Legislator Case Law & Legislation
2020-01-22 Nr. AB-1625-3-61-3-03547-2017-2 AI generated

2020-01-22 Nr. AB-1625-3-61-3-03547-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-01-22 Nr. AB-1625-3-61-3-03547-2017-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie pareiškėjos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Š., M. G., V. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-01-22 Nr. AB-1625-3-61-3-03547-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 48SK-2978(14.48.111) (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-59-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03547-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie pareiškėjos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Š., M. G., V. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 48SK-2978(14.48.111) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui K. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1166 ha žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – sodininkų bendrija), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaimyninio sklypo savininkai M. G. ir V. S. atliko savo sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Matavimus atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininkas Ž. N.. Žemės sklypo planas buvo suderintas NŽT 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Skundžiamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 48SK-2978(14.48.111) buvo patvirtinti kaimyninio sklypo kadastro duomenys, tačiau su šiuo sprendimu ji nebuvo supažindinta.

3. Pareiškėja su Sprendimu nesutiko, nes juo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės į jos sklypą, t. y. pareiškėja po kadastrinių matavimų patvirtinimo neteko 415 kv. m. žemės ploto. Pareiškėjai priklausantys pastatai (šiltnamis ir pamatai) pateko į kaimyninį sklypą, todėl pasikeitė pareiškėjos sklypo ribos. Pareiškėja ginčijamo žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nepasirašė ir savo pastabas išsakė, tačiau atsakovas kadastrinius duomenis suderino ir jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

4. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktą, todėl Sprendimas yra naikintinas.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja su sutuoktiniu K. Š. 2016 m. spalio 6 d. buvo pakviesti į sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimą. Ženklinimo vietoje buvo užpildytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Pareiškėja ir jos sutuoktinis su akte pažymėtomis ginčo sklypo ribomis nesutiko, nes, jų nuomone, buvo vadovautasi V. S. suklastotu generaliniu planu. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kad pareiškėjos pastabos yra nepagrįstos ir kadastrinių matavimo nestabdė. Sodininkų bendrija ir K. Š. NŽT skyriui ir UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pateikė prašymą netvirtinti žemės ginčo sklypo kadastrinių matavimų, nes buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-10489-142/2016). Ginčo sklypo kadastrinių matavimų byla buvo perduota tvirtinti NŽT. Skundžiamu sprendimu nutarta patvirtinti UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą kadastro bylą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo tiek pareiškėja, tiek sodininkų bendrija teikė prašymus netvirtinti ginčo sklypo kadastro duomenų, į kuriuos NŽT pateikė išsamius atsakymus. Atlikus patikrinimą vietoje, pareiškėja buvo informuota, kad jai priklausantys pamatai ir šiltnamio dalis patenka į gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, o pietvakarinėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje esančio šiltnamio dalis patenka į valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kas reiškia, kad sklypus įsigijo su visomis su šiuo turtu susijusiomis pareigomis ir teisėmis, atsakovas darė prielaidas, kad pareiškėja žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ne teritorijų planavimo dokumente suprojektuotomis, o galimai buvusio žemės sklypo savininko nurodytomis klaidingomis sklypo ribomis.

8. Atsakovas akcentavo, kad NŽT skyrius, gavęs ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylas, patikrino, ar planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas. Kadangi neatitikimų nebuvo nustatyta, todėl NŽT neturėjo pagrindo atmesti tikrinimui pateiktas kadastrines bylas. Atsakovas pažymėjo, kad naujai parengtas ir šiuo metu galiojantis ginčo sklypo planas visiškai atitinka galiojantį sodininkų bendrijos generalinį planą, žemės sklypo privatizavimo pirminius dokumentus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. atsiliepime nurodė priežastis, kodėl nebuvo galima patvirtinti sodininkų bendrijos aplinkinės ribos ir kraštinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. Žemės ūkio paskirties 0,12 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. 2016 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DA-1247 pagrindu nuosavybės teise įsigijo tretieji suinteresuoti asmenys M. G. ir V. S.. Sklypas buvo parduotas pagal 1992 m. rugpjūčio mėn. parengtą planą (privatizavimo schemą).

11.2. Žemės ūkio paskirties 0,1166 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5437 pagrindu nuosavybės teise įsigijo pareiškėja A. Š. su sutuoktiniu K. Š.. Sklypą įsigijo pagal 1992 m. atliktus preliminarius kadastrinius matavimus.

11.3. Trečiojo suinteresuoto asmens V. S. prašymu UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atliko žemės ūkio paskirties 0,12 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą NŽT Vilniaus rajono skyriui tikrinti.

11.4. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 48SK-2978(14.48.111) buvo patvirtinti kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys ginčą iš esmės kelia dėl pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų teisėtumo (dėl privačių asmenų valdomų žemės sklypų ribų nustatymo), tačiau ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad dėl klausimų, susijusių su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu (pasikeitimu po atliktų kadastrinių matavimu) pareiškėja turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

13. Teismas, vadovavosi Taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau ir – Kadastro nuostatai) nuostatomis. Teismas nurodė, kad Taisyklių 11 punkte įtvirtinta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pagal Kadastro nuostatų 32.1.1 punktą, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Pagal tų pačių nuostatų 32.1.1.5 punktą kviestiniams asmenims suteikta teisė reikšti pastabas dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Pagal šių nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui tvirtinti (Kadastro nuostatų 65 punktas).

14. Teismas nurodė, kad NŽT, tikrindama ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nenustatė, kad šie matavimai neatitiktų ar prieštarautų sodininkų bendrijos generaliniam planui, taip pat kitiems privatizavimo dokumentams, todėl teismas darė išvadą, kad NŽT pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atliktų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų.

15. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad ji nebuvo supažindinta su NŽT sprendimais, kuriais buvo suderinti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog, atliekant kadastrinius matavimus, pareiškėja buvo pakviesta dalyvauti ribų suderinimo procese, reiškė pastabas, taip pat ne kartą pati pareiškėja ir jos sutuoktinis bei sodininkų bendrija kreipėsi į NŽT su prašymais netvirtinti ginčo sklypo ribų, leisti atidalinti sklypus.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai, jog ginčo sklypo kadastriniai matavimai, galbūt, buvo patvirtinti, vadovaujantis V. S. suklastotu generaliniu planu, paremti tik prielaidomis ir ši aplinkybė byloje jokiais įrodymai nėra patvirtinta. Teismas akcentavo, kad pareiškėja skunde tik abstrakčiai nurodė, kad ginčo sklypo kadastriniai matavimai neatitiko nei pareiškėjos privatizavimo schemos, nei generalinio plano, tačiau šios aplinkybės nei bylos dokumentais, nei liudytojų parodymais bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepaneigė atsakovo argumentų, jog NŽT, tikrindama atliktus kadastrinius matavimus, vadovavosi sodų bendrijos generaliniu planu, kuris Taisyklių 11 punkto nuostatos prasme yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo vadovaujantis tikrinamas atliktų kadastrinių matavimų teisėtumas. Atliekant patikrinimą, neatitikimų generaliniam planui ar kitiems privatizavimo dokumentams nebuvo nustatyta, todėl, neįrodžius priešingai, teismas darė išvadą, kad skundo argumentas dėl Taisyklių 11 punkto nuostatos pažeidimo yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ginčijamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimą.

18. Teismas taip pat sprendė, kad, pareiškėjos skundą atmetus, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

III. 19. Pareiškėja A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus, kad atlikus kadastrinius matavimus, jos nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos pasikeitė, su NŽT sprendimu, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, nebuvo supažindinta, kadastriniai matavimai patvirtinti, nepaisant to, kad pareiškėja reiškė pastabas ir nesutikimą.

21. Pareiškėja papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teisme akcentavo, jog sodininkų bendrijos generalinis planas 1992 metais buvo koreguotas du kartus ir kad pareiškėja sklypą įsigijo pagal pirmąją generalinio plano redakciją, o trečiasis suinteresuotas asmuo sklypą įsigijo pagal antrąją generalinio plano redakciją ir kad jos sutikimo, atliekant antrąją generalinio plano redakciją, kuria buvo keistos sklypų ribos ir konfigūracija, nėra. Apie antrąją generalinio plano korekciją pareiškėja sužinojo daug vėliau.

22. Pareiškėjos teigimu, NŽT neatsižvelgus į šį bei kitus pareiškėjos skundus, buvo pažeistas Kadastro nuostatų 21 punktas, pagal kurį Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijami NŽT sprendimai yra neteisėti ir naikintini. NŽT neužtikrino pareiškėjos interesų apsaugos, neužtikrino, kad būtų laikomasi privatizavimo dokumentų, pareiškėjos žemės sklypo plano, todėl NŽT veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.

23. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visus pareiškėjos nurodytus argumentus, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nors pareiškėja į bylą pateikė visus jos skundo argumentus patvirtinančius įrodymus.

24. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, mano, kad ši byla priskirtina administracinio teismo kompetencijai.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. 2018 m. balandžio 24 d. pateikė pareiškimą prisidėti prie pareiškėjos apeliacinio skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad ginčo sklypų, plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos neteisingai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi šį prašymą priėmė.

IV. 26. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

27. Atsakovas nurodo, kad, priimdamas Sprendimą, atiko visus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus. NŽT nenustatė trūkumų dėl atliktų ginčo sklypo kadastrinių matavimų, todėl neturėjo pagrindo atmesti ginčo sklypo pateiktas tikrinimui kadastrines bylas.

28. Atsakovas nurodo, kad naujai parengtas ir šiuo metu galiojantis ginčo sklypo planas visiškai atitinka galiojantį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, žemės sklypo privatizavimo pirminius dokumentus: sutampa tiek kraštinių ilgiai, tiek plotas, o ginčo sklypo konfigūracija ir ribos gretimų sklypų atžvilgiu yra nepakitusi. Atsižvelgiant į tai, vykdytojui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Žemėtvarkos skyrių dėl ginčo sklypo atliktų matavimų, todėl pareiškėjos argumentai dėl Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytų procedūrų pažeidimo atmestini.

29. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nėra užkertamas kelias sutarti su ginčo sklypo savininku dėl atidalinimo pagal faktinį naudojimą, nerengiant projekto pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punkto nuostatas. Nustačius ploto trūkumą, savininkams kompensavimo pinigais procedūros numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtintame Privačios žemės, miško sklypo ploto kompensavimo tvarkos apraše. Taip pat pareiškėjai nėra užkertamas kelias savo tariamai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas, nustatant bendrą žemės sklypų ribą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 30. Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo, kuriuo patvirtinti pareiškėjos kaimyninio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys ginčą iš esmės kelia dėl pareiškėjos ir V. S. nuosavybės teise valdomų sklypų ribų teisėtumo (dėl privačių asmenų valdomų žemės sklypų ribų nustatymo), tačiau tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas, ar NŽT, priimdama Sprendimą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog NŽT, tikrindama kadastrinius matavimus, vadovavosi negaliojančiais Taisyklių 11 punkte nurodytais teritorijų planavimo dokumentais (1992 m. sodų bendrijos generalinio plano suklastojimo faktas nėra įrodytas), ar tai, kad Sprendimas priimtas, pažeidžiant kitas kadastrinių matavimų tikrinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, atlikus kadastrinius matavimus, jos nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos pasikeitė, kadastriniai matavimai patvirtinti, nepaisant to, kad pareiškėja reiškė pastabas ir nesutikimą, taip pat, pareiškėjos įsitikinimu, kadastriniai matavimai neatitinka nei privatizavimo schemos, nei generalinio plano. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. pareiškime, kuriuo prisidėjo prie pareiškėjos apeliacinio skundo taip pat akcentuoja, kad ginčo žemės sklypų ribos nustatytos neteisingai.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

35. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013). Specialioji teisėjų kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad, nors pareiškėjas, ginčydamas administracinį sprendimą, patvirtinusį kadastro duomenis, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl toks ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-65/2019).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymo, bei atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

37. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas, pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., 146 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens K. Š. pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie pareiškėjos apeliacinio skundo, tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė