2022-09-21 Nr. AB-23497-4-40-3-00111-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3836-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00111-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. N., jo atstovui advokatui K. R.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei M. K.,

vertėjui T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. N.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui J. N. alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, tai yra iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 28 d., apie 23.20 val., VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikyta 4 asmenų grupė, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir (duomenys neskelbtini) pilietis J. N. (toliau – ir užsienietis), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. Nurodė, kad užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl, VSAT vertinimu, lieka prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, jog yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 21S37577 pažymėta, jog asmuo, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir pilietybę, bei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją. Apklausos metu asmuo informavo, kad užsieniečio sesuo gyvena Belgijoje.

4. Užsienietis ir jo atstovas teikimą prašė atmesti.

II. 5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu teikimą tenkino. Teismas taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, tai yra iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas visų pirma pažymėjo, kad, taikant Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) X2 skyriaus nuostatas, užsieniečiams gali būti taikomos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, iš jų – ir užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, kitoms tarnyboms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas akcentavo, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo tapatybė nenustatyta, nes nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio įrodymo. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų savarankiškam pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini)dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Gavus užsieniečio grįžimo dokumentą, užsienietis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė.

8. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo, užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

9. Taigi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimą užsieniečio VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, todėl teikimą tenkino.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pritaikyti užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant de facto (faktiškai) sulaikymą Lietuvos užsieniečių apgyvendinimo vietose, palaipsniui keičiasi, pripažįstant apgyvendinimo sąlygas de facto sulaikymu Kybartų Užsieniečių registracijos centre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1803-968/2022; 2022 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1807-442/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2022), Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022), bei Pabradės Užsieniečių registracijos centre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022). Užsienietis yra laikomas de facto sulaikyme, todėl, nustatant tokį apgyvendinimo režimą, atitinkamai turi būti laikomasi sulaikymui taikomų standartų, t. y., kiekvienas atvejis turi būti įvertinimas proporcingumo aspektu, įvertinant, be kita ko, ar toks judėjimo ribojimas yra būtinas. Teismas sprendime šių aplinkybių nevertino

11.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3177-881/2022.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamas užsieniečių ilgas sulaikymo terminas skiriant jiems švelnesnius judėjimo ribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3163-815/2022). Atkreipia dėmesį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3419-502/2022, kurioje teismas konstatavo, jog asmens, kurio laisvė apribota ilgiau nei 12 mėnesių, tolesnis laisvės ribojimas būtų neproporcingas, o vien VSAT nurodomos aplinkybės (užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo prašymas suteikti prieglobstį netenkintas, todėl jis gali pasišalinti) negali būti laikomos savaime pakankamomis riboti užsieniečio judėjimo laisvę.

12. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

13. VSAT nurodo, kad prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju būtų nepakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, nes užsieniečio atžvilgiu jau yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, t. y. pasikeitė užsieniečio teisinė padėtis, todėl jis neturi teisės likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Atkreipia dėmesį, kad užsienietis nebendradarbiauja su VSAT pareigūnais, nes atsisako teikti papildomus duomenis ir detales apie savo asmens tapatybę ir pilietybę, išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką.

14. Teigia, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nes į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Taip pat užsienietis neturi pastoviosios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas, jis nėra prieglobsčio prašytojas.

15. Pažymi, kad Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina užsieniečių teisę į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

16. VSAT taip pat nurodo, kad užsienietis nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, atsisakė teikti apie save duomenis, todėl jo atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga. VSAT vertina, kad yra pagrindo manyti, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę, dėl ko nebus galimybės įvykdyti užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, judėjimo laisvės ribojimai yra būtini ir pagrįsti.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad judėjimo laisvės ribojimai yra neproporcingi ir nepagrįsti.

20. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 21S37577 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1617-629/2022 atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

23. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

24. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

25. Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 28 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus. Aplinkybės, susijusios su užsieniečio asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

28. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini, kad užsienietis bandytų pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai užsieniečio teises ribojančią priemonę.

29. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

30. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio J. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui J. N. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius