2021-11-24 Nr. AB-24902-3-64-3-00770-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-751-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00770-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas kamerose, kuriose trūko ploto, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Kamerose buvo po 1–6 asmenis, plotą mažino baldai, sanitarinis mazgas. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat po dušo nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibiro, kiemeliai maži, juose gali tilpti trys asmenys, o kiti turi stovėti, nes nebuvo suoliuko, taip pat nebuvo įrengta stogo, saugančio nuo kritulių. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o elektrinis apšvietimas buvo per stiprus. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 16 °C, o vasarą karšta – iki 30 °C. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo, tik jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o neturinčių pinigų buvo ne mažiau 70 procentų. Net ir galint skalbtis drabužius, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjui nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), sanitariniame mazge – atskiros oro šalinimo sistemos, tualetas atskirtas žema sienele, todėl kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai. Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo buitinių parazitų, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo, o jei buvo vykdomos, tai po daugkartinių prašymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža jo energinė vertė. Sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada kalinamasis išeina iš įkalinimo įstaigos, tačiau iš įkalinimo įstaigos jis nėra išėjęs, todėl ieškinio senatis neturėtų būti taikoma.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 5 d. Pareiškėjui tekęs kamerų plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, taigi atitiko vienam asmeniui nustatytus reikalavimus.

Baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Teisės aktuose imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Pareiškėjas kamerose beveik visą laiką gyveno vienas, kamerų plotai pakankamai dideli, be to, buvo galima patalpas vėdinti per langus.

Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Kamerų sanitariniuose mazguose yra lentynėlės higienos priemonėms susidėti, veidrodėliai, tačiau jie būna sugadinami pačių nuteistųjų. Jokių skundų dėl veidrodėlių ar lentynų pareiškėjas neteikė. Daugelyje kamerų stalai įrengti prie lovų, todėl galimybė valgyti prie stalo sudaryta. Beveik visą laikotarpį pareiškėjas kameroje buvo vienas ar su dar vienu asmeniu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo kur atsisėsti.

Šiaulių TI taikytinos tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms nenumatytas, jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normų reikalavimais, nebuvo.

Tai, kad kameros tvarkingos, patvirtina pridedamos nuotraukos. Pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių nepagrįsti, konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų – atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas, o teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, nenumato suoliukų, šiukšliadėžių ar kito inventoriaus įrengimo. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo.

Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam jiems išduodamas būtinos priemonės. Esant poreikiui, laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

Suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, duše yra karštas vanduo. Sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, Šiaulių TI už tai nėra atsakingas. Pareiškėjas nenurodo kada jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pareiškėjui galimybė gauti švarius skalbinius buvo sudaryta. Teisės aktai reikalavimo įrengti džiovykles nenumato, tačiau skalbinius galima džiauti ant radiatorių, sanitarinio mazgo atitvarų, įrengtų kabliukų. Pareiškėjui Šiaulių TI ginčo laikotarpiu trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, kadangi pareiškėjas to neprašė. Higienos priemonėmis bei minkštuoju inventoriumi pareiškėjas buvo aprūpintas tinkamai. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinės žalos atlyginimo pinigais pareiškėjui priteisti nėra pagrindo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 28 d.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas byloje pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 5 d. (pagal spaudą ant voko), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, sprendė, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m gegužės 4 d. Teismas vertino pareiškėjo reikalavimus laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d.

9. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 8 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjo J. S. 2020 m. gegužės 5 d. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (dėl maitinimo ir nesudarymo sąlygų pavalgyti laikino sulaikymo kamerose) atsisakyta priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši teismo nutarties dalis apskųsta nebuvo.

10. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas 67 dienas, jam teko nuo 3,69 kv. m iki 18,47 kv. m, taigi jam tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko reikalavimus. Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis pažeistas nebuvo, pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose nebuvo suvaržyta. Kamerose pareiškėjas daugiausia laiko buvo vienas ar dar su vienu asmeniu, tačiau šeši asmenys, kaip teigia skunde pareiškėjas, nebuvo laikomi nei vienoje kameroje.

11. Teismas, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktus, nustatė, kad 2017 m. birželio 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-203 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 14 d.) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 20 neatitiko nustatyto ribinio dydžio (200 lx) (pažeidžiamas 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 p.). 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 5 taip pat neatitiko nustatyto ribinio dydžio. NVSC 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-263 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d.) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 77 neatitiko nustatyto ribinio dydžio. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 29 d. dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 77 neatitiko nustatyto ribinio dydžio, dalis šviestuvų kameroje buvo techniškai netvarkingi: netvarkingi šviestuvo laidai, nedega 1 lempa (pažeidžiamas HN 134:2015 12 p.), sanitarinio mazgo sienų ir grindų (antrojo laiptelio) apdaila ištrupėjusi, nuskilę laiptelio plytelių kraštai nesaugūs (pažeidžiamas HN 134:2015 12 p.). 2018 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje Nr. 32 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama HN 134:2015 (16 p.), o bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 32 mažesnė nei reglamentuojama, vienas iš dviejų šviestuvų neveikiantis ir sugadintas – išardytas šviestuvo korpusas, ištraukti laidai. 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 46 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, suraišiotos raiščiais (pažeidžiamas HN 134:2015 12 p.).

12. Teismas pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmetė kaip nepagrįstus, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. HN 134:2015 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta ir tai atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI nuolat fiksuoti kamerų būklę, o kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei šalčio ar karščio, todėl laikytina, kad kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

13. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie atliktus remonto darbus, pareiškėjo argumentus, jog kameros buvo neremontuotos, atmetė kaip nepagrįstus. Kad kameros tvarkingos, dažai nuo sienų nėra atsilupę, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.3 punktą kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.

15. Teismas konstatavo, kad patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinas inventorius, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planus.

16. Teismas pareiškėjo teiginius dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo vertino kaip deklaratyvius ir juos atmetė.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog sanitarinis mazgas Šiaulių TI atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB ir kitomis atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, konstatavo, kad niekas negalėjo matyti pareiškėjo jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl jam buvo užtikrintas minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė ir atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo kvapo kamerose.

18. Teismas nustatė, kad kamerose (išskyrus kameras Nr. 35, 45, 46 ir 59) klozetai yra sėdimi. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p.). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija nepatvirtina, kad dėl tupiamo tualeto konstrukcijos pareiškėjui susidaro nepatogumų juo naudotis, o pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas.

19. Teismas pažeidimų dėl valymo priemonių išdavimo nenustatė, todėl pareiškėjo teiginius dėl nešvarių kamerų ir valymo priemonių neišdavimo atmetė.

20. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsnių nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Taigi rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

21. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI per 2016 metus buvo atlikti darbai – stogo virš pasivaikščiojimo kiemelių izoliavimas. Pareiškėjo argumentai, kad kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibiro, patys kiemeliai maži, juose gali tilpti trys asmenys, o kiti turi stovėti, nes nebuvo suoliuko, yra nepagrįsti. Teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimų grafikų laikas buvo pakeistas ir jis buvo vedamas pasivaikščioti du kartus per dieną po pusantros valandos. Teismas pareiškėjo skundo teiginius vertino kaip deklaratyvius, prieštaraujančius paties pareiškėjo paaiškinimams, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

22. Teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI nustatyta drabužių skalbimo tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Pareiškėjas akcentavo, kad viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sąskaitoje pinigų). Pareiškėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, jo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti ir prieštaringi.

23. Teismas pažymėjo, kad tualetinis popierius yra išduodamas ne kamerai, o konkretiems asmenims, tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 1783, kur už išduotą patalynę, higienos priemones ir kt. pasirašė pats pareiškėjas, pretenzijų dėl kokybės nepareiškė, neprašė jų pakeisti. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą skirti higienos priemones, kurios jam priklauso, ir jas gavo. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad nors jokie teisės aktai reikalavimo įrengti gyvenamosiose kamerose džiovyklių nenumato, tačiau skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant sanitarinio mazgo atitvarų, įrengtų kabliukų. Todėl teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 40 ir 43 punktus.

24. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI tinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

25. Teismas nurodė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog NVSC patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose ar kitose patalpose būtų buvę nustatyti HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis užimtumo programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo užimtumo atmetė.

