Legislator Case Law & Legislation
431e8fd7-980f-4d36-a7e5-bc9ec952e8d9 AI generated

431e8fd7-980f-4d36-a7e5-bc9ec952e8d9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 431e8fd7-980f-4d36-a7e5-bc9ec952e8d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-1310-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00676-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.10.1.; 1.2.25.4.4.; 2.1.15.1.; 2.3.4.3.;2.3.6.4.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam S. I., jo gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

Legislator headnote

AI generated

431e8fd7-980f-4d36-a7e5-bc9ec952e8d9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ji sužalota nebuvo;Transporto priemonės RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai: sulenktas bagažinės dangtis, sulaužytas galinis bamperis (b.l.13-14);Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A5597/14(01), kurioje nurodyta, kad S. I. kraujyje rasta 2,83 promilės etilo alkoholio (b.l.95-96);R. K. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad R.

Keywords

AI generated
traffic accident aggravated drunk driving withdrawal of driving license alcohol dependence seizure of motor vehicle vehicle keeper
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-1310-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00676-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.10.1.; 1.2.25.4.4.; 2.1.15.1.; 2.3.4.3.;2.3.6.4.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam S. I., jo gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

K., jos atstovei advokatei Marijai BartaÅ¡evičiÅ«tei, nukentėjusiajai I. Å .,vertėjai Natalijai Reut, nedalyvaujant civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už Kelių eismo taisykles baustas, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, n u s t a t ė: kaltinamasis S. I. vairuodamas kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o bÅ«tent:jis 2014 m. birželio mėn. 29 d. apie 17.46 val.

Vilniuje, T. Narbuto g. 154, 5 m iki Sėlių g. pastato Nr. 66, neturėdamas teisės vairuoti ir bÅ«damas neblaivus, jo kraujyje rasta 2,83 promilės etilo alkoholio, vairavo H. K. priklausantį automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir reljefo ypatumus, partrenkė kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse važiavusiÄ dviratininkę R.

K., ir bandydamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos už 140 m. atsitrenkė į priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. Š., gim. 1969 m., galinę dalį. Eismo įvykio metu dviračio vairuotojai R. K., gim. 1968 m., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadintos transporto priemonės. Šiais veiksmais S. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties...“, 14 punkto „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų...“ reikalavimus, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje.Kaltinamasis S. I. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio dienÄ buvo neblaivus, važiavo ir padarė avarijÄ .

Šalintis nenorėjo, nesuprato situacijos. Jis serga bronchine astma, pradėjo dusti, todėl nusprendė važiuoti į vaistinę nusipirkti inhaliatorių. Tuo metu turėjo šeimyninių problemų, todėl išgėrė. Kodėl nevažiavo taksi, nežino, dabar sunku paaiškinti. Kelio danga buvo normali, gal dėl girtumo nepastebėjo dviratininkės. Nesuprato, kas įvyko, stabdė automobilį, dairėsi. Greitis buvo nedidelis, apie 50 km/val., toje vietoje Narbuto gatvėje važiuoti greičiau neįmanoma.

Viskas įvyko labai greitai, nespėjo susiorientuoti. Gal pradėjo dusti, gal užsigalvojo ir įvyko nelaimė. Nematė, kad partrenkė dviratininkę. Teises anksčiau turėjo, jas prarado dėl girtumo gal 2009 metais, kodėl iÅ¡ to nepasimokė, nežino. PaaiÅ¡kino, kad dabar alkoholį vartoja nedažnai, yra Priklausomybės ligų centro įskaitoje. Tai liga, su kuria kovoja, Å¡iuo metu dirba santechniku. ŽalÄ atlyginti sutinka, mano, kad 10 000 eurų daug. Labai gailisi, iki Å¡iol graužia sÄ Å¾inė.

Praėjusio teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, atsipraÅ¡o jų dar kartÄ . Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teisme duotais nukentėjusiosios R. K. parodymais, kad 2014-06-29 jai buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, sužalota galva, sulaužyti Å¡onkauliai, pradurtas plautis. Savaitę gulėjo reanimacijoje.

Tai buvo trauma visiems artimiesiems. Mėnesį gulėjo ligoninėje su laÅ¡elinėmis, injekcijomis, įtvaru, negalėjo miegoti naktimis. Pasekmes jaučia iki Å¡iol. Gyvena tarsi ne savo gyvenimÄ . Dėl plaučio sužalojimo buvo įdėtas vamzdelis. Jautė disbalansÄ , buvo vangi, neužtikrinta. VasarÄ buvo sugrįžusi dukra iÅ¡ užsienio, planavo kelionę į KanadÄ , turėjo bilietus, bet teko kelionę atidėti. Iki Å¡iol sutrikęs dėmesys, miegas, jaučia skausmÄ . Reikėjo neÅ¡ioti įtvarÄ , kad sugytų ranka, bet nesugijo. 2014-08-31 atlikta operacija, vėl reikėjo neÅ¡ioti įtvarÄ , važiavo į reabilitacijÄ .

Reabilitacijos laikas buvo pratęstas dviem savaitėms. Reikėjo vandenyje atlikti procedÅ«ras, atstatančias rankos judėjimÄ . Po mėnesio leido eiti į sporto salę. Netoli namų rado kineziterapeutÄ . Lankė iki metų pabaigos, po to dar pratęsė lankymÄ . Ant žasto liko randas, gal reikės atlikti plastinę operacijÄ . Skaičiavo, kiek iÅ¡leista Å¡eimos pinigų: už kurÄ 142 eurai. Visur vežiojo vyras, lankė ligoninėje. Civiliniame ieÅ¡kinyje viskas suskaičiuota – maisto papildai, vaistai, kuriuos skyrė gydytojas poliklinikoje.

Lankė reabilitacijÄ ir kas savaitę reikėjo važiuoti į poliklinikÄ pratęsti nedarbingumo pažymėjimo. Už vaistus sumokėjo 163 eurus, už reabilitacijÄ â€“ 329 eurus, už sporto klubÄ â€“ 391 eurÄ , pirko metams, nes taip pigiau vienam mėnesiui. Å iÄ sumÄ sutinka mažinti iki 264 eurų už 4 mėnesius. IÅ¡ draudimo gavo 5000 eurų moralinės žalos ir 643,72 eurus turtinės žalos atlyginimo. Å ios sumos iÅ¡ reikalavimo atimtos. Neturtinė žala sudaro 50 000 Lt. PraÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , nes po Å¡io įvykio gyvenimas tarsi apsivertė, nutrÅ«ko.

Randai liko iki Å¡iol, sveikata pasitaisė, atmintis ir miegas neatsistatė. Nepatogu važiuoti automobiliu, saugos diržas veržia randÄ . Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje jai padarytÄ turtinę žalÄ , atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas dalį žalos atlygino, bei atsižvelgiant į atsakovo nurodytus prieÅ¡taravimus dėl pagerinto maisto ir kuro iÅ¡laidų, mažina iki 1 025 Eur, neturtinę žalÄ â€“ iki 9 475 Eur. Teisme duotais nukentėjusiosios I. Å . parodymais, kad eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ atlygino draudimas – už automobilio remontÄ draudimas atlygino 462 eurus.

Ji sužalota nebuvo;Transporto priemonės RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas bagažinės dangtis, sulaužytas galinis bamperis (b.l.13-14);Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A5597/14(01), kurioje nurodyta, kad S. I. kraujyje rasta 2,83 promilės etilo alkoholio (b.l.95-96);R. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad R.

K. nustatyta pakauÅ¡kaulio pamato ir žvyno kairės pusės bei kairio momenkaulio lūžis su galvos smegenų deÅ¡inės kaktinės ir dalinai smilkininės skilčių sumuÅ¡imu, bei kraujo iÅ¡siliejimu po abiejų kaktinių skilčių dangalais, kairiojo raktikaulio ir III, IV, V, VI, VII ir VIII kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai su kraujo ir skysčio susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, bei platus dubens kairio klubo srities odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti didele jėga kietais bukais daiktais sumuÅ¡ant galvos ir krÅ«tinės lÄ stos bei dubens kairę pusę, neužilgo prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos.

Sužalojimas visumoje dėl pakauÅ¡kaulio pamato lūžio ir galvos smegenų sumuÅ¡imo, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktai). Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.26-27); Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. K. parodymais, kad 2014-06-29 d. apie 17,00 val. Vilniuje, kartu su žmona R. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ namų dviračiais į Vingio parkÄ . Važiavo iÅ¡ Pilaitės, iÅ¡ pradžių važiavo Pilaitės pr. link miesto centro.

Privažiavus Pilaitės-Laisvės pr. sankryÅ¾Ä , žmona Rasa spėjo pravažiuoti sankryÅ¾Ä tiesiai, o pats atsiliko ir teko sustoti. Pilaitės pr. link miesto važiavo Å¡aligatviu, taip pat matė, kad žmona kirto Pilaitės-Laisvės pr. irgi važiuodama Å¡aligatviu. Kadangi atsiliko, todėl nelabai matė toliau, kaip važiavo jo žmona. Nuo sankryžos bandė jÄ vytis Å¡aligatviu, įvažiavo į Narbuto g. Å¡aligatvį, jÄ matyti trukdė žmonės, kurie tuo metu ėjo Å¡aligatviu ir stovėjo stotelėje, todėl tiksliai nieko negali nurodyti apie savo žmonos važiavimÄ .

Narbuto g. yra dviračių takas ant Å¡aligatvio, juo ir važiavo. Važiuodamas dviračių taku staiga iÅ¡girdo automobilio padangų garsÄ , labai panašų į slydimo, dėl kurio pakėlė galvÄ ir pažiÅ«rėjęs į priekį pamatė savo žmonÄ , gulinčiÄ ant kelio važiuojamosios dalies ir nuo jos tolstantį juodos spalvos lengvÄ jį automobilį. Privažiavęs prie žmonos numetė dviratį ir visa laikÄ buvo prie jos. Žmona gulėjo pirmoje eismo juostoje Narbuto g., ten yra dvi eismo juostos, jos dviratis gulėjo pirmoje eismo juostoje, matė stiklo Å¡ukių, jų buvo pakankamai daug, net po žmonos galva.

Kaip suprato, įvyko eismo įvykis ir jo žmona buvo partrenkta, tačiau kaip įvyko kontaktas tarp automobilio ir jo žmonos, nematė ir nurodyti negali. Kartu su juo prie žmonos sustojo automobilis Toyota, Å¡viesios spalvos, kurį vairavo vyras, jis padėjo ir skambino 112. Kodėl ir kaip pradėjo žmona važiuoti kelio važiuojamÄ ja dalimi, nematė ir nurodyti negali. VisÄ laikÄ buvo prie žmonos, todėl nieko negali pasakyti apie automobilį, kuris jÄ partrenkė, ir kaip jis buvo surastas. Tik vėliau sužinojo, kad jis atsitrenkė į kitÄ automobilį.

Apie automobilio vairuotojÄ nieko nurodyti negali, jo nematė, su juo nebendravo. Oro sÄ lygos – Å¡viesus paros metas, nelijo, kelio danga –asfaltas, sausas, eismas buvo neintensyvus (b.l.72-73);Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. J. parodymais, kad 2014-06-29 d. apie 17,46 val. Vilniuje, vairavo a/m Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Narbuto g. antra eismo juosta, ta kryptimi važiuoti skirtos dvi eismo juostos. Oro sÄ lygos – Å¡viesus paros metas, nelijo, kelio danga – asfaltas, sausas, eismas buvo neintensyvus.

Važiuodamas nurodyta kryptimi, staiga pamatė ant kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje gulintį dviratį ir gulinčiÄ moterį, kuri buvo sužalota, todėl sustabdė vairuojamÄ automobilį, pastatė jį skersai, kad apsaugotų moterį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pribėgo prie moters ir pamatė, kad ji be sÄ monės, pradėjo skambinti 112 ir pranešė apie įvykį. BÅ«nant įvykio vietoje, pamatė, kad ant kelio yra stiklo Å¡ukės, todėl suprato, kad įvyko eismo įvykis ir jame galėjo dalyvauti automobilis, ir maždaug už 150 m pamatė du stovinčius automobilius, pribėgęs prie jų pamatė, kad tai buvo automobilis Renault Megane, kurį vairavo moteris, ir automobilis Peugeot 405, tamsios spalvos, kuris buvo be valstybinio numerio ir buvo nulaužtas jo deÅ¡inio vaizdo veidrodėlis, kaip suprato, kad Å¡itas automobilis Peugeot galėjo kliudyti dviratininkę, nes jo valstybinis numeris gulėjo Å¡iek tiek toliau už dviratininkės ant kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje.

Kaip įvyko kontaktas tarp automobilio Peugeot 405 ir dviračio, nematė ir nurodyti negali, taip pat nematė, kaip Å¡itas automobilis Peugeot atsitrenkė į Renault Megane. Jau pribėgus prie Å¡ių automobilių, Peugeot vairuotojas – vyras buvo Å¡alia automobilio ir kalbėjo telefonu, kad jis partrenkė žmogų. Po kažkiek laiko atvažiavo policija ir greitoji, kuri iÅ¡vežė nukentėjusiÄ ja į ligoninę. Ä® BPC skambino iÅ¡ telefonų 868616169 ir 862045966 (b.l.78-79);Bendrojo pagalbos centro įrašų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuoti praneÅ¡imų apie eismo įvykį garso įraÅ¡ai (b.l.76-77).IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. I. 2014 m. birželio mėn. 29 d. apie 17.46 val.

Vilniuje, T. Narbuto g. 154, 5 m iki Sėlių g. pastato Nr. 66, neturėdamas teisės vairuoti ir bÅ«damas neblaivus, jo kraujyje rasta 2,83 promilės etilo alkoholio, vairavo H. K. priklausantį automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir reljefo ypatumus, partrenkė kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse važiavusiÄ dviratininkę R.

K., ir bandydamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos už 140 m. atsitrenkė į priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. Š., gim. 1969 m., galinę dalį. Eismo įvykio metu dviračio vairuotojai R. K., gim. 1968 m., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadintos transporto priemonės. Šiais veiksmais S. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties...“, 14 punkto „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų“ reikalavimus.Byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai R.

K. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo S. I. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. I. padarė neatsargų nusikaltimÄ . Jis praeityje neteistas (b.l. 115), administracine tvarka baustas (b.l. 123-125), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, nuo 2013-10-16 įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę.

Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l. 127, 128, 129). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-11-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-622/2014 nurodyta, kad S. I. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 138). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota nukentėjusiosios R. K. sveikata, taip pat apgadintas nukentėjusiosios I. Š. automobilis. Bylos duomenimis, S. I. 2008-06-11 nutarimu buvo nubaustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, jam 24 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti. Po šio pažeidimo kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo atgavęs nebuvo, taigi, jau būdamas baustas už tai, kad vairavo neblaivus, jis vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, taigi akivaizdu, jog išvadų dėl ankstesnio elgesio jis nepadarė ir nepasimokė.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant jam įpareigojimus.

Be to, nors kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo nėra atgavęs ir teisės vairuoti neturi, siekiant atimti asmeniui galimybę vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gyti, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.).Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtinÄ bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Byloje buvo pareikÅ¡tas ir bylos nagrinėjimo metu patikslintas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinys, kuriame nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė jai atlygino 645,54 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos, jai padarytÄ turtinę žalÄ mažina iki 1 025 Eur ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti.

Taip pat praÅ¡o priteisti 9 475 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad dėl traumų patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmÄ . Beveik mėnesį turėjo praleisti ligoninėje, jai operuotas raktikaulis, o ambulatorinis gydymas ir reabilitacija tęsiasi iki Å¡iol, taip pat turėjo iÅ¡kęsti begalę laÅ¡elinių, injekcijų, turėjo neÅ¡ioti įtvarÄ , kas buvo nepatogu, nieko negalėjo savarankiÅ¡kai daryti, galėjo atlikti tik ribotus judesius, tęsėsi nuolatiniai galvos svaigimai, lėtumas, mieguistumas, sutrikusi atmintis, nugaros skausmai.

Taip pat nurodė, kad jautė depresijÄ , buvo sugadinta iÅ¡ anksto suplanuota kelionė su Å¡eima ir kitais žmonėmis į KanadÄ , iÅ¡gyveno baimę ir nežiniÄ dėl traumų pasekmių ateityje. Be to, ji prarado darbingumÄ , buvo sutrikdytos bendravimo galimybės su iÅ¡oriniu pasauliu. Dėl operacijos matomoje vietoje atsirado randai, dėl ko jaučia diskomfortÄ . Civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog reikalavimai dėl sporto klubo metinio abonemento įsigijimo ir privačios bendrovės suteiktų paslaugų iÅ¡laidos atmestini, kadangi nukentėjusiajai naudotis tokio pobÅ«džio paslaugomis nebuvo gydytojų rekomendacijų, taigi paslaugų tikslingumas yra abejotinas ir byloje nėra atskleistas.

Taip pat nurodo, kad nepagrįsti reikalavimai dėl vitaminų ir papildų išlaidų priteisimo, nes papildų, vitaminų be medikų rekomendacijų negalima susieti ar objektyviai pripažinti su asmens patirtomis traumomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai R.

K. konstatuota: pakauÅ¡kaulio pamato ir žvyno kairės pusės bei kairio momenkaulio lūžis su galvos smegenų deÅ¡inės kaktinės ir dalinai smilkininės skilčių sumuÅ¡imu, bei kraujo iÅ¡siliejimu po abiejų kaktinių skilčių dangalais, kairiojo raktikaulio ir III, IV, V, VI, VII ir VIII kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai su kraujo ir skysčio susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, bei platus dubens kairio klubo srities odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

IÅ¡ nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, kad R. K. buvo teikiamos medicinos paslaugos nuo 2014-06-29 iki 2014-11-19, UAB „GEMMA reabilitacijos centre“ reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos nuo 2014-10-14 iki 2014-10-29. Nesutiktina su civilinio atsakovo iÅ¡dėstytais argumentais, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai gydytojai rekomendavo lankytis sporto klubÄ ar naudotis paslaugomis privačiame sveikatos centre, o tik mankÅ¡tintis. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji mėnesį buvo hospitalizuota, kaip nurodė civiliniame ieÅ¡kinyje, buvo apriboti jos judesiai, operuotas raktikaulis, reabilitacija tęsiama iki Å¡iol, todėl neabejotina, kad po tokio pobÅ«džio traumų jai buvo reikalinga ilgalaikė reabilitacija, jai buvo rekomenduota individuali kineziterapija, po užsiėmimų su kineziteraupeutu ji ir toliau mankÅ¡tinosi savarankiÅ¡kai, kaip jai buvo rekomenduota medikų, nurodė, kad pasirinko arčiausiai namų esantį ir pigiausias paslaugas siÅ«lantį sporto klubÄ .

Akivaizdu, jog sporto klube nukentėjusioji galėjo mankÅ¡tintis taip pat prižiÅ«rima ten dirbančių specialistų, be to, teismo posėdžio metu iÅ¡laidas už sporto klubÄ ji sumažino nuo metinės abonemento kainos – 391,04 Eur iki 264 Eur, t.y. iÅ¡laidų už keturis mėnesius. Teismas laiko, jog Å¡ios iÅ¡laidos atsirado dėl eismo įvykio metu patirtų traumų gydymo, be to, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl yra priteistinos iÅ¡ civilinio atsakovo. Teismas taip pat nesutinka ir su civilinio atsakovo argumentais, kad dėl eismo įvykio patirti sužalojimai nebÅ«tinai gali lemti vitaminų ir papildų įsigijimo iÅ¡laidas.

Kaip jau minėta, nukentėjusiajai padaryti sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai, nulėmę ilgalaikį gydymÄ , jai, kaip nurodė civiliniame ieÅ¡kinyje bei patvirtino teisme, sutriko atmintis, miegas, pasireiÅ¡kė lėtumas, nuolatinis galvos svaigimas, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicinos įstaigų patvirtina, kad po eismo įvykio moteris buvo konsultuota psichologų, jai buvo rekomenduota gydytis vaistais. Nors byloje civilinė ieÅ¡kovė nepateikė jos nurodytų vaistų receptų, o tik įsigijimo čekius, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Å¡ie medikamentai nukentėjusiajai buvo reikalingi ir kad ji juos vartojo tikslingai, t.y.

Å¡alindama eismo įvykio pasekmes, kilusias tiek jos fizinei, tiek psichinei sveikatai. Taigi iÅ¡laidos vitaminams ir papildams taip pat laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ civilinio atsakovo. Civilinė ieÅ¡kovė R. K. taip pat praÅ¡o priteisti 142 Eur už kuro iÅ¡laidas. Nurodo, kad 24 dienas, kol buvo gydoma ligoninėje, jos vyras jÄ kasdien lankė, apskaičiavus atstumÄ nuo namų iki gydymo įstaigos, vidutines kuro sÄ naudas jų Å¡eimos automobiliui bei vidutinę degalų kainÄ , apskaičiavo, kad kelionės iÅ¡laidos sudarė 40,90 Eur.

Pagal tokį patį principÄ nukentėjusioji apskaičiavo ir iÅ¡laidas gydantis ambulatoriÅ¡kai, t.y. keliones į ligoninę ir medicinos centrÄ , reabilitacijos įstaigÄ . Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai buvo bÅ«tina lankytis jos nurodytose gydymo ir reabilitacijos įstaigose, o jos sutuoktiniui jÄ lankyti ligoninėje, kadangi, kaip minėta, jos judesiai buvo stipriai apriboti ir jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, tačiau nesant nei vieno kuro pirkimÄ patvirtinančio dokumentų ir negalint pagrįsti visos jos praÅ¡omos sumos objektyviai įrodymais, civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma už kuro ir kelionės iÅ¡laidas atitinkamai mažintina iki 100 Eur ir priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo.Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji R.

K. dėl padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmÄ , turėjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, reabilitacija dėl patirtų traumų tęsiama iki Å¡iol, nukentėjusioji negali bÅ«ti užtikrinta, kad dėl patirtų sužalojimų jos sveikata nepablogės ateityje. Kurį laikÄ ji net negalėjo savarankiÅ¡kai judėti, ja turėjo rÅ«pintis kiti Å¡eimos nariai, dėl ko nukentėjusioji jautė nepilnavertiÅ¡kumÄ , be to, prarado darbingumÄ , ilgÄ laikÄ jautė galvos svaigimÄ , mieguistumÄ , lėtumÄ , nugaros skausmus, jai pablogėjo atmintis.

Jai buvo atlikta operacija, po kurios, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų, akivaizdžiai matosi didelis randas, kuris civilinei ieÅ¡kovei kelia diskomfortÄ ir dėl to gali bÅ«ti reikalinga plastinė operacija. Savo dvasinius iÅ¡gyvenimus nukentėjusioji įvertino 14 481 Eur, kadangi draudimo bendrovė jai atlygino 5 000 Eur, praÅ¡o priteisti likusiÄ sumos dalį – 9 475 Eur. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismÄ atkreipia dėmesį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurie numato, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį.

Važiuodamas važiuojamÄ ja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos Å¡viesos žibintas, o gale – raudonos Å¡viesos žibintas (56, 57 punktais). IÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b.l. 81-85) matyti, kad nukentėjusioji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dviračiu važiavo važiuojamÄ ja kelio dalimi, kai Å¡alia buvo aiÅ¡kiai pažymėta dviračių juosta, o važiuodama keliu ji, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, nedėvėjo ryÅ¡kiaspalvės liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais.

Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visgi ir nukentėjusioji nesilaikė Kelių eismo taisyklių, skirtų dviratininkams, reikalavimų, nepasirÅ«pino savo saugumu, eismo įvykį nulėmė iÅ¡ dalies ir jos nerÅ«pestingumas, todėl nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažintinas iki 5 000 Eur.Dėl procesinių palÅ«kanų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

PalÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Minėtos įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog prievolė visų pirma turi bÅ«ti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikÅ¡ta įvykdymui per nustatytÄ terminÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010).

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju pareiga vykdyti teismo prievolę kaltinamajam atsiras tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, priteisiant jam konkrečiÄ pinigų sumÄ turtinei žalai atlyginti, ir pateikus jį vykdyti. Ä®statymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę vykdymui, turi bÅ«ti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriÅ¡kam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalÄ ir dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010).

Todėl nukentėjusiosios praÅ¡ymas priteisti jai 5 % dydžio palÅ«kanas nuo praÅ¡omos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, laikytinas prieÅ¡laikiniu, todėl atmestinas.Dėl iÅ¡laidų už advokato paslaugas. R. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo apmokėjimas priskiriamas prie proceso iÅ¡laidų, kurias teismas priteisia iÅ¡ kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 straipsnis), nėra pagrindo Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, iÅ¡laidos už advokato darbo apmokėjimÄ priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. I..

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios interesams atstovavo advokatė M. Bartaševičiūtė, už kurios paslaugas R. K. 2014-09-19 sumokėjo 150 Lt (kas atitinka 43 Eur), 2014-10-15 sumokėjo 350 Lt (kas atitinka 101 Eur), 2015-02-13 sumokėjo 145 Eur, 2015-04-21 sumokėjo 200 Eur, 2015-05-21 sumokėjo 120 Eur, taigi iš viso nukentėjusiajai priteistina 609 Eur proceso išlaidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. I. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams), įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ , bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R.

K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo 856,61 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 61 centÄ ) turtinės žalos atlyginimo bei priteisti jai iÅ¡ kaltinamojo S. I. 5 000 (penkis tÅ«kstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. I. nukentėjusiajai R. K. 609 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devynis eurus) proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Ilona Mateikienė