2019-07-10 Nr. AB-14055-3-64-3-00805-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2187-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00805-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlygnimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje jis buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, jame nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Pareiškėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, patalynė nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, mėnesiui buvo išduodamas 1 rulonėlis, kurio neužtekdavo. Kamerose nebuvo sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, duše galėjo praustis tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, duše nebūdavo karšto vandens. Šiaulių TI nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, o tiekiamas maistas buvo nekaloringas, tik apie 1300-1500 kcal., jo būdavo patiekiama per mažai, nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais. Dėl Šiaulių TI administracijos tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyvenimus, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus, t. y. neturtinę žalą, kurią įvertino 1 100 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. kamerose Nr. 28 ir Nr. 98, kuriose kartu su 2-5 asmenimis, vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m iki 9,94 kv. m gyvenamojo kameros ploto, todėl jo laikymo sąlygos atitiko nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Šiaulių TI neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė įstatymo nenumatytų apribojimų.

Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos minėtų taisyklių nuostatos ir higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos Šiaulių TI vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris).

Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to buvo padaryta žala. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina patikrinimo aktas Nr. PA.6-113. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne, jo teiginiai nepagrįsti. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.

Įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinama suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis dušu: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų negauta. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui R. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 40,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. kamerose Nr. 28 ir Nr. 98, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų. Visą laikotarpį vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m iki 9,94 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), o remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo, pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 3,70 kv. m iki 9,25 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 14 punktas nurodo, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx HN 134:2015; 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais; HN 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

9. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-223 (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d.) bei 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) nustatė, kad kamerose Nr. 28 ir Nr. 98 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, santykinė drėgmė atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ant kamerų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.

10. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 nustatė, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti sanitariniai mazgai, įrengti nauji klozetai, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, kiti darbai. Nors atsakovas pateikė duomenis ir paaiškino, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida ir tai užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą, teismas su tokia atsakovo išvada nesutiko ir nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

11. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius dėl to, kad reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams ir jokie teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės kamerose turi būti įrengtos, o pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai.

12. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnyba parengė patalpų higienos-dezinfekcijos planus, o iš NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) matyti, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinį stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“; atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas padarytas 2017 m. vasario 14 d., todėl teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

13. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 28 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 p.). Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 p.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dezinfekcija prausimosi-švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes 2 prausimosi patalpose įrengti kiekvienoje po 8 dušo ragelius; į dušą suimtieji vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, ne rečiau kaip kartą per savaitę. NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) nurodoma, kad dušo patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI HN 134:2015 28 punkto reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl Šiaulių TI tinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo 1 mėnesiui ir kt. ir konstatavo, kad pareiškėjui neneigiant, kad šį reikalavimą Šiaulių TI vykdė, jo argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui atmestini.

15. Teismas nustatė, kad Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita Nr. 1578, patvirtina, jog pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis, todėl Šiaulių TI nepažeidė HN 134:2015 41, 42, 43 punktų dėl pareiškėjo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi.

16. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis yra skirtingas (nuo 17.31 kv. m iki 22,44 kv. m). Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatyta kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“ nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, tai iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas.

17. Teismas nurodė, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas. Pagal minėtą aprašą bei kitą Šiaulių TI direktoriaus įsakymais nustatytą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius ir konstatavo, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

18. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad asbesto Šiaulių TI pastato konstrukcijose nėra. Pateiktuose NVSC patikrinimo aktuose taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr. 13-A/2017/3821 teismas tokių duomenų nenustatė.

19. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, tai patvirtina Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 29 d. pažyma Nr. 60/09-11672. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau nenurodo jokių faktinių aplinkybių kada, kokiu laikotarpiu, su kokiais asmenimis jam buvo nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Todėl teismas sprendė, kad negalima tvirtinti, kad Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais skundžiamu laikotarpiu ir tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintus valgiaraščius. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių TI atliko nedirbančių vyrų valgiaraščio tyrimą. Iš 2017 m. vasario 22 d. Cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch-S-393/2017 matyti, kad esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. vasario, balandžio ir rugpjūčio mėnesiais atliko maisto produktų patikrinimus, dėl maisto produktų atitikties laikymo sąlygų, saugos, ženklinimo, tinkamumo vartoti terminų, kokybės, atsekamumo reikalavimams vertinimo, kurių metų nenustatyta jokių pažeidimų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Be to, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

21. Teismas aptarė Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio, reglamentuojančio socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumo organizavimą, nuostatas ir pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, jog suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių TI veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija. Pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

22. Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aptartomis sąlygomis, patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir kitų nepatogumų nesiskundė. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų dėl galimo sveikatos sužalojimo, sprendė, jog negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų buvo sužalota pareiškėjo sveikata. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo (apie 1 mėn.) pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 40 Eur ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

III. 23. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ir prašo jo skundą išnagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nemalonaus kvapo ir netvarkos juose. Pareiškėjas pažymi, kad pasivaikščioti buvo vedami 4-5 asmenys, todėl juose trūko vietos, taigi buvo pažeistos jo teisės, nes jis negalėdavo ne tik kameroje, bet ir pasivaikščiojimo kiemeliuose atlikti mankštos, dėl to patyrė neturtinę žalą.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teisės aktai nenustato minimalaus pasivaikščiojimo kiemelių ploto, pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių nesiskundė, Šiaulių TI neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu šiuo aspektu neatliko. Atsakovo nuomone, įvertinus pareiškėjo atžvilgiu padarytus pažeidimus jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per maža, o pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas paneigiančių argumentų ar įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 100 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. A. kildino iš netinkamų jo laikymo Šiaulių TI sąlygų nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjui Šiaulių TI ginčo laikotarpiu neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų laikymo sąlygų atmetė.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą išnagrinėti iš naujo, tačiau išsamių nesutikimo argumentų nenurodo, tik pasisako dėl, jo nuomone, netinkamai įvertintų aplinkybių dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir jų būklės.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

32. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

33. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

34. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, pažeidimą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą jo laikymo Šiaulių TI laikotarpį, t. y. vieną mėnesį. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas nustatytas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normatyvas.

35. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje dauguma pareiškėjo skunde nurodytų, o apeliaciniame skunde pakartotų nusiskundimų dėl per mažo Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių ploto, netinkamos jų būklės, yra abstraktūs, nepatvirtinti įrodymais, iš kurių galima būtų spręsti, kad laikymo Šiaulių TI sąlygos įtakojo jam galbūt padarytą žalą CK 6.271 straipsnio prasme.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė teisės aktus, reglamentuojančius pasivaikščiojimo kiemelių tardymo izoliatoriuose įrengimą ir jų būklę. Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, nei Įrengimo taisyklės, nei higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių nepakankamo ploto, būklės, išvedimo pasivaikščioti tvarkos, tinkamai įvertino aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu ir šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta.

37. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų spręstina, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikti įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

38. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, pareiškėjui iš atsakovo priteisė teisingą ir adekvatų neturtinės žalos atlyginimą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė