432b2bac-ee9f-4db2-ae6a-eb09facb2a72 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-557/2020 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00080-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1.; 21.1.7; 21.11.8; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas K. S. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Tauragės apskrities VPK, Institucija) 2020 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-647-2020, kuriuo K. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 90 Eur bauda ir įpareigotas iki 2020-04-06 atlyginti vagystės metu L.

U. padarytÄ 150 eurų turtinę žalÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Tauragės apskrities VPK 2020-03-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 85-ANR_N-647-2020 K. S. nubaustas pagal ANK 108 straipsnį 90 Eur bauda, įpareigojant jį iki 2020-04-06 atlyginti vagystės metu L. U. padarytÄ 150 Eur turtinę žalÄ už tai, kad 2020-02-07, apie 5. 11 val., jis kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančiÄ 150 Eur vertės Å¡iukÅ¡linę į vežimukÄ ir jÄ nusivežė.

Tokiais savo veiksmais K. S. įvykdė smulkiÄ vagystę.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-03-05 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas šį Institucijos nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti.

3. Tauragės apylinkės teismas 2020-06-26 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK 2020-03-05 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 85-ANR_N-647-2020 paliko nepakeistÄ . Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog nelogiÅ¡ka K. S. versija, kad apie 5.11 val. ryto pavogta Å¡iukÅ¡linė buvo iÅ¡mesta netrukus po vagystės, Å¡alia vagystės vietos, vieÅ¡oje vietoje, kaip nereikalingas daiktas. Neįtikėtina ir K. S. versija, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60–70 kg sveriančiÄ apvalios formos apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio ketinę Å¡iukÅ¡linę ir parsivežti tokiu bÅ«du į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitÄ vietÄ .

K. S. paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Taip pat pastebėtina, kad 2020-02-07 buvo penktadienis, o ne Å¡eÅ¡tadienis, kaip teigė K. S., todėl didysis turgus penktadienio rytÄ neveikė ir K. S. negalėjo jame „apsiprekinti“. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad K. S. pardavė daugiau surinktų daiktų kaip metalo lauÅ¾Ä , todėl, teismo vertinimu, turėjo motyvÄ pavogti nukentėjusiojo ketinę Å¡iukÅ¡linę ir parduoti jÄ kaip metalo lauÅ¾Ä .

Byloje neginčijamai įrodyta, kad K. S. vagystės dienos rytÄ , apie 10–11 val., kartu su kitu nenustatytu asmeniu pardavė iÅ¡ nukentėjusiojo L. U. pavogtÄ Å¡iukÅ¡linę kaip savo daiktÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä ir gavo už jÄ pinigus. Metalo supirkimo sunkvežimio vairuotojas N. M. paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent du vyriÅ¡kiai į maÅ¡inÄ Ä¯kėlė 3 ketines vonias, visokių smulkmenų, tarp kurių buvo ir ketinė Å¡iukÅ¡linė. Visi daiktai jam sukėlė įtarimų, todėl jis dėl saugumo nufotografavo daiktus ir abu vyriÅ¡kius su daiktais atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur vyriÅ¡kiai metalÄ pardavė, darbdavys užpildė dokumentus ir metalÄ nupirko.

IÅ¡ 2020-02-07 metalo laužo pirkimo–pardavimo akto Nr. T11166 nustatyta, jog pardavėjas K. S. 2020-02-07 pardavė pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nuosavybės teise priklausantį metalo lauÅ¾Ä (iÅ¡ jų ir iÅ¡ L. U. pavogtÄ Å¡iukÅ¡linę), kurio grynasis svoris 0,840 kg, už tai jam iÅ¡mokėta pagal pinigų priėmimo kvitÄ 151,62 Eur. K. S. teisme pripažino, kad sunkvežimio vairuotojas (N. M.) sakė teisybę, t. y. pripažino, kad metalÄ pardavė dviese, su draugu, tačiau atsisakė nurodyti vardÄ ir pavardę.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jog K. S. veikė ne vienas, o kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su juo 2020-02-07, apie 5.11 val., įvykdė nukentėjusiojo L. U. Å¡iukÅ¡linės vagystę, taip padarydamas nukentėjusiajam 150 eurų turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ jam nutraukti. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi bÅ«ti panaikinta.

Dėl apylinkės teismo šališkumo 4.1. Pažymėtina, jog skundžiama nutartis turi būti teisėta ir pagrįsta. Nutartis yra teisėta, kai priimta ir surašyta laikantis administracinio ir administracinio proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nutartis yra pagrįsta, kai joje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nutartyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Akivaizdu, kad skundžiama nutartis neatitinka Å¡ių reikalavimų, nes teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, visiÅ¡kai nesistengdamas bÅ«ti objektyvus, iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti visų įrodymų, esančių byloje, ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas iÅ¡imtinai vertino tik kaltinimo pusės pateiktus įrodymus, visiÅ¡kai neaptardamas apeliantÄ teisinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, formuluodamas klausimus tiek apeliantui, tiek liudytojai G.

M., juos užduodamas aiÅ¡kiai norėjo sustiprinti kaltinimo pusės pozicijas, dėl to byla buvo iÅ¡tirta neiÅ¡samiai. Be to, buvo ne tik tyčia ignoruojami, bet ir eliminuojami apeliantÄ teisinantys įrodymai. Preziumuotina, jog iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdžiai matyti, kad objektyviai paÅ¡alinti abejones procesinių galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos apelianto naudai. 4.2. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė – nagrinėjantis bylÄ teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: teisminiame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo garantija dėl to, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-176/210, 2K-193/210, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697-/2016).

Dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų iÅ¡samumo vertinimo taisyklių ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo 4.3. Skundžiama teismo nutartis yra prieÅ¡taringa, neteisėta ir nepagrįsta, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai, pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ , apelianto teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , todėl turi bÅ«ti panaikinta.

Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų jo konvikcijÄ . Skundžiama nutartis pagrįsta tik subjektyviomis įvykio interpretacijomis, nepatikimais, prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais, prielaidomis ir spėlionėmis. Bylos įrodymai buvo nagrinėjami ir vertinami tik selektyviai, kilusios abejonės nevertintos apelianto naudai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, t. y. kad jis davė nuoseklius parodymus apie inkriminuojamame delikte nurodytas aplinkybes. 4.4.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais grįsdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2007, Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-492/2013, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-513/2013; LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1.1 papunktis, 3.1.8 papunktis) ir nesilaikė kitų teismų praktikos (pvz., Å iaulių apygardos teismo 2010-10-07 nuosprendis byloje Nr. 1A-176-300/2010) dėl įrodymų vertinimo ir vadovavimosi nekaltumo prezumpcija.

PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė apeliantui kaltumo prezumpcijÄ , konstatavo, kad jis neįrodė savo nekaltumo. Tokia apylinkės teismo formuojama praktika neatitinka baudžiamosios justicijos doktrinos objektyviųjų įrodinėjimo nuostatų reikalavimų. Dėl in dubio pro reo principo pažeidimo 4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius tiek kontinentinės teisės, tiek anglosaksiÅ¡kosios „common law“, tiek European Court of Human Rights jurisprudencijoje įtvirtintus – „presumption of innocence, due process of law, beyond a reasonable doubt ir common sense“ principus. 4.6.

Apeliantas vieninteliu atveju pritaria visoje apylinkės teismo argumentacijoje pastebėtam niuansui dėl neteisingai įvardytos Å¡eÅ¡tadienio dienos. 4.7. Pažymėtina, jog apeliantui pirminį skundÄ pirmosios instancijos teismui neatsakingai bei padarydamas lapsus mentis (iÅ¡ lotynų kalbos verčiant – minties klaidÄ ) surašė advokato padėjėjas. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, pirminis skundas buvo suraÅ¡ytas neskrupulingai, nekruopščiai ir advokato padėjėjui preciziÅ¡kai nepatikrinus tokio fakto, kaip, pvz., vasario 7 d. nesutapimo su Å¡eÅ¡tadienio diena.

Todėl šiuo atveju ir įvyko „misanderstandingas“. 4.8. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog jis iš tiesų važiavo į Didįjį turgų, esantį prie Muzikos mokyklos Tauragėje, kuris veikia nuo pirmadienio iki šeštadienio imtinai. 4.9. Pastebėtina, jog Tauragėje reguliariai iš viso veikia 3 turgūs:

1) Mažasis turgus, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje (veikiantis pirmadieniais–penktadieniais imtinai);

2) Didysis turgus, esantis prie (duomenys neskelbtini) mokyklos (veikiantis pirmadieniais–šeštadieniais imtinai);

3) Ūkininkų turgus (veikiantis tik Å¡eÅ¡tadieniais). 4.10. Taigi iÅ¡ apelianto advokato padėjėjui papasakotų faktinių aplinkybių visumos ir bÅ«tent to paties advokato padėjėjo neskrupulingai suraÅ¡ytas pirminis skundas, kuriame pastarasis, nepatikrinęs mėnesio bei savaitės dienos atitikmens, paraÅ¡ydamas ne penktadienį, o Å¡eÅ¡tadienį, kurį vėliau ir apeliantas teisme paminėjo, negali bÅ«ti laikytina teismo klaidinimu ar bandymu iÅ¡sisukti. 4.11. Absoliučiai deklaratyvus yra žemesniojo teismo suponuojamasis antecedentas, jog apeliantas, teismui nenurodęs asmens vardo bei pavardės, su kuriuo pardavė metalo lauÅ¾Ä Ä¯ metalo supirktuvę, bÅ«tent kartu su juo neva ir pavogė Å¡iukÅ¡linę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, nors Å¡iukÅ¡linė apelianto buvo rasta ir pasiimta bÅ«tent (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Å i teismo vertinamojo pobÅ«džio prielaida akivaizdžiai įrodo, jog teismas ab initio turėjo nusistatymÄ prieÅ¡ apeliantÄ ir į skundžiamÄ nutartį surašė teismo subjektyviÄ argumentacijÄ taip, kad tik bet kuriuo atveju, net ir esant hipotetinėms premisoms, bÅ«tų įrodyta nepagrįsta apelianto konvikcija dėl neva pavogtos Å¡iukÅ¡linės. Argumentuotina, jog tas asmuo, kuris padėjo kieme sukrauti metalo lauÅ¾Ä Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, yra privatus asmuo ir neturi vieÅ¡ojo asmens statuso.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog pastarasis asmuo apelianto prašė privatumo, nepageidavo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir norėjo iÅ¡likti inkognito. 4.12. Pabrėžtina ir tai, jog pagal onus probandi principÄ (burden of proof) visa vagystės įrodinėjimo naÅ¡ta turėjo tekti policijai. Akcentuotina, inter alia, tai, jog policija apelianto gyvenamojoje vietoje ar pagalbinėse patalpose nepadarė ir jokio poėmio ar kratos (ANK 600 straipsnis), siekiant rasti ir paimti administracinio nusižengimo teisenai reikÅ¡mingÄ Ä¯kaltį – panašų į arklio traukiamÄ vežimÄ . 4.13.

Policijos tyrėjų pagrindinio įkalčio – vežimo – neieÅ¡kojimas ir jo kaip svarbiausio faktoriaus nebuvimas administraciniame procese leidžia pagrįstai ir nekvestionuojamai teigti, kad apeliantas buvo neteisingai ir nepagrįstai apkaltintas, jog su kažkokiu panaÅ¡iu į arklio traukiamÄ vežimu su nenustatytos tapatybės asmeniu nusiveždamas pavogė Å¡iukÅ¡linę. 4.14. Konstatuotina, jog prieÅ¡ apeliantÄ nei policijos tyrėjų, nei žemesniojo teismo nebuvo pateiktas kontrargumentas, inkriminuojamasis įkaltis – vežimas. 4.15.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas nebuvo nukentėjusiojo L. U. pateiktuose vaizdo įrašuose atpažintas / identifikuotas kaip tas asmuo (vagis), kuris neteisėtai pasisavino (pavogė) būtent prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio pastato šiukšlinę. 4.16. Pabrėžtina, jog nei policijos tyrėjai, nei apylinkės teismas nenustatė nė vieno iš dviejų asmenų, kurie būtent 2020-02-07, apie 5.11 val., prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato neteisėtai pasisavindami pavogė nusiveždami su panašiu į arklio traukiamu vežimu šiukšlinę. 4.17.

Pažymėtina ir tai, jog policijos tyrėjai prieÅ¡ apeliantÄ negalėjo pateikti ir dar vieno kontrargumento, savaime galėjusio triuÅ¡kinamai ir Å¡imtu procentų patvirtinti bei įrodyti apelianto konvikcijÄ , t. y. biometrinių duomenų – pirÅ¡tų daktiloskopinių lyginamųjų pavyzdžių, habitoskopinių duomenų, DNR biologinių pėdsakų mikrodalelių, kadangi tos 2 (dviejų) nenustatytų ir neidentifikuotų asmenų pavogtos Å¡iukÅ¡linės policijos tyrėjai metalo supirktuvėje jau neberado, kadangi ji su kitu metalo laužu jau buvo iÅ¡gabenta į KlaipėdÄ .

Pažymėtina, kad jeigu policijos tyrėjai ant Å¡iukÅ¡linės bÅ«tų radę tik apelianto pirÅ¡tų atspaudus, o ne visų trijų asmenų, iÅ¡ kurių du ir yra tikrieji vagys, tuomet tai bÅ«tų nekvestionuojamai ir besÄ lygiÅ¡kai patvirtinę bÅ«tent apelianto konvikcijÄ . 4.18. Akcentuotina, jog iÅ¡ nukentėjusiojo L. U. pateiktos vaizdo medžiagos aiÅ¡kiai vizualiai nustatyti ir identifikuoti vagystėje dalyvavusių dviejų asmenų, kurie su panaÅ¡iu į arklio traukiamÄ vežimu nusiveža Å¡iukÅ¡linę, yra neįmanoma.

To nepavyko padaryti ir policijos tyrėjams. Taigi tiedu asmenys nebuvo užklupti in flagrante delicto. O antai, po keleto valandų tÄ pačiÄ Å¡iukÅ¡linę, paguldytÄ prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių vadinamųjų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, rado apeliantas. Kodėl minėtieji asmenys su vežimu nuvežę nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės Å¡itÄ Å¡iukÅ¡linę, jos vėliau (tyrimo metu nenustatytu laiku) atsikratė, palikdami jÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, galima tik hipotetiÅ¡kai spėlioti. 4.19.

Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuodamas padarė kategoriÅ¡kÄ nonsensiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ argumentum ad hominem (iÅ¡ lot., žmogui taikomas neobjektyvus argumentas siekiant jį paveikti) pagrindu: „Neįtikėtina ir pareiÅ¡kėjo nurodyta versija, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60-70 kg sveriančiÄ , apvalios formos, apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio Å¡pižinę Å¡iukÅ¡linę ir parsivežti tokiu bÅ«du į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitÄ vietÄ .“ 4.20.

Apeliantas, Å¡iuo atveju smash it deny (iÅ¡ angl. triuÅ¡kinamai paneigia) šį pirmosios instancijos teismo a priori subjektyvų nonsensiÅ¡kÄ â€žvidinį įsitikinimÄ â€œ ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 197 straipsniu prie apeliacijos prideda 5 minučių trukmės vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame yra iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai atliekamas eksperimentas, aiÅ¡kiai ir įtikinamai įrodantis, jog analogiÅ¡kÄ ketinę Å¡iukÅ¡linę yra galima be jokių sunkumų ir nesklandumų ne tik kad sėkmingai vienam asmeniui užsikelti ant dviračio pedalo, bet ir nusivežti į norimÄ vietÄ , tai Å¡iuo atveju ir padarė apeliantas. 4.21.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nė vienas tiesioginis įrodymas ar kvintesencinis įkaltis negali patvirtinti apelianto konvikcijos. Žemesnysis teismas rėmėsi tik iÅ¡vestiniais įrodymais. Akcentuotina, jog byloje nėra nė vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, jog bÅ«tent apeliantas pavogė Å¡iukÅ¡linę. Apeliantas nebuvo ir užkluptas in flagrante delicto. Be kita k?, filmuota vaizdo medžiaga tai pat paneigia apelianto konvikcijÄ dėl vagystės fakto, kadangi iÅ¡ vaizdo įrašų policija neidentifikavo apelianto bÅ«tent kaip to asmens, kuris pavogė Å¡iukÅ¡linę. 4.22.

Teismas skundžiamoje nutartyje preziumavo: „IÅ¡ visumos įrodymų analizės teismas sprendžia, jog K. S. veikė ne vienas, o kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su juo 2020m. vasario 7d., apie 5.11 val., įvykdė nukentėjusiojo L. U. Å¡iukÅ¡linės vagystę, taip padarydamas nukentėjusiajam 150 eurų turtinę žalÄ .“ 4.23. Konstatuotina, jog toks apylinkės teismo akivaizdžiai pritemptas illogical thinking (iÅ¡ angl. alogiÅ¡kas) ekvilibristinis iÅ¡vedžiojimas privalo bÅ«ti atmestinas kaip neparemtas common sense principu.

Tokia apylinkės teismo formuojama ydinga praktika iÅ¡ esmės pažeidžia baudžiamosios justicijos doktrinos objektyviųjų įrodinėjimo nuostatų bendruosius įrodymams keliamus reikalavimus. 4.24. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, jog LAT 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5 punkto nuostatos kategoriÅ¡kai numato, jog teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Taigi darytina akivaizdi konkliuzija, jog Å¡iuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisenoje niekas objektyviai ir neginčijamai negali Å¡imtu procentų patvirtinti, kad bÅ«tent apeliantas bÅ«tų pavogęs Å¡iukÅ¡linę. Norint asmenį objektyviai pripažinti kaltu, byloje turi bÅ«ti fundamentalÅ«s, neginčijami ir triuÅ¡kinantys įrodymai, neabejotinai ir Å¡imtu procentų įrodantys ir patvirtinantys jo įvykdytÄ veikÄ ir realiÄ kaltę. Teismas negali asmens konvikcijos grįsti savo subjektyviai pritemptais supoziciniais kazuistiniais iÅ¡vedžiojimais, hipotetiniais vidiniais įsitikinimais ar preziumuotinomis premisomis. 4.25.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas atitinkamo asmens, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pagal in dubio pro reo principÄ . 4.26.

Atkreipimas dėmesys ir į tai, jog EŽTT taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės yra aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 etc). 4.27. Reziumuotina, jog vien tai, kad apeliantas atsidÅ«rė ne laiku ir ne vietoje, kone idealiosios sutapties pagrindu ir tapo iÅ¡sirutuliojusios situacijos įkaitu, nors laiko tarpo skirtumas tarp pavogtos Å¡iukÅ¡linės ir apelianto rastos Å¡iukÅ¡linės yra dvi valandos, ant dviračio pedalo nusivežant iÅ¡mestÄ Å¡iukÅ¡linę, kuriÄ visai atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie vadinamųjų didžiųjų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių ir bÅ«tent tuo momentu pamanydamas, jog ji yra iÅ¡mesta kaip nebetinkama naudoti, negali bÅ«ti traktuojama kaip apelianto konvikcija dėl kažkieno prieÅ¡ keletÄ valandų pasisavintos Å¡iukÅ¡linės nuo to momento, kai jÄ prie konteinerių aptiko apeliantas.

VisiÅ¡kai neteisėtai ir nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktas apeliantas negali atsakyti ir bÅ«ti nubaustas už tai, ko net nepadarė. 4.28. Be kita ko, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tokiÄ esencinę detalę, kad jeigu apeliantas bÅ«tų nusivežęs surastÄ prie vadinamųjų „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iukÅ¡lių konteinerių esančiÄ stÅ«ksančiÄ Å¡iukÅ¡linę, ant kurios bÅ«tų buvę pavaizduoti, pažymėti ar iÅ¡graviruoti kokie nors specialÅ«s ženklai, simboliai ar tiesiog pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba, pvz., „automobilių aikÅ¡telės“, „L.

U.“, „(duomenys neskelbtini)“ ar pan., ir apeliantas minėtÄ jÄ Å¡iukÅ¡linę bÅ«tų vis vien bet kuriuo atveju nusivežęs, tuomet bÅ«tų galima kelti objektyvų ir pagrįstÄ klausimÄ dėl apelianto nerÅ«pestingumo, nesÄ Å¾iningumo, aplaidumo, jog pastarasis elgėsi neatsakingai ir matydamas pakankamai aiÅ¡kius identifikuojamuosius ženklus ant Å¡iukÅ¡linės, jog ji greičiausiai priklauso Å¡alia esančiai automobilių stovėjimo aikÅ¡telei, jÄ vis tiek pasisavino. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. kategoriÅ¡kai nesutinka su jo nubaudimu ir teigia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje kartu su kitu asmeniu įvykdė nukentėjusiojo L.

U. Å¡iukÅ¡linės vagystę, taip padarydamas nukentėjusiajam 150 Eur turtinę žalÄ . Pasak apelianto, byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo ir nėra nė vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, jog bÅ«tent jis pavogė Å¡iukÅ¡linę. Nukentėjusiojo L. U. pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuota, kaip 2 asmenys 2020-02-07, apie 5.11 val., prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato esančiÄ Å¡iukÅ¡linę įsideda į su savimi atsitemptÄ vežimÄ ir pasiÅ¡alina, jis nebuvo identifikuotas kaip asmuo, kuris pavogė Å¡iukÅ¡linę.

PrieÅ¡ingai, K. S. teigimu, jis Å¡iÄ Å¡iukÅ¡linę atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie konteinerių ir manydamas, jog ji yra iÅ¡mesta kaip nebetinkama naudoti, nusivežė ant dviračio pedalo. Apeliantas pažymi, jog prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, analogiÅ¡kÄ ketinę Å¡iukÅ¡linę galima be jokių sunkumų vienam asmeniui užsikelti ant dviračio pedalo ir nusivežti (tai patvirtina apelianto pateiktas vaizdo įraÅ¡as su atliktu eksperimentu).

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta iÅ¡vada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 108 straipsnyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, nepaÅ¡alino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais.

9. K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 108 straipsnį už tai, kad jis 2020-02-07, apie 5. 11 val., kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančiÄ 150 Eur vertės Å¡iukÅ¡linę į vežimukÄ ir jÄ nusivežė, tokiais savo veiksmais įvykdė smulkiÄ vagystę.

10. Pagal ANK 108 straipsnį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už vagystę, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

11. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog K. S. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , t. y kad 2020-02-07, apie 5. 11 val., jis kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančiÄ 150 Eur vertės Å¡iukÅ¡linę į vežimukÄ ir jÄ nusivežė, t. y. įvykdė smulkiÄ vagystę.

12. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos Tauragės apylinkės teismo 2020-06-26 nutarties, pirmosios instancijos teismas laikė nelogiÅ¡ka K. S. versijÄ , jog apie 5.11 val. ryto pavogta Å¡iukÅ¡linė buvo iÅ¡mesta netrukus po vagystės, Å¡alia vagystės vietos, vieÅ¡oje vietoje, kaip nereikalingas daiktas. Teismas neįtikėtina laikė ir K. S. versijÄ , kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60–70 kg sveriančiÄ apvalios formos apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio ketinę Å¡iukÅ¡linę ir parsivežti į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitÄ vietÄ .

Pasak apylinkės teismo, byloje surinkti duomenys, kad K. S. vagystės dienos rytÄ , apie 10–11 val., kartu su kitu nenustatytu asmeniu pardavė iÅ¡ nukentėjusiojo L. U. pavogtÄ Å¡iukÅ¡linę kaip savo daiktÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä ir gavo už jÄ pinigus, pardavė ir daugiau surinktų daiktų kaip metalo lauÅ¾Ä , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo motyvÄ pavogti nukentėjusiojo ketinę Å¡iukÅ¡linę ir parduoti jÄ kaip metalo lauÅ¾Ä . Tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien tas faktas, jog K.

S. vagystės dienos rytÄ kartu su kitais daiktais pardavė kaip metalo lauÅ¾Ä ir ketinę Å¡iukÅ¡linę, kuriÄ , kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo L. U. pateikto vaizdo įraÅ¡o, apie 5.11 val. prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato du asmenys įsideda į su savimi atsitemptÄ keturių ratų vežimukÄ ir pasiÅ¡alina, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent K. S. kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2020-02-07, apie 5.11 val., įvykdė nukentėjusiojo L. U. Å¡iukÅ¡linės vagystę.

Tokia teismo išvada padaryta remiantis tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

13. Pasak K. S., jis minėtÄ ketinę Å¡iukÅ¡linę atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie konteinerių ir manydamas, jog ji yra iÅ¡mesta kaip nebetinkama naudoti, nusivežė ant dviračio pedalo ir vėliau kartu su kitais daiktais pardavė kaip metalo lauÅ¾Ä . Tokia K. S. versija jokiais bylos duomenimis nėra paneigta.

14. Pažymėtina, kad iÅ¡ nukentėjusiojo L. U. pateikto vaizdo įraÅ¡o nustatyti, kad vienas iÅ¡ jame užfiksuotų dviejų Å¡iukÅ¡linės vagystėje dalyvavusių asmenų yra bÅ«tent K. S., nėra galimybės, nes nakties metu padarytame vaizdo įraÅ¡e asmenų veidų nesimato. Taigi nukentėjusiojo pateikta filmuota medžiaga yra neinformatyvi ir neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent K. S. kartu su kitu nenustatytu asmeniu pavogė minėtÄ Å¡iukÅ¡linę. Patys tyrimÄ atlikę policijos pareigÅ«nai iÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o neidentifikavo K.

S. kaip asmens, kuris pavogė minėtÄ ketinę Å¡iukÅ¡linę, nei pagal kokius nors kitus vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus požymius – įraÅ¡e matomų asmenų Å«gį, kÅ«no sudėjimÄ , kokius nors specifinius judėjimo ypatumus, aprangos detales ir pan., tyrimo metu nebuvo paskirtas ir atliktas specialių žinių reikalaujantis galimo asmens identifikavimo pagal vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis tyrimas (ekspertizė). Tyrimo metu nebuvo nustatytas nė vienas galimas Å¡io įvykio liudytojas.

Taigi byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtÄ Å¡iukÅ¡linę kartu su nenustatytu asmeniu pavogė bÅ«tent K. S..

15. Nors, bylos duomenimis, kaip pažymėjo skundžiamÄ nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas, K. S. vagystės dienos rytÄ , apie 10-11 val., Å¡iÄ Å¡iukÅ¡linę su kitu nenustatytu asmeniu pardavė kaip metalo lauÅ¾Ä kartu su kitais daiktais, tačiau, kaip minėta, vien Å¡is faktas pats savaime neleidžia daryti nebejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent K. S. kartu su kitu nenustatytu asmeniu minėtÄ Å¡iukÅ¡linę prieÅ¡ tai pavogė, nes jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra.

16. Kaip matyti iÅ¡ policijos pateikto 2020-02-27 vaizdo įraÅ¡o, aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes K. S. į tyrėjos klausimÄ , kÄ jis žino apie metalinės Å¡pižinės Å¡iukÅ¡linės vagystę nurodė, kad nieko nežino, į klausimÄ â€žkaip ta Å¡iukÅ¡linė atsidÅ«rė pas tave?“ nurodė, kad jÄ rado prieÅ¡ Å¡iukÅ¡linių prie daugiabučio, Å¡alia maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės bei sargo bÅ«delės, o tyrėjai pareiÅ¡kus, jog: „vaizdo įraÅ¡e matos, kaip nusiveži, į vežimÄ susidedi ir nusiveži“ bei paklausus, „kas tas kitas asmuo, su kuriuo nusivežei?“ (nors, kaip minėta, Å¡ioje byloje policija iÅ¡ nukentėjusiojo pateikto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuota, kaip du asmenys prie (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčio pastato esančiÄ Å¡iukÅ¡linę įsideda į su savimi atsitemptÄ vežimÄ ir pasiÅ¡alina, neidentifikavo K.

S. kaip asmens, dalyvavusio šiukšlinės vagystėje), atsako nieko nežinantis (vaizdo įrašo 05:50–06:40, 08:10 min.). Šių duomenų kontekste kyla pagrįstų abejonių dėl K. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto neva jo kaltės pavogus šiukšlinę pripažinimo. Pažymėtina, jog K. S. 2020-03-05 reikalavime Tauragės apskrities VPK „Dėl nusikalstamai sufabrikuotos administracinio nusižengimo bylos Nr. 85-ANR_P-1632-2020 nutraukimo“, kuris buvo pateiktas Institucijai iš karto po to, kai buvo priimtas skundžiamas 2020-03-05 nutarimas, nurodyta, jog tyrėja „neteisingai iš mano žodžių interpretavo aplinkybes, faktus“, K.

S. pažymint, jog: „šiukÅ¡linės nepavogiau“ (administracinė byla Nr. 29ANR-P-24-2019, 32 lapas). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu K. S. taip pat nurodė, kad policija ne taip surašė protokolÄ , nes jis tyrėjai pasakė, kad Å¡iukÅ¡linę rado prie buitinių atliekų konteinerio (tai, kaip jau minėta anksčiau, užfiksuota policijos pateiktame vaizdo įraÅ¡e (06:09–06:10, 08:10 min.), o ne pavogė, kaip nurodyta jam 2020-02-27 suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole, grafoje „Asmens paaiÅ¡kinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ (medžiaga Nr. 85-ANR_N-647-2020, b. l. 24), jis protokolÄ pasirašė neskaitęs, nes skubėjo į darbÄ .

Šie K. S. paaiškinimai jokiais bylos duomenimis nėra paneigti.

17. Nors nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip du asmenys įsideda į keturratį vežimukÄ ir iÅ¡siveža Å¡iukÅ¡linę, taip jÄ neteisėtai pasisavindami, tačiau policija, turėdama duomenų, jog K. S. iÅ¡ nukentėjusiojo L. U. pavogtÄ Å¡iukÅ¡linę praėjus maždaug dviem valandoms po vagystės pardavė kaip metalo lauÅ¾Ä kartu su kitais daiktais, nepatikrino galimo vežimo buvimo pas K. S. fakto, kas netiesiogiai patvirtintų galimÄ K. S. dalyvavimÄ ketinės Å¡iukÅ¡linės vagystėje faktÄ .

Kaip minėta, patys policijos pareigÅ«nai iÅ¡ nukentėjusiojo pateikto vaizdo įraÅ¡o neidentifikavo K. S. kaip asmens, kuris kartu su nenustatytu asmeniu iÅ¡ nukentėjusiojo įmonės teritorijos pavogė ketinę Å¡iukÅ¡linę. Pats K. S. nuo pat tyrimo pradžios Å¡iÄ aplinkybę neigė, nurodydamas, kad ketinę Å¡iukÅ¡linę rado prie konteinerių ir manydamas, kad ji iÅ¡mesta kaip nebenaudojama, jÄ pasiėmė ir nusivežė užsidėjęs ant dviračio pedalo.

18. Nors, skundžiamÄ nutartį priėmusio teismo nuomone, neįtikėtina K. S. versija, kad jis vienas sugebėjo užsikelti ant dviračio pedalo 60–70 kg sveriančiÄ apvalios formos apie 40 cm pločio, 60 cm aukščio ketinę Å¡iukÅ¡linę ir parsivežti tokiu bÅ«du į namus, po to vėl užsikelti ant dviračio pedalo ir nuvežti prie kitų metalų į kitÄ vietÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ K. S. kartu su apeliaciniu skundu pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto eksperimento, tokia galimybė yra visiÅ¡kai įmanoma.

19. Aptartų duomenų kontekste lieka neaiÅ¡ku, kuo remdamiesi tiek Institucija, tiek teismas konstatavo, kad K. S. kartu su kitu nenustatytu asmeniu pavogė minėtÄ Å¡iukÅ¡linę, nes jokių šį faktÄ patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

20. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi Institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai Institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad K.

S. 2020-02-07, apie 5. 11 val., kartu su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo L. U. priklausančiÄ 150 Eur vertės Å¡iukÅ¡linę į vežimukÄ ir jÄ nusivežė, tokiais savo veiksmais įvykdė smulkiÄ vagystę.

21. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Kita vertus, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, prieÅ¡ingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Apylinkės teismo motyvacija, jog apelianto versija apie galimas Å¡iukÅ¡linės radimo aplinkybes yra nelogiÅ¡ka, o versija apie jos gabenimo iÅ¡ radimo vietos aplinkybes yra neįtikėtina, savo esme yra ydinga.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, gindamasis nuo jam inkriminuojamų kaltinimų, gali kelti pačias įvairiausias versijas, kurias Institucija privalo paneigti. Teismas negali tiesiog netikėti ar abejoti kaltinamojo versijomis, atitinkamos teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos byloje surinktų įrodymų viseto, patikimai pagrindžiančio traukiamo atsakomybėn asmens kaltę, analize. Tuo tarpu apelianto versija, jog nukentėjusiajam priklausančiÄ galimai kitų nenustatytų asmenų prieÅ¡ tai pagrobtÄ Å¡iukÅ¡linę jis rado tiesiog paliktÄ prie buitinių atliekų konteinerių, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta.

Byloje nėra surinkta jokių objektyvų, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog apeliantas dalyvavo nukentėjusiajam priklausančios Å¡iukÅ¡linės vagystėje. Faktas, jog apeliantas pardavė Å¡iÄ Å¡iukÅ¡linę į metalo lauÅ¾Ä , pats savaime niekaip nepatvirtina apelianto dalyvavimo Å¡iukÅ¡linės vagystėje. Kaip minėta, apelianto versija apie galimÄ Å¡iukÅ¡linės teisėtÄ Ä¯gijimÄ (radimÄ prie atliekų konteinerio) kaip beÅ¡eimininkio iÅ¡mesto turto nėra paneigta. Å iÄ versijÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantas laisvu laiku galimai užsiima metalo laužo rinkimu ir jo pridavimu į supirkimo punktus, taigi prie atliekų konteinerio rasto iÅ¡mesto metalinio daikto parsigabenimas ir vėlesnis pardavimas į metalo laužo supirktuvę iÅ¡ esmės yra natÅ«ralus reiÅ¡kinys apelianto kasdienėje veikloje.

Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai K. S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 108 straipsnyje, kaltės įrodymų.

22. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje iÅ¡naudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, K. S. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2020-03-05 nutarimas, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 108 straipsnyje numatytÄ nusižengimÄ ir nubaustas 90 Eur bauda, įpareigojant jį iki 2020-04-06 atlyginti vagystės metu L. U. padarytÄ 150 eurų turtinę žalÄ , ir dėl jo priimta skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-06-26 nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo byla K. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

23. Kita vertus, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamÄ nutartį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo.

24. Pažymėtina, kad ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nuÅ¡alinimo teisė. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylÄ tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigÅ«nams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nuÅ¡alinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogijÄ , taikytinos ir teisėjo nuÅ¡alinimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų Å¡eimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymÄ , teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymÄ , nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ . Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nuÅ¡alinimo pagrindams, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti ar gali bÅ«ti nuÅ¡alintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas. NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi subjektyvų aspektÄ , kad nei vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Pagal EŽTT praktikÄ , asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.

26. Nagrinėjamoje byloje teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – K. S. Å¡ia teise nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis teismo Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo visų įrodymų, kadangi iÅ¡imtinai vertino tik kaltinimo pusės pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimÄ , kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nagrinėdamas Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ .

Be to, BPK 58 straipsnis tokių nusiÅ¡alinimo pagrindų, kuriuos nurodo pareiÅ¡kėjas, neįtvirtina. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo, K. S. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-647-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ K.

S. pagal ANK 108 straipsnį nutraukti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas Linas Pauliukėnas