27. Teismas iš Šiaulių TI 2020 m. birželio 16 d. pažymos Nr. 60-16298 „Dėl J. S.“ nustatė, kad J. S. Šiaulių TI nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, nes iš jo prašymų sutekti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, sprendė, kad negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių TI laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

29. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo ne ištisai (periodiškai nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (2017 m. gegužės mėn. – 7 dienas, 2017 m. birželio mėn. – 12 d., 2017 m. liepos mėn. – 13 d., 2017 m. rugpjūčio mėn. – 15 d., 2017 m. rugsėjo mėn. – 4 d.) ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d. (2018 m. gegužės mėn. – 4 d., 2018 m. birželio mėn. – 12 d.), todėl nurodyti higienos normų pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 30. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI patyrė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI jam teko 2–3 kv. m gyvenamojo ploto, kamerose buvo atviras tualetas, atitvertas užuolaida, praustuvai buvo surūdiję, laikino sulaikymo patalpose ir patalpinimo kameroje praustuvų nebuvo apskritai. Kamerose buvo blogas kvapas dėl jose esančio tualeto, drėgna ir šalta, netvarkingos apšvietimo lempos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kamerose nebuvo aliarmo mygtukų. Pareiškėjas teigia buvęs sukandžiotas blakių, susirgo (duomenys neskelbtini), peršalo, dėl to kreipėsi į gydytoją. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime iškraipė šiuos faktus. Pareiškėjas tvirtina, kad karšto vandens nebuvo ne vieną dieną. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes galėdavo išeiti pasivaikščioti tik nuo 8 val., kai kiti asmenys pasivaikščioti galėdavo pagal slenkantį grafiką. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nesančių spintelių kamerose Nr. 2 ir 32 rašė skundus, tačiau jam buvo atsakyta, kad gali susidėti daiktus ant viršutinio gulto. Byloje buvo nustatyta daug higienos normų pažeidimų, todėl pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

32. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovo nuomone, teismas išnagrinėjo visus pareiškėjo teiginius, taip pat įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Jokių duomenų, kad teismas būtų šališkas nėra, nušalinimų pareiškėjas teismui taip pat nereiškė. Aplinkybės dėl tariamai kamerose surūdijusių praustuvių, jų nebuvimo trumpalaikio laikymo kamerose, nesančių šviestuvų gaubtų, tariamos diskriminacijos dėl vedimo pasivaikščioti laiko bei karšto vandens nebuvimo duše pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos, todėl nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. S. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė HN 134:2015 12, 14 ir 16 punktų pažeidimus (netvarkinga elektros instaliacija, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta buvo mažesnė kaip 200 lx, santykinė oro drėgmė kameroje buvo per didelė). Teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir vertino pareiškėjo skundo reikalavimus laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 28 d.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kalint Šiaulių TI buvo jo nurodomi pažeidimai ir jis dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Pareiškėjas taip pat nurodo naujas aplinkybes dėl kamerose buvusių surūdijusių praustuvių, jų nebuvimo trumpalaikio laikymo kamerose, nesančių šviestuvų gaubtų, diskriminacijos dėl vedimo pasivaikščioti laiko.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

40. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

42. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir vertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

44. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo paminėto kalinimo sąlygų pažeidimo. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina sprendimo nepagrįstumo.

45. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose nebuvo suvaržyta. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą.

46. Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog buvo užtikrintas tinkamas sanitarinio mazgo atskyrimas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo pažeidimo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams: HN 134:2015 12, 14 ir 16 punktų pažeidimai (netvarkinga elektros instaliacija, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta buvo mažesnė kaip 200 lx, santykinė oro drėgmė buvo per didelė). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos ir buities sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto higienos normų pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys yra pakankami reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.

50. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3608-629/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės (dėl kamerose buvusių surūdijusių praustuvių, jų nebuvimo trumpalaikio laikymo kamerose, nesančių šviestuvų gaubtų, diskriminacijos dėl vedimo pasivaikščioti laiko), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos ir dėl jų nepasisakoma.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė