2016-12-14 Nr. AB-23654-3-61-3-03780-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-977-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03780-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Klaipėdos apygardos prokuratūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. rugpjūčio 19 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-7).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (b. l. 28-29) pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad pareiškėja su skundu dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, jog žalą pareiškėja kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmų. Minėtų institucijų buveinės yra Klaipėdos mieste, pareiškėjos gyvenamoji vieta taip pat yra Klaipėdoje. Klaipėdos miestas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl padaryta išvada, kad pareiškėja padavė skundą nesilaikydama teritorinio teismingumo, ir jos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėja su skundu dėl žalos, kildinamos iš jos nurodytų institucijų veiksmų, atlyginimo, gali kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėja A. K. T. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 32-33), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis „akivaizdus atsirašinėjimas“, siekiant nuslėpti nusikaltimus. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasielgs taip pat – atsisakys priimti skundą.

Pažymi, kad kreipėsi į Vilniaus teismą, kadangi iš patirties žino, jog Vilniaus teismas priima tokius skundu ir tiria, tačiau tai priklauso nuo teisėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Klaipėdos apygardos prokuratūros, iš kurių veiksmų pareiškėja kildina žalą, buveinės yra Klaipėdos mieste, o pareiškėjos gyvenamoji vieta taip pat yra Klaipėdoje, kuri yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, padarė išvadą, kad pareiškėja padavė skundą nesilaikydama teritorinio teismingumo.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas jos skundą atsisakė priimti formaliais pagrindais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala, todėl šioje byloje pareiškėjos nurodytos valstybės ir savivaldybės institucijos, dėl kurių pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą, yra valstybei bei savivaldybei atstovaujančios institucijos, pagal kurių buveinės vietą ir nustatomas teismas, kuriam turi būti paduodamas pareiškėjos skundas.

Pagal savo buveinę Klaipėdos miesto savivaldybė (Liepų g. 11, 91502, Klaipėda), Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno g. 6, LT-91154, Klaipėda) bei Klaipėdos apygardos prokuratūra (Vilties g. 12, LT-92231, Klaipėda) yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6, 7 str.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Klaipėdos apygardos prokuratūra yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, be to, pačios pareiškėjos gyvenamoji vieta taip pat yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 bei 2 dalimis, pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnų veiksmų teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja su skundu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taigi, asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas atitinkamo teismo kompetencijai. Tai taip pat reiškia, jog teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje būtent ir yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą), viena iš kurių, kaip minėta, skundo priskirtinumas tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti formaliai („atsirašinėjant“) ir tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė kreiptis į teismą – šiuo atveju dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. K. T. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas