432431b2-9517-4da2-ace1-074e5bc01e1d · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-309/2015Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00021-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.5; 1.2.4.6.8; 1.2.4.8.1; 1.2.26.2.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3; 2.4.6.4.1; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei - Strumilaitei,nukentėjusiesiems G.

G., P. S.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Violetai Savickienei,nuteistajam J. V. jo gynėjui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Birutės Pužaitienės ir nuteistojo J. V. apeliacinius skundus dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:J. V. pripažintas kaltu: padaręs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , t. y. nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val. ir mokytis arba įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje;nesunkiai sužalojus du žmones, t. y. padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktÄ bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, ir įpareigotas nuteistasis per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį arba mokytis, arba dirbti, arba bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje, ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rÅ«pinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IÅ¡ dalies tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai, ir iÅ¡ J. V. priteista:2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos ir 1500 Lt (tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ P. S.;1500 Lt (tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų) neturtinės žalos ir 1500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ G. G..VisiÅ¡kai tenkintas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, ir iÅ¡ J. V. priteista 773,79 Lt (septyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt trys litai 79 ct) turtinės žalos už P. S. suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (LT – 03505 Vilnius, Gerosios Vilties g. 1A, į. k. 9135167, a.s. LT21730010002484333).VisiÅ¡kai tenkintas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, ir iÅ¡ J.

V. priteista 454,43 Lt (keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt keturi litai 43 ct) turtinės žalos už G. G. suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (LT – 03505 Vilnius, Gerosios Vilties g. 1A, į. k. 9135167, a.s. LT21730010002484333).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: J. V. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J.

J. kieme, tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įsikabinęs rankomis nukentėjusiajam P. S. į rankas, stumdė jį, kai tuo metu G. G. bandant užkirsti keliÄ chuliganiÅ¡kiems veiksmams – atitraukti jį nuo nukentėjusiojo P. S., jis, sugriebė rankomis G. G. už drabužių krÅ«tinės srityje ir kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį G. G. į smilkinį, dėl ko G. G. pargriuvo ant žemės, bei spyrė gulinčiam G. G. į kairę kojÄ , tuo nukentėjusiajam G.

G. dėl kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžio, kraujo susikaupimo kairio kelio sÄ naryje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vieÅ¡oje vietoje P. S. bandant užkirsti keliÄ chuliganiÅ¡kiems veiksmams – sugriebus jam už rankų ir jas laikant prie Å¡onų, bei neleidžiant eiti prie G. G., jis, galva trenkė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam P. S. į veidÄ , tuo nukentėjusiajam P. S. dėl nosies kaulų lūžio, sukėlusio nosies deformacijÄ padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, Å¡iais veiksmais nukentėjusiajam P. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų dviem žmonėms padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Birutė Pužaitienė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl J.

V. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnį taip:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 8 punktÄ J. V. skirti laisvės atėmimÄ 1 metams 7 mėnesiams.KitÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Skunde nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo J. V. nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 8 punktÄ , 284 straipsnio l dalį, parinko bausmės rūšį, atitinkančiÄ bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tačiau skirdamas bausmę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 8 punktÄ , nepagrįstai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė bausmes kaip už dvi atskiras nusikalstamas veikas.

BK 138 straipsnyje numatyta bendroji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o 2 dalyje iÅ¡vardinti nesunkaus sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantys požymiai. Jeigu nusikaltimas turi požymių, nurodytų dviejuose ar daugiau BK 138 straipsnio 2 dalies punktuose, veika kvalifikuojama pagal visus tuos punktus, tačiau bausmė tokiais atvejais skiriama ne pagal kiekvienÄ punktÄ , o bendra. Todėl nuosprendis dalyje  dėl bausmės skyrimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ keistinas.Nuteistasis J.

V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat atmesti civilinius ieÅ¡kinius.Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu nesutinka, nes mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė neteisėtÄ nuosprendį.BK 284 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu yra laikomas įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandaliÅ¡ki veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir kuriais sutrikdoma visuomeninė rimtis ar tvarka.

Privalomas šios nusikalstamos veikos objektyvus požymis - viešoji vieta. Pasak apelianto, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas konstatavo, kad jo padaryti nusikaltimai buvo padaryti 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme. Apelianto nuomone, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, nes teismas nuosprendyje nenurodė ir nemotyvavo, kodėl privatus gyvenamojo namo kiemas yra laikomas vieša vieta.

VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis bet kurie kiti asmenys. Å iuo atveju, neginčijamai nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kiemas, nuosavybės teise priklauso Astai ir J. J.. Tai yra privati namo valda, kurioje be savininko leidimo neturi teisės lankytis jokie kiti asmenys. Vien jau vertinant tai, kad jo ir G. P. pasirodymas Å¡iame kieme buvo suprantamas kaip be teisėto pagrindo patekimas į privačiÄ valdÄ , kurioje buvo nepageidaujami, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo nuosprendžiu nustatyta nusikaltimo vieta yra privati valda, kurioje be teisėto pagrindo negalėjo lankytis joks kitas asmuo.

Pažymi ir tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nuosprendyje pripažino, kad J. V. tyčia atėjo į svetimÄ kiemÄ . Taigi svetimas kiemas, nėra vieÅ¡a ir visiems prieinama vieta, todėl nesant nustatyto objektyvaus požymio - vieÅ¡oji vieta, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pripažinti, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas neteisingai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepgrįstai nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nes nukentėjusiojo G.

G. nesužalojo, jam nepadarė kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžio, kraujo susikaupimo kairio kelio sÄ naryje, t. y. nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Å iuos sužalojimus nukentėjusysis G. G. pasidarė pats sau, tuo momentu kai paÅ¡okęs į orÄ bandė įspirti G. P., tačiau nepataikęs nukrito ant žemės ir susižalojo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Å¡is G. G. sužalojimo epizodas, grindžiamas liudytojų ir nukentėjusiųjų: P. S., G. G., D. R. ir D.

B. parodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad visi Å¡ie liudytojai nusiteikę prieÅ¡ kaltinamÄ jį, tačiau atsižvelgiama, kad jie vienodai nurodė visas įvykio aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir vėliau, tame pačiame name buvę, įvykio nematę, tačiau tuojau po įvykio atėję liudytojai B. B., I. D. ir I. J.. Taip pat didelę reikÅ¡mę turi tai, kad visi Å¡ie liudytojai buvo apklausti praėjus vos kelioms savaitėms po įvykio, ir kiekvienas jų labai detaliai nurodė tas pačias aplinkybes, pakartodami tas pačias smulkmenas (1 t., 12-14, 16-17 b. l. (P. S.), 28-29 b. l. (I.

J.), 30-32 b. l., 2 t., 39-41, 43-44 b. l. (G. G.), 36-38 b. l. (D. R.), 39-40 b. l. (D. B.), 41-43 b. l. (B. B.), 44-46 b. l. (I. D.); antroje, atskirai tirtoje byloje, 2 tomas: 78-80 b. l. (D. R.), 81-82 b. l. (I. J.), 83-84 b. l. (D. B.), 88-90 b. l. (B. B.), 91-93 b. l. (I. D.), 94-96 b. l. (P. S.).Pažymi ir tai, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas liudytojų G. P. ir M. N. parodymus nepagrįstai įvertino kaip Å¡aliÅ¡kus, o liudytojų: R. T., L. A., N. V., A. Å ., P. Å . parodymus atsisakė vertinti, nes buvo iÅ¡tirti atskiroje baudžiamojoje byloje, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažinęs liudytojų G. P. ir M. N. parodymus Å¡aliÅ¡kais, taip pat neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs R. T., L. A., N. V., A. Å ., P. Å . parodymų, jų nesugretinęs su kitais byloje esančiais duomenimis, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, dėl ko priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas privalėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes ir jas visas įvertinti.

IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad teismas neturi teisės atsisakyti įvertinti tam tikrų aplinkybių, ypač tų kurios kelia pagrjstų abejonių dėl asmens kaltumo. Å ioje vietoje pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik iÅ¡samiai atskleisti nusikastamas veikas, bet ir užtikrinti, jog niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Mano, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėdamas aiÅ¡kių ir neginčijamų argumentų paneigti kaltinamÄ jį teisinančius liudytojų parodymus, ir pripažindamas Å¡iuos liudytojų parodymus Å¡aliÅ¡kais, bei atsisakydamas nagrinėti ir vertinti kitų liudytojų parodymus tuo pagrindu, jog tie parodymai įvertinti atskiroje baudžiamojoje byloje (ir netgi ne teismo), pažeidė jo kaip žmogaus kostitucinę teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis).Pasak apelianto, nukentėjusiojo G.

G. sužalojimo epizodas yra grindžiamas iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiųjų asmenų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tai yra suinteresuoti jį nubausti ir jam atkerÅ¡yti. Net teismas nuosprendyje konstatavo, kad visi minėti liudytojai nusiteikę prieÅ¡ jį. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad tiek nukentėjusiųjų, tiek jiems lojalių liudytojų parodymai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, siekiant vieningo rezultato. Niekas nepaneigė aplinkybės, jog nukentėjusieji ir liudytojai bÅ«dami pažįstami ir draugai, bÅ«dami lojalÅ«s vieni kitiems, turėdami tikslÄ atkerÅ¡yti jam, iÅ¡ anksto tyčia susitarė laikytis vieningios pozicijos ir nepagrįstai jį kaltinti.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į policijÄ nukentėjusieji kreipėsi ne iÅ¡ karto, o praėjus net 2 dienom po įvykio. Å is terminas yra pakankamas visiems susitarti ir veikti kryptingai.Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jj nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad: „protokolu pareiÅ¡kimu įrodoma, kad 2012 m. sausio 2 d. 14 val.

G. G. kreipėsi į policijÄ dėl to, kad 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) J. V. jam sudavė kumščiu ir gulinčiam užlipo ant kojos, sulaužydamas blauzdikaulį (2 t., 28 b. l.). Su tokia teismo iÅ¡vada sutinka, nes iÅ¡ tiesų minėtas protokolas-pareiÅ¡kimas įrodo tik faktÄ , jog G. G. kreipėsi į policijÄ , kur nurodė, jog 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) J. V. jam sudavė kumščiu ir gulinčiam užlipo ant kojos, sulaužydamas blauzdikaulį.

Tačiau Å¡is G. G. pareiÅ¡kimas-protokolas, neginčijamai neįrodo, veikos už kuriÄ yra nuteistas, tai yra, jog jis sudavė G. G. vienÄ smÅ«gį į smilkinį bei gulinčiam G. G. įspyrė į kairę kojÄ , tuo padarydamas kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžį.Pasak apelianto, nukentėjusysis P. S. tvirtino, kad G. G. J. V. smÅ«giavo į skruostÄ ir jam nugriuvus užšoko ant G. G. kojos. Tuo tarpu nukentėjusysis G. G. apklausiamas pas ikiteismminio tyrimo teisėjÄ Å¡iÄ aplinkybę dėl kojos sužalojimo pakeitė, tai yra nurodė, kad J.

V. gulinčiam spyrė į kojÄ . Todėl visiÅ¡kai nesuprantama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nukentėjusiųjų asmenų parodymu nuoseklumo, kai Å¡ie asmenys apklausose nurodo skirtingas faktines ir jos nėra suderinamos tarpusavyje. Teismas matydamas Å¡iuos prieÅ¡taravimus, konstatavo, kad teisingesni parodymai yra G. G., tačiau tokios iÅ¡vados nemotyvavo. Apelianto vertinimu, Å¡ių faktinių aplinkybių neatitikimai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo G. G. parodymai visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s ir abejoti jais nėra pagrindo.

PrieÅ¡ingai, nei manė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas, visi Å¡ie netikslumai, nusistatymai prieÅ¡ jį, leidžia abejoti Å¡ių įrodymų patikimumu.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. specialisto iÅ¡vada įrodo, kad 2011 m. gruodžio 31 d. G. G. suduodant kietu buku daiktu ar į jį atsitrenkiant vienu ar keliais trauminiais poveikiais padarytas kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis, kraujo susikaupimas kairio kelio sÄ naryje, ir tai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., 55 b. l.).

Papildoma 2012 m. rugpjūčio 2 d. specialisto iÅ¡vada patvirtintos tos pačios aplinkybės (2 t., 60 b. l.). Tačiau teismas nuosprendyje nemotyvavo ir nepasisakė dėl 2012 m. vasario 15 d. specialisto iÅ¡vados 4 punkte duotos iÅ¡vados, jog „sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ â€œ. Teismo posėdyje apklaustas medicinos specialistas Gregoire Abi Chaker parodė, kad jis surašė specialisto iÅ¡vadas dėl G.

G. sužalojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t, 55 b. l.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 60 b. l.), jas visiÅ¡kai tvirtina. Nurodė, kad kaulo lūžis yra žemiau kelio, koks padarytas G. G., galimas dėl sudavimo kietu buku daiktu arba atsitrenkus, arba jei yra koja pilnai iÅ¡tiesta lenkiant kelio sÄ nariui iÅ¡ iÅ¡orės vidų. Tirtu atveju buvo tiesioginis kontaktas suduodant arba atsitrenkiant. Koja arba batas skiriami prie bukų daiktų ir turi trauminį poveikį. Å is kaulas turi laisvÄ kraÅ¡tÄ ir jis gali lūžti ir nuo nelabai didelio svorio.

Apelianto teigimu, tokie specialisto parodymai ir iÅ¡vados reiÅ¡kia, kad G. G. sužalojimai galėjo atsirasti ne tik G. G. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir jo bei liudytojo M. N. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, jog G. G. paÅ¡okęs į orÄ bandė įspirti G. P., tačiau nepataikęs nukrito ant žemės ir susižalojo (atsitrenkęs į kietÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ , o jeigu dar ant tos žemės gulėjo koks akmuo ar kitas daiktas). Å ios abejonės nėra paneigtos, todėl visos abejonės privalėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai.Kadangi vien nukentėjusiojo parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, kiti liudytojai nematė G.

G. sužalojimo aplinkybių, o nukentėjusiojo P. S. nurodytos G. G. sužalojimo aplinkybės prieÅ¡tarauja, paties nukentėjusiojo G. G. nurodytoms aplinkybėms, todėl nėra paneigta abejonė, jog G. G. susižalojo pats, ir todėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , t. y. nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Mano, jog yra nuteistas nepagrįstai, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymi, kad pagal teismų praktikÄ Å¡io BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiÅ¡kos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, 2K-454/2011). Å ioje byloje fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį P. S. panaudojo bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl teismo iÅ¡vada, jog jo elgesio paskatos buvo chuliganiÅ¡kos, yra nepagrįstos.

Teismų praktikoje pažymima, kad veikÄ kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas - chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2008; 2K-144/2008).

Pasak apelianto, Å¡iuo atveju smurto panaudojimas P. S. atžvilgiu buvo nulemtas ne chuliganiÅ¡kų paskatų, o savigynos.Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad tiek nukentėjusysis G. G., tiek nukentėjusysis P. S. buvo sužaloti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme. Kaip jau minėjo G. G. jis nesužalojo. Nukentėjusysis G. G. žodinio konflikto metu susižalojo pats, P. S. nesužalojo taip pat, jokių smÅ«giu jam nesudavė.Pripažįsta faktÄ , jog nukentėjusįjį P. S. sužalojo, tačiau ne nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymi, kad kakta sudavė jam vienÄ smÅ«gį į nosį ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, o visai kitoje vietoje, t. y. prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės, esančios netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. P. S. sužalojo vėliau, jau išėjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kai buvo užpultas ir muÅ¡amas paties P. S., D. B., D. R. ir kitų su jais buvusių asmenų. SmÅ«gį kakta P. S. į nosį sudavė siekdamas iÅ¡vengti realaus ir pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ir gyvybę, todėl tokie jo veiksmai teismo turėjo bÅ«ti pripažinti ne chuliganiÅ¡kais, o kaip bÅ«tinoji gintis.

BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, padaryta veika. Å iuo atveju, pasak apelianto, jis buvo muÅ¡amas kelių asmenų, pabėgti iÅ¡ įvykio vietos nebeturėjo jėgų, todėl smÅ«gį kakta sudavė sÄ myÅ¡io ir iÅ¡gÄ sčio įtakoje, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis į jo sveikatÄ ir gyvybę. Esant tokioms aplinkybėms teismas privalėjo taikyti BK 28 straipsnį ir jo veiksmus pripažinti bÅ«tinÄ ja gintimi.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neteisingai nustatė, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam P. S. buvo padarytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J.

J. kieme. Ši išvada prieštarauja objektyviems bylos duomenims, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas. Iš 2012 m. sausio 5 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta ir niekas nepaimta. Kyla klausimas ar apžiūrėta įvykio vieta ištiesų buvo vieta, kur buvo sužalotas P. S., nes nebuvo rasti jokie P. S. kraujo pėdsakai, jei jis buvo sumuštas būtent šiame kieme.

Tai, kad P. S. konflikto metu minėtame kieme sudavė smÅ«gį nurodo tik jis pats, o tai, kad bÅ«nant kieme bėgo kraujas matė kiti liudytojai, tačiau kas sudavė nematė. Jeigu ir buvo suduotas smÅ«gis arba jei ir grumtynių metu buvo užgauta jo nosis, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas neįrodo, kad tuo metu jam buvo sulaužyti nosies kaulai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas Å¡iomis aplinkybėmis ir bÅ«tent (duomenys neskelbtini) namo kieme. IÅ¡ 2012 m. balandžio 16 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos P. S., iÅ¡ jos tiriamosios dalies matyti, kad „priimant į ligoninę skundžiasi, kad 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. gatvėje muÅ¡tynių metu patyrė nosies traumÄ .

Bėgo kraujas, sutino, iÅ¡krypo nosis“. Å ie duomenys dar kartÄ patvirtina, kad nosies kaulų lūžis buvo padarytas ne kieme, o gatvėje.Pasak apelianto, iÅ¡ priimto teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo P. S. sveikatos sutrikdymo faktas iÅ¡ esmės grindžiamas vien tik jo paties parodymais, nors pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Teismas visiÅ¡kai nevertino, kas vyko po to, kai jis su G. P. išėjo iÅ¡ minėto kiemo.

Teismas atsisakė vertinti liudytojų R. T., L. A., N. V., A. Å ., P. Å . parodymų, jų nesugretino su kitais byloje esančiais duomenimis, su kitų liudytojų parodymais apie tai, kas vyko išėjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas vertinti minėtų liudytojų parodymus, jų nesugretinęs su kitais byloje esančiais duomenimis, dalyje dėl P. S. sužalojimo aplinkybių, padarė esminę klaidÄ ir priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Teismui pateikia Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2012 m. liepos 27 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 81-1-001-12 (apie kurį kalbama nuosprendyje), iÅ¡ kurio matyti, įvykių seka po to, kai jis ir G. P. išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo.Bylos duomenys: jo prisipažinimas, jog prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės, esančios netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sudavė kakta smÅ«gį P. S. į nosį, duomenys užfiksuoti 2012 m. balandžio 16 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje, taip pat liudytojų R.

T., L. A., N. V., A. Å ., P. Å . parodymai, ir duomenys užfiksuoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2012 m. liepos 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 81-1-001-12, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog P. S. nesunkiai sveikata sutrikdyta ne RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl minėtas nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas.Kadangi nusikalstamų veikų, nurodytų, skundžiamame nuosprendyje nepadarė, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai jį patraukė civilinėn atsakomybėn, ir nepagrįstai bei neteisėtai tenkino ieÅ¡kinius, todėl priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti atmesti.Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ padarė ne tik materialinės teisės taikymo klaidų, bet ir grubiai pažeidė procesines teisė normas, kurios turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ neteisėto nuosprendžio priėmimui.

BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti jstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nes vertino tik vienų liudytojų parodymus, tačiau kitų parodymus pripažino Å¡aliÅ¡kais ar atsisakė vertinti, motyvuojant tuo, kad jų parodymai jau yra įvertinti kitoje baudžiamojoje byloje.

Teismas neatkreipė dėmesio ir neanalizavo ryÅ¡io tarp dviejų įvykių, t.y. vykusių 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje nuo 23.30 val. iki 24.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme ir gatvėje. Pažymi, kad to vakaro įvykiai tiek namo kieme, tiek gatvėje yra susiję, nes įvykis (duomenys neskelbtini) namo kieme turėjo tęsinį gatvėje. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į jo ir D. B. akistatos protokolÄ , kuriame užfiksuota, jog D. B. (liudytojas iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės) pripažino, jog muÅ¡tynės tęsėsi prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės. Pažymi, kad svarbu yra nustatyti, kurio įvykio metu nesunkiai sutrikdyta P. S. sveikata: ar įvykio metu namo kieme, ar vis tik gatvėje.

Å ios aplinkybės nustatymas turi tiesioginę reikÅ¡mę jo veikų kvalifikavimui, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡ių įvykių aplinkybes, iÅ¡tirti ir sugretinti tarpusavyje visų liudytojų parodymus ir teisingai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ .

Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo Asmens teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v.

Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių  (pvz., Micallef v.

Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas (Micallef v. Malta).            Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonę. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007;

Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005;

Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011). Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo, kad nuosprendį priėmęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nuosprendis priimtas netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarius esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai Å¡aliÅ¡kas. Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ neiÅ¡reiÅ¡kė jokio palankumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo vienai iÅ¡ Å¡alių, priimamus sprendimus motyvavo, tenkino tiek prokuroro, tiek kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausimo ir specialisto apklausos, bei kitus praÅ¡ymus.

Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidavo nuteistasis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Dėl įrodymų vertinimo Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo surinktus įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį netinkamai juos įvertino, nesugretino iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų, neįvertino jų kitų bylos aplinkybių kontekste ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms, kurios prieštarauja byloje nustatytms aplinkybėms, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais, nes BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, o Å¡ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-43-489/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas:

1) vien nukentėjusiųjų, kuriems netaikytas anonimiÅ¡kumas, ar 2) vien tik liudytojų, kuriems netaikytas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Dėl J. V. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. V. tyčia atėjo į svetimÄ kiemÄ , suprato, kad lauke konfliktuodamas ir muÅ¡damasis pažeis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , konflikto metu sužalojo P. S. bei dar vienÄ nukentėjusįjį – G.

G., padarydamas jiems sveikatos sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip nesunkÅ«s, tokiu savo įžūliu elgesiu parodė nepagarbÄ Å¡vęsti susirinkusiems žmonėms ir kitiems aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį, ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das.BK 284 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K–303/2014).VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).Nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui Å¡ie subjektyvieji požymiai reikÅ¡mės neturi. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K–303/2014).

Sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai  patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas užtikrinamas teismui vykdant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstoma:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;

4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs kiekvienÄ jų atskirai ir siedamas į visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo J. V. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos. IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad J. V. Naujuosius metus Å¡ventė su motina, jos seserimi ir jos draugu, savo seserimi ir jos draugu G.

P., savo drauge, artėjant vidurnakčiui ėjo link miestelio centre esančios eglutės sutikti Naujųjų metų, einant pakeliui suprato, kad namuose paliko fotoaparatÄ , todėl su G. P. apsisuko ir grįžinėjo atgal link namų, o likusi kompanijos dalis toliau ėjo link eglutės, einant namų link, praeinant (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , tyrimo metu nenustatytas, J. V. pažįstamas, asmuo, jiems pasakė, kad kai eis atgal užeitų ir kartu eis prie eglutės, J. V. ir G. P. grįždami įėjo į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemÄ , siekdamas sodyboje Å¡venčiančius pakviesti kartu eiti prie eglutės užėjo į namo vidų, tuo metu prie jo priėjo nukentėjusysis P. S., sakydamas, kad niekas jo čia nekvietė ir vijo jį lauk, taip pat klausė, kas toks yra toliau stovintis G.

P., tuo metu P. S. ir J. V. išėjo į laukÄ , tuo metu iÅ¡ namo taip pat iÅ¡eidinėjo ir kiti name Å¡ventę asmenys, kurie taip pat pradėjo konfliktuoti su J. V. ir G. P.. Å ių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad J. V. į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemÄ atėjo neturėdamas tikslo konfliktuoti su name Å¡venčiančiais asmenimis ar prisijungti kartu Å¡vęsti, bei neturėjo tikslo sutrikdyti vieÅ¡osios tvarkos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. V. turėjo kur ir su kuo Å¡vęsti Naujųjų metų, byloje apklausti liudytojai nenurodė, kad kuris nors anksčiau bÅ«tų konfliktavę su J.

V. ir J. V. bÅ«tų turėjęs motyvÄ kuriam nors atkerÅ¡yti ar pan. Nukentėjusiojo P. S. parodymų, kad J. V. veržėsi į namÄ norėdamas prisijungti kartu Å¡vęsti, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl tokiais parodymais teismas nesiremia. Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad konfliktas tarp J. V., P. S., G. G. ir kitų asmenų kilo be aiÅ¡kios priežasties. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo bÅ«tent nuteistasis J.

V.. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad toliau vyko konfliktas tarp J. V. ir P. S., kad į konfliktÄ taip pat įsitraukė nukentėjusysis G. G., liudytojai D. R., D. B., Ž. J., G. P., toliau vykstančio konflikto metu J. V. sudavė smÅ«gį galva P. S. į veidÄ , dėl kurio P. S. lūžo nosis, taip pat sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam G. G. į smilkinį, dėl ko G. G. pargriuvo ant žemės, tuo metu stengdamasis apsiginti nuo kitų asmenų G. P. iÅ¡sitraukė turimÄ dujinį ginklÄ ir nukreipė jį į Ž.

J. ir pasitraukė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemo, J. V. vejamas D. R. ir kitų lauke buvusių vaikinų taip pat pabėgo iÅ¡ kiemo, jį pasiviję D. R., D. B., P. S. suduoda nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias J. V. kÅ«no vietas ir J. V. nueina link eglutės. Praėjus tyrimo metu nenustatytam laikui, nukentėjusiajam P. S., liudytojams D. B., D. R. ir kitiems kartu Å¡ventusiems einant link eglutės, tarp P. S. ir J. V. vėl kilo konfliktas, kurio metu J. V. sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ P. S..

Taigi iÅ¡ Å¡ių aplinkybių visumos matyti, kad tarp J. V. ir P. S. kilo muÅ¡tynės, kuriose taip pat dalyvavo ir kiti asmenys, kad konfliktas tarp J. V. vyko ne tik (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, tačiau buvo persikėlęs į gatvę, o vėliau tęsėsi ir netoli prekybos centro esančioje krepÅ¡inio aikÅ¡telėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemas nėra aptvertas, yra miestelyje, netoli gatvės, daro iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemas ir Å¡alia esanti gatvė yra vieÅ¡oji vieta, kadangi į jÄ bet kuriuo momentu gali patekti paÅ¡aliniai asmenys.

Nukentėjusieji P. S. ir G. G., bei liudytojai D. R., Ž. J., I. J., B. B., I. D. nurodė, kad šventė jiems buvo sugadinta, tačiau tai pat parodė, kad po šioje byloje nagrinėjamo konflikto tarp P. S., G. G. ir J. V. jie ėjo švęsti Naujųjų metų prie miestelyje esančios eglutės, vėliau ėjo į šokius, į policijos pareigūnus nesikreipė, tuo tarpu nuteistasis J. V. ir liudytoja N. V. parodė, kad jie kreipėsi į policijos pareigūnus dėl įvykusio konflikto. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad konfliktas tarp J.

V. ir P. S. kilo be aiÅ¡kios priežasties, kad nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, jog konfliktÄ ir muÅ¡tynes inicijavo J. V., daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina to, kad dėl J. V. veiksmų buvo sutrikdyta vieÅ¡ioji tvarka, bei kad J. V. smÅ«gius nukentėjusiesiems P. S. ir G. G. sudavė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.Pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo P. S., liudytojų D.

B., N. V. ir paties nuteistojo J. V. duoti parodymai, pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. G., liudytojų D. R., Ž. J., G. P., I. J., B. B., I. D., M. N. duoti parodymai. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad muštynėse dalyvavo nukentėjusieji P. S., G. G., liudytojai D. B., D. R., Ž. J., G. P. ir nuteistasis J. V., vėlesniame konflikte taip pat dalyvavo N. V., ir dėl to šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi siekdami išvengti atsakomybės už atliktus veiksmus, minėtų asmenų parodymais remiasi tik tiek kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir kt.).

Teisėjų kolegija liudytojų I. J., B. B., I. D., M. N., R. T., L. A., A. Š., P. A. Š. duotais parodymais taip pat remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, kadangi šie liudytojai tiesiogiai paties konflikto tarp P. S., G. G. ir J. V., bei kilusių muštynių nematė. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis J. V. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiesiems P. S. ir G. G., tik ginčija smūgių sudavimo aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai J.

V. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nesurinkta įrodymų leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad J. V. įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, kad J. V. siekė demonstuoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, konstatuoja, kad nuteistojo J. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl dėl Å¡io kaltinimo jis iÅ¡teisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), o aplinkybės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo.

Dėl nukentėjusiųjų P. S. ir G. G. sužalojimo IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis J. V. nuteistas už tai, kad padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiesiems P. S. ir G. G., veikdamas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė sveikatÄ dviems asmenims, t. y. pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių buvimas asmens veikoje nesudaro pagrindo asmens veikos kvalifikuoti kaip visiÅ¡kai atskirų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo J.

V. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir atskirų bausmių paskyrimas už Å¡ias veikas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog konfliktas tarp J. V. ir P. S., bei G. G. kilo be aiÅ¡kios priežasties, kad nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, kad konfliktÄ ir muÅ¡tynes inicijavo J. V., kad J. V. smÅ«gius nukentėjusiesiems P. S. ir G. G. sudavė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, konstatuoja, kad J.

V. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikaltimÄ ir todėl iÅ¡teisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Nuteistasis J. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatÄ , t. y. G. G. pargriuvus ant žemės, J. V. spyrė gulinčiam G. G. į kairę kojÄ ir tuo jam padarė kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžį, kraujo susikaupimÄ kairio kelio sÄ naryje.Pirmosios instancijos teismas pripažindamas J.

V. kaltu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ G. G. rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų matyti, kad specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , jog G. G. nustatytas kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis, kraujo susikaupimas kairio kelio sÄ naryje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu, užduotyje nurodytu laiku, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių į kairio kelio sritį.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ .Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, specialistas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kino, kad kaulo lūžis yra žemiau kelio, koks padarytas G. G., galimas dėl sudavimo kietu buku daiktu arba atsitrenkus, arba jei yra koja pilnai iÅ¡tiesta lenkiant kelio sÄ nariui iÅ¡ iÅ¡orės vidų. Tirtu atveju buvo tiesioginis kontaktas suduodant arba atsitrenkiant. Koja arba batas skiriami prie bukų daiktų ir turi trauminį poveikį.

Å is kaulas turi laisvÄ kraÅ¡tÄ ir jis gali lūžti ir nuo nelabai didelio svorio. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo G. G. konkretų sužalojimo mechanizmÄ galima nustatyti įvertinus G. G. rentgenogramas ir kitus medicininius dokumentus, kad rentgeno nuotrauka buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau jos jis nematė. Susipažinęs su nuotrauka galės pasakyti koks buvo mechanizmas, bei lūžis. Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę užduodant ekspertui klausimus:

Ar G. G. sužalojimas (kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis) galėjo bÅ«ti padarytas G. G. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ daiktÄ ? Ar G. G. sužalojimas (kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis) galėjo bÅ«ti padarytas ant G. G. kairės kojos užšokus kitam asmeniui ? Ar G. G. sužalojimas (kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis) galėjo bÅ«ti padarytas kitam asmeniui spyrus į G. G. kairę kojÄ ? IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertas įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos gydytojo radiologo konsultacijos iÅ¡vadoje Nr. RD-287/14(01) nurodytas aplinkybes, kad kairio kelio sÄ nario dviejų krypčių rentgenogramose Nr. 419-20 (atliktos 2012 m. sausio 5 d.) kaulų lūžių rentgenologinių požymių nematyti, atsakydamas į pateiktus klausimus padarė iÅ¡vadÄ , kad kraujo susikaupimas kairio kelio sÄ naryje (hemartrozė) nepatvirtintas specialiais tyrimais, ir dėl Å¡ių priežasčių galima teigti, kad duomenų apie G.

G. objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje neįrodyta, jog G. G. buvo padaryti kokie nors sužalojimai, konstatuoja, kad nuteistasis J. V. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ G. G. ir dėl to padaręs nusikaltimÄ numatytÄ , BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tik vienam asmeniui, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis J.

V. sudavė nukentėjusiajam G. G. vienÄ smÅ«gį į smilkinį, po kurio G. G. nugriuvo ir tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ G. G., taip pat atsižvelgdama į tai, kad BK 138 straipsnyje nurodyti padariniai apima BK 140 straipsnyje numatytus padarinius, atsižvelgdama į tai, kad yra nukentėjusiojo G. G. reikalavimas įstatymo nustatyta tvarka nubausti J. V. (protokolas-pareiÅ¡kimas – 2 t., 28 b. l.), kad nukentėjusysis neiÅ¡reiÅ¡kė noro susitaikyti su J. V., nuteistojo J. V. veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto dėl nukentėjusiojo G.

G. sužalojimo, perkvalifikuoja į BK 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)).     Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali bÅ«ti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – bÅ«tent chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Taigi apibendrinus teismų praktikÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad chu­li­ga­niÅ¡­kos pa­ska­tos pa­pras­tai pa­si­reiÅ¡­kia ne­iÅ¡­pro­vo­kuo­ta ag­re­si­ja, nukentėjusio­jo užpuo­li­mu ir jo sužalojimu be tar­pu­sa­vio san­ty­kių prie­Å¾as­ties ar­ba pa­nau­do­jant tam menkaver­tę dings­tį.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis galva smÅ«gį į P. S. veidÄ sudavė konflikto metu prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų P. S. ir G.

G., bei liudytojų D. R., Ž. J., I. J., B. B., I. D., M. N. duotus parodymus, kurie vieningai nurodė, kad po konflikto su J. V., P. S. nosis buvo kruvina, kad P. S. Å¡luostėsi kraujÄ , kad pats nukentėjusysis P. S. nurodė, kad bÅ«tent po J. V. jam suduoto smÅ«gio į nosį pajuto skausmÄ ir nubėgo ieÅ¡koti ledo, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis J. V. smÅ«gį galva nukentėjusiajam P. S. į veidÄ , dėl kurio Å¡iam lūžo nosis, sudavė namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo P. S., liudytojos N. V., nuteistojo J. V. duotus parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl J. V. suduoto smÅ«gio P. S. į veidÄ , prie prekybos centro esančioje krepÅ¡inio aikÅ¡telėje, pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies, tačiau įvertinęs tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas P. S. buvo padarytas vieno smÅ«gio poveikiu, ir remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo J. V. argumentai dėl P. S. sveikatos sutrikdymo padarymo vietos prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Teismas įvertinęs tai, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo apžiÅ«rėta tik praėjus 5 dienoms po įvykio, atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog įvykio apžiÅ«ros vietos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis P. S. buvo sužalotas ne Å¡ioje vietoje.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiojo P. S. ir paties nuteistojo J. V. duoti parodymai įrodo, kad dėl J. V. suduoto smÅ«gio P. S. į veidÄ , nukentėjusiajam P. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nėra įrodyta, jog dėl dėl J.

V. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dviems ar daugiau asmenų, Å¡iÄ J. V. veikÄ perkvalifikuoja iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jis smÅ«gį kakta P. S. sudavė gindamasis, t. y. veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-7-326/2013, 2K-92/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013, 2K-92/2014). MuÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (kasacinė nutartys Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad tarp J. V. ir P. S. bei G. G. kilo konfliktas, kurio metu vieni kitų atžvilgiu naudojo smurtÄ , kad J. V. nesistengė iÅ¡vengti konflikto ir aktyviai, suduodamas smÅ«gius, jame dalyvavo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad J. V. buvo užpultas P. S. ar G. G., todėl daroma iÅ¡vada, kad tarp J. V. ir P. S. bei kitų asmenų kilo muÅ¡tynės. Teisėjų kolegija, remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų ir muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju taikyti BK 28 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.

  Dėl bausmės skyrimo Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje neįrodyta, jog konfliktas ir muÅ¡tynės tarp J. V. ir P. S., bei G. G. kilo dėl J. V. chuliganiÅ¡kų paskatų, kad nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, jog konfliktÄ ir muÅ¡tynes inicijavo J.

V., atsižvelgdamas į tai, kad J. V. nenurodė, jog įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, kad byloje nustatyta, jog J. V. nustatytas lengvas (0,87 promilių) neblaivumo laipsnis, ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad J. V. apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl nuteistojo J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) naikintina.Teisėjų kolegija, skirdama bausmes nuteistajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis praeityje nebuvo teistas, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka (nuobauda negalioja), padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirba.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti nuteistajam J. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmes mažesnes už Å¡ios bausmės vidurkį, veikas įpareigojant jį per visÄ bausmės terminÄ mokytis, dirbti ar bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), bei atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. V. nusikaltamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarė vienoje vietoje, jas skyrė labai trumpas laiko tarpas, daro iÅ¡vada, kad Å¡ios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam J.

V. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, griežtesnei iÅ¡ paskirtų bausmių apimant Å¡velnesnę.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad nuteistasis iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal BK 284 staipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , jo veika iÅ¡ BK 138 straipnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alina aplinkybes dėl kurių J. V. iÅ¡teisintas ir jo veika perkvalifikuota ir kaltimimÄ iÅ¡dėsto taip:

J. V. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia, sugriebė rankomis G. G. už drabužių krÅ«tinės srityje ir kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį G. G. į smilkinį, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vieÅ¡oje vietoje J. V. galva trenkė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam P. S. į veidÄ , tuo nukentėjusiajam P. S. dėl nosies kaulų lūžio, sukėlusio nosies deformacijÄ padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, Å¡iais veiksmais nukentėjusiajam P. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių nukentėjususiųjų P. S. ir G. G. civilinių ieÅ¡kinių matyti, kad jie praÅ¡o priteisti po 3000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ nuteistojo J.

V.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir iš nuteistojo J. V. priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo P. S. ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. G.. Iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos įvertino tai, kad nukentėjusieji nukentėjo nusikaltimo metu, jiems nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jie patyrė daug fizinio skausmo, buvo sužaloti visuotinės šventės metu, patyrė nemalonumus ir nepatogumų dėl slaugos, negalėjo normaliai mokytis, kad jautė pasekmes ir vėliau:

P. S. teko neÅ¡ioti įtvarÄ ant veido, G. G. gipsÄ ant kojos, jie abu lankėsi pas medikus, vartojo vaistus nuo skausmo. Kaltinamasis tyčia siekė fiziniu smurtu sužaloti, pažeminti nukentėjusiuosius, pažeisdamas vienÄ iÅ¡ labiausiai teisės ginamÄ vertybę – sveikatÄ . Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 773,79 Lt turtinės žalos už P. S. suteiktas gydymo paslaugas ir dėl 454,43 Lt turtinės žalos už G. G. suteiktas gydymo paslaugas, kurias patyrė dėl nusikalstamų J.

V. veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgamas į tai, kad byloje nustatyta, jog konfliktas tarp J. V., P. S. ir G. G. kilo be aiÅ¡kios priežasties, nukentėjusieji taip pat aktyviai dalyvavo kilusiame konflikte ir vėliau kilusiose muÅ¡tynėse, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad G.

G. bÅ«tų buvęs padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos sumos yra neproporcingos ir dėl to mažintinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nukentėjusysis P. S. aktyviai dalyvavo konflikte su J. V., Å¡iam sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, kad P. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sulaužyta nosis, dėl to patyrė skausmÄ , nepatogumų, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad 300 Eur (1035,84 Lt) suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam P. S. bus proporcinga jo patirtiems nepatogumams, skausmui, jo vaidmeniui konflikte, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Kolegija įvertinusi tai, kad G.

G. aktyviai dalyvavo konflikte su J. V., kad konflikto metu J. V. jam sudavė vienÄ smÅ«gį į smilkinį ir dėl to jis patyrė fizinį skausmÄ , kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad kitus patirtus nepatogumus jis patyrė dėl nuteistojo J. V. tyčinių veiksmų, kad dėl J. V. jam suduoto smÅ«gio jis patyrė fizinį skausmÄ , tačiau jam nekilo jokių liekamųjų padarinių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad 100 Eur (345,28 Lt) suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam G.

G. bus proporcinga jo patirtam fiziniam skausmui, jo vaidmeniui konflikte, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti priteistas tik iÅ¡ kalto asmens ir tai, kad nustatyta, jog J.

V. nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. G., Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 454,43 Lt turtinės žalos atlyginimo patirtos dėl G. G. gydymo (2 t., 71-72 b. l.) paliekamas nenagrinėtu. Dėl proceso išlaidų Nukentėjusieji P. S. ir G. G. byloje pateikė prašymus iš nuteistojo J. V. priteisti po 1500 Lt išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiųjų prašymus, patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, pagalbai apmokėti pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė nuteistojo J.

V..BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, kad nuteistojo J. V. veikos buvo perkvalifikuotos, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiųjų P. S. ir G. G. vaidmens konflikte ir muštynėse, nukentėjusiųjų G. G. ir P. S. prašymus jų patirtas išlaidas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų vaidmenį konflikte ir muštynėse, į tai, kad nuteistojo J.

V. veikos perkvalifikuotos, kad nenustatyta, jog J. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ G. G., jas sumažina ir iÅ¡ nuteistojo J. V. priteisia po 217,22 Eur (750 Lt) nukentėjusiesiems P. S. ir G. G. jų patirtoms iÅ¡laidoms, patirtoms atstovo pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,             n u s p r e n d ž i a: panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl J.

V. pripažinimo kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:J. V. iÅ¡teisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį:J.

V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam P. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais įpareigoti J. V. per visÄ bausmės terminÄ mokytis, dirbti ar bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ ;

J. V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)), dėl nukentėjusiajam G. G. sukelto fizinio skausmo ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais įpareigoti J. V. per visÄ bausmės terminÄ mokytis, dirbti ar bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ ;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam J.

V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei iÅ¡ paskirtų bausmių apimant Å¡velnesnę ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. V. per visÄ bausmės terminÄ mokytis, dirbti ar bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ ; Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo J. V. nukentėjusiajam P. S. priteisti 300 Eur (1035,84 Lt) neturtinei žalai atlyginti;Nukentėjusiojo G.

G. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo J. V. nukentėjusiajam G. G. priteisti 100 Eur (345,28 Lt) neturtinei žalai atlyginti;Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 454,43 Lt turtinės žalos atlyginimo patirtos dėl G. G. gydymo palikti nenagrinėtu;Nukentėjusiojo P. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, atstovo paslaugoms apmokėti, priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. V. priteisti 217,22 Eur (750 Lt) P. S. naudai;Nukentėjusiojo G.

G. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, atstovo paslaugoms apmokėti, priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. V. priteisti 217,22 Eur (750 Lt) G. G. naudai.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                  Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                               Raimundas Jurgaitis                                                                                                                           Vidmantas Mylė