4332dfe5-2565-4975-992e-2ee75b2ffd0a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-174-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00038-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. B. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja J.

B. skundu, kurį patikslino (b. l. 9–14), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, kuri sudaro 26 276,58 Lt. Nurodo, kad eina pareigas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), 2009-10-01 jos pareigoms buvo nustatyta A lygio 13 kategorija ir suteikta antra kvalifikacinė klasė, 2011-02-20 suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. 2009-07-17 buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Dėl minėto teisinio reglamentavimo pareiÅ¡kėjai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriame konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teigia, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , ir ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io nutarimo įsigaliojimo dienos – 2013-10-01, todėl ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.             Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija, atstovaudamas ir atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ (b. l. 22–23) prašė pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Mano, kad byloje turėtų bÅ«ti taikomas 3 metų senaties terminas. Nurodė, kad įstatymų leidėjui nustatyta pareiga nustatyti dėl prieÅ¡taraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai teisinio reglamentavimo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . PraÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti kitiems biudžetiniams metams ir iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjai J. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) (2009 m. kovo 10 d.

įstatymo Nr. XI-186 redakcija), 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.Koks pareiginės algos koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato VTÄ® (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtÄ bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ dauginant iÅ¡ bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo bÅ«tų 0 arba 5.Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsniu nustatyta, kad Å¡iuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms iÅ¡mokoms apskaičiuoti 2009 metais, o 3 straipsniu nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

– 450 litų.Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 straipsniu buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 litų. Pažymėtina, kad 2011-2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede.

Pagal iki 2009-04-23 galiojusį VTÄ® 1 priedÄ (priedo redakcija nuo 2008-10-01), buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.8; 16 kategorija – 8.7; 17 kategorija – 9.7; 18 kategorija – 10.8; 19 kategorija -11.9; 20 kategorija – 13.0.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 VTÄ® 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsnio (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė 1 priedÄ ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.6; 16 kategorija – 8.4; 17 kategorija – 9.1; 18 kategorija – 9.9; 19 kategorija -10.7; 20 kategorija – 11.4.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 1 priedÄ ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.17; 12 kategorija – 5.64; 13 kategorija – 6.2; 14 kategorija – 6.86; 15 kategorija – 7.41; 16 kategorija – 8.1; 17 kategorija – 8.69; 18 kategorija – 9.35; 19 kategorija -10.0; 20 kategorija – 10.54.

VTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ . Å io straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 25 straipsnio 3 dalį ir nustatė, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.Taigi, iÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.PareiÅ¡kėja Sveikatos apsaugos ministerijoje pradėjo dirbti 2002-02-19, nuo 2009-06-11 iki 2009-09-30 ėjo Europos SÄ jungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (A lygis, 14 kategorija), nuo 2009-10-01 eina Europos SÄ jungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (A lygis, 13 kategorija), 2002-10-01 pareiÅ¡kėjai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė, 2011-01-20 – pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 16–17).

PareiÅ¡kėjai buvo skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir mokamas pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (b. l. 18). Dėl aptartų, valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, pareiÅ¡kėjai J. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-09-30 buvo taikomas nuo 7,0 iki 6,86 sumažintas pareiginės algos koeficientas, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-09-30 buvo taikomas nuo 6,3 iki 6,2 sumažintas pareiginės algos koeficientas.

PareiÅ¡kėjai taikytas priedas už antrÄ kvalifikacinę klasę už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-01-19 sumažintas nuo 30 iki 20 procentų pareiginės algos, o priedas už pirmÄ kvalifikacinę klasę už laikotarpį nuo 2011-01-20 iki 2013-09-30 sumažintas nuo 50 iki 30 procentų pareiginės algos. Tuo pačiu, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, taikant sumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ , buvo sumažintas ir priedo už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus dydis. IÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos 2014-02-10 pažymos apie darbo užmokesčio nepriemokÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 26 276,58 Lt (b. l. 28).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01 inter alia pripažino, kad:1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;3) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.6) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį;

įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmÄ sukuria Å¡iuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtÄ lÅ«kestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , dar nėra įvykdęs Å¡ios savo pareigos, nėra aiÅ¡ku, kiek Å¡ie praradimai turi bÅ«ti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimÄ kompensuoti neproporcingai sumažintÄ atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus.

Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. Be to, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo ir priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį tarp faktiÅ¡kai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintÄ pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę klasę dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo privalu priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti taikant nesumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, nėra – pareiÅ¡kėjos patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais.

PareiÅ¡kėjai manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmÄ , toks ginčas gali bÅ«ti sprendžiamas teisme. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d.

įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos J. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras