43343709-8a53-498e-973b-e9e6a3eb922b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-212-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02687-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Y.

A. N. (Y. A. N.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės P. N. ieÅ¡kinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų, atsakovo Y. A. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei P. N. ir atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kitų reikalavimų, bei pagal atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L.

L. ieÅ¡kinį P. N. ir Y. A. N. dėl skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (2021 m. gegužės 13 d. patikslintas ieÅ¡kinys, reg. Nr. DOK-61958, 15 t., b. l. 109–126) prašė:

1) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), tarp Y. A. N. ir P. N. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl Y. A. N. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti pavardę – N. ir vyrui pavardę – N.;

3) nustatyti L. N. (L. N.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N. sÅ«naus L. N. iÅ¡laikymui 500,00 Eur sumÄ , mokant jÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki einamojo mėnesio 10 d., indeksuojant jÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo santuokos nutraukimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės;

5) nepilnamečio sÅ«naus L. N. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymÄ pavesti ieÅ¡kovei;

6) nustatyti tokiÄ vaiko tėvo Y. A. N. bendravimo su vaiku tvarkÄ : 6.1) vaiko tėvas Y. A. N. turi teisę ir pareigÄ pasiimti nepilnametį vaikÄ L. N. kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ penktadienį, paimant vaikÄ iÅ¡ darželio arba vaiko gyvenamosios vietos ir pirmadienį grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ darželį arba į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paimant ir paliekant vaikÄ motinai ar asmeniui, kuriuo vaiko motina pasitiki. Pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena; 6.2) vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , vaiko tėvas Y.

A. N. turi teisę ir pareigÄ paimti nepilnametį vaikÄ L. N. kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ penktadienį, paimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grÄ Å¾inant sekmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , paimant ir paliekant vaikÄ motinai ar asmeniui, kuriuo vaiko motina pasitiki. Pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena; 6.3) vaiko tėvas pasiima bendravimui vaikÄ antrÄ Å¡v. Velykų, Å¡v. Kalėdų dienÄ , taip pat Tėvo dienÄ , vaiko gimtadienio dienomis.

Vaiko gimtadienio dienomis bendravimas vyksta rotacijos principu, pradedant nuo 2018 m., kai vaikas gimtadienio dienÄ praleidžia su atsakovu. Nurodytomis dienomis atsakovas sÅ«nų pasiima 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. pristato atgal į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , paimant ir paliekant vaikÄ motinai ar asmeniui, kuriuo vaiko motina pasitiki; 6.4) vaiko motina bendrauja su vaiku Motinos dienÄ ; 6.5) vaiko motinos kasmetinių atostogų metu netaikoma Å¡ioje sutartyje numatyta vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka; 6.6) vaiko tėvo kasmetinių atostogų metu vaiko tėvas su vaiku bendrauja atostogaujant Lietuvoje 5 dienas iÅ¡ eilės du kartus per metus su sÄ lyga, kad nevyks į užsienį; 6.7) kol vaikui nėra 16 metų, vaiko tėvas negali vaiko iÅ¡vežti į užsienį.

Jei seneliai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nori aplankyti vaikaitį, jie gali atvykti, apsistoti vieÅ¡butyje ir leisti laikÄ kartu vyro vaiko priežiÅ«ros dienomis ar vyro atostogų metu; 6.8) jei vaikas serga, tai vaikas gydomas namuose, vaiko gyvenamojoje vietoje. Jei vaikas serga ir gydomas ligoninėje, vaiko tėvas gali aplankyti sÅ«nų; 6.9) jeigu bet kuris iÅ¡ tėvų planuoja pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , jis (ji) privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei 7 (septynios) dienos prieÅ¡ iÅ¡sikeliant iÅ¡ esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresÄ bei kitus kontaktinius duomenis raÅ¡tiÅ¡kai; 6.10) apie tai, jog vaiko tėvas ketina pasinaudoti bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas turi pareigÄ informuoti vaiko motinÄ prieÅ¡ 3 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu, o apie ketinimÄ pasinaudoti atostogomis – prieÅ¡ mėnesį;

7) padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , t. y. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000,00 Eur taip: po santuokos nutraukimo P. N. nuosavybėn priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini). Y. A. N. naudai priteisti 1000,00 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ P. N.;

8) padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ taip: priteisti Y. A. N. nuosavybėn sekantį turtÄ natÅ«ra: televizorių, DVD grotuvÄ , mikrobangų krosnelę, arbatinukÄ , svarstykles, elektrinę blynų keptuvę, lygintuvÄ , patalynę, antklodę, pagalves, lovatieses, Å¡luotÄ su kibiru, lėkÅ¡tes, dubenėlius, puodelius, puodus, keptuvę, stalo įrankius, kuriuos atsakovas yra iÅ¡sivežęs. Priteisti P. N. nuosavybėn sekantį turtÄ natÅ«ra: 2 sofas „Miglė“, sofÄ â€žLaura“, virtuvinius baldus, miegamojo baldus, čiužinį, vonios baldų komplektÄ , spintÄ , sieninę spintÄ , komodÄ , orkaitę, kaitlentę, garų rinkiklį. Y. A. N. naudai priteisti 660,00 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ P. N.;

9) priteisti P. N. naudai 14 478,00 Eur piniginių lėšų iš Y. A. N.;

10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus L. N.. Gyvendama santuokoje jų Å¡eima nebuvo laiminga: atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo psichologinį, ekonominį smurtÄ , jÄ Å¾emino dėl socialinės padėties, iÅ¡vaizdos, kilmės, iÅ¡silavinimo ir pan. Atsakovas nepadėjo atlikti namų ruoÅ¡os darbų, prižiÅ«rėti vaiko, žemino ieÅ¡kovę ir jos artimuosius, grindė santykius nepasitikėjimu ir nepagarba, t. y. santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Atsakovas gyvena su kita moterimi, taigi nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimos.

Å iuo metu Å¡alių mažametis sÅ«nus gyvena su ieÅ¡kove gyvenamajame name, kur vaikas turi asmeninę erdvę. Vaikas jaučiasi saugus vaiko motinos, močiutės, prosenelės ir jam artimų žmonių aplinkoje, jie nuo gimimo dalyvauja vaiko gyvenime, o vaiko tėvui užtikrinama galimybė bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Atsakovas ne visada supranta vaiko poreikius, negeba tinkamai rÅ«pintis vaiku (sergančiam vaikui nepaduoda vaistų, nudegus kojytėms, nesikreipė į medikus, nesupranta sergančio vaiko sveikatos bÅ«klės, duoda per aÅ¡trų maistÄ ), stokoja atjautos.

Atsakovas neskaito vaikui pasakų, su vaiku nuolat žiÅ«ri filmukus per televizorių ar kompiuterį. Vaikas yra skundęsis, kad atsakovas jį skriaudžia, muÅ¡a per veidÄ . Atsakovas vaikui priekaiÅ¡tauja dėl mitybos, formuoja vaikui nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ akcentuodamas jo nutukimÄ . Atsakovas praktiÅ¡kai neperka vaikui drabužių, batų, kanceliarinių prekių, paėmęs vaikÄ iÅ¡ darželio naujais, tvarkingais drabužėliais, vaikÄ grÄ Å¾ina iÅ¡augta, nutrinta ar suplyÅ¡usia apranga, sau pasilikdamas naujus vaiko daiktus.

Atsakovas iÅ¡ pykčio ir kerÅ¡to formuoja ypatingai neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę ir jos artimuosius, jÄ ir juos žemina ir menkina. Vaikas Å¡iuo metu jaučiasi saugus, ieÅ¡kovė rÅ«pinasi harmoningu vaiko vystymusi ir vaiko teisių įgyvendinimu, užtikrina vaiko tėvo su vaiku bendravimÄ , todėl keisti Å¡ios situacijos nėra pagrindo.

3. SÅ«naus iÅ¡laikymui kas mėnesį iÅ¡leidžia apie 280,00 Eur maistui, apie 50,00 Eur darželio mokesčiui, 90,00 Eur draudimo įmokai į „Saugaus vaiko fondÄ â€œ, apie 900,00 Eur kitų poreikių tenkinimui (sveikatai, drabužių, higienos priemonių įsigijimui, avalynės, žaislų įsigijimui, laisvalaikio, sveikatinimo paslaugoms, pažintinėms kelionėms, kultÅ«riniams renginiams, atostogoms ir kt.), 236,00 Eur bendrų poreikių patenkinimui (namo priežiÅ«ra – Å¡ildymo ir vandentiekio eksploatavimo iÅ¡laidos, elektra, internetas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, žolės pjovimas, kuras automobiliui ir kt.).

PraÅ¡omas iÅ¡ atsakovo priteisti materialinio iÅ¡laikymo sÅ«nui dydis, 500,00 Eur suma, proporcingai atitiktų jos ir atsakovo turtinę padėti, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei atitiktų bÅ«tinuosius ir minimalius vaiko poreikius bei užtikrintų bÅ«tinas sÄ lygas jam augti ir vystytis. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos vaiko tėvo su vaiku bendravimo tvarkos ne visi punktai pasitvirtino praktikoje, neatitinka vaiko poreikių ir interesų bei pažeidžia jos privatumÄ .

Vaikas iš esmės gyvena dvejose vietose, o tai nėra gerai.

4. Gyvendami santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė abipusiu sutarimu yra 2 000,00 Eur, priteistina jai, priteisiant atsakovui 1 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ . Atsakovo sumokėti mokesčiai nuo gaunamų pajamų netrauktini į bendrÄ sutuoktinių turto balansÄ . Po santuokos sudarymo atsakovas iÅ¡ darbdavio (verslo partnerių) įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 94 865,20 Eur sumÄ , Å¡ios pajamos, atskaičius 21 397,00 Eur mokesčius, taip pat gautos dovanos (3 740,00 Eur gauta vestuvių proga, 1420,00 Eur gimus vaikui), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Å eima iÅ¡leido 28 000,00 Eur pragyvenimui, skiriant po 500,00 Eur asmeniui. Taip pat patirtos 10 556,00 Eur iÅ¡laidos patalpų įrengimui, 4 971,00 Eur iÅ¡leista baldams, 3 287,00 Eur pinigų suma iÅ¡leista buitinei technikai, taip pat atimama 3 000,00 Eur pinigų suma, iÅ¡leista automobiliui. Likusi suma sudaro 28 957,00 Eur, kuri pripažintina bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir dalintina per pusę.

5. Atsakovo praÅ¡ymas padalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais netenkintinas, nes minėtas turtas nuosavybės teise priklauso jos motinai ir nėra santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kuris gali bÅ«ti pripažintinas bendrÄ ja jungine nuosavybe.

6. Pagal Å¡iuo metu teikiamus ir iÅ¡saugotus pirkimo dokumentus, per visÄ santuokos laikotarpį patalpų vidaus įrengimui buvo panaudota apie 10 556,00 Eur: baldams – apie 4 971,00 Eur, buitinei technikai – apie 3 286,88 Eur, pragyvenimui kiekvienam asmeniui iÅ¡leista po 500,00 eurų per mėnesį (bendra suma 28 000,00 Eur (1 000,00 Eur x 28 mėnesiai). Å ildymui buvo iÅ¡leista apie 4 000,00 Eur, elektrai apie 2 240,00 Eur (80 Eur x 28). Pervedimais savo motinai ji sumokėjo 1 370,00 Eur už elektrÄ .

Atsakovas atidėdavo dalį pinigų sumokėti mokesčiams už savo veiklÄ , taip pat pirko automobilį iÅ¡ savo senelių. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu klaidina, kad į gyvenamÄ sias patalpas investavo apie 70 000,00 eurų. Atsakovas per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra nuo santuokos pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki ieÅ¡kinio pateikimo datos (2017 m. spalio 31 d.), pervedė 58 200,00 eurų pinigų sumÄ (3 t., b. l. 81–84), iÅ¡ kurios Å¡eima gyveno, pirko namų apyvokos daiktų, skyrė pinigų kitoms reikmėms.

IeÅ¡kovė dėl nėštumo nedirbo nuo (duomenys neskelbtini). Jokių prieÅ¡ santuokÄ atsakovo iÅ¡grynintų 3 700,00 Eur (2015-05-18, 2015-06-03, 2015-06-04, 2015-06-08, 2015-06-29) į gyvenamųjų patalpų įrengimÄ neinvestavo ir Å¡ių pinigų ji negavo, atsakovas Å¡iuos pinigus panaudojo artimųjų vieÅ¡nagei. Pagal tikslinius pervedimus atsakovas gyvenamųjų patalpų pagerinimui ir namų apyvokos reikmėms pervedė 26 000,00 eurų (2015-07-08, 2015-07-23, 2015-09-21, 2015-11-19, 2017-04-18).

Pervedimų paskirtyje atsakovas nurodo, kad suma vedama „žmonai ir namui“. 28 000 eurų yra pragyvenimo iÅ¡laidos, 3 000 eurų buvo skirta „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui įsigyti, dalis pinigų skirta kitoms reikmėms. 2017 m. balandžio 18 d. atsakovas taip pat pervedė 2 000,00 eurų lauko terasai ir takelių įrengimui, tačiau Å¡ių pinigų neužteko ir darbai buvo baigti gavus gyvenamųjų patalpų savininkei paskolÄ . (duomenys neskelbtini) Å¡eima atsikėlė gyventi į įrengtas patalpas, nuo tada iki (duomenys neskelbtini) patalpos nebuvo pasikeitusios, todėl nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad visi pervesti pinigai buvo panaudoti įrengti gyvenamÄ sias patalpas.

IeÅ¡kovė per 2014 metus uždirbo 20 536,92 Eur, iki (duomenys neskelbtini) dar 1 1961,20 Eur. Ä® patalpas ji investavo Å¡ias lėšas, taip pat iÅ¡ močiutės gautus 3 219,06 Eurų, taip pat buvo investuotos ir mamos lėšos bei lėšos, gautos pardavus butÄ . Gyvenamųjų patalpų įrengimui buvo iÅ¡leista 10 556,00 Eur bendrųjų sutuoktinių lėšų. Visų nesugadintų daiktų likvidacinė vertė yra 2 421,38 Eur (po 1 210,69 Eur kiekvienam ieÅ¡kovei ir atsakovui). IeÅ¡kovei Å¡io turto tenka už 1 870,00 Eur, atsakovui už 551,00 Eur, todėl atsakovui iÅ¡mokėtina 660,00 Eur piniginė kompensacija.

7. Dėl atsakovės pagal priešieškinį L. L. ieškinio reikalavimo nurodė, kad pripažįsta pusę pirmo reikalavimo sumos ir sutinka sumokėti pusę iš reikalaujamos 373,79 Eur sumos, tai yra 186,89 Eur (10 t., b. l. 6).

8. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti (2021 m. birželio 18 d. DOK-80428, 16 t., b. l. 53–56). 2021 m. liepos 8 d. atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (DOK-88433, 16 t., b. l. 150–153). Atsiliepime prašė teismui netenkinus atsakovo praÅ¡ymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

9. Priešieškiniu atsakovas Y. A. N. (2020 m. birželio 23 d. priešieškinis, reg. Nr. DOK-73723, 14 t., b. l. 79–83) prašė:

1) nutraukti Y. A. N. ir P. N. santuokÄ dėl P. N. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei P. N. grÄ Å¾inti jos iki santuokos turėtÄ pavardę – L.;

3) nustatyti nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu;

4) pripažinti bendrÄ ja jungtine Y. A. N. ir P. N. nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) padalinti Y. A. N. ir P. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais;

6) jei teismas netenkintų Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo, reiÅ¡kia Å¡iuos alternatyvius reikalavimus:

a) priteisti atsakovui Y. A. N. iš atsakovės L. L. 4 212,68 Eur;

b) priteisti atsakovui Y. A. N. iš ieškovės P. N. 61 790 Eur;

7) praÅ¡o įtraukti į sutuoktinių turto balansÄ 21 396,73 Eur Y. A. N. patirtas iÅ¡laidas mokesčiams sumokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovės P. N. 10 698,00 Eur kompensacijÄ ;

8) priteisti iš ieškovės P. N. ir atsakovės L. L. atsakovo Y. A. N. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Sutuoktinių konfliktiÅ¡kus santykius inicijavo tik pati ieÅ¡kovė, kuri sÄ moningais veiksmais bandė iÅ¡provokuoti atsakovÄ palikti Å¡eimÄ . IeÅ¡kovė provokavo konfliktus Å¡eimoje, naudojo smurtÄ prieÅ¡ jį, tÄ darydavo ir jų nepilnamečio vaiko L. N. akivaizdoje. Atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ : ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovei eiti pas psichologÄ , stengėsi raminti ieÅ¡kovės keliamus konfliktus, nepaisydamas jos naudojamo smurto, siekė sulipdyti Å¡eimÄ . Kadangi ieÅ¡kovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas iÅ¡ esmės, todėl santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl jos kaltės.

11. Nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, nes taip bÅ«tų pažeisti vaiko interesai. IeÅ¡kovės ir jos artimųjų gyvenimo bÅ«das, vertybės ir gyvenamoji aplinka neatitinka vaiko poreikių ir kelia grėsmę jo tinkamam jo auklėjimui. Atsakovės motina L. L. yra nuteista už smurtinius veiksmus atsakovo atžvilgiu vaiko akivaizdoje. Jis yra labai rÅ«pestingas tėvas, puikiai ir noriai rÅ«pinasi vaiku, turi su juo labai artimÄ kontaktÄ . Nors atsakovė turi polinkį į smurtÄ , jis mano, kad, nepaisant to, ji turi bendrauti su vaiku. PraÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės vaiko iÅ¡laikymui po 100,00 Eur per mėnesį.

12. Nurodė, kad jis investavo 66 000,00 Eur į gyvenamojo namo, esančio ieÅ¡kovės motinai L. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas. Jam pradėjus bendrauti su ieÅ¡kove, ji nurodė, kad turi pradėtÄ statyti individualų namÄ ir paprašė atsakovo investuoti lėšų, kad bÅ«tų pabaigtos namo statybos ir jis bÅ«tų įrengtas. IeÅ¡kovė jam nurodė, kad tai bus jų bendras namas, kuriame jie gyventų kaip Å¡eima. Jis neabejojo, kad visi formalumai dėl ginčo namo įforminimo bus atlikti sÄ Å¾iningai ir tinkamai, atsižvelgiantį į tai, kad jis investavo į namÄ esminę pinigų sumÄ .

13. Jis bÅ«damas (duomenys neskelbtini), veiklÄ vykdo per specialiÄ Ä¯monę, kuri įsteigta (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini). visos pajamoms uždirbti turėtos iÅ¡laidos (taigi, ir mokesčiai) laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Jam per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 9 714,90 Eur mokesčių, kurie buvo sumokėti 2018 m. birželio mėn. Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo apskaičiuota 11 681,83 Eur mokesčių, kurie buvo sumokėti 2019 m. birželio mėn. Taigi, iÅ¡ viso santuokos metu iki bylos iÅ¡kėlimo jo gautos pajamos buvo apmokestintos 21 396,73 Eur, todėl laikantis lygių dalių principo, ieÅ¡kovė privalo kompensuoti jam pusę jo sumokėtų mokesčių sumos, t. y. 10 698,00 Eur.

14. Atsakovas už ginčo namo statybas ir įrengimÄ yra atlikęs tokius mokėjimus: pervedęs už ginčo namo statybas ir įrengimÄ atsakovei L. L. 2 400,00 Eur; pervedęs tiesiogiai prekių tiekėjams už ginčo namo įrengimÄ 1 812,68 Eur; iki santuokos už ginčo namo statybas ir įrengimÄ yra pervedęs ieÅ¡kovei 4 000,00 Eur; po santuokos sudarymo už ginčo namo statybas ir įrengimÄ yra pervedęs ieÅ¡kovei 61 790,00 Eur. Jei teismas nustatytų, kad ginčo namas negali bÅ«ti pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir atitinkamai padalintas tarp jų, ginčo namo statybai ir įrengimui panaudotos jo lėšos turi bÅ«ti kompensuotos. Su atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalavimais dėl skolos už suvartotÄ elektros energijÄ nesutinka (10 t., b. l. 7–9).

15. Atsakovė pagal priešieškinį L. L. priešieškiniu (2019 m. gegužės 21 d., dokumento registracijos Nr. CBP-11264, 7 t., b. l. 17–21) prašė:

1) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. solidariai 373,79 Eur skolÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N. 944,58 Eur skolÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N. 5 (penkis) proc. metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovo Y. A. N. bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – Pastatas).

Elektros energija buvo tiekiama į GyvenamÄ jį namÄ ir į PastatÄ . (duomenys neskelbtini) pradžioje ieÅ¡kovė P. N. ir atsakovas Y. A. N. apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Gyvenamajame name, o (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė P. N. ir atsakovas Y. A. N. apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Pastate. IeÅ¡kovė ir atsakovas faktiÅ¡kai kartu gyveno Pastate iki (duomenys neskelbtini). Po to ieÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu sÅ«numi L. N. persikraustė atgal į GyvenamÄ jį namÄ .

IeÅ¡kovei ir atsakovui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ pabandyti susitaikyti ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė P. N. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). kartu su sÅ«numi grįžo gyventi į PastatÄ . Å alims nepavykus susitaikyti, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė P. N. kartu su L. N. iÅ¡ Pastato iÅ¡sikraustė ir Pastate iki (duomenys neskelbtini) liko gyventi atsakovas Y. A. N.. Visu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į PastatÄ buvo tiekiama ir jame buvo naudojama elektros energija.

Ieškovė P. N. dalį elektros energijos kainos padengė, nedidelę dalį apmokėjo ir atsakovas Y. A. N..

17. Kontrolinis skaitiklis Pastate buvo įrengtas tik 2017 m. rugsėjo 4 d., o iki tol nebuvo atskiros Pastate sunaudojamos elektros energijos apskaitos. Už sunaudotÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (kuomet elektros energijÄ naudojo L. L., jos partneris, o taip pat ieÅ¡kovė bei atsakovas) sunaudotÄ elektros energijÄ ji sumokėjo 3 468,33 Eur. Už sunaudotÄ elektros energijÄ minėtu laikotarpiu sumokėta bendra elektros energijos pirkimo–pardavimo kaina dalintina iÅ¡ dviejų (viena dalis priklauso trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, ir kartu su ja gyvenančiam partneriui, kita dalis – ieÅ¡kovei ir atsakovui) ir yra 1 734,17 Eur.

18. Kontrolinis skaitiklis jo įvedimo dienÄ (2017m. rugsėjo 4 d.) rodė 000000,8 kWh, o (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas faktiÅ¡kai nustojo gyventi Pastate, rodė 014109,5 kWh. Vadinasi, per laikotarpį nuo 2017 rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) Pastate buvo sunaudota 14108,7 kWh elektros energijos. Septynis mėnesius ieÅ¡kovė ir atsakovas Pastate gyveno kartu, o trylika mėnesių atsakovas gyveno vienas. VidutiniÅ¡kai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) per vienÄ kalendorinį mėnesį sunaudotas elektros energijos kiekis sudaro 14108,7 kWh / 20 mėn. = 705,435 kWh, o Å¡ios sunaudotos elektros energijos kaina sudaro 705,435 kWh x 0,103 Eur, t. y. 72,66 Eur per mėnesį.

Po kontrolinio skaitiklio įvedimo ieškovė ir atsakovas sunaudojo 705,435 kWh x 7 mėn. = 4.938,045 kWh elektros energijos, kurios kaina: 4.938,045 kWh x 0,103 Eur = 508,62 Eur, o atsakovas gyvendamas atskirai, sunaudojo 705,435 kWh x 13 mėn. = 9.170,655 kWh elektros energijos, kurios kaina: 9.170,655 kWh x 0,103 Eur = 944,58 Eur. Ieškovei P. N. ir atsakovui Y. A. N. gyvenant kartu, elektros energija naudota šeimos poreikiams, todėl jie yra solidariai atsakingi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atlikusi 1 320,00 Eur dydžio pervedimus ir dalį sunaudotos elektros energijos pirkimo-pardavimo kainos padengusi, į tai, kad atsakovas yra atlikęs 549,00 Eur dydžio pervedimus ir dalį elektros energijos pirkimo–pardavimo kainos padengęs, iš ieškovės ir atsakovo solidariai priteistina 373,79 Eur.

Atsakovui gyvenant vienam, elektros energija naudota jo poreikiams, todėl už Å¡iuo laikotarpiu sunaudotÄ elektros energijÄ L. L. jis atsakingas asmeniÅ¡kai ir iÅ¡ jo priteistina 944,58 Eur suma.

19. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsikirsdama į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodė, kad su atsakovo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ginčo namas kartu su kitais statiniais bei žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti ginčo gyvenamojo namo statytojais ir įgyti nuosavybės teisės į ginčo gyvenamÄ jį namÄ . Ji ginčo gyvenamÄ jį namÄ pradėjo statyti 2013 metais ir iki ieÅ¡kovei ir atsakovui sudarant santuokÄ ginčo gyvenamasis namas jau buvo pastatytas.

Iki to laiko taip pat buvo nupirkti langai bei durys, kurie buvo įstatyti vėliau. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei darytų bankinių pervedimų, pervedimai, kuriuose nurodoma paskirtis „mano žmonai – namui“, iÅ¡ viso sudaro 24 000,00 Eur nuo ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡ Å¡ių lėšų pirko vidaus įrangai reikalingus daiktus (baldus, buitinę technikÄ , namų apyvokos daiktus, Å¡ildymo katilÄ , kuriam ji buvo davusi ir savus 2 000,00 Eur, taip pat kitus daiktus).

Visus kilnojamuosius daiktus, t. y. jau minėtus baldus, buitinę technikÄ , namų apyvokos daiktus, katilÄ , ieÅ¡kovė yra įtraukusi į bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto balansÄ ir praÅ¡o juos padalinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Tad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ių daiktų, įgytų už lėšas, kurias atsakovas skyrė jų įsigijimui, nelaiko sudedamÄ ja ginčo gyvenamojo namo dalimi.

20. Vertinant atsakovo alternatyvų reikalavimÄ , atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. paskolino atsakovui Y. A. N. 2 000,00 Eur grynaisiais pinigais. 2015 m. gegužės 19 d. atlikdamas pervedimÄ Ä¯ L. L. s sÄ skaitÄ , atsakovas grÄ Å¾ino skolÄ . 2016 m. vasario 15 d. atsakovas taip pat atliko 400,00 Eur pavedimÄ už ieÅ¡kovės ir atsakovo sunaudotÄ elektros energijÄ ginčo gyvenamajame name. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį taip pat pateikė du mokėjimo nurodymus skirtingoms bendrovėms: (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas 1 057,46 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už garažo vartus, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas 755,22 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtis neaiÅ¡ki.

Ji nebuvo davusi atsakovui nurodymų apmokėti vienų ar kitų sumų vienoms ar kitoms bendrovėms ir nebuvo įsipareigojusi grÄ Å¾inti atsakovui sumų, kurias jis savo pasirinkimu mokėjo vienoms ar kitoms bendrovėms, nekontroliavo atsakovo veiksmų, o atsakovas su ja nesitarė dėl savo patiriamų iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 21. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu (17 t., b. l. 161–192) P. N. ieÅ¡kinį ir Y. A. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) tarp Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę „N.“, atsakovui jo prigimtinę pavardę „N.“. Nustatė nepilnamečio vaiko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iÅ¡ atsakovo Y.

A. N. nepilnamečiui sÅ«nui L. N. materialinį iÅ¡laikymÄ , jį mokant nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 30 d.) iki L. N. pilnametystės po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, atsakovo vaiko iÅ¡laikymui sumokėtas sumas įskaičiavo į Å¡iuo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo sumÄ iÅ¡ Y. A. N.. Nepilnamečio L.

N. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę P. N.. Nustatė Y. A. N., (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

1) atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. kas antrÄ savaitę, paimdamas vaikÄ iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos) po ugdymo proceso pabaigos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , palieka jį ieÅ¡kovei ar kitam ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui, taip pat vienÄ (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Nustatytina, kad pirmÄ jį Å¡ios tvarkos savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, su vaiku bendrauja atsakovas Y. A. N..

2) Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. kiekvienos savaitės ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavyje sutartÄ darbo dienÄ , paimdamas vaikÄ iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos) po ugdymo proceso pabaigos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , palieka jį ieÅ¡kovei ar kitam ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui, taip pat vienÄ (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Å alims nesutarus, bendravimas darbo dienÄ su vaiku nurodytomis sÄ lygomis vyksta trečiadienį (jei tai nedarbo diena, bendraujama prieÅ¡ tai einančiÄ pirmÄ darbo dienÄ ).

3) Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, jam suderinus konkretų laikÄ su atsakove iki einamųjų metų birželio 1 d. Nustatytina, kad atsakovo nepertraukiamas bendravimas gali trukti ne ilgiau kaip pusę mėnesio, jam pasibaigus vaikas ne mažiau kaip 7 dienoms turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å alims nesutarus, laikytina, kad atsakovas su vaiku iÅ¡ karto po ugdymo proceso pabaigos bendrauja birželio mėnesį (pusę birželio mėnesį numatytų atostogų), taip pat poriniais metais bendrauja liepos 1 d. – liepos 15 d. ir rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 16 d., neporiniais metais liepos 16 d. – liepos 31 d. ir rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 30 d., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei ar kitam ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui, taip pat palikdamas vienÄ (kai tai leistina pagal vaiko amžių).

4) Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. vaiko ugdymo proceso metu esančias rudens, Å¡v. Kalėdų, žiemos, Å¡v. Velykų atostogas, taip pat kitų galimų ugdymo proceso atostogų metu (iÅ¡skyrus vasaros), kurių metu vaikas paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ugdymo proceso pabaigos dienÄ 18.00 val. ir grÄ Å¾inamas iki dienos, einančios prieÅ¡ ugdymo proceso pradžiÄ 18.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei ar kitam ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui, taip pat vienÄ (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Nustatytina, kad atsakovais su vaiku bendrauja lyginių metų žiemos ir Å¡v. Kalėdų atostogų metu, nelyginių metų – Å¡v. Velykų ir rudens atostogų metu.

5) Atsakovas bendrauja su vaiku visÄ Tėvo dienos savaitgalį bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė su vaiku bendrauja visÄ Motinos dienos savaitgalį. Jei dėl tokio bendravimo grafiko ieÅ¡kovė/atsakovas su vaiku bendrauja du savaitgalius iÅ¡ eilės, kitÄ savaitgalį su vaiku bendrauja tas iÅ¡ tėvų, kuris su vaiku nebendravo du savaitgalius iÅ¡ eilės.

6) Atsakovas vaiko L. N. gimtadienius švenčia savo bendravimo su vaiku laiku.

7) Vaiko tėvo ir motinos bendravimo su vaiku jo atostogų metu netaikoma bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis su vaiku tvarka. KitÄ savaitgalį po atostogų vaikas bendrauja su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo nebendravo atostogų metu.

8) Vaikui sergant, vaikas būna jo gyvenamojoje vietoje. Jei gydomas medicinos įstaigoje, vaiku rūpinasi abi šalys.

9) Apie tai, jog bus naudojamasi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsakovas informuoja ieÅ¡kovę prieÅ¡ vienÄ dienÄ SMS žinute arba žodžiu telefonu, o apie ketinimÄ naudotis bendravimu su vaiku tvarka atostogų (iÅ¡skyrus vasaros) metu – ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų.

10) IeÅ¡kovė P. N. negali trukdyti Y. A. N. su vaiku L. N. atostogų metu iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) ir privalo per 7 dienas nuo Y. A. N. informavimo apie ketinimÄ su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini), perduoti jam vaiko L. N. kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę/pasÄ ). Padalino tarp Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ :

1) ieÅ¡kovei P. N. priteisė: transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 2 000,00 Eur; dvi sofas „Miglė“, sofÄ â€žLaura“, virtuvinius baldus, miegamojo baldus, čiužinį, vonios baldų komplektÄ , spintÄ , sieninę spintÄ , komodÄ , orkaitę, kaitlentę, garų rinkiklį, iÅ¡ viso turto už 1 870,00 Eur sumÄ ;

2) priteisė Y. A. N. televizorių, DVD grotuvÄ , mikrobangų krosnelę, arbatinukÄ , svarstykles, elektrinę blynų keptuvę, lygintuvÄ , patalynę, antklodę, pagalves, lovatieses, Å¡luotÄ su kibiru, lėkÅ¡tes, dubenėlius, puodelius, puodus, keptuvę, stalo įrankius, iÅ¡ viso turto už 551,00 Eur sumÄ . Å aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , indaplovę ir Å¡ildymo katilÄ su Å¡ildytuvu pripažino beverčiais ir nedalino. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. atsakovui Y. A. N. 1 659,50 Eur piniginę kompensacijÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. atsakovui Y. A. N. 3 812,68 Eur kompensacijÄ . Priteisė L. L. solidariai iÅ¡ atsakovo Y. A. N. ir ieÅ¡kovės P. N. 373,79 Eur skolos už sunaudotÄ elektros energijÄ . Priteisė L. L. Å¡ atsakovo Y. A. N. 944,58 Eur skolos už sunaudotÄ energijÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo (duomenys neskelbtini) iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo. Priteisė iÅ¡ atsakovo Y. A. N. ieÅ¡kovei P. N. 2 266,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo Y. A. N. atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. 75,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovui grÄ Å¾ino į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtus 200,00 Eur, susijusius su eksperto atvykimo į teismo posėdį iÅ¡laidoms užtikrinti (2021m. rugsėjo 21 d. pervesta 200 Eur suma, pervedimo paskirtis už eksperto atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį civ. b. Nr. 2-2790-986/2021). Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. 488,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovo Y.

A. N. 1 862,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovo Y. A. N., 983,13 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus L. N., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14). Atsakovo vardu nekilnojamųjų daiktų, registruotų Lietuvos Respublikoje, nėra, ieškovės vardu iki santuokos sudarymo registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 17). Atsakovės vardu santuokoje registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19). Dėl sutuoktinių kaltės 23. Nurodė, kad šalių santykių iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo dienos objektyviai, be liudytojų parodymų, niekas nepatvirtina. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalių santykiai pasikeitė po santuokos sudarymo, patvirtino liudytojai V. S., L. S., E. L.. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kaltės pavirtino jo liudytojai – A. B. (A. B.), Q. N. (Q. N.), L. V. (L. V.), K. N. (K. N.).

24. Teismas nusprendė, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad Å¡alių elgesys, nors, viena vertus, ir bandant taikytis, tačiau tuo pačiu konfliktuojant, elgiantis ambicingai, savo interesus iÅ¡keliant aukščiau bendro tikslo (santuokos iÅ¡saugojimo), skundžiant vienas kitÄ dėl bet kokių priežasčių, į sutuoktinių konfliktų aiÅ¡kinimÄ si įtraukiant tiek valstybės, tiek ir ikiteisminį tyrimÄ organizuojančias institucijas (buvo inicijuota visa eilė ikiteisminių tyrimų), patvirtina, kad abu sutuoktiniai vienas kitam nebuvo lojalÅ«s, vienas kito nei gerbė, nei rėmė moraliai, o taip pat nedėjo reikalingų pastangų jų santuokos iÅ¡saugojimui, kas patvirtina jų abiejų kaltę Å¡ioje byloje.

25. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovei palikta jos santuokinė pavardė „N.” (CK 3.69 straipsnis). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 26. Teismas nurodė, kad sutuoktinių santykiai ypatingai konfliktiÅ¡ki, vienas kitÄ jie apibÅ«dina iÅ¡imtinai neigiamai, todėl Å¡alių nurodytos subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, vertintinos su kita byloje esančia medžiaga.

27. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad abu tėvai, t. y. tiek tėvas, tiek ir motina, tinkamai rÅ«pinasi vaiku, sudarę tinkamas sÄ lygas jam augti ir vystytis, o vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad norėtų gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu, nes abu juos myli, t. y. vienodai prisirišęs tiek prie ieÅ¡kovės, tiek prie atsakovo. Jokių pažeidimų, susijusių su vaiku, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, nėra nustačiusi. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių nuolat teiktos nuotraukos į bylÄ taip pat patvirtina, kad vaikas jaučiasi laimingas ir yra aprÅ«pintas bÅ«damas tiek su motina, tiek ir su tėvu.

Taigi tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas tinkamai įgyvendina motinos/tėvo valdžiÄ , prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi nepilnamečiu vaiku, turi tam tinkamas sÄ lygas ir stabiliÄ aplinkÄ , įgyvendina jo teises, užtikrina teisėtus interesus, užsiima nepilnamečio vaiko ugdymu ir auklėjimu. Be to, tarp vaiko ir jo tėvų taip pat yra stiprus emocinis ryÅ¡ys ir prisiriÅ¡imas.

28. Teismas konstatavo, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamoji vieta, kaip geriausiai atitinkanti jo geriausius interesus, nustatytina su ieÅ¡kove, vaiko motina P. N.. Nurodė, kad nuo pat Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus L. N. gimimo jis gyvena (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės motinos (L. L.) vardu registruotame gyvenamajame name (17 t., b. l. 49–50), (duomenys neskelbtini) lanko prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigÄ , t. y. čia buvo ir yra jo socialinių interesų buvimo vieta. Teismas atmetė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi: nepilnamečio L.

N. močiutė L. L. nuteista dėl smurto atsakovo, o ne vaiko, atžvilgiu, o 2020 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, atsakovo ieÅ¡kinys L. L. dėl draudimo jai bendrauti su vaikaičiu buvo atmestas (15 t., b. l. 40-45). Byloje nėra duomenų, kad po konflikto, kilusio tarp Å¡alių, vaiko močiutė L. L. elgtųsi netinkamai nepilnamečio L. N. atžvilgiu. Teismas atmetė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko gyvenamoji vieta yra prie miÅ¡ko, kuriame auga beržai, ir kurie vaikÄ alergizuoja.

Teismas nurodė, kad vaikui klinikiniai sindromai pasireiÅ¡kia ir dėl kitų augalų, taip pat aplinkos (pvz., namų dulkėms, alksniams, lazdynams, katėms, obuoliams ir kt.), o byloje nėra įrodymų, kad alergizuojantis poveikis vaiko sveikatai dėl to pasikeistų, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje aplinkoje (pas atsakovÄ ). Teikiančios iÅ¡vadÄ institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta neturėtų bÅ«ti keičiama, nes ji vaikui yra įprasta, saugi, stabili bei atitinkanti vaiko interesus.

Nėra duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o ieškovė netinkamai rūpintųsi ar neturėtų galimybių rūpintis vaiku. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 29. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji atsakovo Y. A. N. bendravimo su sūnumi L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. 2021 m. birželio 21 d. teismo nutartimi iš dalies buvo pakeistos 2018 m. sausio 19 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kiek tai susiję su vaiko išvežimu į užsienio valstybę).

30. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra pajėgÅ«s ir gali rÅ«pintis vaiku, turi tam tinkamas sÄ lygas. Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovės – (duomenys neskelbtini), kuris vieÅ¡ai prieinamais duomenimis (www.maps.lt) yra Å¡iaurės rytų ((duomenys neskelbtini)) kryptimi, ir greičiausias (artimiausias) kelias iÅ¡ Å¡ios vietovės (vaiko gyvenamosios vietos) į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra per (duomenys neskelbtini) miestÄ . VieÅ¡ai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) miesto yra apie 32 km, ieÅ¡kovei iki (duomenys neskelbtini) miesto 14 km.

Tai reiÅ¡kia, kad vaikÄ vežant į prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigÄ (mokyklÄ ) kelionė nuo vaiko gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini).), bus gerokai trumpesnė nei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto, net neįvertinus aplinkybių, susijusių su transporto judėjimo apsunkinimais (duomenys neskelbtini) rytinio piko metu (kamščiais). Teismas nusprendė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, kai atsakovas vaikÄ pasiima kiekvienÄ pirmadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ trečiadienį 10.00 val., taip pat penktadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val.

Å¡iuo metu negali bÅ«ti realiai pritaikoma (vaikui privalomas prieÅ¡mokyklinis ugdymas). Pakeitus Å¡iÄ tvarkÄ pagal ugdymo įstaigų darbo laikÄ , ji nebÅ«tų suderinama su normaliu vaiko dienos režimu. Atsižvelgus į tai, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡alių vaikas yra pripratęs prie bendravimo su tėvu darbo dienomis tvarkos (bendrauja su vaiku nuo pirmadienio ryto iki trečiadienio ryto, taip pat penktadienį), nuspręsta, jog tikslinga nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja vienÄ darbo dienÄ per savaitę, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos) pasibaigus ugdymo procesui ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 20.00 val. (paliekant Å¡alims susitarti konkrečiÄ dienÄ , o nesutarus, viduryje darbo savaitės, t. y. trečiadienį).

Teismo vertinimu, intensyvesnis bendravimas, atsižvelgus į skirtingas ir esmingai nutolusias Å¡alių gyvenamÄ sias vietas, trukdytų normaliam vaiko dienos režimui. Be to, Å¡alių nepilnamečiui vaikui esant ir (duomenys neskelbtini) piliečiu, ieÅ¡kovės sutikimas vykti į Å¡iÄ valstybę tėvo atostogų metu yra nereikalingas, tačiau atsakovas apie tai turi praneÅ¡ti vaiko motinai P. N. raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų, kartu nurodydamas iÅ¡vykimo laikÄ , kur vykstama ir kur gyvens vaikas L.

N.. Nurodė, kad atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalio, Å¡venčių ir atostogų metu tvarka nustatytina pariteto pagrindais (jÄ suvienodinant tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo). Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 31. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos bendros iÅ¡laidos, susijusios su vaiku, yra 1 556,00 Eur per mėnesį, ieÅ¡kinyje detalizavo vaiko poreikius. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo iÅ¡laidų dydžio maistui, bÅ«stui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. IÅ¡laidos žoliapjovei, automobilio priežiÅ«rai ir kitos iÅ¡laidos, su kuriomis nesutinka atsakovas, susijusios su vaiko gyvenamÄ ja aplinka ir jo tinkamų poreikių užtikrinimu (ieÅ¡kovė gyvena užmiestyje).

Tačiau teismas vertino, kad kai kurios iÅ¡laidos nebÅ«tinos (pvz., 90,00 Eur įmokos suma į „Saugaus vaiko fondÄ â€œ, 700,00 Eur kelionės į užsienį suma, telefonui 50,00 Eur per mėnesį, neaiÅ¡ku kaip jos susijusios su vaiku) ar tik iÅ¡ dalies pagrįstos (ikimokyklinis ugdymas yra privalomas ir mokestis už jį neskaičiuojamas, 200,00 Eur suma kurui, su kuriuo mažalitražiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų galima nuvažiuoti apie 3 000 km, kas akivaizdžiai per daug vaiko poreikių užtikrinimui).

Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog ieškovės paskaičiuota suma (1466,00 Eur) yra iš dalies nepagrįsta.

32. Teismas nurodė, kad iÅ¡analizavus į bylÄ surinktus duomenis, 1 000,00 Eur suma, neįskaičius į Å¡iÄ sumÄ , pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ , valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos (ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ios iÅ¡mokos neįtrauktos į paskaičiavimÄ ), Å¡iuo metu yra pakankama Å¡alių nepilnamečio vaiko, be kita ko, turinčio specialiųjų poreikių (atsakovas to neneigia), iÅ¡laikymui.

33. Vertindamas atsakovo galimybes teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas daugiau iÅ¡laikytinių neturi ir iÅ¡ jo priteistÄ 200,00 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ moka. Atsakovo pajamos, pagal jo pateiktÄ pajamų ir mokesčių ataskaitÄ už 2015–2019 metus, 2018 m. buvo 20 111,59 Eur, o 2019 m. (už Å¡eÅ¡is mėnesius) buvo 19 188,19 Eur (atskaičius mokesčius). Å iuo metu atsakovas (duomenys neskelbtini) veikla neužsiima, darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta, atsakovas yra įsteigęs maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovas teigė, kad iÅ¡ mažosios bendrijos veiklos pragyventi negali, ir jam padeda tėvai, tačiau teismas nurodė, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Teismo vertinimu, atsakovas elgiasi nerÅ«pestingai, nes turėdamas darbo rinkoje paklausiÄ specialybę, nesiima jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaiko poreikiams patenkinti.

Nurodė, jog nepateisinami atsakovo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) veiklos jis atsisakė norėdamas daugiau laiko praleisti su vaiku – tėvai privalo išlaikyti vaikus (CK 3.155 straipsnis) ir šios pareigos tinkamas nevykdymas tuo negali būti pateisinamas noru daugiau laiko leisti su vaiku.

34. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jis sudaręs lizingo sutartį, pagal kuriÄ už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuomÄ moka 550,62 Eur sumÄ per mėnesį (15 t., b. l. 141). Akivaizdu, kad atsakovas taip pat moka už gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ , komunalines paslaugas, turi iÅ¡laidų maistui, drabužiams ir kitų jo bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui. Liudytoja apklausta su atsakovu kartu gyvenanti N. P. iÅ¡ esmės taip pat patvirtino, kad jų Å¡eima lėšų pragyvenimui nestokoja.

Å ios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia, o nurodydamas gaunamų piniginių lėšų Å¡altinius (remia tėvai), visiÅ¡kai to nepagrindžia (įrodymų neteikia). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad iÅ¡ atsakovo Y. A. N. nepilnamečiui vaikui L. priteistinas iÅ¡laikymas po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2017 m. spalio 31 d.) iki L. N. pilnametystės, iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo 35. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės vardu santuokos metu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė jos vardu registruoto automobilio rinkos kainÄ nurodė 2 000,00 Eur bei prašė po santuokos nutraukimo Å¡iÄ transporto priemonę palikti jai, iÅ¡mokant atsakovui 1 000,00 Eur kompensacijÄ . Atsakovas prieÅ¡taravimų dėl tokio santuokos metu įgyto turto padalijimo nereiÅ¡kė. Atsižvelgus tai, teismas tenkino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

36. Konstatavo, jog dalintinas turtas, nurodytas ieÅ¡kinyje, atitenka tam, pas kÄ jis Å¡iuo metu yra. Nustatė, kad ieÅ¡kovė gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas iÅ¡ Å¡io gyvenamojo namo yra iÅ¡sikėlęs. Atsakovas yra iÅ¡sivežęs televizorių, DVD grotuvÄ , mikrobangų krosnelę, arbatinukÄ , vaflinę, jo senelių dovanotus puodus, keptuves ir įrankius, pusę taurių, stiklinių, lėkščių, savo drabužius, 2 prosenelio paveikslus, savo patalynę, antklodes, 2 pagalves.

IeÅ¡kovė į dalintino turto balansÄ Ä¯traukia ir praÅ¡o jai priteisti tik daiktus, iÅ¡ esmės susijusius su gyvenamÄ ja patalpa (baldai, čiužiniai, integruota buitinė technika). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovei priteistinos 2 sofos „Miglė“, sofa „Laura“, virtuviniai baldai, miegamojo baldai, čiužinys, vonios baldų komplektas, spinta, sieninė spinta, komoda, orkaitė, kaitlentė, garų rinkiklis, o atsakovui DVD grotuvas, mikrobangų krosnelė, arbatinukas, svarstyklės, elektrinė blynų keptuvė, lygintuvas, patalynė, antklodės, pagalvės, lovatiesės, Å¡luota su kibiru, lėkÅ¡tės, dubenėliai, puodeliai, puodai, keptuvė ir stalo įrankiai.

Atsižvelgus į šalims natūra tenkančio turto rinkos vertę (ieškovei 1 870,00 Eur, atsakovui 551,00 Eur) – atsakovui priteistina 659,50 Eur piniginė kompensacija ((1870-551)/2).

37. Nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už Å¡aldytuvo, skalbimo maÅ¡inos, indaplovės ir Å¡ildymo katilo sugadinimÄ , todėl Å¡is turtas, kaip bevertis, nedalintinas.

38. Teismas, vadovaudamasis Å¡alių nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos metu patirtų iÅ¡laidų, atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 14 478,00 Eur piniginių lėšų priteisimo iÅ¡ atsakovo.

39. Nurodė, kad atsakovas praÅ¡o įtraukti į sutuoktinių turto balansÄ 21 396,73 Eur jo patirtas iÅ¡laidas mokesčiams sumokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. 10 698 Eur piniginę kompensacijÄ , kuriÄ sudaro jam paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Nustatęs, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė, jog atsakovo sumokėti mokesčiai nuo darbo užmokesčio buvo asmeninė jo prievolė, pagal jÄ jis atsakė savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte ir atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės jam negali bÅ«ti priteistini. Pažymėjo, kad Å¡i prievolė yra pasibaigusi (atsakovas jÄ Ä¯vykdęs).

40. Å alims nereikalaujant, teismas nesprendė klausimo dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo. Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir alternatyvaus reikalavimo 41. Teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti bendrÄ ja jungtine atsakovo ir P. N. nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); padalinti atsakovo ir P. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio L.

L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais. 42. 2021 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatė, kad atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ginčo dalykas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautas sujungus keturis daiktus ((duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ ; 17 t., b. l. 49–50).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Å¡is pastatas buvo pradėtas statyti iki Å¡alių santuokos, o užbaigtas jau Å¡alių santuokos metu, tai patvirtina ir į bylÄ teiktos nuotraukos bei tai, kad Å¡is pastatas yra registruotas atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. vardu.

43. Nurodė, kad nekilo ginčo dėl to, kad bÅ«tent atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. įgijo nuosavybės teisę – ji buvo vienintelė žemės sklypo savininkė, namas statytas jos sklype, neįrodinėti ir neįrodyti jokie susitarimai, kad su ja atsakovas ar ieÅ¡kovė bÅ«tų taręsi dėl Å¡io ginčo pastato įteisinimo Å¡alių vardu. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja kokios nors sÄ lygos ginčo pastatÄ , kuris yra Å¡iuo metu yra registruotas atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. vardu, pripažinti kitų asmenų – jo ir ieÅ¡kovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir atitinkamai spręsti dėl Å¡io turto padalijimo. Aplinkybės, kad ginčo pastatas yra teisėtai sukurtas statybos bÅ«du ((duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ , 17 t., b. l. 50), tačiau negalėjo bÅ«ti įregistruotas L. L. vardu, nėra nuginčytos.

44. Nurodė, kad atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį į bylÄ teikė raÅ¡ytinius įrodymus apie jos namo statybos metu gautas pajamas ((duomenys neskelbtini) ir kt., 10 t., b. l. 68), dėl ko teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus apie atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį galimybes finansuoti namo statybÄ .

45. Nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2017 m. spalio 24 d. pervedė ieÅ¡kovei P. N. 63 200,00 Eur sumÄ ; L. L. 2015 m. gegužės 19 d. 2 000,00 Eur, 2015 m. vasario 15 d. 400,00 Eur sumÄ (10 t., b. l. 98, 99). Atsakovas, pervesdamas pinigines lėšas sutuoktinei, nurodydavo pervedamų lėšų paskirtį (3 t., b. l. 81–84). Tačiau tik prie 2015 m. liepos 8 d. (5 000,00 Eur), 2015 m. liepos 23 d. (10 000,00 Eur), 2015 m. rugsėjo 21 d. (7 000,00 Eur) ir 2015 m. lapkričio 19 d. (2 000,00 Eur) pervedimų buvo nurodyta, kad jų paskirtis susijusi su namu „mano žmonai – namui“. 2017 m. balandžio 18 d. atsakovui pervedant 2 000,00 Eur sumÄ , pervedimo paskirtyje taip pat nurodoma „walks house“.

Taigi atsakovo pavedimų 2015 m. sutuoktinei suma, tiesiogiai susijusi su ginčo namu, – 26 000,00 Eur. Ä® bylÄ ieÅ¡kovė namo įrengimo iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė prekių pirkimo dokumentus (3 t., b. l. 142–169), iÅ¡ kurių matyti, kad pagrinde 13 575,39 Eur iÅ¡laidos (įskaitant ir grindų laminatÄ , plyteles, automatinius garažo vartus, katilÄ ), iÅ¡skyrus 3 018,95 Eur iÅ¡laidas langams ir kitos nedidelės iÅ¡laidos, patirtos nuo Å¡alių santuokos sudarymo iki 2015 m. rugsėjo 28 d.

Be to, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, susisijusius su 4 971,00 Eur išlaidomis baldams ir 3 286,88 Eur išlaidomis buitinei technikai (3 t., b. l. 170–188, 189 –197). Taigi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos santuokos metu yra apie 18 000,00 Eur.

46. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki santuokos ieÅ¡kovei pervedė 4 000 Eur sumÄ (2 t., b. l. 65). Tačiau (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodoma „vestuvėms“, kas leidžia spręsti, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos pagal atsakovo nurodytÄ paskirtį. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime, 2 000,00 Eur sumai nenurodyta jo paskirtis, pervedimas padarytas iki santuokos sudarymo, Å¡ios lėšos yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Kadangi atsakovas neįrodė, kad Å¡ios lėšos buvo investuotos į ginčo pastatÄ , teismas atmetė reikalavimÄ dėl 4 000,00 Eur sumos priteisimo.

47. Pasisakydamas dėl likusių atsakovo reikalavimų (61 790,00 Eur – 4 000,00 Eur), nurodė, kad jau nustatyta, jog santuokos metu atsakovas sutuoktinei yra pervedęs 58 200,00 Eur (3 t., b. l. 81–84). CK 3.98 straipsnis numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos. Atsakovas įrodinėja, kad Å¡ios lėšos buvo investuotos į ginčo pastatÄ . Jeigu pagrįsta laikyti atsakovo versijÄ , kad Å¡ios lėšos buvo investuotos į ginčo pastato statybÄ ir nėra nepanaudotos ieÅ¡kovės žinioje, tai atsakovas, teismo vertinimu, pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ tokiu atveju ieÅ¡kovė nėra tinkama atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį ir daikto pagerinimo iÅ¡laidų, kurios neatskiriamos nuo pastato, jis galėtų reikalauti iÅ¡ pastato savininkės – atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Be to, kaip jau minėta, iÅ¡ į bylÄ pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas, pervesdamas pinigines lėšas sutuoktinei, nurodydavo Å¡ių lėšų paskirtį (3 t., b. l. 81–84). Tačiau tik prie 2015 m. liepos 8 d. (5 000,00 Eur), 2015 m. liepos 23 d. (10 000,00 Eur), 2015 m. rugsėjo 21 d. (7 000,00 Eur) ir 2015 m. lapkričio 19 d. (2 000,00 Eur) pervedimų buvo nurodyta, kad jų paskirtis susijusi su namu „mano žmonai – namui“, o 2017 m. balandžio 18 d. pervedimo paskirtis – „walks house“.

Taigi atsakovo pavedimų sutuoktinei suma, susijusi su ginčo namu yra 26 000,00 Eur. Likusios sumos santuokos metu buvo pervedamos ieÅ¡kovei, nurodant kaip „pervedimas sutuoktinei“ arba nenurodant nieko. Atsižvelgus į tai, labiau tikėtina ieÅ¡kovės P. N. paaiÅ¡kinimams ir pateiktiems paskaičiavimas, kad 21 565,34 Eur suma buvo iÅ¡leista namo statybai, įskaitant ir jo įrengimÄ /apstatymÄ , o likusios jai pervedamos lėšos (pervedimai esmingai mažesnėmis sumomis) kitiems Å¡eimos, įskaitant ir vaiko poreikių tenkinimui.

Atsakovui neįrodžius, kad visos jo ieÅ¡kovei pervestos piniginės lėšos buvo skirtos tik namo statybai/įrengimui, o ne kitų Å¡eimos poreikių tenkinimui, bei padalinus sutuoktinių turtÄ , susijusį su ginčo patalpomis (jis buvo įtrauktas į dalintino turto balansÄ ), Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina 48. Teismas tenkino atsakovo reikalavimÄ dėl 2 000,00 Eur sumos priteisimo iÅ¡ L. L.. Nurodė, kad atsakovas, atlikdamas 2 000,00 Eur pervedimÄ atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L., nurodė, kad tai skolos grÄ Å¾inimas.

Tačiau atsižvelgus į Å¡ios sumos L. L. pervedimo datÄ ((duomenys neskelbtini)), taip pat į bylÄ ieÅ¡kovės teiktus raÅ¡ytinius įrodymus (3 t., b. l. 142–147) labiau tikėtina, kad Å¡is pervedimas susijęs su ginčo pastato įrengimo darbais, galimai su durų ir langų pirkimu arba kitais tuo metu name atliekamais statybos darbais.

49. Atmestas reikalavimas dėl 400,00 Eur priteisimo iÅ¡ L. L.. Nurodė, kad Å¡alims gyvenant atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį patalpose visiÅ¡kai pagrįsta, kad už sunaudotÄ elektros energijÄ turėjo bÅ«ti atsiskaityta, kÄ patvirtina pervedimo paskirtis (mokėjimas už elektrÄ ).

50. Teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo 1 812,68 Eur sumÄ už garažo vartus. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį neginčija atsakovo atliktų mokėjimų: (duomenys neskelbtini) 1057,46 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už garažo vartus ir (duomenys neskelbtini) 755,22 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad ji nebuvo davusi atsakovui nurodymų apmokėti vienų ar kitų sumų vienoms ar kitoms bendrovėms ir nebuvo įsipareigojusi grÄ Å¾inti atsakovui sumų, tačiau neneigė, kad Å¡alys rengėsi gyventi statomame ginčo name, tam buvo duotas jos sutikimas, o atsakovas pirko ir garažo vartus.

Taigi tuo metu buvę geri atsakovo santykiai su atsakove pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovo mokėjimo nurodyme nurodoma paskirtis „(duomenys neskelbtini)“ bei jo pervedimo laikas leidžia spręsti, kad prekės pirktos ginčo namui. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį duodama sutikimÄ ar neprieÅ¡taraudama daromoms investicijoms, matydama atliekamus darbus, tačiau atsakovui nekompensuodama ginčo objekto priklausinių (neatskiriamų nuo objekto, tam pritaikytų) vertės, be pagrindo praturtėtų atsakovo praÅ¡oma priteisti suma.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog Å¡ios dalies atsakovo reikalavimas pagrįstas ir iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį priteistina 1 812,68 Eur suma. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį priteista 3 812,68 Eur suma. Dėl atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalavimų 51. Teismas nustatė, kad atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį (duomenys neskelbtini) elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra tiekiama elektros energija (8 t., b. l. 13–16). Atsakovė pateikė mokėjimų istorijÄ (8 t., b. l. 24–25), sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 26), iÅ¡ kurių matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama už suvartotÄ elektros energijÄ .

Å alys, vartodamos elektros energijÄ ir jei nesudarę sutarties, tai bent jau konkliudentiniais veiksmais įgijusios pareigÄ atsiskaityti už jÄ , jokiais savo paskaičiavimais nepaneigė atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį paskaičiavimo, už kurį atsakovas kartu su sutuoktine iki kontrolinio skaitiklio 2017 m. rugsėjo 4 d. įrengimo, turi sumokėti pusę atsakovės L. L. gyvenamajame name ir ginčo pastate suvartotos elektros energijos, 1 734,17 Eur sumÄ (pastatuose gyveno po du, t. y. lygiai asmenų).

Atitinkamai po kontrolinio skaitliuko pastatymo, Å¡alims gyvenant kartu, Å¡alys, pagal atsakovės paskaičiavimus, turi sumokėti 508,62 Eur sumÄ (bendra suma Å¡alims gyvenant kartu yra 2 242,79 Eur (1734,17 Eur + 508,62 Eur)), o atsakovui ginčo pastate gyvenant vienam 944,58 Eur sumÄ (CPK 178 straipsnis).

52. Å alys neginčija, kad ieÅ¡kovė yra atlikusi 1 320,00 Eur, o atsakovas 549,00 Eur dydžio pavedimus. Atsižvelgus į tai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo solidariai atsakovės pareiÅ¡kusios savarankiÅ¡kus reikalavimus, naudai priteista 373,79 Eur (2.242,79 Eur – 1.320,00 Eur – 549,00 Eur) suma, o iÅ¡ atsakovo 944,58 Eur suma. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ atsakovo taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

53. Teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 54. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o (18 t, b. l. 7–36):

1) Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl: – abipusės sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo ir priimti naujÄ sprendimo dalį – nustatyti, kad Y. A. N. ir P. N. santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės P. N. kaltės; – nepilnamečio vaiko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina P. N. ir priimti naujÄ sprendimo dalį – nepilnamečio vaiko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini).

2) Teismui netenkinus apelianto Y. A. N. reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu Y. A. N., pakeisti atsakovo Y. A. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. tvarkÄ , paliekant 2021 m. spalio 28 d. teismo sprendime nustatytas bendravimo atostogų ir Å¡venčių dienomis sÄ lygas ir nustatyti, kad:

a) Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis: (i) KiekvienÄ savaitę – dvi dienas iÅ¡ eilės su nakvyne, pasiimdamas vaikÄ pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tÄ dienÄ nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ trečiadienį į ugdymo įstaigÄ nustatytu laiku iki ugdymo proceso pradžios, o jei vaikas tÄ dienÄ neina į ugdymo įstaigÄ â€“ 10.00 val. motinai jos gyvenamojoje vietoje; (ii) KiekvienÄ savaitę – pasiimdamas vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tÄ dienÄ nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. motinai jos gyvenamojoje vietoje;

b) Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienÄ savaitgalį – pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas motinai jos gyvenamojoje vietoje sekmadienį 10.00 val. motinai jos gyvenamojoje vietoje;

c) Motinai iÅ¡vykus darbo reikalais, o tėvui nedirbant, tėvas visÄ tÄ laikÄ bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas tėvÄ ;

d) Tėvai turi teisę Å¡alių susitarimu pakeisti Å¡iÄ tvarkÄ ar nustatyti papildomÄ tėvo bendravimÄ su vaiku;

e) Bet kuris iš tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iš tėvų bendravimui su vaiku;

f) Vaiko ligos atveju, jei vaikas slaugomas namie, jis bÅ«na pas tÄ iÅ¡ tėvų, kuriam priklauso prižiÅ«rėti vaikÄ pagal nustatytÄ tvarkÄ .

3) Pakeisti teismo sprendimÄ â€“ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių Y. A. N. ir P. N. nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4) Pakeisti teismo sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. atsakovo Y. A. N. naudai 61 790,00 Eur.

5) Pakeisti teismo sprendimÄ â€“ papildomai prie patenkinto reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. atsakovo Y. A. N. naudai 400,00 Eur.

6) Ä®traukti į sutuoktinių turto balansÄ 21 396,73 Eur Y. A. N. patirtas iÅ¡laidas mokesčiams sumokėti už periodÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai priteisti iÅ¡ atsakovės P. N. 10 698,00 Eur kompensacijÄ atsakovui Y. A. N..

7) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. ir atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. atsakovo Y. A. N. naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei atitinkamai pakeisti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

8) BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9) Priimti su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . 1.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog Å¡alių santykių iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo dienos objektyviai, be liudytojų parodymų niekas nepatvirtina. Atsakovas yra pateikęs susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kove rinkinį (X t., b. l. 154–189), iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė nuolat tyčiojosi iÅ¡ atsakovo, menkino jį vadindama žeminančiais epitetais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, vartojo niekinančiÄ leksikÄ â€ž(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo Å¡eimos narius vadino „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas prieÅ¡ingai – sakė jai Å¡velnius žodžius, stengėsi nuraminti ieÅ¡kovę.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė elgėsi netinkamai. 1.3. Atsakovė smurtaudavo prieÅ¡ atsakovÄ netgi kitų asmenų akivaizdoje – (duomenys neskelbtini) m. vieÅ¡int (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (9 t., b. l. 141–175); (duomenys neskelbtini) vieÅ¡int (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 141-175); (duomenys neskelbtini) namuose (2021 m. gegužės 5 d. pateiktos nuotraukos bei garso įraÅ¡as; 2021 m. liepos 9 d. pateikti įrodymai). 1.4. Nepagrįstai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove. 1.5.

Teismas nepagrįstai formaliai ir dėl to klaidingai vertina aplinkybę dėl nustatytos vaiko laikinosios gyvenamosios vietos reikÅ¡mės vykstant bylos nagrinėjimui. Laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta 2018 m. sausio 19 d. Å alys laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos, kartais jÄ pakeisdamos Å¡alių susitarimu. Vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų bÅ«davo po pusę viso laiko, įskaitant ir dienas savaitgalį: Å¡eÅ¡tadienio dienÄ vaikas bÅ«davo su atsakovu, o sekmadienio dienÄ â€“ su ieÅ¡kove.

Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos, negali remtis aplinkybe, jog vaiko laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iÅ¡ tėvų. 1.6. Sprendžiant ginÄÄ su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, bÅ«tina nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatytas geriau atitiktų vaiko interesus. Negalima vadovautis požiÅ«riu, kad vaikas turi gyventi su motina. 1.7. Nepagrįstai vaiko interesų vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , kad yra priskirtas pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrui (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti pagrindu nustatyti, jog vaiko socialinių interesų vieta yra (duomenys neskelbtini).

Vaikas (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su abiem tėvais iki (duomenys neskelbtini) (iki vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai), kai atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ minėtų namų; nuo (duomenys neskelbtini) vaikas iÅ¡ esmės pusę viso savo laiko gyvena atsakovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Teismas privalėjo vertinti ne formaliÄ laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet realų vaiko ryšį su vienu iÅ¡ tėvų ir abiejų tėvų galimybes pasirÅ«pinti vaiku. 1.8. Teismas neatsižvelgė į faktus dėl smurto ir trukdymo bendrauti su vaiku.

Aplinkybė, kad vaiko aplinkoje yra smurtaujama, nors ir ne vaiko atžvilgiu, neatitinka vaiko interesų augti saugioje aplinkoje, kurioje nėra smurto. IeÅ¡kovė ir jos motina L. L. (duomenys neskelbtini) smurtavo prieÅ¡ atsakovÄ vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje yra vykdomas ir ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens smurtas atsakovo atžvilgiu. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenys, nuosprendis. Atsakovo kviesti liudytojai teikė nuoseklius paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovės nepagarbų elgesį atsakovo atžvilgiu, alkoholio vartojimÄ , manipuliavimÄ atsakovu siekiant naudos sau.

Atsakovo kviesti liudytojai jį vertino teigiamai. 1.9. Drausdama atsakovui matytis su vaiku ar apribodama bendravimo laikÄ , ieÅ¡kovė ginče su atsakovu naudojosi vaiku. 1.10. Teismas nepagrįstai nuvertino aplinkybę, kad vaiko alergija beržams ir kitiems lapuočiams neva nėra reikÅ¡minga, nors ieÅ¡kovė gyvena name, prie pat beržų miÅ¡ko. Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) tyrimo iÅ¡vada (2021 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų priedas – 16 t., b. l. 92, 93), iÅ¡ kurio matyti, kad vaikas yra labai alergiÅ¡kas beržams (5 klasė), alksniams (5 klasė), lazdynams (4 klasė).

Tai reiÅ¡kia, kad jis negali bÅ«ti Å¡alia tokių medžių ir ne tik jiems žydint (kaip kad teigia ieÅ¡kovė), bet visÄ laikÄ . Kadangi namas, kuriame gyvena ieÅ¡kovė, yra prie lapuočių miÅ¡ko, Å¡i aplinka yra kenksminga vaikui. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo gyvenamosios vietos aplinka alergizuoja vaikÄ . Nurodo, kad ginčo namas nėra tinkama vieta vaikui gyventi ir dėl to, kad per kiek daugiau nei deÅ¡imt kilometrų yra (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini). 1.11.

Pas atsakovÄ yra geresnės gyvenimo sÄ lygos vaikui. Jis rÅ«pinasi vaiku ir jo auklėjimu bei tobulėjimu, sÅ«naus ir tėvo tarpusavio santykiai puikÅ«s, tinkamai maitina vaikÄ , kartu leidžia laisvalaikį, žaidžia. Atsakovo nuomojamame bÅ«ste yra atskiras kambarys vaikui, saugi aplinka. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡sinuomojo bÅ«stÄ patvirtina, kad jis ketina gyventi Lietuvoje. Atsakovo darbas suteikia jam galimybę bÅ«ti su vaiku beveik visÄ laikÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tyčia atsisakė dirbti (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu ieÅ¡kovės aplinkoje (Å¡eimoje) Å¡eimos nariai dažnai vienas kitÄ apÅ¡aukia, kelia stresÄ , smurtauja, vyrauja nepagarba vienas kitam, nepagarbiai kalbama apie kitus, o tai nėra suderinama su tinkamos aplinkos vaikui sukÅ«rimu. 1.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nurodytos ir raÅ¡ytinais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė santuokos nutraukimo proceso metu ne kartÄ nepagrįstai kreipėsi į policijÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovė siekia tyčia pakenkti atsakovui. Tai charakterizuoja ieÅ¡kovę kaip nestabiliÄ asmenybę. 1.13. Teismas nepagrįstai nustatė itin ribotÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų, nepagrįstai apriboja atsakovo bendravimÄ su vaiku. Sprendimu bendravimo tvarka sumažinta du kartus. Pagal sprendime nustatytÄ tvarkÄ , atsakovas su vaiku per mėnesį bendrautų: (i) savaitgaliais tik 5 dienas (du kartus po 2,5 dienas – nuo penktadienio pietų iki sekmadienio ankstyvo vakaro), (ii) darbo dienomis – 2 dienas, t. y. 4 vakarus po keletÄ valandų.

Å iuo metu tėvas su vaiku bendrauja 15 dienų per mėnesį ir toks bendravimas vyksta jau beveik (duomenys neskelbtini) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Vaikas prie tokios bendravimo tvarkos yra įpratęs, nėra duomenų, jog tokia bendravimo tvarka yra žalinga vaikui. 1.14. Atsakovas paskutinius (duomenys neskelbtini) metus atveža vaikÄ Ä¯ ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ 8.00 val. antradieniais ir trečiadieniais (tÄ patį daro ieÅ¡kovė pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais). Atsakovas niekada nevėlavo atvežti vaiko į ugdymo įstaigÄ , dėl to nebuvo jokių pastabų iÅ¡ ugdymo įstaigos dėl kokių nors neigiamų pasekmių vaikui, kai jį atveža atsakovas (pvz., irzlumo, mieguistumo ir pan.), joks gydytojas nėra nustatęs sutrikimų dėl to, kad atsakovas vaikÄ veža į ugdymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) km, t. y. apie pusę valandos.

Å i rutina yra įprasta, kelionės metu atsakovas su vaiku bendrauja, todėl kelionė visiÅ¡kai neprailgsta. Atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigos negali bÅ«ti pagrindu apriboti bendravimo tvarkÄ . Teismas neargumentavo, nuo kokios ribos gyvenamÄ sias vietas galima vertinti kaip esmingai nutolusias. 1.15. Vaikas yra įpratęs bÅ«ti pas atsakovÄ , ten turi daug kiemo draugų, su kuriais mielai bendrauja, prieÅ¡ingai nei pas atsakovę, kuri gyvena iÅ¡ esmės vienkiemyje. 1.16. Vaikas yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi teisę iÅ¡mokti savo gimtÄ jÄ kalbÄ , susipažinti su (duomenys neskelbtini) kultÅ«ra, tradicijomis.

Teismas, maksimaliai apribodamas atsakovo teisę susitikti su vaiku, pažeidžia Å¡ias vaiko teises. Atsakovas negalės skirti tiek pat laiko bendravimui su vaiku, o tai nepagrįstai silpnins vaiko ryšį su (duomenys neskelbtini). 1.17. Jei teismas nuspręstų vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina, atsakovui turi bÅ«ti užtikrintas teisės aktų garantuojamas maksimalus jo bendravimas su vaiku, pagal atsakovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ . 1.18. Nepagrįstai leista atsakovui su vaiku iÅ¡vykti tik į (duomenys neskelbtini).

Nėra pagrindo drausti atsakovui su vaiku iÅ¡vykti į kitas užsienio Å¡alis. Å is ribojimas turi bÅ«ti panaikintas. 1.19. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas nevertino, jog pusę laiko vaikas gyvena su atsakovu, kuomet atsakovas nuperka maisto, medicinos ir higienos priemonių, rÅ«bų bei batų. IÅ¡laikymas priteistas ne pagal faktines iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad vaikui per mėnesį iÅ¡leidžia 1 556,00 Eur. Teismas neargumentavo, kodėl 1 000,00 Eur suma, neįskaičius į jÄ ieÅ¡kovės gaunamų iÅ¡mokų, yra pakankama vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį. 1.20.

IeÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos už kurÄ vejapjovei, jos tepalų ir peilių įsigijimÄ (125,00 Eur per metus), automobilio taisymÄ (250,00 Eur per metus), skalbimo priemones (120,00 Eur per metus), namų tvarkymo priemones (240,00 Eur per metus), telefono iÅ¡laidas (300,00 Eur per metus) ir kitos iÅ¡laidos, nesusijusios su vaikui priskirtinu iÅ¡laikymu. 1.21. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jis vaiko iÅ¡laikymui skiria tikrai daug lėšų pirkdamas tiek bÅ«tinus daiktus, tiek ir žaislus, bei įvertinus, kad pusę viso laiko vaikas bÅ«na su atsakovu, vaiko iÅ¡laikymui bÅ«tų pakankama 250,00 Eur suma per mėnesį, jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina (su kuo atsakovas nesutinka). 1.22.

Byloje nėra duomenų apie specialius vaiko poreikius, kurie lemtų papildomas iÅ¡laidas. Atsakovas laiku moka laikinÄ iÅ¡laikymÄ . Nepagrįsti įrodymais teismo teiginiai apie nerÅ«pestingÄ atsakovo elgesį. Aplinkybė, kad atsakovas nebedirba (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo analizuojama. Atsakovas siekia rasti (duomenys neskelbtini) darbÄ , kuris sudarytų sÄ lygas atsakovui bÅ«ti namie kasdien, t. y. (duomenys neskelbtini), kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su vaiku visomis dienomis. Å ios aplinkybės nebuvo nagrinėtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas teikia jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus su apeliaciniu skundu.

Atsakovas ieÅ¡ko ir kitų galimybių gauti pajamų. 1.23. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo namo priteisimo sutuoktiniams ir jo padalijimo arba kompensacijos atsakovui priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. 1.24. Iki santuokos sudarymo ir jos metu atsakovas investavo apie 66 000,00 Eur į gyvenamojo namo, esančio ieÅ¡kovės motinai L. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas. Tai buvo atsakovo asmeninės (iki santuokos sudarymo sukauptos) lėšos.

Å is gyvenamasis namas nuo pradžių ir vėliau ilgÄ laikÄ (iki (duomenys neskelbtini)) buvo įformintas kaip atskiri nesudėtingi statiniai 3I1/b, 4I1/b, 6I1/b, 7I1/p., t. y. kaip Å¡alia esantys viralinė, Å«kio pastatas, garažas ir stoginė. Å ios aplinkybės atsakovas nežinojo. Tik baigiant nagrinėti bylÄ , L. L. įregistravo namÄ kaip gyvenamÄ jį namÄ . 1.25. Atsakovas pasitikėjo ieÅ¡kove, todėl neabejojo, kad visi formalumai dėl ginčo namo įforminimo bus atlikti sÄ Å¾iningai ir tinkamai.

Tik užbaigus namo statybas, t. y. gavus paskutinį mokėjimÄ iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovė informavo, kad ji nori nutraukti santuokÄ su atsakovu. 1.26. Tai, kad L. L. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o atsakovas pasitikėjo ieÅ¡kove ir finansavo ginčo namo statybÄ , nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo reikalavimo, nes atsakovas nežinojo Lietuvos teisės ir savo valia nevykdė jokių neteisėtų veiksmų. 1.27. Ginčo namas buvo pastatytas iÅ¡ atsakovo uždirbtų lėšų, todėl ieÅ¡kovė ir atsakovas atitinka naujai sukurto daikto savininkų kriterijus ir dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti pripažinti ginčo namo bendrasavininkais, vėliau padalijant namÄ tarp sutuoktinių. 1.28.

L. L. argumentai, kad ji pati finansavo namo statybÄ , nes turėjo tam lėšų, neatitinka faktinių aplinkybių. L. L. namo statybos metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir uždirbdavo 532,00 Eur per mėnesį. L. L. teiginiai, kad ji turėjo lėšų iÅ¡ kitų veiklų ((duomenys neskelbtini)) nepatvirtina aplinkybės, kad ji finansavo namo statybÄ , nes nurodytų lėšų nepakanka namo statybai. Abejotina, ar viena moteris gali pastatyti ir įrengti namÄ , vienu etatu dirbdama (duomenys neskelbtini). 1.29. 2021 m. kovo 29 d. atlikus teisminę ekspertizę dėl ginčo namo verčių (retrospketyvinės ir esamos vertės), buvo nustatyta, kad namo (nebaigtos statybos) vertė (duomenys neskelbtini), t. y. tuomet, kai atsakovas pradėjo investuoti savo lėšas į namÄ , buvo 15 400,00 Eur (2021 m. kovo 29 d. ekspertizės akto iÅ¡vada (68 psl.)).

NamÄ pripažinus sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, atsakovas sutiko kompensuoti L. L. iki jo investicijų buvusiÄ 15 400,00 Eur vertę, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo. 1.30. Teismas nurodė, kad 21 565,34 Eur suma iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei pervestos sumos, tikėtina, buvo panaudota namo statybai, o likusi suma – Å¡eimos poreikių tenkinimui. NeaiÅ¡ku, kodėl namo statybai panaudotos lėšos nebuvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui. Jei ieÅ¡kovė Å¡ias lėšas panaudojo ne Å¡alių Å¡eimos poreikiams, o teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡leido ne Å¡alių nuosavybės – namo, sukÅ«rimui, iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteista kompensacija už atsakovo asmeninių lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ .

Teismo iÅ¡vados, kad likusios lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams, grįstos tik prielaidomis. 1.31. IeÅ¡kovė, nurodydama, jog atsakovo pervestos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, nepagrindė, iÅ¡ kokių lėšų buvo pastatytas ginčo namas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis papildomai iÅ¡ savo kreditinės kortelės atlikdavo mokėjimus parduotuvėse pirkdamas kasdienes prekes Å¡eimai. Pervedimai ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo atliekami į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , o ieÅ¡kovė Å¡ias lėšas iÅ¡grynindavo ir naudodavo ginčo namo statybai.

Teismo iÅ¡vada, kad 40 224,66 Eur atsakovo asmeninių lėšų (61 790 Eur – 21 565,34 Eur) buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, nors papildomai atsakovas mokėjo ir už kasdienius Å¡eimos pirkinius, yra aiÅ¡kiai klaidinga ir jos pagrindu priimtas teismo sprendimas, kad atsakovas neturi pagrindo reikalauti kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės, yra nepagrįstas. 1.32. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl nekompensavimo atsakovui jo sumokėtų mokesčių už santuokos periodÄ . Atsakovas su ieÅ¡kove susituokė (duomenys neskelbtini), todėl nuo (duomenys neskelbtini) ne tik visos pajamos laikytinos bendromis sutuoktinių pajamomis, bet ir visos pajamoms uždirbti turėtos iÅ¡laidos (taigi, ir mokesčiai) laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6 punktas).

Mokesčius atsakovas sumokėjo po bylos iÅ¡kėlimo. Todėl atsakovo sumokėti mokesčiai turi bÅ«ti kompensuojami. Laikantis lygių dalių principo, ieÅ¡kovė privalo kompensuoti atsakovui pusę jo sumokėtų mokesčių sumos, t. y. 10 698,00 Eur. 1.33. Nepagrįsta sprendimo dalis dėl kompensacijos L. L. už elektrÄ priteisimo. L. L. nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pastate apsigyveno nuo (duomenys neskelbtini), skola už elektros energijÄ paskaičiuota remiantis vieno skaitiklio parodymais, pagal trečiojo asmens sukurtÄ taisyklę. 1.34.

Net nevertinant aplinkybės, ar atsakovas gyveno pastate nuo (duomenys neskelbtini) ar ne, trečiasis asmuo už periodÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡alių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti tariamÄ skolÄ už elektrÄ iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovės solidariai. 1.35. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki kontrolinio skaitiklio įrengimo pastate 2017 m. rugsėjo 4 d., tariama skola už pastate sunaudotÄ elektrÄ apskaičiuojama sumokėtÄ sumÄ (3 468,33 Eur) padalijant iÅ¡ dviejų, kai viena dalis priklauso trečiajam asmeniui ir jos sugyventiniui, kita – atsakovui su ieÅ¡kove.

Tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl (duomenys neskelbtini) už elektros energijÄ buvo sumokėta 658,49 Eur suma, kai kitais mėnesiais buvo mokama apie Å¡imtÄ eurų per mėnesį. Ir (duomenys neskelbtini) (207,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (372,70 Eur) mokėjimai sudaro didesnę sumÄ . Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo siekia atsakovo lėšomis padengti savo asmeninius įsiskolinimus elektros energijos tiekėjui. Be to, nenurodyta, koks kiekis elektros energijos buvo sunaudotas kiekviename iÅ¡ pastatų. 1.36.

Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastate gyveno vienas, todėl vienas naudojo elektrÄ ir dėl to yra asmeniÅ¡kai atsakingas. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog Å¡iais laikotarpiais pastate atsakovas gyveno vienas. Atsakovė turėjo raktus nuo pastato, o pusę Å¡io nurodyto laiko atsakovas praleido komandiruotėse. 1.37. Taip pat nepagrįsti kontrolinio skaitiklio duomenys atsakovui iÅ¡sikraustant, nes nėra aiÅ¡ku, kur yra skaitiklis, kada jis buvo nufotografuotas. 1.38.

Trečiasis asmuo visas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo, nors dalis reikalavimų yra pareikšta ieškovės atžvilgiu.

55. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė P. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (18 t., b. l. 74–94). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nurodo, kad iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas nesutinka su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu, tačiau reikalavimo dėl Å¡ios sprendimo dalies pakeitimo nepateikė. 2.2. PraÅ¡ymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje spręstinas teismo nuožiÅ«ra. 2.3.

PraÅ¡ymas dėl papildomų įrodymų prijungimo spręstinas teismo nuožiÅ«ra. 2.4. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau sprendimo neginčija. IeÅ¡kovės teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė smurtavo atsakovo atžvilgiu, jį menkino ar kad fizinį smurtÄ naudojo vaiko akivaizdoje. Pats atsakovas nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos. Atsakovas, (duomenys neskelbtini) mėnesį iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį esančių pastatų, suniokojo bendrÄ Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ . 2.5.

IeÅ¡kovė visÄ laikÄ užtikrino atsakovo bendravimÄ su vaiku. Tuo tarpu atsakovas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų keldavo problemas dėl bendravimo su vaiku tvarkos (nepalikdavo vaiko močiutei, jei ieÅ¡kovė bÅ«davo darbe, teikdavo skundus institucijoms dėl netinkamų vaiko gyvenimo sÄ lygų). 2.6. Spręsdamas klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertino įrodymų visumÄ . 2.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ne visada geba pasirÅ«pinti vaiku (nudegino vaikui pėdutes, miegančiam purÅ¡kė vaistus, nepalaikė tinkamos kambario temperatÅ«ros po vaiko ligos, bÅ«nant prie jÅ«ros vertė daug vaikščioti, buvo paėmęs ir iÅ¡sivežęs vaikÄ nepranešęs ieÅ¡kovei, ugdymo įstaigai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai). 2.8.

Tarp vaiko ir ieškovės yra stiprus emocinis ryšys. Ieškovė charakterizuojama kaip teigiama asmenybė. Ji geba pasirūpinti vaiku. Vaiko gyvenamoji aplinka pas ieškovę yra saugi ir tinkama vaikui. 2.9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko socialinių interesų siejimo su (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, prieštarauja vaiko interesams. Šiuo metu vaikas yra priešmokyklinio amžiaus, lanko priešmokyklinę grupę darželyje, lanko dailės būrelį. Papildomi sporto užsiėmimai darželyje nevyksta dėl pandemijos.

SÅ«nus po darželio (tuo labiau po mokyklos) bÅ«na (bus) pavargęs, todėl kyla abejonių, ar po darželio (mokyklos) reikėtų paimti sÅ«nų ir vežtis atgal į (duomenys neskelbtini). Vaikas niekada nėra kalbėjęs apie kiemo draugus pas atsakovÄ . 2.10. Žinodama apie vaiko alergijÄ , ieÅ¡kovė imasi priemonių jai valdyti. Saugo vaikÄ , kai žydi lapuočiai. Taip pat prižiÅ«ri vaiko mitybÄ . Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog vaikas negali bÅ«ti prie lapuočių medžių jiems nežydint.

VaikÄ alergizuoja ir dulkių erkutės, kambario dulkės, chemikalai, gyvÅ«nų plaukai, maisto produktai. Å ie faktoriai yra ir atsakovo gyvenamojoje vietoje. 2.11. Atsakovas nenurodo, kokios pas jį yra geresnės sÄ lygos vaikui nei pas ieÅ¡kovę. Atsakovo argumentai yra prieÅ¡taraujantys. Nurodo, kad dėl darbo pobÅ«džio gali bendrauti su vaiku, bet po to nurodo, kad iÅ¡ to negauna pakankamai pajamų. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl oro užterÅ¡tumo dėl (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nuomojasi bÅ«stÄ prie greitkelio, todėl ten oras užterÅ¡tas kietosiomis dalelėmis.

Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo ieÅ¡kovės Å¡eimoje. Ä® ikiteisminio tyrimo institucijas ieÅ¡kovė kreipdavosi pagrįstai. 2.12. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Bendravimo su vaiku laikas yra logiÅ¡kai padalintas, iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp vaiko ir jo tėvų interesų, laikas labiau orientuotas į bendravimÄ savaitgaliais. Ilgesni savaitgaliai užtikrins kokybiÅ¡kesnį bendravimÄ su vaiku tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui. Pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovė praktiÅ¡kai savaitgalių su vaiku neturėdavo, kadangi atsakovas vaikÄ paimdavo kiekvienÄ penktadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾indavo 20.00 val., po to kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ryte paimdavo ir grÄ Å¾indavo sekmadienį 10.00 val. ryte.

Yra sudarytos sÄ lygos vaikui pailsėti, pasirengti mokymuisi ir veikloms. Atostogų laikas taip pat padalintas sÄ Å¾iningai. Sprendimu nėra draudžiama tėvui su vaiku bendrauti ir daugiau, jeigu ieÅ¡kovė ir atsakovas sutars tarpusavyje. Atsakovas vaikÄ palieka tik ieÅ¡kovei, todėl vaikui keliamas stresas. 2.13. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta bendravimo tvarka. Atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka pirmame ir antrame punktuose yra tokia pati kaip dabar galiojanti laikina bendravimo tvarka ir neatitinka geriausių vaiko interesų, teisės į dienos režimÄ , į nepertraukiamÄ savaitgalį.

Nėra pagrindo nustatyti, kad ieÅ¡kovei iÅ¡vykus darbo reikalais, o atsakovui nedirbant, atsakovas visÄ laikÄ bendrauja su vaiku. Tokia tvarka buvo numatyta, kai ieÅ¡kovė dirbo (duomenys neskelbtini). Jei vaikas serga, jis turėtų bÅ«ti slaugomas ieÅ¡kovės. 2.14. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog atsakovas turi teisę iÅ¡vykti su vaiku į kitas (duomenys neskelbtini) Å¡alis, atsakovas turėtų bÅ«ti įpareigotas informuoti ieÅ¡kovę, į kokias Å¡alis jis ketina keliauti su vaiku atostogų metu, taip pat turėtų bÅ«ti įpareigotas nurodyti adresus, kuriais apsistos ir gyvens su vaiku, konkrečias apsilankymų tose Å¡alyse datas. 2.15.

Bendravimo tvarka darbo dienomis buvo pakeista ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kad vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigÄ , o tai lems padidėjusias vaiko pareigų apimtis, pakitusį vaiko dienos režimÄ . 2.16. IÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti didesnis negu vaiko bÅ«tinųjų poreikių tenkinimas. Didėjant amžiui, auga vaiko poreikiai. IeÅ¡kovė iÅ¡samiai nurodė vaiko poreikius. IeÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos, susijusios su vaiko poreikių patenkinimu. 2.17. Atsakovo nurodomos pajamos neatitinka jo faktiÅ¡kai patiriamų iÅ¡laidų.

Tai rodo, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekia nuslėpti pajamas. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡ko (duomenys neskelbtini) darbo, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad tokio darbo nedirbs. 2.18. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad dar iki santuokos ir jos metu jis investavo apie 66 000,00 Eur į ginčo namo statybas, kad atsakovui pradėjus bendrauti su ieÅ¡kove, ji nurodė, kad turi pradėtÄ statyti individualų namÄ ir paprašė atsakovo investuoti jo lėšas, kad pabaigtų namo statybÄ ir jį įrengtų, neatitinka tikrovės. 2.19.

Atsakovas nuo pat pradžių žinojo, jog pastatytas, bet galutinai neįrengtas ginčo namas yra ieÅ¡kovės mamos nuosavybė, jog žemės sklypas, ant kurio buvo pastatytas ginčo namas, priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovės mamai, žinojo, jog ieÅ¡kovės mama leido ieÅ¡kovei ir atsakovui įsirengus pagal savo norÄ laikinai gyventi pastatytame ginčo name neatlygintinai (nemokant nuomos mokesčio). 2.20. IÅ¡ atsakovo pareikÅ¡to alternatyvaus reikalavimo matyti, kad atsakovas, nurodydamas 66 000,00 Eur sumÄ , turi omenyje prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ priteisti 61 790,00 Eur pinigų sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ priteisti 4 212,68 Eur pinigų sumÄ iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį (61 790,00 Eur + 4 212,68,00 Eur = 66 002,68).

Atsakovo nurodoma 61 790,00 Eur suma apima du pervedimus, kurių bendra suma sudaro 4 000,00 Eur, ir kurie atlikti ne santuokos laikotarpiu, o iki Å¡alims sudarant santuokÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). Vienas iÅ¡ Å¡ių mokėjimų – 2 000,00 Eur, kuris atliktas (duomenys neskelbtini), buvo tikslinis ir skirtas vestuvėms. Ankstesnis 2 000,00 Eur mokėjimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ Å¡alių sužadėtuves (atsakovas ieÅ¡kovei pasipirÅ¡o (duomenys neskelbtini)). Tai buvo atsakovo dovana ieÅ¡kovei.

Atsakovas per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra nuo santuokos pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki ieÅ¡kinio pateikimo datos (2017 m. spalio 31 d.), pervedė ieÅ¡kovei 58.200,00 Eur pinigų sumÄ . Atsakovo persiųsti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams. 2.21. Atsakovas pagal tikslinius pervedimus per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei pervedė, paskirtyje nurodydamas namui – 24 000,00 Eur (2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. lapkričio 19 d.).

Pervedimuose atsakovas nurodė, kad suma vedama „žmonai ir namui“. Atsakovas pervedimuose aiÅ¡kiai nurodė jų paskirtį. 2.22. IÅ¡ santuokos metu ieÅ¡kovei atsakovo pervestų pinigų 58 200,00 Eur atėmus 28 000,00 Eur (pinigai iÅ¡leisti ieÅ¡kovės ir atsakovo pragyvenimui, neskaičiuojant pinigų vaiko iÅ¡laikymui, per 28 santuokos mėnesius), atėmus 13 575,39 Eur (pinigai iÅ¡leisti patalpų įrengimui), atėmus 4 971,00 Eur (pinigai iÅ¡leisti baldams), atėmus 3 287,00 Eur (pinigai iÅ¡leisti buitinei technikai), atėmus 3 000,00 Eur (pinigai iÅ¡leisti automobiliui), atėmus 4 000,00 Eur (pinigai už Å¡ildymÄ ), atėmus 1 320,00 Eur (pinigai už elektrÄ ), likusi suma sudaro apie 4 047,00 Eur. 2.23.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo sumokėti mokesčiai nuo darbo užmokesčio nėra jo asmeninė prievolė.

56. Atsiliepimu į apeliacinį atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (18 t., b. l. 64–73). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Apeliaciniame skunde nereiÅ¡kiamas reikalavimas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo panaikinimo (pakeitimo) dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį solidariai iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovės 373,79 Eur skolos už sunaudotÄ elektros energijÄ , priteisti atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo 944,58 Eur skolos už sunaudotÄ energijÄ ir penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko skolos apmokėjimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kodėl skundžiamo sprendimo dalis dėl kompensacijos už elektros energijÄ priteisimo yra nepagrįsta, todėl atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsiliepime į apeliacinį skundÄ pasisako ir dėl Å¡ių reikalavimų. 3.2. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ginčo pastatas buvo pastatytas ieÅ¡kovės motinos L. L. sklype, jis ilgÄ laikÄ nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismo posėdžių metu apklausti liudytojai (P. K., L.

S.) patvirtino, kad pastatas buvo pradėtas statyti 2013 metais. Kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (2019 m. rugpjūčio 29 d.), (duomenys neskelbtini) buvo parengta Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registre pastatas (kaip atskiri pastatai) buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini). 3.3. Nepagrįstai atsakovas nuosavybės teisę į pastatÄ kildina iÅ¡ CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo savininkė L. L. bÅ«tų sudariusi sandorį dėl žemės sklypo ar jo dalies suteikimo atsakovui ar ieÅ¡kovei, ir kad bÅ«tų davusi sutikimÄ dėl atsakovui ir ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto statybos. Atsižvelgiant į tai, nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pastato statytojais ir įgyti nuosavybės teisę į pastatÄ . Aplinkybė, kad atsakovas yra užsienietis ir galimai nežino Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Be to, atsakovas L. L. nėra atlikęs nė vieno pervedimo, skirto pastato statybai ar įrengimui. 3.4. Pervedimai, kuriuose nurodoma paskirtis „mano žmonai – namui“ iÅ¡ viso sudaro 24.000,00 Eur nuo ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirmas pervedimas) iki (duomenys neskelbtini). Å alys iÅ¡ Å¡ių lėšų pirko vidaus įrangai reikalingus daiktus (baldus, buitinę technikÄ , namų apyvokos daiktus, Å¡ildymo katilÄ , kuriam L. L. buvo davusi ir savus 2.000,00 Eur, taip pat kitus ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytus daiktus). 3.5.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo atsakovo ieÅ¡kovei atliktus mokėjimus bei dėl jų pasisakė. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį su teismo iÅ¡vadomis sutinka. 3.6. Apeliantui kyla abejonių dėl atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį galimybių pastatyti pastatÄ , tačiau byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia, jog atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį turėjo pakankamas pajamas pastato statybai (duomenys apie L. L. gautÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio permokos grÄ Å¾inimai, duomenys apie Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie LR žemės Å«kio ministerijos atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), duomenys apie (duomenys neskelbtini) gautÄ paskolÄ , duomenys apie L.

L. gautas pajamas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. S. (L. L. gyvenimo partnerio) sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, kuria L. L. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , P. N. (L.) atlikti pervedimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). 3.7. Aplinkybę, kad atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyvavo pastato statybose, patvirtino liudytojai L. S., V.

K., S. S.. 3.8. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas atliko pervedimus į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , neįrodo, jog pervestos sumos buvo investuotos į pastatÄ . 3.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo alternatyvaus reikalavimo dėl 400,00 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį. Å i 400,00 Eur suma, kurios vėliau atsakovas pareikalavo kaip grÄ Å¾intinos, faktiÅ¡kai buvo įskaityta į atsakovo įsiskolinimÄ už elektros energijÄ , tiektÄ pastate. 3.10. IeÅ¡kovė ir atsakovas bendrÄ gyvenimÄ pradėjo apsigyvendami ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau Å¡alys persikėlė į L.

L. gyvenamojo namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , o dar vėliau – į pastatÄ . Atsakovas nenurodė jokių kitų gyvenamųjų vietų, kuriose iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo bÅ«tų gyvenęs su ieÅ¡kove ar atskirai (tik po (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo, kad persikėlė gyventi į dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ nuomojamÄ bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini)). L. L. ieÅ¡kinyje nurodyta, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno L. L. priklausančiame gyvenamajame name; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pradžios – pastate (ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu atsakovui dėl santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutrukimu susijusių klausimų į Kauno apylinkės teismÄ kreipėsi 2017 m. spalio 31 d.); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – pastate (Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi paskyrė ieÅ¡kovei ir atsakovui terminÄ susitaikyti, civilinę bylÄ sustabdė, ieÅ¡kovė dėl civilinės bylos atnaujinimo kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 22 d.).

Atsakovas vienas pastate gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 3.11. Atsakovui kyla abejonių dėl to, ar laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2(duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prievolė už sunaudotÄ elektros energijÄ laikytina asmenine atsakovo prievole, nes ieÅ¡kovė taip pat turėjo raktus nuo pastato ir galimai taip pat naudojosi pastatu bei į jį tiekiama elektros energija. Tačiau atsakovo nurodytÄ aplinkybę paneigia civilinėje byloje esantys dokumentai. (duomenys neskelbtini) praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nurodė, kad pastatas buvo ir tebėra atsakovo Å¡eimos faktinė gyvenamoji vieta, o iÅ¡krausčius atsakovÄ iÅ¡ bÅ«sto, jis neturėtų kur gyventi.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti ir įpareigojo ieÅ¡kovę ir trečiuosius asmenis netrukdyti atsakovui naudotis pastatu. Å i nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi, po kurios Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos iÅ¡sikraustyti iÅ¡ pastato. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Y. A. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi jį atmetė.

Tokiu bÅ«du atsakovas turėjo teisę netrukdomai naudotis pastatu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tik (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi į teismÄ nurodydamas, jog jam yra trukdoma naudotis pastatu. Nesurinkta įrodymų, jog ginčo laikotarpiu atsakovas gyveno ne vienas ar kad jam buvo trukdoma naudotis pastatu. 3.12. Atsakovas nepasiÅ«lė jokio kito bÅ«do, kuriuo teisingiau ir objektyviau bÅ«tų galima apskaičiuoti ieÅ¡kovės ir atsakovo sunaudotos elektros energijos kainÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl L.

L. nurodytas bÅ«das – elektros energijos tiekėjui sumokėtos kainos dalinimas iÅ¡ dviejų (aptariamu laikotarpiu elektros energijÄ naudojo dvi Å¡eimos: L. L. su sugyventiniu V. S. bei ieÅ¡kovė ir atsakovas), yra teisingas ir objektyvus. 3.13. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo–priėmimo akte yra užfiksuoti pirminiai kontrolinio skaitiklio parodymai, o L. L. pateikta kontrolinio skaitiklio nuotrauka „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. iÅ¡sikraustant“ patvirtina, kokie Å¡io skaitiklio parodymai buvo (duomenys neskelbtini) (atsidarius nuotraukÄ , paspaudus ant jos deÅ¡iniuoju pelės klaviÅ¡u ir pasirinkus failo parametrai, matyti, kad nuotrauka daryta bÅ«tent (duomenys neskelbtini)).

Kontrolinis skaitiklis jo įvedimo dienÄ (2017 m. rugsėjo 4 d.) rodė 000000,8 kWh, o (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas faktiÅ¡kai nustojo gyventi pastate, rodė 014109,5 kWh. Vadinasi, per laikotarpį nuo 2017 rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) pastate buvo sunaudota 14108,7 kWh elektros energijos, kurios kaina – 14108,7 kWh x 0,103 Eur/kWh = 1 453,20 Eur (2017 metais taikytas tarifas buvo 0,099 Eur/kWh, 2018 metais taikytas tarifas buvo 0,097 Eur/kWh, 2019 metais taikomas tarifas yra 0,114 Eur/kWh, vadinasi, Å¡io laikotarpio taikytino tarifo vidurkis sudaro (0,099 Eur/kWh + 0,097 Eur/kWh + 0,114 Eur/kWh)/3 = 0,103 Eur/kWh). 1 kWh kainos vidurkis iÅ¡vestas dėl to, kad Å¡alys nefiksavo kontrolinio skaitiklio parodymų kiekvieno mėnesio pabaigoje, todėl neįmanoma nustatyti, kiek elektros energijos sunaudota pastate kiekvienÄ konkretų mėnesį, tačiau yra aiÅ¡ku, kiek elektros energijos pastate sunaudota 2017 m. rugsėjo 4 d.

– (duomenys neskelbtini) laikotarpiu). 3.14. Kol nebuvo įvesto kontrolinio skaitiklio, elektros energijÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas naudojo kartu, nes vedė bendrÄ Å«kį: iki santuokos sudarymo buvo faktiniuose Å¡eiminiuose santykiuose, o po santuokos sudarymo tapo oficialia Å¡eima. Po kontrolinio skaitiklio įvedimo (duomenys neskelbtini) mėnesius ieÅ¡kovė ir atsakovas pastate gyveno kartu, o (duomenys neskelbtini) mėnesių atsakovas gyveno vienas. Pateikti iÅ¡samÅ«s paskaičiavimai, už kokiÄ sumÄ iÅ¡ viso ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu sunaudojo elektros energijos (1 734,17 Eur + 508,62 Eur = 2 242,79) bei už kiek atsakovas vienas (944,58 Eur). 3.15.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad L. L. už periodÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti tariamÄ skolÄ už elektrÄ iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovės solidariai. L. L. pažymi, kad skolos už minėtÄ laikotarpį priteisti neprašė, nes ji yra padengta. 3.16. Nurodo, kad iÅ¡ mokėtinos 2 242,79 Eur sumos L. L. buvo sumokėta 1 320,00 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos, be to, atsakovas taip pat atliko 549,00 Eur dydžio mokėjimÄ už sunaudotÄ elektros energijÄ ((duomenys neskelbtini) atsakovas atliko 400,00 Eur mokėjimo pavedimÄ L.

L. už elektrÄ , o (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko 260,00 Eur mokėjimo pavedimÄ P. N. už elektrÄ , televizijÄ , internetÄ , iÅ¡ kurių L. L. už elektrÄ užskaitė 149,00 Eur). Todėl L. L. iÅ¡ 2 242,79 Eur atėmė 1 320,00 Eur sumÄ ir 549,00 Eur sumÄ bei gavo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas jai solidariai skolingi 373,79 Eur. 3.17. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimÄ dėl už elektros energijÄ sumokėtų sumų (duomenys neskelbtini) dydžio pagrįstumo. Tačiau iÅ¡ L. L. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog (duomenys neskelbtini) mėnesiais L.

L. už sunaudotÄ elektros energijÄ nemokėjo, todėl (duomenys neskelbtini) mėnesį sumokėjo didesnę sumÄ . BÅ«tent dėl atsakovo veiksmų – visų įmanomų elektros prietaisų, buvusių pastate, nepertraukiamo naudojimo (duomenys neskelbtini) buvo sunaudotas didesnis nei įprasta elektros energijos kiekis per mėnesį, todėl (duomenys neskelbtini) sumokėta didesnė nei įprastai suma už sunaudotÄ elektros energijÄ . TÄ patvirtina ir (duomenys neskelbtini) L. L. el. laiÅ¡kas atsakovui, kuriame neapsikentusi susidariusios situacijos L.

L. pareikalavo nedelsiant atsiskaityti už sunaudotÄ elektros energijÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

58. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, priteistas iÅ¡ atsakovo 500,00 Eur iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui, netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei alternatyvus reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo, netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtus mokesčius priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, bei sprendimo dalies, kuria atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L.

L. iÅ¡ atsakovo Y. A. N. priteista kompensacija už elektrÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme 59. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ , teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, t. y. bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios Å¡alies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

60. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė atsakovo marÅ¡ruto žemėlapį (atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) (18 t., b. l. 37), ieÅ¡kovės marÅ¡ruto žemėlapį (atstumas nuo ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) (18 t., b. l. 38), el. laiÅ¡kus, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, kad jis ieÅ¡ko (duomenys neskelbtini) darbo (18 t., b. l. 39–42), publikacijÄ apie situacijÄ (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje (18 t., b. l. 43–53). 61. 2022 m. vasario 21 d. apeliantas papildomai pateikė naujus įrodymus – ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai pateikti už laikotarpius: (duomenys neskelbtini)), kurie, apelianto teigimu, patvirtina duomenis apie ieÅ¡kovės gautas iÅ¡mokas (vaiko pinigus) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) institucijų, mokančių iÅ¡mokas už vaikÄ (18 t., b. l. 115–126).

Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovo pateikti įrodymai būtų pridėti prie bylos.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla, atsakovo pateiktus įrodymus, iÅ¡skyrus publikacijÄ apie situacijÄ (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje (18 t., b. l. 43–53), priima.

Atsakovo pateikta publikacija apie situacijÄ (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje (18 t., b. l. 43–53) yra pateikta nevalstybine kalba, todėl šį įrodymÄ atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį leistinumo reikalavimų (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 63. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus.

Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

64. Nagrinėjamu atveju atsakovas Y. A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliacinis skundas turi bÅ«ti nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, kadangi atsakovas praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, prieÅ¡ingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Kadangi Å¡is reikalavimas yra susijęs su vaiko interesais, kurie pagal teismų praktikÄ laikytini aukščiausio prioriteto interesais, bÅ«tina iÅ¡klausyti vaiko tėvų pasisakymus dėl Å¡io reikalavimo. Tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turės klausimų Å¡alims ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui.

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kadangi teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir apeliacinį skundÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo 66. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

67. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

68. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

69. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas yra pateikęs susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nuolat tyčiojosi, menkino jį ir jo Å¡eimos narius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su į bylÄ pateiktu Å¡alių susiraÅ¡inėjimu (10 t., b. l. 154–189), sprendžia, jog pateiktas Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimas yra fragmentiÅ¡kas, todėl nesant byloje duomenų, kokiame kontekste vyko Å¡is susiraÅ¡inėjimas, o taip pat nesant byloje duomenų apie Å¡alims įprastÄ jų bendravimo bÅ«dÄ iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, aptartas susiraÅ¡inėjimas pats savaime nesudaro pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

70. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alims vieÅ¡int (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ atsakovÄ kolegų akivaizdoje. Apelianto teigimu, šį ieÅ¡kovės veiksmÄ matė ir byloje apie jį paliudijo Å¡alių kolegos A. B., M. D. (M. D.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje pateikti 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. G. G. D. pasiraÅ¡yti raÅ¡tu pateikti parodymai, kuriuose apelianto nurodytas įvykis yra apraÅ¡omas, tačiau nėra nurodoma tiksli Å¡io įvykio data.

Atitinkamai nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad minėtas įvykis buvo Å¡alių santuokos metu (po (duomenys neskelbtini)) (9 t., b. l. 146–148). Liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra buvęs su Y. A. N. ir P. N. kelionėje užsienyje (duomenys neskelbtini). Matė netinkamÄ asocialų bendravimÄ tarp Å¡alių, kuomet nebuvo ryÅ¡io. Liudytojas nurodė, kad Å¡alys dar nebuvo susituokę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) jau po santuokos sudarymo, t. y. po (duomenys neskelbtini), smurtavo atsakovo atžvilgiu.

Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas įrodė faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio (ieÅ¡kovės) kaltės prezumpcija.

71. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė kartu su savo broliu E. vieÅ¡bučio kambaryje sumušė atsakovÄ jiems visiems vieÅ¡int (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo muÅ¡amas kumščiais tiek ieÅ¡kovės, tiek ir jos brolio. Apeliantas anksčiau nurodytÄ aplinkybę įrodinėjo pateiktu susiraÅ¡inėjimu tarp ieÅ¡kovės brolio E. L. ir L. N. krikÅ¡tatėvio M. T. (15 t., b. l. 85). 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) jos brolis E. L. sumušė atsakovÄ , kadangi Å¡is trenkė ieÅ¡kovei per veidÄ .

IeÅ¡kovė taip pat nurodė: „jau tada santuoka buvo ant iÅ¡irimo“ (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 41 min.). Liudytoju apklaustas E. L. teismo posėdyje parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) matė, kaip Y. A. N. trenkė P. N.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateikto 2017 m. rugpjūčio 20 d. susiraÅ¡inėjimo tarp E. L. ir M. T. iÅ¡traukos turinį (15 t., b. l. 85), sprendžia, kad aptariamas įrodymas, vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog (duomenys neskelbtini) Å¡alims ir E. L. vieÅ¡int (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas.

Kita vertus, nei aptariamas rašytinis įrodymas, nei kiti byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo vienareikšmei išvadai, kad (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto metu, kuriame dalyvavo šalys ir E. L., būtent ieškovė savo elgesiu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

72. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė prieÅ¡ atsakovÄ naudojo fizinį smurtÄ â€“ draskė jį nagais, sudavė smÅ«gių ir kitaip mušė, taip sukeldama jam fizinį skausmÄ . Minėtas aplinkybes atsakovas įrodinėjo 2021 m. gegužės 17 d. pateiktomis nuotraukomis, garso įraÅ¡u ir jo transkripcija bei 2021 m. liepos 9 d. atsakovo pateiktu susiraÅ¡inėjimu (2021 m. gegužės 17 d. DOK-63303, 15 t., b. l. 143). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta garso įraÅ¡o transkripcija nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės prieÅ¡ atsakovÄ naudotÄ smurtÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos garso įraÅ¡o transkripcijos turinio sisteminis vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įraÅ¡e kalbantys asmenys ginčijasi, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog ji prieÅ¡ atsakovÄ (duomenys neskelbtini) naudojo smurtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. pateiktas nuotraukas (2021 m. gegužės 17 d. DOK-63303 priedai, 15 t., b. l. 143), pažymi, kad iÅ¡ elektroniniu formatu pateiktų nuotraukų matyti tik jų įraÅ¡ymo į laikmenÄ data (2021 m. gegužės 5 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ pateikto įrodymo neturi galimybės nustatyti Å¡io įrodymo sukÅ«rimo (nuotraukų padarymo) datos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamos nuotraukos nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog jose yra užfiksuoti būtent atsakovui padaryti sužalojimai. Juo labiau, kad minėti įrodymai (nuotraukos, garso įrašas ir jo transkripcija) nesuponuoja vienareikšmės išvados, jog sužalojimus atsakovui padarė būtent ieškovė, būtent atsakovo nurodomu laiku. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo anglų kalba bei jo vertimo teisėjų kolegija neturi galimybės nei identifikuoti susirašinėjime dalyvavusių asmenų, nei nustatyti susirašinėjimo laiko (2021 m. gegužės 17 d. pateiktoje USB laikmenoje 4 priedas, 15 t., b. l. 143).

IeÅ¡kovė 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad prieÅ¡ atsakovÄ nesmurtavo, paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) ji su vaiku buvo (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio (po pertraukos) garso įraÅ¡as nuo 3 val. 6 min.). Ä® bylÄ pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pateiktas medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad P. N. kartu su mažamečiu vaiku L.

N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 102–104). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė prieÅ¡ atsakovÄ naudojo fizinį smurtÄ (CPK 178 straipsnis).

73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog abi Å¡alys kaip sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, tolerantiÅ¡ki, trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nebuvo pakankamai atidÅ«s bei nesistengė, kad abu gerai jaustųsi Å¡eimoje ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai iÅ¡saugoti, todėl laikytina, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos 74. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

75. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

76. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei bÅ«klei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu.

78. Å alių sÅ«nus L. N. per iÅ¡vadÄ byloje teikiančiÄ institucijÄ buvo iÅ¡klausytas ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu, nes abu juos myli. Apeliantas Å¡ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija.

79. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė naudojo vaikÄ ginčuose su atsakovu, drausdama atsakovui su vaiku matytis. Teisėjų kolegija vertina, kad šį apeliacinio skundo argumentÄ paneigia kiti apelianto teiginiai, o bÅ«tent, Y. A. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad „<...> Å¡alys laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos laikėsi, kartais Å¡alių susitarimu ad hoc jÄ pakeisdamos <...>. Atsakovas realiai bendraudavo su vaiku visÄ jam priskirtÄ laikÄ ir dar daugiau <...>“.

80. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog klinikiniai sindromai vaikui pasireiÅ¡kia ir dėl kitų augalų, taip pat aplinkos, o byloje nėra įrodymų, kad alergizuojantis poveikis vaiko sveikatai pasikeistų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atskovu, nepagrįstai siekiama paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko alergijos lapuočiams bei neteisėtai perkeliama įrodinėjimo pareiga atsakovui.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog L. N. nustatyta alergija namų dulkėms, alksniams, beržams, lazdynų rieÅ¡utams (5 klasė), katėms, lazdynams (4 klasė) (16 t., b. l. 92–93). Ä® bylÄ pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad L. N. nustatyta alergija namų dulkių erkutėms (5 klasė), namų dulkėms (4 klasė), katėms (4 klasė), Å¡unims (2 klasė), medžių žiedadulkėms (5 klasė), obuoliams (5 klasė) (16 t., b. l. 94–95).

Ä® bylÄ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad L. N. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių, bei nepatikslinta astma. Mediciniuose dokumentuose taip pat nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“ (DOK-79319 priedas, 16 t., b. l. 50–52). IÅ¡ aptartų byloje esančių įrodymų spręstina, kad L. N. yra alergiÅ¡kas ne tik beržams bei kitiems lapuočiams, tačiau ir namų dulkių erkutėms, namų dulkėms, katėms, Å¡unims, tam tikram maistui. Vaikui esant alergiÅ¡kam visai eilei alergenų, tarp kurių yra ir itin aplinkoje paplitusių (namų dulkių erkutės, namų dulkės), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, bÅ«tų iÅ¡vengiama vaiko alerginių susirgimų.

82. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad, pagal atsakovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , Å¡alių vaikas faktiÅ¡kai tiek pat laiko praleistų motinos gyvenamojoje vietoje, kiek ir tėvo, todėl aplinkybė, kad netoli ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos yra beržynas, negali bÅ«ti pripažįstama turinčia lemiančiÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kita vertus, ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kritiniu atveju ji su vaiku laikinai (beržų žydėjimo laikotarpiu) turėtų galimybę persikelti į jai priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) mieste (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 53 min.).

83. Apeliantas nurodo, kad jo į bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovės supratimas apie Å¡eimÄ , tinkamÄ bendravimÄ Å¡eimoje nėra suderinami su vaikui tinkamos aplinkos sukÅ«rimu. Apelianto teigimu pateiktas susiraÅ¡inėjimas patvirtina, jog ieÅ¡kovė žemina atsakovÄ ir jo Å¡eimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ (15 t., b. l. 20–23), sprendžia, kad ieÅ¡kovė pagrįstai teigia, jog ir pats atsakovas bendrauja netinkamai, žemina ieÅ¡kovę, jos Å¡eimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos duomenys nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovės, Å¡eimos aplinkos salygos vaikui yra tinkamesnės, kadangi atsakovo Å¡eimoje vyrauja pagarba vienas kitam, malonus ir mandagus bendravimas, pozityvių emocijų skatinimas.

84. Apeliantas nurodo, kad jis turi darbÄ , kuris suteikia jam galimybę bÅ«ti su vaiku beveik visÄ laikÄ . Nurodo, kad nepaisant to, jog Å¡iuo metu atsakovas negauna pajamų, kurias gaudavo, kai dirbo (duomenys neskelbtini), tai netrukdo atsakovui tinkamai rÅ«pintis vaiku, nes atsakovo tėvai teikia jam paramÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atsakovas nurodo dirbantis, veiklos gaunamos pajamos yra minimalios (17 t., b. l. 53–56).

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodomÄ aplinkybę apie jo tėvų jam teikiamÄ paramÄ , jos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat į aplinkybę, kad atsakovas iki mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rimo dirbo (duomenys neskelbtini), įvertinus atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais Y. A. N. įrodinėja ieÅ¡kantis orlaivio (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ilgalaikėje perspektyvoje atsakovo darbo grafikas iÅ¡liks toks pats lankstus ir suderinamas su mažamečio vaiko kasdiene priežiÅ«ra.

85. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovės darbo vieta, darbo grafiku bei gaunamomis pajamomis, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovės darbo grafiku, darbo užmokesčiu, nustatė remdamasis ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais (15 t., b. l. 2–3).

86. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. L. baudžiamojoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog ji smurtavo vaiko akivaizdoje ir kad toje pačioje patalpoje buvo ir ieÅ¡kovė, kuri nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų vaiko interesus. Å ios aplinkybės, apelianto teigimu, pagrindžia faktÄ , kad ieÅ¡kovės aplinkoje yra smurtaujama ir tai neatitinka vaiko interesų. Apelianto teigimu, iÅ¡ į bylÄ pateiktų (duomenys neskelbtini) įvykio garso ir vaizdo įrašų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovės motina, tiek ir ieÅ¡kovė netinkamai elgėsi atsakovo atžvilgiu vaiko akivaizdoje.

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apelianto argumentus bei (duomenys neskelbtini) įvykio garso ir vaizdo įraÅ¡us (2021 m. gegužės 17 d. pateiktoje USB laikmenoje 5–7 priedai, 15 t., b. l. 143), sutinka su apelianto argumentu, jog ieÅ¡kovės elgesys, nesiimant veiksmų, kad mažametis vaikas negalėtų tiesiogiai stebėti suaugusiųjų konflikto, vertintinas kaip netinkamas vaiko interesų užtikrinimas. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks atsakovės netinkamas elgesys buvo vienkartinis, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip suponuojanti iÅ¡vadÄ , jog vaiko interesai, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, bÅ«tų pažeisti.

88. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Y. A. N. buvo pateikęs ieÅ¡kinį dėl uždraudimo L. L. bendrauti su vaikaičiu L. N., kadangi L. L. yra nuteista už smurtÄ artimoje aplinkoje vaiko L. N. akivaizdoje ((duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-13427-559/2020, Å¡is Y. A. N. ieÅ¡kinys buvo atmestas, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-296-896/2021, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

89. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-296-896/2021, buvo konstatuota, kad L. L. elgesys, dėl kurio praÅ¡oma uždrausti jai bendrauti su vaikaičiu L. N. buvo vienkartinis. Byloje nėra duomenų, jog L. L. nuolat naudotų smurtÄ , toks jos elgesys bÅ«tų pasikartojantis, tokį jos elgesį vaikas bÅ«tų matęs ir dažniau (nutarties 21 punktas).

90. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nėra pateikęs objektyvių duomenų, paneigiančių anksčiau nurodytas įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, kurie pagrįstų jo įrodinėjamÄ aplinkybę, susijusiÄ su vaiko interesų pažeidimu. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstu apelianto argumentÄ , kad ieÅ¡kovės aplinkoje yra smurtaujama, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų vaiko interesų.

91. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaikas jaučiasi laimingas bÅ«damas tiek su motina, tiek su tėvu, abi Å¡alys tinkamai įgyvendina tėvų valdžiÄ , tinkamai prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi savo vaiku, abi Å¡alys tam turi tinkamas sÄ lygas, tarp L. N. ir jo tėvų yra stiprus emocinis ryÅ¡ys. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) vaiko lankoma ugdymo įstaiga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, adresu: (duomenys neskelbtini), geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes vaiko gyvenime užtikrinamas stabilumas, saugumas.

Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos 92. Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali bÅ«ti iÅ¡skirtas su tėvais prieÅ¡ jo norÄ , iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui jÄ pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodÄ teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad:

1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ .

94. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Y. A. N. argumentu, kad nuo (duomenys neskelbtini) nustačius laikinÄ jÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , t. y. jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus buvo nusistovėjusi tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su vaiku bÅ«na 3,5 dienos per savaitę (kai vaikas penktadienį lanko ugdymo įstaigÄ ), apie 15 dienų per mėnesį, tai yra vaikas su abiem tėvais praleisdavo maždaug tiek pat laiko.

95. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) miesto ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra nutolusi 14 km, o atsakovo apie 32 km. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių gyvenamosios vietos nelaikytinos esmingai nutolusiomis tarpusavyje ir (ar) nuo (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame yra vaiko ugdymo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad intensyvesnis bendravimas, atsižvelgiant į skirtingas ir esmingai nutolusias Å¡alių gyvenamÄ sias vietas, trukdytų normaliam vaiko dienos režimui.

96. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad laikinoji bendravimo tvarka yra nelogiÅ¡ka, nėra atsižvelgiama į vaiko norus, vaikas negali ilgiau pamiegoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, iÅ¡ esmės atitinkanti iki Å¡iol daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus faktiÅ¡kai egzistuojančiÄ bendravimo tvarkÄ , prieÅ¡tarautų Å¡alių vaiko interesams ir (ar) vaiko norams (bÅ«tų nesuderinama su vaiko poilsio ar ugdymosi režimu ar pan.). PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių vaikui tokia bendravimo su tėvu tvarka yra įprasta ir rutiniÅ¡ka, atitinkanti vaiko interesus ir poreikius.

97. IeÅ¡kovė argumentuoja, kad pagal atsakovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , nebÅ«tų užtikrinami kokybiÅ¡kesni savaitgaliai (kas antras savaitgalis nepertraukiamai) kiekvienam iÅ¡ tėvų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas maksimaliam tėvo ir sÅ«naus bendravimui, kuris bÅ«tų įgyvendinamas pagal jau iÅ¡ esmės nusistovėjusiÄ , vaikui įprastÄ ir jo interesus atitinkančiÄ bendravimo tvarkÄ .

98. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka jai sukeltų nepatogumų (tokiu tvarkaraščiu ieÅ¡kovė neturi galimybės dirbti). Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iam argumentui pagrįsti, ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi aktualių objektyvių įrodymų. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

99. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos ydinga dalis yra ta, kuria nurodoma, kad vaikas atsakovo ieÅ¡kovei perduodamas tiesiogiai, nepaliekant vaiko jokiam kitam artimam ieÅ¡kovei asmeniui. Tarp Å¡alių kylant nesusipratimams dėl vaiko perdavimo viena kitai, vaikas patiria stresÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieÅ¡kovės argumentu sutinka, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog vykdant laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ tarp Å¡alių buvo kilę ginčų, susijusių su vaiko paėmimu/grÄ Å¾inimu iÅ¡/į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prioritetiniais laikomi vaiko teisės ir interesai reikalauja nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuriÄ Ä¯gyvendinant praktiÅ¡kai bÅ«tų maksimaliai sumažinta konfliktų tarp vaiko tėvų tikimybė. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovo praÅ¡oma nustatyti tvarka koreguotina, nustatant, kad vaikas pasiimamas ir grÄ Å¾inamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . 100. Atsakovas praÅ¡o į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti punktÄ , kuriuo nustatoma, kad:

„Tėvai turi teisę Å¡alių susitarimu pakeisti Å¡iÄ tvarkÄ ar nustatyti papildomÄ tėvo bendravimÄ su vaiku.“ bei punktÄ , kuriuo nustatoma, jog: „Bet kuris iÅ¡ tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iÅ¡ tėvų bendravimui su vaiku.“ IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å¡ių punktų įtraukimui neprieÅ¡taravo. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti bendravimo tvarkos punktai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams yra konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, todėl siekiant, kad tarp Å¡alių ateityje nekiltų ginčų dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, Å¡i atsakovo praÅ¡ymo dalis tenkinama. 101.

Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinio skundo dalis dėl Y. A. N. bendravimo tvarkos su vaiku L. N. nustatymo tenkinama, nustatant, kad: „1. Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis: 1.1. KiekvienÄ savaitę – dvi dienas iÅ¡ eilės su nakvyne, pasiimdamas vaikÄ pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tÄ dienÄ nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ trečiadienį į ugdymo įstaigÄ nustatytu laiku iki ugdymo proceso pradžios, o jei vaikas tÄ dienÄ neina į ugdymo įstaigÄ â€“ 10.00 val.

į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 1.2. KiekvienÄ savaitę – pasiimdamas vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tÄ dienÄ nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienÄ savaitgalį – pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį 10.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

11. Tėvai turi teisę Å¡alių susitarimu pakeisti Å¡iÄ tvarkÄ ar nustatyti papildomÄ tėvo bendravimÄ su vaiku.

12. Bet kuris iÅ¡ tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iÅ¡ tėvų bendravimui su vaiku.“ 102. Atsakovas praÅ¡o į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti punktÄ (3), numatantį, kad: „Motinai iÅ¡vykus darbo reikalais, o tėvui nedirbant, tėvas visÄ tÄ laikÄ bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas tėvÄ â€œ. IeÅ¡kovė su tokia sÄ lyga nesutinka, nurodo, kad tokios sÄ lygos nustatymui nėra faktinio pagrindo. IeÅ¡kovės teigimu, tokia sÄ lyga buvo aktuali, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir vykdavo į komandiruotes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi praÅ¡omÄ tvirtinti anksčiau nurodytÄ bendravimo tvarkos punktÄ , sprendžia, kad jis yra nekonkretus, netikslus. Nėra konkretizuojama, kuriam laikui motina turi iÅ¡vykti darbo reikalais, kad Å¡is punktas bÅ«tų vykdomas, nėra aptarta vaiko pasiėmimo ir (ar) grÄ Å¾inimo į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nekonkretus ir netikslus bendravimo tvarkos punktas galimai lems tarp Å¡alių ginčus dėl jo vykdymo. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad apelianto praÅ¡omos patvirtinti bendravimo tvarkos punktas (4) „Tėvai turi teisę Å¡alių susitarimu pakeisti Å¡iÄ tvarkÄ ar nustatyti papildomÄ tėvo bendravimÄ su vaiku“ iÅ¡ esmės apima punkte (3) nurodytÄ situacijÄ .

Vadovaujantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliacinio skundo dalies dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku punkto (3) numatančio, kad: „Motinai iÅ¡vykus darbo reikalais, o tėvui nedirbant, tėvas visÄ tÄ laikÄ bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas tėvÄ â€œ patvirtinimo. 103. Atsakovas praÅ¡o patvirtinti bendravimo tvarkos punktÄ (6), nustatant, kad „Vaiko ligos atveju jei vaikas slaugomas namie, jis bÅ«na pas tÄ iÅ¡ tėvų, kuriam priklauso prižiÅ«rėti vaikÄ pagal nustatytÄ tvarkÄ â€œ.

IeÅ¡kovė su tokia tvarka nesutinka, nurodydama, kad sergantis vaikas turėtų bÅ«ti slaugomas ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės P. N. pozicija, kad sergantis vaikas neturėtų bÅ«ti vežiojamas siekiant formaliai įgyvendinti bendravimo tvarkÄ . Teisėjų kolegijos nuomone vaikui sergant tėvai turėtų maksimaliai susikoncentruoti į jo slaugÄ , medicininės pagalbos vaikui užtikrinimÄ . Dažnu atveju vaikui sergant bÅ«tinas poilsio ir ramybės režimas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų geriausiai užtikrinamas vaiko gyvenamojoje vietoje. 104.

Apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje įtvirtintÄ ribojimÄ atsakovui atostogų metu su vaiku iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) Å¡alis. IeÅ¡kovė dėl tokio reikalavimo iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, tačiau prašė įpareigoti atsakovÄ informuoti ieÅ¡kovę, į kokias Å¡alis jis ketina keliauti su vaiku atostogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku apsistos ir gyvens bei apsilankymo tose Å¡alyse datas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad tiek atsakovas, tiek Å¡alių sÅ«nus L.

N. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovo ir L. N. giminaičiai, bei aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) galioja laisvas asmenų judėjimas, sprendžia esant pagrindui papildyti pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos punktÄ (10). Teisėjų kolegija pagrįstu laiko ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ informuoti ieÅ¡kovę, į kokias Å¡alis jis ketina keliauti su vaiku atostogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku gyvens bei apsilankymo tose Å¡alyse datas.

Pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos punktas (10) papildomas nustatant: „IeÅ¡kovė P. N. negali trukdyti Y. A. N. (Y. A. N.) su vaiku L. N. (L. N.) atostogų metu iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes ir privalo per 7 dienas nuo Y. A. N. informavimo apie ketinimÄ su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes, perduoti jam vaiko L. N. kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę/pasÄ ). Y. A. N. informuoja P. N., į kokias valstybes jis ketina keliauti su vaiku L.

N. atostogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku gyvens bei buvimo tose valstybėse datas“. Dėl iÅ¡laikymo dydžio 105. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). 106.

Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. 107. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui.

Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). 108. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur.

Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). 109.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė P. N., įrodinėdama, kad Å¡alių sÅ«naus poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro 1 556,00 Eur per mėnesį, turėjo pareigÄ Ä¯ bylÄ pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingų iÅ¡laidų dydis yra beveik tris kartus didesnis nei minimalioji mėnesinė alga. TokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ ieÅ¡kovė įvykdė tik iÅ¡ dalies, t. y. pateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių su jam nustatytais susirgimais – atopiniu dermatitu, alergijomis, dėl kurių vaiko poreikių dydis iÅ¡auga (reikalingi medikamentai, antialerginė kosmetika ir buitinė chemija, kuri yra brangesnė ir pan.) (CPK 178 straipsnis). 110.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad didelė dalis ieškovės nurodomų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui (vasaros kelionė prie jūros, kelionė į Vilniuje arba Druskininkuose esančius druskų kambarius, kelionės po Europos šalis, nurodomi daiktai, kurie, ieškovės teigimu, būtų perkami vaikui, jei būtų priteistas prašomas išlaikymo dydis ir kt.) ne tik kad nėra pagrįsta įrodymais, tačiau šios išlaidos yra hipotetinės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos negali būti laikomos pagrįstomis.

Ä® vaiko poreikių paskaičiavimÄ ieÅ¡kovė įtraukia 270,00 Eur sumÄ vakcinai nuo meningokokinės infekcijos, teigdama, kad nori ja vakcinuoti vaikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios iÅ¡laidos laikytinos vienkartinio pobÅ«džio iÅ¡laidomis, jos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, todėl ieÅ¡kovė jas nepagrįstai įtraukia į vaiko poreikių paskaičiavimÄ . 111. IÅ¡laikymas savo prigimtimi yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl iÅ¡laikymo, kurį turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinas iÅ¡laidas paskirstant tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai.

Teisėjų kolegija vertina, kad į ieÅ¡kovės parengtÄ orientacinę vaiko poreikių lentelę įtrauktos 90,00 Eur kasmėnesinės iÅ¡laidos įmokoms už gyvybės draudimÄ nėra priskirtinos prie vaiko kasdienių poreikių. 112. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės į vaiko poreikių lentelę įtrauktos iÅ¡laidos žoliapjovei (kuras, tepalai ir peiliai) bendrai 125,00 Eur per metus, automobilio priežiÅ«rai (draudimas, remontas, tepalų, padangų, lempučių keitimas) bendrai 250,00 Eur per metus, (neįskaitant kuro) yra susijusios su vaiko gyvenamÄ ja aplinka ir jo poreikių užtikrinimu.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Anksčiau nurodytos iÅ¡laidos nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su kasdieniais vaiko poreikiais. Jos galėtų bÅ«ti laikomos vienkartinio pobÅ«džio iÅ¡laidomis, susijusiomis su vaiko poreikių tenkinimu, tačiau tokiu atveju bÅ«tų reikalingas kito iÅ¡ tėvų pritarimas tokioms iÅ¡laidoms. 113. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė į vaiko poreikių dydį yra įtraukusi 236,00 Eur per mėnesį iÅ¡laidas namo priežiÅ«rai (iÅ¡laidos Å¡ildymui, vandentiekio eksploatavimui, elektrai, internetui, atliekų iÅ¡vežimui, žolės pjovimui, kurui automobiliui), tačiau Å¡ių iÅ¡laidų faktÄ bei jų dydį pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. V. nurodė, kad yra ieÅ¡kovės draugas ir gyvena kartu su ieÅ¡kove. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pati ieÅ¡kovė nurodžiusi, kad jos namuose kartu gyvena draugas D. V. (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 14 min.; 3 val. 10 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuodama Å¡alių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė neįvertino aplinkybės, jog faktiÅ¡kai kartu su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi gyvena ir ieÅ¡kovės draugas D.

V., bei visas išlaidas namo išlaikymui ir namo teritorijos priežiūrai, šildymui, komunalinėms išlaidoms (elektra, vanduo, atliekų tvarkymas, nuotekos), internetui, televizijai (4 336,00 Eur per metus arba 361,00 Eur per mėnesį), o taip pat ir išlaidas skalbimo priemonėms (240,00 Eur per metus arba 20,00 Eur per mėnesį) bei namų tvarkymo priemonėms (480,00 Eur per metus arba 40,00 Eur per mėnesį) ieškovė dalino į dvi lygias dalis, tenkančias ieškovei ir šalių vaikui (15 t., b. l. 117).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje nurodė: „Namo kamino šiemet nevalėm.“ (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 10 min.). Tuo tarpu, ieškovės pateiktuose vaiko poreikių dydžio paskaičiavimuose įtraukiamos 100,00 Eur išlaidos per metus namo kamino valymui. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktas namo išlaikymo, jo teritorijos priežiūrai skirtų išlaidų, komunalinių paslaugų išlaidų bei išlaidų buitinei chemijai paskaičiavimas laikytinas neteisingu, o šalių vaikui priskirta šių išlaidų dalis akivaizdžiai (apie 30 proc.) išdidinta. 114.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į orientacinį kriterijų, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (sprendimo priėmimo metu galiojusį bei Å¡iuo metu galiojantį MMA dydį), įvertinusi Å¡alių sÅ«naus amžių, vaiko sveikatos bÅ«klę, sprendžia, kad L. N. kasdienių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro 700,00 Eur. 115. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, susijusiomis su Å¡alių turtinės padėties įvertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo Y. A. N. gyvenimo draugė N. P. nurodė, kad atsakovas „turi kontraktÄ su (duomenys neskelbtini). <...>. Å iuo metu daugiau dirba savo įmonėje“ (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as po pertraukos nuo 18 min.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vaiko poreikių dydžiu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ .

Apeliantas pažymi, kad jis siekia susirasti (duomenys neskelbtini) darbÄ , siekia gauti daugiau pajamų iÅ¡ įkurtos įmonės veiklos. Nurodo, kad jam padeda tėvai, kurie tam turi visas finansines galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės gaunamų pajamų dydis yra artimas minimaliai mėnesinei algai. 116. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovė P. N. patvirtino, kad gauna 70,00 Eur dydžio iÅ¡mokÄ už vaikÄ pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 3 val. 10 min.).

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokÄ už vaikÄ L. N. gauna ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini). 117. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). 118. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). 119. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bei apelianto neginčijamas aplinkybes, patvirtinančias, kad apelianto turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko L.

N. poreikius, bei vadovaudamasi nutarties 117–118 punktuose nurodyta teismų praktika, sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡moka vaikui (vaiko pinigai) gali bÅ«ti panaudoti kitiems (ne bÅ«tiniesiems) vaiko poreikiams tenkinti. 120. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su vaiku. 121. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018). 122.

IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ ir nustačius tokiÄ tėvo Y. A. N. bendravimo tvarkÄ su vaiku L. N., kai vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iÅ¡ esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaiko poreikių, turėdami atitinkamų iÅ¡laidų. Ä® Å¡iÄ faktinę aplinkybę bÅ«tina atsižvelgti nustatant atsakovo vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį. Kadangi vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra lygus, tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ taip pat lygi, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos turi tekti ir motinai.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis iÅ¡laidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų iÅ¡laidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). 123.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų iÅ¡ esmės yra lygus, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, sumažinant iÅ¡ atsakovo Y. A. N. priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui dydį nuo 500,00 Eur iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų. 124.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Dėl 400,00 Eur priteisimo iÅ¡ L. L. 125. Apeliacinio skundo 7 reikalavimu Y. A. N. praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ â€“ papildomai prie patenkinto reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L.

L. atsakovo naudai 400,00 Eur. 126. Ginčijamu sprendimu atmesta dalis alternatyvaus priešieškinio reikalavimo (atsakovas prašė priteisti iš L. L. 4 212,68 Eur, teismas priteisė – 3 812,68 Eur). Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių motyvų dėl 400,00 Eur sumos priteisimo, tik nurodoma, kad visos prašytos priteisti sumos (4 212,68 Eur) priteisimo teisinis pagrindas buvo CK 6.242 straipsnio 1 dalis (nepagrįstas praturtėjimas) (apeliacinio skundo 174 punktas). 127. Apeliantui nenurodžius argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su alternatyvaus priešieškinio reikalavimo, pareikšto L.

L. atžvilgiu dalies (400,00 Eur sumoje) netenkinimu, nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis. Dėl namo pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe 128. Ä® bylÄ pateiktas 2021 m. spalio 7 d. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas namas, kurį atsakovas Y. A. N. praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe, nuosavybės teise priklauso L.

L. (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 7 d. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad pastato gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo pastatas) nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota L.

L. vardu. Ä®registravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å io iÅ¡raÅ¡o 10.1 punkte taip pat nurodoma, kad pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas sujungimo bÅ«du (17 t., b. l. 49–50). 129.

Atsakovas nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ kildina iÅ¡ Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai iÅ¡vardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų savarankiÅ¡kų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). 130. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtÄ naujÄ daiktÄ , turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, daiktas turi bÅ«ti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

SavavaliÅ¡kai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali bÅ«ti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali bÅ«ti įgyjama. Naujo statinio statytoju gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybÄ ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir žemės sklypÄ , kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu.

Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali bÅ«ti laikomas statytoju, jam gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytÄ naujÄ statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). 131. Asmeniui siekiant pradėti statybas ne jam priklausančiame žemės sklype, yra bÅ«tinas Å¡io sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas ir Å¡io reikalavimo iÅ¡lygų asmeniui, siekiančiam bÅ«ti statytoju, įstatymuose nenumatyta.

Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklÄ teisės aktų reikalavimų laikymÄ si ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013). 132. Žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sÄ lygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimÄ si, kitos sÄ lygos) suteikimas statytojui. 133.

Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. nagrinėjamoje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji, kaip žemės sklypo savininkė, nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo atsakovui ir (ar) ieÅ¡kovei nuomos, panaudos ar kitais pagrindais ir Å¡alims, t. y. Y. A. N. ir (ar) P. N. nebuvo davusi sutikimo ant jai priklausančio žemės sklypo statybos bÅ«du sukurti nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris Å¡alims priklausytų nuosavybės teise (13 t., b. l. 148; 2020 m. birželio 8 d. DOK-67179; 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 6 min. 48 s.).

Nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo savininkė L. L. bÅ«tų sudariusi su Y. A. N. ir (ar) P. N. sandorį dėl jai priklausančio žemės sklypo suteikimo ginčo namo statybai ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad Y. A. N. ir (ar) P. N. vardu buvo iÅ¡duoti ginčo namo statybai reikalingi statybÄ leidžiantys dokumentai. Nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti ginčo pastato statytojais ir įgyti nuosavybės teises į šį pastatÄ . 134.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog ginčo namo statyba buvo pradėta dar iki Å¡alių santuokos, o taip pat byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie ginčo namo statybos laikotarpiu L. L. iÅ¡ įvairių Å¡altinių gautas pajamas bei teismo ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad ginčo pastato vertė nuo 2014 m. spalio mėnesio iki kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu padidėjo 8 600,00 Eur (24 000,00 Eur – 15 400,00 Eur) paneigia atsakovo įrodinėtÄ aplinkybę, jog ginčo namo finansuotoju galėjo bÅ«ti tik atsakovas.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog tuo metu, kai atsakovas pradėjo investuoti į ginčo namÄ , Å¡is namas „turėjo sienas ir stogÄ â€œ. Atsakovo Y. A. N. (duomenys neskelbtini) praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, kad atsakovas „savo lėšomis finansavo ir prisidėjo savo darbu prie gyvenamojo namo statybų pabaigos ir įrengimo“ (1 t., b. l. 46–51). 135. PrieÅ¡ savo sÄ skaita statydamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lÅ«kesčius įgyti į tÄ statinį nuosavybės teises, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokias teises jis įgis tokioje žemėje pastatęs statinį.

Statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos. To reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys). Toks susitarimas sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y.

įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei bÅ«tų siekęs įgyti nuosavybės teises į statybos bÅ«du sukurtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atsakovas Y. A. N. bÅ«tų turėjęs įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Minėtos iÅ¡vados nepaneigia apelianto argumentai, kad atsakovas, bÅ«damas užsienietis ir nežinodamas Lietuvos Respublikoje veikiančios nekilnojamojo turto registracijos sistemos, pasitikėjo sutuoktine, nesirÅ«pino namo statybos formalumais ir neabejojo, kad ginčo namo įforminimas bus atliktas tinkamai, nes namas buvo jo sutuoktinės motinos žemėje. 136.

Ä® bylÄ pateiktos 2015 m. birželio 13 d. nuotraukos teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad dar iki Å¡alių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ginčo namas ne tik buvo sumÅ«rytas ir uždengtas jo stogas, bet jame taip pat jau buvo iÅ¡vedžiota grindinio Å¡ildymo sistema, atlikta didesnės namo fasado dalies apdaila (3 t., b. l. 141). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie įrodymai taip pat paneigia atsakovo įrodinėjamÄ aplinkybę, kad jis savo lėšomis užbaigęs ginčo namo statybÄ ir namÄ Ä¯rengęs, nuosavybės teisę į ginčo namÄ Ä¯gijo kaip į naujai pagamintÄ daiktÄ .

Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte įtvirtintas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – naujo daikto pagaminimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad gyvenamojo namo užbaigimas (iÅ¡ esmės jo galutinis įrengimas) negali bÅ«ti traktuojamas kaip naujo daikto sukÅ«rimas. Nagrinėjamu atveju po Å¡alių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) nebuvo sukurtas savarankiÅ¡kas naujas daiktas. 137. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas Y.

A. N. neįrodė, kad jis gali bÅ«ti laikomas ginčo namo statytoju, ir pagrįstai netenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine Y. A. N. ir P. N. nuosavybe bei jo padalinimo tarp Å¡alių. 138. Atitinkamai neturinčiu teisinės reikÅ¡mės ginčo teisingam iÅ¡sprendimui laikytinas atsakovo Y. A. N. argumentas, kad ginčo namÄ pripažinus sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jis sutinka kompensuoti L.

L. namo vertę iki jo investicijų į namÄ , t. y. 15 400,00 Eur. Dėl 61 790,00 Eur kompensacijos atsakovui priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės 139. IeÅ¡kovė P. N. ir atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. įrodinėjo, kad P. N. papraÅ¡ius, L. L. sutiko leisti Å¡alims apsigyventi ginčo name, su sÄ lyga, kad Å¡alys pabaigs jį įrengti (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 00 min.; nuo 3 val. 39 min.; 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įraÅ¡as nuo 7:00 min.).

Atsakovas Y. A. N. nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie paneigtų P. N. ir L. L. įrodinėtas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Y. A. N. (duomenys neskelbtini) praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, jog atsakovas vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Å¡eimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa (tokia teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu), teigė, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės Å¡eimos turtu laikytina teisė naudotis ginčo gyvenamuoju namu, kaip Å¡eimos gyvenamuoju bÅ«stu (1 t., b. l. 46–51).

Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp Å¡alių P. N. ir Y. A. N. bei L. L. buvo susiklostę ginčo namo panaudos teisiniai santykiai. 140. Atsakovas reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 61 790,00 Eur grindė Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalimi. Joje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. 141.

Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. 142. Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensacijÄ privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Atsakovas Y. A. N. įrodinėjo, kad visi jo ieÅ¡kovei pervesti 61 790,00 Eur buvo panaudoti ginčo namo statybos užbaigimui ir įrengimui. Ä®vertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad bendros sutuoktinių lėšos ginčo namo statybos užbaigimui ir įrengimui buvo naudojamos abiejų Å¡alių valia. Konstatavus, kad tarp Å¡alių ir L. L. buvo susiklostę ginčo namo panaudos teisiniai santykiai ir panaudos sutarties viena iÅ¡ sÄ lygų buvo ta, kad panaudos gavėjai ginčo namÄ patys įsirengs, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas Y.

A. N. CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . 143. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pozicija dėl to, ar ginčo lėšos yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, ar atsakovo asmeninė nuosavybė, yra nenuosekli: viena vertus, jis praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti jam kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (apeliacinio skundo 174–175 punktas), kita vertus, praÅ¡o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti kompensacijÄ už jo asmeninių lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ (apeliacinio skundo 172 punktas).

Antruoju atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės žalos atlyginimÄ . Atsakovas, praÅ¡ydamas iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčo lėšas priteisti kaip žalos atlyginimÄ , turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ne tik žalos dydį, bet ir buvus ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡ios įrodinėjimo pareigos atsakovas neįvykdė (CPK 178 straipsnis). 144.

Apibendrindamas nutarties 139–143 punktuose iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo Y. A. N. alternatyvus reikalavimas priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N. 61 790,00 Eur kompensacijÄ už jai atsakovo pervestas lėšas. 145. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys). 146.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas Y. A. N. įrodinėdamas, kad jo ieÅ¡kovei P. N. pervestos lėšos (61 790,00 Eur) buvo panaudotos ginčo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui ir įrengimui, savo teises galėtų ginti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį L. L., kaip ginčo namo savininkei ir (ar) ginčo namo panaudos davėjai. 147. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas sugadino ginčo name buvusius prietaisus.

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamo daiktų sugadinimo buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti. Tai, kad atsakovo Y. A. N. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl ginčo daiktų sugadinimo, nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovui išsikrausčius iš ginčo gyvenamojo namo, tačiau tinkamai neperdavus jo turto savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, būtent atsakovui tenka ginčo daiktų (šaldytuvo, skalbimo mašinos, indaplovės, šildymo katilo) sugedimo rizika (CK 6.636 straipsnis, 6.638 straipsnio 1 dalis).

Apeliantui nurodžius, jog jis nereiÅ¡kia reikalavimų dėl anksčiau nurodytų daiktų padalijimo, nes jų vertė įtraukta į atsakovo reikalavimÄ dėl ginčo namo pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe arba alternatyvų reikalavimÄ dėl piniginių lėšų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių daiktų padalinimo tarp Å¡alių plačiau nepasisako. Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ už atsakovo sumokėtus mokesčius 148.

Apeliantas nurodo, kad Å¡alių santuokos metu iki bylos iÅ¡kėlimo atsakovo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) veiklos gautos pajamos buvo apmokestintos 21 396,73 Eur suma. Å iÄ sumÄ Y. A. N. sumokėjo jau po bylos iÅ¡kėlimo. Apeliantas kartu nurodo, jog po Å¡alių santuokos sudarymo ne tik visos pajamos laikytinos bendromis sutuoktinių pajamomis, bet ir visos pajamoms uždirbti turėtos iÅ¡laidos (mokesčiai) laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. 149. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo mokėtini mokesčiai, kurių kilmė susijusi su Y.

A. N. teisiniais darbo santykiais (darbo pajamų apmokestinimas) yra atsakovo asmeninė, o ne sutuoktinių solidari prievolė. 150. Teisėjų kolegija pažymi, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinio darbinės veiklos (bruto darbo užmokestis), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktiniui prisiėmus prievoles pagal sandorius ir naudai, gautai pagal tokius sandorius, buvus panaudotai bendriems Å¡eimos interesams, t. y. abiem sutuoktiniams bendrai padidinus savo Å¡eimos turtÄ , kitas sutuoktinis laikytinas solidariai atsakingu (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). 151.

Apeliantas nurodo, kad atsakovui jau po bylos iÅ¡kėlimo sumokėjus 21 396,73 Eur mokesčius iÅ¡ darbinės (duomenys neskelbtini) veiklos, o nuo santuokos sudarymo iki bylos iÅ¡kėlimo atsakovo pajamoms buvus bendromis sutuoktinių pajamomis, ieÅ¡kovė privalo kompensuoti atsakovui pusę jo sumokėtų mokesčių sumos – 10 698,00 Eur. 152. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovė į dalintino turto balansÄ Ä¯traukė atsakovo Y.

A. N. santuokos su ieÅ¡kove laikotarpiu iÅ¡ darbinės (duomenys neskelbtini) veiklos gautas pajamas iÅ¡ jų minusavusi už pagal Å¡iÄ veiklÄ mokėtinų mokesčių sumÄ â€“ 21 396,73 Eur. Vadinasi, ieÅ¡kovės iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (atsakovo darbinių pajamų) gauta nauda buvo mažesnė proporcingai už šį turtÄ mokėtinų mokesčių daliai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl 10 698,00 Eur kompensacijos jam priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl skolos už elektrÄ priteisimo 153.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl to, kad L. L. skolÄ už elektros energijÄ apskaičiavo remdamasi vieno skaitiklio parodymais pagal savo pačios sukurtÄ taisyklę. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L. L. atstovė paaiÅ¡kino, kad iki kontrolinio elektros skaitiklio įrengimo ginčo name (2017 m. rugsėjo 4 d.), už elektrÄ sumokėtos sumos padalinimas į dvi dalis yra racionaliausias bÅ«das apskaičiuoti Å¡alių skolÄ L. L. už jų sunaudotÄ elektrÄ , kadangi kiekviename iÅ¡ dviejų namų, kuriuose bendrai Å¡i elektros energija buvo sunaudota, gyveno po 2 suaugusius asmenis. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L.

L. paaiÅ¡kino, kad name, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno Å¡alys, prieÅ¡ingai nei name, kuriame gyveno L. L. su sugyventiniu, daug elektros buvo sunaudojama namo Å¡ildymui (įrengtas grindinis Å¡ildymas) (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as (iki pertraukos) nuo 6 min. 48 s.). Atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L. L. atstovė, atsakydama į atsakovo advokato klausimÄ , kodėl skaičiuojant skolÄ už elektrÄ buvo imamas kainos vidurkis (duomenys neskelbtini) m., o ne kiekvienos dienos buvusi elektros kaina, paaiÅ¡kino, kad sunaudotas elektros kiekis nebuvo fiksuojamas kiekvienÄ mėnesį, todėl neįmanoma nustatyti, kiek elektros buvo sunaudota kiekvienÄ konkretų mėnesį.

Nurodė, kad skolos suma paskaičiuota už ginčo laikotarpį pagal kontrolinio skaitiklio parodymÄ (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as (iki pertraukos) nuo 1 val. 11 min.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti atlikti skolos už elektros energijÄ paskaičiavimai, nepateikia savo skaičiavimų, koks L. L. iÅ¡laidų, patirtų sumokant už elektros energijÄ , atlyginimo dydis bÅ«tų pagrįstas ir teisingas (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog L. L. ieÅ¡kinyje pateikti paskaičiavimai Y. A. N. ir P. N. nėra nuginčyti. 154. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog negalima iÅ¡vada, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ginčo pastate atsakovas gyveno vienas. Atsakovas Y. A. N. į bylÄ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau nurodytais laikotarpiais ginčo name gyveno ir kiti asmenys.

Atsakovo argumentai, jog jam išvykus į komandiruotes, ieškovė, turėdama raktus nuo ginčo pastato, galėjo gyventi ginčo pastate, laikytini hipotetiniais, todėl nepagrįstais. 155. Apeliantas nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), ginčo pastate šalys apsigyveno (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ginčo pastate gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog L. L. ieškinyje nurodoma, kad dar iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) šalys nuo (duomenys neskelbtini) pradžios apsigyveno L.

L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (7 t., b. l. 17–21). Vadinasi, L. L. skolÄ už elektra iÅ¡ Å¡alių praÅ¡o priteisti ir už tÄ laikotarpį, kurį Å¡alys gyveno kartu su L. L. jai priklausančiame name. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovas Y. A. N. patvirtino, kad iki santuokos Å¡alys gyveno name pas L. L.. Kartu nurodė, kad gimus Å¡alių sÅ«nui, Å¡alys su vaiku trumpai gyveno name pas L. L.. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡alys iki santuokos sudarymo vedė bendrÄ Å«kį (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 38 min.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys pas L. L. name kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini) pradžioje. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. L. pagrįstai skaičiavo skolÄ už Å¡alių sunaudotÄ elektrÄ nuo (duomenys neskelbtini) pradžios. 156. Atsakovas Y. A. N. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis į LietuvÄ pas ieÅ¡kovę atvyko (duomenys neskelbtini).

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡alys iki santuokos sudarymo vedė bendrÄ Å«kį (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 38 min.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto argumentÄ , kad iki Å¡alių santuokos atsiradusios prievolės negali bÅ«ti laikomos solidariomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad Å¡alys naudojo elektros energijÄ ir konkliudentiniais veiksmais įsipareigojo už jÄ sumokėti, todėl Å¡i jų prievolė, kaip susijusi su paslaugų, teikimu yra solidarioji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Ä®vertinęs prievolės pobÅ«dį (skola už namų Å«kyje sunaudotÄ elektros energijÄ ), pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę pripažino Å¡alių solidaria prievole. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. L. ieÅ¡kinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi skaičiavimai patvirtina, kad į praÅ¡omos priteisti skolos už sunaudotÄ elektrÄ sumÄ nepatenka laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡alių santuokos sudarymo, kadangi iÅ¡ Å¡alių atliktų įmokų už tÄ laikotarpį susidariusi skola laikoma padengta (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). 157.

Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) L. L. tiekėjui už elektrÄ sumokėjo 658,49 Eur, todėl nesant L. L. paaiÅ¡kinimo, galima daryti prielaidÄ , kad ji Å¡iuo mokėjimu apmokėjo įsiskolinimÄ už elektrÄ , kurį siekia kompensuoti atsakovo lėšomis. TokiÄ tendencijÄ , pasak apelianto, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (207,57 Eur) bei (duomenys neskelbtini) (372,70 Eur) atlikti mokėjimai. L. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad 658,49 Eur susidarė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ji už elektrÄ nebuvo mokėjusi.

NurodytÄ aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina į bylÄ pateikta L. L. mokėjimų už elektrÄ istorija (8 t., b. l. 24–29). L. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų (elektros prietaisų nepertraukiamo naudojimo) sunaudotas didesnis nei įprastai elektros kiekis, kuris apmokėtas (duomenys neskelbtini) nurodymu, o (duomenys neskelbtini) L. L. iÅ¡ atsakovo pareikalavo nedelsiant atsiskaityti už sunaudotÄ elektros energijÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apelianto keliamos prielaidos nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo L. L. priteista skola už sunaudotÄ elektros energijÄ . 158. Apeliantas nurodo, kad L. L. pateiktas įrodymas – nuotrauka „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. iÅ¡sikraustant“, kuriuo grindžiamas elektros sunaudojimo fiksavimas, nėra tinkamas įrodymas, nes nėra aiÅ¡ku, kur Å¡is skaitiklis sumontuotas, kada jis buvo fotografuotas.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo akto turinio matyti, kad ginčo kontrolinis skaitiklis buvo sumontuotas pagalbinėse patalpose (Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios susideda iš šių pastatų: pastatas-viralinė, ūkio pastatas, pastatas malkinė, pastatas garažas, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos skaitiklio nuotraukos „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. išsikraustant“ matyti, kad kontrolinis skaitiklis yra įrengtas saugiklių spintoje.

Minėtos skaitiklio nuotraukos požymiuose (anglų kalba „details“) nurodyta, kad nuotraukos sukūrimo data yra (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 21 d. dokumento Nr. CBP-11264 priedai). Aptarti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ginčo kontrolinis skaitiklis buvo įrengtas ginčo namo (iki paskirties pakeitimo buvusio įforminto, kaip 4 pagalbiniai pastatai) pagalbinėse patalpose esančioje skaitiklių spintoje. Elektroninės nuotraukos „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. išsikraustant“ detalūs duomenys taip pat patvirtina, kad jos sukūrimo data yra (duomenys neskelbtini). 159.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. L. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, nepaisant to, kad dalis reikalavimų yra nukreipti ir į ieÅ¡kovę. Teisėjų kolegija šį argumentÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ . Visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kovė P. N. su L. L. ieÅ¡kinio reikalavimais iÅ¡ esmės sutiko, o atsakovas juos ginčijo. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad L. L. savo reikalavimu, nukreiptu į abi Å¡alis, solidariai priteisti prašė keliskart mažesnę sumÄ (373,79 Eur) nei iÅ¡ atsakovo asmeniÅ¡kai (944,58 Eur). 160.

Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta Å¡ios nutarties 153–159 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria L. L. iÅ¡ P. N. ir Y. A. N. priteista skola už sunaudotÄ elektros energijÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 161. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 162. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (1 dalis); jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (2 dalis). 163.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . 164. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio priteisimo ir iÅ¡ dalies tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas paskirsto Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 165.

Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso patyrė 6 149,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminis mokestis, atstovavimo iÅ¡laidos, vertimo iÅ¡laidos). 166. IeÅ¡kovė taip pat patyrė 505,00 Eur iÅ¡laidų už apeliacinį skundÄ (12 t., b. l. 25, 73). IeÅ¡kovei P. N. 505,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ yra grÄ Å¾intas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi (18 t., b. l. 61–62). 167. Taigi perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, byloje sprendžiamas klausimas dėl 5 644,42 Eur (6 149,42 Eur - 505, 00 Eur ) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. 168.

Už ieÅ¡kovei teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 1 179,80 Eur (17 t., b. l. 156–157; 14 t., b. l. 4–5; 15 t., b. l. 136–137). 169. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ieÅ¡kovei yra atidėtas 521,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas (6 t., b. l. 160–161). 170. Spręsdamas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iÅ¡ viso turėjo 33 185,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 20 000,00 Eur. 171. Å alys neginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, susijusių su jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstos sumos nustatymu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatyta Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. 172.

Pažymėtina, kad atsakovui Y. A. N. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi grÄ Å¾intas 1 257,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (18 t., b. l. 61–62), todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl 18 743,00 Eur (20 000,00 Eur – 1 257,00 Eur) atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo reikalavimai, kuriuos jis reiÅ¡kė ieÅ¡kovei, patenkinti 14,29 proc. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 2 678,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (18 743,00 Eur x 14,29 proc.). 173.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad sprendimu patenkinta 83,33 procentai ieÅ¡kovės reikalavimų. 174. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, sumažindamas priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 500,00 Eur iki 250,00 Eur. Tokiu bÅ«du laikytina, kad yra patenkinta 50 procentų Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo. 175. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Laikytina, kad šis ieškovės reikalavimas tenkintas 70 procentų. Todėl ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti 70 procentais, o atsakovo – 30 procentais. Šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, perskaičiuotinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. 176. Ieškovei buvo atidėtas 521,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas (6 t., b. l. 160–161), todėl valstybei iš ieškovės priteisina 156,30 Eur (521,00 Eur x 30 proc.) žyminio mokesčio.

Likusi 364,70 Eur žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iÅ¡ atsakovo (521,00 Eur - 156,30 Eur). 177. Proporcingai ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 3 951,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (5 644,42 Eur x 70 proc.). 178. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo Y. A. N. ieÅ¡kovei P. N. priteistinos 1 272,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (3 951,09 Eur -2 678,37 Eur). 179. Valstybei iÅ¡ atsakovo, proporcingai ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 825,86 Eur (1 179,80 Eur x 70 proc.). 180.

Ä®vertinus ieÅ¡kovės civilinėje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ir skundžiamu sprendimu tenkintų reikalavimų apimtį, spręstina, kad iÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , skundžiamu sprendimu tenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų apimtis pasikeitė labai maža dalimi, todėl iÅ¡laidos už vertimo paslaugas teismo posėdžiuose, transporto iÅ¡laidos bei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos neperskirstytinos. 181. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina suma sudaro 557,89 Eur (156,30 Eur atidėto žyminio mokesčio dalis + 393,25 Eur vertimo ir transporto iÅ¡laidos + 8,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos).

IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina suma sudaro 1 793, 09 Eur (364,70 Eur atidėto žyminio mokesčio dalis + 1398,75 Eur vertimo ir transporto iÅ¡laidos + 29,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 182. Atsakovui nepateikus iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. 183. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (18 t., b. l. 100–102), kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. 184. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L.

L. apeliacinės instancijos teisme patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (18 t., b. l. 97–99), kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. 185. Atmetus apeliacinio skundo dalį dėl kompensacijos už elektrÄ priteisimo bei dėl 400,00 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L., atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. L. iÅ¡ atsakovo Y. A. N. priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 186. Apeliaciniu skundu atsakovas reiÅ¡kė 7 reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu (reikalavimus, susijusius su ieÅ¡kove) – dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos, dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio, dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, dėl kompensacijos priteisimo, dėl mokesčių kompensavimo).

Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡ dalies tenkino apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos. Apeliacine tvarka tenkinta 100 procentų reikalavimo dėl iÅ¡laikymo dydžio bei 90 procentų reikalavimo dėl bendravimo tvarkos. Tokiu atveju laikytina, kad tenkinta 27 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (0 proc. + 0 proc. + 90 proc.+ 100 proc. + 0 proc. + 0 proc. + 0 proc.) / 7), o atmesta 73 procentai reikalavimų. 187. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 547,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (750,00 Eur x 73 proc.). 188.

Apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 525,00 Eur žyminio mokesčio (18 t., b. l. 54). Apeliaciniu skundu buvo skundžiama tiek sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, tiek dėl atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalavimo. Laikytina, kad bendrai visų apeliacinio skundo reikalavimų yra tenkinta 21 procentų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 320,25 Eur (1 525,00 Eur x 21 procentų) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. 189.

Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 227,25 Eur (547,50 Eur–320,25 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. Sumažinti iÅ¡ atsakovo Y. A. N. (Y. A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui L.

N. (L. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį nuo 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų) iki 250,00 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų). Pakeisti sprendimu nustatytos Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 1, 2, 10 punktus bei papildyti bendravimo tvarkÄ 11, 12 punktais ir bendravimo tvarkÄ iÅ¡dėstyti taip: „1. Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis: 1.1. KiekvienÄ savaitę – dvi dienas iÅ¡ eilės su nakvyne, pasiimdamas vaikÄ pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tÄ dienÄ nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ trečiadienį į ugdymo įstaigÄ nustatytu laiku iki ugdymo proceso pradžios, o jei vaikas tÄ dienÄ neina į ugdymo įstaigÄ â€“ 10.00 val.

į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 1.2. KiekvienÄ savaitę – pasiimdamas vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tÄ dienÄ nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienÄ savaitgalį – pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas sekmadienį 10.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, jam suderinus konkretų laikÄ su atsakove iki einamųjų metų birželio 1 d. Nustatytina, kad atsakovo nepertraukiamas bendravimas gali trukti ne ilgiau kaip pusę mėnesio, jam pasibaigus vaikas ne mažiau kaip 7 dienoms turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å alims nesutarus, laikytina, kad atsakovas su vaiku iÅ¡ karto po ugdymo proceso pabaigos bendrauja birželio mėnesį (pusę birželio mėnesį numatytų atostogų), taip pat poriniais metais bendrauja liepos 1 d. – liepos 15 d. ir rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 16 d., neporiniais metais liepos 16 d. – liepos 31 d. ir rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 30 d., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas 18.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei ar kitam ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui, taip pat palikdamas vienÄ (kai tai leistina pagal vaiko amžių).

4. Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. vaiko ugdymo proceso metu esančias rudens, Å¡v. Kalėdų, žiemos, Å¡v. Velykų atostogas, taip pat kitų galimų ugdymo proceso atostogų metu (iÅ¡skyrus vasaros), kurių metu vaikas paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ugdymo proceso pabaigos dienÄ 18.00 val. ir grÄ Å¾inamas iki dienos, einančios prieÅ¡ ugdymo proceso pradžiÄ 18.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei ar kitam ieÅ¡kovės nurodytam asmeniui, taip pat paliekamas vienas (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja lyginių metų žiemos ir Å¡v. Kalėdų atostogų metu, nelyginių metų – Å¡v. Velykų ir rudens atostogų metu.

5. Atsakovas bendrauja su vaiku visÄ Tėvo dienos savaitgalį bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė su vaiku bendrauja visÄ Motinos dienos savaitgalį. Jei dėl tokio bendravimo grafiko ieÅ¡kovė/atsakovas su vaiku bendrauja du savaitgalius iÅ¡ eilės, sekantį savaitgalį su vaiku bendrauja tas iÅ¡ tėvų, kuris su vaiku nebendravo du savaitgalius iÅ¡ eilės.

6. Atsakovas vaiko L. N. gimtadienius švenčia savo bendravimo su vaiku laiku.

7. Vaiko tėvo ir motinos bendravimo su vaiku jo atostogų metu netaikoma bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis su vaiku tvarka. Sekantį savaitgalį po atostogų vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, su kuriuo nebendravo atostogų metu.

8. Vaikui sergant, vaikas būna jo gyvenamojoje vietoje. Jei gydomas medicinos įstaigoje, vaiku rūpinasi abi šalys.

9. Apie tai, jog bus naudojamasi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsakovas informuoja ieÅ¡kovę prieÅ¡ vienÄ dienÄ SMS žinute arba žodžiu telefonu, o apie ketinimÄ naudotis bendravimu su vaiku tvarka atostogų (iÅ¡skyrus vasaros) metu – ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų.

10. IeÅ¡kovė P. N. negali trukdyti Y. A. N. (Y. A. N.) su vaiku L. N. (L. N.) atostogų metu iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes ir privalo per 7 (septynias) dienas nuo Y. A. N. informavimo apie ketinimÄ su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes perduoti jam vaiko L. N. kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę/pasÄ ). Y. A. N. informuoja P. N., į kokias valstybes jis ketina keliauti su vaiku L. N. atsotogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku gyvens bei buvimo tose valstybėse datas.

11. Tėvai turi teisę Å¡alių susitarimu pakeisti Å¡iÄ tvarkÄ ar nustatyti papildomÄ tėvo bendravimÄ su vaiku.

12. Bet kuris iÅ¡ tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iÅ¡ tėvų bendravimui su vaiku.“ Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 272,72 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 72 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 557,89 Eur (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių eurų 89 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 1 793, 09 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 9 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 825,86 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 86 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei.“ KitÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,25 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei pagal priešieškinį L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa Urbanavičiūtė