2018-10-03 Nr. AB-17430-3-62-3-01948-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2101-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01948-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Š. su skundu (b. l. 4–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjo teigimu, palatoje Nr. 24 nebuvo įrengta ventiliacinė anga, buvo labai šalta, netinkamas apšvietimas, tualetas metalinis, surūdijęs, iš jo sklido nemalonus kvapas, naudojantis sanitariniu mazgu jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, gulinčių antro aukšto lovoje. Palatoje buvo labai drėgna, drabužiai nedžiūdavo, teko valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo visiems nuteistiesiems neužteko vietos, trūko oro, kadangi visi asmenys rūkydavo, pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas. Jam buvo sunku užlipti į antro aukšto lovą, nes nebuvo jokios kėdės. Pareiškėjo teigimu, jam skirdavo tik vaistus nuo skausmo, kurie nepadėjo, likus savaitei iki gydymo pabaigos, gydytoja visiškai neskyrė vaistų ir nebuvo suteikta galimybė apsilankyti pas gydytoją. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu dvasiniu, emociniu išgyvenimu, šiurkščiomis patyčiomis, depresija, pažeminimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24–28) ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas LAVL Vidaus ligų (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 24, 26 nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. Tačiau statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju jo gydymosi laikotarpiu buvo palatose, atsakovas negalėjo pateikti. Ligoninės Vilniaus padalinio visos patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus ir atitiko higienos reikalavimus, o tai patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotas leidimą-higienos pasas. Palatose, kuriose gydėsi pareiškėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdinti praveriant langą, kadangi įstaigoje nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo sistemos.

5. Kamerų tipo palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vietos buvo įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.5 punkto reikalavimus. Santechniniai įrenginiai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) 38 punkto reikalavimus. Ligoninės Bendrojo skyriaus pasivaikščiojimo kiemas įrengtas vadovaujantis Taisyklėmis ir atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 18.4 punkto reikalavimus.

6. Atsakovas nurodė, kad Ligoninėje iškabinti įspėjamieji ženklai ir užrašai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Jeigu būna užfiksuoti ligoninės teritorijoje rūkantys asmenys, konstatuojami pažeidimai ir skiriamos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas gydymosi Ligoninėje metu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl galimai netinkamo gydymo, netinkamų kalinimo sąlygų ar dėl to pablogėjusia sveikata.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui S. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Laisvės vietų atėmimo ligoninėje paliko nenagrinėtą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. buvo gydomas Vidaus ligų (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 24, 26. Kamerų tipo palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (dvi vieno aukšto ir trys dviejų aukštų lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 2,65 kv. m (21,25/8) ploto, kamerų tipo palatos Nr. 26 plotas 8,92 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (dvi dviejų aukštų lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 2,23 kv. m (8,92/4) ploto. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, sprendė, kad pareiškėjui gydantis LAVL, visą laiką, t. y. 28 paras, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sąlygas LAVL.

9. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir pareiškėjui privatumo neužtikrinimo teismas nurodė, kad įvertinus administracinėje byloje esančią informaciją bei pateiktas fotonuotraukas, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal Higienos normos HN 47:2011 4 punktą, šios higienos normos 7–9, 18, 19, 23, 26, 29, 30, 32–34, 40, 45–50 punktų nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Rekonstruojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų statinius, higienos normos reikalavimai taikomi tik rekonstravimo metu pertvarkomoms statinio dalims. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimas sanitariniam mazgui turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

10. Byloje nebuvo pateikta kitų įrodymų, o taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų tipo palatų Nr. 24, 26 apšvietos, ventiliacijos, higienos. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, sprendė, jog pareiškėjas dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, higienos, negalėjo patirti papildomų nepatogumų. Be to, pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų (netinkamos apšvietos, ventiliacijos, higienos) nebuvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, higienos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teismas vertino kaip nepagrįstus.

11. Teismas nurodė, kad LAVL atsiliepime paaiškino, jog informacija apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iškabinta visose ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Tai patvirtino ir administracinėje byloje esančios fotonuotraukos. Teismo vertinimu, LAVL ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau ne visi asmenys laikosi nurodytų reikalavimų. Neteisėtų LAVL administracijos veiksmų, kad palatose būtų buvę rūkoma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, teismas nenustatė.

12. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato minimalaus kiemelio ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pasivaikščiojimo metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į administraciją. Todėl pareiškėjo argumentus dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto atmetė kaip nepagrįstus.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl kėdžių palatose nebuvimo (dėl to valgyti tekdavo atšalusį maistą, nes prie stalo visiems nuteistiesiems neužteko vietos, sunku užlipti į antrą lovos aukštą), tačiau pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Be to, teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms, kokie konkrečiai baldai turi būti gyvenamojoje patalpoje. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog valgyti tekdavo sėdint ant lovos. Teismas nurodė, kad valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kuomet reikia palaukti norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Teismas taip pat kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo teiginius dėl nekeičiamos patalynės, kadangi nustatė, jog byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas dėl nekeičiamos patalynės būtų kreipęsis į LAVL administraciją ir, kad tokia paslauga nebuvo suteikta.

III. 14. Pareiškėjas S. Š. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 97–102), prašydamas priteisti jam 7 000 Eur neturtinę žalą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu jo skundo dalį palikti nenagrinėtą. Jis iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės reanimacijos skyriaus prieš gydytojų valią buvo išvežtas į LAVL, kur buvo atimti visi jo artimųjų nupirkti vaistai. Ligoninėje jis patyrė žiaurias sąlygas, jis nebuvo gydomas, o ligai gydyti buvo reikalingas mažiausiai 2 mėnesių gydymas. Jam buvo duodami tik vaistai nuo skausmo „Diclac“, iš jo buvo tyčiojamasi dėl kalbos nemokėjimo, į jo prašymus žodžiu ir raštu nebuvo reaguojama arba jie buvo atmetami. Jis mėnesį laiko buvo žiauriai kankinamas, vėliau išvežtas į Pravieniškes. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Ligoninė atsiliepime nurodė tik bendrą Ligoninės patalpų būklę ir ten laikomų asmenų padėtį. Pareiškėjo teigimu, jis iki šiol gydosi, todėl prašo priteisti 7 000 Eur neturtinę žalą, kadangi vien tik ploto trūkumas Ligoninės palatose, patyčios, tai, kad dėl skausmų ir saugos dėl pakartotinio kraujavimo jis negalėjo užlipti į dviaukštę lovą, netinkamas gydymas atėmė jėgas visam gyvenimui.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo S. Š. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. iš viso 28 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų plotą ir nusprendė, kad 250 Eur yra adekvati suma dėl pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir tenkinti jo skundą bei priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų turėtų būti pripažintos neteisingomis. Pažymėtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

23. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

24. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

25. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį (28 dienas) buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui teko nuo 2,23 iki 2,65 kv. m. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokios sąlygos, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų kumuliatyvų poveikį pareiškėjo patiriamai neturtinei žalai, pripažintinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, draudžiančių kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, pažeidimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 650 Eur.

28. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui S. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė