koncerto 2016 m. birželio 3 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre organizavimo, Å¡io teatro generalinis direktorius G. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė“. Todėl ir VTEK sprendimu nebuvo pagrindo remtis.6.3.13. IeÅ¡kovas, kaip LNOB (t.y. perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų įstatymo prasme) vadovas, atliko visus bÅ«tinus ir teisės aktuose nustatytus viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto vengimo, viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo teisėtumo užtikrinimo veiksmus, be to, pagal jam suteiktas galias padarė viskÄ , jog LNOBT sėkmingai vykdytų savo veiklÄ , kokybiÅ¡kai atliktų pavestas funkcijas, užtikrintų geriausiÄ teikiamų paslaugų kokybę bei suteiktų galimybę Lietuvoje iÅ¡vysti pasaulinio garso žvaigždes.

Dėl to nėra nei ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų, nei kaltės dėl aplinkybių, susijusių su neva neteisėtu pirkimų organizavimu. Nesant darbo drausmės pažeidimo sudėties, ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė. Dėl to Ä®sakymas ir juo paskirta drausminė nuobauda turi bÅ«ti panaikinti.6.3.14. Teismas neįvertino, kad Ä®sakymas yra neteisėtas dėl KultÅ«ros ministerijos kompetencijos skirti drausminę nuobaudÄ už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimÄ trÅ«kumo.

Å io įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ iÅ¡imtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), nes, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo 29 straipsniu, bÅ«tent VTEK sprendžia, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ . Tokia pozicija patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nurodant, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija, vykdant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ , patvirtina, jog ji turi iÅ¡imtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ , ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali bÅ«ti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl Å¡io įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13).

Minėta, kad KultÅ«ros ministerija gavo VTEK sprendimÄ , kuriame pripažinta, jog ieÅ¡kovas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Nepaisant to, kad VTEK konstatavo nesant pažeidimo, Komisijos iÅ¡vadoje, kurios pagrindu buvo priimtas Ä®sakymas, referuojama į VTEK sprendimÄ ir sudaroma iliuzija, jog Å¡iame sprendime neva konstatuoti ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai. Taigi KultÅ«ros ministerija neteisėtai paskyrė ieÅ¡kovui nuobaudÄ dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų pažeidimo.6.4.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nepraleidus DK nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti:6.4.1. Teismas iÅ¡plėtė nusižengimo, už kurį ieÅ¡kovui skirta nuobauda, ribas ir tai lėmė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl tęstinio darbo drausmės pažeidimo bei jo pabaigos momento. Nei Ä®sakyme, nei Komisijos iÅ¡vadoje nėra aiÅ¡kiai įvardinta data, kada buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieÅ¡kovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda.

IeÅ¡kovas gali tik apytiksliai numanyti, kad Ä®sakyme ir Komisijos iÅ¡vadoje nagrinėti veiksmas ar įvykis, kuris traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas, yra įvykęs 2016 m. kovo 17 d., t. y. ieÅ¡kovui pateikus nusiÅ¡alinimÄ . Taip pat galima tik daryti prielaidÄ , kad, KultÅ«ros ministerijos nuomone, darbo drausmės pažeidimÄ gali sudaryti ir kažkokie kiti veiksmai, atlikti iki ginčo sutarčių su atlikėjais pasiraÅ¡ymo. Pažymėtina, kad sutartys, dėl kurių sudarymo kilo ginčas, su atlikėjais buvo pasiraÅ¡ytos 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d., tačiau jas pasirašė N. S., o ne ieÅ¡kovas.

Dėl to teigti, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, kai buvo pasiraÅ¡ytos sutartys, nėra jokio pagrindo. Vadinasi, jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovo veiksmuose bÅ«ta darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų, tai tie pažeidimai buvo padaryti iki 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. (pavyzdžiui, paskutinis LNOBT praneÅ¡imas apie laimėtojÄ ir sprendimÄ sudaryti sutartį, pasiraÅ¡ytas N. S., buvo suraÅ¡ytas 2016 m. rugpjūčio 26 d.), kai buvo teikiami pasiÅ«lymai, derinamos sutarčių sÄ lygos ir pan.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, Kultūros ministerija praleido DK nustatytus naikinamuosius terminus nuobaudai skirti.6.4.2. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas specialusis dviejų metų terminas drausminei nuobaudai skirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžta, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai. DK 241 straipsnio 2 dalyje išimtis nustatyta tiems pažeidimams, kurių dėl jų latentiškumo paprastai negalima nustatyti kitu būdu – tik audito, revizijos ar inventorizacijos metu.

Atsižvelgiant į finansinio pobÅ«džio pažeidimų specifikÄ ir darbdavio interesus, nurodytoje teisės normoje nustatytas ilgesnis dvejų metų terminas finansinių nusižengimų atveju atitinka darbdavio interesus turėti galimybę taikyti drausminę atsakomybę už ilgesniu laikotarpiu padarytus pažeidimus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Taigi, vadovaujantis DK 241 straipsnio 2 dalimi ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptartas specialus dviejų metų terminas taikytinas tik tuo atveju, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

a) pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) ir Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai priskiriant bet kokius kitus patikrinimus ar tyrimus ir pan.;

b) pažeidimas yra finansinio pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, todėl specialus dviejų metų terminas nuobaudai skirti negali bÅ«ti taikomas.Abu terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, tiek dvejų metų terminas nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , revizijÄ ar inventorizacijÄ ) yra pasibaigę, todėl Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra neteisėti bei turi bÅ«ti panaikinti.6.4.3.

Kadangi yra praleistas vienas naikinamasis terminas nuobaudai skirti, nėra pagrindo teikti argumentus dėl vieno mėnesio termino nuo darbdavio sužinojimo apie drausmės pažeidimÄ momento praleidimo, nors akivaizdu, jog Å¡is terminas taip pat praleistas.6.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – yra teisėti. Å io Ä®sakymo ir juo paskirtos nuobaudos neteisėtumÄ Ä¯rodo trys aspektai:

1) Įsakymo turinio neatitiktis teisės norminių aktų keliamiems reikalavimams (formalusis pagrindas);

2) reikalavimo pasiaiškinti nebuvimas (procedūrinis pažeidimas);

3) nebuvo teisinio pagrindo drausminei nuobaudai skirti (materialusis pagrindas);

4) praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti.6.6. Teismas nepagrįstai nenustatė Ä®sakymo dėl atleidimo formaliųjų trÅ«kumų: 6.6.1. Ä®sakyme tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas – yra tik nuoroda į DK 136 straipsnio 3 dalį, tačiau nenurodytas konkretus punktas. Dėl to neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas atleistas kaip neva padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), ar dėl to, kad antrÄ kartÄ per 12 mėnesių laikotarpį nuo drausminė nuobaudos paskyrimo pažeidžia drausmę, nes ieÅ¡kovui 2017 m. kovo 9 d.

Įsakymu buvo paskirta pastaba (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas).6.6.2. Teismo teiginys, kad Komisijos išvados nurodymas yra pakankamas paaiškinimas, kaip pasireiškė darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas, yra neteisingas. Įsakyme nurodytos tik DK normos, kurias tariamai ieškovas pažeidė, tačiau nedetalizuojama, kaip ir kada tokie tariami ieškovo pažeidimai pasireiškė. Įsakyme tik lakoniškai nurodyta, kad nuobauda skiriama vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, tačiau nekonkretizuota, koks ir kada pažeidimas tariamai buvo padarytas, kuo tas pažeidimas pasireiškė ir kokius neigiamus padarinius Kultūros ministerijai sukėlė.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, skiriant drausminę nuobaudÄ , pačiame Ä®sakyme turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kÄ pažeidė darbuotojas ir kaip tas pažeidimas pasireiÅ¡kė. Referavimas į kitÄ dokumentÄ laikytinas nepakankamu informavimu ir toks įsakymas turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu dėl formaliųjų trÅ«kumų.6.6.3. Ä®sakyme dėl atleidimo ne tik nenurodyta, kokius tiksliai darbo drausmės reikalavimus ieÅ¡kovas tariamai pažeidė (yra tik nuoroda į DK punktus, kuriuose pateikiamos galimos Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sudėtys, bet ne nuorodos į teisės normas, kurias ieÅ¡kovas neva pažeidė), bet taip pat nenurodytos nei aplinkybės, nei datos, kada tariamai ieÅ¡kovo pažeidimai buvo padaryti bei paaiÅ¡kėjo.

Tai – labai svarbi Ä®sakymo teisėtumo prielaida, nes drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik griežtai laikantis DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji.6.6.4. Teismas netinkamai įvertino, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti. Atsakovas nesilaikė DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir paskyrė ieÅ¡kovui pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ (atleidimÄ iÅ¡ pareigų), net nesuteikdama galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus. Pažymėtina, kad Ä®sakymas buvo priimtas tÄ pačiÄ dienÄ , kai tik KultÅ«ros ministerijai buvo pateikta Komisijos iÅ¡vada.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose. Tačiau taip ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai buvo sudaryta galimybė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ne skiriant drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, bet visai kitame kontekste. Dėl to tai negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamos galimybės pasiaiÅ¡kinti suteikimas.6.7.

Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo dėl atleidimo materialiųjų trūkumų:6.7.1. Komisijos išvadoje aprašytas drausminės atsakomybės faktinis ir juridinis pagrindimas, t.y. aplinkybės, kuriomis pasireiškė ieškovo neva padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų:

1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį ieškovas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nors nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo;

2) ieÅ¡kovas vykdo individualiÄ veiklÄ (yra jÄ Ä¯registravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje), negavęs KultÅ«ros ministerijos leidimo;

3) ieškovui dėl sutarčių su Riverside Music Limited buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba;

4) VTEK Sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendė klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų. Pasak ieÅ¡kovo, jeigu teismas bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėjęs bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, tai bÅ«tų nustatęs, kad dėl nė vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų faktų (aplinkybių) nebuvo pagrindo apelianto drausminei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.6.7.2.

Teismas netyrė, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai, nė dėl vieno iÅ¡ Komisijos iÅ¡vadoje nurodyto aspekto. Atsakovas neįrodė, kad dėl apelianto (ieÅ¡kovo) veiksmų kilo kokių nors neigiamų padarinių. Procesiniuose dokumentuose atsakovas pateikė tik deklaratyvius teiginius apie LNOBT vardo menkinimÄ , reputacijos sumažėjimÄ ir pan., tačiau nepateikė visiÅ¡kai jokių objektyvių duomenų, kurie tokius teiginius pagrįstų. Vien dėl Å¡ios aplinkybės akivaizdu, kad nėra visų ieÅ¡kovo drausminei atsakomybei kilti reikalingų sÄ lygų.6.7.3.

Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ bei individualios veiklos vykdymo pažymėtina tai, kad 2017 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas gavo KultÅ«ros ministerijos raÅ¡tÄ Nr. S2-853 „Dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo“. RaÅ¡te nustatytu terminu pateikė savo pasiaiÅ¡kinimÄ dėl RaÅ¡te nurodytų aplinkybių. Tačiau KultÅ«ros ministerija, net jeigu ir manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kęs leidimo dirbti negavimu, tai nuobaudos per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos neskyrė, t. y. pažeidė naikinamÄ jį terminÄ nuobaudai skirti:

Komisijos iÅ¡vada ir Ä®sakymas buvo priimti tik 2017 m. birželio 12 d., nors apie pažeidimÄ KultÅ«ros ministerija, akivaizdu, sužinojo 2017 m. kovo 31 d. IeÅ¡kovas iÅ¡ tiesų VšĮ „Vilniaus festivaliai“ pradėjo dirbti 2003 m. gegužės 3 d. ir pagal nuotolinio (antraeilio) darbo sutartį dirba iki Å¡iol. Tačiau Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nebuvo įtvirtinta pareiga nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui, pradėjusiam dirbti kitÄ darbÄ iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos, gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimÄ tęsti tokį darbÄ .

Apribojimo be leidimo dirbti kitÄ darbÄ nenustatė ir iki tol galiojęs Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas. Teismas netinkamai neįvertino, kad, nesant įstatyminio įpareigojimo gauti leidimÄ tęsti darbinę veiklÄ , bei vadovaujantis principu, jog įstatymas atgal negalioja, be to, konstituciniu principu, ginančiu asmens teisę pasirinkti darbÄ , apeliantas neturėjo pareigos gauti KultÅ«ros ministerijos sutikimÄ tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdyti individualiÄ veiklÄ , vadovaujantis nurodytomis įstatymo pataisomis.

Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymas nenumato termino, per kurį reikėtų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ . Nepaisant to, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas delsė kreiptis dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo. Tačiau, nesant nustatyto reikalavimo, per kiek laiko reikia gauti tokį leidimÄ , negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog buvo delsiama. IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime į RaÅ¡tÄ aiÅ¡kiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu Ministerija mano, jog jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai ieÅ¡kovas yra pasirengęs praÅ¡ymÄ pateikti per nustatytÄ terminÄ , o negavęs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius.

Tačiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovas negavo. Vietoje to, jam paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų. Be to, duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, yra vieÅ¡i, tad KultÅ«ros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, laikydamasi protingų terminų, galėjo motyvuotai ieÅ¡kovui praneÅ¡ti apie tai, kad jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ bei diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todėl jis nebegali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“.

Tačiau tokio pranešimo Ieškovas niekada negavo. Be to, ieškovo įsitikinimu, šis darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja LNOBT autoriteto.6.7.4. Teismas neįvertino, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įvardytai įstaigai ir dirbantis VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei organizuojantis (koordinuojantis) tam tikrus festivalius, nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo. Be to, nė vienas iš tokių asmenų nėra gavęs ir drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų.

Taigi ieÅ¡kovas buvo akivaizdžiai diskriminuojamas, o tai taip pat patvirtina Ä®sakymo dėl atleidimo iÅ¡ pareigų neteisėtumÄ .6.7.5. Komisijos iÅ¡vadoje, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame buvo spręstÄ dėl Seimo narių ir konstatuota, jog Konstitucijos nuostatos draudžia Seimo nariams gauti bet kokį kitÄ atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atlyginimÄ už kÅ«rybinę veiklÄ , nurodyta, kad individualios veiklos vykdymas patenka į Profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ apribojimÄ .

Tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarime spręsta tik dėl Seimo nario statuso, kuris yra specifinis, reglamentuotas Konstitucijos, todėl analogiÅ¡kos taisyklės negali bÅ«ti taikomos darbuotojams. Be to, ieÅ¡kovas vykdomÄ individualiÄ veiklÄ buvo deklaravęs, todėl KultÅ«ros ministerijai buvo žinomos Å¡ios aplinkybės ir ji turėjo imtis atitinkamų veiksmų, o bausti – laikydamasi terminų. IeÅ¡kovas, su KultÅ«ros ministerijos žinia tęsdamas darbo santykius VšĮ Vilniaus festivaliai ir vykdydamas individualiÄ veiklÄ , nors ir neturėdamas tam Ministerijos leidimo, nepažeidė darbo drausmės. 6.7.6.

Teismas VTEK SprendimÄ , kiek juo pripažinta, kad ieÅ¡kovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos pajamų gavimas kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konflikto grėsmę, neteisingai vertino kaip pagrindžiantį darbo drausmės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas nesutinka nei su Komisijos iÅ¡vada, nei su Sprendimu dėl Å¡ių argumentų:

1) ieškovas nusišalino nuo klausimų, susijusių su sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo ir toks nusišalinimas VTEK buvo priimtas kaip tinkamas;

2) ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nekelia jokio interesų konflikto, yra tinkamai deklaruotas. Bendradarbiavimas tarp nacionalinių ir savivaldos kultūros įstaigų atitinka efektyvumo ir naujovių bei atvirumo permainoms principus;

3) ieškovas tinkamai deklaravo santykius su UAB „Riverside Music“. Komisijos išvadoje nepagrįstai referuojama į VTEK Sprendime esantį teiginį, kad ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę šio asmens tarnybai. Šis teiginys yra nepagrįstas, nes VTEK nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų, kad „keliama tiesioginė ir nuolatinė interesų konflikto grėsmė“.

Šis teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms. LNOBT vidutiniškai kiekvienais metais suorganizuoja apie 180 renginių ir apie 30 specialių koncertų. Vienintelis atvejis nuo 2002 m. liepos 15 d. (t. y. nuo dienos, kai ieškovas ėjo LNOBT teatro generalinio direktoriaus pareigas), kada kilo galimas interesų konfliktas, susijęs su Riverside Music Limited, yra pirmiau įvardyti trys koncertai. LNOBT nėra surengęs jokių kitų muzikinių renginių, susijusių su ieškovo ar jo artimų asmenų privačiais interesais, nėra sudaręs jokių kitų sutarčių su Riverside Music Limited, išskyrus dėl trijų ginčo koncertų.

UAB „Riverside Music“ veikla Lietuvos Respublikoje – minimali, bendrovė net nėra registruota PVM mokėtoja (pagal galiojančius įstatymus, jei pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje virÅ¡ija 45 000 EUR registruotis PVM mokėtoju bÅ«tina). Muzikinė agentÅ«ra Riverside Music Limited, veikianti pagal Kipro įstatymus, įsteigta 2010 metais, ir per septynerius veiklos metus surengė virÅ¡ trijų Å¡imtų koncertų daugiau nei trisdeÅ¡imtyje Å¡alių bei tik keletÄ mažo formato renginių bei tris muzikinius renginius Lietuvoje.

Å i agentÅ«ra atstovauja pasaulinio lygio atlikėjams, jos veiklos teritorija yra pasaulinė ir nėra nukreipta į Lietuvos rinkÄ . Atsižvelgiant į bendrÄ LNOBT per tiriamÄ laikotarpį suorganizuotų muzikinių renginių skaičių (virÅ¡ 600 įvairaus pobÅ«džio renginių) ir į tai, kad interesų konfliktas kilo tik dėl 3 muzikinių renginių, taip pat į tai, kad UAB „Riverside Music“ veiklos beveik nevykdo, o muzikinės agentÅ«ros Riverside Music Limited veikla iÅ¡ esmės yra ne Lietuvoje, Komisijos ir VTEK teiginys, jog ieÅ¡kovo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas „tarpininkavimu užsiimančioms jo sÅ«naus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę Å¡io asmens tarnybai“, neatitinka faktinių aplinkybių.

Be to, ieškovas 2016 m. sausio 12 d. raštu kreipėsi į VTEK, papildomai atskleidė savo ryšius su muzikos agentūra Riverside Music Limited, prašydamas paaiškinti, kaip turėtų elgtis, kad nekiltų abejonių dėl interesų konflikto. VTEK 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-181-(2.9) pateikė ieškovui rekomendacijas, kurias įgyvendindamas ieškovas nusišalino ir toliau nedalyvavo priimant sprendimus dėl koncertų, kurių atlikėjams atstovavo sūnaus vadovaujama įmonė. 2016 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. P-62 tuometis KultÅ«ros ministras Å . B., vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsniu, priėmė G. K. nusiÅ¡alinimÄ nuo pirmiau nurodytų koncertų ir pavedė LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojui N. S. pasiraÅ¡yti sutartis bei kitus dokumentus, susijusius su Å¡ių koncertų organizavimu. Sutartį su muzikos agentÅ«ra Riverside Music Limited pasirašė KultÅ«ros ministro Å¡iems klausimams spręsti įgaliotas asmuo – N. S., kuris turėjo visiÅ¡kÄ sprendimo teisę surengti koncertÄ arba atsisakyti jį rengti.

Ä®prastai konkretus muzikinis renginys įtraukiamas į repertuarÄ nuo sutarties su atlikėjais ar jį atstovaujančia agentÅ«ra pasiraÅ¡ymo, po kurio pradedami pardavinėti bilietai. Taigi nurodytų trijų koncertų įtraukimÄ Ä¯ LNOBT repertuarÄ lėmė N. S. veiksmai, pasiraÅ¡ant atitinkamas sutartis; jis savo nuožiÅ«ra toliau keitė muzikinių renginių bilietų kainas (pvz. 2016 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. S1-84), priėmė visus kitus sprendimus, susijusius su renginių organizavimu.

Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įvykdė VTEK 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te nurodytas teisines rekomendacijas. Darbo drausmės pažeidimo sudėties nėra, tačiau Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .6.7.7. Teismas pritarė Komisijos iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas veikė galimoje nuolatinio interesų konflikto rizikoje ir dėl to, jog jis dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalio“ vadovu. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas draudžia atstovauti (i) valstybei ir savivaldybei arba (ii) valstybės ar savivaldybės institucijoms.

LNOBT generalinis direktorius, sudarydamas sutartį tarp LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurių vienintelis steigėjas ir dalyvis yra Vilniaus miesto savivaldybė, neveikia valstybės ar savivaldybės vardu. Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taikytina tik asmenims, atstovaujantiems valstybei ir savivaldybei, ar asmenims, atstovaujantiems valstybės institucijoms, t. y. subjektams, kuriems suteikta teisė priimti norminius administracinius aktus. Taigi akivaizdu, kad ieškovas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Taip pat ieškovas nepažeidė pirmiau nurodyto įstatymo ribojimo ir dėl to, kad jis nėra VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo narys, o yra tik vienas iš dviejų Vilniaus festivalio koordinatorių.6.7.8. Teismas ignoravo, kad Vilniaus festivalis iš tiesų yra atskiri muzikiniai renginiai, kuriuos jungia bendra tema (idėja) ir kurie vyksta tuo pačiu laikotarpiu. Vilniaus festivalis vyksta kiekvienais metais birželio mėnesį. Šiuo metu Vilniaus festivalio muzikinių renginių organizatoriai yra du – LNOBT ir Lietuvos nacionalinė filharmonija (pvz., kai 1997 įvyko pirmasis Vilniaus festivalis, vienintelis muzikinių renginių organizatorius buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija).

Vilniaus festivalis nėra nei VšĮ „Vilniaus festivaliai“ padalinys, nei nuosavybė. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ neorganizuoja nė vieno Vilniaus festivalio muzikinio renginio, nors jų pavadinimai ir yra beveik identiÅ¡ki. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta vieÅ¡oji įstaiga, kurios tikslas – organizuoti ir koordinuoti Vilniaus miesto kultÅ«ros Å¡ventes, reikÅ¡mingiausius sostinės meno festivalius ir užtikrinti jų tęstinumÄ . Dėl to VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nuo 2005 metų remia ir skatina LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos iniciatyvÄ organizuoti Vilniaus festivalį.

Vilniaus festivalis nėra veikla, kuri privalo bÅ«ti vykdoma tiek LNOBT, tiek Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, tačiau tai – naujoviÅ¡kas reiÅ¡kinys, kuris suteikia galimybę muzikos gerbėjams, jau pasibaigus tradiciniams meno įstaigų sezonams, dar vienÄ mėnesį džiaugtis pasaulinio garso atlikėjais. Vilniaus festivalis taip pat leidžia LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei Vilniaus miesto savivaldybės (per VšĮ „Vilniaus festivaliai“) iÅ¡teklius naudoti ekonomiÅ¡kai, rezultatus pasiekti kuo mažesnėmis sÄ naudomis.

Muzikinių renginių organizavimas ir įtraukimas į festivalius yra gerosios pasaulinės (Europinės) patirties praktika, įgyvendinta Lietuvoje. VieÅ¡ojo administravimo naujovių ir atvirumo permainoms principas įpareigoja ieÅ¡koti naujų ir veiksmingų bÅ«dų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iÅ¡ gerosios patirties pavyzdžių.6.7.9. Teismo padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas LNOBT komandiruočių metu veikė kitų subjektų interesais, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , diskreditavo LNOBT autoritetÄ .

Komisijos išvadoje, kuria rėmėsi teismas, nepagrįstai teigiama, kad ieškovo veiklos specifika, kai kontaktai su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais, susijusiais su šio asmens privačiais interesais, vykdomi LNOBT vadovo tarnybinių komandiruočių užsienyje metu, o susitarimai sudaromi žodžiu, galbūt – ir kitais neformaliais būdais, neleidžia užtikrinti tinkamos LNOBT generalinio direktoriaus elgesio nešališkumo kontrolės. Šis teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir yra neteisingas.

IeÅ¡kovas neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais. Apeliantas pabrėžia, kad LNOBT tarnybinių komandiruočių metu ieÅ¡kovo atliekamas darbas buvo susijęs tik su LNOBT veikla. Kai kuriais atvejais atliekamas darbas buvo susijęs su bendrais kultÅ«ros ar kitais visuomeniniais interesais (pvz. pagalba vieÅ¡inant Lietuvos Å¡imtmetį, padedant plėtoti tarpvalstybinį savivaldos ar kultÅ«ros įstaigų bendradarbiavimÄ ). Tačiau niekada nebuvo atliekamas darbas susijęs su privačiais interesais.

Visi LNOBT susitarimai buvo Ieškovo sudaromi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – raštu ir vadovaujantis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Kontaktai su atlikėjais ir meno kolektyvais palaikomi susirašinėjant, telefonu, o komandiruočių metu, akivaizdu, – žodžiu. Dėl visų komandiruočių ieškovas surašydavo atlikto darbo ataskaitas, kurios buvo saugomos LNOBT ir pateikiamos Kultūros ministerijai. Komandiruočių ataskaitų pateikimas ministerijai nenumatytas įstatymų, bet atliekamas būtent siekiant išvengti galimų abejonių dėl skaidrumo ar šališkumo.

IeÅ¡kovas komandiruočių metu, o taip pat ir kitais atvejais, neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivalių“, bet tarėsi dėl LNOBT veiklos klausimų, taip pat ir dėl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami kÅ«riniai Vilniaus festivalio programoje. KÅ«rinių atlikimas visais atvejais (ar įtrauktas, ar neįtrauktas į Vilniaus festivalio programÄ ) bÅ«tų organizuojamas LNOBT: visos bilietų pardavimo pajamos tektų LNOBT, o ne VšĮ „Vilniaus festivaliams“.

Dėl tokios veiklos nėra ir negali atsirasti jokio interesų konflikto, susijusio su darbu VšĮ „Vilniaus festivaliai“, joks leidimas „atstovauti“ VšĮ „Vilniaus festivaliams“ nėra reikalingas (nes nėra atstovavimo), o leidimo dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“ privalomumas aptartas pirmiau. Taigi ieÅ¡kovas nesukėlė jokio privačių ir viešųjų interesų konflikto. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs kokios nors turtinės ar neturtinės naudos, to neįrodė atsakovas, taip pat neįrodyta, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais kaip nors diskreditavo LNOBT autoritetÄ .6.7.10.

Teismas, remdamasis Komisijos išvados teiginiais, nurodė, kad ieškovas neva neteisėtai nesiėmė veiksmų interesų konfliktui, susijusiam su ginčo koncertais, išvengti, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti. Tačiau teismas nepagrindė, koks yra ryšys tarp interesų konflikto nesuvaldymo ir pasinaudojimo tarnybine padėtimi, be to, kokių pajamų ieškovas gavo. Šie teiginiai yra iš esmės klaidingi, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Be to, ieškovas atliko visus objektyviai būtinus veiksmus, kad interesų konfliktas būtų suvaldytas. VTEK ankstesniu savo sprendimu ištyrė visas aplinkybes, susijusias su operos solistės A. G. koncertu 2016 m. birželio 3 d. ir konstatavo, kad, LNOBT pasirašant 2016 m. gegužės 5 d. sutartį su UAB „Riverside music“ dėl operos solistės A. G. koncerto 2016 m. birželio 3 d. organizavimo, LNOBT generalinis direktorius G. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.

Kitų dviejų koncertų organizavimo aplinkybės yra identiÅ¡kos, todėl jų vertinimas turi bÅ«ti toks pats. Pabrėžtina tai, kad ieÅ¡kovas nusiÅ¡alinimÄ nuo trijų ginčo koncertų organizavimo pateikė kai paaiÅ¡kėjo, jog iÅ¡imtines Å¡ių koncertų organizavimo ir atstovavimo teises yra įgijusi muzikos agentÅ«ra Riverside Music Limited, ir 2016 metų muzikinių renginių suorganizuoti kitaip, kaip tik per Å¡iÄ muzikos agentÅ«rÄ , neįmanoma. IeÅ¡kovas atliko visus įstatymų reikalaujamus ir VTEK rekomenduotus veiksmus, ir nedalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus nei dėl ginčo koncertų organizavimo.

NusiÅ¡alinti anksčiau nebuvo poreikio. Teismas visiÅ¡kai neįvertino Å¡ių aplinkybių.6.7.11. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas du kartus nubaustas už tÄ patį neva padarytÄ pažeidimÄ . KultÅ«ros ministerijai priimant 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ buvo puikiai žinoma, kad ieÅ¡kovas atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dėl Koncertų suvaldyti. Nepaisant to, Ministerija nubaudė IeÅ¡kovÄ paskirdama pirmÄ jÄ nuobaudÄ . Už tuos pačius veiksmus ieÅ¡kovas buvo nubaustas antrÄ kartÄ , priimant 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymÄ . Bausti du kartus už tÄ patį pažeidimÄ yra draudžiama. Vien dėl Å¡io aspekto Ä®sakymas yra neteisėtas.6.7.12. Teismas pripažino, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje negali bÅ«ti pagrindas drausminei nuobaudai skirti. Tačiau kartu nurodė, kad dėl to 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymas nepripažintinas neteisėtu. Tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, kad: (i) įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų Å¡altinius (arba teisiÅ¡kai - pagal kokius sandorius gaunamos pajamos ir kas yra sandorių Å¡alys); (ii) individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka; (iii) UAB „Riverside music“ neturi sudariusi jokių sutarčių su LNOBT; (iv) nėra kilęs nei galimas, nei koks nors kitas interesų konfliktas, turi bÅ«ti konstatuota, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė pareigÄ deklaruoti privačius interesus, todėl ir darbo drausmės pažeidimo nėra.

Teismas tinkamai neįvertino Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų bei faktinių bylos aplinkybių. Tai patvirtina, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta nepagrįstai.6.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepraleisti terminai drausminei nuobaudai skirti:6.8.1. Teismas nepagrindė, kodėl visus ieÅ¡kovo padarytus pažeidimus laiko tęstiniais, iÅ¡skyrus visai kitame kontekste raÅ¡omÄ teiginį, kad ieÅ¡kovas neva veikė nuolatinio interesų konflikto sÄ lygomis.6.8.2. Teismas taip pat padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti prasidėjo tik 2017 m. gegužės 24 d., kai VTEK priėmė sprendimÄ , kurio pagrindu Komisija surašė iÅ¡vadÄ , nes, teismo nuomone, tik VTEK priėmus sprendimÄ tapo aiÅ¡ku, kad pažeidimai yra padaryti.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ne tik tai, kad vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada darbdaviui tampa visiÅ¡kai aiÅ¡kus pažeidimas ir jį padaręs asmuo. Kasacinio teismo pabrėžiama ir tai, kad darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmės pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas, turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ , vertintinas kaip neteisėtas veikimas.

Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nei teismas, nei atsakovas nepagrindė, kad atsakovas neturėjo visiÅ¡kai jokių kitų objektyvių galimybių sužinoti apie darbo drausmės pažeidimo faktÄ ir darbo drausmės pažeidimÄ padariusį konkretų darbuotojÄ , kol negavo VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo.

Akivaizdu, kad atsakovui apie kiekvienÄ (tariamÄ ) ieÅ¡kovo pažeidimÄ buvo žinoma nuo pat pradžių, vos tik tie pažeidimai buvo padaryti. Tam VTEK sprendimas visiÅ¡kai nereikalingas.6.8.3. Vidaus audito skyriaus vedėja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. A9-96 pranešė KultÅ«ros ministerijai apie pažeidimus. Dėl pažeidimų, nurodytų Å¡iame praneÅ¡ime, nuobauda turėjo bÅ«ti paskirta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį, kaip imperatyviai nustatyta DK 241 straipsnio 1 dalyje.

Taigi nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai 2017 m. balandžio 21 d., o ne 2017 m. birželio 12 d. 6.8.4. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 straipsnio 2 dalis). Šis terminas nuobaudai dėl leidimo dirbti negavimo yra praleistas.6.8.5. Nagrinėjamu atveju drausminei nuobaudai skirti negali būti taikomas DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialusis dvejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, specialus dviejų metų terminas taikytinas tik tuo atveju, kai:

1) pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), ir Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, priskiriant bet kokius kitus patikrinimus ar tyrimus ir pan.;

2) pažeidimas yra finansinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. 6.8.6. Kadangi visi terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo, tiek Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, tiek dvejų metų terminas nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , revizijÄ ar inventorizacijÄ ) buvo pasibaigę, 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymas ir juo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – yra neteisėti.6.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo už neva Å¡iurkščius pažeidimus ir iki tol vykusį spaudimÄ trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darė tiek KultÅ«ros ministerija, tiek ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡ tiesų didžiulį stresÄ , patyčias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ .

Akivaizdu, kad dėl Å¡ių aplinkybių visuomenė galėjo susidaryti negatyvų požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ , suabejoti jo reputacija, profesiniais gebėjimais. Tiek pažeidimo tyrimo dokumentacijoje (Komisijos iÅ¡vadoje), tiek ir žiniasklaidoje, komentuojant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, buvo minimas ne tik ieÅ¡kovas, bet ir jo artimieji Å¡eimos nariai, tai padarė žalos ir jiems.6.10. Teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvavo savo sprendimo, ir Å¡ie proceso teisės normų pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .7.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos ministerija, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos Respublikai, praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:7.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme ir 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakyme nedetalizuota, kaip ir kada pasireiÅ¡kė apelianto padaryti pažeidimai. 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme iÅ¡vardyta, kokių įstatymų reikalavimus apeliantas pažeidė, ir kartu įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto bei elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , bÅ«ti atsakingu už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ .7.2.

PrieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , atsakovas 2017 m. vasario 28 d. reikalavimu Nr. S2-542 „Dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo“ kreipėsi į apeliantÄ , praÅ¡ydamas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų. Ä® šį reikalavimÄ apeliantas atsakė 2017 m. kovo 6 d. raÅ¡tu (pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ ). Veikos, dėl kurių atsakovas kreipėsi į apeliantÄ , praÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinti, apima visus su viešųjų pirkimų organizavimu susijusius klausimus: reikalavimus laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nesukelti viešųjų ir privačių interesų pažeidimo atsiradimo rizikos, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto asignavimų, kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir turto naudojimÄ .

Teismas, išsamiai įvertinęs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvados, tiek Kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. ĮV-452 sudarytos Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui išnagrinėti motyvuotos išvados turinį, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas aiškiai ir tinkamai paprašė apelianto pasiaiškinti.7.3. Tiek 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas, tiek 2017 m. kovo 9 d. Komisijos išvada turi būti vertinami kartu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvada.

Dėl to 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu apeliantui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – atitinka formaliuosius reikalavimus.7.4. Apeliantas nepagrįstai kelia ir 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo formaliųjų trÅ«kumų klausimÄ . 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo preambulėje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarytos Komisijos galimam apelianto darbo drausmės pažeidimui nagrinėti motyvuotÄ 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ , kuriÄ formuluojant vadovautasi kompetentingų institucijų raÅ¡tais ir sprendimais, t. y.

VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 „Dėl G. K.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. (27.1-40-4 E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. (14.58E)I-1733 „Dėl G. K. veiklos“. Teismas motyvuotai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas neturi formaliųjų trūkumų, apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymu paskirta teisėtai, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos iÅ¡vadÄ .7.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ jam nebuvo žinoma, kokiu pagrindu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, todėl jau vien už šį darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (kaip už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ , teismui aukščiau jau pripažinus 2017 m. kovo 9 d.

įsakymu jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ â€“ teisėta ir pagrįsta) buvo pagrindas apeliantui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.7.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ , prieÅ¡ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu skiriant jam drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, atsakovas nesuteikė galimybės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovo 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 apelianto buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose, negu Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigose, ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ), neturint leidimo ir esant netikslumų privačių interesų deklaracijoje.

Apeliantas 2017 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu Nr. S2-160 pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ . Teismas teisingai pažymėjo, kad, nepaisant to, jog apelianto nebuvo konkrečiai papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklÄ , kiek tai susiję su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau apeliantas pateiktame pasiaiÅ¡kinime iÅ¡dėstė savo argumentus taip pat ir Å¡iuo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, esÄ atsakovas netinkamai įgyvendino DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ suteikti galimybę apeliantui pasiaiÅ¡kinti dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo.7.7.

Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – materialiųjų pagrindų:7.7.1. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje, su kuria apeliantas buvo supažindintas ir kuri minima Komisijos išvadoje, įvertinus perkančiosios organizacijos – LNOBT, kurio vadovas buvo apeliantas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų) atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams, konstatuota, jog nurodyti pirkimai ir sutartys, sudarytos su bendrove Riverside Music Limited, kurios vienas iš vadovų yra apelianto sūnus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes apeliantas tik formaliai ir pavėluotai nusišalino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad LNOBT veiksmai ir sprendimai, susiję su pirkimų procedÅ«rų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrÅ«s. Vien perkančiosios organizacijos vadovo kylančio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimÄ . Bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos pateikti pasiÅ«lymÄ , LNOBT nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar buvo kitų tiekėjų, galėjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstė jokių kitų alternatyvų.

Taigi apelianto ryÅ¡iai su bendrove Riverside Music Limited, egzistavę A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo, sutarčių sudarymo ir vykdymo metu, suponavo interesų konfliktÄ , tai patvirtina tyčinius ir sistemingus apelianto veiksmus. 7.7.2. Apelianto argumentai, esÄ byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jau 2015 m. jis žinojo apie tai, jog planuojamus koncertus reikės vykdyti bendraujant su atlikėjų orkestro atstovu, juolab kad tuo atstovu bus Riverside Music Limited, yra nepagrįsti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. birželio 23 d. apeliantas iÅ¡siuntė atsakovui jo paties pasiraÅ¡ytÄ LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kÅ«rybinės veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m. Žinojimui apie planuojamų koncertų ir atlikėjų atstovus konstatuoti bÅ«tina nustatyti subjektyvų elementÄ (sÄ Å¾iningumÄ ). Apeliantas ypač pabrėžia, kad muzikinė agentÅ«ra Riverside Music Limited atstovauja pasaulinio lygio atlikėjus, jų grupes ir kolektyvus.

Taigi apeliantui, kaip aukščiausio meninio lygio renginių organizavimo profesionalui, galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomi planuojamų koncertų atlikėjų atstovai. Juolab kad bet kokie ikisutartiniai santykiai (renginių organizavimas) vykdomi ne tik tiesiogiai, bet ir per įgaliotus atlikėjų atstovus.7.7.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nusiÅ¡alinimas buvo tik formalus ir pavėluotas. Apeliantas ieÅ¡kinyje ir 2017 m. kovo 6 d. pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. repertuarÄ , buvo svarstyti A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas – bendrovė Riverside Music Limited. Tačiau nusiÅ¡alinimÄ nuo Å¡ių koncertų organizavimo jis pateikė tik 2016 m. kovo 17 d. Taigi apeliantas tinkamai ir visapusiÅ¡kai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijų jau negalėjo dėl iki tol jo paties atliktų veiksmų.7.7.4. Pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamÄ jÄ balso teisę turinčios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo apie apelianto ketinimus 2016 m.

Apeliantui pavaldÅ«s asmenys tiek Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posėdžio metu, tiek 2016 m. birželį tvirtinant metinę kÅ«rybinės veiklos programÄ , pritarė apelianto nuomonei. Pripažintina, kad Meno tarybos nariai veikė apelianto įtakoje ir apelianto interesais. Tai patvirtina Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. S5-1, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad apeliantas aktyviai dalyvavo Å¡iame posėdyje, aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ , su kuo turėtų bÅ«ti sudarytos sutartys dėl A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo, kas tokias sutartis turėtų pasiraÅ¡yti.7.7.5. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų pažeidimai yra esminiai Å¡io įstatymo pažeidimai. Apeliantui drausminė nuobauda – pastaba – skirta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui bÅ«tent dėl to, jog Å¡ie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobÅ«džio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiÅ¡kiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiÅ¡kia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigÄ pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2009 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).7.7.6.

Teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, vykdydamas A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ vienintelio tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo atlikti paties apelianto arba jo įtakoje. Dėl to, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Apeliantas tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, neÅ¡aliÅ¡ko ir sÄ Å¾iningo pareigų vykdymo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės, taip pažeisdamas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 papunktį, 6.16 papunktį, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, už kÄ atsakovė teisėtai ir pagrįstai paskyrė apeliantui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .7.7.7.

Apelianto argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vada Komisija neturėjo pagrindo remtis, nes ji savo esme negali sukelti neigiamų padarinių, yra nepagrįsti. Vien tai, kad tokia iÅ¡vada nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nedraudžia ja remtis ar jÄ vertinti tiriant darbo drausmės pažeidimÄ . Juolab kad, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymu suteiktas specifines funkcijas, iÅ¡vada laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1 d.), nes atitinka oficialiam raÅ¡ytiniam įrodymui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006).

Atsakovas sutinka, kad ne iÅ¡vada gali sukelti pasekmes apeliantui, bet jos pagrindu priimtas darbdavio sprendimas.7.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda – pastaba – jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus:7.8.1. Teismas pripažino, kad apelianto padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobÅ«džio, nes Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadoje buvo vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited: 2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-7, 2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-8, 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. J1-10;

šių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiško sutarčių įvykdymo: paskutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016 m. gruodžio 16 d. Dėl to DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs.7.8.2. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens.

Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . Nagrinėjamu atveju Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada yra dokumentas, kuriuo nustatytas apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo faktas. Atsakovui nebuvo žinoma apie įvykusį drausmės pažeidimÄ ir jo sudėtį, kvalifikuojančius požymius, visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Komisijai 2017 m. kovo 9 d. priėmus iÅ¡vadÄ , atsakovui tapo aiÅ¡kus apelianto darbo drausmės pažeidimo faktas, todėl į jÄ atsižvelgus 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymu drausminė nuobauda – pastaba – apeliantui paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.7.9. Apeliantui drausminė nuobauda paskirta laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati apelianto padarytam darbo drausmės pažeidimui. Dėl to teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ panaikinti 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymÄ ir juo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .7.10. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – materialiųjų skyrimo pagrindų:7.10.1. Apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – skirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos iÅ¡vadÄ . Apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ėjo LNOBT, kurio savininkas yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina atsakovas, generalinio direktoriaus pareigas.

Apeliantas patvirtino, kad nuo 2003 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 23 d. taip pat dirbo ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Apeliantas 2015 m., 2016 m. gavo su darbo santykiais susijusių pajamų iÅ¡ LNOBT ir iÅ¡ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, be to, nuo 2010 m. apeliantas vykdo individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gavo pajamas iÅ¡ UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited. Apeliantas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje.

Be to, apeliantas, eidamas LNOBT direktoriaus pareigas, neturėjo leidimo dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau Å¡io Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtinto draudimo nepaisė. Apeliantas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited.7.10.2. Apeliantas pripažino, kad jis, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, sudarė 2014 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. vasario 6 d. sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje tuo metu dirbo.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pernelyg siaurai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtina, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, apeliantas, kaip buvęs LNOBT vadovas, laikytas asmeniu, dirbusiu valstybinėje tarnyboje.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtinta jokių išimčių asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kuriems šis straipsnis neturėtų būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-185-11). Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Pagal aptartas teisės aktų nuostatas apeliantui turėjo bÅ«ti taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kadangi apeliantas pripažino, kad, bÅ«damas LNOBT vadovu, sudarė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis tuo pat metu dirbo ir iÅ¡ kurios gavo pajamų, byloje nėra duomenų apie tai, kad tokioms sutartims sudaryti apeliantas bÅ«tų gavęs KultÅ«ros ministro leidimÄ , taip pat nėra duomenų, kad jis iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos bÅ«tų pats pranešęs apie tokias sudarytas sutartis ir siekęs, nors ir pavėluotai, iÅ¡taisyti savo padarytas klaidas.

Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pažeidė Pareiginių nuostatų 6.2 papunktį, DK 35, 228 straipsnių nuostatas.7.10.3. Apelianto teiginiai, kad jis tarnybinių komandiruočių metu neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir tuo metu neveikė nuolatinėje viešųjų bei privačių interesų konflikto situacijoje, paneigti byloje esančia medžiaga. Komandiruočių metu buvo tariamasi dėl renginių, kurie galėjo būti įtraukti arba į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, arba į Vilniaus festivalio programas.

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ renginius, bendraudamas su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendime nurodyta, kad G. K., veikdamas kaip LNOBT generalinis direktorius, 2016 m. liepos 11–13 d. tarnybinės komandiruotės Makedonijoje metu, veikdamas kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojas, organizavo solistės E. G. 2017 m. birželio 5 d. pasirodymÄ â€žVilniaus festivalio“ programoje, kuris vyko LNOBT.

Pažymėtina, kad Å¡is solistės pasirodymas nebuvo įtrauktas į LNOBT meninę programÄ , kuri derinama su KultÅ«ros ministru. Taigi apeliantas, dirbdamas tiek LNOBT, tiek organizuodamas Vilniaus festivalį, veikė abiejų darboviečių naudai ir atitinkamai iÅ¡ abiejų darboviečių gavo atlygį. Nurodytos faktinės aplinkybės, be kita ko, patvirtina, kad apeliantas veikė nuolatinėje interesų konflikto situacijoje organizuodamas ir kitus renginius, įvardytus Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje.

Pats apeliantas pripažino, kad tarnybinių komandiruočių metu jis tarėsi dėl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje.7.10.4. Nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ , tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., nustatė, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.

Akivaizdu, kad pagal aptartÄ Ä¯statyminę formuluotę negalima sutikti su apelianto pozicija, esÄ leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikėjo. PrieÅ¡ingai, įstatyme įtvirtintos formuluotės „darbas“, „atlygis“ apima ir darbÄ (tęstinio pobÅ«džio veiklÄ ), vykdant individualiÄ veiklÄ , bei atlygį, kaip iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybę asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotėmis, t. y. nenorintiems kreiptis dėl leidimo gavimo, vietoje darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruoti individualiÄ veiklÄ ir tÄ patį darbÄ dirbti tik ne darbo teisinių santykių pagrindu, o vykdant individualiÄ veiklÄ .

Taigi apeliantui nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado pareiga turėti leidimÄ tiek darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, tiek tęstinio pobÅ«džio individualiai veiklai vykdyti. KultÅ«ros ministro leidimo dirbti kitÄ darbÄ apeliantas neturėjo iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2017 m. birželio 12 d. Tik 2017 m. balandžio 24 d., t. y. po to, kai atsakovas pats 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apeliantÄ apie pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ , jam dirbant ne tik LNOBT ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ , kreipėsi į KultÅ«ros ministrÄ , praÅ¡ydamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ (dėl individualios veiklos vykdymo apeliantas iÅ¡ viso nesikreipė).

Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. S2-1353 paprašė pateikti papildomÄ informacijÄ leidimui iÅ¡duoti, tačiau apeliantas į šį praÅ¡ymÄ nereagavo ir informacijos nepateikė. Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ bÅ«tini aktyvÅ«s paties apelianto veiksmai, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, esÄ atsakovas turėjo rinkti vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovų darbÄ .7.10.5. Apelianto įsitikinimu, jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir Vilniaus festivalyje nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro autoriteto, tačiau Å¡ių aplinkybių vertinimas priklauso ne apelianto, bet ministerijos diskrecijai.7.11. 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymu drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytų terminų:7.11.1. Ypač pabrėžtinas kilusio apeliantų interesų konflikto ir kitų pažeidimų tęstinumas. VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pripažino, kad apeliantas nuolat, sistemingai pažeidinėjo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ ; apelianto veiksmai kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konflikto grėsmę Å¡io asmens tarnybai; jis naudojosi LNOBT generalinio direktoriaus pareigomis, statusu bei tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti.

Tokie apelianto veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai. Apelianto veikimas nuolatinėje interesų konflikto situacijoje – darbinė veikla tiek LNOBT, tiek Vilniaus festivalyje, kaip ir apskritai muzikinių renginių organizavimas, buvo tęstinio (trunkamojo) pobÅ«džio ir tęsėsi iki pat drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) paskyrimo 2017 m. birželio 12 d. 7.11.2. Apeliantas iki pat atleidimo iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų nebuvo gavęs leidimo dirbti kitÄ darbÄ , nors atsakovas skyrė laiko Å¡iai apelianto teisei įgyvendinti.

Leidimo dirbti kitÄ darbÄ nebuvimas yra tęstinis (trunkamojo) pobÅ«džio pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodė, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio ir baigiasi, kai subjektas pareigÄ Ä¯vykdo arba pažeidimÄ nutraukia kompetentinga institucija ar pareigÅ«nas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena.

Iki pat 2017 m. birželio 12 d. apeliantas nebuvo gavęs kultÅ«ros ministro leidimo dirbti kitÄ darbÄ , nors kitus darbus ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose dirbo ir už tai gavo pajamas, taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto pozicija, kad atsakovas praleido DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ drausminei nuobaudai skirti.7.11.3. DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio termino teismas skaičiuojamas nuo darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo.

Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ . Teismas nustatė, kad VTEK sprendimÄ , kuriuo pripažino, jog LNOBT generalinis direktorius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, priėmė 2017 m. gegužės 24 d. Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vada buvo parengta vadovaujantis tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, tiek duomenimis, gautais iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taigi atsakovui 2017 m. birželio 12 d. tapo aiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimo faktas ir pažeidėjo asmuo. Atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – apeliantui skirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.7.12. Apelianto argumentai dėl kitų asmenų galbÅ«t Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nesilaikymo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Å ioje darbo byloje nagrinėjamas individualaus pobÅ«džio darbo ginčas konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste.

Kartu atsakovas paaiÅ¡kina, kad yra gavęs kitų įstaigų vadovų praÅ¡ymus dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo. Kai kuriems iÅ¡ jų pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai, tačiau, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie kitus profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovus pateikimas neturėtų įtakos Å¡iai bylai, duomenys apie kitus vadovus neteikiami.7.13. Atsakovas įrodė apelianto padarytus darbo drausmės pažeidimus, skirdamas drausminę nuobaudÄ , laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitiko darbo drausmės pažeidimų sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati apelianto padarytiems darbo drausmės pažeidimams.

Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ ir juo skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat iÅ¡vestinį reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad apeliantas buvo atleistas 2017 m. birželio 12 d., t. y. likus mėnesiui iki terminuotos darbo sutarties, kuri turėjo baigtis 2017 m. liepos 18 d., pabaigos.

Esant pasibaigusiai terminuotai darbo sutarčiai, apelianto grÄ Å¾inimas į eitas pareigas vieno mėnesio laikotarpiui neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.9. Nagrinėjamoje byloje paduotu apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmesti jo reikalavimai panaikinti dvi jam paskirtas drausmines nuobaudas: 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymu paskirtÄ pastabÄ bei 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtÄ atleidimÄ iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė darbo teisės normas, nustatančias tiek formaliuosius drausminių nuobaudų skyrimo reikalavimus, tiek materialiÄ sias drausminių nuobaudų taikymo sÄ lygas, be to, drausminių nuobaudų skyrimo terminus, taip pat įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .

10. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Dėl to nagrinėjamu atveju kilusiam darbo ginčui iÅ¡spręsti taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios darbo teisės normos.11.

Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) nuo 2002 m. liepos 15 d. ėjo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), t. y. biudžetinės įstaigos, kurios savininkė – valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, generalinio direktoriaus pareigas. Pagal 2012 m. liepos 16 d. terminuotÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas priimtas į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.12.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .13.

Pagal DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos tokios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla.

Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.).15. PrieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).16. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad abu DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmės pažeidimai gali bÅ«ti vertinami skiriant drausmines nuobaudas.

Šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Kasacinio teismo išaiškinta, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; kt.).

Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos 18. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovo 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba – yra neteisėta dėl trijų aspektų:

1) Įsakymo ir reikalavimo pasiaiškinti turinys neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų (formalusis pagrindas);

2) nebuvo teisinio pagrindo skirti drausminei nuobaudai (materialusis pagrindas);

3) pažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji. Dėl Ä®sakymo skirti drausminę nuobaudÄ turinio trÅ«kumų 19. Apeliantas teisingai pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ darbo teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Ä¯sakyme skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai, konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiÅ¡kėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010; kt.).20.

Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakyme iÅ¡vardytos įstatymų nuostatos, dėl kurių pažeidimo apeliantui, kaip LNOBT vadovui, nuspręsta taikyti drausminę atsakomybę, tačiau nekonkretizuota, kokiais konkrečiais vadovo veiksmais ar neveikimu pažeistos įvardytos įstatymų nuostatos, kada tokie veiksmai atlikti. Kartu pažymėtina, kad aptarti Ä®sakymo skirti drausminę nuobaudÄ trÅ«kumai savaime nėra pagrindas paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pripažinti neteisėta. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakyme, be kita ko, nurodyta, jog Ä®sakymas priimtas atsižvelgus į Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ . Pritartina teismo pozicijai, kad tiek 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu. Pažymėtina tai, jog apeliantas, gavęs 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymÄ , kreipėsi į atsakovÄ , kad jam bÅ«tų pateikta Ä®sakyme nurodyta iÅ¡vada. Tai patvirtina, jog apeliantas, susipažinęs su 2017 m. kovo 9 d.

Įsakymu, suprato, kad drausminė nuobauda jam paskirta dėl pažeidimų, konkretizuotų Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvada, su abiem šiomis išvadomis ieškovas patvirtino susipažinęs.21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymo turinio trÅ«kumai iÅ¡ esmės nesukliudė apeliantui suprasti, už kokius pažeidimus jam nuspręsta skirti drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, jog dėl 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymo turinio trÅ«kumų Å¡is Ä®sakymas bei juo paskirta drausminė nuobauda turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo trÅ«kumų  22. Kvestionuodamas 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu paprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodytų LNOBT vykdytų trijų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su Riverside Music Limited, taip atimdamas galimybę tinkamai pasiaiÅ¡kinti dėl kitų pažeidimų, už kuriuos jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.23.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodyta, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014; kt.).

Kasacinio teismo pažymima, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, jog darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ , nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir jÄ ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudÄ , kurias žinodamas darbdavys bÅ«tų kitaip iÅ¡sprendęs Å¡io darbuotojo drausminės atsakomybės klausimÄ .

Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginÄÄ nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindÄ netgi panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.). Taigi reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl darbdavio nurodomo darbo drausmės pažeidimo turinio tinkamas suformulavimas skirtas ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesams.

Kasacinio teismo nurodyta, kad ginÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti bei įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.).

24. IÅ¡ dalies sutiktina su apelianto pozicija, kad KultÅ«ros ministerijos 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. S2-542 jam pateikto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti turinyje detaliai nebuvo atskleista, dėl kokių konkrečių darbo drausmės pažeidimų svarstoma LNOBT generaliniam direktoriui skirti drausminę nuobaudÄ . Tačiau apeliantui buvo nurodyta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. 4S-629 pateiktoje LNOBT vykdytų viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje nurodytų visų padarytų pažeidimų.

IÅ¡analizavus nurodytÄ Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad joje pasisakyta, jog apeliantas tik formaliai nusiÅ¡alino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, taip pat kad dar iki A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų pradžios nesiėmė įmanomų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinant tikrÄ jÄ padėtį rinkoje tam, jog bÅ«tų paneigtos abejonės dėl bendrovės Riverside Music Limited iÅ¡imtinės teisės teikti paslaugas, dėl kilusio interesų konflikto, dėl LNOBT veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimų procedÅ«rų vykdymu.

Taigi, svarstant dėl drausminės nuobaudos – pastabos – ieÅ¡kovui skyrimo, buvo vertinamas jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, susijusius su bendrove Riverside Music Limited. IÅ¡ apelianto 2017 m. kovo 6 d. pateikto pasiaiÅ¡kinimo turinio matyti, kad jis teisingai suprato, dėl kokių pažeidimų praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti, ir iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl trijų koncertų, kurių atlikėjams atstovavo bendrovė Riverside Music Limited, viešųjų pirkimų vykdymo aplinkybių, taip pat dėl viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo, 2016 m. sausio 14 d. kreipimosi į VTEK, praÅ¡ant konsultacijos, kaip iÅ¡vengti galimo interesų konflikto, ir VTEK 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te Nr. S-181-(2.9) pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo (el. b.

T. 1, b. l. 126–131). IÅ¡ Komisijos 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vados, kuria remiantis priimtas 2017 m. kovo 9 Ä®sakymas skirti apeliantui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , matyti, kad Komisija tyrė galimus apelianto, kaip LNOBT vadovo, pažeidimus, susiujusius su Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 28 d. iÅ¡vadoje analizuotų trijų koncertų viešųjų pirkimų vykdymu (el. b. T. 1, b. l. 9–10). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad savo argumentus dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo ieÅ¡kovas (apeliantas) pateikė ieÅ¡kinyje, per atstovus – teikė posėdyje.

25. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pateikto 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo pasiaiÅ¡kinti formalÅ«s turinio trÅ«kumai nesuvaržė apelianto galimybių pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimų, už kuriuos 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų esminio pažeidimo.26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017; kt.).

Dėl materialiųjų drausminės atsakomybės taikymo sÄ lygų 27. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad, tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ ir kaltę tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

Tačiau byloje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju darbdavys (atsakovas) neįrodė materialiųjų apelianto drausminės atsakomybės sÄ lygų.28. Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi LNOBT, kurios vadovas buvo apeliantas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimÄ , pateikė 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog, vykdant nurodytų koncertų pirkimus ir sudarant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurios vadovas yra apelianto sÅ«nus, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, perkančiosios organizacijos vadovas (apeliantas) tik formaliai nusiÅ¡alino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, LNOBT veiksmai ir sprendimai, susiję su pirkimų procedÅ«rų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrÅ«s, vien perkančiosios organizacijos vadovo kylančio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimÄ ; tiekėjui bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos pateikti pasiÅ«lymÄ , LNOBT nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nustatyti, ar buvo kitų tiekėjų, galėjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstė kitų alternatyvų (el. b.

T. 1, b. l. 23, 24–28). Komisija 2017 m. kovo 9 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad aplinkybės dėl apeliantas ryÅ¡ių su bendrove Riverside Music Limited, egzistavusios A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarčių sudarymo metu, galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatui, sudarė situacijÄ , lemiančiÄ interesų konfliktÄ , nebuvo nagrinėjamos iÅ¡samiai kitos galimybės (el. b. T. 1, b. l. 14–20).29. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų duomenų visumÄ , visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apelianto nusiÅ¡alinimas nuo A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo ir sutarčių LNOBT vardu su Å¡ių koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited, pasiraÅ¡ymo buvo pavėluotas. Londono simfoninio orkestro koncertas LNOBT 2016 m. buvo planuojamas jau 2015 m. Apeliantas, kaip LNOBT vadovas, dar 2015 m. birželio 23 d. iÅ¡siuntė KultÅ«ros ministerijai LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kÅ«rybinės veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m.

Apeliantas 2017 m. kovo 6 d. pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. LNOBT repertuarÄ , buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited, tačiau nusiÅ¡alinimÄ nuo Å¡ių koncertų organizavimo jis pateikė tik 2016 m. kovo 17 d. (el. b. T. 1, b. l. 143). Taigi akivaizdu, kad tinkamai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijų – nusiÅ¡alinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dėl bendrovės Riverside Music Limited siÅ«lomų atlikėjų, orkestrų – apeliantas negalėjo dėl jo veiksmų, atliktų iki kreipimosi į VTEK konsultacijos bei oficialaus nusiÅ¡alinimo nuo klausimų, susijusių su bendrovės Riverside Music Limited atstovaujamais atlikėjais, sprendimo.

30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o LNOBT vardu sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, pasirašė jo pavaduotojas, kuriam tai pavedė padaryti KultÅ«ros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nedarė įtakos sutarčių su bendrove Riverside Music Limited dėl įvardytų koncertų pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui, nepagrindė, kokios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad apeliantas kokiu nors bÅ«du darė įtakÄ ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui.31.

Pirmosios instancijos teismo argumentacijos netikslumai nelemia priešingos išvados. Nagrinėjamo klausimo aspektu akcentuotina tai, kad, bylos duomenimis, po to, kai apeliantas gavo VTEK 2017 m. vasario 1 d. rekomendacijas, kaip išvengti interesų konflikto, LNOBT siekiant įsigyti koncertus, kurių tiekėjas yra apelianto sūnaus vadovaujama bendrovė Riverside Music Limited, apeliantas, dalyvaudamas LNOBT Meno tarybos 2017 m. kovo 9 d. posėdyje, Meno tarybos nariams nurodė, kad jo sūnaus bendrovė turi išskirtines teises į A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimÄ Baltijos ir Centrinės Europos Å¡alyse, kartu nurodydamas: „<...> jeigu rekomenduotumėt kokį prodiuserį, tai bÅ«tų nesÄ monė, o jeigu kaip juristė sako vienas iÅ¡ mano pavaduotojų rekomendacinio pobÅ«džio raÅ¡te ministrui galėtų pasiraÅ¡yti, tai bÅ«tų tikrai iÅ¡pildymas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos laiÅ¡ko <...>“ (LNOBT Meno tarybos 2017 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. S5-1; el. b.

T. 4, b. l. 34–35). Tokie bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas, gerai suvokdamas galimÄ interesų konfliktÄ , gavęs VTEK 2017 m. vasario 1 d. rekomendacijas, kaip tokio konflikto iÅ¡vengti, 2017 m. kovo 9 d. Meno tarybos posėdyje svarstant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo klausimÄ , ignoravo gautas VTEK rekomendacijas ir reiÅ¡kė savo pozicijÄ , jog nereikėtų ieÅ¡koti kito nurodytų koncertų tiekėjo, iÅ¡sakė, kokių formalių veiksmų reikėtų imtis tam, jog teisiÅ¡kai bÅ«tų įgyvendintos VTEK rekomendacijos.

32. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, pareiÅ¡kęs apie nusiÅ¡alinimÄ nuo sutarčių su jo sÅ«naus bendrovės atstovaujamais atlikėjais sudarymo, faktiÅ¡kai toliau darė įtakÄ svarstant sutarčių dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo sudarymo su Å¡iems atlikėjams atstovaujančia bendrove Riverside Music Limited klausimÄ , ir tokie apelianto veiksmai lėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių principų pažeidimÄ .33.

Apelianto argumentai, kad jis, 2015 m. planuodamas A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertus ir derindamas jų datas, nežinojo, jog iÅ¡imtines teises atstovauti organizuojant Å¡ių atlikėjų koncertus turės bÅ«tent jo sÅ«naus vadovaujama bendrovė Riverside Music Limited, atmestini kaip nepagrįsti. Visuotinai žinoma, kad pasaulinio lygio atlikėjai savo koncertus planuoja keleriems metams į ateitį. Akivaizdu, kad apeliantas, 2015 m. sudarinėdamas LNOBT 2016 m. repertuarÄ , prieÅ¡ įtraukdamas į jį A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertus, juolab numatydamas galimas koncertų datas, turėjo susisekti su norimų pakviesti atlikėjų atstovais tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar Å¡ie atlikėjai sutiktų atvykti koncertuoti į LietuvÄ , juo labiau – kokiu konkrečiu laiku turėtų galimybių atvykti. Apelianto pozicijÄ , kad tik paskelbus vieÅ¡uosius pirkimus dėl ginčo koncertų organizavimo LNOBT gavo dokumentus, patvirtinančius atlikėjams atstovaujančio subjekto tapatybę, paneigia byloje esančių duomenų visumos analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).34.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, LNOBT planuojant, derinant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, ieÅ¡kovas (apeliantas) nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad, organizuojant aptartų trijų koncertų pirkimus iÅ¡ tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, LNOBT nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, apeliantas netinkamai vykdė savo, tuomečio LNOBT vadovo, pareigas, t. y. neužtikrino imperatyvių viešųjų pirkimų principų jo vadovaujamoje įstaigoje įgyvendinimo, taip pažeisdamas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2, 6.16 punktų reikalavimus, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.35.

Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kovo įvardyta aplinkybė apie KultÅ«ros ministerijos neparengtÄ LiteratÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimų tvarkÄ . Konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys neatleidžia nuo pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų – neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, skaidrumo. Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas drausminės, o ne administracinės atsakomybės klausimas, todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog jis negali bÅ«ti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes už juos atsako pirkimams organizuoti paskirtas pirkimų organizatorius, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Apeliantas, kaip biudžetinės įstaigos – LNOBT – vadovas, turėjo pareigÄ užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nekiltų imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimų.       36. Apelianto teiginys, kad Komisija neturėjo pagrindo remtis Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vada, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog tokia iÅ¡vada nėra nagrinėjimo dalykas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nereiÅ¡kia, jog Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktu atitikties viešųjų pirkimų teisės normų reikalavimams vertinimu negalima remtis, tiriant perkančiosios organizacijos vadovo galbÅ«t padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

IÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vados atsakovui tapo žinomos aplinkybės apie apelianto veiksmus, nesuderinamus su imperatyvių viešųjų pirkimų principų vadovaujamoje įstaigoje užtikrinimu, todėl Å¡i iÅ¡vada buvo pagrįstai vertinama tiriant apelianto padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ kitų duomenų, surinktų Komisijai atliekant galimÄ darbo drausmės pažeidimÄ , kontekste.37. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad drausminei nuobaudai – pastabai – skirti buvo visos apelianto drausminės atsakomybės sÄ lygos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymas ir juos paskirta drausminė nuobauda naikintini dėl materialiųjų trÅ«kumų, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – adekvatumo  38. Bylos duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, parinkta nepažeidžiant DK 238 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, yra adekvati ir proporcinga apelianto padarytam darbo drausmės pažeidimui, atitinka drausminės nuobaudos tikslus. Dėl to Å¡iuo pagrindu 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymas ir juo paskirta drausminė nuobauda – pastaba – negali bÅ«ti naikinami. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo terminų 39. ReikalavimÄ panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymÄ ir juo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ â€“ apeliantas, be kita ko, grindžia ir tuo, kad buvo praleisti DK 241 straipsnyje nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji.40. Minėta, pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda turi bÅ«ti skiriama tuoj pat, kai paaiÅ¡kėja darbo drausmės pažeidimas, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo.

Be to, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas; jeigu darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Apeliantas teisingai nurodo, kad Å¡ie terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus iÅ¡nyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali bÅ«ti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.41.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda skirta nepažeidus naikinamojo Å¡eÅ¡ių mėnesių termino, nes ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas buvo tęstinis: 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarytos trijų koncertų pirkimo sutartys visÄ laikÄ galiojo ir LNOBT su nurodyta bendrove pagal Å¡ias sutartis atsiskaitė tik 2016 m. gruodžio 8 d. bei 2016 m. gruodžio 16 d.; visÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, nesiėmė jokių tinkamų aktyvių veiksmų kilusiam interesų konfliktui paÅ¡alinti, leido, kad nurodytos sutartys bÅ«tų įvykdytos.

42. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pirmiau aptarti ieÅ¡kovo (apelianto) padaryti pažeidimai, susiję su trijų koncertų pirkimų iÅ¡ tiekėjo Riverside Music Limited organizavimu (jam, kaip LNOBT vadovui nesiimant veiksmų viešųjų pirkimų principų įgyvendinimui jo vadovaujamoje įstaigoje užtikrinti, interesų konflikto grėsmei paÅ¡alinti), yra tęstiniai. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimu.43.

Pažymėtina kad byloje nėra duomenų, jog po to, kai KultÅ«ros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 ginčo koncertų pirkimÄ organizuoti pavedė LNOBT direktoriaus pavaduotojui (e. b. T. 1, b. l. 143), apeliantas atliko veiksmų, vertintinų kaip iki nuÅ¡alinimo jo padarytų pažeidimų tÄ sa. Po 2016 m. kovo 29 d. konkrečius sprendimus dėl aptariamų koncertų pirkimo iÅ¡ tiekėjo Riverside Music Limited turėjo priimti ir priėmė bÅ«tent KultÅ«ros ministro tam įgaliotas asmuo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarčių vykdymas, atsiskaitymas su atlikėjais priežastiniu ryšiu nėra susiję su apelianto padarytais pažeidimais, už kuriuos 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju šešių mėnesių naikinamasis terminas skaičiuotinas nuo apelianto nušalinimo Kultūros ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu, nes būtent šiuo nušalinimu buvo nutraukti apelianto tęstiniai pažeidimai, susiję su trijų koncertų pirkimų iš tiekėjo Riverside Music Limited organizavimu.

Vadinasi, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas Å¡eÅ¡ių mėnesių naikinamasis terminas drausminei nuobaudai skirti suėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. Drausminė nuobauda apeliantui paskirta 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu, t. y. praleidus naikinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ .44. Minėta, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, pasibaigus DK 241 straipsnyje nustatytiems naikinamiesiems terminams, iÅ¡nyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali bÅ«ti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; kt.).45.

Kai praleistas Å¡eÅ¡ių mėnesių naikinamasis terminams, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, drausminė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, todėl tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga pasisakyti dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos.      46. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda apeliantui paskirta pažeidus DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , kuris yra naikinamasis, todėl drausminė atsakomybė, nepaisant nustatytų visų materialiųjų atsakomybės sÄ lygų, apeliantui negalėjo bÅ«ti taikoma.

Tai yra pagrindas 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ â€“ pripažinti neteisėta ir jÄ panaikinti. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų  48. 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus.49. DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo:

1) kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).50. DK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis.

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.51. Apeliantas teigia, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu jam paskirta drausminė nuobauda neteisėta keturiais aspektais:

1) Įsakymo turinys neatitinka teisės norminių aktų keliamų reikalavimų (formalusis pagrindas);

2) prieÅ¡ skiriant Å¡iÄ drausminė nuobaudÄ nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti (procedÅ«rinis pažeidimas);

3) drausminė nuobauda paskirta nesant tam teisinio pagrindo (materialusis pagrindas);

4) praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymo skirti drausminę nuobaudÄ turinio 52. Apeliantas teisingai nurodo, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai, konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiÅ¡kėjo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010).

Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakyme tiksliai neįvardytas atleidimo pagrindas – nurodyta, kad apeliantas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, tačiau neįvardyta, pagal kurį Å¡ios dalies punktÄ : pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (t. y. dėl to, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo drausminės nuobaudos 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu paskyrimo antrÄ kartÄ pažeidė darbo drausmę; ar pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (t. y. kaip padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ).53.

Kartu pažymėtina, kad nepakankamai detalus Ä®sakymo skirti drausminę nuobaudÄ turinys savaime nėra pakankamas pagrindas Ä®sakymÄ ir juo apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ pripažinti neteisėtais. Vertintina tai, ar dėl Ä®sakyme nepakankamai konkretizuoto drausminės nuobaudos taikymo pagrindo buvo esmingai suvaržytos drausmine tvarka nubausto asmens galimybės suprasti nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas, gavęs 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ , žinojo, kad jis jau turi vienÄ drausminę nuobaudÄ â€“ 2017 m. kovo 9 d.

Ä®sakymu paskirtÄ pastabÄ , kuri tuo metu nebuvo nuginčyta, taigi galiojo. Vadinasi, 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu skiriant dar vienÄ drausminę nuobaudÄ , apeliantas turėjo suprasti, kad yra DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas. Be to, 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama ir vadovaujantis DK 235 straipsnio, reglamentuojančio Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , 3, 4 punktais. Apeliantas, kuris sprendžiant jo drausminės atsakomybės klausimus naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, iÅ¡ Ä®sakymo galėjo suprasti, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – jam skiriama ir už Å¡iurkÅ¡tų pareigų pažeidimÄ , atsižvelgiant į KultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarytos Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. G2-4415. Pažymėtina tai, kad, gavęs 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymÄ , apeliantas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas pateikti jam Komisijos iÅ¡vados, kuria remtasi priimant Ä®sakymÄ , kopijÄ , ir šį dokumentÄ gavo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Komisijos 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais motyvuotai atskleista, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, padarė, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.54.

Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad apeliantas buvo pakankamai informuotas apie drausminės atsakomybės taikymo pagrindus. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas negali būti pripažintas neteisėtu dėl formalių jo turinio trūkumų, kurie pašalinti Komisijos išvada, su kuria susipažinusiam apeliantui turėjo būti aišku, už kokius konkrečius pažeidimus jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo 55.

Dėl apelianto argumentų, kad atsakovas, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu, nesilaikė DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir nesuteikė galimybės pasiaiÅ¡kinti dėl pažeidimų, už kuriuos paskyrė griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , pažymėtina tai, jog, bylos duomenimis, KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 apelianto buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ) (el. b.

T. 3, b. l. 65). Apeliantas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. T. 3, b. l. 63-64). Apelianto keliamo klausimo aspektu pabrėžtina tai, kad jo 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodyta, jog, susipažinęs su Ministerijos raÅ¡to turiniu, jis supranta, kad Ministerija svarsto, jog galbÅ«t jis padarė du darbo drausmės pažeidimus:

1) nesikreipė ir negavo Ministerijos leidimo dirbti kitÄ darbÄ , nors tokia pareiga nustatyta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje; 2) 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje nenurodė, o vėliau nepatikslino, kad 2015-2016 m. darbo santykiais buvo susijęs su UAB „Riverside Music“. Taigi apeliantas pats patvirtino, kad, gavęs atsakovo 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, suprato, jog atsakovas svarsto jo drausminės atsakomybės klausimÄ , ir pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl svarstomų darbo drausmės pažeidimų.

Esant tokiems bylos duomenims, apelianto pozicija, kad jo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti ne dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, bet visai kitame kontekste, prieÅ¡tarauja paties apelianto 2017 m. balandžio 6 d. pateikto pasiaiÅ¡kinimo S2-160 turiniui. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, skiriant drausminę nuobaudÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – skyrimo materialiųjų sÄ lygų 56.

Apeliantas, kvestionuodamas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , teigia, kad drausminė nuobauda paskirta nesant visų bÅ«tinų drausminės atsakomybės sÄ lygų.

57. Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. išvadoje, kuria remiantis apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nurodyti tokie apelianto, einant LNOBT vadovo pareigas, padaryti darbo drausmės pažeidimai:

1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nors nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo;

2) vykdo individualiÄ veiklÄ , negavęs KultÅ«ros ministerijos leidimo;

3) dėl sutarčių su Riverside Music Limited (2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. birželio 3 d.) jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba;

4) VTEK Sprendime konstatuota, kad LNOBT vadovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendė klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų.58. Teismo proceso metu atsakovas KultÅ«ros ministerija laikėsi pozicijos, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – ieÅ¡kovui skirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ dėl jo interesų ir darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nes ieÅ¡kovas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, taip pat dėl leidimo kitam darbui dirbti neturėjimo, be to, privačių interesų su UAB „Riverside Music“ nedeklaravimo, netikslios informacijos, susijusios su bendrove Riverside Music Limited, pateikimo privačių interesų deklaracijoje.  59.

Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas; nuo 2003 m. gegužės 3 d. apeliantas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“; Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015, 2016 metais apeliantas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iÅ¡ LNOBT bei VšĮ „Vilniaus festivaliai“; be to, nuo 2010 m. apeliantas vykdo individualiÄ veiklÄ , kurios pagrindu gavo pajamų iÅ¡ UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited (el. b.

T. 3, b. l. 50–52, 102, 105–107). Taigi bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad apeliantas, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, be Å¡ių pareigų dar dirbo kitÄ darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, už kurį gavo darbo užmokestį, be to, vykdė individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamas iÅ¡ Å¡ios veiklos.60. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti tam Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ , taigi toks leidimas apeliantui iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo reikalingas.

Tačiau, 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmus naujos redakcijos Profesionaliojo scenos meno įstatymÄ , kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., Å¡io įstatymo 13 straipsnyje buvo įtvirtintina, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui (apeliantui), norinčiam tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, atsirado pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ , kuris iÅ¡duodamas iÅ¡tyrus ir nustačius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis).61.

Apelianto pozicija, kad pagal aptartos įstatymo normos formuluotę jam nereikėjo gauti leidimo individualiai veiklai vykdyti, atmestina kaip teisiÅ¡kai nepagrįsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nurodytos sÄ vokos „darbas“, „atlygis“ apima taip pat ir darbÄ vykdant individualiÄ veiklÄ bei iÅ¡ tokios veiklos gaunamas pajamas, kaip atlygį už darbÄ , vykdant individualiÄ veiklÄ . Teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, kad kitoks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybę asmenims iÅ¡vengti nurodyto įstatymo reikalavimo vykdymo, t. y. nenorint kreiptis dėl leidimo gavimo, įsiregistruoti individualiÄ veiklÄ ir dirbti tÄ patį darbÄ ne darbo teisinių santykių, bet vykdomos individualios veiklos pagrindu.62.

Apelianto argumentai, kad jis nuo 2017 m. sausio 1 d. neprivalėjo gauti leidimo kitam darbui dirbti, nes įstatyme neįtvirtinta įpareigojimo gauti leidimÄ tęsti darbinę veiklÄ , įstatymas atgal negalioja, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., nei Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme neįtvirtinta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimo netaikymo iÅ¡imčių. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., jeigu jis buvo pradėjęs dirbti kitÄ darbÄ iki 2017 m. sausio 1 d. ir norėjo jį tęsti, privalėjo gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ .

IÅ¡ aptariamos įstatymo normos turinio nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad leidimas reikalingas tik po įstatymo įsigaliojimo naujai norimam pradėti darbui dirbti. AiÅ¡kinimas, kad leidimas kitam darbui dirbti reikalingas tik pradedant dirbti po 2017 m. sausio 1 d., reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningÄ asmenų vertinimÄ lygybės aspektu. Reikalavimas, kad apeliantas, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, norėdamas toliau dirbti kitÄ darbÄ ir tęsti vykdomÄ individualiÄ veiklÄ , gautų tam KultÅ«ros ministro leidimÄ , jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip įstatymo taikymas apeliantui atgaline tvarka.

Apelianto, ėjusio LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, veiksmai, dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ , buvo tęstinio pobÅ«džio, todėl tokie veiksmai turėjo atitikti jų vykdymo metu galiojančių teisės normų reikalavimus.   63. Pažymėtina tai, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nauja redakcija priimta 2016 m. rugsėjo 20 d., įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Taigi apeliantas turėjo beveik keturių mėnesių terminÄ pasirengti Å¡io įstatymo reikalavimo įvykdymui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, ėjęs LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, buvo pasirašęs Pareigybės apraÅ¡ymÄ , kurio 5.1 įtvirtintas specialusis reikalavimas bÅ«ti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklÄ , viešųjų ir privačių interesų derinimÄ (el. b. T. 1, b. l. 53). Taigi, bÅ«damas LNOBT vadovas, apeliantas turėjo žinoti apie jo veiklai reikÅ¡mingÄ Â naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ ir jį vykdyti.

64. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) delsė vykdyti 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymo reikalavimÄ . Apeliantas nepagrįstai remiasi tuo, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatyme nenumatyta termino, per kurį reikėtų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , todėl negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog buvo delsiama. 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtam Profesionaliojo scenos meno įstatymui įsigaliojus 2017 m. sausio 1 d., apeliantui, siekiančiam be LNOBT vadovo pareigų toliau vykdyti ir kitÄ veiklÄ , pareiga gauti Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nurodytÄ leidimÄ atsirado 2017 m. sausio 1 d., ir jokio papildomo termino tokiam leidimui gauti, nepagrįsta reikalauti.    65.

Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad savo 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiÅ¡kinime KultÅ«ros ministerijai jis nurodė, jog tuo atveju, jeigu Ministerija mano, kad jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai jis yra pasirengęs praÅ¡ymÄ pateikti per nustatytÄ terminÄ , o negavęs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius, tačiau tokio reikalavimo apeliantas negavo.66. Pabrėžtina tai, kad apelianto, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ kitam darbui dirbti buvo aiÅ¡kiai įtvirtinta įstatyme, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, jog toks leidimas apeliantui galbÅ«t nebÅ«tinas ir priklauso nuo KultÅ«ros ministerijos pasirinkimo – reikalauti iÅ¡ LNOBT vadovo gauti tokį leidimÄ ar ne.

Minėta, kad pareigÄ gauti aptariamÄ leidimÄ apeliantas įgijo įstatymo pagrindu nuo 2017 m. sausio 1 d., taigi jo argumentai dėl 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiÅ¡kinime praÅ¡yto nustatyti termino leidimui gauti nepateisina apelianto delsimo imtis aktyvių veiksmų įstatyme įtvirtintam reikalavimui įvykdyti.67. Apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi tuo, kad duomenys apie jo darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra vieÅ¡i, todėl KultÅ«ros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, laikydamasi protingų terminų, galėjo motyvuotai praneÅ¡ti apeliantui apie tai, kad jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ bei diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todėl jis negali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“.

Akcentuotina tai, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas reikalavimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti nustatytas bÅ«tent nacionalinio teatro vadovui, taigi bÅ«tent jis privalo imtis aktyvių veiksmų kreiptis tokio leidimo ir surinkti bei pateikti visus duomenis, reikÅ¡mingus tikrinant įstatyme įtvirtintas galimybės dirbti kitÄ darbÄ sÄ lygas, t. y. ar kitas konkretus darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

KultÅ«ros ministerijai teisės aktuose nenustatyta pareigos nustatyti individualius terminus tokiems praÅ¡ymams pateikti. Akivaizdu, kad tokių leidimų gavimas yra bÅ«tent teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, kurie nori dirbti dar ir kitÄ darbÄ bei gauti kitų pajamų, interesas ir pareiga pagal įstatymÄ .68. Apelianto argumentai, kad, jo įsitikinimu, darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja LNOBT autoriteto, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį darbo ginÄÄ , nes pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas tokį vertinimÄ atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas, Å¡iuo atveju – KultÅ«ros ministras.

69. Be to, nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantas turėjo pareigÄ gauti leidimÄ ne tik dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, bet ir dėl vykdomos individualios veiklos. PraÅ¡ymÄ leisti tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ apeliantas pateikė gerokai vėluodamas, t. y. 2017 m. balandžio 24 d., be to, jau po to, kai KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apie pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimÄ , dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti (el. b.

T. 3, b. l. 65, 84). Dėl leidimo toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ apeliantas taip ir nesikreipė, net žinodamas apie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradėtÄ tyrimÄ dėl galbÅ«t jo padarytų darbo drausmės pažeidimų dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ .        70. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų tam, jog įvykdytų KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡te Nr. S2-1353 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti: nurodyti įmonę ar įstaigÄ , kurioje papildomai dirbama, darbinės veiklos teisinę formÄ bei rūšį, veiklos pobÅ«dį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimÄ (darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ bei bendrÄ darbo valandų skaičių per savaitę) (el. b.

T. 3, b. l. 85). PraÅ¡yta pateikti papildoma informacija yra itin reikÅ¡minga vertinant, ar papildomas darbas nekelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar suderinamas su atitinkamo teatro, koncertinės įstaigos vadovo pareigomis, kokiu laiku papildomas darbas dirbamas, ar dėl konkrečios papildomos veiklos nebÅ«tų diskredituojamas tam tikro teatro, koncertinės įstaigos autoritetas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas įvykdė nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir pateikė papildomus duomenis, reikalingus leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti.71.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡tas Nr. S2-1353 buvo adresuotas ne ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai, bet visiems analogiÅ¡kus praÅ¡ymus leisti dirbti kitÄ darbÄ pateikusiems asmenims, nesuteikė ieÅ¡kovui pagrindo ignoruoti nurodytÄ KultÅ«ros ministerijos raÅ¡tÄ dėl papildomos informacijos pateikimo. Apeliantas, manydamas, kad jo 2017 m. balandžio 24 d. pateiktam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti KultÅ«ros ministerija visus reikalingus dokumentus yra gavusi iÅ¡ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, privalėjo apie tokiÄ savo pozicijÄ praneÅ¡ti KultÅ«ros ministerijai.

Būtent Ministerija sprendžia, kokie dokumentai jai reikalingi prašymui dėl leidimo išdavimo išspręsti, taip pat ar pateiktų dokumentų pakanka.

72. Aptartų bylos aplinkybių visumos analizė teikia pagrindÄ konstatuoti, kad apeliantas, bÅ«damas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintÄ reikalavimÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. turėti leidimÄ darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, Å¡io įstatymo reikalavimo nepaisė, vykdė kitÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamas, neturėdamas tam KultÅ«ros ministro leidimo. Dėl to pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir kartu – darbo drausmę.

Pripažintina, kad apelianto nesirÅ«pinimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, visiÅ¡kas nereagavimas į KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 raÅ¡tÄ Nr. S2-1353, darbo ginčo nagrinėjimo metu užimta pozicija, jog pati KultÅ«ros ministerija turėjo imtis veiksmų, kad jis gautų įstatymo reikalaujamÄ leidimÄ , rodo apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, ypač neatsakingÄ požiÅ«rį į jam įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymÄ .73. Pažymėtina tai, kad, atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus.

Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiėmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti, buvo pakankamas pagrindas apelianto elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , atitinkantį savavaliavimo apibrėžtį DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju pareigų, kurias ėjo apeliantas, pobÅ«dis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigėjo ir savininko – valstybės – funkcijas įgyvendinančiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikėti nacionalinio teatro vadovu.74.

Apelianto teiginiai, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis Profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai, nebuvo gavęs Ministerijos leidimo dirbti kitÄ darbÄ , todėl apeliantas nepagrįstai diskriminuojamas, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliantas privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimÄ gauti leidimÄ kitam darbui (be to, ne tik darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“, bet ir vykdomai individualiai veiklai). Jam Å¡io reikalavimo nevykdant, atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai inicijavo drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rÄ .

Kitų įstaigų vadovų leidimo dirbti kitÄ darbÄ vertinimas negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.75. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai dėl Komisijos iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008).

Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant neteisėtus savavaliavimo veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalÄ , tiek kitokius neturtinius padarinius, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).76. ReikÅ¡minga nagrinėjamos bylos aplinkybė yra ta, kad apeliantas buvo įstaigos (juridinio asmens) vadovas, todėl jį ir įstaigos savininkę – valstybę – siejo fiduciariniai santykiai.

Dėl to apeliantas privalėjo veikti didžiausio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei). Ä®staigos vadovui neatskleidžiant reikÅ¡mingos informacijos įstaigos savininkui, nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų, netenkama pasitikėjimo vadovu (darbuotoju). Tai Å¡iuo konkrečiu atveju yra neturtinis apelianto padarytų pažeidimų padarinys.    77. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, iÅ¡analizavusi byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas (apeliantas) pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnių nuostatas.

Aptartas ieÅ¡kovo (apelianto) padarytas darbo drausmės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes apelianto elgesys, akivaizdžiai ir nepateisinamai nevykdant Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, darbdavio įpareigojimo pateikti papildomus duomenis nepagrįstas ignoravimas, tęsiant darbÄ kitoje įstaigoje, be to, vykdant individualiÄ veiklÄ , negavus tam KultÅ«ros ministro leidimo, iÅ¡duodamo tik iÅ¡tyrus, ar papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja LNOBT autoriteto, Å¡iuo konkrečiu atveju vertintinas kaip savavaliavimas (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptarti ieÅ¡kovo (apelianto) veiksmai sukėlė LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pagrįstÄ nepasitikėjimÄ juo, kaip LNOBT vadovu, pakenkė LNOBT autoritetui, todėl už šį Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ buvo pakankamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminę nuobaudÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â€“ atleisti iÅ¡ pareigų.78. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis VTEK 2017 m. gegužės 24 d.

Sprendimu, kiek juo pripažinta, jog apelianto darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos pajamų gavimas kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konflikto grėsmę, nenagrinėjo Å¡io Sprendimo pagrįstumo, todėl neteisingai vertino jį kaip pagrindžiantį darbo drausmės pažeidimÄ .79. Apelianto argumentai, kad VTEK Sprendime ir Komisijos iÅ¡vadoje esantis teiginys, jog apelianto (ieÅ¡kovo) darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms sÅ«naus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę Å¡io asmens tarnybai, nepagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.

IÅ¡ VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimo Nr. KS-52 turinio akivaizdu, kad nagrinėti konkretÅ«s faktai, konkrečios situacijos, kurių analizė teikė pakankamÄ pagrindÄ daryti apelianto kvestionuojamÄ iÅ¡vadÄ (el. b. T. 1, b. l. 144-160). PrieÅ¡ingai, negu tvirtina apeliantas, tiek VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimas, tiek Komisijo2017 m. birželio 12 d. s iÅ¡vada yra pagrįsti ir motyvuoti.80. Ä®vertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad, jam nusiÅ¡alinus nuo klausimų, susijusių su sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo, neliko interesų konflikto grėsmės. Pažymėtina tai, kad apeliantas, eidamas LNOBT vadovo pareigas, taip pat vykdė ir individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su renginių organizavimo paslaugų teikimu.

Apeliantas neatskleidė, kokias konkrečias renginių organizavimo paslaugas jis teikė, tačiau nekvestionavo byloje esančių duomenų, kad, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , pajamas jis gavo bÅ«tent iÅ¡ bendrovių, susijusių su jo sÅ«numi – UAB „Riverside Music“ ir Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50-51). Bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindÄ manyti, kad, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT vadovas, jų metu apeliantas turėjo galimybę aptarti ir klausimus, reikalingus jo vykdomai individualiai veiklai, už kuriÄ gauna pajamų iÅ¡ sÅ«naus valdomų bendrovių.

Apeliantas, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatai dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo, nesikreipė leidimo vykdyti individualiÄ veiklÄ , taigi nepasinaudojo galimybe konkrečiais duomenimis, dokumentais įrodyti, kad jo vykdoma veikla suderinama su LNOBT vadovo pareigomis, nekelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Atsižvelgiant į LNOBT vadovo galimybes tarnybinių komandiruočių metu, be kita ko, aptarti ir vykdomai kitai veiklai reikalingus klausimus, susipažinus su VTEK 2017 m. gegužės 24 d.

Sprendime Nr. KS-52 išanalizuotais tyrimo duomenimis (el. b. T. 1, b. l. 144-160), buvo pakankamas pagrindas įžvelgti interesų konflikto grėsmę.

81. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad LNOBT yra sudaręs tik tris sutartis su Riverside Music Limited, o UAB „Riverside Music“ veikla Lietuvos Respublikoje – minimali, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl apelianto kvestionuojamos interesų konflikto grėsmės. Tokio konflikto grėsmę sukėlė jo, einant LNOBT vadovo pareigas, vykdyta individuali renginių organizavimo veikla, teikiant šias paslaugas sūnaus vadovaujamoms įmonėms, nepaisant to, kad tokios paslaugos buvo teikiamos ne LNOBT, ne Lietuvoje, bet esant galimybei LNOBT vadovo tarnybinių komandiruočių metu kartu spręsti ir su vykdoma individualia veikla susijusius klausimus.82.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo (apelianto) papildomas darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ taip pat suponavo interesų konflikto grėsmę. Teismas, remdamasis, be kita ko, VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimu, motyvuotai pagrindė, kokios aplinkybės, konkrečios ieÅ¡kovo (apelianto) vykdomos funkcijos, susijusios su darbu VšĮ „Vilniaus festivaliai“, lėmė interesų konflikto grėsmę. Pažymėtina tai, kad apeliantas, turėdamas galimybių suvaldyti interesų konfliktÄ , kreipdamasis į KultÅ«ros ministrÄ dėl leidimo kitam darbui dirbti, tokių veiksmų nesiėmė, nepateisinamai delsė kreiptis dėl tokio leidimo, o 2017 m. balandžio 26 d. visgi padavęs praÅ¡ymÄ , nepagrįstai ignoravo KultÅ«ros ministerijos praÅ¡ymÄ pateikti papildomos informacijos, reikalingos leidimo iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti, ir nesiėmė aktyvių veiksmų tokiam leidimui, kuris reikalaujamas pagal įstatymÄ , gauti.

83. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentų, kad jis 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu antrÄ kartÄ nubaustas už tÄ patį pažeidimÄ â€“ interesų konflikto, sudarant sutartis su Riverside Music Limited dėl trijų koncertų, nesuvaldymÄ . Bylos duomenų analizė patvirtina, kad, skiriant apeliantui drausminę nuobaudÄ 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu, į apelianto veiksmus, susijusius su trijų ginčo koncertų pirkimų organizavimu, atsižvelgta sprendžiant dėl skiriamos antrosios drausminės nuobaudos rūšies parinkimo, bet ne antrÄ kartÄ taikyta drausminė nuobauda už tÄ patį darbo drausmės pažeidimÄ .

84. Kiti apelianto argumentai dėl materialiųjų drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – taikymo trÅ«kumų neturi esminės reikÅ¡mės vertinant apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.       85. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai nustatęs Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai pagrįstos iÅ¡vados, kad nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminę nuobaudÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ už savavaliavimÄ , sÄ moningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nes apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei bei nesiėmimas veiksmų Å¡iai grėsmei paÅ¡alinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – adekvatumo padarytam pažeidimui 86. Kasacinio teismo, pasisakant dėl proporcingos ir adekvačios drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmei užtikrinti.

Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

87. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti privačių ir įstaigos interesų konflikto. Kadangi vadovaujančiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; kt.).88.

Atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiėmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti, tęsiant darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, be to, vykdant individualiÄ renginių organizavimo veiklÄ , nepaisant tiesioginės ir nuolatinės interesų konflikto grėsmės, pripažintinas aiÅ¡kiai Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Pareigų, kurias ėjo apeliantas, pobūdis, jų svarba skaidriai LNOBT veiklai užtikrinti, suponavo tai, kad LNOBT steigėjo ir savininko – valstybės – funkcijas įgyvendinančiai Kultūros ministerijai, be kita ko, buvo svarbu pasitikėti nacionalinio teatro vadovu. Tačiau po gautų kompetentingų valstybės įstaigų išvadų, susijusių su apelianto darbo pareigų vykdymo vertinimu, apeliantui nepripažįstant pažeidimų ir nesiimant įmanomų, protingų veiksmų pažeidimams pašalinti, pasitikėjimas buvo prarastas (žr.

Å¡ios nutarties 76 punktÄ ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) padarytų pažeidimų nepripažino, savo poelgių kritiÅ¡kai nevertino. Vertinant 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumÄ , proporcingumÄ , be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad po to, kai jam 2017 m. kovo 9 d. Ä®sakymu buvo paskirta Å¡velniausia drausminė nuobauda – pastaba, jis iÅ¡vadų nepadarė, sužinojęs apie 2017 m. kovo 28 d.

KultÅ«ros ministro įsakymu vėl sudarytÄ KomisijÄ galimiems jo darbo drausmės pažeidimams tirti, nedėjo pastangų pažeidimams, dėl kurių vykdomas tyrimas, paÅ¡alinti (kreiptis leidimo dirbti kitÄ darbÄ , be kita ko, ir vykdyti individualiÄ veiklÄ bei pateikti visus įmanomus dokumentus, reikÅ¡mingus Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti).

89. IÅ¡analizavus byloje surinktų duomenų apie apelianto vadovavimo laikotarpiu jo veikloje nustatytus ankstesnius pažeidimus visumÄ , įvertinus jo elgesį nuo 2017 m. sausio 1 d., kai, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatoms, apeliantas nedėjo minimalių pastangų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, net neprašė leidimo individualiai renginių organizavimo veiklai, susijusiai su tiesiogine interesų konflikto grėsme, vykdyti, darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. birželio 12 d.

Ä®sakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų – Å¡iuo konkrečiu atveju buvo adekvati ir proporcinga padarytam sÄ moningam tęstiniam darbo drausmės pažeidimui. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – skyrimo terminų 90. Apeliantas 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu jam paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ kvestionuoja ir remdamasis tuo, kad praleisti DK 241 straipsnyje įtvirtinti naikinamieji terminai Å¡iai drausminei nuobaudai skirti.

91. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo (apelianto) padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas – darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint KultÅ«ros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, – buvo tęstinis pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodyta, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio ir baigiasi, kai subjektas pareigÄ Ä¯vykdo arba pažeidimÄ nutraukia kompetentinga institucija ar pareigÅ«nas.92.

Apelianto argumentai, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 20 d., kai Vidaus audito skyriaus vedėja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A9-96 pranešė Ministerijai apie pažeidimus, ir nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai 2017 m. balandžio 21 d., atmestini kaip nepagrįsti.93. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens.

Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Apeliantas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo taip pat nurodyta ir tai, jog darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmės pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui.

Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).94.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas, gavęs Vidaus audito skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. A9-96 apie galimus apelianto pažeidimus, einant LNOBT vadovo pareigas ir dirbant kitÄ darbÄ , negavus KultÅ«ros ministro leidimo, galbÅ«t esant interesų konfliktui, turėjo pagrindÄ imtis tyrimo tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų galimo pažeidimo aplinkybes, gautų duomenis, reikalingus pažeidimo faktui objektyviai ir tinkamai nustatyti. KultÅ«ros ministerija nedelsdama kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ .

Å ioms institucijoms praÅ¡ytus duomenis pateikus 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 29 d., KultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu sudaryta Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti. 2017 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovo (apelianto) papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovas (apeliantas), 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl tiriamų jo galbÅ«t padarytų darbo drausmės pažeidimų, o 2017 m. balandžio 26 d. padavė KultÅ«ros ministrui praÅ¡ymÄ leisti dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“.

Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu paprašė pateikti papildomos informacijos, reikalingos leidimo dirbti kitÄ darbÄ klausimui iÅ¡spręsti, nustatydamas terminÄ iki 2017 m. gegužės 25 d. Aptartų aplinkybių, atsakovui atliekant LNOBT vadovo veiklos tyrimÄ drausminės atsakomybės klausimui iÅ¡spręsti, seka teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tyrimÄ vykdė be nepateisinamų delsimų, nepažeisdamas ir nevaržydamas apelianto interesų. PrieÅ¡ingai, atsakovas elgėsi atsakingai, suteikė galimybę ieÅ¡kovui (apeliantui) pateikti duomenis, kurie bÅ«tų pagrindas iÅ¡spręsti leidimo dirbti kitÄ darbÄ klausimÄ ir netaikyti drausminės atsakomybės. Tačiau, apeliantui iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. gegužės 25 d. nepateikus papildomos informacijos sprendimui dėl leidimo iÅ¡davimo priimti, tapo aiÅ¡ku, kad apeliantas neketina tęstinio pažeidimo nutraukti, ignoruoja darbdavio praÅ¡ymus, susijusius su galimybe nutraukti daromÄ pažeidimÄ .

95. Kartu pažymėtina, kad KultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ , kuri pradėjo tyrimÄ dėl apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos tyrimas dėl apelianto baigtas ir Sprendimas priimtas 2017 m. gegužės 24 d. (el. b. T. 1, b. l. 144–160). Pažymėtina, kad apelianto pozicija, jog atsakovui apie kiekvienÄ (tariamÄ ) ieÅ¡kovo (apelianto) pažeidimÄ buvo žinoma vos tik tie pažeidimai buvo padaryti, ir VTEK sprendimas tam buvo visiÅ¡kai nereikalingas, atmestina.

Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bÅ«tent VTEK yra tas subjektas, kuris turi kompetencijÄ vertinti konkretaus asmens veiksmų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Tai nurodyta taip pat ir paties apelianto apeliaciniame skunde. 96. Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui tirti, iÅ¡vadÄ , remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, VTEK 2017 m. gegužės 24 d.

Sprendimu, priėmė 2017 m. birželio 12 d. (el. b. T. 2, b. l. 106–114). Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino.97. Įvertinus tęstinį pažeidimų, už kuriuos apeliantui 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirta drausminė nuobauda, pobūdį, darytina išvada, kad nuobauda pritaikyta nepraleidus DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo šešių mėnesių termino.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 98. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.99. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.100.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali bÅ«ti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiÅ¡kų, žeminančių konkretų darbuotojÄ veiksmų atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iÅ¡ darbo, emocinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iÅ¡ darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).101.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dėl atleidimo iÅ¡ pareigų už neva Å¡iurkščius pažeidimus, ir dėl iki tol vykusio spaudimo trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darė tiek KultÅ«ros ministerija, tiek ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, ieÅ¡kovas (apeliantas) patyrė iÅ¡ tiesų didžiulį stresÄ , patyčias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ .102. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog, sprendžiant apelianto drausminės atsakomybės klausimus, atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantas patyrė jo įvardytus neigiamus iÅ¡gyvenimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Apeliantui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp konkrečių neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų ir apelianto įvardytų neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nėra pagrindo spręsti atsakovo civilinės atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma klausimo (CPK 121, 178 straipsniai).103. Apelianto argumentai dėl jo Å¡eimos nariams padarytos neturtinės žalos negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes apelianto Å¡eimos nariai nedalyvauja Å¡ioje byloje, apeliantas neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Å¡eimos narių galbÅ«t patirtos neturtinės žalos.104.

Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumo, byloje nustatytoms fakinėms aplinkybėms netinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo terminus, ir tai lėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminė nuobauda paskirta nepažeidus naikinamojo Å¡eÅ¡ių mėnesių termino.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad skiriant Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ buvo suėjęs DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, todėl drausminė nuobauda negalėjo bÅ«ti paskirta, sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 paskirtos drausminės nuobaudos, naikintina. Å ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas ir ieÅ¡kovui (apeliantui) paskirta drausminė nuobauda – pastaba – panaikinama.

Sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, paliekama nepakeista, nes pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ skyrimÄ , ir priėjo prie teisėtos bei pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas (apeliantsa) teisėtai atleistas iÅ¡ LNOBT vadovo pareigų už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : patenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ .Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Loreta Braždienė                                                                                    Laima Ribokaitė                                                                                    Tomas Venckus