2021-10-14 Nr. AB-21062-4-44-3-00131-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4016-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00131-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui Y. L. H.,

užsieniečio atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

vertėjams A. Z., S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H. (toliau – ir užsienietis) sulaikymą iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad užsienietis į Lietuvą neteisėtai atvyko 2021 m. balandžio 1 d. (grupėje kartu su kitais asmenimis). Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. balandžio 23 d. užsienietis išvyko iš Centro ir praėjus nustatytam terminui negrįžo. Užsienietis su kitais dviem asmenimis buvo grąžinti į Lietuvą iš Lenkijos Respublikos ir 2021 m. birželio 16 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu atsisakė užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Su šiuo sprendimu užsienietis buvo supažindintas 2021 m. birželio 21 d.

3. Teikime nurodyta, kad užsienietis, pasinaudodamas prieglobsčio prašytojams suteikta teise laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, būdamas informuotas apie tai, kad jis turi vykdyti Migracijos departamento sprendimus, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neišvykti iš Lietuvos Respublikos, pasišalino Centro bei ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, jo sulaikymas yra būtinas norint tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymo motyvus bei išspręsti prieglobsčio suteikimo klausimą. Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais kaip tik suvaržius užsieniečio laisvę.

4. Užsienietis ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė nepratęsti sulaikymo termino ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas nustatė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Užsienietis nepateikė jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis. Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą. Užsienietis jau kartą pasišalino iš Centro ir ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad užsienietis yra nurodęs, jog norėtų išvykti į Šveicariją, o jeigu kito varianto nėra – tuomet likti Lietuvoje (Centro byla, b. l. 9). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas netenkino užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo vertinimu, nors Centro teritorija ir stebima vaizdo kameromis, tačiau turimų pajėgų nepakanka veiksmingai užkirsti kelią pabėgimui, išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo tikslai nebus pasiekti. Užsieniečio argumentai teismo posėdyje nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad nebūdamas sulaikytas jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, juo labiau, kad jau yra priimtas jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Užsienietis Lenkijoje buvo sulaikytas beveik 2 mėnesius, po to, grąžinus jį į Lietuvos Respubliką, yra sulaikytas daugiau nei 3 mėnesius, supranta savo netinkamą elgesį. Jis pažeidė Lietuvos įstatymus vieną kartą, pasimokė ir neturi tikslo vėl pažeidinėti nustatytos išvykimo iš VSAT tvarkos. Nurodė, kad gailisi dėl tokio poelgio ir prašė teismo atsižvelgti į faktą, kad jis laikytas sulaikytu daugiau nei 5 mėnesius. Apeliantas taip pat nurodė, kad jis neteisėtai išvykti iš Lietuvos bandė prieš daugiau nei 5 mėnesius, jo elgesys šiai dienai yra pasikeitęs, nepaisant prieglobsčio bylos rezultato jis liks Lietuvoje ir laikysis įstatymų, siekdamas bendradarbiauti su institucijomis.

10. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Migracijos departamentas jau priėmė sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, todėl vien tas faktas, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, negali būti pakankamu tvirtinti, jog jo tapatybė nenustatyta. Asmuo bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, dalyvavo apklausose nustatant jo teisinę padėtį, teikia detalius paaiškinimus teismo posėdžių metu nagrinėjant jo sulaikymo klausimus. Aplinkybė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, negali būti vertinama kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 10 punkto prasme. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, kas sudaro pagrindą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kurią pritaikius būtų užtikrinta, kad jis neišvyktų iš VSAT prižiūrimos teritorijos, netaikant griežčiausios kraštutinės priemonės – sulaikymo, tokiu būdu užtikrinant pusiausvyros principo taikymą.

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Pareiškėjas, be Teikime nurodytų aplinkybių, pažymi, kad apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, melavimas dėl jo vardo ir pavardės prieš nelegaliai kertant Europos sąjungos valstybės narės valstybės sieną traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

13. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas pasirinko siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint asmens dokumentų, ir išvyko į kitą Europos Sąjungos šalį, savavališkai pasišalinęs iš jam suteiktos gyvenamosios vietos, nors ne kartą buvo įspėtas apie prievolę gyventi joje po jo prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimo. Tai įrodo, kad užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Dėl to alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

14. Užsienietis ir jo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą.

15. Pareiškėjo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė atmesti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismas pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ir nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

18. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, užsienietis gailisi dėl savo ankstesnio elgesio ir daugiau neketina išvykti iš Lietuvos, jo tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

19. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

20. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys patvirtino, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra apskųstas ir galutinis sprendimas dėl jo nėra įsiteisėjęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

22. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo, darytina išvada, kad galutinis įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar nurodyti naujas aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, dar nėra galutinai išsiaiškinti.

24. Byloje nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kartu su kitų migrantų grupe ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Nors buvo informuotas apie draudimą išvykti iš Lietuvos nesulaukus Migracijos departamento sprendimo dėl jo teisinės padėties, užsienietis jau kartą savavališkai pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos.

25. Aplinkybė, kad užsienietis, būdamas informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos, leidžia daryti išvadą, kad užsienietis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese. Įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, užsieniečio elgesį, nėra pagrindo teigti, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Aplinkybės, kad užsienietis dalyvavo apklausose ir teikė paaiškinimus teismo posėdžių metu nagrinėjant jo sulaikymo klausimus, šios išvados, grindžiamos pareiškėjo elgesiu, nepaneigia. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas nebeketina išvykti iš Lietuvos, gailisi dėl ankstesnių savo veiksmų, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į ankstesnį jo elgesį, kuris leidžia daryti priešingą išvadą dėl pareiškėjo ketinimų.

26. Teisėjų kolegija, nurodytų aplinkybių visumą įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), nagrinėjamu atveju yra pagrindas toliau sulaikyti užsienietį, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą.

27. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju užsienietis sulaikytas tik UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, bet ne 1 punkto pagrindu, todėl šiuo atveju teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad užsieniečio tapatybė laikytina nustatyta, nes Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo.

28. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), mano, jog toks judėjimo laisvės ribojimas būtų proporcingas ir teisingas.

29. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, kad užsienietis anksčiau jau buvo savavališkai pasišalinęs iš Centro ir išvykęs iš Lietuvos.

31. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė