43207eab-751e-4dcb-a636-32e363fc32aa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-17/2010

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija: 22.4.3.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 8 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieškovui A. B. ,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2007 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos advokatÅ«ra.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir A. V. prašė:

1. pripažinti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 27 d., 2004 m. gegužės 28 d., 2004 m. rugpjūčio 4 d., 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimis neteisėtai pritaikė procesinės prievartos priemonę – atvesdinimÄ , pažeidė ir suvaržė BPK garantuotas jo teises, neužtikrino teisių į gynybÄ bei tuo padarė žalÄ ;

2. pripažinti, kad Kauno apygardos teismas, nepraneÅ¡damas ieÅ¡kovui apie jo skundo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ bei 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarties priėmimÄ ir neiÅ¡nagrinėdamas jo skundo dėl 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties skirti jam procesinės prievartos priemonę, pažeidė jo teises į teisinę gynybÄ ir padarė žalÄ ;

3. pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2005 neišnagrinėjo ir

neišsprendė jo reikalavimų dėl Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant 2004 m. vasario 27 d., 2004 m. gegužės 28 d., 2004 m. rugpjūčio 4 d., 2004 m. rugsėjo

23 d. nutartis bei neiÅ¡nagrinėjimo jo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties ir tuo pažeidė jo konstitucines teises, teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir tuo jam padarė žalÄ bei įtakojo jo kasacinio skundo atmetimÄ 2006 m. balandžio 11 d., nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Lietuvos Aukščiausiame Teisme;

4. pripažinti, kad atsakovas A. V. neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2005, solidariai su Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. padarė jam 500 000 Lt turtinę ir neturtinę žalÄ ;

5. pripažinti, kad A. V. , suklastojęs atstovavimo sutartis ir sumokėto mokesčio už atstovavimÄ kvitus bei jo tėvo paraÅ¡us, padarė nusikalstamÄ veikÄ ir CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka informuoti apie tai prokurorÄ ;

6. priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir A. V. 500 000 Lt turėtai turtinei ir patirtai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad jog Vilniaus apygardos teismui 2005 m. lapkričio 13 d. padavė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri jam buvo padaryta neteisėtais Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų veiksmais, pritaikant procesinės prievartos priemonę – jo atvesdinimÄ Ä¯ baudžiamosios bylos posėdžius, kai jis dėl ligos privalėjo bÅ«ti namuose ar

ligoninėje, priteisimo. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. , nagrinėdama jo ieškinį, buvo šališka, neleido jam

įrodinėti neteisėtų skundžiamų teismų veiksmų, neužtikrino jo teisės į teisminę gynybÄ , neiÅ¡sprendė jo reikalavimų ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo nuomone, neiÅ¡spręstas ginčas minėtoje byloje privalo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas priteisiant jam iÅ¡ valstybės 300 050 Lt žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro gydymosi iÅ¡laidos dėl neteisėtai paskirtų prievartos priemonių 2004 metais, t.y. 3 240 Lt nekompensuojamos iÅ¡laidos pirkti vaistams gydytis nuo inkstų akmenligės, 760 Lt nuo Å¡irdies veiklos sutrikimų ir 50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 4 050 Lt bei 296 000 Lt negautas neturtinės žalos atlyginimas, praÅ¡ytas priteisti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A.

R. , nagrinėdama civilinę bylÄ , pažeidė jo teises - trukdė ir neleido įrodinėti neteisėtų Kauno apygardos teismo veiksmų, neiÅ¡reikalavo praÅ¡omų įrodymų, nepaskyrė teismo medicininės ekspertizės, o pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimus teisėjai, nebuvo nuÅ¡alinta nuo bylos Nr. 2-1270-41/2005 nagrinėjimo. Nurodė, kad teisėja suvaržė ir pažeidė jo teises, nes pranešė jam tik apie 2006 m. kovo

17 d. parengiamojo teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , kuriame jis įgaliojo atstovauti advokatÄ A. V. bei, susitarusi su juo, iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir neiÅ¡sprendė visų reikalavimų, dėl ko jam buvo padaryta 300 050 Lt žala. Nurodė, kad advokatas A. V. suklastojo atstovavimo sutartis, kvitus bei jo tėvo paraÅ¡us ir nepagrįstai dalyvavo nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje. Dėl patirtų trukdymų ir nepatogumų buvo žalojama ir luoÅ¡inamo jo, I grupės nevaikÅ¡tančio invalido, sveikata, pažeista jo teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ , vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu. Minėtais veiksmais advokatas ir teisėja jam padarė 199 950 Lt neturtinę žalÄ . Nurodė, jog jam padaryta žala iÅ¡ viso sudaro 500 000 Lt, kuriÄ solidariai privalo atlyginti Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos ir A. V. .

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 20 d.

sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Sprendime nurodė, kad teismams buvo žinoma, jog A. B. serga ir negali vaikščioti, kÄ patvirtina byloje

esantys medicinos įstaigų dokumentai. 2003 m. spalio 22 d. baudžiamojoje byloje atliktos komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktu buvo konstatuota, jog į teismo posėdį A. B. pats savarankiškai atvykti negali,

gali būti atgabentas specialiomis priemonėmis gulintis. Įvertinus, kad A. B. ir būdamas sveikas neatvykdavo į teismo posėdžius ir

tuo vilkino bylos nagrinėjimÄ , teismas, neturėdamas kitokių galimybių iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , ėmėsi netradicinių priemonių, kurios

neprieštaravo įstatymui (BPK 37 str. 1 d. 5 p., 142 str.). Teismo nutartimis A. B. taikytos procesinės prievartos priemonės buvo

skundžiamos, kas patvirtinta, jog ieÅ¡kovas naudojosi įstatymo suteiktomis jam teisėmis. Nors ieÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta apie jo skundo nagrinėjimÄ 2004 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teisme, tačiau iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. lydraščio Kauno apygardos teismui apie bylos iÅ¡siuntimÄ su A. B. skundu dėl 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarties nagrinėjimui bei Å¡io teismo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ iki 2004 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio matyti, jog A. B. buvo žinoma, kad jo skundas bus nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. B. anksčiau nedalyvaudavo teismo posėdžiuose nagrinėjant jo skundus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nepraneÅ¡imas jam apie posėdžio, kuriame dalyvavo jo gynėjas, datÄ negali bÅ«ti laikomas esminiu jo teisių pažeidimu ar suvaržymu

Kauno apygardos teismas A. B. skundÄ dėl 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties grÄ Å¾ino Kauno miesto apylinkės teismui dėl praleistų skundo registravimo apylinkės teisme ir jo perdavimo aukÅ¡tesniam teismui terminų, kas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog Kauno apygardos teismo kaltės, neiÅ¡nagrinėjus skundo, nėra. Be to, Å¡i nutartis nebuvo vykdoma, nes posėdis buvo atidėtas.

Teismas nurodė, kad, siekiant nepažeisti BPK reikalavimų bei A. B. teisių ir per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡klausyti A. B. paaiÅ¡kinimų dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, užtikrinti jo aktyvų dalyvavimÄ bylos nagrinėjime bei įvertinęs teismui pateiktus medicininius duomenis apie A.

B. sveikatos būklę, sprendė, kad teismai pagrįstai taikė procesinę prievartos priemonę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pritaikant procesinę prievartos priemonę ar nagrinėjant jo skundus baudžiamoje byloje buvo įvykdyti neteisėti teismo veiksmai.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/06 A. B. ieškinį atmetė ir konstatavo, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo paskirtos teismo procesiniais sprendimais, kurie baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nebuvo panaikinti.

A. B. pareiškimas dėl teisėjos A. R. nušalinimo buvo išspręstas CPK 69 straipsnio nustatyta tvarka teismo 2006 m. kovo 17 d. nutartimi ir atmestas, nenustačius CPK 65, 66

straipsniuose nustatytų pagrindų teisėjai nušalinti. Įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius dėl

teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi, teisėjai dirbant prokuratÅ«roje, jam iÅ¡aiÅ¡kinus teisėjos neteisėtus veiksmus ir inicijavus baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimÄ , ieÅ¡kovas

nepateikė.

A. B. buvo informuotas, jog parengiamasis teismo posėdis įvyks 2006 m. kovo 17 d. ir jis raÅ¡tu teismÄ informavo, jog Å¡iame posėdyje jam atstovaus advokatas A. V. . Atstovavimo sutartyje atskirai nenurodžius, kad klientas įgalioja advokatÄ atstovauti tik parengiamajame posėdyje, teismas laikė, jog įgaliojimas buvo duotas atstovauti ieÅ¡kovÄ nagrinėjamoje byloje. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Parengiamajame teismo posėdyje nutarus pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, teismui nebuvo pagrindo neleisti atstovui dalyvauti bylos nagrinėjime. A. V. sutikus, jog byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡kart po parengiamojo posėdžio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti nagrinėti bylÄ vėlesne data, o ieÅ¡kovui, atstovaujamam advokato, praneÅ¡ti apie teismo posėdį ar priimti nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, teismui nereikėjo (CPK 118 str.). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, iÅ¡reikalavo duomenis apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę ir juos iÅ¡tyrė. IeÅ¡kovas teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimÄ buvo apskundęs apeliaciniu skundu.

Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog teisėja, susitarusi su atsakovu A. V. , nepranešė jam apie teismo posėdį. IeÅ¡kovui atstovaujant advokatui, teismas turėjo pagrindÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nepranešęs apie posėdį ieÅ¡kovui. Duomenų, jog A. V. ir teisėja A. R. susitarę veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir savo veiksmais jam padarė turtinę ir neturtinę žalÄ , byloje nėra. A.

B. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad A. V. pažeidė jų tarpusavio susitarimus ir neužtikrino tinkamo ieškovo atstovavimo byloje. Ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais A. V. veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei Vilniaus apygardos teismo teisėjos, nei A. V. neteisėtų

veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ . Kasacinis skundas baudžiamoje byloje yra nagrinėjamas vadovaujantis tik

baudžiamoje byloje esančiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas negali įtakoti kasacinio proceso.

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, privalo įrodyti neteisėtus teisėjo, teismo veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6..263 str.), tačiau tokių įrodymų, patvirtinančių teisėjo ar teismo kaltę ieÅ¡kovas nepateikė. A. V. nėra valstybės tarnautojas ar teismo pareigÅ«nas, todėl advokato neteisėtais veiksmais padaryta žala negali bÅ«ti

atlyginama iš valstybės biudžeto, nes solidari valstybės ir A. V. žalos atlyginimo atsakomybė negalima.

Ta aplinkybė, kad A.

V. buvo iÅ¡kelta drausmės byla, vėliau jis buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ieÅ¡kovui padarymo fakto.

Ieškovas reikalavimo pripažinti atstovavimo

sutartį negaliojančia Å¡ioje byloje nėra pareiÅ¡kęs ir sprendimo, kuriuo bÅ«tų pripažinta, kad A. V. yra suklastojęs atstovavimo sutartis bei sumokėto mokesčio už atstovavimÄ

kvitus, jo tėvo parašus, teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A.

V. yra suklastojęs minėtus dokumentus ar viršijęs jam suteiktus įgaliojimus ir jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių, todėl apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo (CPK 300 str.).

V. buvo tik A. B. atstovas, o ne proceso šalis, todėl Teisingumo ministerijos

teiginys, kad pakartotinai A. B. nurodytų aplinkybių apie atvesdinimo teisėtumÄ teismas negali nagrinėti, nes

teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kinio 8 reikalavimo dėl atstovavimo sutarties ir kvitų suklastojimo. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi nepagrįstai nesustabdė Å¡ios civilinės bylos iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-3064-2007 Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl atstovavimo sutarties ir sumokėtų mokesčių pajamų kvitų klastojimo (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Teismas, neturėdamas įrodymų, nurodė, kad administracinė byla yra sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla. Teismas, pažeisdamas CPK 179-181 straipsnius, nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti įrodymus, pagrindžiančius 8 reikalavimÄ , neužtikrino atsakovo A. V. paieÅ¡kos (CPK 132 str.) bei netinkamai taikė CPK 300 straipsnį.

2. Teismas pažeidė CPK 18, 42, 45, 137 straipsnius. Jis nesutiko, kad Lietuvos advokatÅ«ra, kuriai kaip atsakovui buvo suformuluoti reikalavimai, bÅ«tų pakeista. Teismas be ieÅ¡kovo sutikimo įtraukė Lietuvos advokatÅ«rÄ trečiuoju asmeniu. Teisėja nepagrįstai 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti papildomÄ ieÅ¡kinį, nors jame, atsižvelgiant į 2007 m. sausio 2 d. nutartį ir naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, buvo suformuluoti konkretÅ«s reikalavimai atsakovui. Apeliacinis teismas 2007 m. birželio 14 d. nutartimi, pažeisdamas CPK 37 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį, nutraukė apeliacinį procesÄ .

3. Nei vienas ieškinio reikalavimas neišnagrinėtas tuo teisiniu pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinys šioje byloje, t.y. pagal Konvencijos 3, 6, 13, 14, 41 straipsnius ir Konstitucijos 29, 30 straipsnius. Tai yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

4. Nagrinėjant bylÄ , buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi jÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡ka ir priklausoma teisėja B. V. ir Panevėžio apygardos teismas, kurie buvo Å¡alinami nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo. Nepatenkinus nuÅ¡alinimo, buvo pažeistas CPK 132 straipsnis, nes nesiimta veiksmų surasti atsakovÄ A. V. .

5. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmetami įrodymai dėl Kauno miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo, Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos Respublikai, praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 4 050 litų turtinei žalai ir 296 000 litų neturtinei žalai atlyginti grindžia Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d., gegužės 28 d., rugpjūčio 4 d., rugsėjo

23 d., jo manymu, neteisėtomis ir nepagrįstomis nutartimis, priimtomis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1105/2005, Kauno apygardos teismo veiksmais – nepraneÅ¡imu apie jo skundo nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ (2004 m. rugsėjo 23 d. nutartis), jo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties neiÅ¡nagrinėjimu. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡io reikalavimo neiÅ¡sprendė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006, todėl, siekiant užtikrinti jo teisę į teisminę gynybÄ , minėti reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje.

Konstitucijos 30 straipsnis asmenims, kurių konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, garantuoja teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato Civilinio proceso kodekso normos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Asmuo, gindamas savo pažeistÄ teisę, kreipiasi į teismÄ paduodamas ieÅ¡kinį (CPK 5 str. 1 d., 135 str.). IeÅ¡kinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ (ypatingos teisenos bylose), o ieÅ¡kinio teisenos bylose pagal ieÅ¡kinį (CPK 5 str. 3 ir 4 dalys). Teisė į ieÅ¡kinį yra materialioji ir procesinė subjektinė teisė. Materialioji subjektinė teisė priklauso nuo teisinio pobÅ«džio faktų. Teismas, nustatęs visas aplinkybes, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, priima sprendimÄ . Jeigu ieÅ¡kinys yra pagrįstas, teismas jo ieÅ¡kinį patenkina, jeigu nepagrįstas – atmeta. Tuo tarpu teisė į ieÅ¡kinį, kaip procesinė subjektyvinė teisė, suprantama kaip teisė kreiptis į teismÄ t. y. teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. TokiÄ procesinę subjektinę teisę asmuo įgyja esant įstatymuose nustatytiems pagrindams. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės teisinio pobÅ«džio aplinkybės, nuo kurių priklauso, ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismÄ paduodant ieÅ¡kinį. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ar patvirtinti taikos sutartį. Taigi, esant Å¡iai procesinei teisinio pobÅ«džio aplinkybei, asmuo nebeturi teisės paduoti ieÅ¡kinio, t. y. kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovo reikalavimai, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 27 d., 2004 m. gegužės 28 d., 2004 m. rugpjūčio 4 d. ir 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimis, priimtomis baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 neteisėtai jam pritaikė prievartos priemonę – atvesdinimÄ Ä¯ teismo posėdį ir taip suvaržė jo teises, neužtikrino teisės į gynybÄ , kad Kauno apygardos teismas, nepranešęs apie skundo nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutartį, kad neiÅ¡nagrinėjo jo skundo dėl 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties, ir tuo pažeidė jo teises į teisinę gynybÄ , ir Å¡iais teismo neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė 4 050 litų žala ir 296 000 litų neturtinė žala, kuriÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, buvo pareikÅ¡ti 2005 m. lapkričio 23 d. padavus ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-1270-41/2006). Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį priėmė, bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2006 m. kovo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Å ioje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tuos pačius reikalavimus. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas minėtų jo reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 neiÅ¡sprendė.

Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas reglamentuoja Civilinio proceso kodekso III dalies, XVII skyriai. Civilinio proceso kodekso XVI skyrius nustato taisykles, kuriomis vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Civilinio proceso kodekso XVII skyriaus normos reglamentuoja kasacinės instancijos teismo teises ir pareigas tikrinant pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tokių teisės normų visuma įtvirtinta minėtuose Civilinio proceso kodekso normose sudaro vientisÄ harmoningÄ teismų priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimu ar nutartimi, kurie yra nepanaikinti aukÅ¡tesnės instancijos teismo, ginčas iÅ¡sprendžiamas galutinai. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimÄ , 2006 m. spalio 26 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 4 050 litų turtinės žalos ir 296 000 litų neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ ieÅ¡kovas grindžia Kauno apygardos teismo, jo manymu, neteisėtomis nutartimis, atlyginimo yra iÅ¡spręstas įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/1996. Todėl ieÅ¡kovas nebeturi teisės paduoti ieÅ¡kinio dėl 4 050 litų turtinės žalos ir 290 000 litų neturtinės žalos, kurios atsiradimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, atlyginimo (CPK 137 str. 2 d.).

Teismas bylÄ nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo spendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, pareikÅ¡tas Lietuvos valstybei dėl 4 050 litų turtinės ir 296 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, yra iÅ¡nagrinėtas, teismo priimtas sprendimas įsiteisėjęs, Å¡iÄ Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį naikina ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukia (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Dėl teisinės pagalbos suteikimo susitaria klientas su advokatu sudarydamas rašytinę atstovavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 advokatas A. V. pateikė

teismui atstovavimo sutartį, pagal kuriÄ jam buvo pavesta atstovauti ieÅ¡kovui A. B. . Å ios sutarties pagrindu advokatas A.

V. atstovavo ieÅ¡kovui A. B. nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos teisme 2006 m. kovo 17 d. parengiamajame teismo posėdyje CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio perėjus į žodinį

bylos nagrinėjimÄ , advokatas A. V. atstovavo ieÅ¡kovui A. B. nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs

iš esmės, ieškovo A. B. ieškinį atmetė. A.

B. , nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliacinį skundÄ grindė aplinkybėmis, kad advokatui buvo suteikęs teisę atstovauti jam Vilniaus apygardos teisme tik parengiamajame teismo posėdyje, kad advokatas neturėjo įgalinimų atstovauti jam Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie žodinį bylos nagrinėjimo laikÄ ir tai, ieÅ¡kovo nuomone, sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto

teismo sprendimo priėmimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m.

kovo 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2006 m. spalio 7 d. nutartimi apeliacinio skundo motyvus dėl neteisėtų teismo veiksmų (t. y., kad be ieÅ¡kovo sutikimo teismas nusprendė po parengiamojo teismo posėdžio iÅ¡ karto bylÄ spręsti iÅ¡ esmės), dėl advokato A. V. neteisėto atstovavimo teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, kuriais apeliantas A.

B. grindė teismo sprendimo neteisėtumÄ , pripažino nepagrįstais. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinis teismas padarė remdamasis 2006 m. kovo 15 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir advokato A. V. . Apeliacinės instancijos teismas, ir kitus apeliacinio skundo motyvus pripažinęs nepagrįstais, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ . Kasacinės instancijos teisme byla nagrinėta nebuvo.

Šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį advokatui A. V. ir Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinį grindžia aplinkybėmis, kad advokatÄ A. V. buvo įgalinęs atstovauti tik parengiamajame teismo posėdyje, kad advokatas neturėjo teisės atstovauti jam bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, kad teismui pateikė suklastotÄ atstovavimo sutartį, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir Å¡iais veiksmais kartu su Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėjusiÄ bylÄ , padarė 500 000 litų turtinę ir neturtinę žalÄ .

Sprendžiant advokato civilinės atsakomybės klausimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne tik faktÄ , kad advokatas pažeidė savo profesinę pareigÄ , bet žalÄ bei priežastinį ryšį tarp advokato veiksmų ir padarytos žalos. IeÅ¡kovas nurodo, kad su advokatu žodžiu tarėsi dėl atstovavimo nagrinėjant bylÄ parengiamajame teismo posėdyje, tačiau atstovavimo sutarties, kuri buvo pateikta Vilniaus apygardos teismui, nepasirašė, advokatas teismui pateikė sutartį, kuri su juo nebuvo sudaryta. Advokatas A. V.

pripažino faktÄ , kad atstovavimo sutartį pasirašė ne ieÅ¡kovas A. B. (b. l. 46, t. 4), kad su A. B. buvo

sutarta jį atstovauti tik parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 39, t. 6). Advokatas A. V. už AdvokatÅ«ros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2 punktų, 22 str. 1 d. ir 4 d. pažeidimus, Advokatų profesinės etikos kodekso 1.3 p., 12.3 p., 12.4 punktų reikalavimų (elgtis dorai bei pilietiÅ¡kai, laikytis teisinių ir profesinių įsipareigojimų advokato profesijai ir visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumÄ ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos, teisingumo idėjos) pažeidimus 2006 m. lapkričio 23 d. Lietuvos advokatÅ«ros advokatų garbės teismo sprendimu paÅ¡alintas iÅ¡ advokatų (b. l. 34-37, t. 4). Taigi, kad advokatas A. V. , atstovaudamas ieÅ¡kovÄ A. B. , pažeidė savo profesines pareigas, konstatuota Advokatų garbės teismo sprendimu.

IeÅ¡kovas prašė teismo apie advokato nusikalstamus veiksmus praneÅ¡ti prokurorui CPK 300 straipsnio numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl advokato A. V. veiksmų kreipėsi į Kauno miesto prokuratÅ«rÄ , kad ikiteisminį tyrimÄ vedė Kauno miesto VPK Centro policijos komisariatas. IÅ¡ Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato 2006 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡to Lietuvos advokatų tarybai matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. V. nusikalstamos veiklos (b. l. 22, t. 6). IÅ¡ to galima spręsti, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms yra žinomos aplinkybės apie A. V. veiksmus, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK

182 str. 1 d., kurios padarymu įtariamas A. V. . Todėl nėra pagrindo teismui pranešti apie tai, kas ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma ir dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla pagal ieÅ¡kovo skundÄ atsakovui Teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kur, jo manymu, yra nustatyti prejudiciniai faktai, priims neteisėtÄ sprendimÄ , yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas ieÅ¡kovo skundÄ 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė A. B. apeliacinį skundÄ ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 1-2127-602-2008).

Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, Å¡alių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio. Vilniaus apygardos teismui advokatas A. V. pateikė atstovavimo

sutartį, pagal kuriÄ jam buvo suteiktos teisės atlikti atstovaujamojo A. B. vardu visus procesinius veiksmus, numatytus CPK 59 straipsnyje.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal teismui pateiktÄ atstovavimo sutartį advokatas turėjo procesinę teisę parengiamajame teismo posėdyje duoti sutikimÄ pradėti žodinį bylos

nagrinėjimÄ iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio. Advokatas A. V. neinformavo teismo, kad atstovavimo sutarties su

ieškovu nėra pasirašęs, kad sutartį pasirašė ne ieškovas A. B. , o kitas asmuo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių objektyvinių duomenų, kad advokatas A. V. nėra su ieškovu sudaręs rašytinės atstovavimo sutarties (CPK 57 str. 3 d.).

IeÅ¡kovas A. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 26 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo negrindė argumentais, kad sutarties, kuriÄ advokatas A.

V. pateikė teismui, nėra sudaręs. IeÅ¡kovui apeliacinės instancijos teismui nenurodžius minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija taip pat neturėjo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas su advokatu nėra sudaręs atstovavimo teisme sutarties. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, apeliacinės instancijos teismui neatskleidęs aplinkybės dėl atstovavimo sutarties su advokatu, jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai. Taigi ne tik dėl advokato nesÄ Å¾iningų veiksmų, bet ir dėl ieÅ¡kovo veiksmų teismas neturėjo duomenų, kad ieÅ¡kovas su advokatu nėra sudaręs raÅ¡ytinės sutarties dėl atstovavimo teisme.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jis žodiniu susitarimu buvo pavedęs advokatui A. V. atstovauti jam nagrinėjant bylÄ parengiamajame teismo posėdyje. Advokatas paaiÅ¡kinimuose Advokatų tarybai taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kovu buvo susitarta tik dėl atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje ir, kad raÅ¡ytinės sutarties atstovauti ieÅ¡kovÄ teisme su ieÅ¡kovu nebuvo sudaręs ir sutartį, kuriÄ pateikė teismui, pasirašė ne ieÅ¡kovas.

Advokato civilinės atsakomybės pagrindai yra jo pareigų, įtvirtintų AdvokatÅ«ros įstatymo 39 str., Advokatų profesinės etikos kodekse, pažeidimas. Advokatas savo pareigas turi atlikti sÄ Å¾iningai, savo

veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Advokatas A. V. , pateikęs Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla

Nr. 2-1270-41/2006) atstovavimo sutartį atstovauti ieškovui A.

B. teisme, suteikiant advokatui visas procesines teises, numatytas CPK 59 str., ir atstovaudamas ieÅ¡kovÄ teisme, pažeidė CPK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes, kaip jau buvo pasakyta, A. B. su advokatu nebuvo sudaręs raÅ¡ytinės sutarties. Kadangi A. V. , atstovaudamas klientui teisme be įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgalinimų, pažeidė savo profesines pareigas, elgėsi nekvalifikuotai ir nerÅ«pestingai, jam atsiranda civilinė atsakomybė (CK 6.245 str.).

IeÅ¡kovas jam padarytÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ nesuteiktos galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, nes, iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio teismui iÅ¡ karto perėjus į žodinį bylos nagrinėjimÄ , jis neteko galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Minėta, kad teismas pagal advokato pateiktÄ atstovavimo sutartį, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, kad sutartį yra sudaręs ne ieÅ¡kovas, turėjo pagrindÄ iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Ne dėl teismo, o dėl neteisėtų advokato veiksmų ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, todėl A. V. turi atlyginti neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Nors AdvokatÅ«ros įstatymas nereglamentuoja advokatų atsakomybės, tačiau už advokato padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti asmeniÅ¡kai žalÄ padaręs advokatas, o ne Advokatų taryba, kaip teigia ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ . CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Minėta, AdvokatÅ«ros įstatymas nereglamentuoja žalos, padarytos neteisėtais advokatų veiksmais (neveikimu), atlyginimo santykių.

Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2007 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007, vadovaudamasi 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu, konstatavo, kad Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatyme nustatyti, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir tÄ Å¾alÄ gauti. Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant bylas dėl neturtinės žalos, padarytos advokato, netinkamai jam vykdant profesinę pareigÄ , atlyginimo, teismas priteisia tiesiogiai taikydamas KonstitucijÄ .

CK 6.250 straipsnyje nenustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as neturtinio pobÅ«džio netekimų. Neturtinė žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms ir materialinėms vertybėms. IeÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ sieja su jo, kaip ieÅ¡kovo, pažeista teise, garantuota įstatymu, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Minėta, kad ieÅ¡kovo teisė dalyvauti

nagrinėjant jo ieškinį Vilniaus apygardos teisme buvo pažeista dėl advokato A. V. neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas,

vadovaudamasis teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, kad ieÅ¡kovui, pažeidus jo teisę į žodinį bylos nagrinėjimÄ , buvo padaryta 1 000 litų neturtinė žala, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, priteisiama iÅ¡ atsakovo A. V. .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, 5 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo A. B. reikalavimas priteisti 4 050 litų turtinei ir 296 000 litų neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo A. B. reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. žalos atlyginimÄ , panaikinti

ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui

A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1

000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                    Kazys

Kailiūnas

                                                                                                                               Danutė

Milašienė

                                                                                                                               Nijolė

Piškinaitė