2022-09-08 Nr. CB-7306-2-57-3-00400-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4412

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00400-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 29 d. paduotu suinteresuoto asmens A. C. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo bei prašymu prijungti naują įrodymą,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalis ir BUAB „Nortomas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat nutrauktas apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas apriboti suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, taip pažeisdamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1-2 dalių normas. Teismas bankrotą tyčiniu pripažino nurodęs, kad bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė nuo 2016 m. gruodžio 4 d. buvo faktiškai nemoki. Kasatorius nesutikdamas su tokia teismo išvada nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtinta, jog 2016 m. gruodžio 4 d. įmonė gavo pajamų, todėl turėjo lėšų veiklai vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, suinteresuotas asmuo A. C. už jam parduotą turtą sumokėjo bendrovei reikšmingą sumą, kuri galėjo būti panaudota atsiskaitymams su kreditoriais.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktus, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino nustatytais ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose tyčinio bankroto požymius. Byloje esančios aplinkybės nepatvirtina, kad iš esmės visas vertingas turtas buvo perimtas vieno iš akcininkų, o bendrovei palikti tik neįvykdyti įsipareigojimai. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad už perimtą turtą akcininkas sumokėjo reikšmingą sumą, be to, jis perėmė tik dalį vertingo turto, kuris buvo parduodamas vykdymo procese, šio turto pardavimas (turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui) iš anksto buvo suderintas su pareiškėja. Skunde įvardijamas ir ĮBĮ 2 straipsnio 17 dalies netinkamas taikymas bei teigiama, kad kasatorius negali būti atsakingas už tyčinį bankrotą, nes niekada nebuvo bankrutavusios įmonės valdymo organu ar nariu, įmonės vardu nesudarinėjo sandorių, neatliko jokių veiksmų būdingų juridinio asmens valdymo organams, kurie galėjo sukelti įmonės nemokumą. įmonėje dirbo darbo sutarties pagrindu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nesuformuluojama įvardytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo problema, nepagrindžiama jos esminė reikšmė vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, skundo argumentai iš esmės grindžiami netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įvardytų teisinių santykių reglamentavimo, nenurodoma tokių argumentų, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimą.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas prijungti prie bylos naują įrodymą nesvarstytinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys